Legislator Case Law & Legislation
7f2d2b93-daa3-42f2-9e52-398fb51d796a AI generated

7f2d2b93-daa3-42f2-9e52-398fb51d796a · Kauno apylinkės teismas

Case Number 7f2d2b93-daa3-42f2-9e52-398fb51d796a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažinti negaliojančiu palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ Nr. 282, iÅ¡duotÄ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) notarės V. T., į 1/4 dalį turto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausiusio velioniui A. K.; nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinti faktÄ , kad ieÅ¡kovė Z. M. po vyro A. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldimÄ turtÄ ;

Legislator headnote

AI generated

7f2d2b93-daa3-42f2-9e52-398fb51d796a · Kauno apylinkės teismas: palikimÄ priėmė pradėjusi faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ . Todėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo iÅ¡davimas pažeidė ieÅ¡kovės Z. M. turtines teises. Apie savo pažeistas teises ieÅ¡kovė sužinojo 2021 m. rugsėjo mėnesį, gavusi nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä bei (duomenys neskelbtini) notarų biuro 2021 m. rugsėjo 24 d. liudijimÄ , kad (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡duotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas į 1/4 A. K. vardu registruoto ir jam priklausiusio buto dalį, adresu (duomenys neskelbtini).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-7705-1162/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03095-2022-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1.; 2.5.3.; 2.5.5.; 2.5.9.; 3.4.5.2. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 7 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Silvija Gervienė, sekretoriaujant Joanai Ažukienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei Z. M., jos įgaliotai atstovei advokatei Elenai Gylienei, atsakovę Lietuvos RespublikÄ atstovaujančios institucijos valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui R.

I., nedalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovės pusėje notarei V. T., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Z. M. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu, juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir nuosavybės teisės pripažinimo, trečiasis asmuo nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovės pusėje V.

T. Teismas n u s t a t ė:

1. Ieškovė Z. M. pareiškė ieškinį, kuriuo prašo :

1) pripažinti negaliojančiu palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ Nr. 282, iÅ¡duotÄ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) notarės V. T., į 1/4 dalį turto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausiusio velioniui A. K.;

2) nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinti faktÄ , kad ieÅ¡kovė Z. M. po vyro A. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldimÄ turtÄ ;

3) pripažinti ieÅ¡kovei Z. M. nuosavybės teises į ½ nekilnojamo turto dalį, kilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), po velionio A. K. mirties;

4) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovė Z. M. (duomenys neskelbtini) susituokė su A. K. IeÅ¡kovė Z. M. ir jos sutuoktinis A. K. 1992 m. balandžio 6 d. iÅ¡sipirko iÅ¡ valstybės butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Valstybinio turto privatizavimo tvarka buvo reglamentuota specialiu Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymu. Valstybinės vienkartinės iÅ¡mokos buvo skiriamos kiekvienam piliečiui asmeniÅ¡kai, priklausomai nuo jo amžiaus, sveikatos bÅ«klės ir kitų individualių aplinkybių, todėl jos laikytinos asmenine nuosavybe (Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 12 straipsnis).

Butas buvo valstybės įkainotas ir parduotas už 12 725 rublių, kurie sumokėti Å¡ia tvarka: 11 173 rublių valstybinėmis vienkartinėmis iÅ¡mokomis bei tikslinėmis kompensacijomis į Lietuvos taupomojo banko, Kauno m. Santakos skyr., Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno m. Santakos sk. Nr. (duomenys neskelbtini), o likusioji 20 proc. buto kainos buvo sumokėta 1992 m. kovo 24 d. grynais pinigais į Kauno m. butų privatizavimo tarnybos sÄ skaitÄ (Nr. (duomenys neskelbtini)) Lietuvos banko Kauno m. skyriuje grynais pinigais, kas sudarė 1 552 rublių iÅ¡ bendrų abiejų sutuoktinių lėšų.

Tai patvirtina aplinkybę, kad sutuoktiniai: Z. M. ir A. K. panaudojo buto įsigijimui investicinius čekius bei lėšas įgytas santuokoje. Butas buvo įregistruotas abiejų sutuoktinių vardu lygiomis dalimis, t. y. sutuoktiniui A. K. 1/2 buto dalis ir ieÅ¡kovei Z. M. 1/2 buto dalis, nes sutuoktiniai susitarė, kad privatizuotas butas (duomenys neskelbtini), priklausys asmeninės nuosavybės teise abiems sutuoktiniams po 1/2 dalį. A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Notarė V. T., dirbanti (duomenys neskelbtini) notarų biure atsakovei Lietuvos Respublikai iÅ¡davė palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ , registro Nr. 2824, po A.

K. mirties. Atsakovei Lietuvos Respublikai (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės V. T. iÅ¡duotas (duomenys neskelbtini) palikimo perėmimo valstybei liudijimas Nr.2824 į mirusiojo A. K. turtÄ yra neteisėtas, prieÅ¡tarauja imperatyviosioms teisės normoms, pažeidžia įstatymų nuostatas, pažeidžia ieÅ¡kovės teises, todėl paveldėjimo teisės liudijimas turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu nuo jo iÅ¡davimo dienos. Ginčo butas iÅ¡ valstybės buvo iÅ¡pirktas investiciniais čekiais ir iÅ¡ bendrų santuokinių lėšų, o po A.

K. mirties ieÅ¡kovė jo palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti paveldimÄ turtÄ . A. K. nei iki santuokos sudarymo nei gyvenant su juo santuokoje vaikų neturėjo, todėl ieÅ¡kovė viena yra turto paveldėtoja. IeÅ¡kovė po A. K. mirties iki dabar moka visus mokesčius už butÄ , butÄ suremontavo ir jį prižiÅ«ri. Be to, santuokos metu ieÅ¡kovė pagerino ne tik savo buto dalį, bet ir jos sutuoktiniui priklausiusiÄ buto dalį. IeÅ¡kovė buvo įsitikinusi, kad po vyro mirties jokių papildomų veiksmų nereikia atlikti, nes ji buvo ir yra vienintelė paveldėtoja, nes A.

K. palikimÄ priėmė pradėjusi faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ . Todėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo iÅ¡davimas pažeidė ieÅ¡kovės Z. M. turtines teises. Apie savo pažeistas teises ieÅ¡kovė sužinojo 2021 m. rugsėjo mėnesį, gavusi nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä bei (duomenys neskelbtini) notarų biuro 2021 m. rugsėjo 24 d. liudijimÄ , kad (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡duotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas į 1/4 A. K. vardu registruoto ir jam priklausiusio buto dalį, adresu (duomenys neskelbtini).

Nuo sužinojimo dienos nepraėjo vieni metai, todėl terminas ieškiniui pareikšti nėra praleistas.

2. IeÅ¡kovė dublike papildomai nurodė, kad atsakovės veiksmai pažeidžia ieÅ¡kovės turtines teises, konstitucinę teisę į nuosavybę, kuri laikytina imperatyvi įstatymo norma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio prasme. IeÅ¡kovė nurodė bÅ«ti įsigijimo aplinkybes, kurios atitiko teisės aktų reikalavimus, ir buvo pagrindas ieÅ¡kovei įgyti nuosavybę, ieÅ¡kovės nuosavybės teisės į butÄ pagrindas buvo nurodytas ir Nekilnojamojo turto registre, todėl ieÅ¡kovės turimos nuosavybės teisė buvo žinoma tiek atsakovei, tiek notarei, iÅ¡davusiai palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ .

Atsakovė nepagrįstai remiasi BeÅ¡eimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grÄ Å¾inimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 (toliau – Taisyklės), kadangi už butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), buvo mokami visi mokesčiai, butas buvo prižiÅ«rimas, kas rodo, jog ieÅ¡kovė priėmė A.

K. palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti paveldimÄ turtÄ . Tuo tarpu atsakovė jokių investicijų į butÄ neatliko, todėl nepagrįstai valdo jo dalį nuosavybės teise.

3. IeÅ¡kovė ir jos įgaliota atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieÅ¡kinyje ir dublike nurodytÄ procesinę pozicijÄ IeÅ¡kovė papildomai parodė, kad mirus vyrui liko gyventi tame pačiame bute, kuris yra jos vienintelė gyvenamoji vieta, atliko buto kapitalinį remonto, keitė langus, nes visur vėjas pÅ«tė, duris, elektros instaliacijÄ , vamzdynus. Vyro mirties momentu nedirbo, pradėjo dirbti vėliau, turėjo nepilnametį vaikÄ . VisÄ gyvenimÄ dirbo sunkų darbÄ , teko sunkiai kilnoti dėl ko paÅ¡lijo sveikata, dažnai bÅ«davo nedarbinga.

Neprisimena, kada įvyko esminis sveikatos pablogėjimas. Nežinojo, kad reikia kreiptis į notarÄ , savo vardu persirašė paslaugų butui teikimo sutartis, t. y. dujas, elektrÄ , ir manė, kad Å¡ių veiksmų pakanka tam, jog jai nuosavybės teise priklausytų ir sutuoktinio buto dalis, per 22 metus nė karto nekilo abejonių, kad galbÅ«t klausimas su sutuoktinio palikimu yra neiÅ¡sisprendęs. Nemokėjo dalies už buto bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, nes daug pinigų reikėjo remontui, skolinosi pas kaimynę remontui ir pirmiausia skolÄ atidavė kaimynei.

Dabar po truputį pradėjo grÄ Å¾inti skolÄ , nes pakėlė pensijÄ . Ä® namo administratorių dėl skolos nesikreipė, nes jų name nėra namo administratoriaus, į anksčiau buvusias bÅ«tų Å«kio komunalines įmones nesikreipė. Apie skolÄ už bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«rÄ sužinojo, kai atvažiavo iÅ¡ Vilniaus ir pasakė, kad valstybė yra dalies buto savininkė. Patvirtino, kad visada gyveno adresu (duomenys neskelbtini), tačiau per tÄ laikÄ yra gulėjusi ligoninėje, važiuodavo prižiÅ«rėti vaikÄ savaitei.

NurodytÄ vaikÄ pradėjo prižiÅ«rėti prieÅ¡ Å¡eÅ¡iolika metų. Bute po sutuoktinio mirties gyveno su savo vaiku, paskui viena, vaikas išėjo iÅ¡ buto prieÅ¡ 15 metų. Jokio praneÅ¡imo iÅ¡ VÄ® „Turto bankas“ nėra gavusi, nes paÅ¡to dėžutės bÅ«davo iÅ¡plėštos. Neprisimena, kada buvo padarytas jos paÅ¡to dėžutės užraktas, be to bÅ«na atvejų, kad paÅ¡tininkai klysta pristatydami korespondencijÄ . P. M., kurio vardu iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita už internetÄ ir televizijÄ , yra ieÅ¡kovės buvęs vyras, Å¡iuo metu gyvenantis pas sÅ«nų.

Su P. M. susituokė (duomenys neskelbtini) metais, skyrybų datos neprisimena. Su A. K. susituokė (duomenys neskelbtini) metais.

4. Atsakovę Lietuvos RespublikÄ atstovaujanti VÄ® „Turto bankas“ atsiliepime į ieÅ¡kinį praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį. Nurodė, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ .

Vertinant ieÅ¡kovo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo asmens elgesio standartai. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad ieÅ¡kovas, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiÅ¡kė noro priimti palikimÄ ir palikimo priėmimo neįformino teisės aktų nustatyta tvarka.

A. K. mirė (duomenys neskelbtini), valstybei paveldėjimo teisės liudijimas buvo iÅ¡duotas tik (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė paveldėjimo teisės į ½ dalį minėto buto nerealizavo daugiau kaip 20 metų. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių, ji nebuvo rÅ«pestinga palikimo priėmimo klausimu. Atsakovei 2017 m. balandžio 27 d. raÅ¡tu buvo praneÅ¡ta apie skolÄ už buto esančio (duomenys neskelbtini) aptarnavimÄ , bei nurodant, kad nepaveldėta minėto buto dalis po A. K. mirties.

Atsakovė 2020 m. kovo 30 d. raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovę, kad ji įformintų savo paveldėjimo teisę į minėto buto dalį, kitu atveju minėto buto dalį paveldės valstybė. Tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovės jokio atsakymo negauta. Ä®statymų leidėjas, įtvirtindamas valstybės paveldėjimo pagal įstatymÄ galimybę, siekė iÅ¡vengti palikėjo turto neapibrėžto statuso bei užtikrinti palikėjo kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ tais atvejais, jei mirus palikėjui nebÅ«tų įpėdinių nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ , nė vienas įpėdinis nepriimtų palikimo arba iÅ¡ visų įpėdinių bÅ«tų atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai). 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 buvo pakeistos Taisyklės. Vadovaujantis Å¡iomis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimÄ , įvertinimÄ ir apskaitÄ pagal Taisyklių nuostatas vykdo VÄ® „Turto bankas“.

Taigi, teisės aktų nustatyta tvarka VÄ® „Turto bankas“ pagrįstai atliko minėtos buto dalies paveldėjimo procedÅ«ras. IeÅ¡kovė nenurodo, kokias teisės aktų nuostatas pažeidė atsakovas, vykdydamas minėtos buto dalies paveldėjimo procesÄ . Vadovaujantis Taisyklių VII skirsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis valstybei perduotino turto grÄ Å¾inimÄ savininkui įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Taisyklių 149-151 punktai), jeigu teismas patenkintų ieÅ¡kinį, VÄ® „Turto bankas“ turės bÅ«ti atlygintos banko patirtos ir apmokėtos iÅ¡laidos, susijusias su valstybei paveldėjimo teise perėjusiu turtu, t. y. teisinės registracijos, notaro paslaugos bei komunaliniai mokesčiai (jeigu tokie bÅ«tų).

Dėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas pažymėjo, kad susidariusioje situacijoje VÄ® „Turto bankas“, kaip valstybės institucija, kuriai teisės aktai nustato pareigÄ vykdyti valstybės paveldėto nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimÄ , įvertinimÄ ir apskaitÄ pagal Taisyklių nuostatas (Taisyklių 105 punktas), neatliko jokių prieÅ¡taraujančių teisės aktams veiksmų, kurie bÅ«tų galėję pažeisti ieÅ¡kovės interesus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktikÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, kuomet ginčijamas iÅ¡duotas paveldėjimo valstybei teisės liudijimas, kai turtÄ paveldi valstybė CK 5.62 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, o vėliau įpėdinis, priėmęs palikimÄ pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), Å¡iuo pagrindu kreipiasi į teismÄ dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir teismas pripažįsta palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ negaliojančiu (Civilinė byla Nr. e3K-3-359-969/2020).

Tokioje civilinėje byloje įpėdinio patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos, iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomi neteisėti valstybės institucijų veiksmai (neveikimas), nulėmę palikimo perėjimo valstybei liudijimo iÅ¡davimÄ , arba valstybės įgaliotų institucijų netinkamas procesinis elgesys civilinėje byloje, kurioje ginčijamas palikimo perėjimas valstybei. Todėl ieÅ¡kinio reikalavimo tenkinimo atveju reikalavimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo turėtų bÅ«ti atmestas.

5. Atsakovę Lietuvos RespublikÄ atstovaujanti VÄ® „Turto bankas“ triplike procesinės pozicijos nepakeitė. Nurodė, kad ieÅ¡kovė dublike nurodo iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes kaip ir ieÅ¡kinyje. VÄ® „Turto bankas“ nebuvo informuotas apie ieÅ¡kovės ketinimus įteisinti palikimo priėmimÄ . IeÅ¡kovė nepateikia argumentų, kodėl valstybė neturėjo teisės priimti palikimo.

6. Atsakovę Lietuvos RespublikÄ atstovaujančios VÄ® „Turto bankas“ atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieÅ¡kinį ir triplike nurodytÄ procesinę pozicijÄ , pabrėžė, kad valstybė neteisėtų veiksmų neatliko, valstybei niekaip nebuvo praneÅ¡ta apie faktÄ , kad ieÅ¡kovė priėmė A. K. palikimÄ faktiÅ¡kai priimdama valdyti paveldimÄ turtÄ . Teismas konstatuoja:

7. Å ioje byloje ieÅ¡kovės Z. M. ieÅ¡kinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ Nr. 2824 grindžiamas ieÅ¡kovės nuosavybės teisėmis į ieÅ¡kovės mirusiam sutuoktiniui A. K. priklausiusiÄ Â½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė laikosi pozicijos, kad jos buvimas vienintele mirusiojo A. K. įpėdine ir atlikti remonto darbai yra pagrindas konstatuoti, jog jai nuosavybės teise priklauso ir A. K. priklausiusi ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), po A. K. mirties. Dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovė taip pat praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po A. K. mirties priėmė jo palikimÄ pradėdama faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ . Atsižvelgiant į tai, teismas pirmiausiai vertins bÅ«tent šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ , nes tik Å¡io juridinio fakto nustatymas sudarytų sÄ lygas konstatuoti, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas buvo iÅ¡duotas nepagrįstai.

8. Teismas nustatė, kad A. K. turtÄ sudarė ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), įgyto pagal 1992 m. balandžio 6 d. sutartį (e. b. l. 26-27). Byloje nėra ginčo dėl to, kad kitÄ Â½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo ieÅ¡kovė Z. M. (e. b. l. 57). Byloje taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad Z. M. yra A. K. įstatyminė įpėdinė, kadangi A. K. mirties momentu buvo jo sutuoktinė (e. b. l. 10,12). A. K. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 10, 13). Taigi, A. K. palikimas atsirado po (duomenys neskelbtini) ir Å¡iems paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. Civiliniame kodekse (toliau – 1964 m. CK) paveldėjimÄ reglamentuojančios teisės normos, galiojusios palikimo atsiradimo metu.

9. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 567 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei tuo atveju, jeigu nėra nei įstatyminių, nei testamentinių įpėdinių, arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iÅ¡ visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti. Todėl nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti, ar ieÅ¡kovė Z. M., bÅ«dama įstatymine A. K. įpėdine, priėmė A. K. palikimÄ 1964 m. CK nustatyta tvarka, kas leistų spręsti, jog (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. 2824 buvo iÅ¡duotas po to, kai Z. M. iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ priimti A. K. palikimÄ ir jį priėmė.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad palikimo priėmimas savo esme yra vienaÅ¡alis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Asmens valia sukuria civiliniuose santykiuose teisines pasekmes, jeigu ji turi objektyviÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ , iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai asmens valios iÅ¡raiÅ¡ka laikomas ir tylėjimas (1964 m. CK 41 straipsnis; 2000 m. CK 1.64 straipsnis). 1964 m.

CK 587 straipsnyje nenurodyta, kad palikimas gali bÅ«ti priimtas tylėjimu ar neveikimu. PrieÅ¡ingai, įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, iÅ¡reikÅ¡damas savo valiÄ , turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal nurodytÄ teisės normÄ Ä¯pėdinis savo valiÄ turi iÅ¡reikÅ¡ti per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem bÅ«dais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ , arba pradėti faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė Z. M. siekė įrodyti, kad ji priėmė A. K. palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama valdyti jo turtÄ Â½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir ten esančius A. K. kilnojamuosius daiktus.

11. Teismas pažymi, kad siekiant nustatyti, ar ieÅ¡kovė Z. M. atliko aktyvius veiksmus A. K. palikimui priimti, Å¡i aplinkybė vertintina tame kontekste, jog pati Z. M. yra kitos ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, todėl itin svarbu atriboti, kuriuos veiksmus ieÅ¡kovė atliko kaip savo buto dalies savininkė, o kuriuos kaip aktyvius veiksmus priimant A. K. palikimÄ . Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl ilgo laiko tarpo nuo palikėjo A. K. mirties byloje nėra įrodymų apie tai, kokius veiksmus ieÅ¡kovė Z. M. atliko ar neatliko per Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ po A. K. mirties (duomenys neskelbtini) ir dėl Å¡ių aplinkybių byloje galima spręsti tik pagal netiesioginius įrodymus.

12. Vertindamas Å¡ias aplinkybes teismas nustatė, kad po A. K. mirties pradėjo kauptis skolÄ už bendrojo naudojimo objektų, priskirtų A. K. buto (duomenys neskelbtini) daliai, administravimÄ , kuri 2022 m. balandžio mėn. sudarė 1 257,17 Eur (e. b. l. 54-55, 60, 131-132, 141). IeÅ¡kovė mokėjo tik už butui teikiamÄ Å¡ilumos energijÄ , vandenį, dujas, elektrÄ ir kitas paslaugas, už kurias apmokama pagal jų suvartojamÄ kiekį (e. b. l. 28-34, 36-38, 138-134). Todėl įvertinus tai, kad pati ieÅ¡kovė buvo dalies buto savininkė ir gyvendama bute, naudojo Å¡ias paslaugas, taip pat ir po A.

K. mirties, apmokėjimas už jas negali bÅ«ti vertinamas kaip valios priimti velionio A. K. palikimÄ iÅ¡raiÅ¡ka. TokiÄ valiÄ atspindėtų bÅ«tent A. K. priklausiusios turto dalies valdymas, tuo tarpu besikaupianti skola už bendrojo naudojimo objektų, priskirtų A. K. buto (duomenys neskelbtini) daliai, administravimÄ rodo, kad ieÅ¡kovė aktyvių veiksmų perimti palikėjo A. K. civilines teises ir pareigas neatliko.

13. Aplinkybės apie A. K. priklausiusios buto dalies valdymÄ kaip savo nepatvirtina ir ieÅ¡kovės nurodytas atliktas buto remontas. Teismas vėlgi, atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovė remontavo butÄ , kurio ½ dalis priklauso jai nuosavybės teise, taigi atlikdama buto remontÄ iÅ¡ esmės rÅ«pinosi jai priklausančia nuosavybės dalimi ir savo poreikiais gyvenant bute. Be to, nei pati ieÅ¡kovė, nei ieÅ¡kovės atstovė teismo posėdžio metu nenurodė, kokius konkrečius kilnojamuosius daiktus turėjo A.

K., kad bÅ«tų galima spręsti, jog ieÅ¡kovė pradėdama valdyti A. K. priklausiusius kilnojamuosius daiktus priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama valdyti visÄ A. K. priklausiusį turtÄ . Teismo tenkintas praÅ¡ymas apklausti liudytojus byloje taip pat buvo atsiimtas. Tuo tarpu byloje esančiais įrodymais nustatytas nesirÅ«pinimas bendrojo naudojimo objektais patvirtina, kad ieÅ¡kovė neatliko reikiamų aktyvių veiksmų priimti A. K. palikimÄ per Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ po jo mirties.

14. Teismas vertina kaip nepagrįstÄ ir ieÅ¡kovės aiÅ¡kinimÄ , kad jos riboti finansiniai iÅ¡tekliai buvo labiau reikalingi buto remontui. Kaip minėta, ieÅ¡kovė remontuodama butÄ pirmiausia rÅ«pinosi savo nuosavybės dalies priežiÅ«ra ir savo pačios poreikiais. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas daro dėl to, kad iÅ¡ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, jog kas mėnesį mokama suma už bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«rÄ buvo itin nedidelė ir iki 2014 metų vidurio vidutiniÅ¡kai sudarydavo iki 10 Eur per mėnesį (e. b. l. 131), tuo tarpu buto remontui (grindų, vamzdynų keitimui), kad galėtų tinkamai naudotis jai priklausančia buto dalimi, ieÅ¡kovė neabejotinai iÅ¡leido daug didesnę sumÄ .

Ta aplinkybė, kad 2011 m. spalio ir gruodžio mėn. buvo atliekami 28,96 Eur ir 66,39 Eur mokėjimai bei 2016 m. birželio ir liepos mėn. 549,97 Eur ir 143,53 Eur mokėjimai (e. b. l. 131-132), rodo, kad ieÅ¡kovei seniai buvo žinoma apie besikaupiančiÄ skolÄ ir galimai namo administratoriui paraginus buvo atliekami tam tikri mokėjimai, tačiau jie nebuvo tokios apimties, kad neabejotinai leistų spręsti, jog tai aktyvÅ«s veiksmai priimant A. K. palikimÄ . PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės naudojosi tuo, kad neatlikdama aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo gali neperimti ir A.

K. palikimÄ sudarančių prievolių.

15. Teismo neįtikino ir tie ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai, kad ji bÅ«tų ėmusis veiksmų užfiksuoti faktÄ , jog ji priėmė A. K. palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti paveldimÄ turtÄ , jei bÅ«tų žinojusi, kad tokius veiksmus reikia atlikti. Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė buvo informuota apie valstybės ketinimÄ kreiptis į notarÄ dėl palikimo perėjimo valstybei ir įspėta, jog turi pateikti įrodymus, kad yra priėmusi A. K. palikimÄ dar 2020 m. kovo 30 d. (e. b. l. 61), tačiau ta aplinkybė, kad valstybei (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡duotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, rodo, jog ieÅ¡kovė įrodymų apie A.

K. palikimo priėmimÄ nepateikė. IeÅ¡kovė nurodydama aplinkybes, kad jos paÅ¡to dėžutė buvo iÅ¡plėšta, dėl ko esÄ ji negavo minėto praneÅ¡imo, negalėjo nurodyti nei laiko, kada tai įvyko, nei laiko, kada galiausiai įtaisė užraktÄ savo paÅ¡to dėžutei. Todėl ieÅ¡kovei tinkamai nepaneigus fakto, kad ji gavo minėtÄ VÄ® „Turto bankas“ praneÅ¡imÄ , laikytina, jog ieÅ¡kovei buvo žinoma apie VÄ® „Turto bankas“ ketinimÄ kreiptis dėl palikimo perėjimo valstybei.

Å io fakto nepaneigia ir ta ieÅ¡kovės nurodyta aplinkybė dėl paÅ¡tininkų klaidų pristatant siuntas jos gyvenamajame name, nes ieÅ¡kovė tik iÅ¡kėlė tokiÄ versijÄ , tačiau nepateikė tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis).

16. Byloje taip pat yra pateikti duomenys, kad ieÅ¡kovei nuo 2007 m. vasario 15 d. nustatytas 55 proc. darbingumo lygis dėl ieÅ¡kovės turimų lėtinių ligų (e. b. l. 172-173). Teismo vertinimu ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klė A. K. mirties nebuvo tokia, kuri galėjo kliudyti ieÅ¡kovei atlikti aktyvius veiksmus priimant A. K. palikimÄ ar kreipiantis dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Teismas atkreipia dėmesį, kad A. K. mirties momentu (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė Z. M. buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus (e. b. l. 10), o pablogėjusi sveikatos bÅ«klė, nulėmusi darbingumo netekimÄ , užfiksuota praėjus beveik 8 metams po A. K. mirties. Todėl įvertinus aplinkybę, kad A. K. palikimas turėjo bÅ«ti priimtas per 6 mėnesių terminÄ po jo mirties, teismas neturi pagrindo spręsti, jog Å¡iuo laikotarpiu ieÅ¡kovės Z. M. sveikatos bÅ«klė kliudė ieÅ¡kovei tuos veiksmus atlikti.

17. Apibendrinant nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines iÅ¡vadas, teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kinio reikalavimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo negali bÅ«ti tenkinamas, nes byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog ieÅ¡kovė Z. M. atliko aktyvius veiksmus ir priėmė A. K. palikimÄ po jo mirties faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldimÄ turtÄ (CPK 185 straipsnis). Kadangi nei dalies buto valdymas nuosavybės teise, nei teisės į palikimÄ turėjimas pagal 1964 m. CK normas nebuvo pagrindas po A.

K. mirties nuosavybės teisei įgyti į A. K. priklausiusio buto dalį, atmestini ir ieÅ¡kinio reikalavimai dėl (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. 2824 pripažinimo negaliojančiu bei nuosavybės teises į ½ nekilnojamo turto dalį, kilnojamojo turto dalį, esančias (duomenys neskelbtini), po velionio A. K. mirties pripažinimo. Kitų pagrindų pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ Nr. 2824, nei ieÅ¡kinyje nurodyti palikimo perėjimo valstybei liudijimo negaliojimo pagrindai, teismas nenustatė.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo 18. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Atsakovę atstovaujanti VÄ® „Turto bankas“ praÅ¡ymo atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė. Jeigu ieÅ¡kinys atmestas, bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ieÅ¡komos į valstybės biudžetÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo, kuris nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Kadangi ieškovė Z. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. liepos 29 d. ir 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendimais yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, nusprendžia: ieškinį atmesti. Sprendimui įsiteisėjus, pranešti Nekilnojamojo turto registrui apie tai, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-7705-1162/2022 dėl daiktinių teisių į 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri lygiomis dalimis šiuo metu priklauso A.

K. ir Lietuvos Respublikai, ir šioje byloje įsiteisėjo priimtas galutinis procesinis sprendimas. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Teisėja Silvija Gervienė