N-575-653-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N575-653/2012

Teisminio proceso Nr. 4-61-3-01862-2010-4

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir kelių policijos poskyrio apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 18 d. nutarimo E. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 18 d. nutarimu E. G. (toliau – ir E. G.) skundą patenkino ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato (toliau – ir Institucija) Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir kelių policijos poskyrio 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. 101-3292M935363 07-10-5783761 (toliau – ir Institucijos Nutarimas), panaikino ir administracinio tesės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Institucijos Nutarimu E. G. paskirta 70 Lt (septyniasdešimties litų) piniginė bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1241 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2010 m. gruodžio 15 d., 10 val., Kauno g., Vievyje pastatė ir paliko stovėti automobilį „Volvo“ prie pažymėtos geltonos linijos, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 8 punkto reikalavimus. Nurodė, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad E. G. minėtu laiku paliko automobilį prie geltonai pažymėtos linijos, prie kuro užpylimo rezervuaro, priklausančio UAB „Lukoil Baltija“ Vilniaus filialui, dėl ko į degalinę atvažiavęs benzinvežis 1 val. negalėjo išpilti kuro, tačiau pažymėjo, jog už KET pažeidimus asmuo gali būti baudžiamas tada, kai jis nepaisė kelio ženklų, kurių įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, o neteisėtai pastatytų ženklų nesilaikymas negali kelti administracinės atsakomybės, nes asmuo neturi pareigos vykdyti neteisėtų reikalavimų.

Akcentavo, jog įrengiant kelio ženklinimą „geltona linija“, kuri laikytina technine eismo reguliavimo priemone, privačioje teritorijoje, ją būtina suderinti su policija. Pažymėjo, jog UAB „Lukoil Baltija“ 2011 m. kovo 7 d. rašte nurodė, kad kelio ženklinimas „geltona linija“ degalinėje, esančioje adresu: Kauno g. 26, Vievis, įrengta vadovaujantis Degalinių eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Energetikos ministro 2009 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. 1-37 (toliau – ir Degalinių eksploatavimo taisyklės) 53 punktu, kuris nustato, kad degalinės teritorijoje draudžiama projekte nenustatytose vietose laikyti kelių transporto priemones, bei minėtos degalinės projektu, kur numatytos automobilių stovėjimo aikštelės. Pridūrė, jog techniniame projekte numatyta lengvųjų automobilių stovėjimo aikštelė pažymėta 10 numeriu, o aiškinamajame rašte irgi nurodyta, kad degalinėje yra aikštelė automobilių stovėjimui.

Nurodė, jog Degalinių eksploatavimo taisyklės reglamentuoja skystojo kuro, suskystintų naftos dujų, suslėgtų gamtinių dujų, kurie naudojami kaip degalai kelių transporto priemonėms, degalinių įrenginių pagrindinius eksploatavimo, techninius, organizacinius ir techninės saugos reikalavimus, o šio teisės akto 44 punkte nustatyta, kad degalinės teritorijoje turi būti iškabinti kelių eismo ženklai, nurodantys maksimalų kelių transporto priemonių greitį, važiavimo kryptį, taip pat gali būti transporto judėjimo schema. Pabrėžė, jog Degalinių eksploatavimo taisyklių 44 punkto reikalavimai yra skirti saugiam degalinės veiklos užtikrinimui, t. y. jie nurodo reikalingumą degalinėse įrengti kelio ženklus, tačiau šių ženklų įrengimas turi būti atliekamas pagal kelio ženklų įrengimą reglamentuojančius teisės aktus.

Nurodė, jog degalinės turėtojas negali įrengti kelio ženklų savo nuožiūra, o Degalinių eksploatavimo taisyklių 53 punkto nuostata dėl draudimų laikyti automobilius projekte nenustatytose vietose sąlygoja degalinės turėtojo pareigą kelio ženklais informuoti vairuotojus apie jiems nustatytas teises ir pareigas. Pažymėjo, jog nors UAB „Lukoil Baltija“ pateikė degalinės techninį projektą, tačiau jis nesudaro teisinio pagrindo pačiai bendrovei įrengti kelio ženklinimą, nesuderintą su policija, be to, ir Institucijos atstovas nurodė, kad nėra duomenų, jog kelio ženklinimas „geltona linija“, esantis UAB „Lukoil Baltija“ degalinėje adresu:

Kauno g. 26, Vievyje, būtų suderintas su policija, o degalinės techniniame projekte nėra suderinimo su policija žymų. Sprendė, jog minėtas kelio ženklinimas „geltona linija“ yra pastatytas neteisėtai, jis nesuderintas su policija, kaip to reikalauja teisės aktai, todėl neteisėtai pastatytas ženklas nesukuria teisinės pareigos jo laikytis, o E. G. skundas laikytinas pagrįstu ir byla nutraukiama ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

II. Institucija, nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 18 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 84 – 86), kuriuo prašo skundžiamą teismo nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas, nagrinėdamas bylą, visiškai neįvertino tos aplinkybės, kad E. G. pastatė ir paliko automobilį ten, kur tai trukdė kitų transporto priemonių eismui. Remiasi KET 155.10 punktu, be kita ko, įtvirtinančiu, jog draudžiama sustoti ir stovėti ten, kur sustojusi transporto priemonė trukdytų kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, bei pažymi, jog KET nėra numatyta išimtinė taisyklė, leidžianti neįgaliesiems palikti stovėti transporto priemones taip, kad jos trukdytų kitų transporto priemonių eismui, todėl E. G. ypatingai akcentuojama aplinkybė, kad jis yra neįgalus, neturi teisinės reikšmės. Atkreipia dėmesį, jog dėl E. G. padaryto pažeidimo buvo sutrikdytas ne tik eismas, bet ir degalinės darbas bei pažeistos kitų asmenų teisės, kadangi nebuvo galimybės priimti atvežto kuro.

Tuo tarpu E. G. teiginiai, kad jis neturėjo galimybės automobilio perstatyti kitur, vertintini kritiškai, nes jis privalėjo užtikrinti, kad jam padedantys asmenys, kaip teigia jis pats, padėtų pastatyti transporto priemonę taip, kad nebūtų pažeidžiami KET reikalavimai. Pažymi ir tai, jog vertinant aplinkybę, kad E. G. nurodo, jog automobilį jis paliko stovėti prie kuro talpyklų, kadangi automobilis sugedo ir negalėjo toliau važiuoti, galima teigti, kad E. G. pažeidė KET 156 punkto, kuriame numatyta, kad priverstinai sustojęs ten, kur stovėti draudžiama, transporto priemonės vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją, jeigu tokia įrengta (pastatyti avarinio sustojimo ženklą, kaip numatyta šių taisyklių 98 punkte), ir kuo skubiau pašalinti transporto priemonę nuo kelio, reikalavimus.

Akcentuoja, jog E. G. neįjungė avarinės šviesos signalizacijos, nepastatė avarinio sustojimo ženklo ir nesiėmė priemonių, kad kuo skubiau transporto priemonę patraukti nuo kelio, kadangi, kaip nurodė pats, automobilį paliko stovėti ryte, o pagal liudytojų parodymus transporto priemonė 8 val. jau stovėjo prie kuro užpylimo rezervuarų ir tik 10 val. atvykus policijos pareigūnams transporto priemonė buvo patraukta. Mano, jog E. G. savo veiksmais pažeidė KET 155.10 ir 156 punktų reikalavimus, bei padarė administracinius teisės pažeidimus numatytus ATPK 1241 straipsnio 6 dalyje ir 1241 straipsnio 4 dalyje.

Tuo tarpu teismas nagrinėjamoje byloje, turėjo pasinaudoti jam suteikta galimybe pakeisti teisės pažeidimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią pažeidimo kvalifikavimą, arba grąžinti Institucijai, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą.

E. G. atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą nurodo, jog jo automobilis stovėti buvo paliktas, kaip to reikalauja KET „kuo dešiniau krašto“, be to, kelio ženklų, ribojančių automobilių stovėjimą ginčo vietoje nėra, geltona linija buvo apsnigta neišvalomu sniego sluoksniu bei buvo įrengta neteisėtai. Priduria, jog ginčo vietoje nebuvo pažymėta ir tai, kad čia gali būti vykdomi darbai, o aikštelė yra pakankamai plati, todėl mano, jog automobilį stovėti paliko nepažeisdamas KET reikalavimų bei nekeldamas grėsmės eismo saugumui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas atmestinas.

E. G. Institucijos Nutarimu, kurį pirmosios instancijos teismas panaikino, buvo nubaustas pagal ATPK 1241 straipsnio 2 dalį.

ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje (bylai aktuali redakcija) inter alia įtvirtinta, kad kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų.

Iš Institucijos Nutarimo matyti, jog E. G. buvo inkriminuotas KET 8 punkto, inter alia įtvirtinančio, jog eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai (nurodyti šių taisyklių 1 ir 2 prieduose), kelių ženklinimas (nurodytas 3 priede), šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu.

Iš Institucijos Nutarimo taip pat matyti, jog jame buvo aprašyta E. G. inkriminuojamo pažeidimo esmė – 2010 m. gruodžio 15 d., 10 val., Vievyje, Kauno g., pasistatė ir paliko stovėti automobilį prie pažymėtos geltonos linijos. Pažymėtina, jog Institucijos Nutarime minima geltona ištisinė linija savo esme atitiko ir, dėl to ginčas byloje nekyla, KET priede minimą kelio ženklinimą.

Ginčijamu pirmosios instancijos teismo nutarimu, kaip minėta, Institucijos Nutarimas buvo panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla E. G. atžvilgiu nutraukta, konstatavus, jog geltonoji linija, prie kurios E. G. buvo kaltinamas UAB „Lukoil Baltija“ degalinės teritorijoje pastatęs stovėti automobilį ir tokiu būdu užtvėręs benzinvežiui pravažiavimą iki kuro užpylimo rezervuarų, buvo įrengta neteisėtai, o neteisėtų kelio ženklų (atitinkamai – kelio ženklinimo) nesilaikymas negali užtraukti administracinės atsakomybės.

Institucija savo ruožtu tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija, iš esmės teigdama, jog E. G. veiksmai vis vien pažeidė KET, o būtent – KET 155.10 ir 156 punktų reikalavimus, todėl bylą nagrinėjęs teismas turėjo pakeisti jam inkriminuotos veikos kvalifikavimą arba bylą iš naujo grąžinti nagrinėti Institucijai.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms ir sprendžia, jog jis tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes bei pateikė teisingą teisinį vertinimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, grindžiama išsamia Kelių įstatymo, be kita ko, įpareigojančio techninių eismo reguliavimo priemonių (kelio ženklinimo) įrengimą derinti su policija (13 straipsnio 1 dalis) bei kitų teisės aktų analize, jog neteisėto kelių ženklinimo nesilaikymas negali užtraukti asmeniui administracinės atsakomybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išvada atitinka bendrąjį teisės principą, jog iš neteisės teisė neatsiranda (ex injuria jus non oritur).

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos nagrinėdamas bylą, ex officio ėmėsi priemonių išsiaiškinti, ar kelio ženklinimas, kurio nesilaikymu buvo kaltinamas E. G. buvo įrengtas teisėtai, t. y. jis užklausė policijos komisariatą bei savivaldybę, ar ginčo vietoje esanti geltona linija yra suderinta ir galiojanti. Savivaldybė byloje esančiu raštu (b. l. 40) informavo, jog tai nepriklauso jos kompetencijai, o Institucijos atstovai patvirtino teismui neturį duomenų, kad geltona linija būtų suderinta su Elektrėnų policijos komisariatu (b. l. 67; 70), nors ir pripažino, kad tai įeina į jų kompetenciją. Todėl spręstina, jog byloje nebuvo įrodytas minėtojo kelio ženklinimo teisėtumas. Tuo tarpu UAB „Lukoil Baltija“ pateiktas raštas (b. l. 45), kuriame ji nurodo, jog geltonąją ištisinę liniją įrengė, vadovaudamasi Degalinių eksploatavimo taisyklių 53 punktu minėtojo kelio ženklinimo teisėtumo taip pat neįrodo, nes šios taisyklės, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sąlygoja degalinės turėtojo pareigą kelio ženklais informuoti vairuotojus apie jiems nustatytas teises ir pareigas, tačiau su kompetentinga institucija nesuderinto kelio ženklinimo jos savaime nepadaro teisėtu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog administracinio teisės pažeidimo byla E. G. atžvilgiu, nenustačius jo pareigos laikytis neteisėto kelio ženklinimo reikalavimo, taigi ir nenustačius tokios pareigos pažeidimo, buvo nutraukta pagrįstai.

Pridurtina, jog teisėjų kolegija nesutinka su tais Institucijos teiginiais, kad E. G. nustačius minėtąsias aplinkybes vis tiek turėjo būti nubaustas už KET 155.10 ir 156 punktų reikalavimų nesilaikymą.

Atkreiptinas dėmesys, jog administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluojamas kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir jis turi būti aiškus. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo ruožtu turi žinoti, kuo yra kaltinamas ir turi teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo. Be to, patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti pažeidimu kaltinanti institucija, todėl bylos sėkmę lemia jos gebėjimas surinkti įrodymus ir jais pagrįsti minėtojo asmens kaltę vienokio ar kitokio pažeidimo padarymu. Nagrinėjamu atveju, kaip ir minėta, matyti, kad E. G. buvo inkriminuojamas kelio ženklinimo, o būtent – geltonosios ištisinės linijos – nesilaikymas, pažeidžiant KET 8 punktą. Tuo tarpu apeliaciniame skunde minimi KET 155.10 ir 156 punktų reikalavimų pažeidimai E. G. inkriminuoti nebuvo, tuo, jog jis pažeidė būtent šiuos reikalavimus negalima suprasti ir iš Institucijos Nutarime aprašytos pažeidimo esmės, o Institucija versiją apie šių KET punktų nesilaikymą E. G. veiksmuose, t. y. iš esmės naują kaltinimą pateikė tik apeliaciniame skunde, todėl nepagrįsta teigti, jog teismas turėjo pats pakeisti veikos kvalifikavimą, nes toks atvejis pagal ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 3 punktą įmanomas tuomet, kai teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas, ko šiuo atveju nėra. Be to, nepagrįsta teigti, jog teismas turėjo bylą grąžinti Institucijai nagrinėti iš naujo, nes byloje nenustatyta, kad reikia atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą ar kitokių priežasčių ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme.

Dėl paminėtų priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos

administracinių bylų teisenos įstatymo

144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir kelių policijos poskyrio apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius