7f3208e4-ec69-4050-9f88-b3dcd9bebb2a · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja R. BertaÅ¡ienė                                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-746-255/2014Teisėja E. Lapinskienė                                                                      Proceso Nr. 1-33-1-01241-2013-2                                                                          Procesinio sprendimo kategorija                                                                          1.2.14.3.1.; 2.1.7.; 2.4. (S)                                                           KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. rugsėjo 18 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Reginos BertaÅ¡ienės, teisėjų Savinijaus Katausko, Aurelijos Sadauskaitės, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Veitui, nuteistojo gynėjui advokatui Jurijui Koreckiui (Jurij Koreckij), teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A.

T. Å . apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo T. Å . pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo bÅ«du subendrinta su 2013 m. lapkričio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 20 parų areÅ¡to bausme, griežtesne laisvės atėmimo bausme apimant Å¡velnesnę areÅ¡to bausmę, ir T.

Å . pagal Å¡iuos nuosprendžius paskirta galutinė subendrinta vienerių metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose. Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinojo sulaikymo terminas nuo   2013 m. liepos 15 d. iki 2013 m. liepos 16 d. ir suėmimo terminas nuo 2014 m. gegužės 5 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. M. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai ir iÅ¡ T. Å . A. M. priteista 363,40 Lt turtinei žalai atlyginti. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieÅ¡kinys taip pat tenkintas visiÅ¡kai ir iÅ¡ T. Å . Valstybinei ligonių kasai priteista 37,47 Lt turtinės žalos atlyginimui. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: T. Å . nuteistas už tai, kad pagrobė svetimÄ turtÄ pavartodamas fizinį smurtÄ : 2013 m. liepos 11 d., apie 18.00 val., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) namo, T.

Å ., turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , sudavė nukentėjusiajam A. M. ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį į tarpukojį, po to iÅ¡ nukentėjusiojo A. M. džinsinio Å¡varko deÅ¡inės pusės vidinės kiÅ¡enės pagrobė 20 Lt vertės piniginę su joje buvusiais 400 Lt grynųjų pinigų. Taigi kaltinamasis T. Å ., pavartodamas fizinį smurtÄ , pagrobė nukentėjusiajam A. M. priklausantį turtÄ , kurio vertė – 420 Lt. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. Å . praÅ¡o pakeisti 2014 m. birželio 26 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį – perkvalifikuoti jo veikÄ pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę. Apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu, nes nusikaltimo, už kurį yra nuteistas, neįvykdė, o visiÅ¡kai prisipažino tik padaręs vagystę. Teigia, kad jis pripažįsta, kad iÅ¡ nukentėjusiojo pavogė piniginę, bet nurodo, kad nukentėjusiojo nemušė. Nukentėjusysis nurodo, kad jis smÅ«gį gavo iÅ¡ karto išėję iÅ¡ prekybos centro (duomenys neskelbtini) už kažkokio kampo, todėl apeliantui kyla klausimas, kas jį nutempė iki tos vietos, kur yra tvora (duomenys neskelbtini).

Be to, nukentėjusysis po vagystės namuose pasirodė tik po 8 valandų, todėl mano, kad jis per tÄ laikÄ galėjo bÅ«ti sužalotas kitų asmenų, kol grįžo namo arba galėjo susižaloti pats lipdamas per tvorÄ , nes nurodo, kad jis ten pabudo. Apeliantas teigia, kad jis su nukentėjusiuoju jokių konfliktų neturėjo ir prieÅ¡ jį jokio smurto nevartojo, praÅ¡o į tai atsižvelgti ir įvertinti jo ankstesnius teistumus, nes jis anksčiau nėra teistas už smurtinius nusikaltimus. Taip pat mano, kad nukentėjusysis jį Å¡meižia, nes nori iÅ¡ jo pasipelnyti ir gauti moralinės žalos atlyginimÄ .Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ negautas.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas J. Koreckis prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti ir perkvalifikuoti jo nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 178 straipsnio 1 dalį bei pagal šį straipsnį paskirti jam bausmę, o prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡tyręs byloje esančiÄ medžiagÄ , priimtÄ nuosprendį, skundo argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė nuteistajam T.

Å . inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai iÅ¡dėstė įrodymus, tinkamai juos įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, pagrįstai T. Å . pripažino kaltu padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadas grindė įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas – turi bÅ«ti pagrįsta iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus buvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas palygino tarpusavyje nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, kitus bylos duomenis ir pripažino, jog Å¡ių duomenų, kaip visumos, pakanka nuteistojo T.

Å . kaltumui nustatyti. Vien tai, kad nuteistasis nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo iÅ¡vadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundÄ .Nuteistasis ginčija teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ apie jo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nes mano, kad teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo A. M. parodymais. Apeliantas nurodo, kad jis pripažįsta tai, jog iÅ¡ nukentėjusiojo A. M. pavogė jo piniginę, tačiau neigia vartojęs smurtÄ prieÅ¡ A.

M., deklaratyviai teigia, kad jo kaltės dėl prieÅ¡ A. M. pavartoto smurto nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Tačiau tokį apelianto teiginį paneigia byloje surinkti duomenys, nes nuteistojo versijÄ paneigia nukentėjusiojo A. M. parodymai, kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais apie T. Å . padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pirmosios instancijos teismas rėmėsi nukentėjusiojo A. M. parodymais, kurie yra nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi, jis vienodus parodymus davė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Nukentėjusysis A. M. parodė, kad 2013 m. liepos 11 d., po pietų, jam paskambino iÅ¡ matymo pažįstamas T.. TÄ dienÄ nukentėjusysis buvo gavęs invalidumo pensijÄ , bankomate pasiėmė 478 Lt. Susitikę su T. iÅ¡gėrinėjo, girtavimo metu buvo atėję į jo namus. Apie 17.00 val. iÅ¡ namų kartu su T. išėjo į prekybos ir laisvalaikio centrÄ â€žAkropolis“. Tiksliai neprisimena, kaip atėjo iki prekybos ir laisvalaikio centro bei ar dar vartojo alkoholį, nes abu su T. jau buvo apsvaigę nuo alkoholio.

Už alkoholinius gėrimus tÄ dienÄ mokėjo jis, T. neturėjo pinigų. Išėję iÅ¡ prekybos centro, kuriame galėjo bÅ«ti gal ilgiausiai iki 18.00 val., prisimena, kad užėjo už pastato kampo, po to prisimena smÅ«gį, kur sudavė, nesuprato, smÅ«gį sudavė T., nes kartu daugiau nieko nebuvo. Po kiek laiko atsibudo ir visiÅ¡kai nesiorientavo aplinkoje, tik grįžęs namo pamatė, kad vilkėto džinsinio Å¡varko deÅ¡inės pusės vidinėje kiÅ¡enėje nėra jam priklausančios piniginės su jo vardu iÅ¡duota asmens tapatybės kortele, neįgaliojo pažymėjimu, pensijos gavėjo pažymėjimu ir 400 Lt.

Taip pat pajuto, kad labai skauda tarpukojį, kelnės buvo kruvinos, todėl sutuoktinė iÅ¡kvietė medikus, kurie nugabeno į ligoninę, kur buvo apžiÅ«rėtas ir po to iÅ¡leistas namo gydytis. Nukentėjusysis taip pat paaiÅ¡kino, kad 2013 m. liepos 12 d., po pietų, paskambino T. ir lyg tyčiodamasis paklausė, kaip Å¡is jaučiasi. Pasakė, kad jaučiasi blogai, nes yra sužalotas, neturi dokumentų. AntrÄ kartÄ tÄ pačiÄ dienÄ T. paskambino apie 19.00–20.00 val. ir paklausė, ar Å¡is nori atsiimti dokumentus.

Pasakius, kad nori, T. nurodė, kad už dykÄ dokumentų negrÄ Å¾ins, todėl T. pasiÅ«lė 20 Lt, tačiau T. pareikalavo už piniginės ir jame esančių dokumentų grÄ Å¾inimÄ 50 Lt. 2013 m. liepos 15 d., apie 09.00 val., susitarę su pareigÅ«nais paskambino T. ir pasakė, kad turi 50 Lt, kurių prašė už dokumentų grÄ Å¾inimÄ , ir pasiÅ«lė susitikti prie prekybos ir laisvalaikio centro (duomenys neskelbtini). Nuvykus ten T. pasakė, kad jokių dokumentų neturi, tik vėliau prisipažino, kur buvo palikęs piniginę su dokumentais (b. 1. 8).

Savo parodymus nukentėjusysis A. M. patvirtino ir akistatos su įtariamuoju T. Å . metu (b. l. 76–78), tÄ patį jis parodė ir pirmosios instancijos teisme, kur nurodė, kad visiÅ¡kai yra įsitikinęs, kad smÅ«gį jam sudavė T. Å . (b. l. 146,148). Å iuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytojos D. M. parodymai, Å¡i nors tiesiogiai ir nematė nusikaltimo, bet patvirtino, kad tÄ dienÄ jos vyras A. M. buvo gavęs invalidumo pensijÄ , buvo parsivedęs namo kažkokį asocialų nepažįstamÄ asmenį, todėl Å¡i juos abu iÅ¡prašė lauk.

A. M. buvo pasiėmęs visÄ invalidumo pensijÄ , apie 480 Lt, ji liepė palikti pinigus namuose, tačiau jis nepaklausė ir su tuo asmeniu kažkur išėjo. Grįžo tik naktį, buvo visas Å¡lapias, girtas, atsibudęs ryte nuėjo į tualetÄ ir išėjęs pradėjo pasakoti, kad prisimena, jog per galvÄ gavo, bet tualete pamatė, kad yra sužaloti ir jo lytiniai organai, apatiniai kruvini. Po to pastebėjo, kad nebeturi savo piniginės, dokumentų, pinigų (b. l. 13–14). Pirmosios instancijos teisme liudytoja D.

M. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildomai parodė, kad po įvykio paskambino tas asmuo T., ji tuo metu buvo šalia savo vyro ir girdėjo, kad T. reikalavo pinigų sumokėti už dokumentus (b. l. 146). Nukentėjusiojo parodymus patvirtina 2013 m. liepos 16 d. specialisto išvada Nr. G1458/13(03), kurioje nurodyta, kad A. M. padaryta linijinė muštinė žaizda kapšelyje ties varpos šaknimi ir skersos juostos formos odos nubrozdinimas kapšelio dešinėje pusėje. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip vienu tiesioginiu trauminiu kontaktu su kietu buku ar bukabriauniu daiktu, paveikus kapšelį iš priekio į užpakalį ir iš kairės į dešinę, tai neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms.

Nurodyti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (b. l. 24). Nors nuteistasis ir neigia vartojęs smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, tačiau specialisto iÅ¡vada nukentėjusiajam konstatuoti kÅ«no sužalojimai, jų lokalizacija, kÅ«no sužalojimų kilimo priežastis savo esme visiÅ¡kai atitinka nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimus, įvykio aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Å¡ie specialisto nustatyti sužalojimai visiÅ¡kai atitinka nukentėjusiojo nurodytas aplinkybės dėl jo sužalojimo padarymo (atsiradimo) laiko bei mechanizmo, t. y. kad 2013 m. liepos 11 d. nukentėjusiajam A.

M. smÅ«gį į tarpukojį sudavė T. Å .. Nors nuteistasis deklaratyviai teigia, kad nukentėjusįjį galėjo sužaloti kiti asmenys jau po to, kai Å¡is pagrobė nukentėjusiojo piniginę ir paliko nukentėjusįjį vienÄ , tačiau pažymėtina, kad byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie tai, kad nukentėjusįjį galėjo sužaloti kiti asmenys, todėl nuteistojo pamÄ stymai bei samprotavimai apie tai, kad nukentėjusįjį galėjo sužaloti kiti asmenys, kai jie nėra paremti jokiais objektyviais duomenimis, negali bÅ«ti vertinami kaip įrodymai.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė nuteistojo T. Å . parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu apie tai, kad jis nevartojo smurto prieÅ¡ A. M., o piniginę iÅ¡ jo pagrobė Å¡iam užmigus, nes Å¡iuos parodymus paneigia kita bylos medžiaga. Ä®vertinus į tai, kad T. Å . ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai apie tai, kad jis jokio smurto nevartojo, prieÅ¡tarauja baudžiamosios bylos medžiagai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo parodymus įvertino kaip jo siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Tai, kad nuteistasis su nukentėjusiuoju nuėjo į nuoÅ¡aliÄ vietÄ , kur nėra paÅ¡alinių asmenų ir maža tikimybė, kad ten gali kas nors ateiti, tik įrodo, jog nuteistasis, žinodamas, kad A.

M. su savimi turi nemaÅ¾Ä sumÄ pinigų, turėjo tikslÄ pagrobti iÅ¡ jo Å¡iuos pinigus, smurtÄ pavartojo tam, kad nukentėjusysis nesiprieÅ¡intų. Aptarti duomenys neabejotinai įrodo, kad T. Å . sudavė nukentėjusiajam A. M. ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį į tarpukojį, po to iÅ¡ nukentėjusiojo A. M. pagrobė 20 Lt vertės piniginę su joje buvusiais 400 Lt grynųjų pinigų. Nuteistasis skunde akcentuoja aplinkybę ir praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad jis anksčiau nėra teistas už jokius smurtinius nusikaltimus, tačiau Å¡iuo atveju pažymėtina, jog tai, kad T.

Å . anksčiau nėra teistas už smurtinius nusikaltimus, jokiu bÅ«du nepaneigia T. Å . kaltės dėl 2013 m. liepos 11 d. padarytos nusikalstamos veikos. Nuteistasis tiek apeliaciniame skunde, tiek teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu prašė jo veikÄ iÅ¡ BK 180 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 1 dalį. Tačiau nėra pagrindo tenkinti šį jo praÅ¡ymÄ , nes visais baudžiamojoje byloje esančiais ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad T.

Å . veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl nėra pagrindo jo veikÄ kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnį, apelianto praÅ¡ymai dėl veikos perkvalifikavimo pagal BK 178 straipsnį atmestini. BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai byloje buvo nustatyti, bylos aplinkybės pripažintinos įrodytomis, apraÅ¡ytos, byloje surinkti ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrinti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, nuosprendyje nurodyti motyvai, kuriais vadovaujantis atmesti kiti įrodymai, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai iÅ¡dėstyti, padarytos iÅ¡vados nėra prieÅ¡taringos.Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , – nukentėjusiojo, liudytojų parodymus ir kitÄ bylos medžiagÄ , padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl T.

Å . kaltės ir pagrįstai jam paskyrė bausmę. Nuteistojo T. Å . kaltė dėl A. M. apiplėšimo yra įrodyta ir abejonių nekelia, o apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nėra tokie svarÅ«s, kad dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kolegija galėtų daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas, todėl tenkinti apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.Apeliaciniame skunde nuteistasis nepateikia jokių argumentų apie teismo priteistos žalos dydį ar jam paskirtos bausmės dydį, o pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl nukentėjusiajam A.

M. priteistos žalos dydžio ir T. Å . paskirtos bausmės.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo T. Å . apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                  Regina BertaÅ¡ienė Teisėjai                                                                               Savinijus Katauskas                                                                                Aurelija Sadauskaitė             Â