7f32cc40-17a7-4ecf-bc79-1d87773bcbec · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                    Byla Nr. 1A-394/2011                                                    Teisminio proceso Nr. 1-06-1-01074-2006-8                                                    Procesinio sprendimo kategorija:

                                                    1.2.14.7.2, 1.2.18.10                                                    LIETUVOS Apeliacinis teismasN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. lapkričio 28 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininko (pranešėjo) SvajÅ«no Knizlerio,teisėjų Valdimaro Bavėjano ir Viktoro Kažio,sekretoriaujant Gabrielei SamaÅ¡kienei,dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei,nuteistajam S. K. ,gynėjui advokatui Ričardui GirdziuÅ¡ui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. K. gynėjo ir Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalyje ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį jam paskirta 50 MGL (Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių penkių Å¡imtų Lt) bauda, taip pat pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 30 MGL (trijų tÅ«kstančių devynių Å¡imtų Lt) bauda.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtosios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir S. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 60 MGL (septynių tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų Lt) bauda.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ n u s t a t ė :

S. K. nuteistas už tai, kad bÅ«damas UAB DB “I”, į. k. 125817025, direktoriumi, žinodamas, kad VÅ¡Ä® „V“ realiai veiklos nevykdo, bendraudamas su tyrimo metu nenustatytu, jokiais darbo ar sutartiniais santykiais su VÅ¡Ä® „V“ nesusijusiu asmeniu, UAB DB “I” negavus paslaugų, laikotarpiu nuo 2002 m. gruodžio 2 d. iki 2003 m. birželio 3 d. atsiskaitydamas už VÅ¡Ä® „V“ neatliktas konsultacines ir klientų paieÅ¡kos paslaugas, iÅ¡Å¡vaistė jo žinioje buvusį svetimÄ , didelės vertės UAB DB “I” turtÄ .

Atsiskaitymui už realiai neįvykusias ūkines operacijas, suklastotų dokumentų pagrindu pagal 2002 m. spalio 18 d. pavedimo sutartį (su priedu Nr.

1) teikti gyvybės draudimo konsultacines paslaugas VÅ Ä® „V“ pagal sÄ skaitas-faktÅ«ras serija LGA Nr. 0514061 2002-12-02 41558,48 Lt sumai, serija LGA Nr. 0514064 2002-12-02 – 54510,89 Lt, serija LGA Nr. 0514065 2002-12-17 – 26140,71 Lt, serija LGA Nr. 0514076 2002-12-23 – 29505,12 Lt, serija LGA Nr. 0514092 – 2003-01-22 27856,73 Lt, serija LGA Nr. 0514093 – 2003-01-28 25415,97 Lt, serija LGA Nr. 0514095 – 2003-02-05 32452,98 Lt, serija LGA Nr. 0514052 – 2003-02-17- 38735,97 Lt, serija LGA Nr. 0514053 – 2003-02-18- 43190,81 Lt, serija LGA Nr. 0514046 – 2003-02-24- 46282,42 Lt, serija LGA Nr. 0514047 – 2003-03-03 – 43855,29 Lt, serija LGA Nr. 0514048 – 2003-03-04- 38608,20 Lt, serija LGA Nr. 0514031 – 2003-03-10 -44734,65 Lt, serija LGA Nr. 0514032 – 2003-03-24 43127,73 Lt, serija LGA Nr. 0514035 – 2003-03-26 -84210,35 Lt, serija LGA Nr. 0514037 -2003-03-28 - 73561,10 Lt, serija LGA Nr. 0514036 2003-03-31 –74692,34 Lt mokėjimo pavedimais 2002-12-02 Nr.342 - 41558,48 Lt, 2002-12-10 Nr.349 - 29510,89 Lt, 2002-12-11 Nr. 355 -25000,00 Lt, 2002-12-17 Nr. 369 -26140,71 Lt, 2003-01-15 Nr. 379 -29505,12 Lt, 2003-01-22 Nr. 417 -27856,73 Lt, 2003-01-28 Nr.425 – 25414,97 Lt; 2003-02-25 Nr. 482– 46282,42 Lt, 2003-02-18 Nr.472– 43190,81 Lt, 2003-02-18 Nr. 458– 38735,97 Lt, 2003-02-05 Nr.433 -32452,98 Lt, 2003-03-05 Nr. 505 - 43855,29 Lt; 2003-03-05 Nr. 504 - 38608,20 Lt; 2003-03-13 Nr. 529– 44734,65 Lt, 2003-03-25 Nr. 537– 43127,73 Lt, 2003-04-01 Nr. 548– 44110,05 Lt, 2003-04-11 Nr.572 – 40100,30 Lt, 2003-04-18 Nr.580– 37534,24 Lt, 2003-04-30 Nr. 583 – 37158,10 Lt, 2003-05-14 Nr.601– 37583,00 Lt, 2003-06-03 Nr. 606 – 35726,10 Lt sumai iÅ¡ UAB DB “I” sÄ skaitos Nr. 30000030212, esančios M.

B. Plc Vilniaus skyriuje, pervedė į VÅ¡Ä® „V“ sÄ skaitÄ Nr. 1700380, esančiÄ AB „Ūkio bankas“ Kauno filiale, 768 439,74 Lt, taip iÅ¡Å¡vaistydamas jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ , UAB DB “I”, turtÄ â€“ pinigines lėšas. S. K. nuteistas ir už tai, kad bÅ«damas UAB DB “I”, įm.k. 125817025, direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, numatančiÄ , kad už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas, bÅ«damas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , pažeisdamas Å¡io įstatymo 4 straipsnio, kuriame nurodoma, kad Å«kio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų tinkama, objektyvi ir palyginama reikalavimus, žinodamas, kad realiai Å«kinės – finansinės operacijos tarp UAB DB “I” ir VÅ¡Ä® „V“ nėra įvykusios, žinomai neteisingus duomenis patvirtino savo paraÅ¡u ir įtraukimui į apskaitÄ pateikė bendrovės buhalterinę apskaitÄ tvarkančiai UAB „ Patikimumo garantas“ įm. k. 2469165, žinomai suklastotus dokumentus: 2002-10-18 pavedimo sutartį (su priedu Nr.1) dėl konsultacinių ir klientų paieÅ¡kos paslaugų tarp VÅ¡Ä® „V“ ir UAB DB “I”, VÅ¡Ä® „V“ sÄ skaitas – faktÅ«ras: 1) 2002-12-02 serija LGA Nr. 0514061, 2) 2002-12-10 serija LGA Nr. 0514064, 3) 2002-12-17 serija LGA Nr. 0514065, 4) 2002-12-23 serija LGA Nr. 0514076, 5) 2003-01-22 serija LGA Nr. 0514092, 6) 2003-01-28 serija LGA Nr. 0514093, 7) 2003-02-05 serija LGA Nr. 0514095, 8) 2003-02-17 serija LGA Nr. 0514052, 9) 2003-02-18 serija LGA Nr. 0514053, 10) 2003-02-24 serija LGA Nr. 0514046, 11) 2003-3-03 serija LGA Nr. 0514047, 12) 2003-03-04 serija LGA Nr. 0514048, 13) 2003-03-10 serija LGA Nr. 0514031, 14) 2003-03-24 serija LGA Nr. 0514032, 15) 2003-03-26 serija LGA Nr. 0514035, 16) 2003-03-28 serija LGA Nr. 0514037, 17) 2003-03-31 serija LGA Nr. 0514036, tokiu bÅ«du Å¡iuos dokumentus panaudodamas ir dėl to UAB „Patikimumo garantas“ darbuotojams, nežinojusiems apie vykdomÄ nusikalstamÄ veikÄ , įforminus UAB DB “I” apskaitoje konsultacinių ir klientų paieÅ¡kos paslaugų gavimÄ už 768 439,74 Lt sumÄ , nebuvo galima iÅ¡ dalies nustatyti UAB DB “I” veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už laikotarpį nuo 2002 m. gruodžio 2 d. iki 2003 m. birželio 3 d.

Apeliaciniu skundu nuteistojo S. K. gynėjas praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. nuosprendį panaikinti ir priimti S. K. atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Apeliantas nurodo, kad apygardos teismas svetimo turto iÅ¡Å¡vaistymo požymius S. K. veiksmuose įžvelgė todėl, jog nuteistasis žinojo, kad VÅ¡Ä® „V" nevykdo jokios veiklos, jog bendravo su tyrimo metu nenustatytu, jokiais darbo ar sutartiniais santykiais su VÅ¡Ä® „V" nesusijusiu asmeniu ir pagal suklastotus dokumentus pervedė į Å¡ios įstaigos sÄ skaitÄ 768 439,74 Lt, nors pastaroji jokių paslaugų nesuteikė.Gynėjo manymu, nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad S. K.

žinojo, jog VÅ¡Ä® „V" realiai nevykdo veiklos. Nuteistasis teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad bendravo su vienos iÅ¡ draudimo bendrovių darbuotojo rekomenduotu Rimu ar Romu, kuris atstovavo VÅ¡Ä® „V", kuris parodė įmonės registracijos pažymėjimÄ , antspaudÄ . Å is bendravimas buvo įformintas 2002 m. spalio 18 d. pavedimo sutartimi teikti gyvybės draudimo konsultacines paslaugas. Sutartį pasirašė pats VÅ¡Ä® „V" direktorius T. D. , o ne įstaigos atstovas, todėl iÅ¡ pastarojo nebuvo reikalaujama pateikti kokius nors dokumentus.

T. D. patvirtino, jog sutartyje, jos priede bei buhalteriniuose dokumentuose yra jo paraÅ¡as.Nuosprendyje nurodoma, kad S. K. sudarė sutartį su asmeniu, kurio tapatybės negali nurodyti, jog to asmens nesugebėjo rasti ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai. Tačiau apeliantas mano, kad byloje minimas Rimas vis dėlto egzistavo, ir ne S. K. kaltė, kad per tiek metų ikiteisminį tyrimÄ atlikusiems pareigÅ«nams nepasisekė iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas buvo Å¡is asmuo. Liudytojas T. D. parodė, jog Rimas inicijavo VÅ¡Ä® „V" įsteigimÄ , organizavo bei vykdė visÄ veiklÄ .

Apie tai, jog VÅ¡Ä® „V" buvo oficialiai įregistruota, galima spręsti ne tik iÅ¡ byloje esančių dokumentų, bet ir iÅ¡ to, kad duomenis apie VÅ¡Ä® „V" lig Å¡iol galima rasti tinklalapiuose įmonių, teikiančių informacijÄ apie Lietuvos Respublikoje veikiančius Å«kio subjektus. Todėl gynėjas mano, kad neįtikinamas nuosprendžio argumentas, jog S. K. kaltas ir dėl to, kad nebandė patikrinti jam neva paslaugas teikiančios įmonės egzistavimo, nes atlikus bent minimalius patikrinimo veiksmus, buvo galima nustatyti, jog įmonė realiai neveikia, neturi darbuotojų, turi fiktyvų vadovÄ ir neteikia jokių realių paslaugų.

PrieÅ¡ingai, pasidomėjus vieÅ¡ai prieinamuose informacijos Å¡altiniuose, galima buvo įsitikinti, kad VÅ¡Ä® „V" yra legaliai veikiantis subjektas. Net ir pakankamai apdairus asmuo vargu ar bÅ«tų galėjęs 2002 – 2003 metais nustatyti, jog vieÅ¡ojoje įstaigoje be jos direktoriaus nėra kitų darbuotojų, kad ji įsteigta tik kaip priedangos įmonė, skirta paslėpti nelegaliÄ veiklÄ , jog nevykdo jokios oficialios veiklos.Apelianto manymu, teismas neįvertino to, kad iÅ¡Å¡vaistymo atveju kaltininkas jam patikėtÄ ar jo žinioje esantį turtÄ perduoda arba perleidžia ne tik neteisėtai, bet ir neatlygintinai, o toks perleidimas pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus, daro jam turtinę žalÄ .

S. K. ir T. D. 2002 m. spalio 18 d. pasirašytoje pavedimo sutartyje tarp UAB DB „I" ir VšĮ „V" buvo numatyta, kad viešoji įstaiga įsipareigoja UAB DB „I" vardu teikti konsultacijas apie draudimo įmonių vykdomus gyvybės draudimo produktus, paruošti sutarties sudarymui reikalingus dokumentus, sutarties priede Nr. 1 numatyta, jog VšĮ „V" dar įsipareigoja teikti klientams konsultacijas ir tarpininkauti sudarant draudimo sutartis. Faktiškai pastarosios bendrovės teikiamos paslaugos apsiribojo klientų paieška ir duomenų apie juos pateikimu UAB DB „I" direktoriui S. K. .

Nuteistasis teisme paaiÅ¡kino, kad VÅ¡Ä® „V" atstovu prisistatęs Rimas pateikdavo UAB DB „I" sÄ raÅ¡us su draustinų asmenų duomenimis, su kuriais draudimo sutartis sudarydavo UAB DB „I" darbuotojai, mokiniai, o nuo 2003 metų – pagal verslo liudijimus dirbę asmenys. Teismas tokiais S. K. parodymais netikėjo, nes byloje nėra duomenų, jog S. K. Å¡iuos sÄ raÅ¡us pateikdavo VÅ¡Ä® „V" darbuotojai, juolab, kad tokios įstaigos realiai ir nebuvo. Apeliantas tvirtina, kad nuosprendyje ne tiksliai pateikiami nuteistojo parodymai.

S. K. niekada netvirtino, jog draustinų asmenų sÄ raÅ¡us duodavo vieÅ¡osios įstaigos darbuotojai. Nuteistasis aiÅ¡kino, kad jis bendravo tik su vienu asmeniu – Rimu, iÅ¡ kurio ir gaudavo iÅ¡ pradžių sÄ raÅ¡us, o po to su juo derindavo, ar tuose sÄ raÅ¡uose iÅ¡vardyti asmenys per UAB DB „I" pasirašė investicinio gyvybės draudimo sutartis. Pinigai už paslaugas buvo pervedami tik tada, jei su sÄ raÅ¡uose nurodytais asmenimis bÅ«davo pasiraÅ¡omos draudimo sutartys. Taigi teismas, padaręs iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog sÄ raÅ¡us su apdraustinų asmenų duomenimis S. K. gavo iÅ¡ VÅ¡Ä® „V" atstovu prisistačiusio asmens, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principÄ , pagal kurį ne kaltinamasis turi įrodinėti savo versijos pagrįstumÄ , bet kaltinimas privalo pateikti faktinius duomenis, neabejotinai paneigiančius kaltinamojo aiÅ¡kinimus apie įvykio aplinkybes.

Byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių S. K. teiginį apie tai, kad sÄ raÅ¡us gavo iÅ¡ vadinamo Rimo. Juolab, kad aplinkybę, jog sÄ raÅ¡ai iÅ¡ tikrųjų buvo, kad pagal juos buvo draudžiami asmenys patvirtino ne tik nuteistasis, bet ir kiti UAB DB „I" darbuotojai. Liudytoja A. Ž. , dirbusi UAB DB „I" administratore, parodė, kad iÅ¡ darbuotojų yra girdėjusi, jog apdraustinų asmenų sÄ raÅ¡us jie gaudavo iÅ¡ direktoriaus. Liudytoja J. L. parodė, jog direktorius S. K. duodavo jai draustinų asmenų sÄ raÅ¡us, žmonės bÅ«davo perspėti, kad ateis mokinys.

Ji prisistatydavo esanti nuo S. K. , jeigu žmogus sutikdavo draustis, aptardavo draudimo sÄ lygas, S. K. duotuose lapuose bÅ«davo pavardės ir kiti asmenų duomenimis. Liudytojas E. J. taip pat parodė, jog draustinų asmenų sÄ raÅ¡us jis gaudavo iÅ¡ direktoriaus S. K. , kad tokius sÄ raÅ¡us gaudavo ir kiti darbuotojai. Jis tik negalėjo nurodyti, iÅ¡ kur sÄ raÅ¡us gaudavo pats S. K. . Liudytojas S. R. parodė, jog tuo laiku draudimo versle buvo reikalingi tarpininkai, kurie ieÅ¡kodavo klientų. Pasak Å¡io liudytojo, vieÅ¡oji įstaiga ieÅ¡kojo žmonių, kurie gali rekomenduoti ar atvesti klientÄ .

Liudytojas patvirtino, kad VÅ¡Ä® „V" rado S. K. kaip bendrovės vykdantysis direktorius, Å¡ios įstaigos tarpininkavimo dėka jų verslo augimas buvo labai spartus, nes minėta įstaiga vykdė klientų paieÅ¡kÄ , o klientų pateikimo mechanizmai buvo įvairÅ«s, klientų duomenis pasakydavo žodžiu ir pateikdavo raÅ¡tu. Su vieÅ¡Ä ja įstaiga buvo atsiskaitoma pagal jos iÅ¡raÅ¡omas sÄ skaitas. Jis, kaip bendrovės akcininkas S. K. dėl to, jog vieÅ¡ajai įstaigai buvo pervedami pinigai, jokių pretenzijų neturėjo, kadangi Å¡ios įstaigos teikiamos paslaugos buvo vertingos bendrovei ir jis nemanė, kad S. K.

Å¡vaisto įmonės lėšas. Daugelis teisme apklaustų asmenų, sudariusių investicines gyvybės draudimo sutartis, negalėjo paaiÅ¡kinti, kaip draudimo įmonės brokeriai juos surado. Å i aplinkybė, gynėjo manymu, netiesiogiai patvirtina nuteistojo versijÄ apie VÅ¡Ä® „V" atstovo perduodamus žmonių, kuriuos galima bÅ«tų apdrausti, sÄ raÅ¡us. Be to, bylos faktiniai duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog visiems buvo mokama už tarpininkavimÄ surandant klientus.Nuteistojo gynėjo teigimu, nuosprendyje esanti iÅ¡vada, kad pinigai buvo lengvabÅ«diÅ¡kai ar nerÅ«pestingai Å¡vaistomi neaiÅ¡ku už kÄ , prieÅ¡tarauja įrodymams, patikrintiems teisiamajame posėdyje.

Tiek S. K. , tiek S. R. teigė, kad tuo laiku draudimo rinkoje buvusios didelės konkurencijos sÄ lygom tiek mokėti buvo verta, nes UAB DB „I" gavo savotiÅ¡kÄ duomenų bazę, kuri buvo labai vertinga, nes vėliau su tais pačiais klientais buvo pasiraÅ¡omos kitokios draudimo sutartys. Be to, Rimui buvo mokami ne gryni pinigai, bet už jo suteiktas paslaugas buvo atsiskaitoma pavedimais, pervedant pinigus į VÅ¡Ä® „V" sÄ skaitÄ . Å is faktas apelianto nuomone dar kartÄ patvirtina S. K. teiginį, jog jis buvo įsitikinęs, kad VÅ¡Ä® „V" veikia legaliai, jog bÅ«tent ji suteikia paslaugas, už kurias buvo su ja atsiskaitoma.

Be to, iÅ¡ specialisto iÅ¡vados bei paaiÅ¡kinimų teisme matyti, kad prieÅ¡ pinigų pervedimÄ buvo suraÅ¡omos paslaugų ataskaitos, kas irgi liudija, jog pinigai nebuvo mokami neaiÅ¡ku už kÄ .Dėl aukščiau aptartų aplinkybių gynėjas mano, kad S. K. veiksmuose nebuvo jo žinioje buvusio didelės vertės svetimo turto iÅ¡Å¡vaistymo požymių. Nenustatyta, jog dėl S. K. veikos UAB DB „I" bÅ«tų patyrusi žalÄ . PrieÅ¡ingai, bylos medžiaga leidžia tvirtinti, kad po pasiraÅ¡ytosios su VÅ¡Ä® „V" sutarties draudimo bendrovės rodikliai ženkliai pagerėjo.

Situacijos nekeičia net ir tai, jog vieÅ¡oji įstaiga realiai neteikė žmonėms konsultacijų apie draudimo įmonių vykdomus gyvybės draudimo produktus, neruošė sutarčių sudarymui reikalingų dokumentų, neteikė klientams konsultacijų ir netarpininkavo sudarant draudimo sutartis. Byloje esantys įrodymai liudija, kad realiai UAB DB „I" reikėjo naujų klientų, ir vieÅ¡osios įstaigos atstovu prisistatęs Rimas klientų sÄ raÅ¡us duodavo. Todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo S. K. pripažino kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 184 straipsnio 2 dalyje.Kartu apeliantas mano, kad naikintina ir nuosprendžio dalis, kuria S. K. pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Jau minėta, jog nebuvo prielaidų manyti, kad VÅ¡Ä® „V" realiai nevykdo veiklos. Rimo, kaip Å¡ios įstaigos atstovo pateikti potencialių UAB DB „I" klientų sÄ raÅ¡ai leido manyti, jog vieÅ¡oji įstaiga atlieka pavedimo sutartyje numatytÄ darbÄ , juolab, kad iÅ¡ S. K. , liudytojo S. R. parodymų matyti, jog UAB DB „I" iÅ¡ tos įstaigos reikėjo tik vieno – duomenų apie draustinus asmenis. Tokius duomenis VÅ¡Ä® „V" atstovas Rimas pateikė. Jokie norminiai aktai neįpareigojo S. K. domėtis, kuo užsiima ta įstaiga, kiek joje dirba darbuotojų, kas RimÄ sieja su VÅ¡Ä® „V".

Tai, kad su įmone buvo pasiraÅ¡yta oficiali sutartis, įmonė nurodė savo rekvizitus, sutartis buvo patvirtinta VÅ¡Ä® „V" direktoriaus T. D. paraÅ¡u, sÄ skaitos-faktÅ«ros taip pat buvo patvirtintos jo paraÅ¡ais, buvo VÅ¡Ä® „V" vardu iÅ¡raÅ¡ytos paslaugų ataskaitos, kuriose taip pat yra originalÅ«s T. D. paraÅ¡ai, atsiskaityti reikėjo ne grynaisiais pinigais, bet pavedimais, leido S. K. manyti, jog jis bendradarbiauja su normaliai funkcionuojančia įmone ir jos atstovu. Gynėjo teigimu, civilinėje teisėje įtvirtinta prezumpcija, kad sandoriai galioja, kol nėra nustatyta prieÅ¡ingai.

VÅ¡Ä® „V" iÅ¡raÅ¡yti dokumentai atitiko Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 2 dalies jiems keliamus reikalavimus, todėl formos prasme jie buvo nepriekaiÅ¡tingi. Teismas pripažino, jog S. K. įtraukimui į apskaitÄ pateikė bendrovės buhalterinę apskaitÄ tvarkančiai UAB „Patikimumo garantas" žinomai suklastotus dokumentus. Tačiau gynėjo manymu, teismo posėdyje nebuvo pateikti įrodymai, paneigiantys S. K. parodymus apie tai, jog jis net neįsivaizdavo, kad paslaugas UAB DB „I" teikia ne VÅ¡Ä® „V", o su ja oficialiai nenusijęs tyrimo metu nenustatytas asmuo.

Byloje nepaneigti S. K. parodymai, jog su VÅ¡Ä® „V" atstovu jis susipažino po to, kai jį rekomendavo draudimo versle dirbantis asmuo, o tai galėjo leisti galvoti, kad su VÅ¡Ä® „V" bendradarbiauja ir kitos draudimo bendrovės. Dėl Å¡ių priežasčių apeliantas mano, kad S. K. veiksmuose nėra tyčios apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitÄ požymių. Preziumuojant, kad UAB DB „I" gavo tas paslaugas, kurių tikėjosi, jog už tas paslaugas atsiskaitė su jų tiekėju, akivaizdu, kad teismo iÅ¡vada, jog dėl į UAB DB „I" apskaitÄ Ä¯trauktų VÅ¡Ä® „V" sÄ skaitų-faktÅ«rų nebuvo galima iÅ¡ dalies nustatyti UAB DB „I" veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už laikotarpį nuo 2002 m. gruodžio 2 d. iki 2003 m. birželio 3 d., yra nepagrįstas.

Todėl S. K. turėjo bÅ«ti iÅ¡teisintas ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokurorė apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. nuosprendį pakeisti, nuteistajam S. K. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ ir iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ jo pinigų sumÄ , atitinkančiÄ konfiskuotino turto vertę – 768 439,74 litų.Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, neiÅ¡sprendė baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo nuteistajam S. K. klausimo (nekonfiskavo turto).

Å ioje dalyje teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Todėl nuosprendis keistinas, priimant naujÄ nuosprendį (BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.).Prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažino, jog S. K. padarė BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ iÅ¡Å¡vaistė 768 439,74 litų UAB DB „I" priklausiusių piniginių lėšų. S. K. UAB DB „I" turÄ â€“ pinigines lėšas – savo nusikalstamais veiksmais perleido tretiesiems asmenims, kurių ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti, ir padarė turtinę žalÄ UAB DB „I".

Nors bendrovė civilinio ieÅ¡kinio dėl padarytos turtinės žalos byloje nepareiÅ¡kė, tačiau Å¡ios piniginės lėšos, kaip nusikalstamos veikos rezultatas, atitinka BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto dispozicijÄ . Prokurorės teigimu, turtÄ , kuris yra nusikalstamos veikos rezultatas, privaloma konfiskuoti. Nagrinėjamu atveju Å¡io turto negalima paimti, todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, konfiskuotinas turtas turi bÅ«ti paimtas iÅ¡ kaltininko S. K. . Apeliantė mano, kad byloje nustatytos visos aplinkybės, kurioms esant teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio nuostatomis, privalėjo priimti sprendimÄ dėl S. K. turto konfiskavimo.

Nepriimdamas tokio sprendimo, teismas nevykdė baudžiamajame įstatyme įtvirtinto imperatyvaus nurodymo, todėl laikytina, jog teismas S. K. atžvilgiu BK 72 straipsnio normas taikė netinkamai. Å is pažeidimas turi bÅ«ti iÅ¡taisytas vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ S. K. konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis S. K. ir jo gynėjas praÅ¡o nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti, prokurorė praÅ¡o nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti, o prokurorės apeliacinį skundÄ tenkinti.Nuteistojo S. K. gynėjo ir Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokurorės apeliaciniai skundai atmetami.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė nuteistajam S. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikos sudėties, jo kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 2 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, pagrįstos iÅ¡samiai bei neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, kÄ nuteistojo gynėjas nepagrįstai ginčija apeliaciniu skundu.

Dėl nuteistojo S. K. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 2 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta nuteistojo S. K. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, kuriais jis tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo ginamÄ jį pripažino kaltu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį. Visi bÅ«tini objektyvieji ir subjektyvieji Å¡iame BK straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai byloje yra nustatyti bei įrodyti teismo posėdyje iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais įrodymais.

Remdamasis Å¡iais įrodymais apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad S. K. bÅ«damas UAB DB “I” direktoriumi, žinodamas, jog VÅ¡Ä® „V“ realiai veiklos nevykdo, bendraudamas su tyrimo metu nenustatytu, jokiais darbo ar sutartiniais santykiais su VÅ¡Ä® „V“ nesusijusiu asmeniu, UAB DB “I” negavus paslaugų nuo 2002 m. gruodžio 2 d. iki 2003 m. birželio 3 d. atsiskaitydamas už VÅ¡Ä® „V“ neatliktas konsultacines ir klientų paieÅ¡kos paslaugas, iÅ¡Å¡vaistė jo žinioje buvusį svetimÄ , didelės vertės (768 439,74 Lt) UAB DB “I” turtÄ .

BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo didelės vertės turto ar turtinės teisės iÅ¡Å¡vaistymÄ . Esantis kaltininko žinioje yra toks turtas, kai asmuo, dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl Å¡io turto panaudojimo. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad nuteistasis S. K. atitinka BK 184 straipsnyje numatyto specialaus subjekto požymius, kadangi inkriminuotų nusikalstamų veikų laikotarpiu buvo UAB DB “I” direktorius, atsakingas už Å¡ios bendrovės veiklÄ ir jo žinioje buvo bendrovės turtas, dėl kurio panaudojimo jis savo einamų pareigų pagrindu galėjo duoti nurodymus.

Å ių aplinkybių nuteistasis apeliaciniu skundu neginčija, todėl kolegija iÅ¡samiau neaptarinėja tai patvirtinančių įrodymų. Vadovaujantis susiklosčiusia teismų praktika, BK 184 straipsnyje numatytas turto iÅ¡Å¡vaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtÄ ar esantį jo žinioje turtÄ neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Taigi nuteistojo S. K. veikÄ kvalifikuojant pagal BK 184 straipsnį itin svarbu nustatyti, kad jis UAB DB “I” pinigines lėšas VÅ¡Ä® „V“ perleido neteisėtai, taip pat, kad už Å¡ias lėšas UAB DB “I” negavo jokių paslaugų.

Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma, nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos. Turto perleidimo tvarka nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu. Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo S. K. parodymų jis neneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių, jog bÅ«damas UAB DB “I” direktoriumi sudarė pavedimo sutartį su VÅ¡Ä® „V“ ir Å¡ios sutarties bei iÅ¡raÅ¡ytų paslaugų ataskaitų ir sÄ skaitų – faktÅ«rų pagrindu įformino konsultacinių ir klientų paieÅ¡kos paslaugų įsigijimÄ iÅ¡ paminėtos bendrovės viso už 768 439,74 lito ir Å¡iuos pinigus pervedė iÅ¡ UAB DB “I” sÄ skaitos į VÅ¡Ä® „V“ sÄ skaitÄ .

Tačiau apklausiamas apygardos teisme nuteistasis, taip pat apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas teigia, kad jis (S. K. ) nežinojo, jog Å¡i bendrovė realios veiklos nevykdo, o pinigus bendrovei sumokėjo už paslaugas, kurias realiai gavo. Nuteistasis apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad bÅ«damas UAB DB “I” direktoriumi, jis ieÅ¡kojo naujų klientų, o kitos draudimo bendrovės atstovas rekomendavo susitikti su žmogumi vardu Rimas. Pastarasis atėjo į ofisÄ ir su juo buvo deramasi, o vėliau Å¡io žmogaus nurodymu į bendrovę atėjo keli klientai ir nuteistasis asmeniÅ¡kai juos apdraudė.

Rimas sakė, kad klientai patenkinti, rodė VÅ¡Ä® „V“ registracijos pažymėjimÄ , spaudÄ , kaip įrodymÄ , kad jis nėra fizinis asmuo, klausė ar darys sutartį. Parašęs sutartį, jis sužinojo, kad Å¡is žmogus yra vykdantysis direktorius, o įmonės vadovas yra T. D. . Sutarties projektÄ Å¾mogus iÅ¡sinešė ir kitÄ dienÄ atnešė pasiraÅ¡ytÄ T. D. . Davė klientų sÄ raÅ¡us ir paminėjo, kad klientai bus medicinos darbuotojai, mokytojai. Klientų sÄ raÅ¡us jiems siųsdavo nuolatos, turėjo žmonių įvairiuose miestuose, tuos sÄ raÅ¡us duodavo agentams, jie konsultuodavo klientus.

Vėliau klientai pildydavo praÅ¡ymus, kuriuos atneÅ¡davo į bendrovės kontoras Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune. Draudimo polisus žmonės pasiimdavo, arba jiems iÅ¡siųsdavo paÅ¡tu. Platindami antros pakopos pensijas, jie naudojosi ta čia duomenų baze. Turėdami konkrečiÄ duomenų bazę, jie nutraukė sutartį su VÅ¡Ä® „V“, nes pamatę, koks yra pensijų draudimo sutarčių kiekis, pastarieji norėjo ir už tai gauti tam tikrÄ mokestį (7 t., 180 – 182 b. l.). Å iuo atveju, nuteistojo S. K. parodymai, taip pat byloje esančios sÄ skaitos – faktÅ«ros bei prie jų pridėti neva konsultuotų asmenų sÄ raÅ¡ai lyg ir leidžia spręsti, kad nuteistasis mokėjimus vieÅ¡ajai įstaigai „V“ atliko teisėtai.

Tačiau kolegija mano, kad nagrinėjamu atveju, UAB DB “I” piniginių lėšų perdavimo kitam Å«kio subjektui teisėtumas priklauso nuo Å¡io turto perdavimo atlygintinumo. Kitaip tariant, tam kad atitiktų teisėtumo kriterijų, vienos bendrovės turtas gali bÅ«ti perduodamas kitai bendrovei už tam tikrus realiai atliktus darbus, paslaugas, turtÄ ir kt., t. y. turi įvykti Å«kinė operacija. Buhalterinių duomenų įforminimas yra tik formali Å«kinių operacijų iÅ¡raiÅ¡ka, atspindinti tik finansinę Å¡ių operacijų pusę.

Vien Å¡ių duomenų nagrinėjamu atveju nepakanka sprendžiant ar UAB DB “I” pinigus vieÅ¡ajai įstaigai „V“ pervedė teisėtai už realiai atliktus darbus ar suteiktas paslaugas. BÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti ir Å¡ių Å«kinių operacijų turinį, tai yra nustatyti ar iÅ¡ties VÅ¡Ä® „V“ atliko paslaugas už kurias gavo apmokėjimÄ . Å iuo atveju byloje surinktų ir iÅ¡samiai iÅ¡tirtų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad UAB DB “I” paslaugų, kurioms VÅ¡Ä® „V“ iÅ¡rašė apygardos teismo nuosprendyje nurodytas sÄ skaitas – faktÅ«ras 768 439,74 Lt sumai, iÅ¡ pastarosios įstaigos realiai negavo bei negalėjo gauti ir nuteistasis perduodamas bendrovės “I” lėšas tai žinojo.

Byloje yra tik neva konsultuotų klientų sÄ raÅ¡ai pasiraÅ¡yti VÅ¡Ä® „V“ direktoriaus T. D. , tačiau jokių kitų duomenų, patvirtinančių nuteistojo S. K. parodymus, kad VÅ¡Ä® „V“ atliko klientų paieÅ¡kos ir konsultavimo darbus bei draustinų asmenų sÄ raÅ¡us pateikė UAB DB “I”, ar, kad draustinų asmenų konsultavimÄ atliko ir sÄ raÅ¡us nuteistasis gavo iÅ¡ jo nurodyto asmens vardu Rimas. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ byloje esančių neva konsultuotų asmenų sÄ rašų bei apygardos teismo posėdžio protokolo matyti, kad dalis sÄ raÅ¡uose nurodytų asmenų buvo apklausti pirmosios instancijos teisme.

Apklausti liudytojai D. S. , A. K. , V. J. , V. P. , R. T. , J. C. , L. M. , J. M. , R. N. , R. J. , A. B. , A. N. , A. U. , R. A. , S. K. , I. S. , E. M. , I. S. , B. M. , E. S. , A. P. , R. V. , A. R. , G. B. , D. M. , A. Š. , V. D. , L. J. parodė, kad 2002 – 2003 metais buvo sudarę investicinio gyvybės draudimo sutartis, dauguma iš jų parodė, kad sutartis sudarinėjo tarpininkaujant draudimo bendrovei “I”, tačiau nė vienam iš jų nebuvo žinoma VšĮ „V“, taip pat nė vienas iš jų neparodė, kad bendrovę “I” surado VšĮ „V“ vardu tarpininkaujant asmeniui vardu Rimas.

IÅ¡ties, nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad dalis liudytojų (A. Ž. , J. L. , E. J. , S. R. ) patvirtino, jog UAB DB “I” darbuotojai apdraustinų asmenų sÄ raÅ¡us gaudavo iÅ¡ nuteistojo S. K. . Tačiau pastebėtina, kad nė vienas iÅ¡ Å¡ių liudytojų, iÅ¡skyrus S. R. , nenurodė iÅ¡ kur atsirado Å¡ie sÄ raÅ¡ai pas S. K. , t. y. neparodė, kad minėtus sÄ raÅ¡us S. K. gaudavo iÅ¡ VÅ¡Ä® „V“ ar Å¡ios bendrovės vardu veikusio asmens vardu Rimas.

Tuo tarpu liudytojas S. R. nors ir teigė, jog sÄ raÅ¡ai buvo gaunami iÅ¡ VÅ¡Ä® „V“, tačiau neparodė, kad bÅ«tų objektyviai matęs, jog kokius nors sÄ raÅ¡us S. K. perduoda bÅ«tent pastarosios bendrovės atstovai, nes matė tik Å¡ios bendrovės iÅ¡raÅ¡ytus buhalterinius dokumentus bei pačius sÄ raÅ¡us. Kolegijos manymu, liudytojo S. R. parodymai vertintini kritiÅ¡kai, kadangi jis ir S. K. buvo vieninteliai bendrovės “I” akcininkai, todėl jam pačiam iÅ¡ esmės nepalanku buvo parodyti kitokias aplinkybes.

Be to, iš byloje esančio 2005 m. rugpjūčio 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo pripažintas kaltu šios įmonės direktorius T. D. , matyti, kad VšĮ „V“ buvo fiktyvi įmonė, sukurta atlikti finansinėms machinacijoms (4 t., 184 – 187 b. l.). Liudytojas T. D. , buvęs VšĮ „V“ direktoriumi, apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad jokios realios veiklos įmonė nevykdė, darbuotojų neturėjo, įmonės dokumentus, tame tarpe, buhalterinius dokumentus, jis pasirašinėdavo kito asmens nurodymu įvairiose vietose, nežinodamas šių dokumentų turinio (7 t., b. l. 138 – 139).

Å ie duomenys, kolegijos manymu, vienareikÅ¡miÅ¡kai leidžia spręsti, kad VÅ¡Ä® „V“ jokių paslaugų UAB DB “I” nesuteikė. Tuo tarpu objektyvių duomenų, patvirtinančių nuteistojo S. K. parodymus, kad prisidengdamas VÅ¡Ä® „V“ vardu UAB DB “I” bÅ«tų suteikęs nenustatytas asmuo vardu Rimas, byloje taip pat nėra. Nors nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad minėtas asmuo vardu Rimas objektyviai egzistavo, tačiau vien Å¡is faktas nelaikytinas patvirtinančiu aplinkybę, kad kokias nors klientų paieÅ¡kos ir konsultavimo paslaugas Å¡is asmuo atliko bei paneigiančiu nuteistojo S. K. kaltę iÅ¡Å¡vaisčius UAB DB “I” didelės vertės turtÄ .

Išties, aplinkybę, kad toks Rimas egzistavo, patvirtino ir T. D. , kuris parodė, kad būdamas VšĮ „V“ direktoriumi pasirašinėjo įvairius asmens vardu Rimas duotus dokumentus. Tačiau T. D. neparodė, kad minėtas Rimas atliko kokius nors klientų paieškos ar konsultavimo darbus savo ar VšĮ „V“ vardu bei juos teikė S. K. . Pastebėtina ir tai, kad nuteistasis S. K. sudarė paslaugų teikimo sutartį su asmeniu, kurio tapatybės nurodyti negali, jis nebuvo nustatytas ir tyrimo metu.

Kolegijos manymu, nėra logiška, kad gana sklandžiai veikiančios bendrovės vadovas tokiu mastu pasitikėtų visiškai nepažįstamu asmeniu ir išsamiau nepasidomėjęs juo bei jo neva atstovaujama bendrove sudarinėtų sutartis. Nors nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad net pakankamai apdairus žmogus inkriminuotu laikotarpiu vargu ar galėjo nustatyti, kokiais tikslais įsteigta įmonė, tačiau kolegija mano, vien darbuotojo pažymėjimo pareikalavimas būtų leidęs nustatyti, kad tarp šio asmens ir jo neva atstovaujamos bendrovės nėra jokio ryšio.

Be abejonės, jokie teisės aktai neįpareigojo nuteistÄ jį atlikti tokius patikrinimus, tačiau nurodyta aplinkybė, vertinant jÄ vieningoje visumoje su kitais byloje surinktais įrodymais, laikytina nepalankia nuteistajam. Kolegijos manymu, aukščiau aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis S. K. UAB DB “I” vardu su VÅ¡Ä® „V“ pasirašė nenustatyto asmens pateiktÄ sutartį dėl paslaugų teikimo siekdamas pateisinti neteisėtÄ UAB DB “I” pinigų perdavimÄ .

Atitinkamai sÄ skaitos – faktÅ«ros buvo suraÅ¡omos, pateikiamos apmokėti ir apmokėtos, siekiant neteisėtai perduotas lėšas atvaizduoti UBA DB “I” buhalterinėje apskaitoje, tokiu bÅ«du imituojant teisėtÄ sandorį. Taigi nesant duomenų, kad VÅ¡Ä® „V“ atliko klientų paieÅ¡kÄ ir konsultavimÄ bei draustinų asmenų sÄ raÅ¡us pateikė nuteistajam, taip pat nesant duomenų patvirtinančių nuteistojo parodymus, kad UAB DB “I” klientų paieÅ¡kos ir konsultavimo paslaugas butų atlikęs bei klientų sÄ raÅ¡us bÅ«tų teikęs VÅ¡Ä® „V“ vardu prisidengiantis nenustatytas asmuo, byloje pagrįstai nustatyta, kad nuteistasis S. K. dvideÅ¡imt vienu atveju pinigines lėšas iÅ¡ UAB DB “I” sÄ skaitos į VÅ¡Ä® „V“ sÄ skaitÄ pervedė už realiai negautas paslaugas, t. y. neteisėtai.

Kolegijos manymu, paminėtų aplinkybių visuma paneigia nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo teiginį, kad nuteistasis S. K. pasirašydamas paslaugų teikimo sutartį nežinojo, jog VšĮ „V“ yra naudojama neteisėtai veiklai nuslėpti ir jokių paslaugų UAB DB “I” realiai neteiks, taip pat aplinkybę, kad tokias paslaugas tariamai teikė nenustatytas asmuo. Nustačius, kad nurodytos klientų paieškos ir konsultavimo paslaugos bendrovei “I” nebuvo suteiktos, nėra reikšmingas nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad šios paslaugos neva buvo naudingos šiai bendrovei.

Be to nustačius, jog nuteistasis S. K. UAB DB “I” pinigus VÅ¡Ä® „V“ pervedė neteisėtai, t. y. žinodamas, kad Å¡i įmonė veikia fiktyviai ir realios veiklos nevykdo ir jam jokių paslaugų nesuteikė, veikos kvalifikavimui esminės reikÅ¡mės neturi nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pinigai buvo mokami ne grynaisiais, o pavedimu.Kartu atmetamas nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, padaręs iÅ¡vadÄ , jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad sÄ raÅ¡us su apdraustinų asmenų duomenimis S. K. gavo iÅ¡ VÅ¡Ä® „V" atstovu prisistačiusio asmens, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principÄ , kadangi kaltinimas nepateikė duomenų, paneigiančių tokius nuteistojo parodymus, tuo tarp pats nuteistasis neturi įrodinėti savo nekaltumo.

Kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas įrodymų analizei ir vertinimui skyrė pakankamai dėmesio, vertino tiek nuteistojo gynybinę versijÄ , tiek ir jį kaltinančius įrodymus ir nuteistojo parodymais tikėjo tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. KritiÅ¡kas nuteistojo parodymų vertinimas, netikint dalimi jo parodymų, kadangi jų nepatvirtina kiti byloje surinkti ir iÅ¡samiai iÅ¡tirti įrodymai, negali bÅ«ti pripažįstamas nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimu. Kolegijos manymu, nagrinėjamu atveju nekaltumo prezumpcijos nuostatos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnyje, nepažeistos.Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad iÅ¡Å¡vaistymo atveju kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio turto perleidimas turėtų pažeisti savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus, daryti jam turtinę žalÄ .

IÅ¡ties, turto iÅ¡Å¡vaistymo sudėtis yra materiali, taigi bÅ«tina nustatyti, kad nuteistasis S. K. neteisėtai perleisdamas UAB DB “I” priklausiusias pinigines lėšas VÅ¡Ä® „V“ padarė turtinę žalÄ bendrovei “I”. Nors nagrinėjamu atveju UAB DB “I” byloje civilinio ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kė, o vienas iÅ¡ bendrovės akcininkų liudytojas S. R. tvirtino, jog anksčiau neturėjo priekaiÅ¡tų nuteistajam ir nemanė, jog jis Å¡vaisto bendrovės lėšas, tačiau byloje esanti specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad UAB DB “I” buvo padaryta didelė turtinė žala.

Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-2/73 užfiksuota, kad bendrovė “I” atsiskaitymui su VÅ¡Ä® „V“ dvideÅ¡imt vienu atveju iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos Nr. 30000030212 banke M. B. Plc Vilniaus skyriuje į VÅ¡Ä® „V“ sÄ skaitÄ Nr. 10700380 AB „Ūkio bankas“ Kauno filiale pervedė iÅ¡ viso 768 439,74 Lt, pilnai apmokėdama pagal VÅ¡Ä® „V“ iÅ¡raÅ¡ytose sÄ skaitose – faktÅ«rose įformintas konsultacijų ir klientų paieÅ¡kos paslaugas. Mokėjimo pavedimuose pasirašė direktorius S. K. .

Å ia specialisto iÅ¡vada taip pat nustatyta, kad VÅ¡Ä® „V” neturėjo dirbančiųjų, galinčių atlikti kokias nors paslaugas ar darbus ir jokių paslaugų ar darbų pagal T. D. pasiraÅ¡ytas sutartis ir iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas – faktÅ«ras neatliko, o tik surašė dokumentus tariamai atliktoms paslaugoms įforminti (t. 1, b. l. 11-20). Apygardos teismo nuosprendžiu, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumÄ , nustatyta, kad nuteistasis S. K. neteisėtai pervedė UAB DB “I” pinigus juridiniam asmeniui VÅ¡Ä® „V” už pastarosios realiai nesuteiktas paslaugas, t. y. iÅ¡Å¡vaistė UAB DB “I” didelės vertės (768 439,74 Lt) turtÄ .

Å ia nutartimi atmesdama nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ dėl apygardos teismo nuosprendžio, kolegija mano, kad bÅ«tent tokia apimtimi ir padaryta žala juridiniam asmeniui UAB DB “I” turtinė žala.Kadangi 768 439,74 Lt iÅ¡Å¡vaistyto UAB DB “I” turto vertė ženkliai virÅ¡ija BK 190 straipsnyje numatytÄ 250 MGL dydžio sumÄ , nuo kurios pripažįstama, kad padaryta turtinė žala yra didelė, todėl nuteistojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 184 straipsnio 2 dalį.

Nors veikos padarymo metu galiojo kita baudžiamojo įstatymo redakcija, numatanti atsakomybę už turto iÅ¡Å¡vaistymÄ (BK 275 str. 3 d. 1994-07-19 įst. Nr. I-551 ir 1995-06-08 įst. Nr. I-962 redakcija), apygardos teismas pagrįstai kvalifikavo jo veikÄ pagal 2000 m. BK 184 straipsnio 2 dalį, kadangi Å¡i redakcija laikytina Å¡velnesne.Kolegijos manymu, aukščiau aptarti bei kiti apygardos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstyti įrodymai leidžia spręsti, kad nuteistasis sudarydamas paslaugų teikimo sutartį su asmeniu, kurio tapatybės nurodyti negali, vėliau pagal Å¡iÄ sutartį ir iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas – faktÅ«ras į VÅ¡Ä® „V” sÄ skaitÄ pervesdamas pinigus už nesuteiktas paslaugas, suvokė, jog Å¡vaisto jam patikėtÄ UAB DB “I” turtÄ ir tokiu bÅ«du daro jam didelę turtinę žalÄ .Kartu kolegija atmeta nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, kad jo ginamasis S. K. nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Aukščiau aptartų, taip pat apygardos teįmos nuosprendyje iÅ¡dėstytų įrodymų visuma leidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis apgaulingai tvarkė UAB DB “I” buhalterinę apskaitÄ . S. K. atitinka BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto specialus subjekto požymius, kadangi 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsnio 1 dalis numato, jog už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas, o Å¡io įstatymo 4 straipsnis įpareigoja Å«kio subjekto vadovÄ apskaitÄ tvarkyti taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų tinkama, objektyvi ir palyginama.

Tai, kad bendrovės “I” buhalterinė apskaita iÅ¡kreipta, patvirtina specialisto iÅ¡vada Nr. 5-2/73 kuria nustatyta, kad Å¡i bendrovė pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes įformino juridinės galios neturinčias sÄ skaitas – faktÅ«ras už 768 439,74 Lt dėl negautų paslaugų ir dėl to nepagrįstai iÅ¡ savo sÄ skaitos į VÅ¡Ä® „V“ sÄ skaitÄ Â pervedė 768 439,74 Lt, dėl ko tyrimo metu iÅ¡ pateiktų dokumentų nebuvo galima iÅ¡ dalies nustatyti bendrovės “I” veiklos, turto bei įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už 2002 – 2003 metus (1 t., 11 – 20 b. l.).

Aukščiau aptartais, taip pat apygardos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytais įrodymais nustatyta, kad nuteistasis S. K. , bÅ«damas UAB DB “I” direktoriumi, kuris atsakingas už bendrovės veiklÄ , žinojo, jog pagal fiktyvias sÄ skaitas – faktÅ«ras realiai neegzistuojančiai įmonei, sukurtai nusikalstamai veiklai nuslėpti, perveda piniginės lėšas už realiai negautas paslaugas. Jis pats tokį piniginių lėšų pervedimÄ organizavo, tai yra, pateikdamas bendrovės buhalterinę apskaitÄ tvarkančiai bendrovei UAB „Patikimumo garantas“ žinomai suklastotus mokėjimo dokumentus, sudarė sÄ lygas ne tik Å¡ias lėšas iÅ¡Å¡vaistyti, bet ir iÅ¡kreipti buhalterinės apskaitos duomenis.

Dėl šių priežasčių apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad tokiu atveju, kai buhalterinė apskaita paremta ne tik tikrais, bet ir suklastotais pirminiais dokumentais, laikytina, kad apskaita vedama apgaulingai. Šiuo atveju iš aukščiau minėtos specialisto išvados matyti, kad dėl aukščiau nurodytų aplinkybių buvo negalima iš dalies nustatyti UAB DB “I” veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2002 m. gruodžio 2 d. iki 2003 m. birželio 3 d.

Tai, kad reikalingi duomenys buvo nustatyti iÅ¡ kitų Å¡altinių, o ne iÅ¡ įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, nepaneigia nuteistojo kaltės apgaulingai vedus buhalterinę apskaitÄ . Taigi UAB DB “I” direktorius, nuteistasis S. K. , elgdamasis prieÅ¡ingai nei numatyta LR Buhalterinės apskaitos įstatyme, žinodamas, kad realiai Å«kinės – finansinės operacijos tarp UAB DB “I” ir VÅ¡Ä® „V“ nėra įvykusios, žinomai neteisingus duomenis patvirtino savo paraÅ¡u ir įtraukimui į apskaitÄ bendrovės buhalterinę apskaitÄ tvarkančiai UAB „ Patikimumo garantas“ pateikė žinomai suklastotus dokumentus, t. y. apgaulingai tvarkė UAB DB “I” buhalterinę apskaitÄ , todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo S. K. gynėjo apeliacinio skundo, ginamojo kaltę padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ jis ginčija teigdamas, kad nebuvo prielaidų manyti, jog VÅ¡Ä® „V“ nevykdo veiklos, nes klientų sÄ raÅ¡us pateikė Å¡ios įmonės atstovas Rimas, be to, tarp bendrovių buvo pasiraÅ¡yta oficiali sutartis, apmokėjimai vyko pavedimais, iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos atitiko įstatymų reikalavimus.

Jau minėta, kad Å«kinės operacijos tarp minėtų juridinių asmenų realiai neįvyko, bylos medžiaga nepatvirtina, kad klientų paieÅ¡kos ir konsultavimo paslaugos bendrovei “I” realiai nebuvo suteiktos, nustačius Å¡iÄ aplinkybę, esminės reikÅ¡mės veikos kvalifikavimui neturi tie faktai, kad buvo pasiraÅ¡yta oficiali sutartis, pinigai buvo mokami pavedimais, o iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos atitiko joms keliamus turinio ir formos reikalavimus. Visi Å¡ie nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai, atmesti aukščiau iÅ¡dėstytais motyvais atmetant jo skundo argumentus dėl S. K. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 184 straipsnio 2 dalyje, todėl kolegija jų nekartoja.

Dėl nuteistojo S. K. taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad apygardos teismas nuosprendžiu pripažino, jog S. K. iÅ¡Å¡vaistė 768 439,74 lito UAB DB „I" priklausiusių piniginių lėšų, kurias nusikalstamais veiksmais perleido tretiesiems asmenims ir padarė turtinę žalÄ UAB DB „I". Å ios piniginės lėšos, kaip nusikalstamos veikos rezultatas, atitinka BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto dispozicijÄ , todėl tokį turtÄ privaloma konfiskuoti.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju šio turto negalima paimti, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi iš S. K. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.Prokurorės apeliacinio skundo apeliacinio skundo argumentai dėl BK 72 straipsnio taikymo atmetami. Pagal BK 67 straipsnio nuostatas turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, tam tikrais atvejais skiriama kaltininkui kartu su bausme. BK 72 straipsnio 2 dalis numato, kad konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas.

BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad teismas privalo konfiskuoti iÅ¡ nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialiÄ vertę turinčius daiktus. Pagal Å¡io straipsnio prasmę, iÅ¡ nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kuriÄ kaltininkas gauna padaręs nusikalstamÄ veikÄ , tuo pasipelnymas iÅ¡ nusikalstamos veikos. Nagrinėjamu atveju S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį už UAB DB “I” priklausiusio didelės vertės turto, t. y. 768 439,74 lito neatlygintinÄ iÅ¡Å¡vaistymÄ .

Byloje nenustatyta, kad nuteistasis S. K. perduodamas UAB DB “I” turtÄ VÅ¡Ä® „V“ veikė savanaudiÅ¡kai, t. y. nėra duomenų, kad neteisėtai perduotÄ bendrovės turtÄ , jo dalį ar kitokį atlygį už perduotÄ turtÄ nuteistasis bÅ«tų gavęs pats asmeniÅ¡kai, tokios aplinkybės nuteistajam neinkriminuotos. Pastebėtina, kad nuteistasis S. K. ir liudytojas S. R. buvo UAB DB “I” akcininkai, tačiau nei S. R. , nei juridinis asmuo UAB DB “I” byloje civilinio ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kė, tuo tarpu duomenų, kad dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų žalÄ bÅ«tų patyrusi valstybė byloje nėra.

Dėl Å¡ių priežasčių kolegija mano, kad prokurorė nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, jog iÅ¡Å¡vaistytas UAB DB “I” didelės vertės (768 439,74 lito) turtas, kaip nusikalstamos veikos rezultatas, atitinka BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto dispozicijÄ ir todėl jį privaloma konfiskuoti. Nenustačius, kad iÅ¡Å¡vaistytas UAB DB “I” didelės vertės turtas laikytinas konfiskuotinu, nėra teisinio pagrindo vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ S. K. iÅ¡ieÅ¡koti Å¡io turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad nuteistÄ jį S. K. pripažinus kaltu dėl UAB DB “I” didelės vertės turto iÅ¡Å¡vaistymo, žalÄ patyręs juridinis asmuo dėl žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į teismÄ civilinio proceso tvarka. Tuo tarpu iÅ¡ieÅ¡kojus iÅ¡ nuteistojo konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ valstybės naudai, žalÄ patyrusiam asmeniui atsirastų papildomų kliūčių Å¡iÄ teisę realizuoti.Atsižvelgdama į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti prokurorės apeliacinį skundÄ ir iÅ¡ nuteistojo S. K. iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ valstybės naudai.Apygardos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Nuteistojo S. K. gynėjo ir Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                     SvajÅ«nas Knizleris Teisėjai                                                                                           Valdimaras Bavėjanas                                                                                    Viktoras KažysÂ