2022-03-23 Nr. AB-7624-3-61-3-01936-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-369-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01936-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 18.6.1.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Trakų rajono savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, E. L., V. L. (tretieji suinteresuoti asmenys: valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija, J. L.) dėl administracinių aktų dalių panaikinimo, sandorio dalies pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydamas:

1.1. Panaikinti Trakų rajono valdybos 1995 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. 1571 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo piliečiui (-tei) J. L.“ dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. L., grąžinant natūra 1,3500 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas Nr. 85), 39 kv. m (0,0039 ha) ploto dalį, kurią sudaro rajoninis kelias (duomenys neskelbtini) ir jo užimama žemė;

1.2. Panaikinti Trakų rajono valdybos 1995 m. kovo 15 d. potvarkio Nr. 86v „Dėl žemės suteikimo naudotis asmenims, sugrąžintiems arba perkantiems žemę žemės ūkio veiklai“ dalį dėl 1,3500 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 39 kv. m (0,0039 ha) ploto dalies, kurią sudaro rajoninis kelias (duomenys neskelbtini) ir jo užimama žemė, suteikimo J. L.;

1.3. Pripažinti negaliojančia 1997 m. rugsėjo 4 d. dovanojimo sutarties (registro Nr. 2804), patvirtintos Trakų rajono notarų biuro notarės D. U., dalį, pagal kurią J. L. padovanojo E. L. ir V. L. 1,3500 ha žemės sklypo (unikalus (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)., 39 kv. m (0,0039 ha) ploto dalį, kurią sudaro valstybinės reikšmės rajoninis kelias (duomenys neskelbtini) ir jo užimama žemė;

1.4. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. 2.3-6223-(79) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 2.3-8909-(79) patvirtinto Bijūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo dalinio papildymo bei dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo Nr. 85 ir teisės į jį rodiklių patikslinimo (duomenys neskelbtini) pil. E. L. ir V. L.“ dalį dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 39 kv. m (0,0039 ha) (toliau – ir žemės sklypas Nr. 85-1) kadastro duomenų nustatymo;

1.5. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-2965 „Dėl pil. E. L. ir V. L. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“.

1.6. Taikyti restituciją:

1.6.1. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 39 kv. m (0,0039 ha) [žemės sklypas Nr. 85-1] ploto dalį, kurią sudaro valstybinės reikšmės rajoninis kelias (duomenys neskelbtini) ir jo užimama žemė, grąžinti Lietuvos Respublikai;

1.6.2. Priteisti atsakovams E. L. ir V. L. iš valstybės, atstovaujamos NŽT, bendrai 56 Eur dydžio kompensaciją (lygiomis dalimis).

2. Pareiškėjas pareiškime nurodė:

2.1. Trakų rajono valdybos 1995 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 1571 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo piliečiui (-tei) J. L.“ buvo nuspręsta atkurti J. L. nuosavybės teises į turėtą 2,18 ha žemę (duomenys neskelbtini), grąžinant natūra 2,08 ha žemės ir 0,10 ha miško. Trakų rajono valdybos 1995 m. kovo 15 d. potvarkiu Nr. 86 v „Dėl žemės suteikimo naudotis asmenims, sugrąžintiems arba perkantiems žemę žemės ūkio veiklai“ J. L. (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas 1,35 ha žemės sklypas Nr. 85, pažymėtas 1994 m. birželio 13 d. žemės sklypo Nr. 85 abrise, įregistravus jį Nekilnojamojo turto registre.

2.2. Trakų rajono notarų biuro notarės patvirtinta 1997 m. rugsėjo 4 d. dovanojimo sutartimi J. L. 1,35 ha žemės sklypą padovanojo E. L. ir V. L.

2.3. Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 2.3-6223-(79) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 2.3-8909-(79) patvirtinto Bijūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo dalinio papildymo bei dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo Nr. 85 ir teisės į jį rodiklių patikslinimo (duomenys neskelbtini) pil. E. L. ir V. L.“ buvo patikslintos 1,35 ha žemės sklypo Nr. 85 ribos ir nustatyta, kad šis žemės sklypas susideda iš žemės sklypų: 1) žemės ūkio paskirties žemės sklypo Nr. 85, nominali sklypo vertė – 742 Lt; 2) kitos paskirties žemės sklypo Nr. 85-1, nominali žemės sklypo vertė – 301 Lt. Todėl 2010 m. birželio 10 d. Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. 2.3-6223-(79) pagrindu buvo įregistruotas žemės sklypas Nr. 85-1.

2.4. NŽT Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 46VĮ0(14.46.2.)-2965 „Dėl pil. E. L. ir V. L. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“ buvo patikslinti žemės sklypo Nr. 85-1 plotas ir kiti kadastro duomenys.

2.5. NŽT Trakų skyriaus 2019 m. gruodžio 4 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. 46KAM-106936, patikrinus viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Transporto kompetencijų agentūra“ parengtą rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) žemės sklypo kadastro duomenų bylą, buvo konstatuota, kad minėto rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) žemės sklypas kerta žemės sklypą Nr. 85-1.

2.6. VšĮ „Transporto kompetencijų agentūra“ 2020 m. balandžio 24 d. raštu informavo valstybės įmonę (toliau – ir VĮ) Lietuvos automobilių kelių direkciją (toliau – ir Kelių direkcija), kad NŽT Trakų skyrius nederino V kategorijos valstybinės reikšmės kelio (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje kadastro duomenų bylos, kadangi sklypo ribas kerta kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, įskaitant ir žemės sklypą Nr. 85-1.

2.7. Kelių direkcija 2020 m. gegužės 6 d. pareiškimu, motyvuodama tuo, kad kitiems asmenims priklausantys žemės sklypai patenka į valstybinės reikšmės V kategorijos rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) ir jo užimamų žemės sklypų ribas, kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių, prašydama ginti viešąjį interesą, siekiant panaikinti atitinkamų žemės sklypų savininkų nuosavybę į dalį kelio (duomenys neskelbtini) ir dalį keliui (duomenys neskelbtini) priskirtų žemės sklypų. Kartu su Kelių direkcijos 2020 m. gegužės 6 d. pareiškimu buvo pateikti duomenys, patvirtinantys, jog į E. L. ir V. L. žemės sklypą Nr. 85-1, kuris buvo suformuotas padalijus Trakų rajono valdybos 1995 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 1571 ir Trakų rajono valdybos 1995 m. kovo 15 d. potvarkiu Nr. 86v J. L. nuosavybėn perduotą žemės sklypą Nr. 85, patenka rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) ir jo užimamo žemės ploto 0,0039 ha dalis, kadangi žemės sklypo Nr. 85-1 ribose yra tam tikri kelio elementai, t. y. (duomenys neskelbtini) betoninės pralaidos, įrengtos 1980 m. ir laikomos kelio statiniu.

2.8. Trakų rajono valdybos 1995 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. 1571 ir Trakų rajono valdybos 1995 m. kovo 15 d. potvarkio Nr. 86v priėmimo metu rajoninis kelias (duomenys neskelbtini) turėjo tik valstybei nuosavybės teise galinčio priklausyti valstybinio kelio statusą, dėl kurio šis kelias bei jo užimama žemė, kaip valstybės išimtinės nuosavybės teisės objektai, negalėjo būti privatizuoti.

2.9. Priimant Trakų rajono valdybos 1995 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. 1571 ir Trakų rajono valdybos 1995 m. kovo 15 d. potvarkį Nr. 86v, buvo pažeistos imperatyvios teisės aktų nuostatos, dėl to šių teisės aktų neteisėtos dalys turi būti panaikintos.

2.10. Panaikinus Trakų rajono valdybos sprendimo Nr. 1571 ir Trakų rajono valdybos potvarkio Nr. 86v dalis, savaime turėtų būti pripažintina negaliojančia 1997 m. rugsėjo 4 d. dovanojimo sutarties dalis, pagal kurią J. L. padovanojo E. L. ir V. L. 1,35 ha žemės sklypo Nr. 85 ploto dalį, kurią sudaro valstybinės reikšmės rajoninis kelias (duomenys neskelbtini) ir jo užimama žemė. Turėtų būti panaikintos ir Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. 2.3-6223-(79) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 2.3-8909-(79) patvirtinto Bijūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo dalinio papildymo bei dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo Nr. 85 ir teisės į jį rodiklių patikslinimo Trakų rajone E. L. ir V. L. dalis dėl žemės sklypo Nr. 85-1 kadastro duomenų nustatymo bei NŽT Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 12 d. įsakymas Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-2965 „Dėl pil. E. L. ir V. L. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“, nes šie įsakymai (jų dalys) taip pat prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms.

2.11. Panaikinus aptartų teisės aktų dalis, dovanojimo sutarties dalį, turėtų būti taikytina restitucija. Pritaikius restituciją, žemės sklypo Nr. 85-1 0,0039 ha ploto dalis, kurią sudaro valstybinės reikšmės rajoninis kelias (duomenys neskelbtini) ir jo užimama žemė, turėtų būti grąžinta valstybei, o E. ir V. L. iš valstybės, atstovaujamos NŽT, turėtų būti priteista minėtos valstybei grąžintos žemės sklypo dalies dydžio vertės kompensacija. Žemės sklypo vertė nagrinėjamu atveju, nesant kitų duomenų, turėtų būti nustatyta pagal šio žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, priteisiant E. ir V. L. 56 Eur dydžio kompensaciją lygiomis dalimis.

3. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą su juo sutiko ir prašė jį patenkinti.

4. NŽT atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą nurodė:

4.1. Iš Trakų skyriaus archyve saugomojoje nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančių dokumentų ir kitų Trakų skyriaus pateiktų dokumentų, nustatyta, kad iš tuomečio Valstybinio žemėtvarkos instituto 1992 m. parengtame Trakų rajono Bijūnų kolūkio neprivatizuotinos žemės plane esančios informacijos matyti, kad kelio (duomenys neskelbtini), kuris priskirtas valstybės išperkamai ir neprivatizuotinai žemei, plotis nurodomas 18 m. Žemės sklypas Nr. 85 grąžinti natūra paženklintas 1994 m. birželio 14 d. ir parengtas lauko matavimų brėžinys (abrisas) bei Žemės sklypo, skiriamo privačiam ūkiui steigti ar nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietovėje aktas. Žemės sklypo Nr. 85 abriso šiaurinėje dalyje kaip gretimybė yra nurodomas 18 m pločio kelias, o sutartiniu ženklu pažymėta, kad šiaurinė žemės sklypo Nr. 85 riba yra iki 18 m pločio kelio. Vadinasi, žemės sklypas Nr. 85 grąžinti natūra suformuotas ir nuosavybės teisės J. L. atkurtos iki (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo. Žemės sklypo suformavimo dokumentuose šiaurinėje dalyje nurodomas 18 m pločio kelias yra valstybinės reikšmės rajoninis kelias (duomenys neskelbtini), kuris yra įtrauktas į Valstybinės reikšmės kelių sąrašą.

4.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 20 punktu, ženklinant žemės sklypų, kurie ribojasi su valstybinės reikšmės keliu ir kurie nėra suformuoti, kaip atskiri žemės sklypai, ribas, į ribų paženklinimą kviečiamas ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte pasirašo valstybinės reikšmės kelio patikėtinis. Kelių direkcijos turi patikrinti pateiktas žemės sklypų ribų koordinates bei pateiktą informaciją palyginti su savo valdomomis informacinėmis sistemomis ir derinti arba atsisakyti derinti pateiktas žemės sklypų ribas. Be kitų, už kadastrinių matavimų metu parengto žemės sklypo plano derinimą atsakingų institucijų atstovų, derinimų, naujas planas Nr. 1 yra suderintas ir VĮ „Vilniaus regiono keliai“ atstovo. Šiuo atveju valstybinės reikšmės kelio patikėtinis, atlikęs žemės sklypo kadastrinius matavimus, su jais sutiko, pastabų neturėjo ir naująjį planą suderino.

5. Atsakovas Trakų rajono savivaldybė, atstovaujama Trakų rajono savivaldybės administracijos, atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą prašė teismo galutinį procesinį sprendimą priimti savo nuožiūra.

6. Trakų rajono savivaldybė nurodė, kad pagal Kelių direkcijai adresuoto VšĮ „Transporto kompetencijų agentūra“ 2020 m. balandžio 24 d. rašto Nr. 10 „Dėl informacijos pateikimo“ pridėtuose dokumentuose nurodomą informaciją, žemės sklypo šiaurės rytinis ribos posūkio taškas patenka į valstybinės reikšmės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) ribas. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytas kelio (duomenys neskelbtini) elementas, t. y. kelio griovys ir vandens nuleidimo sistemos dalis, patenka į žemės sklypą, pažeidžiant kelio su jo elementais juostos ribas. Trakų rajono savivaldybė vertino, kad prie pareiškėjo pareiškimo pridėti dokumentai patvirtina, jog tam tikri ruožai prieštarauja Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalies, 11 straipsnio 3 dalies ir Taisyklių 24 priedo nuostatoms, nes valstybinės reikšmės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) juostos ribos ne visur nustatomos ne arčiau kaip po vieną metrą nuo pylimo pado, iškasos ar kelio griovių kraštų, taip pat tam tikruose ruožuose, kai kelias telpa nustatyto pločio juostoje, kelio juostos plotis nustatomas didesnis nei reglamentuotas Kelių įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje. Visgi žemės sklypo dalyje kelio elementams, patenkantiems į žemės sklypą, gali būti nustatomi servitutai. Todėl pareiškėjo pareiškimo aplinkybės visapusiškai nepagrindžia visuomenės poreikio ginčo teritorijai.

7. Atsakovai E. L. ir V. L. atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą su juo nesutiko ir prašė atmesti.

8. Atsiliepime E. L. ir V. L. nurodė, kad, patenkinus pareiškėjo pareiškimą, būtų pažeisti jų teisėti lūkesčiai ir nuosavybės neliečiamumo principas. Ginčijama dovanojimo sutartis (jos dalis) sudaryta sąžiningai, laikantis visų tokio sandorio sudarymą tuo metu reglamentavusių teisės aktų reikalavimų, todėl negali būti laikoma, jog šios sutarties turinys prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Atitinkamai prašymas taikyti restituciją taip pat nepagrįstas. Atsakovams aktualus faktinis ginčo žemės sklypo valdymas, bet ne turtinis interesas (kompensacija).

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kelių direkcija atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą su juo sutiko ir prašė patenkinti.

10. Kelių direkcija atsiliepime nurodė:

10.1. Pareiškėjo pareiškimas patvirtina, jog E. L. ir V. L., priklausančio žemės sklypo Nr. 85-1 0,0039 ha dalis patenka į kelio (duomenys neskelbtini) juostos ribas, o tai reiškia, kad jiems buvo neteisėtai perleista dalis valstybinės reikšmės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) užimamos žemės, kuri išimtinės nuosavybės teise turi priklausyti tik valstybei.

10.2. Pareiškėjas, nustatęs ginčui reikšmingą aplinkybę, jog dalis žemės sklypo Nr. 85-1 patenka į valstybinės reikšmės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) ribas ir buvo perleista E. L. ir V. L. nuosavybės teise, teisingai įvertino, jog valstybės išimtinės nuosavybės teise priklausantys objektai, negalėjo būti privatizuoti, t. y. perleisti privatiems asmenims.

10.3. Akivaizdu, kad, priimant ginčijamų administracinių aktų dalis, tvirtinant dovanojimo sutartį, buvo pažeistos imperatyvios teisės aktų nuostatos.

10.4. Ginčo objekto specifiškumas lemia, jog ginčo situacijoje, jokiomis aplinkybėmis restitucijos (ne)taikymas kitokiu būdu nei išmokant piniginę kompensaciją negalimas, net ir įvertinus tą aplinkybę, jog turto įgijėjų sąžiningumas nepaneigtas.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 11 d. sprendimu nusprendė:

„Panaikinti Trakų rajono valdybos 1995 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. 1571 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo piliečiui (-tei) J. L.“ dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. L., grąžinant natūra 1,3500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 39 kv. m (0,0039 ha) ploto dalį, kurią sudaro rajoninis kelias (duomenys neskelbtini) ir jo užimama žemė.

Panaikinti Trakų rajono valdybos 1995 m. kovo 15 d. potvarkio Nr. 86v „Dėl žemės suteikimo naudotis asmenims, sugrąžintiems arba perkantiems žemę žemės ūkio veiklai“ dalį dėl 1,3500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 39 kv. m (0,0039 ha) ploto dalies, kurią sudaro rajoninis kelias (duomenys neskelbtini) ir jo užimama žemė, suteikimo J. L.

Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. 2.3-6223-(79) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 2.3-8909-(79) patvirtinto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo dalinio papildymo bei dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo Nr. 85 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir teisės į jį rodiklių patikslinimo Trakų rajone pil. E. L. ir V. L.“ dalį dėl žemės sklypo Nr. 85-1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų nustatymo.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-2965 „Dėl pil. E. L. ir V. L. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“.

Pripažinti negaliojančia 1997 m. rugsėjo 4 d. dovanojimo sutarties (registro Nr. 2804), patvirtintos Trakų rajono notarų biuro notarės D. U., dalį, pagal kurią J. L. padovanojo E. L. ir V. L. 1,3500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 39 kv. m (0,0039 ha) ploto dalį, kurią sudaro valstybinės reikšmės rajoninis kelias (duomenys neskelbtini) ir jo užimama žemė.

Taikyti restituciją – grąžinti Lietuvos valstybei iš atsakovų E. L. ir V. L. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 0,0039 ha ploto dalį, kurią sudaro valstybinės reikšmės rajoninis kelias (duomenys neskelbtini) ir jo užimama žemė.

Priteisti atsakovams E. L. ir V. L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 56 Eur (penkiasdešimt šešių eurų) dydžio kompensaciją lygiomis dalimis.“.

12. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis rašytiniais bylos įrodymais, nustatė:

12.1. Trakų rajono valdybos 1995 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 1571 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo piliečiui (-tei) J. L.“ buvo atkurtos J. L. nuosavybės teisės į turėtą 2,18 ha žemę (duomenys neskelbtini), grąžinant natūra 2,08 ha žemės ir 0,10 ha miško.

12.2. Trakų rajono valdybos 1995 m. kovo 15 d. potvarkiu Nr. 86v „Dėl žemės suteikimo naudotis asmenims, sugrąžintiems arba perkantiems žemę žemės ūkio veiklai“, J. L. (duomenys neskelbtini), buvo suteiktas 1,35 ha žemės sklypas Nr. 85 (pažymėtas 1994 m. birželio 13 d. sklypo Nr. 85 abrise).

12.3. Nekilnojamojo turto registre 1995 m. kovo 15 d. buvo įregistruotas 1,3500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas Nr. 85 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)).

12.4. Trakų rajono notarų biuro notarės D. U. 1997 m. rugsėjo 4 d. patvirtinta dovanojimo sutartimi (registro Nr. 2804) J. L. 1,35 ha žemės sklypą Nr. 85 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) padovanojo E. L. ir V. L.

12.5. Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 2.3-6223-(79) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 2.3-8909-(79) patvirtinto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo dalinio papildymo bei dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo Nr. 85 ir teisės į jį rodiklių patikslinimo Trakų rajone pil. E. L. ir V. L.“ buvo patikslintos 1,35 ha žemės sklypo Nr. 85 ribos ir nustatyta, kad žemės sklypas Nr. 85 susideda iš dviejų žemės sklypų: 1) žemės ūkio paskirties žemės sklypo Nr. 85 ir 2) kitos paskirties žemės sklypo Nr. 85-1.

12.6. NŽT Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-2965 „Dėl pil. E. L. ir V. L. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) rajone, kadastro duomenų patikslinimo“ buvo patikslinti žemės sklypo Nr. 85-1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas ir kiti kadastro duomenys.

12.7. Patikrinus VšĮ „Transporto kompetencijų agentūra“ parengtą rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) žemės sklypo kadastro duomenų bylą, parengtą įgyvendinant su Kelių direkcija sudarytą 2018 m. rugpjūčio 10 d. sutartį Nr. S-577LIM-18-JS-046/ES-2-34 „Dėl valstybinės reikšmės kelių ir jų užimamų žemės sklypų kadastrinių matavimų“, paaiškėjo, jog rajoninio kelio (duomenys neskelbtini)žemės sklypas kerta žemės sklypą Nr. 85-1 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

12.8. VšĮ „Transporto kompetencijų agentūra“ 2020 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 10-534 „Dėl informacijos pateikimo“ ir 2020 m. balandžio 27 d. raštu Nr. 10-543 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo Kelių direkciją, kad NŽT Trakų skyrius nederino V kategorijos valstybinės reikšmės kelio (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje kadastro duomenų bylos, kadangi sklypo ribas kerta kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, įskaitant ir žemės sklypą Nr. 85-1 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

12.9. Gautos informacijos pagrindu, Kelių direkcija 2020 m. gegužės 6 d. pareiškimu Nr. 2E-4087 „Dėl prašymo ginti viešąjį interesą“ kreipėsi į pareiškėją, prašydama ginti viešąjį interesą, siekiant panaikinti atitinkamų žemės sklypų savininkų (atsakovų) nuosavybę į dalį kelio (duomenys neskelbtini) ir dalį keliui (duomenys neskelbtini) priskirtų žemės sklypų.

13. Spręsdamas dėl termino kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo ir remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 3 dalies 2 punktu, šią normą aiškinančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas apie galimai pažeistą viešąjį interesą sužinojo 2020 m. gegužės 6 d., gavęs Kelių direkcijos 2020 m. gegužės 6 d. pareiškimą Nr. 2E-4087 „Dėl prašymo ginti viešąjį interesą“. Įvertinęs tai ir nustatęs, kad pareiškėjas su pareiškimu į teismą kreipėsi 2020 m. birželio 4 d., teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjas operatyviai realizavo teisę kreiptis į teismą įstatymo nustatytais terminais, nepraleisdamas ABTĮ numatyto vieno mėnesio termino po to, kai buvo surinkta pakankamai duomenų dėl galimai pažeisto viešojo intereso.

14. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 4 dalimi, 47 straipsnio 1 dalimi, šias konstitucines nuostatas aiškinančia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) (redakcija, galiojusi nuo 1998 m. gruodžio 31 d. iki 1999 m. balandžio 22 d.) 95 straipsnio 2 dalimi, 981 straipsnio 2 dalimi, 4.7 straipsniu, Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2002 m. kovo 2 d.) 4 straipsnio 1 dalimi, to paties įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2002 m. kovo 20 d.) 6 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos automobilių kelių nuostatų (redakcija, galiojusi iki 1995 m. gruodžio 14 d.) 2 punktu, Kelių įstatymo (aktuali ginčui redakcija) 2 straipsnio 5 punktu, 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 4 straipsnio 2 dalimi, 6 straipsnio 3 dalimi, 10 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (redakcija, galiojusi iki 1996 m. spalio 16 d.) 4 straipsnio 1 dalies 1 punktu, to paties straipsnio 2 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2004 m. vasario 21 d.), 6 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi (aktuali ginčui redakcija), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 punktu (redakcija, galiojusi iki 1997 m. liepos 23 d.), to paties straipsnio 1 punktu (redakcija, galiojusi nuo 1997 m. liepos 23 d.), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (redakcija, galiojusi nuo 1994 m. birželio 8 d. iki 1997 m. liepos 8 d.) 2 straipsniu, 4 straipsnio 3 dalimi, 12 straipsnio 1 punktu, 16 straipsniu, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 3 straipsnio (redakcija galiojusi nuo 2009 m. rugpjūčio 4 d. iki 2012 m. birželio 30 d.) 2 dalies 2 punktu, 3 straipsnio 4 dalimi, 4 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad (duomenys neskelbtini) yra V kategorijos kelias, įrašytas į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1992 m. gruodžio 31 d.

įsakymu Nr. 550, priimtu vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 751 „Dėl Lietuvos Respublikos automobilių kelių nuostatų patvirtinimo“, patvirtintą Lietuvos Respublikos rajoninių kelių sąrašą. 2017 m. balandžio 24 d. Valstybinės reikšmės kelių perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 6-922, vadovaujantis Vyriausybės 2017 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 238 ir 2017 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 802, šis kelias buvo perduotas Kelių direkcijai valdyti, naudoti ir juo disponuoti patikėjimo teise.

15. Įvertinęs bylos aplinkybes aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas konstatavo, kad ginčijamų administracinių aktų atitinkamomis dalimis ir dovanojimo sutartimi buvo perleista žemės sklypo Nr. 85-1 dalis (0,0039 ha) E. L. ir V. L. nuosavybėn, kuri negalėjo būti privatizuota ir išimtine nuosavybės teise turėjo priklausyti tik valstybei. Nagrinėjamu atveju nuosavybės teisių atkūrimas į žemės sklypo plotą privatiems asmenims ir jo perleidimas sandoriu kitiems privatiems asmenims nebuvo galimas, todėl, priimant ginčijamus administracinius aktus, buvo pažeistos aptartos ir įvertintos imperatyvių teisės aktų nuostatos, pagal kurias išimtinės nuosavybės teise valstybei priklausanti nuosavybė negali būti perduodama privačių asmenų nuosavybėn. Nustatęs, kad ginčo žemės sklypo Nr. 85-1 dalis dar iki nuosavybės teisių atkūrimo įstatymu jau buvo priskirta valstybei išimtine nuosavybės teise, teismas pripažino Trakų rajono valdybos 1995 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. 1571 ir Trakų rajono valdybos 1995 m. kovo 15 d. potvarkio NR. 86v dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. L., grąžinant natūra 1,35 ha žemės sklypo NR. 85-1 0,0039 ha ploto dalį, kurią sudaro (duomenys neskelbtini) ir jo užimama žemė, prieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktams.

16. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią tokio pobūdžio bylose reikia panaikinti visus teisės aktus, kurie laikytini neteisėtų veiksmų teisinėmis pasekmėmis, teismas konstatavo, kad atitinkamai šiuo nagrinėjamu atveju negaliojanti yra 1997 m. rugsėjo 4 d. dovanojimo sutarties dalis, kuria J. L. padovanojo atsakovams E. L. ir V. L. žemės sklypo Nr. 85 0,0039 ha ploto dalį (žemės sklypas Nr. 85-1), kurią sudaro valstybinės reikšmės kelias (duomenys neskelbtini) ir jo užimama žemė, neteisėti yra ir Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. 2.3-6223-(79) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 2.3-8909-(79) patvirtinto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo dalinio papildymo bei dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo Nr. 85 ir teisės į jį rodiklių patikslinimo Trakų rajone pil. E. L. ir V. L.“ dalis dėl žemės sklypo Nr. 85-1 ir NŽT Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 12 d. įsakymas Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-2965 „Dėl pil. E. L. ir V. L. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“.

17. Remdamasis Konstitucinio Teismo jurisprudencija ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl viešojo intereso ir jo gynimo, CK 4.95 ir 4.96 straipsniais, teismas padarė išvadą, kad, panaikinus kaip neteisėtas administracinių aktų bei dovanojimo sutarties dalis dėl žemės sklypo Nr. 85 0,0039 ha ploto dalies (žemės sklypas Nr. 85-1), kurią sudaro valstybinės reikšmės rajoninis kelias (duomenys neskelbtini) ir jo užimama žemė, kuri grąžintina valstybei, atsakovams E. L. ir V. L. iš valstybės, atstovaujamos NŽT, priteistina valstybei grąžintinos žemės sklypo dalies dydžio vertės kompensacija.

18. Laikydamasis pozicijos, kad ginčo žemės sklypo vertė, nesant kitų duomenų, nustatytina pagal šio žemės sklypo vidutinę vertę, ir atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką dėl valstybės veiksmais padarytų klaidų taisymo, teismas, remdamasis į bylą pateiktais VĮ Registrų centro duomenimis, nustatė, kad žemės sklypo Nr. 85 0,0039 ha ploto dalies (žemės sklypas Nr. 85-1) vidutinė rinkos vertė sudaro 5 270 Eur. Proporcingai apskaičiavęs, teismas pripažino, kad E. L. ir V. L. priteistina bendra 56 Eur dydžio kompensacija lygiomis dalimis.

19. Patenkinęs pareiškėjo pareiškimą, teismas panaikino ir teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, apie kurios panaikinimą, įsiteisėjus sprendimui, teismas nusprendė pranešti VĮ Registrų centrui.

III. 20. Atsakovas V. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą atmesti. Atsakovas prašo priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

21. Atsakovas apeliaciniame skunde dėsto argumentus ir aplinkybes, kurias išdėstė pirmosios instancijos teismui.

22. Nesutikdamas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, neatskleidė bylos esmės, sprendimą priėmė neturėdamas pakankamų įrodymų ir nukrypo nuo kitose panašaus pobūdžio bylose suformuotų precedentų, atsakovas apeliaciniame skunde nurodo:

22.1. Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl visų teisės aktų, kurie laikytini neteisėtų veiksmų teisinėmis pasekmėmis, panaikinimo grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurios ratio decidendi nėra analogiška nagrinėjamam atvejui.

22.2. Teismas, panaikindamas (modifikuodamas) civilinę dovanojimo sutartį ir taip įsiterpęs į privačių asmenų asmeninius santykius, tokį veiksmą nepagrįstai grindė administracinio akto naikinimo motyvu, civilinę sutartį prilygindamas administraciniam aktui. Tačiau tarp atsakovo ir trečiojo asmens sudaryta dovanojimo sutartis nėra administracinis aktas.

22.3. Teismas be pagrįstų motyvų panaikino (modifikavo) civilinę sutartį, kuri buvo sudaryta laikantis tuo metu galiojusio teisinio reglamentavimo ir buvo patvirtinta valstybės valdžios pareigūno – notaro. Atsakovas ir E. L. jiems priklausantį turtą nepertraukiamai valdo 25 metus, skaičiuojant nuo įgijimo), sąžiningai (CK 4.47 str. 1 p.), atvirai ir teisėtai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų (CK 4.26 str. 3 d.). Per tokį ilgą žemės valdymo laikotarpį, atsakovas įgijo teisėtą ir pagrįstą lūkestį, kad jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas visa apimtimi yra jo nuosavybė, kuri gali kisti tik tam tikrų sandorių, o ne teismo sprendimo pagrindu. Į atsakovą ir E. L. niekas nesikreipė dėl sandorio dėl ginčo objektu tapusio žemės sklypo sudarymo. Byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad atsakovas neteisėtai įgijo ginčo žemės sklypą. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovas darė neteisėtą poveikį asmenims, kurie priėmė administracinius aktus, kurių pagrindu ir buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo objektu tapusią žemės sklypo dalį. Nėra duomenų ir apie tai, kad, darant kadastro matavimus, kurie buvo suderinti su visomis institucijomis, gaunant iš jų atitinkamus derinimus, apeliantas atliko kažkokius neteisėtus veiksmus. Todėl skundžiamu teismo sprendimu yra akivaizdžiai pažeidžiami atsakovo teisėti lūkesčiai, kurie ginami Konstitucijos nuostatas aiškinančia konstitucine jurisprudencija. Tokiu sprendimu teismas pakirto pasitikėjimą valstybe ir teise.

22.4. Teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl aplinkybės, kad atsakovas nuosavybės teises į ginčo žemės sklypo dalį (žemės sklypas Nr. 85-1) įgijo iki kelias (duomenys neskelbtini) tapo valstybinės reikšmės. Kad ši aplinkybė yra reikšminga patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A-453-438/2019. Atsižvelgiant į tai, kad kelias (duomenys neskelbtini) valstybinės reikšmės statusą įgijo vėliau nei ginčo objektu tapusi žemės sklypo Nr. 85 dalis ir vertinant, kad vėlesnis teisės aktų pasikeitimas negali turėti neigiamos reikšmės asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, darytina išvada, kad teismas priėmė neteisėtą sprendimą, ignoruodamas aptariamą aplinkybę.

22.5. Nagrinėjamu atveju atsakovo ir visuomenės interesas buvo ir yra sureguliuoti žemės sklypui, kurį kerta kelias (duomenys neskelbtini), servitutą, taip užtikrinant balansą tarp visuomenės ir apelianto interesų. Todėl teismui įsikišti į jau subalansuotus santykius nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Šiuo atveju kraštutinių aplinkybių įsikišti į jau susiformavusius teisinius santykius nebuvo, teismas jų nenustatė. Priešingai, šiuo atveju minėtas balansas buvo ir yra pasiektas. Todėl papildomas teismo įsikišimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

22.6. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl valstybės klaidų taisymo darytina išvada, kad šiuo atveju teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai viešąjį interesą iškėlė aukščiau privataus atsakovo intereso. Visuomenės interesas buvo ir yra užtikrintas žemės sklypui nustačius specialiąsias naudojimosi juo sąlygas (servitutą), todėl restitucijos taikymas, taip apeliantui sukuriant turtinius praradimus, nes restitutio in integrum (grąžinimas į buvusią padėtį) principo taikymas, atkuriant tik tariamai pažeistą išimtinę valstybės teisę, nepaisant arba visiškai paneigiant sąžiningo naujo įgijėjo teisių ir teisėtų interesų, reiškia Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos saugomų teisių paneigimą.

22.7. Byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantas, įgydamas ginčo objektu tapusio žemės sklypo Nr. 85 dalį (žemės sklypą Nr. 85-1), žinojo ar turėjo galimybę žinoti apie tariamai pažeistą išimtinę valstybės nuosavybės teisę į žemės sklypo Nr. 85 dalį (žemės sklypą Nr. 85-1), kuris tokiu taps vėliau, nei apeliantas įgis nuosavybės teises. Tokių aplinkybių nenustatinėjo ir teismas, jų neįrodinėjo ir pareiškėjas. Todėl, nesant atsakovo nesąžiningumo, įgyjant nuosavybės teises į žemės sklypo Nr. 85 dalį (žemės sklypą Nr. 85-1), taip pat atsižvelgus, kad yra aptartas balansas tarp privačių ir viešųjų interesų, teismo sprendimas ne tik yra neteisėtas, bet ir beprasmis, apelianto sąskaita taisantis valstybės valdžios institucijų klaidas. Toks teismo aiškinimas paneigia ir gero administravimo principą.

22.8. Teismas nepasisakė, kodėl nagrinėjamu atveju nustatytas servitutas yra netinkamas susidariusios situacijos sprendimo būdas. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad susidariusi situacija būtų bandoma spręsti kitais būdais, pavyzdžiui, mažinant ginčo žemės sklypo, reikalingo keliui, plotą. Visa atsakomybė už valstybės institucijų padarytas klaidas perkelta ant atsakovo, taip kartu pažeidžiant asmenų lygiateisiškumo principą, t. y. vienų žemės sklypų savininkų (į kurių pusę tariamai pastumti kelio ribos negalima, nes jų sklypai suprojektuoti atliekant geodezinius matavimus) ir valstybės interesus iškeliant aukščiau apelianto interesų. Nors ir apeliantui priklausanti ginčo žemės sklypo Nr. 85 dalis (žemės sklypas Nr. 85-1) suprojektuota atliekant geodezinius matavimus.

22.9. Teismo išvada, kad pareiškėjas nepraleido ieškinio senaties termino, nepagrįsta.

22.10. Teismų praktika tokio pobūdžio bylose, kaip nagrinėjamu atveju, dėl ieškinio senaties taikymo yra prieštaringa. Vienose bylose teigiama, kad specifiniam subjektui – prokurorui – taikomas vieno mėnesio terminas, o šis terminas suformuluotas ne įstatymų leidėjo, o teismų praktikos, todėl kyla abejonių dėl tokios taisyklės konstitucingumo. Kitose bylose papildomai pažymima, kad teismai turi vertinti, ar nėra praėjęs nepateisinamai ilgas laikas nuo teisinių santykių atsiradimo momento. Visgi teismas gali atsisakyti ginti viešąjį interesą net ir tais atvejais, kai prokuroras, nors ir nepraleido vieno mėnesio termino kreiptis į teismą (skaičiuojant nuo momento, kai surinkti ar turėjo būti surinkti duomenys apie viešojo intereso pažeidimą), tačiau yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento.

22.11. Nagrinėjamu atveju bendrasis ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.) ginčyti sudarytą dovanojimo sutartį neabejotinai suėjęs ir jis dėl to turėjo būti taikomas (CK 1.126 str. 2 d.). Šiuo aspektu teismas apskritai nieko nepasisakė.

22.12. Šiuo atveju teismas nepagrįstai formaliais argumentais atsisakė taikyti ieškinio senaties terminą, neįvertinęs visų šiam klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių: pirma, kaip minėta, ieškinio senaties terminas panaikinti sudarytą dovanojimo sutartį yra suėjęs; antra, yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo administracinių aktų priėmimo; trečia, 2010–2011 m. atliekant geodezinius matavimus kompetentingos valstybės institucijos ginčo objektu tapusio žemės sklypo Nr. 85 ribas patvirtino ir suderino be jokių pastabų; ketvirta, valstybės institucijos eilę kartų, derindamos ginčo objekto žemės sklypo Nr. 85 ribas, nepateisinamai ilgą laiką žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti apie tariamai esamo atitinkamo pažeidimo egzistavimo faktą ir tokią situaciją toleravo (Kelių direkciją apie tai žinojo dar 2017 m., kai priėmimo-perdavimo aktais jai perėjo valdymo teisės į kelią (duomenys neskelbtini)). Šios aplinkybės patvirtina, kad valstybė prarado teisę reikšti bet kokias pretenzijas, ginčijant žemės sklypo Nr. 85 ribas (žemės sklypas Nr. 85-1) ir nuosavybę. Todėl nagrinėjamu atveju teismas turėjo ir taikyti senatį, nepaisant to, kad prokuroras kreipėsi į teismą su pareiškimu, nepraleidęs teismų, o ne įstatymų leidėjo, suformuoto ieškinio senaties termino.

22.13. Teismas nepasisakė dėl naujai į bylą teikiamų įrodymų, kuriais pareiškėjas tikslino pareiškimo reikalavimą. Šioje vietoje teismas netyrė ir nenustatinėjo, kokiu pagrindu keitėsi pareiškėjo pozicija dėl nusavinamo žemės sklypo Nr. 85 ploto dalies. Vadinasi, teismas netyrė visų byloje esančių ir bylai reikšmingų aplinkybių, taip selektyviai ir be motyvų pasirinkdamas įrodymus, kurie, jo nuomone, turi reikšmės bylai ir kurie ne, kas savaime sudaro pagrindą panaikinti tokiu būdu priimtą sprendimą.

22.14. Teismas neįvertino, kad pareiškėjas savo pozicijoje nebuvo nuoseklus. Akivaizdu, kad teismas savo sprendimą išimtinai grindė vieninteliu į bylą pateiktu įrodymu – faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu, kurio priėmimas, faktų nustatymas kelia pagrįstų abejonių, nepaisydamas visų kitų į bylą pateiktų įrodymų, kurie patvirtino, kad nuosavybės teisių atkūrimas buvo teisėtas ir atitiko visus tuo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus. Priimant minėtą faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, apeliantas nebuvo kviečiamas dalyvauti, taip atimant iš jo teisę pareikšti pastabas ir pateikti įrodymus. Nėra aišku ir teismas to netyrė, kodėl ir kokiu teisiniu pagrindu faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas apskritai buvo priimtas, ar matavimo prietaisai, kurie buvo naudojami, yra patikimi. Aptariamas vienintelis įrodymas, apie kurį apeliantas sužinojo tik teisme, kuris pagrįstas bylos baigtimi suinteresuotos institucijos matavimais, nėra ir negali būti objektyviu ir patikimu įrodymu, pagrindžiančiu teismo sprendimo teisėtumą.

22.15. Teismas netyrė aplinkybės, kad nusavinto žemės sklypo Nr. 85 ribose yra statinys – pirtis. Nepasisakydamas dėl šios aplinkybės, teismas sukūrė teisinį neapibrėžtumą, nes neatsakė, ar ir statinys yra nusavinamas kartu su žemės sklypu, ar ne. Nėra aišku, ar sumažėja apelianto turtinės teisės dėl žemės po pastatu praradimu, ar ne, ar apeliantas įgyja teisę į kompensaciją ir tokiu atveju, jei turtinės teisės sumažėja.

22.16. Teismo sprendimo dalis, kuria pritaikyta restitucija, yra nepagrįsta. Apeliantas teikė prašymą skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Su prašymu kartu pateikė reikšmingus duomenis. Todėl teismo teiginys, kad byloje nėra kitų įrodymų dėl sklypo vertės, pačiam teismui nesuteikus galimybės jų pateikti, yra visiškai nepagrįstas ir neatitinkantis tikrovės. Prašyme taip pat buvo nurodyti detalūs paaiškinimai dėl būtinumo skirti ekspertizę, tačiau teismas šių paaiškinimų nevertino ir nenagrinėjo.

22.17. Apeliantas su atsakovu E. L. viso proceso metu laikėsi pozicijos, kad, jei teismas nuspręstų priimti palankų sprendimą pareiškėjui, jie prioritetą teiktų gauti nusavintos žemės sklypo dalį kitoje vietoje iš valstybės turimo žemės fondo, tačiau teismas šios aplinkybės nenagrinėjo, taip prieštaraudamas ir savo paties nurodomiems motyvams ir teisiniam reguliavimui, kuriuo vadovavosi. Apeliantas ir atsakovas E. L. nuosekliai laikėsi pozicijos, kurią patvirtina ir kilusio ginčo faktinės aplinkybės dėl nepertraukiamo žemės sklypo Nr. 85 valdymo, kad jie nėra suinteresuoti kompensacijos mechanizmu.

22.18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 punktu, darytina išvada, kad, jei apeliantas būtų pateikęs turto vertinimą dėl ginčo žemės sklypo vertės, taip norėdamas įrodyti norimo nusavinti turto (jo dalies) vertę, tai šie dokumentai neparodytų tikrosios norimos nusavinti turto vertės, nes jų pagrindu nebūtų siekiama sudaryti sandorio turtui perleisti, jam patekus laisvai į rinką, nes šiuo atveju šio turto laisvoje civilinėje apyvartoje ir rinkoje nėra ir nebuvo, o apeliantas neturi ir neturėjo intereso perleisti turtą. Apeliantas ir pareiškėjas neveikė dalykiškai ir be prievartos (pareiškėjas iš apelianto siekia prievarta atimti jo turto dalį), todėl toks dokumentas (turto vertinimas) įrodomumo prasme nekuria jokios pridėtinės vertės šiame procese. Iš to seka, kad teismas, neskirdamas ekspertizės turto vertei nustatyti, veikė neteisėtai ir kompensaciją už iš apelianto paimamo turto dalį priteisė, neturėdamas tam svarių duomenų ir įrodymų.

23. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti.

24. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tas pačias faktines aplinkybes ir argumentus, kuriuose išdėstė teismui. Nesutikdamas su apelianto argumentais, pareiškėjas nurodo:

24.1. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad kelias (duomenys neskelbtini) valstybinės reikšmės kelio statusą įgijo iki 1999 m. birželio 9 d., priėmus nutarimą Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“, t. y. vėliau nei prašomi panaikinti administraciniai aktai. Kelias (duomenys neskelbtini) dar Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1992 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 550, priimtu vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 751 „Dėl Lietuvos Respublikos automobilių kelių nuostatų patvirtinimo“ buvo įrašytas į Lietuvos Respublikos rajoninių (apskričių) kelių sąrašą, t. y. įgijo rajoninio kelio statusą. Pagal Transporto veiklos pagrindų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2002 m. kovo 20 d.) 4 straipsnio 1 dalį, Automobilių kelių nuostatų (redakcija, galiojusi iki 1995 m. gruodžio 14 d.) 3 punktą, nuo 1995 m. gegužės 26 d. įsigaliojusio Kelių įstatymo 3 straipsnį, rajoniniai keliai pagal reikšmę priskiriami valstybiniams (valstybinės reikšmės) keliams. Todėl kelio (duomenys neskelbtini) įrašymas ar neįrašymas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu tvirtinamą valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą, nepakeičia fakto, kad kelias (duomenys neskelbtini) buvo rajoninis, vadinasi – valstybinės reikšmės. Apeliantas savo klaidingą poziciją dėl kelio valstybinės reikšmės statuso grindžia kilusiam ginčui neaktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėta administracine byla Nr. A-453-438/2019.

24.2. Teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl E. L. ir V. L., J. L. sąžiningumo, teisėtų lūkesčių pažeidimo, ieškinio senaties taikymo, praėjus ilgam terminui nuo ginčijamų administracinių aktų priėmimo, ir sandorio sudarymo. Sąžiningų įgijėjų interesus gina restitucijos taikymas. Pareiškėjas pareiškimą padavė nepraleidęs vieno mėnesio termino, todėl pagrindo teismui taikyti ieškinio senatį nebuvo.

24.3. Nepagrįsti atsakovo argumentai dėl įrodymų nebuvimo ir netinkamo jų vertinimo. Bylos medžiaga pagrindžia, kad teismas rėmėsi visuma byloje pateiktų įrodymų.

24.4. Teismas, panaikinęs administracinius teisės aktus ir pripažinęs negaliojančia dovanojimo sutartį, turėjo ir dėl to pagrįstai taikė restituciją. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl restitucijos dydžio yra abstraktaus pobūdžio, nesudarantys pagrindo kitaip vertinti teismo padarytas su tuo susijusias išvadas, kurios atitinka panašiais atvejais formuojamą teismų praktiką.

25. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas NŽT atsiliepime į atsakovo V. L. apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26. NŽT atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo argumentus, aplinkybes, kurias dėstė teismui. NŽT laikosi pozicijos, kad apelianto argumentais naikinti teismo sprendimo pagrindų nėra, teismas priėmė sprendimą, kuris atitinka panašiose bylose, kuriose ginamas viešasis interesas, formuojamą praktiką, byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, kurios sudarė pagrindą panaikinti ginčijamus administracinius aktus ir pripažinti negaliojančia dovanojimo sutartį.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kelių direkcija atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutiko ir prašo atmesti.

28. Kelių direkcija atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo:

28.1. Panaikintų administracinių aktų priėmimo metu ginčo kelias turėjo tik valstybei nuosavybės teise galinčio priklausyti valstybinio kelio statusą, dėl kurio šis kelias bei jo užimama žemė, kaip valstybės išimtinės nuosavybės teisės objektai, negalėjo būti privatizuoti. Todėl priešingi atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Aplinkybė, kad ginčo kelias iki 1999 m. buvo įtrauktas į sąrašus ne Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, nepaneigia jo, kaip išimtinai valstybei priklausančio turto pobūdžio, nes toks statusas priskirtas įstatymų pagrindu. Todėl atsakovo minima Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėta administracinė byla Nr. A-453-438/2019, kurioje pateiktas išaiškinimas, Kelių direkcijos vertinimu, prieštaringas, vadovautis šiuo atveju nėra pagrindo.

28.2. Apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai viešąjį interesą iškėlė aukščiau nei sąžiningo apelianto privatų interesą, tai neproporcingai pažeidžia jo teises, gero valdymo principą, teisėtus lūkesčius, nepagrįsti.

28.3. Atsakovo sąžiningumas byloje nebuvo kvestionuojamas, nes šioje byloje buvo teigiama ir teismo patvirtina, kad, perleidžiant dalį valstybei priklausančios žemės sklypo privačių asmenų nuosavybėn, buvo pažeistos imperatyvios teisės normos. Nėra duomenų, kad ginčo žemės sklypo Nr. 85 dalies (žemės sklypas Nr. 85-1) netekimas apribotų ir pablogintų atsakovui priklausančio žemės sklypo naudojimą, kitaip reikšmingai pažeistų atsakovo teises.

28.4. Keldamas abejones dėl įrodymų, atsakovas nepateikė jokių tokias abejones pagrindžiančių įrodymų. Teismas pagrįstai rėmėsi pareiškėjo pateiktais įrodymais dėl žemės sklypo Nr. 85 dalies (žemės sklypas Nr. 85-1), patenkančios į kelio plotą. Nesutikdamas su pareiškimu, atsakovas turėjo teisę pateikti įrodymus, paneigiančius vienus ar kitus byloje esančius duomenis, tačiau to nepadarė.

28.5. Teismas restitucijos taikymą grindė teisės aktų nuostatomis, todėl apelianto argumentai laikytini nepagrįstais.

28.6. Skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai (ABTĮ 94 str.). Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija) (CK 1.80 str. 2 d.). Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio (CK 6.145 str. 1 d.). Todėl šiuo atveju, panaikinus administracinius aktus ir pripažinus negaliojančia dovanojimo sutartį, teismas privalėjo taikyti restituciją, t. y. grąžinti ginčo turtą valstybei ir priteisti piniginę kompensaciją atsakovams. Apelianto minimas lygiaverčio sklypo grąžinimas vietoj piniginės kompensacijos priteisimo, taikomas atkuriant nuosavybės teises į turtą, bet ne sprendžiant restitucijos klausimą, šiuo atveju panaikinus administracinių aktų dalis ir dovanojimo sutartį pripažinus negaliojančia teismine tvarka.

28.7. Atsakovų prašymas skirti ekspertizę buvo atmestas pagrįstai, nes atsakovai prašyme rėmėsi vien deklaratyviais teiginiais, nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta žemės sklypo Nr. 85 vertė neatitinka tikrosios vertės. Atsakovai turėjo teisę patys teikti į bylą visus turimus įrodymus, susijusius su ginčo sklypo vertės nustatymu, tikslinimu. Atsakovų pateikti duomenys iš tinklalapio www.aruodas.lt neturi tokios įrodomosios galios, kaip duomenys iš VĮ Registrų centro duomenų bazės.

28.8. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl ieškinio senaties taikymo nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kaip teisingai nustatė teismas, nepraleido vieno mėnesio termino, skaičiuojamo nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų dėl galimai pažeisto viešojo intereso, kreiptis į teismą. Tai, kad į teismą pareiškėjas kreipėsi praėjus daugiau nei 10 metų nuo administracinių aktų priėmimo ir sandorio sudarymo lėmė objektyvios, nuo pareiškėjo nepriklausiusios aplinkybės, t. y. apie administracinių teisės aktų neteisėtumą nebuvo pranešta laiku, o, neatnaujinus termino ieškiniui paduoti, būtų apribota viešąjį interesą ginančio subjekto teisė kreiptis teisminės gynybos, būtų įtvirtinta teisinės valstybės principui prieštaraujanti situacija, kai iš ne teisės atsirastų teisė. Be to, atsakovo nuomonė dėl ieškinio senaties taikymo prieštarauja teismų praktikai, pagal kurią byloje, kuriose ginama išimtinė valstybės nuosavybės teisė, ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas 10 metų terminas netaikomas; administracinis aktas, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms, kuriuo iš esmės paneigiami konstituciniai turto, esančio išimtine valstybės nuosavybe disponavimo ir tokios nuosavybės teisės apsaugos principai, nesukuria civilinių teisių ir pareigų, taigi šios teisės negali būti ginamos, o tai reiškia, kad turtas, turintis išimtinės valstybės nuosavybės teisinį statusą, grąžinamas valstybei nepaisant to, kiek metų yra praėję nuo administracinio akto priėmimo (administracinės bylos Nr. eA-4507-415/2018, Nr. eAS-81-492/2020).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Trakų rajono valdybos 1995 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. 1571 dalies, Trakų rajono valdybos 1995 m. kovo 15 d. potvarkio Nr. 86v dalies, Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. liepos 14 d. įsakymo dalies, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-2965 teisėtumo ir pagrįstumo, 1997 m. rugsėjo 4 d. dovanojimo sutarties Nr. 2804 dalies pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo.

30. Trakų rajono valdybos 1995 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 1571 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo piliečiui (-tei) J. L.“ buvo atkurtos J. L. nuosavybės teisės į turėtą 2,18 ha žemę (duomenys neskelbtini), grąžinant natūra 2,08 ha žemės ir 0,10 ha miško.

31. Trakų rajono valdybos 1995 m. kovo 15 d. potvarkiu Nr. 86v „Dėl žemės suteikimo naudotis asmenims, sugrąžintiems arba perkantiems žemę žemės ūkio veiklai“, J. L. (duomenys neskelbtini), buvo suteiktas 1,35 ha žemės sklypas Nr. 85, pažymėtas 1994 m. birželio 13 d. sklypo Nr. 85 abrise.

32. Nekilnojamojo turto registre 1995 m. kovo 15 d. buvo įregistruotas 1,3500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

33. Trakų rajono notarų biuro notarės D. U. 1997 m. rugsėjo 4 d. patvirtinta dovanojimo sutartimi, registro Nr. 2804, J. L. 1,35 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), padovanojo E. L. ir V. L.

34. Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 2.3-6223-(79) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 2.3-8909-(79) patvirtinto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo dalinio papildymo bei dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo Nr. 85 ir teisės į jį rodiklių patikslinimo Trakų rajone pil. E. L. ir V. L.“ buvo patikslintos 1,35 ha žemės sklypo Nr. 85 ribos ir nustatyta, kad šis žemės sklypas susideda iš dviejų žemės sklypų: 1) žemės ūkio paskirties žemės sklypo Nr. 85 ir 2) kitos paskirties žemės sklypo Nr. 85-1.

35. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-2965 „Dėl pil. E. L. ir V. L. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“ buvo patikslinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas ir kiti kadastro duomenys.

36. Ginčo dėl šių pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių nėra.

37. Pareiškėjo teigimu, patikrinus VšĮ „Transporto kompetencijų agentūra“ parengtą valstybinės reikšmės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylą, paaiškėjo, jog minėto rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalis patenka į privataus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribas.

38. Ginčijamų administracinių sprendimų (Trakų rajono valdybos 1995 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. 1571 ir Trakų rajono valdybos 1995 m. kovo 15 d. potvarkio Nr. 86v), kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypo dalį, teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, galiojusį minėtų ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu bei faktinę situaciją, buvusią priimant šiuos administracinius aktus.

39. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (galiojusio iki 1997 m. liepos 19 d.) 12 straipsnio 1 punkte buvo nustatyta, kad valstybės reikmėms reikalinga bei kita žemė iš šio įstatymo 2 straipsnio nurodytųjų asmenų išperkama, taikant šio įstatymo 16 straipsnyje numatytus išpirkimo būdus, jeigu užimta kelių, aerodromų, karinių dalinių, taip pat reikalinga valstybinės sienos apsaugai.

40. Transporto veiklos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (1991 m. spalio 8 d. įstatymo Nr. I-1863 redakcija, galiojusi iki 2002 m. kovo 20 d.) numatė, kad bendrojo naudojimo geležinkeliai, valstybiniai automobilių keliai, jūrų uostų akvatorija ir teritorija, švyturiai ir laivybą reguliuojantys bei jos saugumą garantuojantys įrengimai ir navigacijos ženklai, skrydžių valdymo sistemos aeronavigaciniai įrenginiai, magistraliniai vamzdynai yra Lietuvos Respublikos valstybinė nuosavybė.

41. Lietuvos Respublikos automobilių kelių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 751, galiojusių iki 1995 m. gruodžio 14 d., 2 punkte buvo nustatyta, kad keliai yra valstybiniai ir vietiniai. Valstybiniai keliai skirstomi į magistralinius, krašto ir rajoninius (apskričių). Valstybiniai keliai yra valstybės nuosavybė, vietiniai – gali būti valstybės, savivaldybių, juridinių ar fizinių asmenų nuosavybė.

42. Kelias (duomenys neskelbtini) buvo kelias, įrašytas į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1992 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 550, priimtu vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 751 „Dėl Lietuvos Respublikos automobilių kelių nuostatų patvirtinimo“, patvirtintą Lietuvos Respublikos rajoninių (apskričių) kelių sąrašą.

43. Taigi pagal paminėtą teisinį reguliavimą, galiojusį Trakų rajono valdybos 1995 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. 1571 ir Trakų rajono valdybos 1995 m. kovo 15 d. potvarkio Nr. 86v priėmimo metu kelias (duomenys neskelbtini)buvo valstybinis kelias, todėl, atkuriant nuosavybės teises, šiam keliui priskirta žemė turėjo būti išperkama.

44. Tačiau, vertinant minėtų administracinių aktų dalies dėl nuosavybės teisių į ginčo žemę atkūrimo pagrįstumą, būtina nustatyti, ar pagal jų priėmimo metu galiojusį teisinį reguliavimą, kuriuo vadovaujantis buvo nustatomos keliui skiriamos žemės juostos (kelio juostos) ribos, bei faktinę situaciją dalis kelio (duomenys neskelbtini)juostos pateko į ginčo žemės sklypo ribas.

45. Pirmosios instancijos teismas šių bylai reikšmingų aplinkybių nesiaiškino, tuo pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

46. Atsakovai E. L. ir V. L. prašė taikyti ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimui pripažinti negaliojančia dovanojimo sutarties dalį.

47. Pagal Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1, 2 d.). CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Aiškindamas šią nuostatą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012; 2017 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-687/2017).

48. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia (be kita ko) ne kartą yra nurodęs, kad nors ieškinio senaties terminas, užtikrindamas civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nustatytu terminu riboja galimybę ginti pažeistas teises, įstatyme įtvirtinta teismo teisė jį atnaujinti, kai teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 str. 2 d.). Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Jei teismas konstatuoja, kad pareikštu ieškiniu siekiama apginti visuomenei svarbius interesus, ieškiniui pareikšti sudėtinga per įstatyme nustatytą terminą surinkti reikiamus duomenis, ar egzistavo kitos aplinkybės, sukliudžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų ginti pažeistas teises, o praleistas terminas nėra neprotingai ilgas, pareikšto ieškinio atmetimas dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo neatitiktų ieškinio senaties instituto paskirties. Tokiu atveju viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1123/2002). Atsižvelgiant į išvardytus kriterijus, ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas turi būti sprendžiamas ir bylose, kuriose ginamas viešasis interesas, ginčijant galbūt neteisėtus aktus ir jų pagrindu atsiradusios nuosavybės perleidimo sandorius, kuriems likus galioti būtų nepaisoma konstitucinių teisinės valstybės imperatyvų, kai iš ne teisės atsirastų teisė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4507-415/2018).

49. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, klausimo dėl ieškinio senaties nesprendė.

50. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiamas atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo V. L. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Veslava Ruskan