2024-05-08 Nr. AB-7398-3-62-3-00774-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-21-520/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00774-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovo atstovas, Tarnyba), 29 600 Eur neturtinės žalos ir 1,85 Eur turtinės žalos atlyginimą.

2. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) (po reorganizacijos – Tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas), atsakydama į pareiškėjo prašymus ir skundus 2022 m. gegužės 25 d. raštu Nr. 7-4777, 2022 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. 7-4938, 2022 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. 7-5012, 2022 m. sausio 1 d. raštu Nr. 7-4995, 2022 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. 7-4970, 2022 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. 7-4747 ir 2022 m. spalio 20 d. raštu Nr. 7-6071, nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto 20 darbo dienų termino atsakymams parengti. Pareiškėjas skundėsi dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareigūnų veiksmų ir pažeistų teisių, tačiau laisvės atėmimo įstaiga, nesilaikydama VAĮ reikalavimų, pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamą viešąjį administravimą, pareiškėjui buvo sukelti nepatogumai ginti savo teises, gauti reikalingą informaciją, rinkti įrodymus, gauti atsakymus per įstatymo nustatytą terminą. Vilkinusi priimti administracinius sprendimus, administracija išbalansavo pareiškėjo įrodymų rinkimą, sukėlė netvarką pareiškėjo teisių gynimo procese ir todėl pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, vertintiną 200 Eur suma.

2.2. Pareiškėjas 2020 m. balandžio 25 d. apie 9.15–10.00 val. buvo užpultas pareigūnų. Pareigūnas, dirbantis Antrajame būryje, kuriame pareiškėjas tuomet atliko laisvės atėmimo bausmę, išvedė pareiškėją iš kameros paskambinti telefonu, esančiu pareigūnų poste. Pareiškėjui išėjus į lauką, kilo incidentas, per kurį pareigūnai panaudojo specialiąsias priemones – tazerį bei antrankius, nors pareiškėjas nesipriešino, vykdė pareigūnų nurodymus, nesielgė agresyviai. Gulinčiam pareiškėjui buvo suduoti smūgiai į veido sritį ir kitas kūno vietas. Pareiškėjas patyrė veido sužalojimus, nosies sumušimą, stiprų skausmą, įvairių kūno vietų skausmus, psichologinius išgyvenimus, baimės ir bejėgiškumo jausmą. Dėl šio įvykio pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, vertintiną 25 000 Eur suma.

2.3. Pravieniškių PN-AK 2022 m. rugpjūčio mėnesį įrašė pareiškėją į linkusių užpulti įskaitą, pareiškėjas dalyvavo komisijos posėdyje, kuriame jam buvo pranešta, jog jei jis nebus įrašytas į įskaitą, su sprendimu supažindintas nebus, o jei bus nuspręsta pareiškėją į įskaitą įrašyti, jis bus supažindintas su sprendimu. 2022 m. rugpjūčio mėnesį į pasivaikščiojimo kiemelį atėjo darbuotoja ir davė pasirašyti ant nutarimo įtraukti pareiškėją į įskaitą, taip pat davė perskaityti pirmąjį nutarimo lapą, tačiau su visais likusiais dokumentais, buvusiais prie nutarimo, neleido susipažinti. Iš pirmojo lapo nėra aišku, kuo remiantis pareiškėjas buvo įrašytas į įskaitą. Nutarimo kopija pareiškėjui nebuvo įteikta, todėl nei nutarimo datos, nei numerio pareiškėjas nežino ir jam nebuvo sudaryta galimybė tai sužinoti. Tokiu būdu iš pareiškėjo buvo atimta galimybė apskųsti nutarimą, su kuriuo jis nesutinka. Dėl šios situacijos pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą, kuri 2022 m. lapkričio 3 d. pažymoje Nr. 4D-2022/1-998/999 konstatavo, jog Pravieniškių PN-AK direktoriaus priimtas įsakymas nepakankamai motyvuotas, jame nėra pateikta jokių aiškių argumentų, kodėl pareiškėjui minėtu sprendimu pabloginama padėtis jį įrašant į įskaitą, nenurodžius motyvų pačiame įsakyme, Pravieniškių PN-AK administracija turėjo tarnybinį pranešimą ir protokolą, kaip įsakymo sudedamąją dalį pateikti pareiškėjui susipažinti. Tačiau pareiškėjas nebuvo tinkamai supažindintas su šiuo administraciniu sprendimu bei tai užkirto galimybę apskųsti sprendimą dėl įrašymo į įskaitą. Dėl įrašymo į įskaitą pareiškėjui taikomi papildomi teisių ir laisvių apribojimai. Jei pataisos įstaiga būtų veikusi tinkamai, nebūtų reikėję kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, siekiant apginti savo teises, be to, pareiškėjas iki šiol negali apskųsti jo netenkinančio sprendimo. Dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, vertintiną 100 Eur suma.

2.4. Nuo 2022 m. liepos 25 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d. naudojantis dušu pareiškėjui tekdavo praustis netinkamos temperatūros vandeniu. Nustatyti vandens temperatūros buvo neįmanoma, vanduo buvo tai šiltas, tai šaltas, o tokios prausimosi duše sąlygos buvo pavojingos pareiškėjo sveikatai, pažeidė jo orumą. Pareiškėjo nurodytu laiku buvo nevalyti ir apkalkėję boilerių filtrai ir sistema, kuri tiekia karštą vandenį į dušines. Pareiškėjas, prausdamasis duše, kiekvieną kartą patirdavo didelius emocinius, psichologinius nepatogumus ir patyrė neturtinę žalą, vertintiną 1 000 Eur suma.

2.5. Pareiškėjas 2023 m. sausio 15 d. kreipėsi į Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administraciją, prašydamas supažindinti jį su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) 2022 m. rugsėjo 13 d. patikrinimo aktu Nr. (2-22 4.80Mr)PP-5626. 2023 m. vasario 3 d. raštu Nr. SN-22-392 įstaiga atsisakė pareiškėją supažindinti su šiuo aktu. Tuomet pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (toliau – ir Teisingumo ministerija) ir Tarnybą, prašydamas panaikinti 2023 m. vasario 23 d. raštą ir įpareigoti supažindinti pareiškėją su prašomu protokolu, patikrinimo aktu, tačiau pareiškėjui buvo pateikti su jo skundu nesusiję aktai, problema nebuvo sprendžiama. Negavęs reikiamos informacijos, pareiškėjas buvo priverstas vilkinti kreipimąsi į teismą dėl netinkamų kalinimo sąlygų, rašyti skundą į Tarnybą, Teisingumo ministeriją, naudoti laiko ir žmogiškuosius išteklius, patirti žalą dėl laiškų siuntimo, išgyventi emocinius ir psichologinius išgyvenimus. Dėl šio įvykio patirta neturtinė žala vertintina 100 Eur suma.

2.6. NVSC 2022 m. rugsėjo 13 d. patikrinimo metu nustatė, kad Pravieniškių PN-AK Antrajame sektoriuje 6–7 būrių dušinių boilerių filtrai netvarkingi. Pareiškėjas norėjo gauti informaciją apie jam aktualias kalinimo sąlygas, patyrė turtinę žalą – 1,20 Eur pašto išlaidų dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kreipiantis į Teisingumo ministeriją ir Tarnybą.

2.7. Pareiškėjas nuo 2022 m. spalio 31 d. iki 2023 m. kovo 27 d. po 5 kartus per savaitę prausėsi duše (3 kartus per savaitę pagal įstaigos nustatytą grafiką ir 2 kartus pasinaudojus sporto aikštynu). Prausiantis duše nebuvo užtikrintas privatumas, dušai buvo įrengti vienas priešais kitą. Pareiškėją besiprausiantį matė kiti nuteistieji, taip pat per duryse esantį stebėjimo langą matė pareigūnai, visi asmenys, praeinantys koridoriumi. Dėl to buvo žeminamas pareiškėjo orumas, pareiškėjas patyrė neigiamus emocinius išgyvenimus, o patirta žala vertintina 3 000 Eur suma.

2.8. Pareiškėjas 2022 m. birželio 28 d. prašė Pravieniškių PN-AK suteikti informaciją, kada pareiškėjas atitiks kriterijus, kad būtų perkeltas iš drausmės į paprastąją grupę. 2022 m. liepos 22 d. atsakyme Nr. 7-4038 Pravieniškių PN-AK nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 18 d. pareiškėjas gali būti perkeltas į paprastąją grupę pagal jo tuo metu esančią teisinę padėtį. 2022 m. rugsėjo 18 d. pareiškėjas į paprastąją grupę nebuvo perkeltas. 2022 m. rugsėjo 16 d. su prašymu pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją, prašydamas pateikti informaciją, ar nuo 2022 m. liepos 22 d. pasikeitė jo teisinė padėtis. 2022 m. spalio 20 d. pareiškėjui buvo pateiktas atsakymas Nr. 7-6073 su neaktualiais teisės aktais, tačiau į klausimą nebuvo atsakyta. Šį atsakymą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas). 2022 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. 7242 Pravieniškių PN-AK pakartotinai atsakė į pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 16 d. prašymą ir nurodė, jog nuo 2022 m. liepos 22 d. pareiškėjo teisinė padėtis nepasikeitė, t. y. tam, kad gautų reikalingą informaciją, pareiškėjui teko laukti 3 mėnesius ir 6 dienas, kreiptis į Kalėjimų departamentą. 2022 m. liepos 22 d. atsakymas suteikė pareiškėjui lūkesčius būti perkeltam į paprastąją grupę iš drausmės grupės, tačiau pareiškėjas nebuvo perkeltas į paprastąją grupę, tai sukėlė jam neigiamus išgyvenimus. Dėl to, kad reikėjo su skundu kreiptis į Kalėjimų departamentą, pareiškėjas patyrė 0,65 Eur turtinę žalą dėl laiško išsiuntimo, taip pat patyrė neturtinę žalą, vertintiną 200 Eur suma.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Atsakymai į pareiškėjo nurodytus prašymus (skundus) įstaigos administracijoje buvo parengti praleidus VAĮ nustatytą terminą dėl objektyvių priežasčių, t. y. viršijančio įprastinę veiklą darbo krūvio, siekiant visapusiškai išnagrinėti pareiškėjo skundus ir tiksliai nustatyti, ar yra objektyviai įmanoma išsiaiškinti skunduose aprašomas aplinkybes. Pareiškėjas yra asmuo, nuolat teikiantis didelį kiekį skundų įstaigos administracijai (nuo 2022 m. gegužės 15 d. iki 2022 m. spalio 3 d. ji buvo parašęs 259 skundus). Pareiškėjas nepagrindė ir neindividualizavo neigiamų pasekmių (išgyvenimų), byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų pareiškėjui dėl pavėluoto atsakymo kilusias neigiamas pasekmes, t. y. sveikatos sutrikimus ar pan. Pareiškėjas pats sau sukūrė neigiamas pasekmes, nuolat reikšdamas pretenzijas ir teikdamas didelį kiekį skundų kalinimo įstaigos administracijai ir taip sukurdamas didelį darbo krūvį, dėl kurio nespėta jam atsakymus pateikti laiku.

4.2. Pravieniškių PN-AK 2020 m. balandžio 30 d. buvo atliktas tarnybinis tyrimas dėl specialiųjų priemonių panaudojimo prieš pareiškėją, kurio metu nustatyta, kad pareiškėjas atliko neteisėtus veiksmus, nepakluso teisėtiems pareigūnų reikalavimams, agresyviai elgėsi prieš kitus asmenis, bandė jiems sutrikdyti sveikatą, todėl pareigūnai, panaudodami specialiąsias priemones – elektros impulsinį prietaisą bei antrankius, elgėsi teisėtai, nepažeisdami pareigūnų fizinės prievartos panaudojimą reglamentuojančių teisės aktų, veikė adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdami į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pareiškėjo savybes, todėl pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs.

4.3. Pareiškėjas dalyvavo Patariamosios komisijos nuteistųjų teisinės padėties pokyčių ir kitais klausimais posėdyje, t. y. jis žinojo visas aplinkybes, kurių pagrindu pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 8 d. Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu Nr. 2-2315 buvo įrašytas į linkusių užpulti įskaitą.

4.4. Pareiškėjas 2023 m. sausio 15 d. pateikė Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkui prašymą Nr. NPS-22-864 dėl galimybės susipažinti su NVSC 2022 m. rugsėjo 13 d. patikrinimo aktu Nr.(2-22 4.80 Mr)PP-5626. Prašymas nebuvo patenkintas, kadangi pareiškėjo prašomi dokumentai nėra susiję su jo bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, šie dokumentai skirti įstaigai. NVSC 2023 m. rugsėjo 13 d. patikrinimo akte Nr. (2-22 4.80 Mr) 88-5002 pateikiami duomenys ne apie pareiškėjo gyvenamąją vietą, jis nėra asmuo, dėl kurio kreipimosi buvo atliktas minėtas patikrinimas, todėl Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko atsisakymas supažindinti pareiškėją su minėtu patikrinimo aktu yra pagrįstas.

4.5. Dušo patalpoje privatumas buvo užtikrintas, duryse esantis langelis padengtas nepermatoma plėvele, dušo patalpoje įrengtos pertvaros. Pareiškėjas yra specifinį statusą turintis asmuo, linkęs nepaklusti kalinimo įstaigoje nustatytai tvarkai bei užpulti kitus asmenis, stebėjimo langelis skirtas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose. Pareiškėjui 2022 m. liepos 22 d. už įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą skirta nuobauda – papeikimas. Pareiškėjas negalėjo būti perkeltas į paprastąją grupę, nes turėjo galiojančių nuobaudų už padarytus bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimu pareiškėjo E. V. skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK, atmetė reikalavimą dėl žalos atlyginimo pinigais priteisimo.

6. Teismas, spręsdamas dėl Pravieniškių PN-AK raštų pateikimo pareiškėjui, sprendė, jog atitinkami atsakymai pareiškėjui buvo pateikti praleidus VAĮ 10 straipsnyje nustatytą 20 darbo dienų terminą, o atsakovo atstovas tai pripažino ir paaiškino, jog tai įvyko dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl didelio darbo krūvio, be to, buvo siekiama pareiškėjo skundus išnagrinėti visapusiškai ir tiksliai nustatyti, ar objektyviai įmanoma išsiaiškinti skunduose aprašomas aplinkybes. Teismas padarė išvadą, jog įvertinus šį pažeidimą, pripažintina, kad pareiškėjas nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), deklaratyviai nurodydamas, jog pareiškėjui buvo sukelti nepatogumai ginti savo teises, gauti reikalingą informaciją, rinkti įrodymus, buvo sukelta netvarka pareiškėjo teisių gynimo procese, konkrečiai neįvardijus, kokie nepatogumai bei kokios konkrečios neigiamos pasekmės dėl kiekvieno pavėluotai pateikto pataisos įstaigos atsakymo jam kilo. Kartu teismas atkreipė dėmesį į pareiškėjo nuolatos paduodamų skundų kiekį.

7. Teismas, spręsdamas dėl 2020 m. balandžio 25 d. apie 9.15–10.00 val. įvykusio incidento, nurodė, jog Pravieniškių PN-AK buvo atliktas tarnybinis tyrimas dėl specialiųjų priemonių panaudojimo prieš pareiškėją ir 2020 m. balandžio 30 d. Tarnybinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad pareigūnai fizinę prievartą panaudojo adekvačiai esamoms aplinkybėms (pareiškėjas išėjęs į lauką užpuolė du tuo metu vaikščiojusius nuteistuosius, stumdė juos ir bandė suduoti, nevykdė pareigūnų nurodymų paleisti kitą nuteistąjį, garsiai rėkė vartojo necenzūrinius žodžius) ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdami į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai, panaudodami specialiąsias priemones, pažeidė jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, o pareiškėjo neteisėti veiksmai, taip pat ir pareigūnų reikalavimų nevykdymas konstatuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Dėl to Pravieniškių PN-AK pareigūnai, panaudodami specialiąsias priemones, neteisėtų veiksmų neatliko.

8. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl jo nesupažindinimo su sprendimu, kuriuo pareiškėjas įrašytas į linkusių užpulti įskaitą. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 2-2315 pareiškėjas rašytas į linkusių užpulti įskaitą, o įsakyme padarytas įrašas, jog pareiškėjas su įsakymu ir taikomais papildomais režimo reikalavimais supažindintas, tačiau raštiškai patvirtinti supažindinimo faktą atsisakė. Teismas sprendė, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas buvo supažindintas su įsakymu, kuriuo jis įrašytas į įskaitą, žinojo apie priimtą administracinį aktą, apie juo suteiktas teises ir pareigas, pats nurodė, kad jis Patariamosios komisijos nuteistųjų teisinės padėties pokyčių ir kitais klausimais posėdyje, todėl aplinkybės, kurių pagrindų jis įrašytas į įskaitą, jam buvo žinomos. Kita vertus, teismo vertinimu, pareiškėjas galėjo siekti šį įsakymą išreikalauti iš įstaigos administracijos.

9. Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo argumentus dėl naudojimosi dušu nuo 2022 m. liepos 25 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d., su šiais argumentais sutiko. Teismas nurodė, kad, remiantis Pravieniškių PN-AK raštais bei NVSC patikrinimo aktu Nr. (2-22 4.80 Mr) PA-5002, darytina išvada, jog nuo 2022 m. liepos 25 d. iki 2022 m. rugsėjo 14 d. dušo patalpose nebuvo užtikrintas tinkamos temperatūros vanduo, todėl yra pagrindas konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus. Tačiau teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl privatumo pažeidimo dušo patalpose, nes dušo patalpose įrengtos pertvaros ir nors dušai buvo įrengti vienas priešais kitą, o dušo duryse buvo įrengtas stebėjimo langas, dušo patalpoje įrengtos pertvaros užtikrino pakankamą privatumą juose besiprausiantiems asmenimis.

10. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su susipažinimu su NVSC patikrinimo aktu Nr. (2-22 4.80 Mr) PA-5002, padarė išvadą, jog patikrinimas, kurį atlikus buvo surašytas patikrinimo aktas, buvo atliktas ne pagal pareiškėjo skundą, šis aktas, kuriame nustatyti tam tikri pažeidimai, pateiktas tikrinamam subjektui (Pravieniškių 1-ajam kalėjimui) ir šiam subjektui nekilo pareiga su patikrinimo aktu supažindinti pareiškėjo, todėl pareiškėjo prašymas susipažinti su šiuo aktu pagrįstai netenkintas.

11. Teismas, įvertinęs pareiškėjo neperkėlimą iš drausmės grupės į paprastąją grupę, nesutiko su pareiškėjo argumentais, jog Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento veiksmais, susijusiais su pareiškėjo teisine padėtimi, pareiškėjui buvo suteikti lūkesčiai būti perkeltam į paprastąją grupę iš drausmės grupės, o pareiškėjo neperkėlus, tai sukėlė jam neigiamus išgyvenimus. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas turėjo galiojančių nuobaudų, todėl jis negalėjo būti perkeltas į paprastąją grupę, o atsakovo atstovo atsakymas pareiškėjui nevertintinas kaip klaidinantis ar sukėlęs pareiškėjui teisėtus lūkesčius būti perkeltam į paprastąją grupę. Teismo vertinimu, pareiškėjas buvo informuotas apie tai, jog jo teisinė padėtis nepasikeitė dėl to, kad nepasikeitė jam galiojančiais teisės aktais nustatytos subjektinės teisės ir pareigos ir statusas, todėl jo argumentai atmestini.

12. Teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą priteisti 1,85 Eur turtinės žalos atlyginimą, kurią pareiškėjas galbūt patyrė dėl pašto išlaidų, kreipiantis su skundais dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, nes pareiškėjas nepateikė šį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų.

13. Teismas, apibendrinęs ginčo faktines ir teisines aplinkybes, sprendė, jog pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad nuo 2022 m. liepos 25 d. iki 2022 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK Pirmajame sektoriuje nebuvo užtikrintas tinkamos temperatūros vanduo bendrojo naudojimo duše, todėl yra pagrindas spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo. Šiuo atveju, teismo vertinimu, įvertinus pažeidimo trukmę ir intensyvumą bei kitas reikšmingas aplinkybes, teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą.

III. 14. Pareiškėjas E. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą.

15. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė dėl atsakymų, pateiktų pareiškėjui praleidus VAĮ nustatytą terminą, pripažinęs, jog pareiškėjas dėl savo paduodamų skundų kiekio yra atsakingas už viešojo administravimo subjekto praleistus terminus.

15.2. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo argumentus dėl specialiųjų priemonių prieš jį panaudojimo, neapklausė liudytojų, vadovaudamasis įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

15.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog dušo patalpose buvo užtikrinamas privatumas, nes dušai buvo pastatyti vienas priešais kitą ir dušo patalpa buvo matyti pašaliniams asmenims.

15.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl pareiškėjo galimybės susipažinti su NVSC patikrinimo aktu Nr. (2-22 4.80 Mr) PA-5002, nes šis aktas yra susijęs su pareiškėjo kalinimo sąlygomis.

15.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl pareiškėjo neperkėlimo iš drausmės grupės į paprastąją, nes, kaip patvirtino pats teismas, pareiškėjas buvo apgautas, jam nurodžius, kad jis galės būti perkeltas į paprastąją grupę, tačiau to nepadarius.

15.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė 1,85 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas galbūt patyrė dėl pašto išlaidų, kreipiantis su skundais dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.

15.7. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, vadovavosi tik atsakovo atstovo pateiktais įrodymais ir juos vertino palankiai šiai ginčo šalia, t. y. šiuo atveju teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

16. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

17. Atsakovo atstovas teigia, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia reikšmingų argumentų, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ar nepasisakęs dėl kurių nors skunde keltų klausimų ar argumentų, todėl pripažintina, kad šis teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, bei objektyviai įvertino faktus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 18. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesti pareiškėjo E. V. skundo reikalavimai priteisti jam 29 600 Eur neturtinės ir 1,85 turtinės žalos atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, pripažinta, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas), pagrįstumas ir teisėtumas.

19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, jog nuo 2022 m. liepos 25 d. iki 2022 m. rugsėjo 14 d. Pravieniškių PN-AK Pirmajame sektoriuje nebuvo užtikrintas tinkamos temperatūros vanduo bendrojo naudojimo duše, pareiškėjas dėl to patyrė neturtinę žalą, kuri jam kompensuotina pripažįstant pažeidimą. Kitos pareiškėjo skunde nurodytos pretenzijos nepripažintos pagrįstomis ir įrodytomis.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde reikalauja panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundas būtų visiškai patenkintas, t. y. priteista jo nurodyta patirta neturtinė žala pinigais ir turtinė žala dėl jo skunde nurodytų aplinkybių.

21. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Įvertinus pareiškėjo apeliacinio skundo turinį, matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su neteisėtais Tarnybos ir Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmais (neveikimu) ir jo (pareiškėjo) patirta neturtine ir turtine žala.

23. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

24. Pažymėtina, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis.

25. ABTĮ įtvirtinta ribota apeliacija (ABTĮ 140 str. 1 d.), kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

26. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, taip pat akcentuoja, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

27. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atmetė jo argumentus dėl Pravieniškių PN-AK nesilaikymo atsakymo termino, tačiau iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvacijos matyti, kad pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstais pareiškėjo argumentus, jog jam buvo atsakyta pavėluotai, t. y. nesilaikant VAĮ 10 straipsnyje nustatyto 20 darbo dienų termino. Tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs priežastis, dėl kurių buvo pavėluotai atsakyta, į pareiškėjo nuolat reiškiamas pretenzijas ir teikiamus pataisos įstaigos administracijai skundus, ir tai, kad pareiškėjas nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), o tik deklaratyviai nurodė, jog jam buvo sukelti nepatogumai ginti savo teises, gauti reikalingą informaciją, rinkti įrodymus, buvo sukelta netvarka pareiškėjo teisių gynimo procese, konkrečiai neįvardydamas kokie nepatogumai jam kilo, kokios konkrečios neigiamos pasekmės dėl kiekvieno pavėluotai pateikto pataisos įstaigos atsakymo jam kilo, nenustatė, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri jam turi būti atlyginta pinigais.

28. Akcentuotina, kad pareiškėjas ir apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisės aktais ir bylos įrodymais pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti nustatyta, kad jam (pareiškėjui) dėl pateiktų pavėluotai atsakymų turėtų būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

29. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestos jo pretenzijos dėl specialiųjų priemonių prieš jį panaudojimo, ir nurodo, kad nebuvo kviesti liudytojai, nepagrįstai buvo vadovautasi teismo sprendimu, kuriuo jam skirta nuobauda, nes sprendimas yra nepagrįstas ir šališkas, netinkamai įvertinta vaizdo medžiaga.

30. Šie pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs ir abstraktaus pobūdžio, kurie visiškai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad prieš pareiškėją pagrįstai ir teisėtai buvo panaudotos specialiosios priemonės. Pareiškėjas nenurodo jokių įrodymų, kurie paneigtų šią išvadą.

31. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. ABTĮ 59 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti jo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą ar darbo vietą ir bylai turinčias reikšmės aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti. Taigi prašymas turi būti pagrįstas, šio reikalavimo neišpildžius, teismas gali prašymo netenkinti. Be to, aptariamo prašymo tenkinimas neturi trukdyti sklandžiam procesui, todėl liudytojų šaukimas į bylą turi būti ne tik pagrįstas, bet ir užtikrinti racionalų procesą (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-115/2012; kt.).

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepaaiškina, kokius konkrečius liudytojus jis prašė iškviesti į teismo posėdį ir kokias aplinkybes, pagrindžiančias jo (pareiškėjo) argumentus, jie būtų paliudiję.

33. Byloje tinkamai buvo įvertinti surinkti įrodymai (jų visuma), kurie akivaizdžiai patvirtina, jog specialiosios priemonės prieš pareiškėją buvo panaudotos pagrįstai ir teisėtai, ir paneigia pareiškėjo argumentus, kad 2020 m. balandžio 25 d. apie 9.15–10.00 val. jį išvedus paskambinti telefonu, lauke kilo incidentas, per kurį pareigūnai panaudojo specialiąsias priemones – elektros impulsinį prietaisą „Taser“, antrankius, sumušė jį, nors jis nesipriešino, vykdė pareigūnų nurodymus, nesielgė agresyviai.

34. Byloje nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK buvo atliktas tarnybinis tyrimas dėl specialiųjų priemonių panaudojimo prieš pareiškėją ir 2020 m. balandžio 30 d. Tarnybinio tyrimo išvadoje, konstatuota, jog pareigūnai fizinę prievartą panaudojo adekvačiai esamoms aplinkybėms (pareiškėjas išėjęs į lauką užpuolė du tuo metu vaikščiojusius nuteistuosius, stumdė juos, bandė jiems suduoti, nevykdė pareigūnų nurodymų paleisti kitą nuteistąjį, garsiai rėkė, vartojo necenzūrinius žodžius) ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdami į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus pareigūnų tarnybiniai pranešimai, nuteistųjų paaiškinimai, Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialisto 2020 m. balandžio 27 d. Pažyma dėl vaizdo įrašo saugojimo Nr. 41-5215.

35. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. I1-816-1066/2021 pagal pareiškėjo skundą atsakovams Pravieniškių PN-AK ir Vilniaus pataisos namams (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas) dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 67-860 paskirtos nuobaudos – perkėlimo į kamerų tipo patalpas 10 parų panaikinimo. Ši nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, kad jis 2020 m. balandžio 25 d. 9 val. 20 min. paprašė nuvesti jį į kontrolės ir praleidimo punktą paskambinti telefonu, tačiau išėjęs į lauką puolė tuo metu vaikščiojusius kieme Antrojo būrio 25 brigados du nuteistuosius, stumdė juos, bandė suduoti, keikė necenzūriniais žodžiais. Nurodžius nuteistajam nutraukti neteisėtus veiksmus, jis reikalavimo nevykdė, todėl prieš jį buvo panaudotos specialiosios priemonės – elektrošokas „Taser“, koviniai imtynių veiksmai bei uždėti antrankiai. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimu pareiškėjo skundas atmestas, nustačius faktą, kad pareiškėjas atliko neteisėtus veiksmus, nevykdė pareigūnų reikalavimų.

36. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai rėmėsi šiame įsiteisėjusiame ir galiojančiame teismo sprendime nustatytu faktu, kad pareiškėjas atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių prieš jį buvo panaudotos specialiosios priemonės (ABTĮ 57 str. 2 d.), ir nenustatė, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai, panaudodami prieš pareiškėją specialiąsias priemones, atliko neteisėtus veiksmus.

37. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių PN-AK Trečiajame sektoriuje, Trečiojo sektoriaus 9 būrio dušo patalpoje privatumas buvo užtikrintas, duryse esantis langelis padengtas nepermatoma plėvele, dušo patalpoje įrengtos pertvaros.

38. Vertinant pareiškėjo argumentus, susijusius su privatumo neužtikrinimu jam naudojantis dušu, pažymėtina, kad teisės aktai nenustato, kaip turi būti įrengtos dušų patalpos. Šiuo atveju yra aktuali teismų praktika, kurioje išaiškinta, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1190-552/2022; 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-44-525/2024; kt.).

39. Tačiau šioje byloje nustatyta, kad dušai įrengti vieni prieš kitus, o kitoje administracinėje byloje, išnagrinėtoje pagal to paties pareiškėjo skundą dėl privatumo neužtikrinimo jam naudojantis tokios konstrukcijos dušais Pravieniškių PN-AK Trečiajame sektoriuje, konstatuotas privatumo pažeidimas (žr. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I1-446-505/2023). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. kovo 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-9-492/2024, pakeisdamas minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisė pareiškėjui 250 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl vėdinimo sistemos keliamo triukšmo, dušų netvarkingumo ir privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo, dėl tinkamų dušo ragelių neužtikrinimo.

40. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo pareiškėjo privatumo naudojantis dušu nuo 2022 m. spalio 31 d. iki 2023 m. kovo 27 d. pažeidimo.

41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis turėjo būti supažindintas su NVSC 2022 m. rugsėjo 13 d. patikrinimo aktu, nes šis aktas yra susijęs su jo kalinimo sąlygomis, patikrinimas atliktas būtent dėl tų patalpų, kuriose jis gyveno būryje ir naudojosi dušu. Tačiau pareiškėjas nenurodo jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, iš kurių būtų matyti, kad pagal konkrečiai jo skundą ir / ar prašymą buvo atliktas šis patikrinimas, kad teisės aktuose būtų nustatyta, jog pareiškėjas privalėjo būti su šiuo aktu supažindintas, o dėl to, kad nebuvo supažindintas, patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis patyrė turtinę žalą – 1,20 Eur pašto išlaidų dėl kreipimosi į Teisingumo ministeriją ir Tarnybą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl to, kad jam nebuvo pateiktas susipažinti šis patikrinimo aktas, teisingai nurodė, kad pareiškėjui nebuvo apribota galimybė kreiptis į teismą net ir nesant susipažinus su jo pageidaujamu patikrinimo aktu, pareiškėjas tik deklaratyviai nurodo, jog negavęs reikiamos informacijos patyrė emocinius ir psichologinius išgyvenimus, tačiau konkrečiai neįvardija, kaip jo išgyvenimai pasireiškė, nenurodo priežastinio ryšio tarp jo pageidaujamos informacijos negavimo ir patirtų išgyvenimų.

42. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl to, jog Pravieniškių PN-AK, atsakydama į jo prašymą, nurodė, jog 2022 m. rugsėjo 18 d. jis (pareiškėjas) pagal esamą jo teisinę padėtį gali būti perkeltas į paprastąją grupę, tačiau jis į paprastąją grupę nebuvo perkeltas.

43. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu laisvės atėmimo bausmę atliko drausmės grupės sąlygomis. Pareiškėjas 2022 m. birželio 28 d. prašymu prašė Pravieniškių PN-AK suteikti informaciją, kada jis (pareiškėjas) atitiks kriterijus, kad būtų perkeltas iš drausmės į paprastąją grupę. Pareiškėjui atsakyta 2022 m. liepos 22 d. Pravieniškių PN-AK raštu Nr. 7-4038, kuriame nurodyta, kokias sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse privalo atitikti nuteistasis, kad būtų perkeltas iš drausmės grupės į paprastąją grupę, bei nurodyta, kad tuo metu pagal pareiškėjo esamą padėtį, kuri gali keistis priklausomai nuo jo elgesio pataisos namuose, numatoma, jog 2022 m. rugsėjo 18 d. pareiškėjas gali būti perkeltas į paprastąją grupę. Akcentuotina, kad šiame rašte nėra konkrečiai nurodyta, kad pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 18 d. bus perkeltas į paprastąją grupę. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui 2022 m. liepos 22 d. už įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą buvo skirta nuobauda – papeikimas.

44. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vėlesniais Pravieniškių PN-AK raštais pareiškėjas buvo informuotas, jog jo teisinė padėtis nepasikeitė, tačiau šiais raštais nėra patvirtinta, jog pareiškėjas atitinka sąlygas būti perkeltam į paprastąją grupę, pareiškėjas tik informuojamas apie tai, jog jo teisinė padėtis nepasikeitė dėl to, kad nepasikeitė jam galiojančiais teisės aktais nustatytos subjektinės teisės ir pareigos ir statusas.

45. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju nenurodo jokių teisiškai pagrįstų aplinkybių, iš kurių būtų galima nustatyti, kad pareiškėjas konkrečiai buvo informuotas, jog nuo 2022 m. rugsėjo 18 d. bus perkeltas į paprastąją grupę, nepaisant to, kad jis turi jam paskirtą nuobaudą, todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl to, jog buvo informuotas, kad gali būti perkeltas į paprastąją grupę, bet nebuvo perkeltas.

46. Byloje nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 2-2315 pareiškėjas įrašytas į linkusių užpulti įskaitą. Įsakyme įrašyta, kad pareiškėjas su įsakymu ir taikomais papildomais režimo reikalavimais supažindintas, tačiau raštiškai patvirtinti supažindinimo faktą atsisakė. Šie duomenys nėra paneigti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas buvo supažindintas su šiuo įsakymu, kuriuo jis įrašytas į įskaitą, žinojo apie priimtą administracinį aktą, apie juo suteiktas teises ir pareigas. Pažymėtina, jog nustatyta ir tai, kad pareiškėjas dalyvavo Patariamosios komisijos nuteistųjų teisinės padėties pokyčių ir kitais klausimais posėdyje, t. y. jam buvo žinomos aplinkybės, dėl kurių jis įrašytas į įskaitą.

47. Dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų, susijusių su pareiškėjo argumentais dėl jo nesupažindinimo su minėtu įsakymu nepripažinti pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad jis nebuvo supažindintas su įsakymu.

48. Pareiškėjas šioje byloje nepateikė įrodymų, jog dėl to, kad jis kreipėsi į Kalėjimų departamentą, patyrė 0,65 Eur turtinę žalą dėl laiško išsiuntimo.

49. Apibendrinant pirmiau aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, atsižvelgiant į pareiškėjo apeliaciniame skunde nustatytas apeliacijos ribas, konstatuotina, kad pagrįsti apeliacinio skundo argumentai tik dėl pareiškėjo privatumo pažeidimo jam naudojantis dušu, o kiti argumentai nėra teisiškai pagrįsti, t. y. jie nėra pagrįsti teisės aktais ir bylos įrodymais.

50. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

51. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

52. Pažymėtina, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12, Nr. 29292/12, Nr. 69598/12, Nr. 40163/13, Nr. 66281/13, Nr. 70048/13 ir Nr. 70065/13); 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04)).

53. Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; kt.).

54. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, pažeidimų mastą ir trukmę, daryta išvada, jog pareiškėjui jo patirta neturtinė žala turi būti atlyginta priteisiant jam kompensaciją, t. y. kad nepakanka apsiriboti pripažinimu, jog pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

55. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra būtent nacionalinio teismo prerogatyva ir teismas priteisdamas konkretų neturtinės žalos dydį turi pareigą atsižvelgti į įvardytus kriterijus, į tai, kad būtent priteistina neturtinė žala kompensuotų konkretaus asmens patirtą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-351-575/2023; kt.).

56. Nagrinėjamu atveju įvertinus šioje byloje nustatytų pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimų (neužtikrintas privatumas naudojantis dušu ir neužtikrintas tinkamos temperatūros vanduo bendrojo naudojimo duše) mastą ir trukmę, tai, kad nėra duomenų, jog buvo sąmoningai siekiama pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, jog sutriko pareiškėjo sveikata, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, konstatuotina, jog pareiškėjui priteistina 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma jo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti.

57. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra faktinis ir teisinis pagrindai pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, t. y. pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodant, jog pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteista 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo E. V. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti E. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė