2023-04-26 Nr. AB-8914-3-61-3-02723-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-195-1188/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02723-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 23.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. L. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas G. L. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK, Komisija, atsakovas) 2021 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. KS-271 „Dėl G. L.“ (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Atsakovas Sprendimo dalį dėl pripažinimo 2019 m. gruodžio 11 d. pažeidus Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas; iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusios Įstatymo redakcijos pavadinimas – Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas) 12 straipsnio 2 dalį, kai pareiškėjas, atstovavęs Radviliškio krašto bendruomenės (toliau – ir Bendruomenė) nariams Radviliškio rajono savivaldybėje, kurioje jis eina savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) nario pareigas, 2019 m. gruodžio 11 d. šių asmenų vardu pateikė savivaldybės merui, Tarybos nariams, administracijos direktorei adresuotą 2019 m. gruodžio 10 d. pranešimą, motyvavo tuo, kad pareiškėjas nebuvo įstatyminiu Radviliškio krašto bendruomenės atstovu, o kaip vienasmenis valdymo organas buvo atstovu pagal pavedimą. Tokia atsakovo išvada yra nepagrįsta, neatitinka Įstatymo bei kitų teisės aktų normų.

2.2. Pagal tuo metu Įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi nustatytą teisinį reguliavimą valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, prie kurių priskiriami ir savivaldybių tarybų nariai, valstybės ir savivaldybių institucijose negalėjo atstovauti ne bet kokių subjektų, bet tik privačių grupių ir asmenų, bei ginti jų interesų. Bendruomenė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.34 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (toliau – ir Asociacijų įstatymas) 2 straipsnio 1 dalimi įtvirtintą reguliavimą yra viešasis juridinis asmuo, o 2019 m. gruodžio 11 d. pranešimas yra susijęs išimtinai su viešuoju interesu, t. y. su medžių išsaugojimu Radviliškio miesto centriniame ir Eibariškių parkuose, todėl tuo metu galiojusios Įstatymo redakcijos 12 straipsnio 2 dalimi nustatytas apribojimas nebuvo pažeistas.

2.3. Pareiškėjas, kaip Bendruomenės vienasmenis valdymo organas, t. y. pirmininkas, turėjo teisę veikti Bendruomenės vardu ir tai jis darė ex officio, o ne pagal pavedimo sutartį. Atsakovo taikyta analogija su šeimos teisės normomis, reglamentuojančiomis atstovavimą pagal įstatymą, kai nepilnamečius vaikus atstovauja tėvai, įtėviai, globėjai ar kai neveiksniais pripažintus asmenis atstovauja globėjai (CK 3.157 straipsnio 1 dalis, 3.240 straipsnis), neatitinka nagrinėjamos situacijos, kadangi 2019 m. gruodžio 11 d. pranešimas kilęs ne iš šeimos teisės ar kitų civilinės teisės normų, bet iš pareiškėjo, kaip Bendruomenės vienasmenio valdymo organo – pirmininko, veiklos, kurią reglamentuoja viešosios teisės normos.

2.4. Sprendimo dalis pripažinti pažeidus Įstatymo 12 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 10 d.), kai pareiškėjas, atstovavęs Radviliškio verslininkų asociacijai, 2020 m. kovo 27 d. šios asociacijos vardu pateikė pasiūlymus Radviliškio rajono savivaldybės, kurioje jis eina savivaldybės Tarybos nario pareigas, administracijai, motyvuojant tuo, kad pareiškėjas, pasirašęs 2020 m. kovo 27 d. elektroniniu paštu siųstą laišką, atliko Įstatymo draudžiamą Radviliškio verslininkų asociacijos atstovavimo veiksmą, yra nepagrįsta.

2.5. Pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. Įstatymu nustatytą teisinį reguliavimą valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, taip pat ir savivaldybių tarybų nariai, neturi teisės atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesų institucijoje ar įstaigoje, kurioje jie dirba. Atsakovo motyvacija, kad Įstatymo nuostatų prasme savivaldybės taryba ir jos administracija laikytinos viena institucija, kas reiškia, kad savivaldybės tarybos nariui negalima atstovauti juridiniams asmenims tiek savivaldybės taryboje, tiek ir jos administracijoje, yra nepagrįsta. Savivaldybės tarybos narys nėra valstybės tarnautojas ar savivaldybės darbuotojas valstybės tarnybos ir darbo santykių prasme. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 2 straipsnio 11 dalies kontekste savivaldybės tarybos narys nėra profesinę veiklą viešojo administravimo srityje atliekantis asmuo, o kaip kad nurodyta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 22 straipsnio 1 dalyje – savivaldybės bendruomenės atstovas. Pareiškėjo ir Radviliškio rajono savivaldybės valstybės tarnybos teisiniai santykiai iš viso nesiejo, kadangi Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad šis įstatymas netaikomas valstybės politikams, o 2 straipsnio 9 dalimi nustatyta, kad valstybės politikai – asmenys, įstatymų nustatyta tvarka išrinkti ar paskirti į savivaldybės tarybos nario pareigas.

2.6. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, savivaldybės taryba ir savivaldybės administracija yra skirtingos, skirtingas funkcijas turinčios savivaldybės institucijos, todėl nebuvo pagrindo pripažinti, kad 2020 m. kovo 27 d. elektroniniu paštu siųstas laiškas pateiktas institucijai ar įstaigai, kurioje pareiškėjas dirba. Net ir Įstatymo 12 straipsnio 2 dalį traktuojant taip nepagrįstai plačiai, kad pareiškėjas būtų laikomas valstybės (savivaldybės) tarnautoju ar Radviliškio rajono savivaldybės darbuotoju, nebūtų pagrindo pripažinti pažeidus tuo metu galiojusios Įstatymo redakcijos 12 straipsnio 2 dalį, nes tokiu atveju turėtų būti taikoma Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta išimtis, kuomet šio straipsnio 2 dalyje nurodytas apribojimas netaikomas, jeigu valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo atstovauja kitai savo darbovietei, kuri yra viešojo sektoriaus subjektas. Pagal CK 2.34 straipsnio 2 dalimi, Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi nustatytą reguliavimą Radviliškio verslininkų asociacija yra viešasis juridinis asmuo, todėl, atstovaudamas viešąjį juridinį asmenį, tuo metu galiojusios Įstatymo redakcijos 12 straipsnio 2 dalimi nustatyto apribojimo nepažeidė. Atsakovo pozicija, kad Radviliškio verslininkų asociacijos pavadinimas nusako, kad ši organizacija vienija verslo atstovus, o šios organizacijos tikslas tenkinti ne viešuosius, o privataus sektoriaus subjektų interesus, yra nepagrįsta, nes asociacijos priskyrimas viešiesiems juridiniams asmenis sietinas ne su pavadinimu, o su Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi nustatytais tikslais koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams. Šalyje veikia daug viešųjų juridinių asmenų, kurių pavadinimuose yra žodžiai verslo, verslininkų, ir, nepaisant to, tai yra viešieji juridiniai asmenys.

2.7. 2020 m. kovo 27 d. elektroniniu paštu siųstas laiškas yra susijęs išimtinai su viešuoju interesu, kadangi tai viešojo juridinio asmens atsakymas į Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir turto valdymo skyriaus specialistės pranešimą dėl paramos, kuriame informuojama apie planus svarstyti pagalbos rajono verslui ir verslininkams teikimo galimybes. Vadovaujantis CK 2.81 straipsnio 1 dalimi, Asociacijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi, 9 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas turėjo teisę veikti Radviliškio verslininkų asociacijos vardu kaip jos vienasmenis valdymo organas – pirmininkas.

2.8. Sprendimo dalis pripažinti pažeidus Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, 2020 m. balandžio 9 d. pateikus Tarybos nariams, merui ir administracijos direktorei adresuotą paklausimą dėl jo vadovaujamos Radviliškio verslininkų asociacijos 2020 m. kovo 27 d. teiktų pasiūlymų vykdymo, motyvuojant tuo, kad pasirašant ir teikiant 2020 m. balandžio 9 d. kreipimąsi buvo veikta ne tik viešųjų interesų naudai, o net ir egzistuojantis viešasis interesas savaime nereiškia, kad tam tikrais atvejais neturi įtakos jokie pašaliniai interesai, yra nepagrįsta, nes pareiškėjas nėra valstybės (savivaldybės) tarnautojas ar Radviliškio rajono savivaldybės darbuotojas Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje įtvirtinto valstybės tarnybos apibrėžimo prasme.

2.9. Atsakovo pozicija yra nenuosekli, nes dėl 2020 m. balandžio 9 d. kreipimosi, kurį pareiškėjas pasirašė kaip Radviliškio verslininkų asociacijos pirmininkas, atitikties Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimams nuspręsta, kad atsakovas pasinaudojo Tarybos nario statusu, o dėl 2020 m. kovo 27 d. siųsto laiško analogiškas pažeidimas nenustatytas. Sprendžiant dėl pareiškėjo 2020 m. balandžio 9 d. kreipimosi atitikties Įstatymo reikalavimams konstatuota, kad pareiškėjas veikė ir viešųjų, ir ne viešųjų interesų naudai, o dėl 2020 m. kovo 27 d. siųsto laiško spręsta, kad pareiškėjas veikė tenkindamas ne viešuosius, bet verslininkų, t. y. privataus sektoriaus subjektų, interesus.

3. Atsakovas Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Pareiškėją elgtis taip, kad nekiltų menkiausių abejonių dėl jo veiksmų, įpareigoja ne tik Įstatymas, tačiau toks įpareigojimas kyla iš paties pareiškėjo, kaip savivaldybės Tarybos nario, statuso, jam keliamų reikalavimų ir su tuo susijusių visuomenės lūkesčių.

3.2. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su 2019 m. gruodžio 11 d. pateikto pranešimo vertinimu, aktualu tai, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusios Įstatymo redakcijos 12 straipsnio 2 dalyje nustatytas atstovavimo apribojimas nesietinas su juridinių asmenų statusu ir apima ne tik privačių juridinių asmenų atstovavimą, todėl tai, kad atstovaujama asociacijai, kuri pagal CK priskiriama viešiesiems juridiniams asmenims, nereiškia, kad atstovavimo apribojimas tokiu atveju netaikytinas.

3.3. Pareiškėjas neneigia, kad 2019 m. gruodžio 11 d. pranešimą pateikė Bendruomenės vardu ir kad tokiu būdu atstovavo šiai Bendruomenei, o būtent – 230 fizinių asmenų, kurių parašai buvo pateikti minėtojo pranešimo prieduose, kas pabrėžiama ir paties pranešimo tekste. Tai reiškia, kad iš esmės pareiškėjas atliko grupės privačių asmenų atstovavimo (veikimo kitų asmenų vardu) veiksmą.

3.4. Įstatymo 12 straipsnyje nebuvo ir nėra numatyta išimčių dėl atstovavimo apribojimo netaikymo tais atvejais, kai siekiama vykdyti visuomenei naudingą veiklą, kas reiškia, kad, kvalifikuojant pareiškėjo veiksmus, t. y. kreipimosi 2019 m. gruodžio 11 d. pateikimą, iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusios Įstatymo redakcijos 12 straipsnio 2 dalies nuostatų kontekste, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis veikė dėl viešojo intereso, o pranešimas su 230 asmenų parašais pateiktas, siekiant išsaugoti radviliškiečių sodintus medžius, neturi teisinės reikšmės.

3.5. Komisija nekvestionavo medžių Radviliškio parkuose išsaugojimo būtinybės ir to, ar būtent reikalavimas nekirsti medžių atitinka viešąjį interesą, kadangi tai nebuvo Komisijos tyrimo dalykas ir jos kompetencija. Priešingai, yra duomenų, kad viešąjį interesą atitiko poreikis sutvarkyti atitinkamų parkų teritorijas pagal visuomenės rekreacinius poreikius, ką buvo galima pasiekti tik iškirtus dalį pavojingos būklės medžių.

3.6. Dėl pareiškėjo argumento, kad jis Įstatymo nuostatų nepažeidė, nes veikė Bendruomenės vardu kaip jos vienasmenis valdymo organas, t. y. pirmininkas, ir tai jis darė ex officio, o ne pagal pavedimo sutartį, aktualu tai, kad Komisija nekvestionuoja pareiškėjo galimybės vadovauti asociacijoms arba to, kad asociacijos valdymo organas ex officio turi teisę veikti atitinkamos asociacijos vardu, tačiau tai neatleidžia pareiškėjo, kaip valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens, nuo pareigos laikytis Įstatymo nuostatų. Atsižvelgiant į tai, kad asociacijai atstovauta Radviliškio rajono savivaldybėje, kurioje pareiškėjas eina Tarybos nario pareigas, nors Įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi nustatyti griežti apribojimai tokiems atstovavimo veiksmams, ir nustatytas atitinkamų nuostatų pažeidimas. Įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje (redakcija iki 2019 m. gruodžio 31 d.) nustatyta išimtis pareiškėjo atžvilgiu netaikyta, nes asociacijos vadovas, kad ir ex officio, Įstatymo nuostatų prasme nelaikytinas asociacijos atstovu pagal įstatymą. Buvimas asociacijos vadovu ir atstovu, vadovaujantis Asociacijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priklauso nuo atstovaujamojo subjekto narių valios, kas pagal pobūdį labiau atitinka atstovavimo pagal pavedimą, įgaliojimą teisinius santykius, o buvimas atstovu pagal įstatymą iš esmės nepriklauso nuo atstovaujamo asmens valios. Teisėje atstovo pagal įstatymą statusas siejamas tik su fizinio asmens atstovavimu ir tik išimtiniais, įstatymų imperatyviai įvardintais atvejais.

3.7. Pareiškėjo teiginys, kad pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. Įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi nustatytą teisinį reguliavimą draudimas atstovauti siejamas tik su valstybės tarnybos ar darbo teisiniais santykiais, tuo tarpu savivaldybės tarybos narys nėra nei savivaldybėje pareigas einantis valstybės tarnautojas, nei savivaldybės darbuotojas darbo santykių prasme, yra neargumentuotas. Įstatymas taikytinas daug platesniam subjektų ratui, t. y. valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims, kuriems pagal Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 1 punktą priskiriami ir valstybės politikai, įskaitant savivaldybių tarybų narius, o Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje minimą „instituciją ar įstaigą, kurioje jis dirba“ įstatymų leidėjas sieja ne su asmens valstybės tarnybos ar darbo teisiniais santykiais, bet su pareigomis, dėl kurių jis įgijo valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens statusą. Aktuali yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagrindžianti minėtą poziciją.

3.8. Įstatymo nuostatų prasme savivaldybės taryba ir jos administracija laikytinos viena institucija, kas reiškia, kad savivaldybės tarybos nariui negalima atstovauti, išskyrus Įstatymo 12 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytas išimtis, fiziniams ir juridiniams asmenims tiek savivaldybės taryboje, tiek ir jos administracijoje. Savivaldybės administracija ir taryba turi tą patį juridinio asmens kodą, o pagal Vietos savivaldos įstatymą minėtos institucijos glaudžiai tarpusavyje susijusios ir priklausomos viena nuo kitos.

3.9. Dėl galimybės pareiškėjo atžvilgiu taikyti Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytą išimtį svarbu tai, kad norint taikyti išimtį, turi būti nustatyta, jog asmuo institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis eina valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareigas, atstovavo kitai savo darbovietei ir kad ta darbovietė yra viešojo sektoriaus subjektas. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad Radviliškio verslininkų asociacija yra jo darbovietė, o tai, kad jis ex officio yra nurodytos asociacijos pirmininkas, savaime nereiškia, kad tai yra jo darbovietė. Pareiškėjas klaidingai tapatina dvi skirtingas sąvokas – viešasis sektorius ir viešas juridinis asmuo. Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 2 punkto išimtis įstatymų leidėjo siejama su viešuoju sektoriumi, bet ne su viešais juridiniais asmenimis. Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 2 straipsnio 22 dalies kontekste verslo asociacijos nelaikytinos viešojo sektoriaus subjektais.

3.10. Aktuali yra Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asociacijos sąvoka. Radviliškio verslininkų asociacijos pavadinimas ir šios asociacijos įstatai nusako, kad ši organizacija vienija verslo atstovus, o šios organizacijos tikslas tenkinti ne viešuosius, bet verslininkų, t. y. privataus sektoriaus subjektų interesus, juo labiau, kad pareiškėjo asociacijos vardu teikti pasiūlymai susiję su mokestinės naštos palengvinimais verslininkams, įskaitant ir patį pareiškėją, kuris yra privataus juridinio asmens (duomenys neskelbtini) savininkas ir vadovas.

3.11. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas įpareigoja valstybinėje tarnyboje dirbančius asmenis nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti. Tai, kad pareiškėjas 2020 m. kovo 27 d. Radviliškio verslininkų asociacijos vardu iš šios asociacijos el. pašto adreso išsiuntė savivaldybės administracijai pasiūlymus, susijusius su verslo įmonių privačiais turtiniais interesais, kuriuos pateikė kaip šios asociacijos vadovas, o 2020 m. balandžio 9 d. jau kaip savivaldybės Tarybos narys kreipėsi į platesnį subjektų ratą, pabrėždamas, kad iki šiol nėra gautas atsakymas į jo kartu su Radviliškio verslininkų asociacijos nariais teiktus pasiūlymus ir prašoma informuoti, kokių veiksmų imtasi savivaldybės lygmeniu, parodo, kad pareiškėjas buvo suinteresuotas, kad savivaldybė imtųsi tam tikrų veiksmų, padėsiančių verslo subjektams, taip pat ir jo vadovaujamos asociacijos nariams bei jam pačiam, kaip verslininkui, ir kad į jo vadovaujamos asociacijos pasiūlymus būtų atsižvelgta. Tokią poziciją pareiškėjas išreiškė kaip Tarybos narys, t. y. pasinaudojo Tarybos nario statusu asmeninei naudai, kuri sietina su jo vadovaujamos asociacijos ir jos narių bei jo paties privataus pobūdžio turtinių interesų tenkinimu, gauti. Ryšį su Radviliškio verslininkų asociacija, kaip privatų interesą, pareiškėjas buvo nurodęs savo privačių interesų deklaracijoje. Pareiškėjas, kaip Tarybos narys, pasirašydamas ir teikdamas 2020 m. balandžio 9 d. kreipimąsi, buvo veikiamas tam tikro privataus suinteresuotumo, taigi tai, ar pasiūlymai kartu galbūt naudingi ir kitų asmenų viešiesiems interesams, esminės reikšmės pareiškėjo teisiniam vertinimui nedaro. Pagal teismų praktiką net ir objektyviai egzistuojantis viešasis interesas savaime nereiškia, kad tam tikrais atvejais neturi įtakos jokie pašaliniai interesai, o asmeninės naudos gavimo (negavimo) faktas nėra būtina Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos nuostatos sudėtinė dalis.

3.12. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Komisijos pozicija nenuosekli, nes dėl 2020 m. balandžio 9 d. kreipimosi nustatyta neatitiktis Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui, o dėl jo pasirašyto 2020 m. kovo 27 d. elektroninio laiško – nenustatyta, aktualu tai, kad dėl atitikties Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui buvo vertinamas tik 2020 m. balandžio 9 d. kreipimasis, pateiktas išimtinai veikiant, kaip Tarybos nariui (pasirašytas, nurodant Tarybos nario funkcijas, išsiųstas iš Tarybos nario elektroninio pašto dėžutės), o 2020 m. kovo 27 d. pasiūlymai teikti iš asociacijos elektroninio pašto, o laiško pabaigoje fragmentiškai paminėtos pareigos „tarybos narys“ po nurodytų asociacijos vadovo pareigų nesudarė pakankamo pagrindo vertinti šios veikos Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto kontekste.

3.13. Dėl pareiškėjo pozicijos, kad Komisija nenuosekli, nes dėl pareiškėjo 2020 m. balandžio 9 d. kreipimosi konstatavo, kad pareiškėjas veikė ir viešųjų, ir neviešųjų interesų naudai, o dėl 2020 m. kovo 27 d. pareiškėjo siųsto laiško pasisakė, kad veikta tenkinant privataus sektoriaus subjektų interesus, pažymėtina, kad abiem šiais atvejais yra pakankamas ir akivaizdus pagrindas įžvelgti pareiškėjo, kaip Radviliškio verslininkų asociacijos steigėjo, vadovo, nario ir privačios bendrovės savininko, t. y. verslininko, asmeninio suinteresuotumo požymių, o tai, ar atitinkamais veiksmais buvo ar nebuvo veikta ir viešojo intereso naudai, nedaro įtakos pareiškėjo elgesio teisiniam vertinimui, nes Įstatymas nenustato atitinkamų išimčių.

3.14. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste Įstatymas – tai prevencinis teisės aktas, o jo nuostatos formalaus pobūdžio. Įstatymo pažeidimo konstatavimas nesiejamas su privalomu reikalavimu nustatyti, kad tam tikras asmeninis interesas yra realizuotas, įgyvendintas viešųjų interesų sąskaita, nėra būtina nustatinėti, ar asmeninė nauda buvo gauta, ar asmens veiksmai sukėlė padarinių.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas nustatė:

5.1. Pareiškėjas 2019-2023 m. kadencijai išrinktas Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nariu.

5.2. Pareiškėjo 2019 m. gegužės 1 d. pildytoje privačių interesų deklaracijoje pateikti duomenys, kad jis nuo 2013 m. rugsėjo 17 d. yra Radviliškio verslininkų asociacijos prezidentas (vienasmenis valdymo organas), nuo 2015 m. gruodžio 11 d. – Radviliškio krašto bendruomenės pirmininkas (vienasmenis juridinio asmens valdymo organas – vadovas), taip pat nurodyta, kad jis yra vienintelis (duomenys neskelbtini) akcininkas ir direktorius.

5.3. 2019 m. gruodžio 11 d. pareiškėjas pateikė Tarybos nariams, merui ir administracijos direktorei adresuotą 2019 m. gruodžio 10 d. pranešimą: „Mes, žemiau pasirašę „Radviliškio krašto bendruomenės“ narių, radviliškiečių vardu, prieštaraujame medžių kirtimui Radviliškio miesto centriniame parke (šalia stadiono) bei ąžuolų kirtimui Eibariškių parke. Esame už parko atnaujinimą išsaugant ilgamečius, brandžius medžius, o ypač ąžuolus, ateities kartoms.“ Prie pranešimo pridėjo 9 lapus surinktų Bendruomenės narių parašų, patvirtinančių nepritarimą medžių kirtimui pranešime nurodytose vietose. Pranešimą pasirašė pareiškėjas, kaip Bendruomenės pirmininkas.

5.4. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir turto valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės V. Z. 2020 m. kovo 27 d. pranešimu „Dėl paramos“ pateikta informacija, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – ir Vyriausybė), siekdama išsaugoti darbo vietas, plečia pagalbą sąžiningoms įmonėms, kurios neatleis darbuotojų ir nevers jų imti nemokamų atostogų, nurodyta, kad valstybės pagalbos darbo vietai prastovų metu lubos didinamos iki 910 eurų neatskaičius mokesčių, o pati subsidija sieks 70-90 proc. darbo užmokesčio, pateikiama informacija, kad dėl subsidijų į Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įmonės galės kreiptis nuo 2020 m. balandžio 5 d. Minėtu pranešimu taip pat informuota, kad Radviliškio rajono savivaldybės Smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo komisija artimiausiu metu planuoja svarstyti pagalbos rajono verslui ir verslininkams galimybes bei paprašyta teikti pasiūlymus, leisiančius maksimaliai apsaugoti verslo subjektus bei darbuotojus.

5.5. 2020 m. kovo 27 d. pareiškėjas iš Radviliškio verslininkų asociacijos elektroninio pašto dėžutės išsiuntė laišką Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir turto valdymo skyriaus vyriausiajai specialistei, kaip atsakymą į jos 2020 m. kovo 27 d. pranešimą „Dėl paramos“, nurodydamas, kad tai yra Radviliškio verslininkų asociacijos Radviliškio rajono savivaldybės administracijai teikiamas pradinis siūlymas dėl lengvatų verslui priverstinio karantino laikotarpiu. Savivaldybės administracijai pasiūlyta karantino laikotarpiu įmones, verslininkus, negalinčius vykdyti veiklos ar kitaip nukentėjusius, atleisti nuo nekilnojamojo turto, komercinės paskirties žemės bei atliekų mokesčių, savarankiškai dirbantiems asmenims prie Vyriausybės skirtų 257 Eur papildomai iš savivaldybės biudžeto pridėti 125 Eur per mėnesį asmeniui karantino laikotarpiu, skirti papildomą 10 proc. subsidiją, per Radviliškio rajono savivaldybės administraciją teikti pasiūlymą Vyriausybei 2020 m. sumažinti pridėtinės vertės mokestį nuo 21 iki 15 procentų. Radviliškio verslininkų asociacijos pasiūlymą pasirašė pareiškėjas, kaip minėtos asociacijos vadovas bei Tarybos narys.

5.6. 2020 m. balandžio 9 d. pareiškėjas tarnybiniu Tarybos nario elektroniniu paštu, kaip Tarybos narys, kreipėsi į savivaldybės merą, Tarybos narius bei savivaldybės administracijos direktorę, nurodydamas, kad prieš dvi savaites kartu su Radviliškio verslininkų asociacijos nariais pateikė siūlymus, kaip padėti Radviliškio krašto verslininkams ir darbuotojams dėl karantino metu patiriamų nuostolių, pranešdamas, kad iki šiol negavo jokio atsakymo, bei paprašydamas suteikti informaciją, kokie sprendimai savivaldybės lygmeniu minėtu klausimu yra priimti.

5.7. Vyriausioje tarnybinės etikos komisijoje gautas prašymas įvertinti Tarybos nario G. L. elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms. Prašyme nurodyta, kad minėtas politikas yra Radviliškio rajono savivaldybės smulkiųjų verslininkų asociacijos prezidentas, dažnai Tarybos posėdžiuose kelia klausimus dėl paramos verslo subjektams, nenusišalina nuo atitinkamų Tarybos sprendimų svarstymo, pavyzdžiui, paskutinio Tarybos posėdžio metu buvo svarstoma, kaip padėti rajono smulkiesiems verslininkams, t. y sumažinti tam tikrus mokesčius, tačiau minėtas politikas ne tik nenusišalino, bet ir teikė pasiūlymus kaip Tarybos narys. Prašyme taip pat pateikta informacija, kad šiais metais buvo steigiama verslo taryba ir G. L. reikalavo, kad jo vadovaujama arba kitos asocijuotos verslo struktūros būtų įtrauktos į šią naujai įsteigtą tarybą.

5.8. Komisija, 2021 m. balandžio 28 d. posėdyje susipažino su prašymu įvertinti Tarybos nario G. L. elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas) 18 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 25 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 29 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi į Radviliškio rajono savivaldybės merą dėl papildomos Komisijos tyrimui pradėti būtinos informacijos pateikimo.

5.9. Radviliškio rajono savivaldybės 2021 m. gegužės 6 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateikta prašoma informacija.

5.10. Komisija, 2021 m. gegužės 19 d. posėdyje susipažinusi su papildomai surinktais dokumentais, įvertinusi prašyme nurodytas aplinkybes, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 25 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nusprendė pradėti tyrimą dėl pareiškėjo elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms šiais aspektais: 1) ar Tarybos narys G. L. 2019 m. gruodžio 11 d. galbūt atstovavęs Bendruomenei savivaldybėje (Bendruomenės vardu teikęs 2019 m. gruodžio 10 d. pranešimą savivaldybės merui, Tarybos nariams ir administracijos direktorei), nepažeidė Įstatymo (iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos) 12 straipsnio 2 dalies nuostatų; 2) 2020 m. kovo 27 d. galbūt atstovavęs Radviliškio verslininkų asociacijai savivaldybės administracijoje (asociacijos vardu teikęs siūlymus savivaldybės administracijai), nepažeidė Įstatymo (nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos) 12 straipsnio 2 dalies nuostatų; 3) 2020 m. balandžio 9 d., kaip Tarybos narys, pateikęs kreipimąsi savivaldybės merui, Tarybos nariams ir savivaldybės administracijos direktorei, nurodydamas, kad iki šiol negavo jokio atsakymo dėl Radviliškio verslininkų asociacijos 2020 m. kovo 27 d. pasiūlymų ir prašęs informuoti, kokių sprendimų dėl šių pasiūlymų buvo imtasi savivaldybės lygmeniu, nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų. Aplinkybės dėl galimai pareiškėjo teiktų reikalavimų įtraukti jo vadovaujamą asociaciją į savivaldybės verslo tarybą nevertintos atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pateikti šias aplinkybes patvirtinantys duomenys.

5.11. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2021 m. gegužės 24 d. raštu Nr. S-1584-(1.2) „Dėl pradėto tyrimo ir paaiškinimo pateikimo“ pareiškėjas informuotas apie jo atžvilgiu atliekamą tyrimą ir paprašytas pateikti aplinkybių, dėl kurių pradėtas tyrimas, paaiškinimą.

5.12. 2021 m. birželio 15 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.

5.13. Komisija, atlikusi tyrimą dėl Tarybos nario G. L. elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms, vadovaudamasi Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir šio straipsnio 2 dalimi, 2021 m. liepos 21 d. priėmė sprendimą Nr. KS-271 „Dėl G. L.“, kuriuo nutarė:

5.13.1. Pripažinti, kad G. L., atstovavęs Bendruomenės nariams Radviliškio rajono savivaldybėje, kurioje jis eina savivaldybės Tarybos nario pareigas – 2019 m. gruodžio 11 d. šių asmenų vardu pateikęs šios savivaldybės merui, Tarybos nariams ir administracijos direktorei adresuotą 2019 m. gruodžio 10 d. pranešimą, pažeidė Įstatymo (iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos) 12 straipsnio 2 dalies nuostatas;

5.13.2. Pripažinti, kad G. L., atstovavęs Radviliškio verslininkų asociacijai – 2020 m. kovo 27 d. šios asociacijos vardu pateikęs pasiūlymus Radviliškio rajono savivaldybės, kurioje jis eina Tarybos nario pareigas, administracijai, pažeidė Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatas;

5.13.3. Pripažinti, kad Tarybos narys G. L., 2020 m. balandžio 9 d. pateikęs šios savivaldybės Tarybos nariams, merui ir administracijos direktorei adresuotą paklausimą dėl jo vadovaujamos Radviliškio verslininkų asociacijos 2020 m. kovo 27 d. teiktų pasiūlymų vykdymo, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas;

5.13.4. Siūlyti Tarybai imtis prevencinių veiksmų bei nustatyti tvarką, reglamentuojančią šios savivaldybės Tarybos narių prašymų konkrečiais atvejais taikyti jiems Įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų atstovavimo apribojimų išimtis teikimo, šių prašymų nagrinėjimo Taryboje tvarką bei atitinkamų sprendimų priėmimo pagrindus.

5.14. Pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos Sprendimu, 2021 m. rugpjūčio 20 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas minėtą Sprendimą panaikinti.

6. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 18 d. (iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusios Įstatymo redakcijos pavadinimas – Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas) ir redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 10 d.); Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. kovo 19 d. iki 2020 m. balandžio 2 d.).

7. Teismas dėl Sprendimo dalies, kuria pareiškėjas pripažintas pažeidęs Įstatymo (iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos) 12 straipsnio 2 dalies nuostatas, akcentavo:

7.1. Aktualus yra Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 18 d.) 1 straipsnyje, 2 straipsnio 4 dalyje, 12 straipsnio 2–3 dalyse įtvirtintas teisinis reglamentavimas, pagal kurį draudimo asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, atstovauti privačioms grupėms ar asmenims ir ginti jų interesus valstybės ar savivaldybių institucijose išimtys yra dvi: jei jie veikia kaip įstatyminiai atstovai arba yra atitinkamos institucijos vadovo ar jo įgalioto atstovo viešai paskelbtas leidimas (išimties iš draudimo taikymas).

7.2. Komisija, nustačiusi, kad 2019 m. gruodžio 11 d. pareiškėjas pateikė Radviliškio rajono savivaldybės administracijai, Tarybos nariams, merui ir administracijos direktorei adresuotą 2019 m. gruodžio 10 d. pranešimą, iš kurio turinio matyti, kad pareiškėjas jį pateikė jo vadovaujamos Bendruomenės narių vardu, įvertinusi tai, kad pranešime išreikštas šių asmenų interesas, t. y. prieštaravimas medžių kirtimui Radviliškio miesto centriniame bei Eibariškių parkuose, reikalaujant juos išsaugoti, o pranešimą pareiškėjas pasirašė kaip Bendruomenės pirmininkas, pripažino, kad jis iš esmės atliko grupės privačių asmenų (jo vadovaujamos organizacijos (asociacijos) – Bendruomenės narių, radviliškiečių), kurių parašai pridėti prie pranešimo, atstovavimo – veikimo kitų asmenų vardu – veiksmą Radviliškio rajono savivaldybėje, kurioje jis eina savivaldybės Tarybos nario pareigas, tuo pažeisdamas Įstatymo (iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos) 12 straipsnio 2 dalies nuostatas.

7.3. Pareiškėjas, 2019 m. gruodžio 11 d. teikdamas Radviliškio rajono savivaldybės administracijai, Tarybos nariams, merui ir administracijos direktorei adresuotą 2019 m. gruodžio 10 d. pranešimą, veikė ne kaip viešojo juridinio asmens, asociacijos „Radviliškio krašto bendruomenė“, atstovas, o kaip asociacijos „Radviliškio krašto bendruomenė“ narių atstovas. Nagrinėjamu atveju atstovauta privačiai grupei fizinių asmenų, kurią vienija priklausymas tai pačiai asociacijai bei bendra iniciatyva ir interesas išsaugoti medžius, ką patvirtina prie 2019 m. gruodžio 10 d. pranešimo pridėti 9 lapai surinktų Bendruomenės narių, prieštaraujančių medžių kirtimui Radviliškio miesto centriniame parke (šalia stadiono) bei ąžuolų kirtimui Eibariškių parke, parašų. Tai, kad buvo atstovauta asociacijos nariams, patvirtina ir paties pranešimo formuluotė: „Mes, žemiau pasirašę „Radviliškio krašto bendruomenės“ narių, radviliškiečių vardu, prieštaraujame <...>.“ Pareiškėjas, kaip asociacijos „Radviliškio krašto bendruomenė“ pirmininkas, pasirašydamas Tarybai, merui ir administracijos direktorei adresuotą 2019 m. gruodžio 10 d. pranešimą ir 2019 m. gruodžio 11 d. jį pateikdamas Radviliškio rajono savivaldybėje, kurioje eina Tarybos nario pareigas, atliko dalies asociacijos narių, kaip privačios grupės, kurią vienija bendra iniciatyva ir bendras interesas išsaugoti medžius, atstovavimo veiksmą, tuo pažeisdamas Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisės atstovauti apribojimą.

7.4. Asociacijų įstatymo 7 straipsnio 5–7 dalyse, 9 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reglamentavimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų dėl atstovavimo pagal įstatymą, pagal kurį atstovas veikia be atskiro įgaliojimo ar pavedimo sutarties, kontekste nagrinėjamu atveju atstovauta asociacijos nariams, o ne asociacijai Asociacijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis pareiškėjo atžvilgiu pagrįstai netaikyta ir pareiškėjas pagrįstai nepripažintas įstatyminiu Bendruomenės narių atstovu, kadangi asociacijos vienasmenio valdymo organo, t. y. pirmininko, atstovavimas asociacijos nariams pagal savo prigimtį labiau atitinka atstovavimo pagal pavedimą teisinius santykius.

7.5. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų dėl Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatos taikymo asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, bei jiems nustatytų teisės atstovauti apribojimų kontekste pareiškėjo argumentas, kad 2019 m. gruodžio 11 d. pranešimas yra susijęs išimtinai su viešuoju interesu, t. y. su medžių, tame tarpe ir ąžuolų, kuriuos Radviliškio rajono savivaldybė ketino iškirsti, išsaugojimu, teisinės reikšmės, nustatant Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto teisės atstovauti apribojimo pažeidimą, neturi. Įstatyme teisės atstovauti ribojimas nesiejamas su konkrečiomis pasekmėmis. Taigi, net ir veikiant viešųjų interesų naudai, galioja bendrasis teisės atstovauti privačioms grupėms ar asmenims ir ginti jų interesus valstybės ar savivaldybių institucijose ribojimas.

8. Teismas dėl Sprendimo dalies, kuria pareiškėjas pripažintas pažeidęs Įstatymo (nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos) 12 straipsnio 2 dalies nuostatas nurodė:

8.1. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusios naujos redakcijos Įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo neturi teisės atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesų institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis dirba, o jei įstaiga, kurioje jis dirba, priklauso įstaigų sistemai, – bet kurioje tos įstaigų sistemos įstaigoje. Sistemiškai aiškinant Įstatymo 12 straipsnio 3, 4 dalis, išskirtinos šios Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto atstovavimo apribojimo taikymo išimtys:

8.1.1. valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo veikia kaip fizinio asmens atstovas pagal įstatymą (vaiko tėvas (įtėvis), motina (įmotė), vaiko globėjas (rūpintojas) arba įstatymų nustatyta tvarka teismo paskirtas pilnamečio asmens globėjas (rūpintojas) (Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punktas);

8.1.2. valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo atstovauja kitai savo darbovietei, kuri yra viešojo sektoriaus subjektas (Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

8.1.3. Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodyto apribojimo atstovauti išimtis nustatyta institucijos ar įstaigos vadovo ar jo įgalioto atstovo, savininko teises ir pareigas įgyvendinančio subjekto, visuotinio akcininkų susirinkimo, stebėtojų tarybos arba valdybos viešai paskelbtu sprendimu, priimtu konkrečiu atveju įvertinus interesų konflikto riziką (Įstatymo 12 straipsnio 4 dalis).

8.2. Komisija, nustačiusi, kad pareiškėjas 2020 m. kovo 27 d. iš Radviliškio verslininkų asociacijos elektroninio pašto dėžutės išsiuntė laišką, adresuotą Radviliškio rajono savivaldybės administracijai, kuriame pateikti siūlymai dėl lengvatų verslui priverstinio karantino laikotarpiu, laiško tekste aiškiai įvardinant, kad tai Radviliškio verslininkų asociacijos siūlymai, asociacijos vardu pateikti (pasirašyti) asociacijos vadovo G. L., įvertinusi tai, kad pateikti siūlymai daugiausiai susiję su verslo įmonių turtiniais interesais (siūloma atleisti jas nuo nekilnojamojo turto, komercinės paskirties žemės bei atliekų mokesčių, kreiptis į Vyriausybę dėl pridėtinės vertės mokesčio sumažinimo 2020 metams), pripažino, kad pareiškėjas, teikdamas minėtus pasiūlymus (pasirašęs 2020 m. kovo 27 d. el. laišką) savivaldybės administracijai Radviliškio verslininkų asociacijos vardu atliko šios asociacijos atstovavimo veiksmą, tuo pažeisdamas Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisės atstovauti apribojimą.

8.3. Aktuali yra Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, kurioje įtvirtintas valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų apibrėžimas. Pareiškėjas, kaip valstybės politikas, Tarybos narys, yra priskirtinas valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims Įstatymo prasme, todėl Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisės atstovauti apribojimas pareiškėjo atžvilgiu taikytinas. Pareiškėjas valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens sąvoką aiškina, nepagrįstai ją siedamas su Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta valstybės tarnybos sąvoka, kuri apima daug siauresnį subjektų ratą, negu valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų sąvoka Įstatymo prasme.

8.4. Sistemiškai įvertinus Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1, 3 dalyse, 16 straipsnio 2 dalies 9 ir 10 punktuose, 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, nustatyta, kad savivaldybėse veikia dvi institucijos, atstovaujamoji – taryba ir vykdomoji – administracija. Taip pat nustatyta, kad savivaldybės taryba savo priimtus sprendimus tiesiogiai įgyvendina per savivaldybės administraciją. Pati savivaldybės taryba sprendžia dėl administracijos direktoriaus bei jo pavaduotojo priėmimo ir atleidimo iš pareigų, priima sprendimus dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybės steigimo, dėl funkcijų savivaldybės administracijos direktoriui ir jo pavaduotojui paskirstymo bei jų darbo užmokesčio nustatymo, tvirtina savivaldybės administracijos struktūrą, jos nuostatus bei darbo užmokesčio fondą. Be to, savivaldybės administracijos direktorius pavaldus savivaldybės tarybai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, savivaldybės taryba ir savivaldybės administracija yra glaudžiai susijusios tarpusavyje ir savaime negali veikti kaip dvi savarankiškos institucijos, kadangi jos yra priklausomos viena nuo kitos. Todėl pareiškėjas yra neteisus teigdamas, kad Savivaldybės taryba ir administracija Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto teisės atstovauti apribojimo atžvilgiu turėjo būti traktuojamos kaip atskiros institucijos. Pareiškėjas, būdamas Tarybos nariu, Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies prasme neturi teisės atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesų tiek Radviliškio rajono savivaldybės taryboje, tiek Radviliškio rajono savivaldybės administracijoje, kadangi minėtos institucijos pagal Vietos savivaldos įstatymu įtvirtintas funkcijas glaudžiai tarpusavyje susijusios. Vien tik pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės, jog savivaldybės administracija ir Taryba pagal Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalį turi skirtingus vadovus, nesudaro pagrindo teigti, jog Savivaldybės taryba ir administracija turi būti laikomos skirtingomis institucijomis, kadangi minėtų institucijų turimų funkcijų ir įgaliojimų apimtis turėtų būti vertinama ir kitų, ne tik 3 straipsnio 3 dalies, Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintų teisės normų atžvilgiu.

8.5. Viena iš išimčių, kuomet Įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi nustatytas teisės atstovauti apribojimas netaikomas, įtvirtinta 12 straipsnio 3 dalies 2 punkte. Valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo neturi teisės atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesų institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis dirba, o jei įstaiga, kurioje jis dirba, priklauso įstaigų sistemai, – bet kurioje tos įstaigų sistemos įstaigoje, išskyrus atvejus, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo atstovauja kitai savo darbovietei, kuri yra viešojo sektoriaus subjektas. Taigi, tam, kad būtų taikoma minėta išimtis, turi būti nustatyta, kad atstovaujama kitai savo darbovietei ir ta darbovietė turi būti viešojo sektoriaus subjektas.

8.6. Viešasis sektorius – tai iš valstybės ar savivaldybės biudžetų tam tikra forma išlaikomų ir remiamų institucijų ir įstaigų visuma, skirta viešajam interesui realizuoti – teikti naudą visai visuomenei, užtikrinant atskiroje valstybėje gyvenančių žmonių gerovę (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. parengta Viešojo sektoriaus ataskaita, 6 lapas).

8.7. Pareiškėjas viešojo sektoriaus subjekto sąvoką nepagrįstai sutapatina su viešojo juridinio asmens sąvoka, įtvirtinta CK 2.34 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t. t.). Būtina sąlyga atitinkamą įmonę, įstaigą pripažinti viešojo sektoriaus subjektu – tos įmonės įstaigos finansavimas, t. y. išlaikymas, iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei paskirtis, susijusi su viešojo intereso realizavimu.

8.8. Radviliškio verslininkų asociacijos įstatų 1, 4.1, 7 punktų, Radviliškio verslininkų asociacijos steigimo sutarties 4 punkto kontekste Radviliškio verslininkų asociacija negali būti laikoma viešojo sektoriaus subjektu Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintos išimties atžvilgiu. Asociacija išlaikoma iš jos narių stojamųjų įnašų bei nario mokesčio, o ne iš valstybės ar savivaldybių biudžeto. Asociacijos paskirtis nesusijusi su naudos visai visuomenei teikimu, apsiribojama ribotu subjektų ratu – Radviliškio miesto, rajono verslininkais bei jų interesų apsauga bei gynimu.

8.9. Įstatyme įtvirtintas baigtinis teisės atstovauti apribojimo išimčių sąrašas ir tai, kad siųstas laiškas, susijęs išimtinai su viešuoju interesu, negali būti laikoma pateisinama priežastimi netaikyti Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto teisės atstovauti apribojimo.

9. Teismas dėl Sprendimo dalies, kuria pareiškėjas pripažintas pažeidęs Įstatymo (nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos) 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, nurodė:

9.1. Apžvelgus Įstatymo 1 straipsnyje, 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 2 straipsnio 2–4 dalyse, 4 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 20 d.), Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje, Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, aktualu tai, kad pareiškėjas, kaip Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka Radviliškio rajono savivaldybės nuolatinių gyventojų išrinktas Radviliškio rajono savivaldybės bendruomenės atstovas, Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narys, valstybės politikas, patenka į Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų apibrėžimą, kas reiškia, kad jis, kaip deklaruojantis asmuo, viešųjų interesų viršenybei užtikrinti privalo laikytis Įstatymo 3 straipsnyje nustatytų pareigų, taip pat ir pareigos nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti.

9.2. Pareiškėjas nuo 2013 m. rugsėjo 17 d. yra Radviliškio verslininkų asociacijos pirmininkas (vienasmenis juridinio asmens valdymo organas), nuo 2002 m. gruodžio 6 d. – (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas – direktorius. Ryšius su minėtais juridiniais asmenimis pareiškėjas yra deklaravęs ir 2019 m. gegužės 1 d. jo, kaip Tarybos nario, Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai teiktoje privačių interesų deklaracijoje.

9.3. Pareiškėjas 2020 m. balandžio 9 d. tarnybiniu Tarybos nario el. paštu, kaip Tarybos narys kreipęsis į Radviliškio rajono savivaldybės merą, Tarybos narius, administracijos direktorę dėl prieš dvi savaites kartu su Radviliškio verslininkų asociacijos nariais pateiktų siūlymų, kurie buvo susiję su verslo įmonių privačiais (turtiniais) interesais ir kuriuos pateikė Radviliškio verslininkų asociacijos vardu, kaip šios asociacijos vadovas, minėtame kreipimesi pabrėždamas, kad iki šiol negautas joks atsakymas, ir prašydamas informuoti, kokių sprendimų savivaldybės lygmeniu buvo imtasi, Komisijos Sprendimo trečiu punktu pripažintas pažeidęs Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą, t. y. pasinaudojęs Tarybos nario statusu asmeninei naudai gauti.

9.4. Pagal Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą viešųjų interesų viršenybei užtikrinti deklaruojantys asmenys privalo nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti. Ginčo situacijoje nėra konkrečių elgesio taisykles nustatančių Įstatymo straipsnių ir jų dalių ar kitų teisės aktų, kurių pažeidimą reikėtų įvardinti, o pakanka bendrosios Įstatymu nustatytos pareigos nevykdymo.

9.5. Pareiškėjas 2020 m. balandžio 9 d. kreipimąsi, adresuotą Tarybos nariams, merui bei administracijos direktorei, išsiuntė iš tarnybinio el. pašto adreso ir jį pasirašė išimtinai, kaip Tarybos narys, kas buvo pakankamas pagrindas, įvertinus kreipimosi turinį, kaip asmeninį suinteresuotumą turtinei naudai gauti, pareiškėjo, kaip Tarybos nario, 2019 m. gegužės 1 d. privačių interesų deklaracijoje pateiktų duomenų kontekste, nustatyti, pasinaudojimą Tarybos nario statusu. 2019 m. kovo 27 d. pradinis siūlymas dėl lengvatų verslui priverstinio karantino laikotarpiu siųstas ne iš tarnybinio el. pašto. Pasiūlymo teikėju nurodyta Radviliškio verslininkų asociacija. Siūlymas pasirašytas, nurodant Radviliškio verslininkų asociacijos vadovo, taip pat Tarybos nario pareigas, kas nebuvo pakankamas pagrindas nustatyti Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos pažeidimą.

9.6. Komisija 2021 m. gegužės 19 d. vykusiame posėdyje susipažinusi su prašymu įvertinti pareiškėjo elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms, įvertinusi Radviliškio rajono savivaldybės pateiktus papildomus dokumentus, patikrinusi pareiškėjo privačių interesų deklaraciją ir kitus viešai prieinamus duomenis, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 25 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nusprendė pradėti tyrimą dėl pareiškėjo elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms. Tyrimo ribos apibrėžtos pareiškėjui išsiųstu 2021 m. gegužės 24 d. pranešimu Nr. S-1548-(1.2) „Dėl pradėto tyrimo ir paaiškinimo pateikimo“. Dėl pareiškėjo elgesio atitikties Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui vertintas tik 2020 m. balandžio 9 d. kreipimasis, kurį pareiškėjas pateikė išimtinai veikdamas kaip Tarybos narys. Komisija tyrimą atliko, neperžengdama iš anksto nustatytų tyrimo ribų, todėl nagrinėjamu atveju pagrindo konstatuoti, kad Komisija buvo nenuosekli pareiškėjo nurodytais argumentais, nėra.

9.7. Dėl Komisijos pozicijos prieštaringumo tuo aspektu, kad dėl 2020 m. balandžio 9 d. kreipimosi konstatuotas veikimas ir viešųjų, ir ne viešųjų (pašalinių) interesų naudai, o dėl 2020 m. kovo 27 d. pareiškėjo siųsto laiško pasisakyta, kad pareiškėjas veikė tenkindamas ne viešuosius, bet verslininkų (privataus sektoriaus subjektų) interesus, pažymėtina, kad pareiškėjo 2020 m. kovo 27 d. ir 2020 m. balandžio 9 d. pranešimai vertinti skirtingų Įstatymo nuostatų kontekste. Abiem šiais atvejais buvo pakankamas pagrindas įžvelgti pareiškėjo, kaip Radviliškio verslininkų asociacijos steigėjo, vadovo, nario ir privačios bendrovės savininko (verslininko) asmeninio suinteresuotumo požymių, o tai, kad pareiškėjas veikė ir viešųjų interesų naudai, nagrinėjamu atveju įtakos teisiniam vertinimui neturi. Įstatymo tikslai yra prevenciniai, o tam, kad konstatuoti, jog asmuo pažeidė šį Įstatymą, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei įrodyti, jog asmuo nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti. Asmuo privalo elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja interesų konfliktas.

10. Teismas konstatavo, kad Komisija, atlikdama tyrimą ir priimdama Sprendimą, įvertino ir pasisakė dėl reikšmingų pareiškėjo padarytų pažeidimų kvalifikavimo aplinkybių. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė pasisakyti dėl Komisijos atliekamo tyrimo. Komisijos Sprendimas yra išsamus, pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisės aktų normomis, jame išdėstytos ir tinkamai įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, pateiktas teisinis jų vertinimas. Skundžiamo Sprendimo pareiškėjo nurodytais argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo.

11. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, atmetė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Komisijos Sprendimą, priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

13. Pareiškėjas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais argumentais:

13.1. Dėl pripažinimo, kad pareiškėjas 2019 m. gruodžio 11 d. pažeidė Įstatymo 12 straipsnio 2 dalį (2015 m. gruodžio 15 d. įstatymo Nr. XII-2180 redakcija), aktualu tai, kad pagal šį reglamentavimą valstybės tarnyboje dirbantys asmenys valstybės ir savivaldybių institucijose negalėjo atstovauti ne bet kokių subjektų, bet tik privačių grupių ir asmenų bei ginti jų interesų. Bendruomenė yra asociacija, t. y. viešasis juridinis asmuo, todėl pareiškėjas, ex offitio atstovaudamas šį viešąjį juridinį asmenį, Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nepažeidė.

13.2. Nepagrįstas teismo motyvas, esą: „Pareiškėjas <...> atliko dalies asociacijos narių, kaip privačios grupės, kurią vienija bendra iniciatyva ir bendras interesas išsaugoti medžius, atstovavimo veiksmą <...>“(ibidem). Pareiškėjo 2019 m. gruodžio 11 d. pareiškimas susijęs ne su privačiais pareiškėjo ir / ar privačiais kitų asmenų interesais, bet išimtinai su viešuoju interesu, kadangi pareiškimas susijęs su medžių, tame tarpe ir ąžuolų, kuriuos Radviliškio rajono savivaldybė ketino iškirsti, išsaugojimu Radviliškio miesto centriniame parke ir Eibariškių parke. Teismo argumentas, kad ši aplinkybė nereikšminga, nėra pagrįstas, kadangi šiuo atveju pareiškėjas atstovavo viešąjį juridinį asmenį, ginantį viešąjį interesą, o tokio atstovavimo pasekmės iš viso nebuvo vertinamos.

13.3. Teismas ne tik nepagrįstai atribojo Bendruomenę nuo šio viešojo juridinio asmens narių, bet ir be jokio pagrindo šio viešojo juridinio asmens narius „privatizavo“, traktuodamas juos ne kaip viešojo juridinio asmens narius, o kaip „privačią grupę“, kurios tikslai a priori negali būti viešojo intereso gynimas ar kiti visuomenei naudingi tikslai. Tokia teismo motyvacija neatitinka Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies. Įstatymų leidėjas viešojo juridinio asmens veikloje nesupriešina asociacijos narių interesų ir viešųjų interesų, o traktuoja juos kaip vienarūšius, t. y. asociacijos narių interesai yra ir viešieji interesai.

13.4. Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau – ir Orhuso konvencija), priimtos 1998 m. birželio 25 d. Orhuse, įsigaliojusi 2002 m. balandžio 28 d., kuri suteikia teisę visuomeninėms organizacijoms ginti viešąjį interesą aplinkosaugos srityje, Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų dėl viešojo intereso koncepcijos kontekste aktualu tai, kad pareiškėjas Bendruomenės vardu kreipėsi ne į teismą, bet į sprendimus dėl medžių kirtimo priimančią Radviliškio rajono savivaldybę. Tačiau jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažįsta teritorinių bendruomenių teisę ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą, juo labiau tokios teritorinės bendruomenės, kokia yra ir Radviliškio krašto bendruomenė, turi teisę gindamos viešąjį interesą kreiptis į atitinkamas savivaldybių institucijas ikiteisminėje klausimo nagrinėjimo stadijoje.

13.5. Teismas nepagrįstai pripažino, esą pareiškėjas neturėjo teisės veikti Bendruomenės vardu kaip jos vienasmenis valdymo organas – pirmininkas. Pareiškėjas, kaip vienasmenis valdymo organas, Bendruomenės vardu veikė ex offitio, o ne sandorio ar kitu pagrindu.

13.6. Atsakovo taikyta analogija su šeimos teisės normomis, reglamentuojančiomis atstovavimą pagal įstatymą, nagrinėjamai situacijai netaikytina, kadangi pareiškėjo 2019 m. gruodžio 11 d. pranešimas kilęs ne iš šeimos teisės ar kitų civilinės teisės normų, bet iš pareiškėjo, kaip viešojo juridinio asmens – Bendruomenės – vienasmenio valdymo organo – pirmininko veiklos, kurią reglamentuoja viešosios teisės normos. Teismas, nors ir nesirėmė CK 3.157 straipsnio 1 dalimi, 3.240 straipsniu, vis tiek netinkamai taikė Asociacijų įstatymą.

13.7. Teismas yra nenuoseklus. Jeigu teismas sprendė, kad pareiškėjas veikė ne ex offitio kaip Bendruomenės vienasmenis valdymo organas, o kaip grupės privačių asmenų atstovas, atstovaudamas tuos privačius asmenis pagal pavedimą, tai teismas turėjo nurodyti, kokiu pagrindu pareiškėjas šiuos privačius asmenis atstovavo.

13.8. Teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų. Atsakovas Sprendimą motyvavo tuo, kad pareiškėjas nebuvo įstatyminiu Bendruomenės atstovu. Teismas skundą šioje dalyje atmetė kitu pagrindu, t. y., kad pareiškėjas atstovavo ne Bendruomenę, bet atstovavo grupę privačių asmenų. Pareiškėjas tuo klausimu neturėjo galimybės pasisakyti. Tokie teismo motyvai buvo nurodyti tik sprendime. Yra pagrindo manyti, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeista teisė į teisingą teismą, kadangi skundas šioje dalyje buvo atmestas siurpriziniais motyvais.

13.9. Dėl pripažinimo, kad pareiškėjas 2020 m. kovo 27 d. pažeidė Įstatymo 12 straipsnio 2 dalį (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2274 redakcija) aktualu tai, kad pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. nustatytą teisinį reguliavimą valstybės tarnyboje dirbantys asmenys (inter alia savivaldybių tarybų nariai, kokiu yra ir pareiškėjas) neturi teisės atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesų institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis dirba. Įstatymų leidėjas Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą sieja su valstybės tarnybos ir / ar darbo teisiniais santykiais. Tuo tarpu savivaldybės tarybos narys nėra valstybės tarnautojas ar savivaldybės darbuotojas valstybės tarnybos ir / ar darbo santykių prasme.

13.10. Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalies kontekste įstatymų leidėjas valstybės tarnybą sieja su profesine veikla atliekant viešojo administravimo funkcijas. Savivaldybės tarnybos narys nėra profesinę veiklą viešojo administravimo srityje atliekantis asmuo. Tai akivaizdu iš Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies.

13.11. Teismas sprendė, kad taikytinas ne Valstybės tarnybos įstatymas, bet Įstatymas. Tačiau sprendžiant, kas yra valstybės tarnyba, kas laikytinas valstybinėje tarnyboje dirbančiu asmeniu, taikytinas Valstybės tarnybos įstatymo 1 straipsnis. Savivaldybės tarybos narys yra ne savivaldybės darbuotojas, bet savivaldybės bendruomenės atstovas. Pareiškėjo ir Tarybos ir / ar administracijos valstybės tarnybos teisiniai santykiai nesiejo.

13.12. Savivaldybės taryba ir savivaldybės administracija nėra viena institucija. Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies kontekste savivaldybės taryba ir savivaldybės administracija yra skirtingos, skirtingas ir atskiras funkcijas turinčios savivaldybės institucijos. Todėl nebuvo pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas 2020 m. kovo 27 d. elektroniniu paštu siųstą laišką pateikė institucijai ar įstaigai, kurioje jis dirba. Teismo sprendimas šioje dalyje prieštaringas. Teismo išvada, sutapatinant savivaldybės tarybą ir savivaldybės administraciją, neatitinka bendrosios kompetencijos teismų praktikos.

13.13. 2020 m. kovo 27 d. elektroniniu paštu siųstas laiškas yra susijęs išimtinai su viešuoju interesu. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad VšĮ Radviliškio verslininkų asociacijos paskirtis nėra susijusi su naudos visai visuomenei teikimu. VšĮ Radviliškio verslininkų asociacija yra viešasis juridinis asmuo. Įstatymų leidėjas asociacijos tikslus koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti prilygina viešųjų interesų tenkinimui. Todėl teismas nepagrįstai VšĮ Radviliškio verslininkų asociacijos tikslus ir jos veiklą priešpastatė visuomenės interesams.

13.14. Dėl pripažinimo, kad pareiškėjas 2020 m. balandžio 9 d. pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą, aktualu tai, kad pareiškėjas nėra valstybės (savivaldybės) tarnautojas ir / ar Radviliškio rajono savivaldybės darbuotojas, o savivaldybės tarnybos narys nėra profesinę veiklą viešojo administravimo srityje atliekantis asmuo (Vietos savivaldos įstatymo 22 str. 1 d.), todėl jam ši teisės norma neturi būti taikoma.

13.15. Pažymėtinas atsakovo pozicijos nenuoseklumas, kadangi sprendžiant dėl pareiškėjo 2009 m. balandžio 9 d. kreipimosi, kurį pareiškėjas pasirašė kaip VšĮ Radviliškio verslininkų asociacijos pirmininkas, atitikimo Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimams, atsakovas sprendė, kad pareiškėjas pasinaudojo Tarybos nario statusu. Tuo tarpu sprendžiant dėl 2020 m. kovo 27 d. siųsto laiško, kurį pareiškėjas taip pat pasirašė kaip VšĮ Radviliškio verslininkų asociacijos pirmininkas, neatitikimo Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimams atsakovas nenustatė.

13.16. Atsakovo pozicija prieštaringa ir tuo aspektu, kad atsakovas konstatavo, jog pareiškėjas veikė ir viešųjų interesų naudai, ir ne viešųjų interesų naudai. Tuo tarpu sprendžiant dėl 2020 m. kovo 27 d. siųsto laiško, atsakovas nurodė, kad pareiškėjas veikė tenkindamas ne viešuosius, bet verslininkų, t. y. privataus sektoriaus subjektų, interesus.

13.17. Nors pareiškėjas yra Tarybos narys, tačiau jo privačių interesų deklaracijoje nurodyta, kad jis nuo 2013 m. rugsėjo 17 d. yra VšĮ Radviliškio verslininkų asociacijos prezidentas. Taigi pareiškėjo interesai yra išviešinti įstatymų nustatyta tvarka.

14. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti pirmosios instancijos teismui išdėstytais argumentais, akcentuodamas:

14.1. Dėl argumentų, susijusių su pareiškėjo 2019 m. gruodžio 11 d. pateikto pranešimo vertinimu, aktualu tai, kad ginčo esmė nėra susijusi su visuomeninių organizacijų teisnumo turiniu. Vertinant pareiškėjo elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms ir priimant ginčijamą Sprendimą Komisija nekvestionavo to, ar Bendruomenė (ar vietos gyventojai) turi teisę prieštarauti medžių kirtimui, kreiptis į savivaldybę ar pan. Taip pat Komisija nevertino klausimo (tai nebuvo nagrinėjimo dalykas), kas labiau atitinka visuomenės (viešąjį) interesą – medžių kirtimas ar išsaugojimas. Priimant Sprendimą Komisijai esminės reikšmės turėjo tik atitinkamų Įstatymo nuostatų (atstovavimo apribojimo) turinys, nustatytos faktinės aplinkybės ir pareiškėjo – valstybės politiko (savivaldybės tarybos nario) statusas, vertinti pareiškėjo (o ne asociacijos) veiksmai.

14.2. Įstatymo 12 straipsnyje nebuvo ir nėra numatyta išimčių, kurių pagrindu atstovavimo apribojimas būtų netaikomas tais atvejais, kai siekiama vykdyti visuomenei (miesto gyventojams) naudingą veiklą. Vadinasi, net ir veikimo viešųjų interesų naudai atvejais galioja bendrasis teisės atstovauti privačioms grupėms ar asmenims ir ginti jų interesus valstybės ar savivaldybių institucijose ribojimas.

14.3. Komisija nekvestionuoja pareiškėjo galimybės vadovauti asociacijoms arba to, kad asociacijos valdymo organas ex officio turi teisę veikti atitinkamos asociacijos vardu. Tačiau tai neatleidžia pareiškėjo, kaip valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens, nuo pareigos laikytis Įstatymo nuostatų.

14.4. Dėl argumentų, susijusių su pareiškėjo 2020 m. kovo 27 d. pateiktų pasiūlymų vertinimu aktualu tai, kad pareiškėjas, teikdamas pasiūlymus 2020 m. kovo 27 d. elektroniniu laišku savivaldybės administracijai Radviliškio verslininkų asociacijos vardu, atliko šios asociacijos atstovavimo veiksmą. Pateikti siūlymai daugiausiai susiję su verslo įmonių turtiniais interesais.

14.5. Pareiškėjas pakartotinai kvestionuoja Įstatymo paskirtį bei asmenų, kurių elgesys reglamentuojamas šiuo specialiuoju teisės aktu, ratą. Pareiškėjas klaidingai susiaurina Įstatymo normų taikymo apimtį. Įstatymo 1 straipsnyje yra paaiškinta, kad šis įstatymas skirtas valstybinėje tarnyboje dirbantiems ir kitiems jame nurodytiems deklaruojantiems asmenims. Valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų kategorija yra daug platesnė ir jokiu būdu netapatintina su valstybės tarnautojų (ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį) kategorija, nes jai priklauso ir kiti asmenys, įskaitant (bet neapsiribojant) valstybės politikus, o būtent – ir savivaldybių tarybų narius (Įstatymo 2 str. 5 d. 1 p.). Taigi, kaip ne kartą yra konstatavusi Komisija bei pripažįstama teismų praktikoje, Įstatymo nuostatos taikomos visiems valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims, taip pat ir savivaldybių tarybų nariams, tiesiogiai bei visos apimties.

14.6. Pareiškėjas, siekdamas nuginčyti Komisijos motyvus bei teigdamas, kad Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatų jis pažeisti negalėjo, klaidingai bando sutapatinti ne tik absoliučiai bet kurios asociacijos interesus (taip pat ir privataus (turtinio) intereso pagrindu veikiančias asociacijas)) ir visuomenės viešąjį interesą, bet ir galimai tapatina dvi skirtingas sąvokas „viešasis sektorius“ ir „viešas juridinis asmuo“. Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 2 punkto išimtis įstatymų leidėjo siejama su viešuoju sektoriumi, bet ne su viešais juridiniais asmenimis. Šios sąvokos nėra tapačios. Verslo asociacijos (vieši juridiniai asmenys) nelaikytinos viešojo sektoriaus subjektais, todėl nagrinėjamuoju atveju nėra teisinio pagrindo taikyti Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta išimtį.

14.7. Dėl pasinaudojimo Tarybos nario statusu aktualu tai, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog jam negali būti pritaikyta Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata. Visos Įstatymo nuostatos taikytinos ir savivaldybių tarybų nariams, kurie priskiriami valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų kategorijai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Byloje nagrinėjamas ginčas kilęs iš mišrių santykių, viena vertus, juridinių asmenų atstovavimo civilinių santykių ir juose atliktų pareiškėjo kaip tų asmenų vienasmenio valdymo organo veiksmų, kita vertus, viešojo ir privataus intereso konflikto atstovaujant asmenis savivaldybės institucijose prevencijos administracinių santykių ir juose priimto atsakovo administracinio akto.

16. Bylos dalyką sudaro klausimas, ar teisėtas ir pagrįstas VTEK 2021 m. liepos 21 d. sprendimas Nr. KS-271 „Dėl G. L.“, kuriuo pripažintas Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario G. L. padarytas Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto teisės atstovauti apribojimo pažeidimas trijuose epizoduose, kartą atstovaujant asociaciją „Radviliškio krašto bendruomenė“ ir du kartus Radviliškio verslininkų asociaciją, atitinkamai 2019 m. gruodžio 10 d. pateiktu pranešimu, 2020 m. kovo 27 d. pateiktu pasiūlymu, 2020 m. balandžio 9 d. pateiktu paklausimu.

17. Byloje nėra ginčo dėl Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario G. L. ryšių su atitinkamais juridiniais asmenimis deklaravimo jo privačių interesų deklaracijoje, kuri 2019 m. gegužės 1 d. pateikta Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, tačiau ginčijamasi dėl iš tų ryšių atsiradusio juridinių asmenų atstovavimo einant savivaldybės tarybos nario pareigas prieštaravimo imperatyvioms specialaus įstatymo normoms arba neprieštaravimo joms pagal jų išimtis tam tikrose situacijose.

18. Ginčo esmę sudaro klausimas, ar asmuo, eidamas savivaldybės tarybos nario pareigas ir būdamas juridinio asmens statusą turinčios asociacijos vienasmeniu valdymo organu bei atstovu pagal įstatymą, savaime sukelia (nesukelia) įstatymu draudžiamą privačių ir viešųjų interesų konfliktą (jo prevencijos pažeidimą), kreipdamasis į tos savivaldybės tarybos narius ar savivaldybės merą arba savivaldybės administraciją ne savivaldybės tarybos nario, bet asociacijos vienasmenio organo ir atstovo pagal įstatymą pateikiamu pranešimu apie asociacijos (jos narių) pareiškimą ar siunčiamu asociacijos pirmininko laišku bei paklausimu kaip tam tikru informacijos paskleidimu arba informacijos gavimo pageidavimu.

19. Bylos duomenimis, pareiškėjas ir apeliantas G. L., būdamas 2019 m. išrinktu Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nariu keturiems įgaliojimų metams, ginčo santykiuose, kreipdamasis į savivaldybės institucijas pateiktu pranešimu ir išsiųstu laišku bei paklausimu, veikė kaip atitinkamai asociacijos „Radviliškio krašto bendruomenė“ ir Radviliškio verslininkų asociacijos vienasmenis valdymo organas – pirmininkas. Toks atstovavimas sukėlė VTEK 2021 m. gegužės 24 d. raštu inicijuotą ir skundžiamu 2021 m. liepos 21 d. sprendimu pabaigtą Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario G. L. viešųjų ir privačių interesų derinimo patikros administracinę procedūrą. Joje skundžiamu sprendimu nustatytas atstovavimo asmenims draudimo pažeidimo faktas, G. L.: a) 2019 m. gruodžio 11 d. pateikus jo, kaip Radviliškio krašto bendruomenės pirmininko, pasirašytą pranešimą Tarybos nariams, merui ir administracijos direktorei apie radviliškiečių vardu 9 lapuose pasirašiusių asociacijos „Radviliškio krašto bendruomenė“ narių 2019 m. gruodžio 10 d. prieštaravimą medžių kirtimui Radviliškio miesto centriniame parke (šalia stadiono) bei ąžuolų kirtimui Eibariškių parke; b) 2020 m. kovo 27 d. laišku, išsiųstu iš Radviliškio verslininkų asociacijos elektroninio pašto dėžutės, pateikus Radviliškio verslininkų asociacijos pradinį siūlymą dėl lengvatų verslui priverstinio karantino laikotarpiu Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir turto valdymo skyriaus vyriausiajai specialistei, tuo atsakant į jos 2020 m. kovo 27 d. pranešimą „Dėl paramos“; c) 2020 m. balandžio 9 d. pateikus, naudojant Tarybos nario elektroninį paštą, paklausimą Tarybos nariams, merui ir administracijos direktorei dėl jo vadovaujamos Radviliškio verslininkų asociacijos 2020 m. kovo 27 d. pasiūlymų pagal pačios savivaldybės administracijos iniciatyvą tinkamumo ir vykdymo, negavus jokio atsakymo į tuos pasiūlymus ir todėl prašant informacijos, kokių sprendimų savivaldybės lygmeniu buvo imtasi.

20. Pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismui iš esmės buvo grindžiamas pozicija, kad ginčo santykiuose veikęs asociacijų vienasmenis valdymo organas turėjo teisę atstovauti šioms asociacijoms ex officio (ne pagal pavedimo sutartį), o jo atliktais ginčo veiksmais (pranešimo apie prieštaravimą pateikimu, laiško ir pasiteiravimo siuntimu), kuriuos atsakovas pripažino Įstatymo pažeidimais, buvo tenkinami krašto bendruomenės ir verslo asociacijos kaip viešųjų juridinių asmenų interesai ir kartu užtikrinamas viešasis interesas, tačiau nebuvo tenkinami viešajam interesui priešingi privatūs interesai, kadangi 2019 m. gruodžio 11 d. pranešimas susijęs su medžių išsaugojimu Radviliškio miesto centriniame ir Eibariškių parkuose, o 2020 m. kovo 27 d. siųstas laiškas bei 2020 m. balandžio 9 d. siųstas paklausimas susiję išimtinai su Radviliškio verslininkų asociacijos atsakymu į Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir turto valdymo skyriaus specialistės pranešimą dėl paramos, kuriame informuojama apie planus svarstyti pagalbos rajono verslui ir verslininkams teikimo galimybes.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, pažymėdamas prevencinius Įstatymo tikslus ir su tuo susijusį pareiškėjo priskyrimą subjektams, kuriems Įstatymu apribota teisė atstovauti fizinius ir juridinius asmenis, nurodydamas baigtinį teisės atstovauti apribojimo išimčių sąrašą ir juo neapimamą pareiškėjo atliktą pranešimo apie asociacijos narių prieštaravimą pateikimą ir asociacijos laiško bei paklausimo išsiuntimą savivaldybės institucijoms, akcentuodamas pareiškėjo 2019 m. gruodžio 11 d. atliktą tik dalies asociacijos „Radviliškio krašto bendruomenė“ narių, kaip privačios grupės, kurią vienija bendra iniciatyva ir bendras interesas išsaugoti medžius, atstovavimo veiksmą, taip pat 2020 m. kovo 27 d. ir 2020 m. balandžio 9 d. atliktą Radviliškio verslininkų asociacijos atstovavimą, kuriame yra (buvo) šios asociacijos steigėjo, vadovo, nario ir privačios bendrovės savininko (verslininko) asmeninio suinteresuotumo požymių, nors pareiškėjas, būdamas Tarybos nariu, Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies prasme neturi teisės atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesų tiek Radviliškio rajono savivaldybės taryboje, tiek Radviliškio rajono savivaldybės administracijoje.

22. Apeliacinio skundo reikalavimai iš esmės grindžiami pozicija, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai atribodamas Radviliškio krašto bendruomenę nuo šios asociacijos kaip viešojo juridinio asmens narių ir juos traktuodamas kaip „privačią grupę“, taip pat nurodydamas pareiškėjo 2020 m. kovo 27 d. siųstu laišku tenkintus verslininkų kaip privataus sektoriaus subjektų interesus, netinkamai aiškino ir vertino viešųjų juridinių asmenų statusą turinčių asociacijų vienasmenio valdymo organo, išrinkto savivaldybės tarybos nariu, teisinę padėtį, nustatydamas interesų konfliktų prevencijos reglamentavimo pažeidimą vien pranešimo apie asociacijos prieštaravimą pateikimu ir asociacijos laiško bei paklausimo išsiuntimu savivaldybių institucijoms tokiose situacijose, kurios susidarė 2019 m. gruodžio 11 d. (medžių apgynimo tikslų kontekste) ir 2020 m. kovo 27 d. bei 2020 m. balandžio 9 d. (lengvatų verslui priverstinio karantino laikotarpiu siūlymo pagal savivaldybės administracijos pranešimą kontekste).

23. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

24. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022 ir kt.).

25. Pirmiausia pažymėtinos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo plėtojamos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos, pagal kurias valstybės tarnyboje turi būti išvengta viešųjų ir privačių interesų konfliktų, neturi būti sudaroma prielaidų tokiems konfliktams kilti (Konstitucinio Teismo, be kita ko, 2004 m. gruodžio 13 d., 2015 m. lapkričio 4 d. nutarimai), todėl įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti valstybės ir savivaldybių, taip pat kitų viešųjų reikalų tvarkymo skaidrumą ir viešumą, gali nustatyti pareigą deklaruoti privačius interesus įvairiems asmenims, inter alia valstybės ir savivaldybių politikams, valstybės pareigūnams, vykdantiems funkcijas įgyvendinant valstybės valdžią, valstybės tarnautojams, asmenims, pretenduojantiems į atitinkamas pareigas, kitiems asmenims, kurių veikla susijusi su viešojo intereso garantavimu, inter alia su valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų naudojimu (Konstitucinio Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimas).

26. Vadinasi, įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti savivaldybių reikalų tvarkymo skaidrumą ir viešumą, gali nustatyti pareigą deklaruoti privačius interesus, taip pat pareigą vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto tiems savivaldybių tarybų nariams, kurie yra, be kita ko, Konstitucijos 35 straipsnyje nurodytų bendrijų, asociacijų, politinių partijų nariai.

27. Asociacijų kaip Konstitucijoje numatytų susivienijimų ir valstybės politikų narystės bei pareigų asociacijose samprata plėtojama Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarime. Jame pažymima, kad Konstitucijos 35 straipsnyje įtvirtinta viena pagrindinių demokratinės valstybės piliečio teisių – teisė į susivienijimus, arba asociacijų laisvė. Teisė į susivienijimus yra viena iš pilietinio ir politinio veikimo garantijų. Susivienijimų autonomiškumas viešosios valdžios atžvilgiu suponuoja inter alia jų konstitucinę teisę laikantis įstatymų savarankiškai, savo aktais (įstatais, statutais ir pan.) reglamentuoti savo vidaus tvarką. Konstitucinė teisė laisvai vienytis į susivienijimus yra susijusi su galimybe užimti įvairias pareigas tuose susivienijimuose; minėta galimybė yra išvestinė iš konstitucinės teisės laisvai vienytis į susivienijimus. Šių pareigų užėmimo susivienijimuose tvarką nustato ne valstybė, o tik paties susivienijimo (kuris pagal Konstituciją yra autonomiškas viešosios valdžios atžvilgiu) vidaus tvarką reglamentuojantys aktai (įstatai, statutai ir pan.). Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris dirbtinai arba nepagrįstai suvaržytų susivienijimų steigimo laisvę ir veiklą, nes taip būtų pažeista konstitucinė vertybė – teisė į susivienijimus (asociacijų laisvė). Taigi įstatymų leidėjas pagal Konstituciją negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo apribotų Seimo nario teisę būti Konstitucijoje numatyto susivienijimo nariu ir užimti jame pareigas, nes taip šio asmens atžvilgiu būtų pažeista konstitucinė vertybė – teisė į susivienijimus, arba asociacijų laisvė.

28. Vadinasi, Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarime plėtojama konstitucinė doktrina apie Seimo nario konstitucinę teisę būti Konstitucijoje numatyto viešai veikiančio susivienijimo nariu ir užimti jame pareigas mutatis mutandis taikytina nagrinėjamu atveju, susijusiu su savivaldybės tarybos nario, kaip politiko, analogiška konstitucine teise būti asociacijos nariu ir užimti asociacijoje pareigas.

29. Nagrinėjamo atvejo aplinkybių kontekste pažymėtina, kad savivaldybės tarybos narys negalėtų įgyvendinti konstitucinės teisės būti asociacijos nariu ir užimti asociacijoje pareigas, jei jam, kaip tarybos nariui ir asociacijos vienasmeniam valdymo organui, būtų absoliučiai draudžiama įgyvendinti asociacijos vienasmenio valdymo organo įgaliojimus atstovauti asociaciją pagal įstatymą santykiuose su savivaldybės taryba ar kitomis savivaldybės institucijomis net tais atvejais, kai konkrečiame atstovavimo pagal įstatymą santykyje, kurio atsiradimą ir turinį (atstovo pagal įstatymą pateikiamą prieštaravimą ar išsiunčiamą pasiūlymą ir pasiteiravimą dėl to pasiūlymo) nulemia viešai diskutuojami savivaldybės veiksmai ekologijos ar paramos verslui srityje, nekyla viešųjų ir privačių interesų konfliktas ar jo rimta regimybė ir yra deklaruoti savivaldybės tarybos nario ryšiai su jo pagal įstatymą atstovaujamomis asociacijomis, kuriose jis eina vienasmenio valdymo organo pareigas.

30. Pažymėtina ir tai, kad Civiliniame kodekse įtvirtinta, jog kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktūra. Atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojantys įstatymai gali nustatyti, kad valdymo organas ir dalyvių susirinkimas yra vienas juridinio asmens organas, jeigu taip nurodyta juridinio asmens steigimo dokumente (2.82 str. 2 d.).

31. Asociacijų įstatyme nustatyta, kad asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus (2 str. 1 d.); asociacijos pavadinime gali būti žodžiai „asociacija“, „visuomeninė organizacija“, „susivienijimas“, „konfederacija“, „sąjunga“, „draugija“ ar kiti (2 str. 2 d.); valdymo organas veikia asociacijos vardu, kai yra santykių su kitais asmenimis (9 str. 1 d.); valdymo organas atsakingas už viešos informacijos paskelbimą (9 str. 3 d. 6 p.; 2018 m. gegužės 24 d. įstatymo Nr. XIII-1179 (TAR, 2018-06-01, Nr. 9070) redakcija). Vadinasi, asociacijos vienasmenis valdymo organas santykiuose su kitais asmenimis pagal Asociacijų įstatymą veikia ne savo, bet jo vadovaujamos ir atstovaujamos asociacijos vardu.

32. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas pirmajam ginčo aspektui svarbų pareiškėjo atliktą asociacijos „Radviliškio krašto bendruomenė“ atstovavimą pagal įstatymą, šią sąvoką nepagrįstai susiaurino, akcentuodamas, pareiškėjo 2019 m. gruodžio 11 d. atliktą tik dalies asociacijos „Radviliškio krašto bendruomenė“ narių, kaip privačios grupės, kurią vienija bendra iniciatyva ir bendras interesas išsaugoti medžius, atstovavimą. Pagal Lietuvos aukščiausiojo teismo praktiką, atstovavimu pagal įstatymą pripažįstamas atstovavimas, kurio pagrindas nustatytas įstatyme, t. y. tokio atstovavimo įgaliojimų apimtį lemia ne juridinio asmens pagal pavedimą išduotas įgaliojimas, o įstatymas. Atstovas pagal įstatymą veikia be atskiro įgaliojimo ar pavedimo sutarties ir turi visas atstovaujamojo juridinio asmens procesines teises bei pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-219/2020 16–17 punktus). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas G. L., ginčo santykiuose pateikdamas tiek asociacijos „Radviliškio krašto bendruomenė“ pareiškimą, tiek išsiųsdamas Radviliškio verslininkų asociacijos laišką bei paklausimą dėl to laiško savivaldybės institucijoms, veikė kaip minėtų asociacijų vienasmenis valdymo organas, t. y. šių juridinių asmenų atstovas pagal Asociacijų įstatymą. Panašios pozicijos, apibrėžiant juridinio asmens atstovavimą, laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ( žr. pvz. LVAT 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2128-789/2021, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-998-552/2022).

33. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas, priimtas 1997 m. liepos 2 d. ir išdėstytas nauja redakcija, be kita ko, 2000 m. vasario 17 d. įstatymu Nr. VIII-1562 (Valstybės žinios, 2000-02-29, Nr. 18-431) ir 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2274 (TAR, 2019-07-05, Nr. 11194), nagrinėjamu atveju taikytinas kaip skirtas atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų (interesus deklaruojančių asmenų) privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai (žr. 1 str.). Vadinasi, pirmasis nurodytas įstatymo tikslas (atskleisti privačius interesus) nagrinėjamu atveju buvo pasiektas, G. L. 2019 m. gegužės 1 d. pateikus privačių interesų deklaraciją Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ir toje deklaracijoje nurodžius jo pareigas ar interesus asociacijose ar akcinėse bendrovėse. Antrasis įstatymo tikslas (priimant sprendimus teikti pirmenybę viešiesiems interesams) ginčo santykiuose neturėjo būti įgyvendintas, kadangi neatsirado santykiai ir ginčas dėl sprendimų priėmimo, t. y. G. L. dalyvavimo (nenusišalinimo) savivaldybės institucijose svarstant jo pateiktą asociacijos „Radviliškio krašto bendruomenė“ pareiškimą ir išsiųstą Radviliškio verslininkų asociacijos laišką bei pasiteiravimą dėl pasiūlymų tame laiške. Todėl nagrinėjamu atveju svarbiausias trečiasis įstatymo tikslas (užkirsti kelią kilti interesų konfliktams), kadangi tokiam tikslui pasiekti skirtas tame įstatyme nustatytas atstovavimo asmens ribojimo reglamentavimas. Jis keitėsi ir nėra vienodas trijų G. L. atliktų asociacijų atstovavimo veiksmų 2019 m. gruodžio 10 d., 2020 m. kovo 27 d., 2020 m. balandžio 9 d. atžvilgiu.

34. Vienus ginčo santykius, kurie susiję su pirmuoju ginčo aspektu – G. L. 2019 m. gruodžio 11 d. pranešimu pateiktą asociacijos „Radviliškio krašto bendruomenė“ narių 2019 m. gruodžio 10 d. prieštaravimą Radviliškio rajono savivaldybės administracijai, Tarybos nariams, merui ir administracijos direktorei dėl medžių kirtimo atitinkamose viešosiose erdvėse, reglamentavo tuo metu (iki 2020 m. gruodžio 31 d.) galiojęs, 2000 m. vasario 17 d. įstatymu Nr. VIII-1562 (Valstybės žinios, 2000-02-29, Nr. 18-431) nauja redakcija išdėstytas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas, kuriame buvo nustatytos, be kita ko, dvi fizinių ir juridinių asmenų atstovavimo draudimo ir jo išimčių taisyklės. Pirma, asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali atstovauti privačioms grupėms ar asmenims ir ginti jų interesų valstybės ar savivaldybių institucijose, išskyrus atvejus, kai jie veikia kaip įstatyminiai atstovai. Skundų ir pareiškimų nagrinėjimas, tyrimas ir svarstymas nelaikomas atstovavimu privačioms grupėms ar asmenims (12 str. 2 d.). Antra, nurodytų apribojimų išimtis konkrečiu atveju gali nustatyti atitinkamos institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas. Sprendimas apie išimties taikymą turi būti viešai paskelbtas (12 str. 3 d.).

35. Vadinasi, nagrinėjamu pirmojo ginčo aspekto atveju aktuali iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusi draudimo atstovauti fiziniams ir juridiniams asmenims išimties taisyklė, kad nedraudžiama (leidžiama) atstovauti, be kita ko, juridiniams asmenims, jei toks atstovavimas numatytas tų juridinių asmenų teisinę padėtį apibrėžiančiame įstatyme, t. y. įgyvendinamas kaip įstatymo nuostatos (o ne individualaus įgaliojimo ar pavedimo konkrečiu atveju) pagrindu, jei tai savaime nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto, dėl kurio prevencijos ir užkardymo tas įstatymas priimtas.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, savivaldybės tarybos nariu esantis asociacijos vienasmenis valdymo organas, teikdamas savivaldybės institucijoms dalies asociacijos narių pasirašytą pareiškimą kaip kraštiečių prieštaravimą, tokiame informacijos teikimo (ekologinio pobūdžio protestavimo išviešinimo) santykyje visiškai nenustoja veikti juridinio asmens statusą turinčios asociacijos pirmininko, kaip šios organizacijos vienasmenio valdymo organo atstovo pagal įstatymą, pareigose ir nepradeda veikti tik fiziniais asmenimis esančių dalies asociacijos narių, kurie pasirašė prieštaravimą kaip kraštiečiai, atstovas, kuris savaime nebūtų įgaliotu atstovu pagal įstatymu nustatytą asociacijų teisinę padėtį.

Todėl nepritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad pareiškėjas, 2019 m. gruodžio 11 d. teikdamas Radviliškio rajono savivaldybės administracijai, Tarybos nariams, merui ir administracijos direktorei adresuotą (jo pasirašytą) 2019 m. gruodžio 10 d. pranešimą, veikė ne kaip viešojo juridinio asmens, asociacijos „Radviliškio krašto bendruomenė“, atstovas, o kaip asociacijos „Radviliškio krašto bendruomenė“ narių atstovas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju dalis viešojo juridinio asmens statusą turinčios asociacijos narių negali būti pagrįstai ir teisingai kvalifikuojami kaip „privati asmenų grupė“ vien todėl, kad pasirašė tam tikrą bendrą pareiškimą kaip protestą, kai kiti asociacijos nariai to nepasirašė, tuo tarsi sudarydami dar kitą nepasirašiusiųjų privačių asmenų grupę.

Todėl atmestina pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas, kaip asociacijos „Radviliškio krašto bendruomenė“ pirmininkas, pasirašydamas Tarybai, merui ir administracijos direktorei adresuotą 2019 m. gruodžio 10 d. pranešimą ir 2019 m. gruodžio 11 d. jį pateikdamas Radviliškio rajono savivaldybėje, kurioje eina Tarybos nario pareigas, atliko dalies asociacijos narių, kaip privačios grupės, kurią vienija bendra iniciatyva ir bendras interesas išsaugoti medžius, atstovavimo veiksmą, ką esą patvirtina tiek prie 2019 m. gruodžio 10 d. pranešimo pridėti 9 lapai surinktų Bendruomenės narių parašų, tiek paties pranešimo formuluotė:

„Mes, žemiau pasirašę „Radviliškio krašto bendruomenės“ narių, radviliškiečių vardu, prieštaraujame <...>.“ Esminę svarbą turi ne minėto pranešimo formuluotė, kuri priešingu vertinimo atveju pagal pirmosios instancijos teismo poziciją turėtų būti formuluojama „Mes žemiau pasirašę asociacijos nariai asociacijos narių vardu prieštaraujame“, bet tai, kad visi pasirašiusieji yra vienos asociacijos nariai ir kartu radviliškiečiai. Be to, bylos išnagrinėjimą turi lemti ne tai, kad prie pranešimo pridėti 9 lapai bendruomenės narių parašų (ne visų asociacijos narių parašai), bet tai, kad pranešimas pagal ginčo aplinkybes ir tuos ekologinius tikslus, kurių buvo siekiama pareiškimo išviešinimu, gali būti neabejotinai priskiriamas tam tikrai radviliškiečių bendruomenei kaip asociacijai, o jo teikimas savivaldybės institucijoms (išviešinimas) – asociacijos pirmininkui.

37. Šioje nutartyje, aiškinat Asociacijų įstatymą ir vertinant pagal jį atliktus G. L. veiksmus atstovaujant asociaciją „Radviliškio krašto bendruomenė“, konstatuota, kad apeliantas G. L., ginčo santykiuose 2019 m. gruodžio 11 d. pateikdamas asociacijos „Radviliškio krašto bendruomenė“ pareiškimą savivaldybės institucijoms, veikė kaip minėtos asociacijų vienasmenis valdymo organas, t. y. šio juridinio asmens atstovas pagal Asociacijų įstatymą. Kartu konstatuotina, kad 2019 m. gruodžio 11 d. galiojusio Įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) 12 straipsnio 2 dalyje buvo nedraudžiama (leidžiama) asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, atstovauti asmenims, kai jis veikia kaip atstovas pagal įstatymą.

38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-998-552/2022 aiškindamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto teisės atstovauti apribojimo taikymą situacijoje, kai savivaldybės tarybos narys siunčia jo vadovaujamos asociacijos laišką (pareiškimą, raštą), tačiau tuo neįgyvendina savo asmeninio intereso, konstatavo, kad vien tokiu kitų asmenų atstovavimu, kuris pasireiškia asociacijos vadovo pasirašyto rašto išsiuntimu savivaldybių institucijoms, savaime negali kilti privataus ir viešojo intereso konfliktas asmeninės naudos kontekste, jei savivaldybės tarybos narys nedalyvauja nagrinėjant tokį jo kaip asociacijos vadovo siųstą raštą.

39. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad VTEK ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, 2019 m. gruodžio 11 d. pateikdamas jo, kaip Radviliškio krašto bendruomenės pirmininko, pasirašytą pranešimą Tarybos nariams, merui ir administracijos direktorei apie radviliškiečių vardu 9 lapuose pasirašiusių asociacijos „Radviliškio krašto bendruomenė“ narių 2019 m. gruodžio 10 d. prieštaravimą medžių kirtimui Radviliškio miesto centriniame parke (šalia stadiono) bei ąžuolų kirtimui Eibariškių parke, pažeidė tuo metu galiojusio Įstatymo (redakcijos, galiojusios iki 2020 m. sausio 1 d.) 12 straipsnio 2 dalį. Dėl šios priežasties apeliacinio skundo argumentai, susiję su pareiškėjo atsakomybe už šį pažeidimą, pripažintini pagrįstais ir ginčijamo VTEK Sprendimo 1 punktas naikintinas.

40. Kitus ginčo santykius, kurie susiję su antruoju ir trečiuoju ginčo aspektais – G. L. 2020 m. kovo 27 d. laišku, kuriuo pateiktas Radviliškio verslininkų asociacijos pradinis siūlymas Radviliškio rajono savivaldybės administracijai dėl lengvatų verslui priverstinio karantino laikotarpiu, ir 2020 m. balandžio 9 d. paklausimu Tarybos nariams, merui ir administracijos direktorei dėl to pasiūlymo vykdymo, reglamentuoja 2019 m. birželio 27 d. priimtas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2274 (TAR, 2019-07-05, Nr. 11194), kuris įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d. ir kuriuo Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas Nr. VIII-371 išdėstytas nauja redakcija kaip Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas. Jame, be kita ko, nustatytos trys juridinių asmenų atstovavimo draudimo ir jo išimčių taisyklės. Pirma, valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo neturi teisės atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesų institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis dirba, o jei įstaiga, kurioje jis dirba, priklauso įstaigų sistemai, – bet kurioje tos įstaigų sistemos įstaigoje (12 str. 2 d.). Antra, toks apribojimas netaikomas, kai: 1) valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo veikia kaip fizinio asmens atstovas pagal įstatymą (vaiko tėvas (įtėvis), motina (įmotė), vaiko globėjas (rūpintojas) arba įstatymų nustatyta tvarka teismo paskirtas pilnamečio asmens globėjas (rūpintojas); 2) valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo atstovauja kitai savo darbovietei, kuri yra viešojo sektoriaus subjektas (12 str. 3 d.). Trečia, nurodytų apribojimų išimtis, konkrečiais atvejais įvertinę interesų konflikto riziką, taip pat gali nustatyti institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas atstovas, savininko teises ir pareigas įgyvendinantis subjektas, visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba arba valdyba. Sprendimas taikyti šioje dalyje numatytą išimtį turi būti paskelbtas viešai (12 str. 4 d.).

41. Vadinasi, nagrinėjamais antrojo ir trečiojo G. L. atlikto asociacijos atstovavimo veiksmo atvejais 2020 m. kovo 27 d. ir 2020 m. balandžio 9 d. aktuali nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusi naujai suredaguota asmenų atstovavimo draudimo išimties taisyklė, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo turi ribotą teisę atstovauti juridiniams asmenims, jei atstovauja: 1) kitai savo darbovietei, kuri yra viešojo sektoriaus subjektas, kuriuo pagal byloje esančius duomenis negali būti kvalifikuojama Radviliškio verslininkų asociacija kaip jos vienasmenio valdymo organo funkcijas vykdančio G. L. galima darbovietė; 2) savivaldybės tarybos ir savivaldybės administracijos vadovų nustatytais konkrečiais atvejais, ko nėra ginčo santykiuose pagal byloje esančius duomenis, Radviliškio rajono savivaldybės tarybos ar savivaldybės administracijos vadovo aktais nenustačius tokių konkrečių juridinių asmenų atstovavimo atvejų, kurie būtų susieti su Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario atliekamu jo pagal įstatymą atstovaujamų asociacijų laiškų bei paklausimų išsiuntimu Radviliškio rajono savivaldybės institucijoms.

42. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šio pobūdžio bylas pagal ankstesnę Įstatymo redakciją, nuosekliai laikėsi pozicijos, kad Įstatymo tikslai yra prevenciniai, o tam, kad būtų konstatuota, jog asmuo pažeidė šį Įstatymą, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei įrodyti, jog asmuo nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti. Asmuo privalo elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja interesų konfliktas. Konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas. Todėl valstybės tarnautojas, priimdamas sprendimus, privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta šio įstatymo paskirtimi, kuria siekiama įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261–3154/2011; 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662–2728/2012; 2013 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-518/2013; 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2044/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1009/2014; 2020 m. vasario 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-376-629/2020 ir kt.).

43. Nagrinėjamu atveju Įstatymo 1 straipsnio aktuali redakcija („Šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų <...> privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai“) pažodžiui nenurodo ankstesnės šio įstatymo paskirties, kuria buvo pabrėžiamas siekis įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą, tačiau tokia Įstatymo tikslų dalis kyla iš šio teisės akto prasmės ir paskirties bei reikalavimų visumos.

44. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad VTEK ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, pateikdamas 2020 m. kovo 27 d. laišku, išsiųstu iš Radviliškio verslininkų asociacijos elektroninio pašto dėžutės, Radviliškio verslininkų asociacijos pradinį siūlymą dėl lengvatų verslui priverstinio karantino laikotarpiu Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir turto valdymo skyriaus vyriausiajai specialistei, taip pat 2020 m. balandžio 9 d. pateikdamas Tarybos nario elektroniniu paštu paklausimą Tarybos nariams, merui ir administracijos direktorei dėl Radviliškio verslininkų asociacijos 2020 m. kovo 27 d. pasiūlymų, pažeidė tuo metu galiojusio Įstatymo (redakcijos, įsigaliojusios nuo 2020 m. sausio 1 d.) 12 straipsnio 2 dalį. Dėl šios priežasties apeliacinio skundo argumentai, susiję su pareiškėjo atsakomybe už šį pažeidimą, pripažintini nepagrįstais ir ginčijamo VTEK Sprendimo 2, 3 punktai paliekami nepakeistais.

45. Kiti apeliacinio skundo argumentai nelemia šios bylos nagrinėjimo rezultato, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.

46. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria VTEK Sprendimo 1 punktas pripažintas teisėtu ir pagrįstu, panaikinama ir ši pareiškėjo skundo dalis tenkinama, kita pirmosios instancijos teismo dalis paliekama nepakeista.

47. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos duomenimis, pareiškėjo patirtas išlaidas sudaro sumokėtas 34 Eur žyminis mokestis (23 Eur už skundą ir 11 Eur už apeliacinį skundą). Pareiškėjo skundas iš dalies tenkinamas, todėl jam pripažintina teisė į su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidų dalies, proporcingos patenkintų skundo reikalavimų daliai, atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Pareiškėjas skunde siekė, kad visa apimtimi būtų panaikintas ginčo objektu esantis VTEK Sprendimas, tačiau galutine nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas, yra pakeistas, panaikinant dalį VTEK Sprendimo (1 punktas), kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliekant nepakeistą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos išnagrinėjimo rezultatą, sprendžia, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 12 Eur suma bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo G. L. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2021 m. liepos 21 d. sprendimo Nr. KS-271 „Dėl G. L.“ dalį, kuria pripažinta, kad G. L., atstovavęs Radviliškio krašto bendruomenės nariams Radviliškio rajono savivaldybėje, kurioje jis eina savivaldybės tarybos nario pareigas – 2019 m. gruodžio 11 d. šių asmenų vardu pateikęs šios savivaldybės merui, tarybos nariams ir administracijos direktorei adresuotą 2019 m. gruodžio 10 d. pranešimą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos) 12 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui G. L. iš atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 12 Eur (dvylika eurų) žyminio mokesčio.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius

Egidijus Šileikis