7f336cfe-7145-480b-8a4b-e1f98abdb390 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-4596-821/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02734-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 37.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. S. (A. S.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismasn u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–3), kuriame praÅ¡oma pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) (iki 2019 m. balandžio 1 d. LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo) (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo už pareiÅ¡kėjo kalinimÄ netinkamomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 26 d. iki 2019 m. gegužės 28 d. Skundas grindžiamas tuo, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas privatumas, naudojantis kameroje įrengtu sanitariniu mazgu, kuris nuo gyvenamosios patalpos buvo atskirtas ne aukÅ¡tesne nei 1,5 metro aukščio sienele ir užuolaida.

Mano, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas pažeidžia pareiÅ¡kėjo teisę į privatumÄ , nes galėjo bÅ«ti stebimas tiek įstaigos darbuotojų (prižiÅ«rėtojų), tiek kitų nuteistųjų, esančių kameroje. Skunde teigia, kad kameroje nebuvo įrengtos ventiliacijos, todėl naudojantis sanitariniu mazgu jautėsi nemalonÅ«s kvapai. SkundÄ grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimais, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatomis.

Dėl skunde iÅ¡vardintų priežasčių, pasak pareiÅ¡kėjo, atsirado nesaugumo jausmas, pakenkta jo psichinė bÅ«klė, ko pasėkoje, turėjo kreiptis į LukiÅ¡kių TI-K medikus ir vartoti vaistus, todėl mano, kad jam padaryta neturtinė žala, kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės atstovo Vilniaus PN. Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantys Vilniaus PN (iki 2019 m. balandžio 1 d. LukiÅ¡kių TI-K) pateiktame atsiliepime (b. l. 9–13) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintomis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – TIÄ®ET). PriežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų nenumato. Taip pat atsiliepime nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai pritaikyti vėdinimui natÅ«raliu bÅ«du pro langus, kas atitinka higienos normų reikalavimus. Tvarkyti gyvenamÄ sias kameras bei kamerose esančius sanitarinius mazgus turi jose apgyvendinti asmenys.

Informuoja, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl skunde iÅ¡dėstytų nusiskundimų į įstaigos administracijÄ nesikreipė. Atsakovė nesutinka su pareiÅ¡kėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalÄ . Atsiliepime paaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendrojo pobÅ«džio, nėra konkretumo, kuo bÅ«tent pasireiÅ¡kia pareiÅ¡kėjui padaryta neturtinė žala. PaaiÅ¡kina, kad tam tikras nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiamai iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Teismas k o n s t a t u o j a : Ginčas Å¡ioje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 26 d. iki 2019 m. gegužės 28 d. atlyginimo. Bendrai kalbant apie tinkamų kalinimo sÄ lygų užtikrinimÄ pažymėtina, kad Konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų bÅ«ti tenkinamas, nustačius neteisėtus LukiÅ¡kių TI-K veiksmus (neveikimÄ ), neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos.

Tam, kad bÅ«tų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijų pareigÅ«nai (darbuotojai) neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Tokio pobÅ«džio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ .

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovės atstovui. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad nebuvo užtikrintas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu. TIÄ®ET 14.5 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti sanitarinio mazgo patalpa, Å¡i patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas.

Pagal EŽTT praktikÄ , nacionalinės institucijos turi pozityviÄ pareigÄ suteikti prieigÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie bÅ«tų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų kalinamiems asmenims minimalų privatumÄ . EŽTT yra konstatavęs, jog tais atvejais, kai kameroje yra laikomas daugiau negu vienas asmuo, gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiems asmenims reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimÄ byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.), 81, 82, 90 p.).

Atsižvelgiant į nurodytÄ EŽTT praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad tuo atveju, kai suimtasis ar nuteistasis kameroje yra laikomas vienas, sanitarinės zonos atskyrimas tik iÅ¡ dalies (t. y. užuolaida), yra priimtinas ir užtikrina suimtiesiems ir nuteistiesiems reikiamÄ privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais. Ä®vertinus Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus praneÅ¡ime (b. 1. 18–19) pateiktus duomenis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose, kuriose nuo likusio gyvenamojo ploto sanitarinio mazgo patalpa buvo atitverta 1,5 m aukščio pertvara ir gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sÄ lygas asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse.

Teismas, atsižvelgęs į aptartÄ teisinį reguliavimÄ ir vadovaudamasis suformuota EŽTT ir LVAT suformuota praktika tokio pobÅ«džio bylose (žr. EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimÄ byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12), LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt.) konstatuoja, kad nors LukiÅ¡kių TI-K kamerose įrengtų sanitarinių mazgų atskyrimas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio sienele nepažeidžia reikalavimų, įtvirtintų TIÄ®ET reikalavimų, visgi toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo daugiavietės kameros gyvenamosios erdvės nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiÅ¡kai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos.

Nors Vilniaus PN Turto ir valdymo skyriaus praneÅ¡imas (b. 1. 18–19) patvirtina, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, yra įrengtos užuolaidos, tačiau sanitarinį mazgÄ atskirianti užuolaida nėra laikoma tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų, asmens privatumo užtikrinimo aspektu. Kadangi ginčas keliamas dėl privatumo užtikrinimo, naudojantis sanitariniu mazgu, svarbu nustatyti, kokiose kamerose pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas su kitais asmenimis.

Iš atsakovės atstovės atsiliepime nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas kartu su kitu asmeniu kameroje buvo kalinamas šiais laikotarpiais: nuo 2018 m. lapkričio 26 d. iki 2019 m. sausio 16 d. (kamerų Nr. 104, 180, 150 ir 329), nuo 2019 m. sausio 18 d. iki 2019 m. balandžio 15 d. (kamera Nr. 183), nuo 2019 m. gegužės 4 d. iki 2019 m. gegužės 5 d. (kamera Nr. 183), nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki 2019 m. gegužės 19 d. (kamera Nr. 183), nuo 2019 m. gegužės 21 d. iki 2019 m. gegužės 27 d. (kamera Nr. 183), 2019 m. gegužės 28 d. išvyko į Šaulių tardymo izoliatorių.

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovės pateiktais duomenimis, kokiais laikotarpiais pareiÅ¡kėjas atitinkamose kamerose buvo laikomas kartu su kitu asmeniu, tokių duomenų nenuginčijo ir pareiÅ¡kėjas, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas kartu su kitu asmeniu buvo laikomas 161 parÄ , neužtikrinant pareiÅ¡kėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu. Dėl skunde nurodomų kitų pažeidimų, susijusių su atskiros oro Å¡alinimo sistemos sanitarinio mazgo patalpoje įrengimo, pažymėtina, kad atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad kamerose esantys langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos per langus natÅ«raliu bÅ«du, Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjas neneigia.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – HN 134:2015), 17 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Taigi HN 134:2015 nėra nustatytų reikalavimų įrengti atskirÄ oro Å¡alinimo sistemÄ sanitarinio mazgo patalpoje.

IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K paaiÅ¡kinimų matyti, kad Å¡is reikalavimas LukiÅ¡kių TI-K yra tinkamai įgyvendinamas. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus LukiÅ¡kių TI-K administracijos veiksmus, susijusius su galimybės vėdinti patalpas nesudarymu, o pareiÅ¡kėjo argumentai dėl nemalonaus kvapo nagrinėjamu aspektu nevertintini. Konstatavus tinkamų kalinimo sÄ lygų pažeidimÄ , svarstytina dėl neturtinės žalos buvimo ir jos dydžio pareiÅ¡kėjui nustatymo. Kaip aukščiau nustatyta, pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis kameroje esančiu sanitariniu mazgu, kuomet pareiÅ¡kėjas kameroje buvo laikomas kartu su kitu asmeniu, t. y. atskirais periodais nuo 2018 m. lapkričio 26 d. iki 2019 m. gegužės 27 d. imtinai, pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ buvo pažeista 161 parÄ .

Nustačius atsakovo veiksmų neteisėtumÄ , svarstytina dėl neturtinės žalos nustatymo ir dydžio įvertinimo, kadangi vien neteisėtų veiksmų pripažinimas Å¡iuo atveju nebÅ«tų pakankama satisfakcija. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad neturtinė žala pasireiÅ¡kė nesaugumo jausmu, įtaka jo sveikatai, iÅ¡ esmės nedetalizuodamas Å¡ių aplinkybių. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad kalinimo sÄ lygos turėjo esminės įtakos pareiÅ¡kėjo sveikatai. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ne tik į teismo nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimų spektrÄ ir aspektus, bet ir į tai, kad nėra duomenų, jog LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, kad atsirado realios pasekmės jo sveikatai, įtakotos netinkamų kalinimo sÄ lygų. Todėl, įvertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, ir atsižvelgus į nustatytų pažeidimų mastÄ bei trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir LVAT suformuota praktika tokio pobÅ«džio bylose, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui priteistina 300 Eur neturtinei žalai atlyginti už nustatytus tinkamų kalinimo sÄ lygų pažeidimus nurodytais sprendime aspektais (sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrinant privatumo).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 3 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir neatitinka jo patirtų iÅ¡gyvenimų bei nepatogumų masto nustatytų neteisėtų veiksmų kontekste. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo A. S. (A. S.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui A. S. (A. S.) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 300 EUR (tris Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Iveta Pelienė