2018-07-02 Nr. AB-12452-3-62-3-00157-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-4281-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00157-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui M. P., trečiajam suinteresuotam asmeniui individualiai įmonei „(duomenys neskebtini)” dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo M. P. 2009,19 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

2. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2015 m. gegužės 1 d. nesumokėjo pareiškėjui 2009,19 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (už atsakovui nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2015 m. gegužės 1 d. nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą (siuvimo cechą), esantį (duomenys neskebtini)), ir kuri buvo paskaičiuota Prienų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (toliau – Nuostatai) 10-12 punktų nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad atsakovui kyla prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą norminių teisės aktų pagrindu.

3. Atsakovas M. P. teismo posėdžio metu su skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad iki 2015 m. gegužės 11 d. jam nuosavybės teise priklausė nekilnojamojo turto objektas – siuvimo cechas, esantis (duomenys neskebtini) rajone. Nurodė, kad su UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ jokios atliekų išvežimo sutarties sudaręs nebuvo, ginčo statiniuose nurodytu laikotarpiu jokios veiklos nevykdė, atliekos nesusidarė. Pareiškėjas pastatė nedidelį konteinerį, tačiau jis ginčo laikotarpiu paslaugos neteikė, šiukšlių niekada neišvežė, todėl nepagrįstai reikalauja mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo individuali įmonė „(duomenys neskebtini) “ atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 885,86 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

7. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad atsakovas pagal Nuostatus yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kadangi jam nuosavybės teise iki 2015 m. gegužės 11 d. priklausė nekilnojamojo turto objektas (siuvimo cechas), esantis (duomenys neskebtini). Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog mokestis už nekilnojamojo turto objektą, esantį „(duomenys neskebtini) rajone, į minėtą įsiskolinimą nėra įskaičiuotas, kadangi 2011 metais keitėsi adresai ir minėtas adresas buvo pakeistas į (duomenys neskebtini) rajonas. Atsakovas 2015 m. gegužės 11 d. minėtą nekilnojamojo turto objektą pardavė ir šis turtas nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui IĮ „(duomenys neskebtini) “. Atsakovas nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2015 m. gegužės 1 d. už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskebtini), nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė įsiskolinimas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str.).

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas su skundu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2016 m. vasario 3 d. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, sprendė, kad pareiškėjui iš atsakovo vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, t. y. už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 1 d. Todėl teismas sprendė, kad yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už 2010 metus, taigi priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 885,86 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, o pareiškėjo reikalavimą dėl vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nustatyta tvarka nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą neatleistas, mokesčio dydis pagrįstas, o įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas nėra vietinės rinkliavos mokėtojas, nepateikta. Taip pat teismas pabrėžė, kad aplinkybė, jog atsakovas gyvenamąją vietą yra deklaravęs bei nuolat gyvena kitoje gyvenamojoje vietoje, neatleidžia jo nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

III. 10. Atsakovas M. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo patikslintą prašymą atmesti visa apimtimi.

11. Atsakovas pažymi, kad visą šio ginčo nagrinėjimo teismuose laiką atsakovas iš pareiškėjo niekada nėra gavęs jokių sąskaitų ar pranešimų apie pareigą mokėti rinkliavą ir/ar apie tai, kad yra susidariusi skola. Atsakovas taip pat teikė įrodymus, kad iš ginčo objekto jokios atliekos nuo 2010 m. nebuvo išvežamos, t. y. pareiškėjas jo nurodytu adresu niekada neteikė jokių paslaugų, už kurias siekia surinkti rinkliavą. Todėl nenustačius fakto, kad viešoji paslauga buvo teikiama, pareiškėjas nepagrįstai ir neteisėtai praturtės. Akivaizdu, kad teismas neįvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi Nr. eA-1751-261/2017 (kuria buvo perduota byla nagrinėti iš naujo) nustatyto įpareigojimo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti šios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir nustatyti, ar besikreipusio į teismą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Taigi jau antrą kartą buvo visiškai neišanalizuotos ir neįvertintos aplinkybės, ar apskritai yra pagrindas priteisti rinkliavą iš atsakovo, kai jis nėra gavęs jokios viešosios paslaugos.

12. Atsakovas pažymi, kad jis teikė prašymą teismui, jog būtų užtikrintas pareiškėjo atstovo dalyvavimas teismo posėdžio metu siekiant išsiaiškinti aplinkybę, kodėl pareiškėjas neteikė komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos. Tačiau teismas tokio prašymo neišsprendė ir motyvavo, kad pareiškėjo dalyvavimas šiame procese nėra pripažintas būtinu.

13. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų ar paaiškinimų, kodėl nuo 2010 m. nepateikė jokios informacijos atsakovui apie jam skaičiuojamą rinkliavą ir jos dydį, atsakovo pareigą tokius mokėjimus mokėti, taip pat, kodėl nepateikė pranešimų ar pretenzijų dėl esamo rinkliavos įsiskolinimo. Tokiais veiksmais pareiškėjas piktnaudžiauja jam suteiktais viešojo administravimo įgaliojimais.

14. Atsakovas nurodo, kad jis teikė į bylą duomenis, jog pareiškėjas prie atsakovui nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo gamybos/pramonės paskirties objekto pastato – siuvimo cecho pastatė gyvenamiesiems namams aptarnauti skirtą 0,12 m3 dydžio konteinerį, nors rinkliavą skaičiavo kaip gamybos ir pramonės paskirties pastatui. Ši aplinkybė taip pat įrodo, kad pareiškėjas nesiekė teikti ir neteikė atsakovui komunalinių atliekų surinkimo paslaugos.

15. Atsakovo teigimu, teismas skundžiamą sprendimą grindžia Prienų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, tačiau visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, kad 2012 m. vasario 29 d. buvo priimtas Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T3-58, kuriuo patvirtintos Prienų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) bei pripažintas netekusiu galios Prienų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. T3-26 „Dėl Prienų rajono atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 1 punktas. Šių Taisyklių 6.1. punkte buvo nustatyta, kad komunalinių atliekų turėtojai turi teisę gauti tinkamą ir šiose Taisyklėse numatytą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą, o Taisyklių 6.2. punkte nurodyta, kad komunalinių atliekų turėtojai turi teisę gauti informaciją, susijusią su komunalinių atliekų tvarkymu.

16. Atsakovas pažymi, kad jis šio ginčo nagrinėjimo metu nuosekliai įrodinėjo, jog pareiškėjo paslaugų teikimas apsiribojo tuo, kad jis buvo pastatęs mažą 0,12 m3 talpos šiukšlių surinkimo konteinerį, tačiau šiukšlių niekada nevežė ir jokių paslaugų niekada nesuteikė. Todėl atsakovas nesutinka mokėti už paslaugas, kurių pareiškėjas jam nesuteikė.

17. Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimų į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas ir apeliacinis skundas dėl šio sprendimo pateiktas po 2016 m. liepos 1 d. naujos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos įsigaliojimo. Vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 1 dalimi, administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti pirmąja instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas pirmojoje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Šioje dalyje nurodytų bylų, nagrinėjamų apeliacine tvarka, procesas ir proceso atnaujinimas vyksta šio įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo redakciją, galiojančią nuo 2016 m. liepos 1 d.

19. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 140 straipsnyje nustatytomis apeliacinio skundo nagrinėjimo ribomis, nurodo, kad, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, ir pasisako tik dėl apelianto apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.

20. Nagrinėjamoje byloje atsakovas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 22 d. sprendimo, kuriuo tenkintas iš dalies pareiškėjo skundas, teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimo priteisimo.

21. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 1 885,86 Eur rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 1 d. (toliau – ginčo laikotarpis). Atsakovas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, nurodydamas, kad UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ atliekų tvarkymo paslaugos atsakovui neteikė, t. y. šiukšlių niekada neišvežė, su pareiškėju jokios atliekų išvežimo sutarties nesudarė, turto objekte ginčo laikotarpiu atsakovas jokios veiklos nevykdė, atliekos nesusidarė, todėl jis neturi pareigos mokėti pareiškėjui.

22. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nes priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, ir pareiškėjas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė.

23. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia savivaldybės tarybai teisę savivaldybės teritorijoje už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatyti vietines rinkliavas. Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą, tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, vietinių rinkliavų mokėtojams nustato lengvatas, taip pat nustato vietinės rinkliavos grąžinimo atvejus.

24. Nuostatų (redakcijų, galiojusių ginčo laikotarpiu) 5 punkte, be kita ko, nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra visi fiziniai ir juridiniai asmenys, komunalinių atliekų turėtojai, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Savivaldybės teritorijoje.

25. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad atsakovas Prienų rajono savivaldybės teritorijoje ((duomenys neskebtini)) ginčo laikotarpiu nuosavybės teise turėjo nekilnojamąjį turtą – siuvimo cechą. Ši aplinkybė lemia pagrįstą išvadą, kad atsakovas pagal Nuostatų 5 punktą yra vietinės rinkliavos mokėtojas, nes pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

26. Pareiškėjo teigimu, teismas skundžiamą sprendimą grindžia Prienų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtintais Nuostatais, tačiau visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, kad 2012 m. vasario 29 d. buvo priimtas Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T3-58, kuriuo patvirtintos Prienų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės bei pripažintas netekusiu galios Prienų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. T3-26 „Dėl Prienų rajono atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 1 punktas. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo nurodytas Prienų rajono savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 29 d. sprendimas Nr. T3-58, kuriuo buvo panaikintas Prienų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. T3-26 1 punktas, neturi teisinės reikšmės Nuostatų, kuriais šiuo atveju pagrįstai remiasi pareiškėjas byloje, galiojimui, kadangi atitinkamų redakcijų Nuostatai galiojo viso ginčo laikotarpio (t. y. 2011 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 1 d.) metu.

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, jog vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Antra vertus, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018).

28. Byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, kad atsakovas pagal Nuostatus yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kadangi jam nuosavybės teise iki 2015 m. gegužės 11 d. priklausė nekilnojamojo turto objektas (siuvimo cechas), esantis (duomenys neskebtini). Byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas adresu (duomenys neskebtini) rajonas, esančiu nekilnojamuoju turtu nesinaudojo ir ten jokių atliekų ginčo laikotarpiu nesukaupė. Be to, atsakovas savo procesiniuose dokumentuose pats patvirtino, kad pareiškėjas prie atsakovui nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo gamybos/pramonės paskirties objekto pastato (siuvimo cecho) pastatė 0,12 m3 dydžio konteinerį, o byloje nėra įrodymų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, jog pareiškėjas nevežė atliekų iš šio konteinerio. Pažymėtina, kad atsakovas dėl vietinės rinkliavos lengvatos ar atleidimo nuo rinkliavos už nenaudojamus, kaip teigia, pastatus Prienų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 nustatyta tvarka nesikreipė. Atsižvelgdama į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas pagal objektyvius duomenis pripažintinas atliekų turėtoju ir atitinkamai vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų 5 punkto prasme.

29. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog minėta rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Nustačius, kad atsakovas Nuostatų pagrindu laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju, konstatuotina, kad jis turėjo pareigą ginčo laikotarpiu mokėti rinkliavą. Iš pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų matyti, kad atsakovas už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskebtini) (byloje nustatyta, kad 2011 metais keitėsi adresai ir minėtas namo numeris adresu (duomenys neskebtini) buvo pakeistas į (duomenys neskebtini)), nemokėjo ginčo laikotarpiu vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė įsiskolinimas (ABTĮ 57 str.). Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo priteisto įsiskolinimo dydžio (1 885,86 Eur) atsakovas apeliaciniame skunde neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo aspektu nepasisako.

30. Sutiktina su atsakovu, kad jis kaip komunalinių atliekų turėtojas turi teisę gauti informaciją, susijusią su komunalinių atliekų tvarkymu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas į bylą pateikė mokėjimo pranešimų ir 2012 m. gegužės 2 d., 2013 m. lapkričio 26 d., 2014 m. vasario 4 d., 2015 m. sausio 20 d., 2015 m. balandžio 10 d., 2015 m. rugpjūčio 6 d. įspėjimų dėl susidariusios skolos, kuriuos siuntė atsakovui adresu (duomenys neskebtini), kopijas. Todėl pripažintina, kad atsakovas žinojo apie susidariusį įsiskolinimą, o jo teiginiai, kad pareiškėjas jam nuo 2010 m. neteikė jokios informacijos apie skaičiuojamą rinkliavą ir jos dydį, pretenzijas dėl susidariusio rinkliavos įsiskolinimo, yra atmestini kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs. Taigi šiuo atveju konstatuotina, kad atsakovas neįrodė, jog negavo minėtų mokėjimo pranešimų ir įspėjimų apie susidariusį įsiskolinimą. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė iš atsakovo nesumokėtos rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 1 d.

31. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, taip pat iš esmės pritardama kitiems pirmosios instancijos teismo argumentams, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindų panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą. Vadovaujantis išdėstytais motyvais konstatuotina, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 22 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo M. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė