7f2f0f2c-c6dd-4bdf-97d9-a453d6aefd77 · Kauno apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. II-122-1109/2022 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00924-2022-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 19.20; 21.10.4; 21.13.3 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. spalio 19 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ievai Čiulčinskaitei, Rūtai Balčiūnaitei, Sandrai Stulgienei, dalyvaujant nukentėjusiajai D. G., jos atstovui advokatui Dominykui Varnui, nukentėjusiojo A. N. atstovei advokatei Audronei Žemeckei, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A.

R. atstovams advokatui Linui Å arkiui ir advokato padėjėjai Daivai Galdikaitei, institucijos, priėmusios skundžiamÄ nutarimÄ , atstovei Astai Užmedzkienei, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn parauktam asmeniui A. R., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nukentėjusiosios D. G. ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. R. atstovo advokato Lino Å arkio skundus dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucijos) 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 20-ANR­_N-16282-2021.

Teismas n u s t a t ė: Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir institucija) vyriausiosios tyrėjos Sandros Ambraževičienės 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-16282-2021 (toliau – ir Nutarimas) A. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalį 16 Eur dydžio bauda už tai, kad 2020 m. balandžio 28 d. laikotarpiu nuo 12.10 val. iki 14.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), dalyvaujant geodezininkui M.

M., savavaliÅ¡kai ir neteisėtai įkalė riboženklius į kaimynų A. N. bei D. G. sklypų ribas jiems nedalyvaujant bei apie tai jų neinformavęs ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnį. Nukentėjusioji D. G. skunde praÅ¡o nutarimÄ pakeisti – pripažinti teisinių paslaugų iÅ¡laidas (600 Eur) proceso iÅ¡laidomis ir jas priteisti jos naudai iÅ¡ A. R.. Skunde nurodoma, kad 2021 m. balandžio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų nutartimi, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-96-720/2021, pareiÅ¡kėjų A.

N. ir D. G. skundus patenkinus iÅ¡ dalies, buvo panaikintas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 65-ANR_N-1258-2020, ROIK: 20114356668, ir byla kartu su administracinio nusižengimo medžiaga perduota Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatui, kurio pareigÅ«nai įgalioti tinkamai atlikti galimo administracinio nusižengimo tyrimÄ ir priimti sprendimÄ . PareiÅ¡kėjų A.

N. ir D. G. praÅ¡ymai pripažinti teisinių paslaugų iÅ¡laidas proceso iÅ¡laidomis ir jas priteisti nespręsti, motyvuojant tuo, kad administracinio nusižengimo byloje nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad institucijos priimtu nutarimu nuspręsta skirti asmeniui administracinę nuobaudÄ , skunde daroma iÅ¡vada, jog kliÅ«tis, neleidusi teismui iÅ¡ karto nuspręsti dėl praÅ¡ymų pripažinti teisinių paslaugų iÅ¡laidas proceso iÅ¡laidomis ir jas priteisti, yra iÅ¡nykusi.

Skunde proceso iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ praÅ¡oma spręsti pagal įstatymo analogijÄ , vadovaujantis ANK 664 straipsnio 2 dalimi, kurioje teigiama, kad tais atvejais, kai administracinį nusižengimÄ padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo bÅ«do, žalos atlyginimÄ priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda (1 t., b. l. 4–5).

Institucija atsiliepime į D. G. skundÄ teigia, kad atsižvelgiant į administracinio nusižengimo bylos turinį ir į skundo dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo turinį, institucija nėra suinteresuota Å¡io skundo nagrinėjimo baigtimi. Atsiliepime taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad nutarimÄ , kurį pareiÅ¡kėja praÅ¡o pakeisti, yra apskundęs ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – jo skundas institucijoje buvo gautas 2022 m. sausio 4 d. (1 t., b. l. 11). A. R. atstovas advokatas L.

Å arkys skunde praÅ¡o panaikinti 2021 m. gruodžio 14 d. Institucijos nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti. Skunde nesutinkama su nutarimu dėl jame nurodytų neteisingų faktinių aplinkybių ir teisinio nutarimo nepagrįstumo. Teigiama, jog nutarime neteisingai nurodytos Å¡ios aplinkybės: pažeidimo padarymo vieta – (duomenys neskelbtini); aplinkybė, kad A. R. savavaliÅ¡kai ir neteisėtai įkalė riboženklius į kaimynų A. N. ir D. G. sklypus; kad A. R. neneigia įkalęs riboženklius į svetimÄ Å¾emę; aplinkybė, kad A.

R. neinformavo gretimų sklypų savininkų apie savo ketinimus iÅ¡siaiÅ¡kinti žemės savo sklypo ribas; kad A. R. inicijavo žemės matavimus nepasitelkęs matininko; kad A. R. nesivadovavo 2007 m. sausio 17 d. patvirtintu Registro centro Kauno filialo kadastro žemėlapiu. Nusižengimo padarymo vietÄ â€“ (duomenys neskelbtini), nurodo tik nukentėjusieji, nors jie Å¡ios aplinkybės patys nematė ir jos nepatvirtina jokio kieti įrodymai. PrieÅ¡ingai, antstolio M. Petrovskio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas oficialiai patvirtina, kad A.

R. pasižymėjo savo sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ribas. Nutarime yra prieÅ¡taravimų. Viena vertus, teigiama, kad A. R. sukalė riboženklius į sklypo ribas, kitoje vietoje teigiama, kad riboženkliai buvo sukalti į svetimus sklypus. Pažymima, jog yra skirtumas tarp sklypų ribos, kuria naudojasi abiejų sklypų savininkai, ir konkretaus sklypo ploto. IÅ¡ protokole ir nutarime nurodytų aplinkybių galima suprasti, kad A. R. savavaliÅ¡kai įkalė riboženklius į ribÄ , skiriančiÄ kaimynų A.

N. sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nuo D. G. sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau taip nebuvo. KategoriÅ¡kai tvirtinama, jog A. R. riboženklius sukalė ne į A. N. ir D. G. sklypų ribas ir ne į jiems priklausančius žemė sklypus, bet į savo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas, skiriančias jo sklypÄ nuo A. N. sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir nuo D. G. sklypo, esančios (duomenys neskelbtini). IÅ¡ 2019 m. lapkričio ir 2020 m. balandžio mėnesių A.

R. susiraÅ¡inėjimų (mobiliojo telefono ekrano kopijos) su A. N. ir R. G. matyti, kad A. N. ir D. G., o tiksliau jos sutuoktinis ir sklypo bendrasavininkas R. G., patys atsisakė bendradarbiauti su A. R. sprendžiant besiribojančių sklypų klausimus, nurodydami, kad juos tenkina esama padėtis ir kad jų daugiau netrukdytų. IÅ¡ to neva matyti, kad tarp A. R. ir nukentėjusiųjų Å¡ioje byloje buvo susiklostę įtempti santykiai. Nepaisant to, A. R. prieÅ¡ atlikdamas savo sklypo ribos paženklinimÄ ne kartÄ Å¾odžiu informavo A.

N. ir R. G., kad ketina su specialistu patikrinti, kurioje vietoje yra jų sklypus skirianti riba. Kadangi nei vienas iÅ¡ Å¡ių asmenų nerodė jokio intereso ir ignoravo A. R., jam teko kartu su geodezininku kviesti dar ir antstolį, kuris užfiksuotų faktines aplinkybes ir tokiu bÅ«du padėtų iÅ¡vengti galimo konflikto dėl skirtingo faktinių aplinkybių interpretavimo. Skunde taip pat nurodoma, kad dėl A. N. atsisakymo geranoriÅ¡kai bendradarbiauti, A. R. teko keiptis į teismÄ , kad Å¡is nustatytų servitutÄ A.

N. priklausančiame žemės sklype A. R. sklypo naudai, kad A. R. galėtų patekti į savo sklypÄ ir teismas jo ieÅ¡kinį tenkino. Tai, skundo autoriaus vertinimu, patvirtina, kad A. N. veiksmai, trukdant patekti A. R. į savo sklypÄ , buvo neteisėti. Skunde teigiama, kad nutarime nurodyta frazė „žemės matavimai“ yra bendrinio pobÅ«džio ir nenurodo, kokie konkrečiai matavimai buvo atliekami ir kokiu tikslu. A. R. nei kadastrinių, nei geodezinių, nei jokių kitų matavimų neinicijavo ir neatliko.

Sklypo savininko veiksmai, kuriais jis pagal oficialų sklypo planÄ ir jame nurodytas sklypo posÅ«kių taÅ¡kų koordinates pasitikrina ir paženklina savo sklypo ribas, naudodamasis specialisto su specialia įranga paslaugomis, negali bÅ«ti laikomi neteisėtais ar kažkaip pažeidžiančiais gretimų sklypų savininkų teises. A. R. neinicijavo kadastrinių matavimų, nerinko kadastro duomenų ir jų netikslino. Kadangi nebuvo iÅ¡likę tarp A. R. priklausančio žemės sklypo ir sklypų, priklausančių A.

N. bei D. G., riboženkliai, A. R. užsakė geodezininko M. M. paslaugÄ , kad Å¡is, remiantis oficialiais kadastro duomenimis, vizualiai parodytų A. R. įsigyto sklypo ribas su A. N. ir D. G. žemės sklypais. Aplinkybė, kad A. R. savo sklypo ribai vizualiai paženklinti pasitelkė ne matininkÄ , o geodezininkÄ , nėra teisės pažeidimas, nes sklypo riba buvo vizualiai parodyta ir pažymėta pagal oficialius kadastro duomenis, neatliekant kadastrinių matavimų, nerenkant ir netikslinant kadastrinių duomenų.

Skundo autoriaus teigimu, nesuprantamos nutarime nurodyta aplinkybės, kad A. R. nesivadovavo 2007 m. sausio 17 d. patvirtintu Registro centro Kauno filialo kadastro žemėlapiu. Nėra aiÅ¡ku, koks tai žemėlapis, kokia jo teisinė reikÅ¡mė ir kodėl A. R. privalėjo juo vadovautis. Jei Å¡i sÄ voka tapatinama su sÄ voka „nekilnojamojo turto kadastro duomenys“, tai A. R. nieko nepažeidė. Šį faktÄ patvirtino ir specialisto matininko D. N. iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad įvykio vietoje iÅ¡likusių riboženklių faktinės vietos (koordinatės) leistinos paklaidos ribose atitinka oficialius Nekilnojamojo turto kadastro duomenis.

Skunde nurodoma, jog nepagrįstai keliamas reikalavimas A. R. vadovautis 2002 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro įsakymu Nr. 522 Patvirtintomis nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis (toliau – Taisyklėmis) ir jų nustatyta tvarka informuoti gretimų sklypų savininkus apie ketinimÄ paženklinti savo sklypo ribÄ . Å ių Taisyklių 1 punkte nurodyta, kad Taisyklės reglamentuoja nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarkÄ .

Nenurodyta, kad jos taikomos visais atvejais vizualiai pažymint savo sklypo ribÄ . Kadangi kadastriniai matavimai nebuvo atliekami, nebuvo renkami ar tikslinami kadastro duomenys, Taisyklių reikalavimai neturėjo bÅ«ti taikomi ir negalėjo bÅ«ti pažeisti. Skunde taip pat nurodoma, jog byloje nėra duomenų, kad A. R. tyčia sukalė sklypų ribÄ Å¾yminčius žymeklius ne geodezininko M. M. GPS imtuvo parodytuose posÅ«kio taÅ¡kuose, bet A. N. ir D. G. žemė sklypuose. Konkrečias vietas, kuriose turi bÅ«ti sklypo ribas žymintys riboženkliai, parodė geodezininkas M.

M. pagal jo naudotÄ GPS imtuvÄ , įvedus oficialiame žemės sklypo plane nurodytas koordinates. A. R. liko tik pasikliauti specialisto įrangos parodymais ir jo nurodytose vietose įkalti žymeklius. Kaip paaiÅ¡kėjo vėliau iÅ¡ matininko D. N. duotos specialisto iÅ¡vados, žymekliai buvo sukalti teisingose vietose, kurių koordinatės atitiko oficialius nekilnojamojo turto kadastro duomenis. Skunde teigiama, kad nutarime taip pat nebuvo iÅ¡dėstytos ir motyvuotai įvertintos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, kaip to reikalauja ANK 618 straipsnio 2 dalis.

IÅ¡ nutarimo teksto neaiÅ¡ku, nei kÄ tyrė policijos pareigÅ«nai, nei kodėl priėmė bÅ«tent tokį sprendimÄ . Nutarime taip pat nurodytas tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnis, kuris yra bendro pobÅ«džio normų rinkinys. Å iame straipsnyje nenurodytos konkrečios teisės normos, kuriomis A. R. bÅ«tų įpareigotas naudotis matininko, o ne geodezininko paslaugomis, negalėtų naudotis oficialiais nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, siekdamas pasižymėti sklypo ribas, kad artinantis prie savo sklypo ribos gretimų sklypų savininkų neužtenka informuoti žodžiu.

Lieka neaiÅ¡ku, kokios teisės normos reglamentuoja pilnai suformuoto ir kadastre įregistruoto žemė sklypo ribų vizualinį paženklinimÄ vietovėje. Dėl visų Å¡ių iÅ¡dėstytų argumentu, skundo autoriaus vertinimu, priimtas nutarimas negali bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Institucija atsiliepime į A. R. atstovo advokato L. Šarkio skundÄ praÅ¡o skundo netenkinti, nutarimÄ palikti nepakeistÄ , nes Institucijos įgaliotas pareigÅ«nas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus ir priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ nutarimÄ paskirti A.

R. už ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusižengimÄ 16 Eur dydžio baudÄ , kurios naikinti skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Atsiliepime pažymima, jog A. R. teigia, jog žymėjo sklypo ribÄ sukaldamas riboženklius, kurie nebuvo iÅ¡likę ir ne kartÄ Å¾odžiu buvo informavęs nukentėjusiuosius, kad atliks savo sklypo ribos ženklinimÄ . Nurodoma, kad žemės sklypo ribų atstatymas – tai sklypo ribų paženklinimas riboženkliais. Laikini riboženkliai pakeičiami nuolatiniais, o jei riboženklių nebėra, t. y. jie buvo sunaikinti, riboženkliai yra atstatomi ženklinimo metu.

Žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos pagal žemė sklypo posūkio taškų koordinates, atstatant sunaikintus riboženklius. Šiuo atveju A. R. atstatinėjo anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženklius. Pats viso proceso metu taip pat ir skunde neginčija, kad kalė riboženklius, kad „riboženklius sukalė“ ne į A. N. ir D. G. sklypų ribas ir ne jiems priklausančius žemės sklypus, bet į savo sklypo, (duomenys neskelbtini), ribas skiriančias jo sklypus nuo A.

N. sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir nuo D. G. sklypo, (duomenys neskelbtini).“ Būtent atstatinėdamas riboženklius ir taip žymėdamas savo sklypo ribas, kurios nesutapo su buvusia bendra riba ir yra ginčijamos kitų asmenų, kurie nebuvo informuoti dėl riboženklių atstatymo ir tame procese nedalyvavo, A. R. veikė savavališkai nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos. Iš specialisto išvados matyti, kad A. R. sukalti žymekliai (riboženkliai) neatitinka standarto, tačiau sukalti leistinose paklaidos ribose ant bendros sklypų ribos.

Institucijos vertinimu, tuo buvo nesilaikyta 2002 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės Nutarimas Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 32.1.1 punkto, kuris nurodo, kad nustatant žemės sklypo kadastro duomenis atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai; žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba busimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, gretimos valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentÄ ar žemės valdos projektÄ nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtiniui (-iams), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkui, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos žeme (toliau - kviestiniai asmenys), iÅ¡skyrus Å¡ių Nuostatų 32.1.1.1 punkte nurodytus atvejus, (nagrinėjamu atveju iÅ¡imtys nenustatytos.) ir 32.1.1.2. punkto, kuris nustato, kad kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniÅ¡kai arba ne vėliau kaip prieÅ¡ 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo iÅ¡siunčiami registruotu laiÅ¡ku, reikalavimus.

A. R. atstovas advokatas Linas Šarkus ir advokato padėjėja Daiva Galdikaitė prašė tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundÄ jame nurodytais argumentais, nukentėjusiųjų praÅ¡omas priteisti proceso iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ Institucijos, nes pats A. R. proceso neinicijavo. Nurodė, kad protokolas ir nutarimas yra su trÅ«kumais, nes nustatytos neteisingos aplinkybės, nenustatytos reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės. Neteisingai nurodyta, kad neteisėtų veiksmų atlikimo vieta – riba tarp R.

G. ir A. N. sklypų, nes riboženkliai buvo sukalti tarp A. R. sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir tarp besiribojančių su A. R. sklypu sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Nutarime ir protokole nenurodytas teisės aktas, kurį A. R. pažeidė. Nutarime nurodytas CK 1.37 straipsnis, kuriame nurodytos bendro pobÅ«džio pareigos, nėra tas aktas, kurį pažeidė A. R.. Atsiliepime teigiama, kad A. R. pažeidė Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1. punktÄ , tačiau už šį veiksmÄ gali bÅ«ti atsakingas tik specialusis subjektas, nes pagal Å¡ių nuostatų 12 punktÄ , kadastro duomenis nustato nekilnojamojo turto kadastro asmenys, t. y. matininkai.

Kitų asmenų formaliai panašūs veiksmai teisinių pasekmių nesukelia, t. y. nenustato kadastro duomenų. Kadastrinių matavimų metu nustatomos koordinatės, bet ne atvirkščiai – pagal koordinates randami posūkio taškai. Atsiliepime nurodytas Nekilnojamojo turto kadastro punktas kalba apie poreikį atstatyti riboženklius, kai atliekami kadastriniai matavimai, bet ne apie tai, kad nesant riboženklių reikia nustatinėti kadastrinius duomenis. Nustačius, kad neišlikę riboženkliai, nebūtina atlikti kadastrinių matavimų.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kadastrinių matavimų metu nustatomos sklypo koordinatės. Šiuo atveju koordinatės nustatytos jau seniai, įregistruotos, kadastriniai matavimai atlikti, niekas nepasikeitė ir jų nereikėjo nustatinėti iš naujo tam, kad vizualiai pasižiūrėti, kur yra riba. Šie nuostatai nenustato reikalavimo, kad paženklinant sklypo ribas, kurio koordinatės nustatytos, reikia atlikti kadastrinius matavimus. Šiuo atveju ir nebuvo atliekami jokie kadastriniai matavimai, specialistas tik parodė žemė sklypo ribas, o A.

R. tiesiog realizavo savo kaip savininko teisę žinoti, kur yra jo sklypo ribos, ir byloje nėra jokių įrodymų, kad jis riboženklius bÅ«tų sukalęs ne jam priklausančiame sklype. Taip pat neteisingai nustatyta faktinė aplinkybė, kad A. R. sukalė riboženklius svetimuose sklypuose, nes specialistai patvirtino, kad riboženkliai yra leistinose ribose. Be to, A. R. pats nei geodezinių, nei kadastrinių, nei jokių kitų matavimų neatliko. Jis tik užsakė paslaugÄ . Jis buvo pasitelkęs specialistÄ ir riboženklius sukalė ten, kur jam parodė specialistas, kuris ir turi bÅ«ti atsakingas už tinkamÄ savo paslaugos atlikimÄ .

Å ios aplinkybės ir tai, kad riboženkliai sukalti nepažeidžiant sklypų ribų, rodo, kad asmuo neturėjo tyčios pažeisti įstatymÄ . Nagrinėjamu atveju protokolas ir nutarimas patvirtina, kad žala Å¡iuo pažeidimu nebuvo padaryta, nes ANK 610 straipsnio 2 dalis numato, kad negali bÅ«ti suraÅ¡ytas nurodymas (kas buvo padaryta Å¡iuo atveju), jeigu neatlyginta žala. Nukentėjusiųjų pagrindinės pretenzijos buvo tai, kad perkelta sklypo riba į jų sklypÄ , tačiau tyrimo eigoje specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad riboženkliai yra tose vietose, kur yra ir turi bÅ«ti, viskas pagal kadastre įregistruotas koordinates, viskas yra leistinos paklaidos ribose, niekas jokio sklypo neužgrobė.

A. N. sklypas atviras, nėra jokios vizualios ribos. Nėra ne tik žalos, bet nėra jokio teisių pažeidimo. Nepaisydamas to, kad nukentėjusieji jį ignoravo, apie sklypo ribų žymėjimÄ jis kaimynams pranešė žodžiu, telefonu. Žinodamas, kad jie gali ignoruoti, užsakė antstolio paslaugÄ . Taip norėjo apsidrausti, kad nekiltų klausimų dėl kokių nors pažeidimų. Nesutarimai prasidėjo, kai A. R. prasitarė, kad nori pastatyti savo sklype keturis namus. Nukentėjusieji nesutiko suteikti servituto.

Nukentėjusieji nepriiminėjo jokių laiÅ¡kų, buvo įtampa tarp Å¡alių, todėl nukentėjusiųjų parodymus reikėtų vertinti per Å¡iÄ prizmę, kad jie norėjo sutrukdyti statybas ir nukelti tolimesniam laikui. A. R. atsirado bÅ«tinybė sukalti riboženklius, nes jis norėjo sklype atlikti darbus. Tai buvo reikalinga tam, kad nepažeisti kitų sklypų savininkų teisių. A. R. kaimynams ne kartÄ minėjo žodžiu, telefonu, kad reikia pasižymėti, kur sklypų riba eina. Tas jo žymėjimas nesukėlė teisinių pasekmių - nei juridinių, nei faktinių.

Buvo pažymėti tik posÅ«kių taÅ¡kai. A. R. tik užsakė paslaugÄ , todėl jis pagrįstai tikėjosi, kad specialistas iÅ¡manys savo darbÄ ir A. R. neprivalo žinoti reikalavimų žymint ribas. Institucijos atstovė palaikė atsiliepime nurodytÄ pozicijÄ ir prašė A. R. atstovo skundo netenkinti, nutarimÄ palikti nepakeistÄ , nes nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. A. R. neneigė, kad atliko riboženklių atstatymÄ , neneigė, kad kalė riboženklius. Atstatant riboženklius turėjo informuoti gretimų sklypų savininkus.

Teigdamas, kad norėjo tik vizualiai pažiÅ«rėti, kur yra sklypo ribos, galėjo riboženklių ir nekalti. Teismas turi teisę pakeisti blanketinę normÄ , nurodant tuos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų punktus, kurie nurodyti atsiliepime. Nukentėjusiesiems dėl nusižengimo padaryta moralinė žala. Nukentėjusioji D. G. prašė jos skundÄ tenkinti. Nukentėjusiosios atstovas advokatas Dominykas Varnas prašė D. G. skundÄ tenkinti ir priteisti visas nukentėjusiosios patirtas proceso iÅ¡laidas Å¡ioje byloje.

Kadangi A. R. atstatinėjo neišlikusius riboženklius, jis turėjo vadovautis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1 punkto, 32.1.1.2 , 32.1.1.3. 32.1.1.4 punkto reikalavimais ir tvarka. Juose nustatyta tvarka turėjo būti informuoti apie tokius A. R. veiksmus gretimų sklypų savininkai, surašomas specialios formos aktas, suteikiant galimybę pasirašyti ir gretimų sklypų savininkams. Be to, Aplinkos ministro patvirtintas Kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklių 19 punktas taip pat numato, kad paženklinus sklypo ribas arba atstačius riboženklius surašomas taisyklių priede Nr. 2 nustatytos formos aktas, jį pasirašo dalyvaujantys asmenys, o Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, tiek ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d.

įsakymu Nr. 1P-209 „Dėl žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių ir riboženklių standartų patvirtinimo“ patvirtintos Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklės numato, jog žemės sklypų ženklinimÄ atlieka matininkai. A. R. nebuvo matininkas ir paminėtos tvarkos atstatydamas riboženklius nesilaikė. G. sklypas seniai pamatuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, matavimai atlikti dar 2006 m., yra riboženklių sukalimo ir ribų paženklinimo aktas. A. R. neinicijavo riboženklių atstatymo procedÅ«ros, jis neginčijo sklypo ribų teisme, tačiau savavaliÅ¡kai, nebÅ«damas matininku, nepranešęs apie savo veiksmus kaimyninių sklypų savininkams, nesuraÅ¡ius jokio parodymo akto, nepapraÅ¡ius ant jo pasiraÅ¡yti D.

G. ar A. N., ir žinodamas, kad jau yra ginčas, matydamas, kad stovi tvora, per tvorÄ Ä¯kalė riboženklį. Tvora žymi kompetencijos ribas ir kol ta riba nenuginčyta, nenugriauta fiziÅ¡kai, jokia veikla kitiems asmenims tame sklype negalima, negalima į tÄ Å¾emės sklypÄ kažkÄ kalti kitiems asmenims. A. R. žinojo, kad kyla ginčas, pasikvietė antstolį, ir tai rodo, kad suvokė savo neteisėtų veiksmų faktÄ , norėjo taip elgtis ir fiziÅ¡kai aktyviai elgėsi. Nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl jis nenaikintinas.

Nukentėjusiosios patirtos proceso iÅ¡laidos sukeltos neteisėtais A. R. veiksmais, todėl praÅ¡o jas priteisti. Nukentėjusiojo A. N. atstovė advokatė A. Žemeckė prašė A. R. atstovo skundÄ atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad nutarimas teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkami iÅ¡tyrus ir įvertintinus įrodymus, teisingai pritaikius teisės normas. Byloje nėra abejonių, kad A. R. pats įkalė riboženklius į greta esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypus, nedalyvaujant savininkams, ir tai užfiksuota antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole.

A. R. nėra matininkas ir pats sklypų žymėti negali. Teigdamas, kad apie ženklinimÄ buvo informavęs gretimų sklypų savininkus, pripažino, kad turėjo informuoti gretimų sklypų savininkus apie tokius veiksmus, tačiau prie raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų pateikti susiraÅ¡inėjimai nepatvirtina, kad tai buvo padaryta. A. R. inicijavo žemės matavimus nepasitelkęs reikiamo specialisto, pasitelkęs tik geodezininkÄ , kuris tik parodė sklypo ribas. Profesionalaus matuotojo nebuvo, todėl žymėti svetimuose sklypuose ribas, dėti riboženklius tokiu atveju yra savavaldžiavimo veiksmai.

Atstatyti žemės sklypo ribas, t. y. pažymėti jas riboženkliais, asmuo galėjo pasitelkęs matininkÄ ir informavus gretimų sklypų savininkus. A. R. savo raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad su suraÅ¡ytu protokolu nesutinka ir praÅ¡o bylÄ nutraukti. Nesutinka, kad jo veiksmai neteisėti. Nurodo, kad protokole yra neteisingai nurodyta tariamo pažeidimo padarymo vieta: turėtų bÅ«ti ne (duomenys neskelbtini)., bet (duomenys neskelbtini), t. y. jam priklausančiame žemės sklype. Vizualiai pažymėti savo sklypo ribas nėra draudžiama.

Toks savo sklypo ribos pažymėjimas negali pažeisti besiribojančių žemės sklypų savininkų teisių, nes pats savaime nesukelia jokių teisinių pasekmių ir atlieka tik orientacinę funkcijÄ , pavyzdžiui, vykdant sklypo tvarkymo darbus. FaktÄ , kad riboženkliai buvo sukalti ne A. N. ar D. G. priklausančiuose sklypuose, bet ant jo ir A. N. bei D. G. sklypų ribų, kurios yra bendros jo ir kaimynų sklypams, pagal tyrėjos RÅ«tos MartinkevičiÅ«tės užduotį patvirtino specialisto matininko D.

N. duota iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad iÅ¡likusių riboženklių faktinės vietos (koordinatės) leistinos paklaidos ribose atitinka oficialius Nekilnojamojo turto kadastro duomenis. Jo veiksmams pažymint savo sklypo ribas, negalėjo bÅ«ti taikomas 2002 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos Žemės Å«kio ministro įsakymas Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“. Nurodytu įsakymu patvirtintų Taisyklių 1 punkte teigiama, kad „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau - Taisyklės) reglamentuoja nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarkÄ .“ Nėra nurodyta, kad Taisyklės taikomos, kai sklypo savininkas nori vizualiai pasižymėti savo sklypo ribas.

Kadangi kadastriniai matavimai nebuvo atliekami ir nebuvo renkami ar tikslinami kadastro duomenys, Taisyklių reikalavimai negalėjo būti pažeisti. Geodezininkas M. M. su GPS įranga parodė jam priklausančio sklypo ribas pagal oficialius Nekilnojamojo turto kadastro duomenis ir atitinkamose vietose buvo įkalti riboženkliai. Toks sklypo ribos vizualus pažymėjimas nesukėlė jokių teisinių pasekmių, nes oficialūs kadastro duomenys nebuvo keičiami. Todėl nei jis, nei ribas parodęs geodezininkas neturėjo prievolės oficialiai įteikti kvietimus A.

N. ar D. G. asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 dienų išsiunčiant kvietimus registruotu laišku. A. N. ir D. G., o tiksliau jos sutuoktinis ir sklypo bendraturtis R. G., patys atsisakė bendradarbiauti su juo, sprendžiant besiribojančių sklypų klausimus. Tai patvirtina ir pridedamos mobiliojo telefono ekrano kopijas, iš kurių matyti informacija apie 2019 m. lapkričio ir 2020 m. balandžio mėnesiais siųstus pranešimus A. N. ir R. G. bei jų atsakymus, kad juos tenkina esama padėtis ir kad jų daugiau netrukdytų.

Mano, kad tokia prieÅ¡iÅ¡ka iÅ¡ankstinė A. N. ir R. G. pozicija nesuteikia jiems net moralinės teisės tikėtis, kad jis juos nuolat informuos apie kiekvienÄ savo sklype atliekamÄ veiksmÄ . Pridedamas įsiteisėjęs 2021 m. rugsėjo 7 d. teismo sprendimas, kuriuo teismas patenkino jo ieÅ¡kinį ir nusprendė nustatyti atsakovams A. N. ir V. N. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), servitutÄ ieÅ¡kovui A. R. priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini). naudai, patvirtina, kad visÄ laikÄ nuo pat A.

R. sklypo įsigijimo A. N. veiksmai, draudžiant jam patekti į savo sklypÄ per bendrÄ nuovaÅ¾Ä nuo kelio ir jo sklypÄ , buvo neteisėti. Nukentėjusioji D. G. parodė, kad pirmo karantino metu jai dirbant iÅ¡ namų, matė gretimame sklype vaikÅ¡tančius asmenis. Tos pačios dienos vakare sulaukė A. N. skambučio su klausimu pasižiÅ«rėti, ar jos sklype ar palink sklypÄ neatsirado nieko naujo – ar nėra riboženklių. Nuėjusi pasižiÅ«rėti savo sklype, Å¡alia tvoros rado riboženklį, kuris buvo įkaltas pilnai iki žemės 10-15 cm atstumu nuo jos tvoros.

Riboženklis buvo plastmasine raudona galvute. Kaip ji suprato, tai toks riboženklis, kurio įkalimas ar iÅ¡kasimas užtraukia atsakomybę. Kitas riboženklis buvo įkaltas ant servitutinio keliuko, A. N. žemės. Kiek jai žinoma, kalant riboženklius ir žymint sklypų ribas, turi dalyvauti gretimų sklypų savininkai, tačiau apie tokius veiksmus nei ji, nei jos sutuoktinis nebuvo informuoti ir į šį veiksmÄ nebuvo pakviesta, nors buvo namuose, jų maÅ¡inos stovėjo Å¡alia, buvo aiÅ¡kiai matoma, kad jie yra namuose.

Atsižvelgiant į tai, kad jos sklype atsirado riboženklis, kurio ji negali iÅ¡traukti ir jo neturi tenai bÅ«ti, pateikė pareiÅ¡kimÄ policijai. Jos žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti, įregistruoti, tačiau riboženkliais sklypas nepažymėtas, tiesiog įkasti armatÅ«ros gabalai ir pagal tuos žymeklius eina tvora, kuri, jos vertinimu, atitinka sklypo ribas, o tas rastas riboženklis, pažeidžia jos sklypo ribas, nes yra jos sklypo, kuris aptvertas tvora, teritorijoje. Mano, kad riboženkliai įkalti savavaliÅ¡kai, nes tÄ darant turi bÅ«ti kviečiami gretimų sklypų savininkai.

Kas konkrečiai įkalė riboženklį, ji nematė. IÅ¡ A. R. kvietimo ar informavimo apie tai, kad bus kalami žymekliai, nei ji, nei jos vyras negavo. Su A. R. buvo tik susiraÅ¡inėjimai dėl įvažos, nes jis norėjo jų dalyvavo sprendžiant įvažos klausimÄ , tačiau įvaža buvo ne jų sklype, o A. N. sklype, jie negalėjo to klausimo spręsti už A. N.. Po to jokio kontakto su A. R. nebuvo. Skundžia priimtÄ nutarimÄ , nes nebuvo iÅ¡spręstas proceso iÅ¡laidų klausimas. Liudytojas D.

N. parodė, kad jis užsiima individualia veikla – atlieka kadastrinius matavimus, topografinių planų paslaugas, turi licencijÄ atlikt tokius darbus. Ä® jį kreipėsi užsakovas A. R. dėl objekto – sklypo, esančios (duomenys neskelbtini), nužymėjimo pagal visas kadastro nuostatų procedÅ«ras. Kreipėsi, kad bÅ«tų pažymėti jo sklypo posÅ«kio taÅ¡kai. Kai ženklinamas žemės sklypas arba atliekami kadastriniai matavimai po preliminarių kadastrinių matavimų, kviečiami gretimų sklypų savininkai.

Riboženklių atstatymas ir posÅ«kio taÅ¡kų fiksavimas yra tapačios sÄ vokos. Tuomet, kai atstatinėjami riboženkliai, jei ribos yra teisingos ir įregistruotos, bet riboženkliai sunaikinti, į jų atstatymÄ taip pat kviečiami gretimų sklypų savininkai. Atliekant posÅ«kio taÅ¡kų fiksavimÄ , reikalinga buvo praneÅ¡ti gretimų sklypų savininkams. Kas tai padaro – užsakovas ar matininkas, priklauso nuo susitarimo. Å iuo atveju jis informavo kaimynus. Žemės sklypo posÅ«kio taÅ¡kuose statomi standartÄ atitinkantys žymekliai/riboženkliai.

Besiribojantys sklypai buvo keturi, į ženklinimÄ atvyko trys kaimynai. Tai buvo 2021 m. rugpjūčio 12 d. Jis tÄ pačiÄ dienÄ atliko ženklinimÄ pagal A. R. užsakymÄ ir vykdė tyrėjos užduotį. Ä® administracinę bylÄ pateikė žemės sklypo ribų paženklinimo/parodymo aktÄ , kuris buvo tÄ dienÄ supildytas; schemÄ , priedas prie paženklinimo akto ir specialisto iÅ¡vadÄ tyrėjai pagal pateiktÄ užduotį, kurioje buvo 4 klausimai – reikėjo atsakyti, ar buvo iÅ¡likę riboženkliai, kuriose vietose jie buvo iÅ¡likę, ar iÅ¡likę riboženkliai ir jų faktinės vietos atitinka nekilnojamojo turto kadastro duomenis, kada ir kokiu bÅ«du jie buvo paženklinti.

Riboms pažymėti iÅ¡ kadastro tvarkytojo – Registrų centro, užsako sklypo ribas, kurias gauna skaitmeninėje formoje su koordinatėmis, ir panaudojus prietaisus tas ribas paženklina vietoje. Kad atsakyti į klausimÄ , buvo ar nebuvo riboženkliai, į prietaisÄ Ä¯kelia tas ribas, tada vietoje naudodami prietaisÄ patenka iki to taÅ¡ko, užžymi jį ir tada konstatuoja, ar toje vietoje yra įkaltas riboženklis, atitinkantis standartus, ar ne toje vietoje. Atliekant užduotį, rado vienÄ standartus atitinkantį riboženklį ir tris neatitinkančius.

Standartus atitinkantis riboženklis buvo viename taÅ¡ke su besiribojančiu R. G. ir D. G. sklypu, jis buvo įkaltas paklaidos ribose, kuri rajone yra 30 cm. Neatitinkantys standartų riboženkliai taip pat buvo leistinose ribose. Kai vykdė Å¡iÄ užduotį, buvo ir gretimų sklypų savininkai. Registrų centre sklypų riba yra vientisa linija, tačiau įvedus sklypų ribas koordinatėmis, tos ribos gali Å¡iek tiek dengtis, bet tas prasilenkimas negali bÅ«ti didesnis nei 30 cm. Toje 30 cm zonoje ir gali bÅ«ti riboženklis.

Pati G. tvora taip pat pateko į paklaidos ribas ir galėjo tarnauti sklypų ribas žyminčius žymeniu. Tiek riboženklis, tiek ir tvora gali bÅ«ti riba. Liudytojas M. M. parodė, kad prieÅ¡ du-tris metus į jo įmonę, parekomendavus architektui, kreipėsi A. R. ir jis (duomenys neskelbtini) A. R. darė toponuotraukÄ . Toponuotrauka reikalinga architektams, kad jie galėtų projektuoti. Toponuotrauka daroma atvykusį vietovę, pamatavus instrumentais, po to iÅ¡braižoma kompiuteriu, siunčiama derinimui į savivaldybę, kitas institucija.

Å iuo atveju viskas taip pat buvo daroma. Praėjus maždaug porai savaičių po toponuotrakos jis buvo nuvykęs į tÄ patį sklypÄ ir nužymėjo sklypo ribas, nes A. R. norėjo žinoti, kur jo sklypo ribos. Kai žymėjo ribas, buvo sklypo savininkas ir antstolis. Žymėjo sklypo ribas, tai reiÅ¡kia, kad jis su instrumentu parodė savininkui, kur yra jo sklypo ribos. Jis tik parodė sklypo ribas. Sklypo žymėjimÄ atlieka matininkai, o jis yra geodezininkas. Jis gali daryti nužymėjimo darbus, tačiau negali žymėti sklypo.

Jis tik parodo sklypo ribas, tačiau kuoliukų nekala. Parodo, kurioje vietoje yra riba, ir, jei užsakovas nori, pats susikala kuoliukus. Gretimų sklypų savininkai tokiu atveju dalyvauti neprivalo, nes tai nėra kadastriniai matavimai. Å iuo atveju, jis panaudojęs GPS įrenginį, nustatė sklypo ribas, ir parodė tuo taÅ¡kus A. R., o A. R. susikalė kuoliukus, kurie buvo su raudonom galvutėm. A. R. sukalė 4 kuoliukus. Prie tvoros kalė ne savo sklypo pusėj. A. R. per tvoros tinklÄ Ä¯kiÅ¡o rankÄ ir įkalė kuoliukÄ .

Sklypo ribų paklaida rajone – 30 cm, mieste – 10 cm. Pagal jo matavimus, ir tvora, ir kuoliukas įėjo į 30 cm ribÄ . A. R. kalė kuoliukus ten, kur parodė jis (liudytojas). Jis sklypo ribas tik rodė, bet nežymėjo. Jis nurodė A. R. idealų taÅ¡kÄ . Jis klausė A. R., ar Å¡is informavo gretimų sklypų savininkus, A. R. sakė, kad pranešė telefonu. Kuoliukus buvo pasiruošęs A. R.. A. R. atstovo advokato Lino Å arkio ir nukentėjusiosios D. G. skundai netenkinami. Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, jÄ paskyrė organas (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. BÅ«tina sÄ lyga kilti administracinei atsakomybei yra pavojingos, ANK uždraustos veikos požymių visumos nustatymas kaltininko veikoje. Asmuo gali bÅ«ti patrauktas atsakomybėn tik jei veika (neveikimas) atitinka ANK įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtį.

Nagrinėjant bylÄ , bÅ«tina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar Å¡is asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra Å¡io kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis, 627 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Å ios aplinkybės nustatomos byloje surinktais įrodymais – faktiniais duomenimis, o Å¡ie duomenys nustatomi: administracinio nusižengimo protokolu, pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, praneÅ¡imais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigÅ«nai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymÄ , nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiÅ¡kinimais, ekspertizės aktu, specialisto iÅ¡vada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais (ANK 569).

IÅ¡vados dėl aukščiau nurodytų aplinkybių buvimo laikomos teisėtomis ir pagrįstomis, kai įrodymai įvertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

A. R. administracinė nuobauda pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį paskirta už tai, kad jis savavaliÅ¡kai ir neteisėtai, t. y. nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, įkalė riboženklius į kaimynų A. N. bei D. G. sklypų ribas jiems nedalyvaujant bei apie tai jų neinformavęs. ANK 518 straipsnis numato, kad savavaldžiavimas – tai savavaliÅ¡kas tikros ar tariamos savo teisės, kuriÄ ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.

Å i norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, bÅ«tina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Ä®gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų asmenų teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų.

Ä®statymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu bÅ«du ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieÅ¡tarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimÄ kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimÄ subjektinę teisę, sÄ moningai ignoruodamas Å¡iuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavaliÅ¡kas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

Teisės vykdymo savavaliÅ¡kumas pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo bÅ«dÄ , kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sÄ Å¾iningumo, protingumo ar teisingumo principų. A. R. atstovai prašė panaikinti Institucijos priimtÄ nutarimÄ , motyvuojant tuo, kad jame neteisingai nustatytos faktinės aplinkybės – pažeidimo vieta, iÅ¡vada, kad A. R. savavaliÅ¡kai ir neteisėtai įkalė riboženklius, kad A.

R. neinformavo gretimų sklypų savininkų apie savo ketinimus iÅ¡siaiÅ¡kinti sklypo ribas, inicijavo žemės matavimus nepasitekęs matininko, taip pat nenustatyta tyčia bei žala, kilusi nukentėjusiesiems. Teismas, iÅ¡analizavęs skundo argumentus, iÅ¡tyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, jog įrodymų vertinimo taisyklės priimant skundžiamÄ nutarimÄ nebuvo pažeistos, priimant nutarimÄ teisingai nustatytos faktinės aplinkybės ir inkriminuoto nusižengimo sudėtis A.

R. veiksmuose. Byloje paties A. R. rašytiniais paaiškinimais (2 t., b. l. 27–29), nukentėjusiojo A. N. pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, jo parodymais (ROIK 20114356668 b. l. 1–4), nukentėjusiosios D. G. parodymais (2 t., b. l. 108), pateiktomis nuotraukomis (ROIK 20114356668 b. l. 18–23), liudytojo M. M. parodymais (2 t., b. l. 150–152), Antstolio M. Petrovskio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (ROIK 20114356668 b. l. 38–44) nustatyta ir įrodyta, kad A. R. 2020 m. balandžio 28 d. laikotarpiu nuo 12.10 val. iki 14.30 val., dalyvaujant geodezininkui M.

M., pastarajam suvedus koordinates į GPS imtuvÄ ir nustačius A. R. sklypo posÅ«kio taÅ¡kus, įkalė riboženklius į A. N. ir D. G. sklypus. Faktinės riboženklių sukalimo vietos nustatytos ir aiÅ¡kiai matomos nuotraukose. Nors A. R. teigia, kad nutarime nurodyta, jog riboženkliai įkasti ribose tarp A. N. ir D. G. sklypų, tačiau tai tik paties A. R. subjektyvus nutarime nurodytų aplinkybių interpretavimas. Tiek iÅ¡ A. N. pareiÅ¡kimo, tiek iÅ¡ R. G. pateiktų nuotraukų, paties A. R. raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo (ROIK 20114356668 b. l.

24) matyti, kad A. R. suprato, jog jam buvo inkriminuojama tai, kad jis sukalė riboženklius ne į sklypų ribas tarp kaimynų A. N. ir D. G. žemė sklypų, o į jų sklypų teritorijÄ , į jų sklypus. A. R. savo raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime tiriant bylÄ ne teismo tvarka nurodė, kad kaimynai A. N. ir R. G. panaikinę jo sklypo riboženklius ir naudojasi jo, t. y. A. R. sklypo dalimis, R. G. tvora yra patraukta į jo pusę. Tai esÄ parodo toponuotrauka ir naujai sukalti riboženkliai. Tai, kad A. R. riboženklius sukalė į svetimÄ Å¾emę, t. y.

į svetimus sklypus, o ne į ribas tarp sklypų, nurodyta ir skundžiamo nutarimo motyvuose. M. M., t. y. asmens dalyvavusio nusižengimo padarymo metu, parodymais nustatyta, kad jis tik pasinaudodamas prietaisu nustatęs A. R. sklypo ribas, parodė jas A. R., kuris buvo pasiruošęs riboženklius ir juos sukalė pats į tas vietas, kur nurodė liudytojas. To neneigė ir pats A. R.. 2002 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimas Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ yra patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – ir Nuostatai).

Nuostatų 1 punkte nustatyta, kad Å¡ie Nuostatai be kita ko reglamentuoja ir žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinačių nustatymo atliekant kadastrinius matavimus tvarkÄ . Nors A. R. atstovai teigė, kad Å¡iais Nuostatais A. R. neprivalėjo vadovautis, nes nebuvo atliekami jokie kadastriniai matavimai, tačiau teisės aktai aiÅ¡kinami ir taikomi sistemiÅ¡kai, o ne atskiros jų normos. Å ių Nuostatų 5 punktas nustato, kad pagrindinės Å¡iuose Nuostatuose vartojamos sÄ vokos atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme ir kituose teisės aktuose vartojamas.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 1 straipsnis nustato, kad Å¡is Ä®statymas reglamentuoja nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymÄ , jų įraÅ¡ymÄ Ä¯ Nekilnojamojo turto kadastrÄ , Nekilnojamojo turto kadastro statusÄ , Å¡io kadastro steigimÄ , tvarkymÄ , reorganizavimÄ ir likvidavimÄ ir matininkų veiklos sÄ lygas, jų teises, pareigas ir atsakomybę. Tai rodo, kad Å¡io įstatymo kaip atskira, savarankiÅ¡ka reguliavimo sritis yra nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre (o žemės sklypas toks ir yra), kadastro duomenų nustatymas.

Å io įstatymo 2 straipsnio 5 dalis nustato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – duomenys, apibÅ«dinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietÄ , gamtines ir Å«kines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sÄ lygas. To paties įstatymo 2 straipsnio 7 dalis nustato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas – nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, dokumentų, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įraÅ¡yti į nekilnojamojo turto kadastrÄ ar jau įraÅ¡ytiems duomenims pakeisti, ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimas ar jau sudarytos bylos papildymas.

Tai yra, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas yra kadastriniai matavimai ar kiti veiksmai, o taip pat ir dokumentų, bylos parengimas ar jų papildymas. Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje išvardinti žemės sklypo kadastro duomenys ir vienas iš jų yra žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje (13 p.). Šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus.

To paties straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai, kurių standartus ir ženklinimo taisykles nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, kuris yra neatsiejama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis.

IÅ¡ Å¡ių nuostatų analizės darytina iÅ¡vada, kad žemės sklypo ribos nustatomos ir paženklinamos riboženkliai arba atstatomi sunaikinti riboženkliai nustatant kadastro duomenis, t. y. atliekant kadastrinius matavimus. Detaliau ir iÅ¡samiau nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymÄ reglamentuoja jau minėti Nuostatai, kurie, kaip ir minėta, reglamentuoja žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinačių nustatymo atliekant kadastrinius matavimus tvarkÄ . Å ių nuostatų 32.1.1. punkte nustatyta, kad nustatant žemės sklypo kadastro duomenis nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai.

Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba bÅ«simajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, gretimos valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentÄ ar žemės valdos projektÄ nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtiniui (-iams), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkui, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos žeme (toliau – kviestiniai asmenys), iÅ¡skyrus Å¡ių Nuostatų 32.1.1.1 punkte nurodytus atvejus.

Tų pačių Nuostatų 32.1.1.2. punkte pasakyta, kad kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniÅ¡kai arba ne vėliau kaip prieÅ¡ 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo iÅ¡siunčiami registruotu laiÅ¡ku. Užsakovo ir vykdytojo sutartyje numatoma, kas įteiks (iÅ¡siųs) Å¡iuos kvietimus. Kvietime nurodomas adresas, kuriuo, jeigu kviestinis asmuo negali dalyvauti paženklinant žemės sklypo ribas, jis turi praneÅ¡ti apie savo neatvykimÄ likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki darbų pradžios, ir nurodoma, jog neatvykus ar neinformavus darbai bus tęsiami.

Jeigu kviestinių asmenų negalima surasti nei gretimų žemės sklypų adresais, nei Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodytais adresais, vykdytojas informacijÄ apie numatomus žemės sklypo kadastrinius matavimus turi paskelbti vietiniame laikraÅ¡tyje ir seniÅ«nijos, kurioje numatyti darbai, skelbimų lentoje, nurodydamas žemės sklypo adresÄ , gretimų žemės sklypų kadastro numerius, matavimus atliekančio asmens darbo adresÄ , telefono numerį ir elektroninio paÅ¡to adresÄ . 32.1.1.3 ir 32.1.1.4 bei 32.1.1.5 punktuose numatyti ir kiti su Å¡ių kadastrinių duomenų nustatymu susiję reikalavimai.

Be to, 2022 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 12 punkte nustatyta, kad Žemės sklypo ribų ženklinimas vietovėje atliekamas Nuostatuose nustatyta tvarka, vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus tvirtinamomis Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklėmis ir Riboženklių standartais bei laikantis šiame skirsnyje nustatytų reikalavimų.

Å ių teisės aktų analizė paneigia A. R. atstovų aiÅ¡kinimus, kad Å¡iuo atveju kadastriniai matavimai nebuvo atliekami, nes buvo tik siekiama atstatyti sklypo ribas ir riboženklius, o taip pat paneigia argumentus, jog Å¡ie teisės aktai reglamentuoja tik riboženklių atstatymÄ kai atliekami kadastriniai matavimai, o tuo atveju, kai neatliekami kadastriniai matavimai ir atstatomi neiÅ¡likę riboženkliai, Å¡ių teisės aktų nuostatos netaikomos. Toks teisės aktų aiÅ¡kinimas, kad neiÅ¡likusius riboženklius galėtų atstatyti neatlikus kadastrinių matavimų, nesilaikant reikalavimų dėl gretimų sklypų savininkų informavimo ir kitų reikalavimų, akivaizdžiai prieÅ¡tarautų bendriesiems teisės principams, paneigtų nuosavybės neliečiamybę ir bÅ«tų pagrindas kilti dar didesniam skaičiui ginčų skaičiui tarp kaimyninių sklypų savininkų.

Todėl tam, kad iÅ¡vengti ginčų ir nustatomi reikalavimai ne tik sklypų ribų pažymėjimui formuojant naujus sklypus, bet ir atstatant neiÅ¡likusius riboženklius, kurie svarbÅ«s savininkams įgyvendinant nuosavybės teises. Teismas taip pat pažymi, jog tiek Nekilnojamojo turto kadastro 11 straipsnis, tiek ir Nuostatų 12 punktas nustato, jog nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis nustato Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme nurodyti asmenys (toliau – vykdytojai), t. y. asmenys, kurie turi iÅ¡duotÄ kvalifikacijos pažymėjimÄ ar kitÄ dokumentÄ , suteikiantį teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus, arba kitaip - matininkai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta ir įrodyta, kad nei pats A. R., nei į pagalbÄ pasitelktas M. M. tokio kvalifikacinio pažymėjimo neturėjo. M. M. patvirtino, jog jis neatlieka kadastrinių matavimų ir neženklina sklypo ribų. Paženklinti sklypo ribas gali tik matininkai ir tai atitinka Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1P-209 „Dėl žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių ir riboženklių standartų patvirtinimo“ patvirtintų Žemės sklypų ženklinimo taisyklių nuostatas.

Pažymėtina, jog Å¡ių taisyklių 1 punktas numato, kad Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja žemės sklypo ribų ženklinimo riboženkliais tvarkÄ . Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad žemės sklypo ribų ženklinimÄ atlieka asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (Žin., 2000, Nr. 58-1704; 2003, Nr. 57-2530) 11 straipsnio 1 dalyje (toliau – matininkas). Be to, 3 punktas nustato, kad žemės sklypo ribos riboženkliais ženklinamos, jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta, arba atstatomi sunaikinti ar sugadinti anksčiau paženklinto žemės sklypo riboženkliai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad riboženklius sukalė, t. y. sklypo ribas paženklino, ne matininkas, o pats A. R., be to, vienas iš sukaltų riboženklių, kaip patvirtino liudytojas D. N. ir nustatyta jo pateiktoje išvadoje, o būtent tas, kuris įkaltas D. G. sklype, atitinka riboženkliams nustatytus standartus (ROIK 20114356668 b. l. 122–123). Kaip jau aptarta, iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo bei iš R. G. atsiųstų nuotraukų matyti, kad D. G. sklype A. R. įkaltas žymeklis vizualiai atitinka riboženklių standartus.

Tad Å¡ie duomenys patvirtina, jog riboženkliai D. G. ir A. N. sklype buvo sukalti nesilaikant Å¡ių teisės aktų reikalavimų, t. y. nesilaikant Nuostatų 12 p. ir Žemės sklypų ženklinimo taisyklių 2 punkto nuostatų, kad riboženkliais sklypÄ gali ženklinti tik teisės aktuose numatyti asmenys, turintys atitinkamÄ kvalifikacijÄ , nesilaikant Nuostatų 32.1.1. punkto, 32.1.1.2, 32.1.1.3, 32.1.1.5 reikalavimų dėl bÅ«tinybės kviesti ir bÅ«tent teisės aktuose nustatytu bÅ«du ir tvarka gretimų sklypų savininkus, suraÅ¡yti ir sutiekti galimybę jiems pasiraÅ¡yti paženklinimo-aprodymo aktÄ .

Nors A. R. teigia, kad jis apie ketinimus nusistatyti žemės sklypo ribas informavo A. N. bei D. G. ar jos sutuoktinį, tačiau byloje surinkti įrodymai to nepatvirtina. A. R. pateikti susiraÅ¡inėjimai su nukentėjusiais yra vykdyti žymiai anksčiau nei buvo atliekamas sklypo žymėjimas ir visiÅ¡kai kitais klausimais. Tiek A. N., tiek ir D. G. tvirtino, kad jokio raÅ¡ytinio ar net žodinio pakvietimo dėl sklypo ribų ženklinimo nebuvo gavę, o A. R. paaiÅ¡kinimas, kad ankstesnis jo kreipimųsi ignoravimas nesudarė pagrindo nukentėjusiesiems tikėtis, kad jis jiems kÄ nors praneÅ¡, rodo, jog A.

R. suvokė bÅ«tinybę tai daryti, tačiau to nepadarė – neinformavo gretimų sklypų savininkų dėl sklypo riboženklių atstatymo. Pažymėtina, jog standartus atitinkančio riboženklio įkalimas, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, sukelia teisines pasekmes. Jis ne tik žymi sklypo ribas, kas turi įtakos savininko teisių realizavimui ir jo veiksmams kitų asmenų atžvilgiu, bet ir pats, kaip fizinis daiktas, bÅ«tent dėl jo paskirties, buvo saugomas įstatymo. Nusižengimo padarymo metu ANK 112 straipsnyje buvo numatyta atsakomybė už riboženklių sunaikinimÄ ir Å¡i nuostata galiojo iki 2021 m. liepos 1 d.

Todėl darytina iÅ¡vada, jog toks A. R. atliktas sklypo ribų paženklinimas riboženkliais, tiek atitinkančiais standartÄ , tiek ir neatitinkančiais standarto, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidė nukentėjusiųjų interesus, pažeidė nekilnojamojo turto neliečiamumÄ . Kaip jau minėta, iÅ¡ A. R. raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų tiriant pažeidimÄ ne teismine tvarka matyti, kad A. R. tokiais veiksmais realizavo savo, kaip žemės sklypo savininko, teisę žinoti ir turėti pažymėtas savo sklypo ribas, tačiau tai jis darė nesilaikydamas teisės aktuose nustatytos tvarkos, t. y. savavaliÅ¡kai.

Nors A. R. ir jo atstovai teigė, kad jis neturėjo tyčios taip elgtis, tačiau pats A. R. elgesys, jo paaiÅ¡kinimai, kad galimai buvo neteisėtai užvaldyta jo sklypo dalis, kad neiÅ¡likę riboženkliai, kad jis informavo apie ženklinimÄ kaimynus, pats antstolio kvietimo faktas fiksuoti aplinkybes, patvirtina, jog suvokė, kad tokie veiksmai gali netenkinti nukentėjusiųjų, kad gali kilti ginčas, suvokė, kad reikalinga praneÅ¡ti apie ženklinimÄ ir kaimynams, tačiau to nepadarė. Vietoje to, pats, pasitelkęs tik geodezininkÄ , t. y. asmenį, neturintį teisės atlikti kadastrinių matavimų ir ženklinti sklypo ribas, sukalė riboženklius į kaimynų A.

N. bei D. G. sklypus. PrieÅ¡ingai nei teigiama skunde, kol nenuginčytos esamos sklypų ribos, o tarp jų ir tvora, nelaikytina, kad A. R. riboženklius sukalė savo sklype. IÅ¡ neteisėto veikimo teisė nekyla. Todėl skundo argumentai, kad D. N. pateikta iÅ¡vada patvirtina, jog A. R. riboženklius sukalė paklaidos ribose, t. y. savo sklype, nepaneigia pačių veiksmų neteisėtumo, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Be to, iÅ¡ A. R. paaiÅ¡kinimų, pridėtų raÅ¡ytinių susiraÅ¡inėjimų ir civilinių ginčų dėl kelio servitutų, aplinkybės dėl toponuotraukos užsakymo, o taip pat ketinimas savo sklype pastatyti net keturis namus, rodo, kad asmuo turėjo pakankamai žinių dėl žemės reikalų, o taip pat ir sklypų ženklinimo, todėl kreipdamasis į geodezininkÄ dėl posÅ«kio taÅ¡kų parodymų ir Å¡iam juos parodžius pats sukaldamas riboženklius, veikė tyčia, t. y. suvokė, kad elgiasi neteisėtai ir norėjo bei siekė taip veikti.

Nagrinėjamu atveju aplinkybę, jog asmuo suvokė, kad elgiasi neteistai, teismo vertinimu, patvirtina jau vien tai, kad neinformavus sklypo savininkės D. G., suvokdamas, kad tvora žymi svetimo sklypo ribas ir yra ženklas dėl svetimos nuosavybės, jos sklype iÅ¡kišęs rankÄ per tvorÄ Ä¯kalė riboženklį, taip akivaizdžiai pažeisdamas D. G. nuosavybės neliečiamybę. Atsižvelgiant į aptartus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad byloje nustatytos teisingos faktinės aplinkybės, t. y. kad A.

R. 2020 m. balandžio 28 d. laikotarpiu nuo 12.10 val. iki 14.30 val., adresu (duomenys neskelbtini) dalyvaujant geodezininkui M. M., savavaliÅ¡kai ir neteisėtai įkalė riboženklius į kaimynų A. N. bei D. G. sklypų ribas jiems nedalyvaujant bei apie tai jų neinformavęs. Å iais veiksmais pažeistos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnyje įtvirtintos bendrosios  pareigos įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas, laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų ir draudimai įgyvendinti civilines teises tokiu bÅ«du ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieÅ¡tarautų subjektinės teisės paskirčiai, bet ir jau aptartos Lietuvos Respublikos vyriausybės Nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 32.1.1 punkto, kuris nurodo, kad nustatant žemės sklypo kadastro duomenis atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai;

žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba busimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, gretimos valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentÄ ar žemės valdos projektÄ nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtiniui (-iams), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkui, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos žeme (toliau - kviestiniai asmenys), iÅ¡skyrus Å¡ių Nuostatų 32.1.1.1 punkte nurodytus atvejus, (nagrinėjamu atveju iÅ¡imtys nenustatytos.) ir 32.1.1.2. punkto, kuris nustato, kad kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniÅ¡kai arba ne vėliau kaip prieÅ¡ 10 kalendoriniu dienų iki ribų ženklinimo iÅ¡siunčiami registruotu laiÅ¡ku, reikalavimus, nes kaip nustatyta, A.

R. įkalė riboženklius į kaimynų A. N. bei D. G. sklypus jiems nedalyvaujant bei apie tai jų iÅ¡ anksto neinformavęs. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, darytina iÅ¡vada, jog A. R. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji bei subjektyvieji savavaldžiavimo požymiai, todėl jis pagrįstai nubaustas pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį. ANK 635 straipsnio 3 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu administracinio nusižengimo protokole iÅ¡dėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant Å¡io kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitÄ administracinę atsakomybę už padarytÄ nusižengiÄ nustatantį teisės aktÄ , teismas pakeičia nuorodÄ Ä¯ nusižengimÄ kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudÄ .

Kadangi Å¡iuo atveju nusižengimo objektyviÄ jÄ pusę sudarančios aplinkybės atskleistos, turinys atskleistas, o jų esmę sudaro Lietuvos Respublikos vyriausybės Nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1 punkto ir 32.1.1.2 punktų reikalavimų pažeidimai, skundžiamas nutarimas patikslintinas, nurodant jame Å¡iuos teisės aktus. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Ä®statymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ , užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, eismo ir visuomenės saugumÄ , o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Net ir nenustačius atsakomybę lengvinančių aplinkybių, A.

R. skirta minimalaus dydžio bauda, todėl vertinti, kad ji būtų per griežta nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad A. R. atstovo skundas netenkinamas ir nutarimas, kuriuo A. R. nubaustas, paliekamas galioti, A. R. atstovės prašymas dėl proceso išlaidų atstovo paslaugoms apmokėti netenkinamas. Nukentėjusiosios D. G. skundas dėl nutarimo dalyje dėl neišspręsto proceso išlaidų atlyginimo netenkinamas. Nukentėjusiosios D. G. atstovo advokato Dominyko Varno prašymas dėl išlaidų atstovo paslaugoms apmokėti pripažinimo proceso išlaidomis ir jų priteisimo bei nukentėjusiojo A.

N. atstovės advokatė Audronės Žemeckės praÅ¡ymas dėl iÅ¡laidų atstovo paslaugoms apmokėti pripažinimo proceso iÅ¡laidomis ir jų priteisimo tenkinami iÅ¡ dalies. D. G. skunde prašė pakeisti nutarimÄ â€“ pripažinti teisinių paslaugų iÅ¡laidas (600 Eur) proceso iÅ¡laidomis ir jas priteisti jos naudai iÅ¡ A. R.. Savo reikalavimams pagrįsti pateikė raÅ¡ytinius dokumentus, t. y. iÅ¡ankstinę sÄ skaitÄ Nr. R10 ir mokėjimo kvitÄ bei mokėjimo nurodymÄ . IÅ¡ advokato D.

Varno kontoros D. G. iÅ¡raÅ¡ytos 2021 m. kovo 15 d. iÅ¡ankstinės sÄ skaitos Nr. R10, matyti, kad D. G. buvo suteiktos Å¡ios teisinės paslaugos (1 t., b. l. 6): konsultacija dėl administracinio nusižengimo bylos Nr. II-96-720/2021, už 80 Eur sumÄ ; susipažinimas su administracinio nusižengimo bylos Nr. II-96-720/2021 dokumentais, už 300 Eur sumÄ ; atstovavimas administracinio nusižengimo bylos Nr. II-96-720/2021 teismo posėdžiuose 2021 m. kovo 15 d. ir 2021 m. kovo 29 d., pasirengimas bylos nagrinėjimui teisme, už 220 Eur sumÄ .

Ä® bylÄ taip pat yra pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad nukentėjusioji yra sumokėjusi advokatui iÅ¡ankstinėje sÄ skaitoje nurodytÄ sumÄ : pateiktas 2021 m. kovo 15 d. mokėjimo nurodymas Nr. 4 (1 t., b. l.

7) ir 2021 m. kovo 29 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1097506 (1 t., b. l.

8) patvirtina, kad nukentėjusioji yra sumokėjusi minėtoje sÄ skaitoje nurodytÄ pinigų sumÄ . Å ie duomenys patvirtina, jog nukentėjusioji siekia, jog skundžiamu nutarimu jai bÅ«tų atlygintos administracinio nusižengimo bylos Nr. II-96-720/2021 nagrinėjimo teisme patirtos iÅ¡laidos. Administracinio nusižengimo bylos duomenys patvirtina, jog pagal A. N. 2020 m. gegužės 4 d. pareiÅ¡kimÄ (ROIK: 20114356668 b. l.

1) buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos ROIK 20114356668 teisena dėl to, kad A. R. galimai savavaldžiavo pažymėdamas sklypo ribas. 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimu (ROIK: 20114356668 b. l. 57–59) administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies punktu, nes A. R. veiksmuose neįžvelgiami ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymiai bei sudėtis. Nesutikdami su šiuo nutarimu A. N. ir D. G. jį skundė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi, patenkinus skundus iÅ¡ dalies, buvo panaikintas 2020  m. lapkričio 17 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teisenÄ ir grÄ Å¾inta bylos medžiaga Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatui, kurio pareigÅ«nai įgalioti tinkamai atlikti galimo administracinio nusižengimo tyrimÄ ir priimti sprendimÄ (ROIK: 20114356668 b. l. 83–89). 2021 m. lapkričio 9 d. A. R. buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas ir nustatyta, kad dėl pažeidimo nukentėjo A.

N. ir D. G. (ROIK: 20114356668 b. l. 66–67), o 2021 m. gruodžio14 d. nutarimu (ROIK: 20114356668 b. l. 124) A. R., kaip nustatyta Å¡ia nutartimi, pagrįstai pripažintas padaręs ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusižengimÄ ir nubaustas pinigine bauda. Nagrinėjamu atveju, nors byloje Nr. II-96-720/2021 nukentėjusioji D. G. dar nukentėjusiosios statuso neturėjo, tačiau nuo pat teisenos pradžios buvo suinteresuota bylos baigtimi – buvo matyti, kad jos, kaip gretimo sklypo savininkės, teisės galėjo bÅ«ti pažeistos galimai neteistai, savavaliÅ¡kai atliktu sklypo paženklinimu ir tik teismui grÄ Å¾inus bylÄ Institucijai, kuriai atlikus papildomÄ tyrimÄ , suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame D.

G. ir A. N. pripažinti nukentėjusiaisiais, o 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimu A. R. pripažintas padaręs jam inkriminuotÄ nusižengimÄ . Å ios aplinkybės patvirtina, kad tiek D. G., tiek ir A. N. turėjo realų pagrindÄ ginti pažeistas savo teises, o taip pat ir ginčijant, kaip nustatyta byloje Nr. II-96-720/2021, nepagrįstÄ 2020 m. lapkričio 17 d. Institucijos nutarimÄ nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog D. G. turi teisę praÅ¡yti pripažinti ir bylos Nr. II-96-720/2021 procese patirtas iÅ¡laidas teisinėms paslaugoms apmokėti proceso iÅ¡laidomis ir praÅ¡yti jas atlyginti.

Pažymėtina, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme iÅ¡laidų atlyginimÄ reglamentuoja ANK 666 straipsnis. ANK 666 straipsnis numato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme iÅ¡laidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 103 straipsnio 6 punktas numato, kad proceso iÅ¡laidas sudaro iÅ¡laidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso iÅ¡laidomis.

BPK 104 straipsnio 2 dalis numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų. Proceso dalyvis gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo. Be to, kaip matyti iÅ¡ aptartų ANK ir BPK nuostatų, proceso dalyvio turėtas iÅ¡laidas proceso iÅ¡laidomis gali pripažinti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras, teisėjas ar teismas, tačiau tik teismui suteikta kompetencija priimti sprendimÄ , kad proceso iÅ¡laidos, tarp kurių ir iÅ¡laidos atstovo pagalbai apmokėti, bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo (administracinių nusižengimų bylose – iÅ¡ administracinėn atsakomybėn patraukto asmens).

Institucija, priėmusi skundžiamÄ nutarimÄ , neturi kompetencijos spręsti šį klausimÄ , todėl reikalavimas pakeisti nutarimÄ ir priteisti iÅ¡laidas nepagrįstas ir negali bÅ«ti tenkinamas, tačiau Å¡ių proceso iÅ¡laidų klausimas iÅ¡spręstinas Å¡ia nutartimi Å¡ioje byloje. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ proceso dalyvio nurodomas patirtų iÅ¡laidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį.

Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020 ir kt.), t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-6-303/2021). Atsižvelgiant į tai, kad D.

G. skundas dėl 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo buvo tenkintas, atsižvelgiant į tai, kad byloje II-96-720/2021 buvo atliktas iÅ¡samus aplinkybių tyrimas, apklausti beveik visi proceso dalyviai, byla iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėta per du posėdžius, kurie užtruko atitinkamai – 2 val. ir 1 val. 20 min., D. G. teikdama skundÄ atstovo dar neturėjo, sutartį dėl atstovavimo sudarė tik skundÄ nagrinėjant teisme, dėl ko atstovui buvo reikalinga susipažinti su bylos medžiaga, nurodyta praÅ¡oma priteisti bendra suma už teisinės pagalbos iÅ¡laidas atstovaujant D.

G. – 600 eurų, nelaikytina akivaizdžiai neteisinga ar neproporcinga, todėl iÅ¡ A. R. priteistina visoje apimtyje. A. N. atstovė advokatė A. Žemeckė pateikė teismui praÅ¡ymÄ A. N. patirtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti byloje Nr. II-122-1109/2022 pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir priteisti jų atlyginimÄ (2 t., b. l. 99, 123, 145). IÅ¡ viso praÅ¡oma priteisti 726 Eur, t. y. 242 Eur už pasiruoÅ¡imÄ 2022 m. rugpjūčio 17 d. teismo posėdžiui ir atstovavimÄ , 242 Eur už pasiruoÅ¡imÄ 2022 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdžiui ir atstovavimÄ jame, 242 Eur už pasiruoÅ¡imÄ 2022 m. spalio 10 d. teismo posėdžiui ir atstovavimÄ jame.

IÅ¡laidų detalizacija nurodyta PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose (2 t., b. l. 124, 144). IÅ¡ mokėjimo nurodymų ir pinigų priėmimo kvito (2 t., b. l. 100, 125, 146), matyti, kad A. N. sumokėjo nurodytas iÅ¡laidas už teisinę pagalbÄ . Byloje nustatyta, kad A. Žemeckė dalyvavo nurodytuose teismo posėdžiuose, aktyviai atstovavo nukentėjusiojo interesus, buvo pasiruoÅ¡usi užduoti klausimus, tačiau, teismo vertinimu, nurodyta bendra pasiruoÅ¡imo ir atstovavimo trijuose posėdžiuose suma 726 Eur, yra akivaizdžiai per didelė ir nebuvo bÅ«tina.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jau į 2022 m. rugpjūčio 17 d. posėdį, kuriam ruošėsi advokatė, buvo kviesti visi proceso dalyviai, turint tikslÄ apklausti liudytojus ir nukentėjusiuosius. Kitiems posėdžiams bÅ«tinybė atsirado tik dėl to, jog dėl vienokių ar kitokių priežasčių neatvyko kviesti liudytojai, jokių papildomų asmenų teismas nekvietė, todėl manytina, kad atskirai ruoÅ¡tis kitiems posėdžiams nebuvo bÅ«tinybės. Be to, advokatė A. Žemeckė jau dalyvavo bylos Nr. II-96-720/2021 nagrinėjime, kur buvo apklausiami tie patys asmenys ir iÅ¡ esmės buvo siekiama iÅ¡siaiÅ¡kinti tas pačias aplinkybes, kaip ir Å¡ioje administracinio nusižengimo byloje.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, A. Žemeckės praÅ¡oma priteisti suma proceso iÅ¡laidoms atlyginti mažintina iki 350 Eur. D. G. atstovas advokatas Dominykas Varnas pateikė praÅ¡ymÄ D. G. patirtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir priteisti jų atlyginimÄ . IÅ¡ 2022 m. gegužės 16 d. iÅ¡ankstins sÄ skaitos Nr. R47 (2 t., b. l. 139) matyti, kad buvo suteiktos Å¡ios teisinės paslaugos: konsultacija dėl administracinio nusiengimo bylos Nr. II-122-1109/2022 vedimo, už 40 Eur, susipažinimas su administracinio nusižengimo bylos Nr. II-122-1109/2022 dokumentais, posėdžio garso įraÅ¡u, 2022 m. kovo 29 d. praÅ¡ymo teismui parengimas, už 160 Eur; atstovavimas administracinio nusižengimo bylos Nr. II-96-720/2021 teismo posėdyje, pasirengimas bylos nagrinėjimui teisme – 150 Eur, iÅ¡ viso 350 Eur.

Mokėjimo nurodymas patvirtina, jog D. G. Å¡iÄ sumÄ sumokėjo 2022 m. gegužės 16 d. (2 t., b. l. 140). Taip pat iÅ¡ iÅ¡ankstinės sÄ skaitos Nr. R96 (2 t., b. l. 141) matyti, kad D. G. buvo suteiktos Å¡ios teisinės paslaugos – atstovavimas administracinio nusižengimo bylos Nr. II-122-1109/2022 teismo posėdyje, pasirengimas bylos nagrinėjimui, už 150 Eur. Mokėjimo nurodymas patvirtina, jog D. G. Å¡iÄ sumÄ sumokėjo 2022 m. rugpjūčio 16 d. (2 t., b. l. 142). Atsižvelgiant į tai, kad dėl atstovavimo iÅ¡laidų byloje Nr. II-96-720/2021 teismas jau pasisakė, reikalavimas dėl atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo byloje NR. II-96-720/2021 buvo nurodytas nukentėjusiosios skunde dėl nutarimo, o Å¡i – 2022 m. gegužės 16 d. sÄ skaita iÅ¡raÅ¡yta praėjus daugiau nei metams laiko po bylos Nr. II-96-720/2021 pasibaigimo, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nepagrįstai praÅ¡oma sÄ skaitoje Nr. R47 nurodytas iÅ¡laidas – 150 Eur už atstovavimÄ administracinio nusižengimo bylos Nr. II-96-720/2021 teismo posėdyje, pasirengimÄ bylos nagrinėjimui teisme pripažinti proceso iÅ¡laidomis.

Vertinant kitų iÅ¡laidų pripažinimo proceso iÅ¡laidomis klausimÄ , atsižvelgiama į tai, kad D. Varnas dalyvavo nurodytuose teismo posėdžiuose, aktyviai atstovavo nukentėjusiojo interesus, teikė praÅ¡ymus, todėl iÅ¡laidos – 40 Eur už konsultacijÄ dėl bylos vedimo, 160 Eur už susipažinimÄ su bylos medžiaga, praÅ¡ymo parengimÄ ir 150 Eur už atstovavimÄ posėdžiuose nelaikytinos akivaizdžiai neteisingomis, yra pagrįstos, todėl priteistinos D. G. iÅ¡ A. R.. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu n u t a r i a :

A. R. atstovo advokato Lino Å arkio skundo ir nukentėjusiosios D. G. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimÄ Nr. 20-ANR­_N-16282-2021 palikti nepakeistÄ , patikslinant nuorodÄ Ä¯ kitus teisės aktus ir papildomai nurodant, kad buvo pažeisti Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1 punkto ir 32.1.1.2 punktų reikalavimai.

D. G. turėtas iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti byloje Nr. II-96-720/2021 – 600 Eur, ir Å¡ioje byloje – 350 Eur, pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir priteisti jas iÅ¡ A. R.. A. N. patirtas iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti – 350 Eur, pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir priteisti jas iÅ¡ A. R.. PateiktÄ administracinio nusižengimo bylos ROIK 20114356668 medžiagÄ grÄ Å¾inti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvideÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Jolanta Ramonienė