2017-08-30 Nr. AB-16317-3-61-3-01859-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-733-502/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01859-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugpjūčio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. P. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. P. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2017 m. birželio 2 d. buvo gautas pareiškėjo I. P. V. skundas atsakovui Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai dėl rašto panaikinimo.

2017 m. birželio 8 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjui nustatė terminą trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas surašytas nerišliai, jame dėstomi argumentai nenuoseklūs, iš skundo sakinių struktūros nėra aiškios jame dėstomos aplinkybės.

Teismas pareiškėjui nutartyje nurodė, kad pareiškėjas šalindamas trūkumus turi – nustatyta tvarka pateikti teismui naują skundą, kuriame jis turėtų nurodyti konkretų skundžiamą veiksmą (neveikimą) ar teisės aktą viešojo administravimo srityje, jo įvykdymo (priėmimo) datą, aiškiai ir konkrečiai suformuluoti skundo reikalavimo faktinį pagrindą, t. y. nurodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, pateikti jas patvirtinančius įrodymus, tinkamai, atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnyje nustatytas teismo galimas priimti sprendimų rūšis, suformuluoti skundo reikalavimą (-us), pateikti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka bei sumokėti žyminį mokestį. Teismas išaiškino, kad pareiškėjas gali ginti savo teises ir per atstovą – advokatą ar advokato padėjėją. Teismas siūlė pareiškėjui, esant galimybei, šalinant skundo trūkumus, pasinaudoti profesionalių teisininkų pagalba. Išaiškino, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas taip pat nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus.

2017 m. liepos 5 d. pareiškėjas pateikė patikslintą skundą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 17 d. pareiškėjo skundą atsisakė priimti Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas iš pareiškėjo pateikto patikslinto skundo nustatė, kad pareiškėjas skundžia Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos 2017 m. gegužės 24 d. raštą Nr. S-2017-5180.

Pasisakė, kad iš pareiškėjo skundžiamo rašto matyti, kad pagal pareiškėjo pareiškimą Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui V. P. dėl viešojo intereso gynimo pareiškėjui buvo pateiktas išaiškinimas, jog viešąjį interesą gina prokurorai, o teisingumo vykdymas priskirtas teismų kompetencijai. Taigi, teismas vertino, kad skundžiamas raštas negali būti laikomas administraciniu aktu, priimtu pareiškėjo atžvilgiu. Išaiškino, kad skundžiamas raštas, kaip informacinio pobūdžio dokumentas, nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, kadangi jame nėra jokių imperatyviai suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių. Viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų ABTĮ tvarka.

III. Pareiškėjas I. P. V. padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 17 d. nutarties, prašo ją panaikinti.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad jo manymu pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Šioje byloje tikrinama, ar pagrįstai ir teisėtai Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Šiame kontekste viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Ši norma iš esmės yra susijusi su ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Detaliai administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 17–22 straipsniai. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės. Atsižvelgus į šias teises normas, darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Šiame kontekste viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Ši norma iš esmės yra susijusi su ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Detaliai administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 17–22 straipsniai. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės. Atsižvelgus į šias teises normas, darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.) (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

Pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi. Įvertinus pareiškėjo skundo pobūdį, nėra teisinio pagrindo daryti tokios išvados. Šiuo atveju skundo priėmimo stadijoje nėra akivaizdu, kad skundžiamas aktas (veiksmas) pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, t. y. nedaro įtakos jo teisėms ir pareigoms. Kaip paminėta, pareiškėjas yra nepatenkintas pateikto atsakymo turiniu. Tik nagrinėjant bylą iš esmės galima būtų išsiaiškinti, ar šis atsakovo sprendimas (veiksmas) iš tiesų lėmė pareiškėjo teisių pažeidimą. Taigi akto (veiksmo), kuriuo suteikiama tariamai neišsami informacija, teisėtumas gali būti patikros administraciniame teisme objektas.

Be kita ko, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, turi galimybę įpareigoti pareiškėją pateikti visus duomenis susijusius su jo keliamu ginču, taip pat, duomenis atspindinčius jo turtinę padėti, kad galėtų įspręsti klausimą dėl pareiškėjo atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, kaip ir įpareigoti pareiškėją pateikti skundą kuris atitiktų procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, būtų įskaitomas ir parengtas nacionaline Lietuvių kalba.

Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 17 d. nutartis atsisakyti priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą negali būti laikoma pagrįsta, todėl naikintina, o skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. P. V. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 17 d. nutartį palikti panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė