7f378e4e-107d-4de2-98f5-af1dccfc9f77 · Å iaulių apygardos teismas

NutartisPranešėja L.Aleknavičienė                                    Teisėjas Z.Lipnevičius                                 Civilinė byla Nr. 2A-186-124/2010                                                                      Procesinio sprendimo kategorija 63.1.,40.1. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUŠiauliai, 2010 m.rugsėjo 24 d.

           Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Laisvės Aleknavičienės,kolegijos teisėjų Danutės Matiukienės, Jolantos Badaugienės,sekretoriaujant Renatai Kovierei,dalyvaujant ieÅ¡kovui L. Z.,atsakovo atstovui adv. Petrui Labanauskui,trečiojo asmens atstovui adv.DrÄ sučiui Narmontui,teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo K. Ž. apeliacinį skundÄ dėl RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2009m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-23-49/2009 pagal ieÅ¡kovo L.

Z. ieÅ¡kinį atsakovui K. Ž. ir trečiajam asmeniui V. Ž. individualiai įmonei „Reta“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo K. Ž. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui L. Z. dėl skolos sutarties dublikato pripažinimo negaliojančiu. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. L. Z. ieÅ¡kiniu (t.1, b.l.

14) kreipėsi į RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo K. Ž. 44000 litų negrÄ Å¾intos skolos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (1320 Lt žyminio mokesčio ir 200 Lt atstovavimo iÅ¡laidų). IeÅ¡kovas nurodė, kad 1999 metų antroje pusėje atsakovas K. Ž. kreipėsi į L. Z., praÅ¡ydamas paskolinti pinigų, nes norėjo pirkti nekilnojamÄ jį turtÄ . Vėliau atsakovas ketino nupirktÄ pastatÄ Ä¯keisti bankui, o gauto kredito dalį grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui kaip skolÄ . 1999 10 08 d. notarės Daivos Verpetinskienės biure Å¡alys sudarė sutartį, pagal kuriÄ K.

Ž. pasiskolino iÅ¡ ieÅ¡kovo 44 000 Lt ir įsipareigojo juos grÄ Å¾inti iki 1999 12 08 d. Iki sutartyje nurodyto termino (1999 12 08 d.) K. Ž. paskolos negrÄ Å¾ino. Ä® teismÄ dėl skolos priteisimo ieÅ¡kovas nesikreipė, nes atsakovas žadėjo grÄ Å¾inti pinigus. Be to, atsakovas savo vardu neturėjo registruoto turto, todėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas priverstine tvarka bÅ«tų sunkiai įvykdomas.PrieÅ¡ieÅ¡kiniu (t.2, b.l. 32-33) atsakovas K. Ž. prašė pripažinti negaliojančiu 1999-10-08 paskolos sutarties, sudarytos tarp L.

Z. ir K. Ž., dublikatÄ nuo jo iÅ¡davimo momento – 2006-11-09 bei priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindžia vieninteliu dokumentu - 1999-10-08 skolos sutarties dublikatu, iÅ¡duotu 2006-11-09 RadviliÅ¡kio rajono 1-ojo notaro biuro notarės. IeÅ¡kovas nepateikė teismui  paskolos sutarties originalo, o 2006-11-09 iÅ¡duotas sutarties dublikatas - neįrodo prievolės galiojimo Å¡iuo metu (LR CK 6.63 str.). IeÅ¡kovas neįrodė galiojančios skolinės prievolės ir kitais įrodinėjimÄ reglamentuojančiais įrodymais.

Paskolos sutarties originalo nebuvimas pas ieÅ¡kovÄ pagrindžia atsakovo atsikirtimus, kad paskola buvo grÄ Å¾inta.IeÅ¡kovo pateiktas paskolos sutarties dublikatas nėra leistinas raÅ¡ytinis įrodymas ir visiÅ¡kai neatitinka tikrovės. IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų ir liudytojų parodymų matosi, kad atsakovui K. Ž. grÄ Å¾inant skolÄ dalimis, ieÅ¡kovas L. Z. darė įraÅ¡us skolos dokumento originale, todėl ieÅ¡kovo pateiktas paskolos sutarties dublikatas neatitinka įstatymų reikalaujamos sandorio formos (LR CK 1.93 str.).Pagal LR CPK 114 str. 1 d. paskolos sutarties dublikatas nėra leistinas raÅ¡ytinis įrodymas.

Å io straipsnio norma aiÅ¡kiai nurodo, kokie procesiniai dokumentai yra leistini raÅ¡ytiniai įrodymai – tai dokumentų originalai arba nuoraÅ¡ai, patvirtinti teismo, notaro, byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentÄ iÅ¡davusio asmens.LR CK 6.65 str. įsakmiai nurodo, kokie dokumentai patvirtina prievolės įvykdymÄ - tai skolos dokumentas, skolos dokumente padaryti įraÅ¡ai apie dalinius prievolės įvykdymus, atskiri pakvitavimai. Taigi paskolos sutarties dublikatas nėra tas dokumentas, kuris bÅ«tų pagrindas ieÅ¡kovo, kaip kreditoriaus teisių įgyvendinimui.RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimu (t.2, b.l. 119-123) ieÅ¡kinį tenkino, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ atsakovo K.

Ž. 44000 litų skolos ir 3795,60 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui L. Z.. Teismas nurodė, kad Å¡alys 1999-10-08 d. sudarė notarinės formos paskolos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas L. Z. iki 1999-12-08 d. paskolino atsakovui K. Ž. 44 000 Lt. Å alys susitarė, kad skola bus grÄ Å¾inta skolininko gyvenamojoje vietoje.              Teismas nurodė, kad tarp Å¡alių teisiniai ginčo santykiai atsirado Å¡alims sudarius 1999-10-08 d. paskolos sutartį. Å alių ginčo teisiniai santykiai tęsėsi iki 2001 metų, todėl sprendžiant Å¡alių ginÄÄ teismas vadovavosi tiek 1964 metų civiliniu kodeksu, tiek naujojo CK normomis. 1964 metų LR CK 43 str. 1 d. 2 p. nustatė privalomÄ raÅ¡ytinę formÄ fizinių asmenų tarpusavio sandoriams, kurių suma didesnė kaip penki Å¡imtai litų, bei teisines Å¡io reikalavimo nesilaikymo pasekmes - atėmė iÅ¡ Å¡alių teisę, esant reikalui, remtis sandoriui patvirtinti liudytojų parodymais ir įstatyme numatytais atvejais darė sandorį negaliojantį (LR CK 58 str. ).Teismas konstatavo, kad naujajame civiliniame kodekse bendroji sandorio raÅ¡ytinės formos nesilaikymo pasekmių taisyklė iÅ¡liko ta pati – nesilaikant sandorio įstatymo nustatytos reikalaujamos raÅ¡ytinės formos Å¡alis netenka teisės remtis liudytojų parodymais, įrodinėdama sandorio sudarymo ir jo įvykdymo faktÄ (LR CK 1.93 str. 2 d. ).

Paskolos sutarties atveju yra svarbu tai, kad tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rÅ«Å¡ies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisinės pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-2006 ). Paskolos gavėjas privalo grÄ Å¾inti gautÄ paskolÄ paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka ( LR CK 6.873 str. ). Å ioje byloje paskolos gavėjas yra atsakovas K.

Ž., todėl bÅ«tent jis privalo gražinti ieÅ¡kovui paskolÄ , o ne tretysis asmuo. Vadovaujantis nurodyta LR CK norma Å¡ioje byloje negalima skolos grÄ Å¾inimo pareigÄ perkelti į trečiojo asmens kreditavimÄ už ieÅ¡kovui suteiktÄ maitinimÄ ir alaus gėrimÄ ar panaÅ¡iai pas trečiÄ jį asmenį kavinėje. Teismas konstatavo, kad dėl sandorio buvimo tarp Å¡alių ginčo nėra. Abi Å¡alys to neneigia. Ginčas vyksta tarp Å¡alių dėl sandorio įvykdymo. Sandorio sudarymo faktÄ patvirtinantys įrodymai ieÅ¡kovo yra prarasti, bet tai patvirtina kiti raÅ¡ytiniai įrodymai.

Teismas nurodė, kad faktas, jog ieÅ¡kovas neturi sandorio originalo, esmės nekeičia, nes atsakovas aiÅ¡kina, kad jis ant ieÅ¡kovo sutarties jokių atžymų nedarė, o ieÅ¡kovas apie paskolos grÄ Å¾inimÄ rašėsi savo užraÅ¡uose. Toks atsakovo aiÅ¡kinimas teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principu vargu ar galimas, nes atsakovui paskolos grÄ Å¾inimo dalimis atveju pakako papraÅ¡yti ieÅ¡kovÄ Â apie tai ranka padaryti atžymÄ apie dalies skolos grÄ Å¾inimÄ . Bet atsakovas to nepadarė.

Todėl tokie atsakovo aiÅ¡kinimai vertinami kaip noras ginčyti sandorio įvykdymÄ faktÄ . Teismas nurodė, kad nėra pagrindo netikėti ieÅ¡kovu, kuris iÅ¡ atsakovo prašė įvykdyti raÅ¡ytinį sandorį, patvirtintÄ notarine tvarka. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovui atsakovas jau nuo pat pradžių pripažino, kad sandorio laiku negalėjo įvykdyti, o paskolos grÄ Å¾inimÄ nori įrodyti vienaÅ¡aliÅ¡kais savo paties įraÅ¡ais. Tokiais vienaÅ¡aliÅ¡kais atsakovo užraÅ¡ais teismas nesirėmė dėl jų patikimumo.

Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovui buvo atsiskaityta atsakovo veikiančios kavinės paslaugomis, tačiau pažymėtina, kad pinigus skolinosi atsakovas, o ne atsakovo kavinė (baras). Dėl to, kad į ieÅ¡kinio sumÄ bÅ«tų įskaitytos kavinės iÅ¡laidos, atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinio nepateikė. Teismas nesivadovavo liudytojų parodymais ankščiau nurodytų principų pagrindu, bei todėl, kad tai nėra įstatymo numatyta leistina iÅ¡imtis ar panaÅ¡iai. Be to, liudytojai vienokia ar kitokia prasme susiję su atsakovu veiklos, giminystės ar darbo santykiais.

Teismas nurodė, kad liudytojų parodymai yra prieÅ¡taringi ir juos teismas vertino kritiÅ¡kai.  Teismas nurodė, kad atsakovas pripažino tarp Å¡alių buvus sudarytÄ paskolos sutartį, bet prašė pripažinti negaliojančiu jos dublikatÄ kaip įrodymÄ , kad tokia sutartis tarp Å¡alių buvo. Å io reikalavimo teismas netenkino, konstatuodamas, kad tai yra įrodymas, kad tarp Å¡alių tikrai toks sandoris buvo, o įrodymų pripažinti negaliojančiais nėra galima.. Patikslintu apeliaciniu skundu (t.2, b.l.159-163) atsakovas K.

Ž. praÅ¡o panaikinti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti – pripažinti negaliojančiu 1999-10-08 paskolos sutarties dublikatÄ nuo jo iÅ¡davimo momento bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo L. Z. visas turėtas atsakovo iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindė 1999-10-08 skolos sutarties dublikatu, iÅ¡duotu 2006-11-09 RadviliÅ¡kio rajono 1-ojo notaro biuro notarės. IeÅ¡kovas nepateikė teismui  paskolos sutarties originalo, o 2006-11-09 iÅ¡duotas sutarties dublikatas - neįrodo prievolės galiojimo Å¡iuo metu (LR CK 6.63 str.).

IeÅ¡kovo pateiktas paskolos sutarties dublikatas nėra leistinas raÅ¡ytinis įrodymas ir visiÅ¡kai neatitinka tikrovės. Tai nėra tas dokumentas, kuriuo ieÅ¡kovas galėtų pagristi savo ieÅ¡kinį. IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų ir liudytojų parodymų matosi, kad atsakovui K. Ž. grÄ Å¾inant skolÄ dalimis, ieÅ¡kovas L. Z. darė įraÅ¡us apie dalinius prievolės įvykdymus skolos dokumento originale, todėl ieÅ¡kovo pateiktas paskolos sutarties dublikatas neatitinka įstatymų reikalaujamos sandorio formos (LR CK 1.93 str.).

Pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiÅ¡kindamas ir taikydamas Civilinio proceso kodekso ir Civilinio kodekso normas, nepagrįstai ir neteisėtai atmetė atsakovo K. Ž. prieÅ¡ieÅ¡kinį.2. Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nesivadovavo liudytojų parodymais. LR CK 1.93 str. 6 dalis nurodo, kad teismas gali netaikyti draudimo remtis liudytojų parodymais, jeigu tai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams. IeÅ¡kovo elgesys, kartu vertinant visumÄ byloje esančių įrodymų ir remiantis tikimybių pusiausvyros principu, leidžia teigti, jog paskola ieÅ¡kovui buvo grÄ Å¾inta.

Atsakovui įvykdžius prievolę, ieÅ¡kovas grÄ Å¾ino skolos dokumentÄ atsakovui, tačiau dėl objektyvių priežasčių (2004 m. įvyko vagystė kavinės „Reta“ patalpose), atsakovas Å¡io dokumento originalo neiÅ¡saugojo. Todėl ieÅ¡kovas savo teiginį, kad prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai, turi įrodyti pagal LR CK 6.123 str. 2 d. normÄ .Teismas nepagrįstai netaikė LR CK 6.65 str. 2 d. bei 6.123 str.2 d. normų, nes atsakovas dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, t.y. dėl vagystės iÅ¡ įmonės patalpos prarado jam grÄ Å¾intÄ paskolos sutartį,todėl ieÅ¡kovas savo teiginį, kad privolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai turi įrodyti pagal CK 6.123 str.2 d. normÄ .

3. Teismas visiÅ¡kai nevertino ieÅ¡kovo L. Z., atsakovo K. Ž. ir trečiojo asmens V. Ž. įmonės „Reta" savininkės V. Ž. parodymų ir tai lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimÄ . L. Z. pripažino, kad dalis skolos grÄ Å¾inta, tai yra dalis jo neapmokėtų sÄ skaitų už kavinės paslaugas buvo užskaityta kaip paskolos dalinis grÄ Å¾inimas. Per visÄ skolos grÄ Å¾inimo laikotarpį suteiktomis kavinės paslaugomis galėjo bÅ«ti įskaityta iki 10 000,00 Lt. Su ieÅ¡kovo L. Z. ir atsakovo K.

Ž. parodymais iÅ¡ esmės sutampa ir liudytojos E. V. parodymai. Teismas, nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad 2001 metais gruodžio mėnesį atsakovas K. Ž. skolÄ galutinai grÄ Å¾ino. Teismas taip pat nevertino labai svarbios aplinkybės, kad 2004 metais V. Ž. kavinėje „Reta“ buvo įvykdyta vagystė, kurios metu su kitais dokumentais dingo ir paskolos sutarties originalas.4. Teismas, netinkamai vertindamas įrodymus, pažeidė LR CPK 185 str. suformuluotas įrodymų vertinimo taisykles, įrodymų vertinimÄ negrindė tikėtinumo taisykle - nesuteikė didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę, nesprendė, kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kiti įrodymai.

Teismas ne tik, kad pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, bet ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-09-28 nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-474/2005).Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Â (t.2, b.l. 174-175) ieÅ¡kovas L. Z. praÅ¡o atsakovo K. Ž. apeliacinį skundÄ atmesti, pripažinti, kad apeliantas K. Ž. piktnaudžiauja teise, siekdamas vilkinti skolos atidavimÄ , meluoja ir klaidinÄ teismÄ bei paskirti apeliantui K.

Ž. įstatymo numatytÄ maksimaliÄ baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas K. Ž., ginčydamas, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadas apie liudytojų parodymų negaliojimÄ , piktnaudžiaudamas teise, sÄ moningai tyčia atsisako remtis juridinio asmens - V. Ž. individualios įmonės „Reta" finansinės atskaitomybės dokumentais ir taip įrodyti, kad skola yra grÄ Å¾inta. Atsakovas, nurodydamas į lyg tai individualios įmonės „Retra“ įvykdytos vagystės faktÄ , 2004 m. lapkričio 4 d. pareiÅ¡kime nurodė, jog vagystės metu dingo tik menkaverčiai daiktai, tÄ patį patvirtino ir 2004-11-30 liudytojo apklausos protokole, tačiau jau 2007m. balandžio 25 d., RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismui paskelbus sprendimÄ , po trijų metų, t.y. 2007-07-17, RadviliÅ¡kio rajono policijos komisariatui papildomai praneÅ¡a, kad vagystės metu dingo įvairios sutartys, tame tarpe ir 1999-10-08 paskolos sutartis, sudaryta tarp L.

Z. ir K. Ž.. Atsakovas K. Ž. nepateikė nė vieno raÅ¡ytinio įrodymo, kad prievolė baigėsi tinkamu jos įvykdymu, todėl piktnaudžiaudamas savo teise, siekia bet kokiais bÅ«dais vilkinti skolos grÄ Å¾inimÄ . Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Â (t.2, b.l. 176-180) tretysis asmuo atsakovo pusėje V. Ž. įmonė „Retra“ praÅ¡o panaikinti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo L.

Z. visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. LR CK 6.65 straipsnio 2 dalis nurodo, jog kreditorius, priimdamas visÄ prievolės įvykdymÄ , privalo skolos dokumentÄ grÄ Å¾inti skolininkui, kas Å¡iuo atveju ir buvo padaryta. Todėl ieÅ¡kovas teismui negalėjo pateikti sutarties originalo, nes jį buvo grÄ Å¾inęs atsakovui kaip patvirtinimÄ dėl visos prievolės įvykdymo. Po to, kai buvo pilnai įvykdyta atsakovo prievolė ieÅ¡kovui ir sutarties originalas buvo grÄ Å¾intas atsakovui, atsakovas sutarties originalo neiÅ¡saugojo dėl objektyvių priežasčių, nes kavinės "Reta" patalpose buvo įvykdyta vagystė, kurios metu kartu su kitais dokumentais buvo prarastas ir Å¡ios sutarties originalas.

LR CK 6.65 straipsnio 2 dalis patvirtina, jog bÅ«tent skolos dokumento originalo buvimas pas kreditorių patvirtina jo galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui, kadangi skolininkui įvykdžius prievolę, kreditorius turi imperatyviÄ pareigÄ skolos dokumento originalÄ grÄ Å¾inti skolininkui. Tai reiÅ¡kia, kad kreditoriui negalint pateikti tokio dokumento originalo, bet teigiant, kad jis turi galiojančiÄ reikalavimo teisę, bÅ«tent jam tenka pareiga įrodyti, kad skolos dokumento originalo jis neturi ne dėl to, jog Å¡is dokumentas, kaip patvirtinantis tinkamÄ prievolės įvykdymÄ , yra grÄ Å¾intas skolininkui.

Skolos dokumento dublikatas, esantis pas kreditorių, negali patvirtinti galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės skolininkui (jis tik patvirtina, jog tarp Å¡alių buvo susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai).2. Å alių ginčas buvo dėl to, kad ieÅ¡kovas sutarties dublikatu norėjo įrodyti, jog jo reikalavimo teisė yra galiojanti, o atsakovas teigė, kad skolÄ grÄ Å¾ino ir jam ieÅ¡kovas, kaip to įrodymÄ , grÄ Å¾ino sutarties originalÄ , todėl ieÅ¡kovas neturi galiojančios reikalavimo teisės atsakovui.

Tačiau pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iÅ¡ atsakovo skolÄ , jokių įrodymų ar faktų, kurie liudytų, jog ieÅ¡kovo reikalavimo teisė yra galiojanti, o atsakovo prievolė neįvykdyta, sprendime nekonstatavo. Todėl sutiktina su atsakovo apeliaciniame skunde esančiu teiginiu, kad ieÅ¡kovas neįrodė atsakovo galiojančios skolinės prievolės.3. Tretysis asmuo sutinka su atsakovo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytu teiginiu, kad teismas vis tik turėjo pagrindo konstatuoti LR CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nurodytÄ iÅ¡imtį ir pripažinti liudytojų parodymus, susijusius su įrodinėjama aplinkybe dėl skolos grÄ Å¾inimo, leistinais.

Teismas nurodė, kad liudytojų parodymais negalima remtis teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principų pagrindu, tačiau detaliau nepaaiÅ¡kino, kodėl Å¡ie principai draudžia įrodinėti aplinkybę dėl skolos grÄ Å¾inimo liudytojų parodymais.

4. Atsakovo, trečiojo asmens paaiÅ¡kinimai bei liudytojų parodymai rodo, kad ieÅ¡kovas dažnai ateidavo į V. Ž. įmonei "Reta" priklausančiÄ kavinę, ten užsisakydavo maisto, alaus ir kt., nurodydamas, kad už tai nemokės, tai yra praktiÅ¡kai skolos dalies grÄ Å¾inimas. Tai pripažino ir pats ieÅ¡kovas. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo nepripažinti, jog dalis skolos buvo padengta ieÅ¡kovui valgant, geriant ir Å¡venčiant asmenines Å¡ventes kavinėje.Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal apeliacinio skundo argumentus, neiÅ¡plečiant skundo argumentų sÄ raÅ¡o, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.). Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio Apeliantas skundžia teismo sprendimÄ Â prieÅ¡ieÅ¡kinio dalyje dėl dublikato pripažinimo negaliojančiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK6.870 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas (1964 m. CK 291 straipsnio 1 dalį) paskolos sutartis priskiriama realinių sutarčių kategorijai. Realine ji laikoma todėl, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien Å¡alių susitarimo dėl paskolos neužtenka.

Tai reiÅ¡kia, kad teisiniai paskolos santykiai tarp sutarties Å¡alių atsiranda, kai Å¡alys susitaria dėl atitinkamo pinigų kiekio perdavimo pinigų gavėjo nuosavybėn ir kai pinigų gavėjas įsipareigoja paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ grÄ Å¾inti paskolos davėjui. Taigi, esminės paskolos sutarties sÄ lygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ . Tik esant Å¡ioms sÄ lygoms laikoma, kad tarp Å¡alių atsirado paskolos teisiniai santykiai.

Be to, pinigų perdavimas yra valinis veiksmas ir, kaip ir bet kuris sandoris, negali bÅ«ti veikiamas kitų asmenų nesÄ Å¾iningų veiksmų, todėl Å¡is veiksmas turi bÅ«ti atliekamas ir teismų aiÅ¡kinamas taip, kad nekiltų abejonių dėl sandorio Å¡alies valios gauti pinigus ir juos grÄ Å¾inti pagal susitarimÄ suvaržymo.Ä®rodinėjimo pareiga, kad Å¡alis sieja prievoliniai paskolos teisiniai santykiai, tenka paskolos davėjui (CPK 178 straipsnis). Ginčo atveju paskolos santykių tarp jo ir atsakovo atsiradimÄ ieÅ¡kovas (kreditorius) įrodinėjo, pateikdamas notarine tvarka patvirtintos sutarties dublikatÄ .

Apeliantas mano, kad dublikatas nėra leistinas raÅ¡ytinis įrodymas, kuriuo ieÅ¡kovas galėtų grįsti savo reikalavimus, nes tokio įrodymo nenumato CPK114 str. 1 d. ) bei kad jis neatitinka raÅ¡ytinės sutarties reikalavimų pagal CK 6.871 str. 3 d. .Su tuo kolegija nesutinka. Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio , dublikatÄ vertino kaip įrodymÄ , kad tarp Å¡alių buvo sudaryta tokia ginčo paskolos sutartis. Praradus paskolos dokumentÄ , ieÅ¡kovui buvo iÅ¡duotas jo dublikatas(1 t.,b.l.24).Å iÄ sutartį tvirtinusi notarė patvirtino . iÅ¡davusi 1999-10-08 d.paskolos sutarties dublikatÄ vietoj prarastos sutarties originalo (1t., b.l.25).

Pateiktu įrodymu - 2006 -11- 09 d. iÅ¡duotu paskolos sutarties dublikatu ieÅ¡kovas (kreditorius) įrodinėjo ne paskolos įvykdymÄ , o paskolos sutarties sudarymo faktÄ . Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymÄ reglamentuojančiÄ taisyklę Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus ( CPK 178 straipsnis). Atsakovas ir neginčijo, kad notarine tvarka buvo sudaryta Å¡i paskolos sutartis, tik įrodinėjo, kad realiai gavo pinigų mažiau negu nurodyta sutartyje.

Nors ieÅ¡kovas pateikė tik paskolos dublikatÄ , tačiau atsakovas pripažino sudaręs Å¡iÄ sutartį, pripažįsta gavęs pagal sutartį 40 000 Lt. pinigų.Paskolos sutarties dublikatas yra įrodymas, patvirtinantis paskolos sutarties sudarymo faktÄ . Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas, kaip paskolos davėjas, savo pateiktais įrodymais Å¡ioje byloje iÅ¡ esmės pagrindė savo teiginį apie paskolos sutarties sudarymo bei pinigų pagal Å¡iÄ sutartį perdavimo paskolos gavėjui (atsakovui) faktÄ .Nors atsakovas pirmosios instancijos teisme įrodinėjo gavęs tik 40 000 Lt. pinigų, tačiau apeliaciniu skundu neginčija Å¡ios aplinkybės.Taip pat teisme nereiÅ¡kė Å¡iuo pagrindu ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dėl sutarties iÅ¡ dalies pripažinimo negaliojančia .Sutartyje numatyta, kad pinigus ieÅ¡kovas suteikė atsakovui sutarties sudarymo metu, kÄ ieÅ¡kovas patvirtino ir teisme, sutartis pasiraÅ¡yta pačių Å¡alių, sutartis sudaryta pas notarÄ , Å¡ioje sutartyje yra nustatytos visos pagrindinės paskolos sutarties sÄ lygos ,todėl teismas pagrįstai pripažino, jog ieÅ¡kovas paskolino atsakovui 44 000 Lt., kuriuos pastarasis turėjo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui (CPK 6.873 str .).

Kolegija mano, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais ir sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje esantis paskolos sutarties dublikatas yra laikytinas įrodymu, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta paskolos sutartis joje nurodytai sumai. Paskolos sutarties, kuriai privaloma raÅ¡ytinė forma, sudarymo faktÄ galima įrodinėti ne tik pateikiant sutarties originalÄ ar patvirtintÄ kopijÄ , bet ir kitais įrodymais (CK 1.93 str. 2,6 dalys) . Dėl netinkamos materialinės teisės normų aiÅ¡kinimo , procesinės teisės normų taikymo Atsakovas neginčija, jog buvo sudaręs bylos nagrinėjimo dalyku nurodytÄ paskolos sutartį, tačiau teigia, kad skolÄ yra grÄ Å¾inęs. Tai, anot atsakovo, patvirtina ieÅ¡kovo jam grÄ Å¾inta paskolos sutartis su atžymomis ant jos apie atsakovo grÄ Å¾intas sumas, kuriÄ jis ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių prarado.

Apeliantas nurodo, jog teismas turėjo taikyti CK 6.65 str. bei 6.123 str. 2 d.normas ir atsakovui grÄ Å¾inus paskolÄ , o ieÅ¡kovui priėmus jos įvykdymÄ bei atidavus ieÅ¡kovui skolos dokumentÄ , kreditorius turi įrodyti, kad prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta.Skolos dokumento ar pakvitavimo buvimas pas skolininkÄ yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje atsakovas (skolininkas ) neturi skolos dokumento, įrodinėja, kad jį ieÅ¡kovas jam grÄ Å¾ino, tačiau jį prarado .

Kolegija nesutinka su apelianto argumentu , jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ nurodydamas , kad paskolos sutarties įvykdymui patvirtinti galioja tie patys , kaip ir tos rÅ«Å¡ies sutarčiai sudaryti , formos reikalavimai ir jos teisinės pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktikÄ dėl įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo sprendžiant civilinius ginčus dėl paskolų, konstatavo, kad paskolos sutarties sudarymo faktÄ Ä¯rodinėja ieÅ¡kovas (kreditorius), o paskolos grÄ Å¾inimo faktÄ turi įrodyti atsakovas (skolininkas), ir jei jis neturi skolos dokumento ar pakvitavimo apie paskolos grÄ Å¾inimÄ , negali pasinaudoti CK 6.65 straipsnyje įtvirtinta prievolės įvykdymo prezumpcija.

Å iuo atveju atsakovas turi įrodinėti skolos grÄ Å¾inimo faktÄ bendra tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2008-10-06 nutartis civ. byloje 3K-3-450/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktikÄ dėl įrodymų leistinumo taisyklių paskolų bylose nurodė, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu paskolos suma virÅ¡ija du tÅ«kstančius litų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Bendroji raÅ¡ytinės sandorio formos nesilaikymo pasekmių taisyklė yra ta, kad raÅ¡ytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančiu, tačiau nesilaikiusios įstatymo reikalaujamos raÅ¡ytinės formos Å¡alys netenka teisės remtis liudytojų parodymais įrodinėdamos sandorio sudarymo ir jo įvykdymo faktÄ (CK 1.93 straipsnio 2 dalis).

Taigi sandorio Å¡alys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį raÅ¡ytine forma, kartu prisiima rizikÄ dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Paskolos sutarties atveju yra svarbu tai, kad tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rÅ«Å¡ies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisinės pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis civ. byloje Nr. 3k-3-235/2009, 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, civ. byloje Nr. 3K-3-463-2006, 2008 m. kovo 26 d. nutartis, civ. byloje Nr. 3K-3-187/2008).Atsakovo aiÅ¡kinimu, jis raÅ¡tiÅ¡ko pakvitavimo apie skolos grÄ Å¾inimÄ nereikalavo, nes kreditorius (ieÅ¡kovas), grÄ Å¾inant skolÄ , apie tai žymėjosi paskolos sutartyje; grÄ Å¾inus skolÄ , ieÅ¡kovas Å¡iÄ sutartį perdavė atsakovui.

Taip atsakovas , nepareikalavęs pakvitavimo,prisiėmė rizikÄ dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo. Pagal 1964 m. CK 58 straipsnio 2 dalį, taip pat pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalį įstatymų reikalaujamos paprastos raÅ¡ytinės formos nesilaikymas atima iÅ¡ Å¡alių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktÄ Ä¯rodyti.Kartu pažymėtina, kad CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nustatyta raÅ¡ytinės sandorio formos nesilaikymo pasekmių taisyklės iÅ¡imtis, pagal kuriÄ teismui suteikta teisė draudimo remtis liudytojų parodymais netaikyti, kai konstatuojama esminė sÄ lyga – ,,jeigu tai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams“;

įstatyme nustatytas nebaigtinis aplinkybių, įgalinančių teismÄ taikyti nurodytÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, sÄ raÅ¡as:

1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų;

2) sandorio sudarymo faktÄ patvirtinantys raÅ¡ytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl Å¡alies kaltės;

3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu;

4) atsižvelgiant į Å¡alių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. kovo 26 d. nutartyje (civ. byloje Nr. 3K-3-187/2008) pažymėjo, kad CK 1.93 straipsnio 6 dalies ir CK 6.875 straipsnio 2 dalies normos suteikia bylÄ nagrinėjančiam teismui diskrecijÄ leisti ar neleisti privalomosios raÅ¡ytinės sandorio formos nesilaikiusioms ginčo Å¡alims remtis liudytojų parodymais, tačiau jos negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaip suteikiančios teismui absoliučiÄ sprendimo laisvę.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas (skolininkas) neturi skolos dokumento ar pakvitavimo apie paskolos grÄ Å¾inimÄ , todėl jis negali pasinaudoti CK 6.65 straipsnyje įtvirtinta prievolės įvykdymo prezumpcija , dėl ko pasisakė ir Lietuvos Aukščiausiais Teismas Å¡ioje civilinėje byloje (2008 03 26 d.nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-187/2008). Å iuo atveju atsakovas turi įrodinėti skolos grÄ Å¾inimo ar novacijos faktÄ bendra tvarka.Atsakovas, grįsdamas savo praÅ¡ymÄ leisti naudotis liudytojų parodymais CK 1.93 straipsnio 6 dalies taikymo požiÅ«riu svarbių faktų nepateikė.

Atsakovas nurodo Å¡iuos jo manymu svarbius faktus, t.y. paskolos originalo nebuvimas, labai trumpas pasiskolinimo terminas, dalinių skolos grÄ Å¾inimo žymėjimas atsakovo užrašų knygutėje, Å¡alių tarpusavio santykiai, pasireiÅ¡kę tuo, kad ieÅ¡kovas priėmė dalinį skolos užskaitymÄ .Atsakovas Å¡ias aplinkybes teisme įrodinėjo prieÅ¡taringais įrodymais. IeÅ¡kovas įrodinėdamas paskolos dokumento grÄ Å¾inimÄ , nurodo, jog jo neiÅ¡saugojo dėl objektyvių priežasčių.

IeÅ¡kovas neigia grÄ Å¾inęs skolininkui paskolos sutartį , aiÅ¡kina, kad niekada nedarė jokių įrašų sutartyje , jos negrÄ Å¾ino atsakovui. Atsakovas byloje įrodinėjo prieÅ¡ingai, jog  kreditorius grÄ Å¾ino sutartį, kurioje buvo ieÅ¡kovo ranka daryti įraÅ¡ai apie paskolos grÄ Å¾inimÄ , dalį prievolės ieÅ¡kovas įskaitė už ieÅ¡kovui suteiktas paslaugas.Å iÄ sutartį atsakovas praradęs ne dėl savo kaltės, t.y. dėl vagystės iÅ¡ kavinės“Reta“, kurioje buvo laikoma Å¡i sutartis , arba jÄ galėjo pasisavinti pats ieÅ¡kovas, kuris nuomojosi gretimas patalpas.

Atsakovas turėjo įrodyti tÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovas jam grÄ Å¾ino paskolos dokumentÄ . Pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kinosi , ar sutartis buvo grÄ Å¾inta, laikė liudytojų parodymus nepatikimais, su kuo sutinka ir kolegija. Skolos dokumento grÄ Å¾inimÄ atsakovas įrodinėja liudytojų P. B.,G. K. parodymais bei trečiojo asmens sutuoktinės V. Ž. parodymais, kuri iÅ¡ pradžių byloje buvo apklausta liudytoja. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡alių ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimai civilinėse bylose yra specifinis įrodymų Å¡altinis, kadangi Å¡alys yra materialiai suinteresuotos nagrinėjamos bylos eiga, ir į tai turi bÅ«ti atsižvelgiama vertinant Å¡ių paaiÅ¡kinimų turinį.

Be to, atsakovo bei trečiojo asmens paaiÅ¡kinimų turinys nėra konkretus. Kolegija atkreipia dėmesį, jog tiek atsakovo, tiek V. Ž. paaiÅ¡kinimai apie paties skolos dokumento dingimÄ yra nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi.Teismui priėmus teismo įsakymÄ ir atsakovui pateikus prieÅ¡taravimus bei ieÅ¡kinį, jis nenurodė Å¡ių aplinkybių , t.y. kad kreditorius grÄ Å¾ino paskolos dokumentÄ ar buvo ant jo daromos atžymos, tik nurodė, jog pateiks atitinkamus įrodymus (1t.,b.l.10) . 2007 03 27 d teismo posėdyje apklausiant V.

Ž., Å¡i parodė, kad sutartį įsegė prie dokumentų, paaiÅ¡kino, kad nepamenanti, kuriame segtuve jÄ Ä¯segė, „kažin ar jÄ rastume“, dokumentai yra iÅ¡vežti, nes ten vyksta remontas . (1t.b.l.84). Kitų liudytojų – P. B., G. K. parodymai yra nekonkretÅ«s, jie susiję su ieÅ¡kovu partnerystės ryÅ¡iais, G . K. buvusi darbuotoja. P. B. atsakovo verslo partneris.Savo parodymus –aplinkybes apie skolos sutartyje buvusius įraÅ¡us, jos matymo laikÄ , buvimo vietÄ Å¡ie liudytojai tikslino per kelis posėdžius,atsakovui atsiÅ¡vietus ankstesnio liudytojų apklausos teismo posėdžio protokolÄ ,todėl jie nelaikytini patikimais (2 t.91-92,93,113-114).

Liudytojų parodymai prieÅ¡taringi ir dėl sutarties buvimo vietos . Dėl skolos dokumento vagystės atsakovas kreipėsi, tik gavęs ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ - 2007 07 17 d., t.y. praėjus beveik 3 metams po įsibrovimo į patalpas, kas vertintina kaip siekimas patvirtinti savo paaiÅ¡kinimÄ (1t.,b.l.124) . Be to Å¡i aplinkybė neįtikina , kad atsakovas, kuris buvo įmonės direktoriumi ,ar tretysis asmuo-įmonės savininkė bÅ«tų palikęs įmonei svarbius dokumentus-sutartis, reikalingas įmonės apskaitai tvarkyti, mokesčių inspekcijai patikrinimams vykdyti ,ilgÄ laikÄ Ä¯monei nevykdant veiklos ir nesinaudojant Å¡iomis patalpomis, kai tuo tarpu įmonėje buvo seifas, jis neiÅ¡laužtas, kÄ patvirtina ir apžiÅ«ros protokolas (ikiteisminio tyrimo medžiaga, l.4).

Neesant įrodymų, kad paskolos dokumentas buvo grÄ Å¾intas atsakovui, kaip jam visiÅ¡kai įvykdžius prievolę, teismas pagrįstai skolos grÄ Å¾inimo įrodinėjimo pareigÄ perkėlė atsakovui . Taip pat kolegija laiko logiÅ¡ka apeliacinėje instancijoje iÅ¡sakytÄ ieÅ¡kovo pozicijÄ , jog jis, grÄ Å¾inęs su jo padarytais įraÅ¡ais paskolos sutartį, nebÅ«tų kreipęsis į teismÄ .Atsakovas , įrodinėdamas paskolos grÄ Å¾inimÄ , remiasi įrodymu, t.y. įraÅ¡ais jo užrašų knygutėje.

Ä®raÅ¡ai joje yra atlikti tik skolininko (ieÅ¡kovo) ranka , yra įraÅ¡ytos pinigų sumos bei nurodyti metai ir mėnesiai. Kolegija mano, kad Å¡i atsakovo užrašų knygutė ,negali bÅ«ti vertinamas kaip patikimas raÅ¡ytinis įrodymas apie skolos grÄ Å¾inimo faktÄ , nes jame nėra jokių ieÅ¡kovo įrašų apie sumų grÄ Å¾inimÄ kreditoriui, net nėra nurodytos konkrečios datos ties Å¡ioje knygutėje nurodytomis sumomis, nėra žinoma, kokiu metu Å¡ie įraÅ¡ai buvo atlikti,vizualiai matosi, kad įraÅ¡ai gali bÅ«ti daryti per kelis kartus.

Atsakovas įrodinėjo, jog paskolÄ grÄ Å¾indavo iÅ¡ individualios įmonės“Reta“ lėšų, tačiau jokių patikimų raÅ¡ytinių įrodymų, pagrindžiančių Å¡ias aplinkybes nepateikė. Be to atsakovo paaiÅ¡kinimai apie grÄ Å¾inimo laikÄ , grÄ Å¾inamas sumas per visÄ teisminį nagrinėjimÄ buvo nenuoseklÅ«s. Å ių lėšų paėmimas iÅ¡ įmonės kasos turėjo atsispindėti įmonės dokumentuose, tačiau tokių raÅ¡ytinių įrodymų ieÅ¡kovas nepateikė.

Byloje esantys keletas įmonės „Reta“ apskaitos žurnalo lapų nuorašų neįrodo šių aplinkybių,nes įrašuose nenurodyta pinigų išėmimo , jų panaudojimo paskirtis , nenurodyta, kad pinigai perduodami atsakovui K. Ž. vykdyti paskolos prievolę A. Z., yra pateikti tik už kelis 2000 metų mėnesius (1 t.,63-69).Išduodant 2000 metais liepos-spalio mėnesiais pinigų sumas K V. Ž. buvo nurodoma pinigų išdavimo paskirtis ,t.y.už prekes, bankui, atlyginimo mokėjimas ,bet nėra atžymų apie paskolos sumokėjimui išduodamas sumas.(1 t.b.1 67-68).

Atsakovas teismo posėdžiuose aiÅ¡kino, , jog paskolos grÄ Å¾inimo terminas buvo pratęstas, suderinus tai su ieÅ¡kovu bei kad Å¡alys atlikdavo įskaitymus, įskaitydamos už suteiktas ieÅ¡kovui kavinės paslaugas , t.y. už maitinimÄ si, alų , gimtadienio Å¡ventę. IeÅ¡kovas Å¡ias aplinkybes neigė. Pagal bendruosius tinkamo prievolių vykdymo principus skolininkas gali įvykdyti prievolę kitu, negu aptartas pradinėje sutartyje, bÅ«du tik tuo atveju, jeigu tokį įvykdymÄ priima kreditorius (CK 6.39 straipsnis).

Prievolės dalyko ar įvykdymo bÅ«do pakeitimas yra novacija (6.141 straipsnio 1 dalis), pagal įstatymÄ novacija nepreziumuojama, todėl turi bÅ«ti aiÅ¡kiai ir neabejotinai pareikÅ¡ta (CK 6.141 straipsnio 2 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad novacijÄ galima konstatuoti tik esant įrodymų, jog prievolės Å¡alys aiÅ¡kiai ir neabejotinai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ pakeisti vienÄ prievolę kita. Esant ginčui dėl įvykusios novacijos, Å¡alis, kuri remiasi novacija, turi įrodyti, jog novacija įvyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004; 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2007 ir kt.).IeÅ¡kovas neigė , kad bÅ«tų sutikęs su dalies paskolos užskaitymu už pasivaiÅ¡inimÄ kavinėje .IeÅ¡kovas nurodo, kad tai supratęs , kaip ieÅ¡kovo atsidėkojimÄ už ilgalaikį paskolos negrÄ Å¾inimÄ .

Paties atsakovo paaiÅ¡kinimai Å¡iuo aspektu yra nenuoseklÅ«s , nurodo skirtingas įskaitytas ir grÄ Å¾intas sumas , o taip pat prieÅ¡taringi ir kiti įrodymai. Atsakovas K. Ž. pirminiame bylos nagrinėjime įrodinėjo, kad iki 2001 metų paskolÄ grÄ Å¾indavo jo namuose grynais pinigais (1 t.,b.l.80), o 2001 m. vyko užskaitymai. AiÅ¡kino, jog grynais buvo sumokėta 36 000 Lt., paskui buvo grÄ Å¾inama ir grynais, ir įskaitomos kavinės paslaugos, viso užskaityta 8 ar 10 tÅ«kstančių litų paslaugomis (1 t. b.l.81).

Tretysis asmuo V. Ž. (1t.,b.l.83 ) teigė, kad visa paskola buvo grÄ Å¾inta grynais pinigais , o kavinės paslaugos buvo kaip palÅ«kanos už naudojimÄ si paskola. Tuo tarpu ieÅ¡kovo pateiktoje užrašų knygutėje nurodoma, jog 1999 metais ieÅ¡kovui buvo grÄ Å¾inta 4000 Lt., 2000 metais grÄ Å¾inta 24 000 Lt., 2001 metais grÄ Å¾inta 17500 Lt,, viso grÄ Å¾inta 45 500 Lt., apie paslaugų įskaitymus nenurodyta.Be to pats atsakovas teismui prieÅ¡taringai aiÅ¡kina apie paskolos grÄ Å¾inimo laikÄ , nurodydamas skirtingas datas, ty.prieÅ¡taravimuose dėl teismo įsakymo bei atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo , jog grÄ Å¾ino 2002 m pabaigoje (1t.b.l.10,21), o vėliau aiÅ¡kina ir teikia užrašų knygutę su savo ranka atliktais įraÅ¡ais apie paskolos grÄ Å¾inimÄ 2001 metais.

Kadangi CK 1.93 straipsnio 6 dalies taikymo požiÅ«riu svarbių faktų bylÄ nagrinėjęs teismas nenustatė, todėl pagrįstai nesirėmė liudytojų parodymais dėl paskolos grÄ Å¾inimo. Nors apeliantas teigia, kad tam buvo pagrindas, tačiau kolegija sutinka su teismo iÅ¡vadomis Å¡ioje dalyje .Be to kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos Å¡ie parodymai yra nekonkretÅ«s, nenuoseklÅ«s, liudytojai nenurodo grÄ Å¾intinų sumų, nurodo kitas skolos grÄ Å¾inimo datas ar sumas, aplinkybes, negu nurodo atsakovas .Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu (Žr. pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007, ir kt.). Byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Tai reiÅ¡kia, jog nėra reikalaujama Å¡imtaprocentinio teismo įsitikinimo. IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes Bylos nagrinėjimo metu neįrodžius tam tikrų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių egzistavimo pripažįstama, kad tokių aplinkybių nebuvo.

Be to, pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę, tam tikrų aplinkybių neįrodymo rizika tenka Å¡aliai, kuriai pagal įstatymÄ priklauso pareiga Å¡ias aplinkybes įrodyti. Atsakovas, kuriam pagal įstatymÄ tenka pareiga įrodyti paskolos grÄ Å¾inimo faktÄ , nepateikė pirmosios instancijos teismui jokių tai patvirtinančių raÅ¡ytinių įrodymų, teigdamas, kad nurodyti įrodymai nėra iÅ¡likę. Nors įstatymas suteikia galimybę bylÄ nagrinėjančiam teismui tam tikrais atvejais atleisti Å¡alį nuo pareigos sandorio sudarymo faktÄ Ä¯rodinėti raÅ¡ytiniais įrodymais (CK 1.93 straipsnio 6 dalis), teigdamas, kad raÅ¡ytiniai paskolos grÄ Å¾inimÄ patvirtinantys įrodymai nėra iÅ¡likę ne dėl jo kaltės, atsakovas kitų tiesioginių ar netiesioginių neginčijamų įrodymų, patvirtinančių paskolos grÄ Å¾inimo faktÄ , teismui taip pat nepateikė.

IÅ¡ pateiktų įrodymų nepakanka daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovas grÄ Å¾ino paskolÄ . Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai –t.y. 2000-04-27 d turto pasidalijimo 1t.,b.l71) sutartis patvirtina, kad K. Ž. buvo verslininkas bei įmonės direktorius , be to atsižvelgiant į jo nurodytas aplinkybes dėl paskolos grÄ Å¾inimo Å¡altinio, tikėtina, kad, elgdamiesi kaip apdairÅ«s ir rÅ«pestingi asmenys, turėjo tai atspindėti raÅ¡ytiniuose  įrodymuose bei pareikalauti pakvitavimo iÅ¡ ieÅ¡kovo .

Esant paskoliniams santykiams, kaip Å¡iuo atveju buvo skolinta didelė pinigų suma, todėl teisėjų kolegija taiko griežtesnius įrodymų pakankamumo kriterijus ir sprendžia, kad byloje esančių įrodymų visuma neleidžia paskolos grÄ Å¾inimo fakto pripažinti įrodytu (CPK 185 straipsnis).Be to tolesni atsakovo veiksmai ieÅ¡kovo atžvilgiu , t.y. ieÅ¡kovo maÅ¡inų draudimas nemokamai 2004-2005 metais, leidimas ieÅ¡kovui nemokamai naudotis nekilnojamu turtu 2003-2004 metais (1t.81,2 t.,b.l.90,  pagal ieÅ¡kovo aiÅ¡kinimÄ , jau pasibaigus paskolos sutarčiai, prieÅ¡tarauja logikai.

Remiantis įrodymų vertinimo teisine logika, yra pagrindas teigti, kad labiau tikėtina, jog atsakovas paskolos negrÄ Å¾ino. Atsižvelgdama į tai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu pagrįstai pripažino, kad atsakovas įstatymų nustatyta tvarka neįrodė paskolos grÄ Å¾inimo fakto. Kadangi atsakovo prievolė liko neįvykdyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė negrÄ Å¾intÄ paskolos sumÄ ieÅ¡kovui (CK 6.873 str.).Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡tyrė aplinkybes, svarbias teisingam kilusio ginčo sprendimui, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, reglamentuojančias tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius, ir tenkindamas pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, bei atmesdamas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ , priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ ( CPK 185 str., 263 str.).

Esant Å¡ioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti.IeÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti, kad apeliantas K. Ž. piktnaudžiaudamas teise įgyvendina savo teises, siekdamas vilkinti paskolos grÄ Å¾inimÄ meluoja ir klaidina teismÄ , sÄ moningai tyčia veikia prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ civilinės bylos iÅ¡nagrinėjimÄ . Kolegijai tai konstatavus, praÅ¡o skirti maksimaliÄ baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesu (2 t.,b.l175 ).Å is praÅ¡ymas netenkintinas . Piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis pripažįstama tokia faktinė situacija, kai galima konstatuoti, kad Å¡alis sÄ moningai veikia prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ .

Å ioje byloje nėra teisinių pagrindų konstatuoti atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Atsakovas naudojosi CPK 42 straipsnio 1 dalyje numatytomis procesinėmis teisėmis, gindamasis nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio.TokiÄ teisę jam garantuoja ir procesinis dispozityvumo principas, pagal kurį Å¡alys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi Å¡io Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ atsakovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos,t.y.

žyminis mokestis 2440 Lt.valstybei, kurio sumokėjimas buvo atidėtas 2009-12-14 d.Å iaulių apygardos teismo nutartimi iki nutarties priėmimo dienos (b.l. 153-155) bei 11,63 Lt..procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų valstybei (2t.,b.l.173,CPK80 str.4 d., 88 str. 1,1 d. 3 p, 92 str.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 1 punktu, n u t a r i a : RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistu.Priteisti iÅ¡ K.

Ž. 2240 Lt. žyminio mokesčio valstybei bei 11,63 Lt. procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.               Kolegijos pirmininkė                                                                             Laisvė Aleknavičienė Teisėjai                                                                                                  Danutė Matiukienė                                                                                                               Jolanta Badaugienė