7f3376f9-e4b3-45d3-91ef-f88e5a234d4f · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-1782-967/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09119-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14; 3.1.14.3.; 3.1.14.8.1.; 3.3.1.18.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

Â

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo A. Z. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. nutarties, priimtos sprendžiant ieÅ¡kovo A. Z. ieÅ¡kinio atsakovams Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai, V. B. ir T. V. dėl atstovavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys byloje – UAB „ICOR“, R. D. ir A. J., priėmimo klausimÄ ,

Teismas

nustatė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovas A. Z. (toliau – ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas: 1) pripažinti 2020 m. liepos 22 d. atstovavimo sutartį sudarytÄ tarp advokatų V. B., T. V. ir Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijos niekine ir negaliojančia dalyje dėl pavedimo veikti prieÅ¡ A. Z.; 2) priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai ieÅ¡kovui patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė, kad Å¡is siekia apginti savo teises, pažeidžiamas neteisėta atstovavimo sutartimi, jos pagrindu teikiant 240 mln. Eur reikalavimus, kurie reiÅ¡kiami valstybės vardu, nors Vyriausybė neįgaliojo Energetikos ministerijos reikÅ¡ti tokius reikalavimus prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 26 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti ieškovo ieškinį.

4. Teismas, remdamasis LITEKO informacinės sistemos duomenimis, nustatė, kad ieÅ¡kovė Lietuvos Respublika atstovaujama Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2020 m. liepos 23 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovų PrancÅ«zijos Respublikoje registruotos įmonės Veolia Environnement S.A., PrancÅ«zijos Respublikoje registruotos įmonės Veolia Energie International S.A., UAB „Vilniaus energija“, UAB „Litesko“, UAB „ICOR“, A. J., L. S. ir A. Z., kuriuo 240 703 696 Eur žalos atlyginimÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi ieÅ¡kinys nebuvo priimtas, kadangi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys kitiems atsakovams atsakovams – UAB „Vilniaus energija“, UAB „Litesko“, UAB „ICOR“, A. J., L. S. ir A. Z., buvo grindžiamas solidaria atsakovų atsakomybę su įmone Veolia, todėl iÅ¡skirti bylos dalį pagal tokį ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, koks yra pateiktas, nebuvo galimybės. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo nutartis buvo panaikinti ir klausimas buvo perduotas nagrinėti iÅ¡ naujo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. sausio 18 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo nutartis palikta nepakeista.

5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 14 d. nutartimi vėlgi atsisakė priimti ieÅ¡kinį. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistÄ , o Kasacinis teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartimi panaikino pirmines nutartis ir Vilniaus apygardos teismui perdavė klausimÄ nagrinėti iÅ¡ naujo. Kasacinis teismas nustatė, kad ieÅ¡kinį valstybės vardu pareiÅ¡kė Vyriausybės įgaliojimus gavusios Energetikos ministerijos, kurios viena iÅ¡ veiklos sričių – Å¡ilumos Å«kis (energetikos Å«kio sritis, tiesiogiai susijusi su Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu), vardu veikiantys advokatai, t. y. byloje esanti atstovavimo sutartis (įgaliojimas) suteikė teisę advokatams V. B. ir T. V. atstovauti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai. Minėtoje sutartyje įtvirtinta, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. 103 „Dėl įgaliojimų atstovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybei (valstybei) suteikimo“ (su pakeitimais ir papildymais), advokatams pavesta atstovauti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai visų instancijų bendrosios kompetencijos teismuose civilinėse bylose su minėtame Vyriausybės nutarime nurodytais subjektais, taip pat santykiuose su bet kokiomis įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis bei trečiaisiais juridiniais ir fiziniais asmenimis tiek, kiek tai bÅ«tina klientės interesams nurodytuose teisminiuose procesuose užtikrinti. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 14 d. nutartimi priėmė ieÅ¡kovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, ieÅ¡kinį atsakovams Veolia Environnement S. A., Veolia Energie International S. A., UAB „Vilniaus energija“, UAB  „Litesko“, UAB „ICOR“, A. J., L. S. ir A. Z. dėl žalos atlyginimo.

6. Teismas remiantis bylos duomenimis nustatė, kad ieÅ¡kovo (A. Z.) tikslas yra nebÅ«ti atsakovu civilinėje byloje Nr. e2-2020-614/2023, t. y., ieÅ¡kovo nuomone, jis yra netinkamas atsakovas civilinėje byloje iÅ¡keltoje pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, ieÅ¡kinį atsakovams Veolia Environnement S. A., Veolia Energie International S. A., UAB „Vilniaus energija“, UAB „Litesko“, UAB „ICOR“, A. J., L. S. ir A. Z. dėl žalos atlyginimo, kadangi ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos energetikos ministerija neturi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliojimo teikti teismui ieÅ¡kinį (per atstovus) su reikalavimais bÅ«tent prieÅ¡ atsakovÄ A. Z.. Teismas iÅ¡nagrinėjęs 2020 m. liepos 22 d. skundžiamÄ atstovavimo sutartį nutarė, kad tarp advokatų V. B., T. V. ir Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijos niekine ir negaliojančia dalyje dėl pavedimo veikti prieÅ¡ A. Z. yra materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas, kadangi nurodyti atsakovÄ (Å¡iuo metu ieÅ¡kovės Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijos ieÅ¡kinyje), vadovaujantis CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 135 straipsnio 1 dalimi, kuris atsakys pagal ieÅ¡kinio reikalavimus) yra ieÅ¡kovo pareiga ir prerogatyva ir ieÅ¡kovės konstitucinė teisė teikti ieÅ¡kinį neturėtų bÅ«ti ribojama teikiant kitÄ ieÅ¡kinį žemesnės instancijos teismui kvestionuojant Å¡iÄ ieÅ¡kovės teisę, todėl ar A. Z. tinkamas atsakovas ir privalo (privalėtų) atsakyti pagal ieÅ¡kinio reikalavimus spręstina Vilniaus apygardos teisme iÅ¡keltoje civilinėje byloje Nr. e2-2020-614/2023. Todėl teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo (A. Z.) ieÅ¡kinio nagrinėjimo atveju bÅ«tų revizuojami aukÅ¡tesnės ir kasacinės instancijos teismų sprendimai, tačiau tokios kompetencijos revizuoti aukÅ¡tesnės ir kasacinės instancijos sprendimus pirmosios instancijos (apylinkės) teismas neturi. Taip pat tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu iÅ¡duoto įgaliojimo veikti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai Lietuvos Respublikos vardu apimtys jau patikrintos kasacinės instancijos teismo.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Apeliantas A. Z. (ieÅ¡kovas) atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. nutartį panaikinti ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo.

8. Apeliantas, prieÅ¡ingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, teigia, kad teikiamas ieÅ¡kinys ir Å¡io iÅ¡sprendimo rezultatas sukels materialines teisines pasekmes apeliantui. Apelianto vertinimu 2020 m. liepos 22 d. atstovavimo sutarties pagrindu atsakovai veikia prieÅ¡ apeliantÄ . Pažymi, kad buvęs (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) R. D. neturi teisinio iÅ¡silavinimo todėl tuo metu neturėjo jokių įgaliojimų atstovauti LRV ar Energetikos ministerijai kuriame nors teisme. PaaiÅ¡kina, kad atstovavimo sutarties dalies negaliojimas apelianto atžvilgiu, kurios pagrindu instancijų Lietuvos Respublikos teismuose atsakovai jau daugiau nei 3 metus aktyviai veikia prieš apeliantÄ , sukels teisines pasekmes. Ieškinio patenkinimo atveju atstovavimo sutartis negalios Å¡io atžvilgiu, o veiksmus atliktus negaliojančios atstovavimo sutarties atžvilgiu bus galima pripažinti neteisėtais ir reikalauti žalos atlyginimo.

9. Apeliantas vertina, kad ieškinyje išdėstyti faktai ir kartu su pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad Energetikos ministerijos investicinis ieškinys prieš apeliantÄ ir kitus asmenis, pateiktas niekinės ir negaliojančios atstovavimo sutarties pagrindu ir neturint tam jokio LRV pavedimo, jau beveik trejus metus pažeidžia apelianto teisę nebūti atsakovu pagal investicinį ieškinį ir sąlygoja reputacinę žalą ir didžiules materialines išlaidas, tame tarpe ir ginantis nuo investicinio ieškinio. Pabrėžia, kad visi nepagrįsti kaltinimai neva reiškiami valstybės vardu, tačiau su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, kad LRV niekada neįgaliojo nei Energetikos ministerijos, nei jos advokatų reikšti tokius reikalavimus prieš apeliantÄ . LR Vyriausybė (valstybė) apskritai net nesvarstė dėl įgaliojimo Energetikos ministerijai teikti bet kokių kaltinimų ar reikalavimų apeliantui suteikimo. Tai, apelianto vertinimu, reiškia, kad LRV, priimdama Nutarimą Nr. 103 ir (ar) Nr. 809 nesvarstė pretenzijų nei apeliantui, nei ICOR, nei kitiems Lietuvos fiziniams asmenims, iš tiesų niekada nekaltino ir nesiekė kaltinti jokiais neteisėtais veiksmais, kuriuos savo nuožiūra sugalvojo teikti Energetikos ministerija ir jos advokatai. Todėl apeliantas mano, kad šių aplinkybių nustatymas nagrinėjamoje byloje turės akivaizdžias teisines pasekmes – pripažinus, kad Energetikos ministerija ir jos advokatai veikia ultra vires – turės būti sprendžiamas klausimas tiek dėl Energetikos ministerijos investicinio ieškinio trūkumų nustatymo arba atsiėmimo. O to pasekoje, apeliantas teigia, kad išnagrinėjus Å¡iuo ieÅ¡kiniu pateiktus reikalavimus Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama byla prieš apeliantÄ nebebūtų nagrinėjama toliau, nes nustatytos aplinkybės sąlygotų investicinio ieškinio pateikimo ir veikimo bylose prieš apeliantÄ neteisėtumą ir visas iš to kylančias teisines pasekmes.

10. Apeliantas nurodo, kad ieškinio priėmimas yra procedūra, kurios metu teismas turi patikrinti tik tai, ar ieškinys atitinka jam keliamus formalius reikalavimus (ar sumokėtas žyminis mokestis, pateikti atstovavimo dokumentai ir pan. kaip tai numato CPK 135 straipsnio 1 dalis). Ta aplinkybė, kad sandoris teismo buvo vertinamas, kaip įrodymas kitoje byloje, apelianto vertinimu neturi reikšmės sprendžiant dėl ieškinio priėmimo klausimÄ . Taip pat pažymi, kad teisinis suinteresuotumas, pagrindžiantis teisę į teisminę gynybą, negali būti paneigiamas argumentais dėl tokio kreipimosi tikslingumo ar besikreipiančio asmens reiškiamų reikalavimų pagrįstumo; sprendžiant, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia, ar patenkinti ar atmesti ieškinį.

11. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atstovavimo sutarties galiojimas apelianto atžvilgiu jau peržiūrėtas kasacine tvarka. Nurodo, kad civilinėje byloje Nr. e2-2020-614/2023 teismai vertino atstovavimo sutartį, kaip įrodymą, tačiau nenagrinėjo ir negalėjo nagrinėti bei pasisakyti dėl atstovavimo sutarties buvimo niekine ir negaliojančia. Civilinėje byloje Nr. e2-2020-614/2023 teismai nevertino su ieškiniu pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad sprendžiant dėl Energetikos ministerijos įgaliojimų ir sudarant atstovavimo sutartį, iš LRV pusės apie apeliantÄ nebuvo svarstoma. Todėl skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatuota, kad LRV nutarimu išduoto įgaliojimo Energetikos ministerijai Lietuvos Respublikos vardu apimtys jau patikrintos kasacinės instancijos teismo. Kasacinis negalėjo ir netyrė fakto klausimo, o teisės aspektu pasisakė dėl visiškai kitų aplinkybių, negu nurodomos apelianto ieškinyje.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK  329 straipsnio 2 dalies 1-7 punkte, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl bylos faktinių aplinkybių

14. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad apeliantas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas: 1) pripažinti 2020 m. liepos 22 d. atstovavimo sutartį sudarytÄ tarp advokatų V. B., T. V. ir Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijos niekine ir negaliojančia dalyje dėl pavedimo veikti prieÅ¡ A. Z.; 2) priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai ieÅ¡kovui patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IÅ¡ ieÅ¡kinio turinio matyti, kad apeliantas siekia apginti savo teises, pažeidžiamas neteisėta atstovavimo sutartimi, jos pagrindu teikiant 240 mln. Eur reikalavimus prieÅ¡ jį.

Dėl rašytinių paaiškinimų (ne)priimtinumo

15. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314, 338 straipsniai).

16. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar praÅ¡omi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 10 punktas).

17. Advokatai teismui 2023 m. rugpjūčio 8 d. pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, atsižvelgiant į tai, apeliantas susipažinęs su pateiktas raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais 2023 m. rugpjūčio 9 d. teismui pateikė papildomus paaiÅ¡kinimu. Advokatai raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais bei pridėtais kartu naujais įrodymais, iÅ¡ esmės siekia įrodyti, kad apelianto praÅ¡omas priimti ieÅ¡kinys turi bÅ«ti nepriimtas, kadangi jis nesukels jokių materialių teisinių padarinių, ieÅ¡kinys nenagrinėtinas teisme, o apeliantas prieÅ¡ingai, iÅ¡ esmės, nurodo tokius pačius argumentus kodėl mano, kad Å¡io ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti priimtas nagrinėti, kad Å¡is sukels jam materialinius teisinius padarinius, t. y. galės kvestionuoti savo kaip atsakovo statusÄ Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant investicinį ieÅ¡kinį, teismo sprendimas suteiks Å¡iam galimybę kreiptis į teismÄ dėl žalos atlyginimo.

18. IÅ¡ LITEKO informacinės sistemos duomenų matyti, kad advokatas T. V. 2023 m. liepos 4 d. pateikė praÅ¡ymÄ nustatyti atsakovui advokatui T. V. ne trumpesnį nei 14 dienų terminÄ atsiliepti į atskirÄ jį skundÄ .

19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 4 d. nutartimi atmetė advokato praÅ¡ymÄ . Nurodė, kad vadovaujantis CPK 37 straipsnio 2 dalimi, 41 straipsnio 1 dalimi, 42 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį buvo atsisakyta priimti, t. y. ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodyti asmenys procesinio statuso – atsakovas neįgijo, todėl Å¡ie negali teikti jokių atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ dėl ieÅ¡kinio priėmimo klausimo. Teismas taip pat pažymėjo, jog ieÅ¡kovui ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytiems atsakovais asmens buvo suteikta galimybė iki ieÅ¡kinio priėmimo pateikti savo pozicijas dėl ieÅ¡kinio priėmimo ir nepriėmimo, kas ir buvo padaryta pateikiant Å¡eÅ¡is procesinius dokumentus. Papildomai nurodė, kad nagrinėjamu atveju terminas atsiliepimams pateikti nenumatytas, advokato T. V. praÅ¡ymas nustatyti ne trumpesnį nei 14 dienų terminÄ pažeistų trijų dienų imperatyvų terminÄ nuo atskirojo skundo padavimo dienos iÅ¡siuntimui į apeliacinės instancijos teismÄ . Taigi kaip matyti, advokatai nėra įgiję atsakovų statusų, kadangi Å¡ioje stadijoje yra sprendžiamas klausimas dėl ieÅ¡kinio priimtinumo klausimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pateiktų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų nepriima ir atitinkamai apelianto atsikirtimai į Å¡iuos raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus taip pat nepriimami. Teismo taip pat akcentuotina, kad raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriuose Å¡alis iÅ¡dėsto savo atsikirtimus į prieÅ¡ingų Å¡alių apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, negali bÅ«ti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas kitais procesiniais dokumentais.

Dėl ieškinio (ne)priimtinumo

20. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti reiÅ¡kiamÄ ieÅ¡kinį nustatęs, kad apeliantas siekia bÅ«ti iÅ¡brauktu kaip atsakovas iÅ¡ Vilniaus apygardos teisme pareikto ieÅ¡kinio. Mano, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai priėjo prie iÅ¡vados, kad Å¡io reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys nesukels ieÅ¡kovui jokių materialių teisinių padarinių; kad skundžiamos atstovavimo sutarties negaliojimas buvo aptartas kasaciniame teisme.

21. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ . Asmuo įgyvendina Å¡iÄ teisę, laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

22. Teisės kreiptis į teismÄ prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sÄ lygų buvimÄ ar nebuvimÄ teismas aiÅ¡kinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieÅ¡kinio priėmimo metu spręsdamas bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ . Teismas Å¡ios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieÅ¡kinį paduodantis asmuo turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismÄ prielaidos ar ne, taip pat ar pareiÅ¡kėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018). Teismas, gavęs procesinį dokumentÄ (ieÅ¡kinį ar pareiÅ¡kimÄ ), be Å¡io dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, turi patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylÄ pagal pateiktÄ procesinį dokumentÄ . CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieÅ¡kinį (ar kitÄ procesinį dokumentÄ , kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Å ių pagrindų sÄ raÅ¡as yra baigtinis, o tai reiÅ¡kia, kad teismo atsisakymas pradėti (iÅ¡kelti) civilinę bylÄ pagal pateiktÄ procesinį dokumentÄ gali bÅ«ti grindžiamas tik pirmiau nurodytoje proceso įstatymo normoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018).

23. IÅ¡ LITEKO informacinės sistemos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas nagrinėja civilinė bylÄ Nr. e2-2020-614/2023, kurioje pateiktas ieÅ¡kovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, ieÅ¡kinį atsakovams Veolia Environnement S. A., Veolia Energie International S. A., UAB „Vilniaus energija“, UAB  „Litesko“, UAB „ICOR“, A. J., L. S. ir A. Z. dėl žalos atlyginimo.

24. Å iuo atveju apeliantas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas: 1) pripažinti 2020 m. liepos 22 d. atstovavimo sutartį sudarytÄ tarp advokatų V. B., T. V. ir Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijos niekine ir negaliojančia dalyje dėl pavedimo veikti prieÅ¡ apeliantÄ ; 2) priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai ieÅ¡kovui patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Taigi pirminiu vertinimu teikiamas ieÅ¡kinys ir Vilniaus apygardos teisme jau nagrinėjamas ieÅ¡kinys akivaizdžiai skiriasi dalyku ir pagrindu. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamu ieÅ¡kiniu praÅ¡oma žalos atlyginimo, bandomu pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui ieÅ¡kiniu iÅ¡reikÅ¡ti reikalavimai pripažinti 2020 m. liepos 22 d. atstovavimo sutartį sudarytÄ tarp advokatų V. B., T. V. ir Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijos niekine ir negaliojančia dalyje dėl pavedimo veikti prieÅ¡ apeliantÄ .

25. Kaip matyti tiek iš pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, tiek iš LITEKO informacinės sistemos, iki kol ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, buvo priimtas Vilniaus apygardos teismo, kasacinis teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartimi dėl apelianto ieškiniu kvestionuojamos atstovavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nepasisakė, tačiau nurodė, kad ieškinį valstybės vardu pareiškė Vyriausybės įgaliojimus gavusios Energetikos ministerijos, kurios viena iš veiklos sričių – šilumos ūkis (energetikos ūkio sritis, tiesiogiai susijusi su šilumos ir karšto vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu), vardu veikiantys advokatai.

26. Pirmosios instancijos teismas, sprendžiant iÅ¡ ieÅ¡kinio ir kitų procesinių dokumentų turinio, ieÅ¡kovo tikslas yra nebÅ«ti atsakovu civilinėje byloje Nr. e2-2020-614/2023, t. y., ieÅ¡kovo nuomone, jis yra netinkamas atsakovas civilinėje byloje iÅ¡keltoje pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, ieÅ¡kinį atsakovams Veolia Environnement S. A., Veolia Energie International S. A., UAB „Vilniaus energija“, UAB „Litesko“, UAB „ICOR“, A. J., L. S. ir A. Z. dėl žalos atlyginimo, kadangi ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos energetikos ministerija neturi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliojimo teikti teismui ieÅ¡kinį (per atstovus) su reikalavimais bÅ«tent prieÅ¡ atsakovÄ A.

Z.. Su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apeliacinės instancijos teismo sutinkama, kadangi pats apeliantas nurodė, kad tenkinus pateiktÄ ieÅ¡kinį ir galėtų kvestionuoti ir buvimÄ atsakovu Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje Nr. e2-2020-614/2023. Tačiau pažymėtina, kad tokia teismo iÅ¡vada gali bÅ«ti pagrindas spręsti dėl ieÅ¡kinio nepriimtinumo. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas remdamasis pirmiau iÅ¡dėstytu sprendė, kad apelianto teikiamas reikalavimas dėl 2020 m. liepos 7 d. atstovavimo sutarties sudarytos tarp advokatų V.

B., T. V. ir Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijos niekine ir negaliojančia dalyje dėl pavedimo veikti prieÅ¡ A. Z. yra materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad apelianto reikalavimas pripažinti 2020 m. liepos 22 d. atstovavimo sutartį, sudarytÄ tarp advokatų V. B., T. V. ir Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijos niekine ir negaliojančia dalyje dėl pavedimo veikti prieÅ¡ apeliantÄ , tenkinimas ar netenkinimas niekaip neįtakos apelianto procesinės padėties – atsakovo civilinėje byloje Nr. Nr. e2-2020-614/2023, nagrinėjamoje Vilniaus apygardos teisme.

Nepriklausomai nuo atstovavimo sutarties iÅ¡ dalies pripažinimo ar nepripažinimo negaliojančia tai nepanaikins ieÅ¡kovės civilinėje byloje Nr. e2-2020-614/2023 Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijos pareigos nurodyti, jos nuomone, asmenis atsakingus pagal ieÅ¡kinį byloje (atsakovus), nepriklausomai kokie atstovai (advokatai) atstovaus ieÅ¡kovę byloje. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis apeliacinės instancijos teismas sutinka, kadangi akcentuotina, kad ieÅ¡kovė pagal teikiamus įrodymus pati nusprendžia, kurios nuomone ginče yra tinkami atsakovai, o atsakovų tinkamumÄ byloje patikrina ir teismas pagal savo pareigas.

27. Tačiau apeliacinės instancijos teismo akcentuotina, kad apeliantas kvestionuoja iÅ¡ esmės ne tik buvimÄ tinkamu atsakovu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje, bet ir sudarytos atstovavimo sutarties galiojimÄ . IeÅ¡kiniu nurodo, kad jo vertinimu atstovavimo sutartis Å¡io atžvilgiu negalioja, kadangi pridėti rašytiniai įrodymai, apelianto požiÅ«riu, pagrindžia, kad Energetikos ministerijos investicinis ieškinys prieš apeliantÄ pateiktas neturint tam jokio LRV pavedimo, paaiÅ¡kina, kad beveik trejus metus tai pažeidžia apelianto teisę nebūti atsakovu pagal investicinį ieškinį ir sąlygoja reputacinę žalą ir didžiules materialines išlaidas, tame tarpe.

Pabrėžia, kad visi nepagrįsti kaltinimai neva reiškiami valstybės vardu, tačiau su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, kad LRV niekada neįgaliojo nei Energetikos ministerijos, nei jos advokatų reikšti tokius reikalavimus prieš apeliantÄ . Todėl mano, kad galimai priėmus apelianto reiÅ¡kiamÄ ieÅ¡kinio reikalavimus pripažinti atstovavimo sutarties negaliojimÄ , apeliantas galės kreiptis į atitinkamus asmenis dėl žalos atlyginimo ir taip, nors ir kaip minėta galimai palankaus teismo sprendimo priėmimas neturėtų įtakos Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamai bylai ir kaip atsakovui reikÅ¡mės, kadangi ieÅ¡kovė laisva nuspręsti, kas galimai pagrįstai turėtų atsakyti ginče, galimai palankus teismo sprendimas sukurs apeliantui materialius teisinius padarinius.

Tačiau, kaip ir pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl savo tinkamo bÅ«ti atsakovu, atstovavimo sutarties negaliojimo apeliantas savo pozicijÄ yra iÅ¡dėstęs Vilniaus apygardos teisme iÅ¡keltoje civilinėje byloje Nr. e2-2020-614/2023 savo 2023 m. balandžio 14 d. atskirajame skunde bei Lietuvos apeliaciniam teismui teiktame praÅ¡yme dėl civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo. Tai, remiantis LITEKO informacinės sistemos duomenimis, patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis.

Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje nustatė, jog apeliantas kvestionuoja savo kaip atsakovo įtraukimÄ Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje, Lietuvos apeliaciniam teismui nurodė, kad nustačius, jog ieÅ¡kinys apelianto atžvilgiu buvo pateiktas neturint tam įgaliojimų, tai kartu reikÅ¡tų, kad ir jų atžvilgiu ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas tam neturint įgaliojimų ir procesas pagal tokį ieÅ¡kinį negalėtų vykti. Tačiau kaip ir Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kaip ir iÅ¡ LITEKO informacinės sistemos duomenų, matyti, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartimi nagrinėdamas aktualius klausimus nurodė, kad byloje atstovavimo sutartis (įgaliojimas) suteikia teisę advokatams V.

B. ir T. V. atstovauti Energetikos ministerijai. Taigi atsižvelgus į iÅ¡dėstytÄ spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, kad teikiamo ieÅ¡kinio iÅ¡nagrinėjimas Å¡alims nesukels jokių materialinių teisinių padarinių; kad Kasacinis teismas jau įvertino atstovavimo sutartį; kad apeliantas CPK 45 straipsnyje numatytų Å¡alies teisių turinį suvokia tinkamai ir minėtame straipsnyje įtvirtinta teise jau buvo pasinaudojęs.

Dėl bylos procesinės baigties

28. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas bei teismų praktikÄ sprendžiant dėl ieÅ¡kinio priimtinumo, todėl nėra pagrindo tenkinti apelianto atskirojo skundo ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 27 d. (CPK 336  straipsnis, 337  straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria :

apelianto (ieÅ¡kovo) A. Z.zui atskirÄ jį skundÄ atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Nutartis įsiteisėja jos priėmimo dienos.

Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė