Legislator Case Law & Legislation
2013-10-30 Nr. AB-7317-3-61-3-03414-2012-0 AI generated

2013-10-30 Nr. AB-7317-3-61-3-03414-2012-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2013-10-30 Nr. AB-7317-3-61-3-03414-2012-0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

įpareigoti atsakovą išmokėti jam neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią pritaikius Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnį ir 5 straipsnį, laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio mėnesio iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;

Legislator headnote

AI generated

2013-10-30 Nr. AB-7317-3-61-3-03414-2012-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 1D-8628(11) (toliau – ir Sprendimas).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A525-2151/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03414-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. (A. D.) skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. D. su skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) įpareigoti atsakovą išmokėti jam neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią pritaikius Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnį ir 5 straipsnį, laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio mėnesio iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;

2) įpareigoti atsakovą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti visą paskirto dydžio, tai yra 667,55 Lt pareigūnų ir karių valstybinę pensiją;

3) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 1D-8628(11) (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas nurodė, kad 2011 metų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus sprendimu jam buvo paskirta 667,55 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija, taip pat buvo mokamas valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas – 360 Lt, su kuriuo pensijos dydis buvo – 1 027,55 Lt. Įsigaliojus Laikinajam įstatymui pareiškėjui mokama sumažinta valstybinė pareigūno pensija. Kiekvieną mėnesį pareiškėjui nėra išmokama vis skirtingo dydžio valstybinės pensijos dalis. Tai skundžiamame sprendime nurodė ir atsakovas. Sprendime atsakovas taip pat pažymėjo, kad išmokėti susidariusią nepriemoką, neturi teisinio pagrindo. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 52 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais, pabrėžė, kad valstybė nustačiusi tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmenys, atitinkantys įstatymo nustatytas sąlygas įgyja teisę į tam tikrą įstatyme nustatytą pensiją už tarnybą, kartu prisiima įsipareigojimą tokią pensiją paskirti ir mokėti. Tai, kad įstatymu nustatyta pensija bus paskirta ir mokama, yra teisėtas lūkestis, siejamas su asmens nuosavybės teisių apsauga. Rėmėsi taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3254-643/2012. Nurodė, kad atsižvelgiant į bendrąjį teisės principą ius curia novit, būtent teismas, išsprendęs bylą iš esmės ir pritaikęs tinkamą teisės aktą, įpareigos neišmokėtą valstybinės pensijos dalį išmokėti tinkamą atsakovą šioje byloje.

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija pateikė atsiliepimą (b. l. 11–12), kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Laikinajam įstatymui pensija pareiškėjui buvo perskaičiuota ir išmokėta remiantis šio įstatymo nuostatomis, kurios sprendimo priėmimo metu galiojo, nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai ir buvo teisėti pagrindai perskaičiuoti ir išmokėti sumažintą pareiškėjo pensiją. Be to, 2012 m. vasario 6 d. nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas prieštaraujančia Konstitucijai pripažino tik Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, o kitas pareiškėjo pensijos sumažinimo įstatyminis pagrindas – Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, pripažintas neprieštaraujančiu Konstitucijai. Akcentavo, kad Konstitucinio Teismo nutarimo teisinė galia yra nukreipta į ateitį, todėl 2012 m. vasario 6 d. nutarimas galioja tik į ateitį ir negali būti taikomas ginčijamam sprendimui. Ginčijamas sprendimas vertintinas pagal jo priėmimo ir vykdymo metu galiojusią teisę, todėl yra teisėtas ir pagrįstas galiojančiomis teisės normomis. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad Ministerija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal tuo metu galiojusius ir šiuo metu galiojančius teisės aktus privalėjo veikti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 8 d. sprendimu (b. l. 31−38) pareiškėjo A. D. skundą tenkino iš dalies. Panaikino Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. 1D-8628(11) „Dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies paskaičiavimo bei išmokėjimo“ dalį, kurioje atsisakyta A. D. valstybinės pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų. Priteisė A. D. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 988,99 Lt (devynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus ir devyniasdešimt devynis centus) neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. liepos 31 d. imtinai. Likusioje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pasisakydamas dėl skundo reikalavimo panaikinti skundžiamą Sprendimą teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pateiktais išaiškinimais, konstatavo, jog Sprendimas tiek, kiek jis priimtas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, todėl šiuo aspektu jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Kitaip Sprendimas vertintinas ta apimtimi, kurioje jis priimtas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi – šioje apimtyje skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, todėl privalo būti panaikintas. Atsižvelgiant į tai, teismas nusprendė panaikinti Sprendimo dalį, kurioje atsisakyta A. D. valstybinės pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Reikalavimą įpareigoti atsakovą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti visą paskirto dydžio, t. y. 667,55 Lt, pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, teismas atmetė kaip nepagrįstą, nurodydamas, kad nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjui mokama valstybinė pensija, ją mažinant tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, kuri pripažinta neprieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui neteisėtai neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, pirmiausia pažymėjo, jog šio pobūdžio bylose atsakove priteisiant valstybinės pensijos nepriemoką privalo būti Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tad būtent iš šio atsakovo turėtų būti priteisiama valstybinės pensijos nepriemoka. Atsižvelgiant į tai, nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis pripažinta prieštaraujančia / -vusia Konstitucijos nuostatoms, todėl pareiškėjui A. D. pagal Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. gruodžio 14 d. pažymą Nr. 11D (P)-6223 „Apie 2010–2012 m. pensijos dydį“ (b. l. 6, 18) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, turi būti priteista 988, 99 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. liepos 31 d. imtinai.

III. Atsakovai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 44−46), kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 8 d. sprendimą dalyje dėl tenkintų pareiškėjo skundo reikalavimų ir juos atmesti. Jei šį atsakovo (apelianto) reikalavimą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuspręs atmesti, prašo pensijos kompensavimą atidėti iki 2014 m. vasario 1 d., nes Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose lėšos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimo kompensavimui nėra skirtos. Asignavimų poreikis šiam tikslui bus įtrauktas rengiant ir teikiant svarstyti Seimui 2014 metų valstybės biudžeto projektą.

Apeliaciniame skunde remdamasis Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais, nurodo, kad kol Konstitucinis Teismas nėra priėmęs sprendimo, jog atitinkama teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, toks teisės aktas (jo dalis) atitinka Konstituciją ir tokio teisės akto (jo dalies) pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti. Nagrinėjamu atveju, Sprendimo priėmimo metu Ministerija neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą išmokėti pensijos nepriemoką. Taip pat atkreipia dėmesį, jog nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos nebetaiko, o pensijos kompensavimo mechanizmas nenustatytas. Atsižvelgiant į tai, daro išvadą, jog priimdama Sprendimą Ministerija nepažeidė pareiškėjo teisių ir/ar jo interesų, nes pensija jam buvo perskaičiuota ir mokama teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarime pateiktais išaiškinimais dėl institucijų teisės atsisakyti vykdyti teisės aktų reikalavimus motyvuojant jų nekonstitucingumu ir Konstitucinio Teismo nutarimų galiojimo laike.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas dėl pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, kuri susidarė per 2012 m. birželio – liepos mėnesių laikotarpį pensiją mokančiai institucijai taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, priteisimo.

Vidaus reikalų ministerijos 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. 1D-8628-(11) bei atsakovų atsiliepimo argumentai patvirtina, jog Vidaus reikalų ministerija, pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį būdama įgaliota skirti ir mokėti pareigūnų ir karių valstybines pensijas, A. D. mokėjo vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi sumažintą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, kuri buvo dar kartą perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kuris oficialiai paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (Žin., 2009, Nr. 152-6820; 2010 m. vasario 11 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 23-1070) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, spręsdama dėl asmens teisės į valstybinę pensiją pažeidimo ir jos turtinių aspektų gynimo, 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pažymėjo, kad veiksmingas pareiškėjo teisių gynimas reiškia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visišką pašalinimą, t. y. visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, priteisimą. Kadangi šiuo atveju pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo teisinius santykius, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovu bylose dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turi būti Lietuvos valstybė.

Teisėjų kolegija pastebi, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo pareiškėjui neišmokėtos ir priteistinos valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalį. Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. gruodžio 14 d. pažyma Nr. 11D (P)-6223 (b. l. 6; 18) patvirtina, kad atsakovui vykdant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, vėliau pripažintos prieštaraujančia Konstitucijai, reikalavimus už ginčui aktualų laikotarpį (2012 m. birželis − liepa) pareiškėjas negavo 522,71 Lt ((650-507,39)+(861,7-481,6)) jam priklausančios pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, todėl būtent tokio dydžio nepriemoką Lietuvos valstybė privalo išmokėti pareiškėjui.

Apibendrinant išdėstytus motyvus darytina išvada, kad apskųstoji Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 8 d. sprendimo dalis, išskyrus aptartą netinkamą nepriemokos apskaičiavimą, atitinka išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kurioje be kita ko išsamiai pasisakyta atsakovų apeliaciniame skunde keliamu Konstitucinio Teismo nutarimų galiojimo laike klausimu, suformuotą praktiką. Tokios praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi nagrinėdamas analogiškas bylas (pvz., 2013 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-771/2013, 2013 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-269/2013, 2013 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-850/2013, 2013 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1413/2013 ir kt.). Teisėjų kolegija neturi objektyvių priežasčių nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių, todėl apeliacinio skundo argumentus atmeta tais pačiais argumentais.

Atsakovai apeliaciniu skundu taip pat prašo pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014 m. vasario 1 d. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nuolat pabrėžiamas sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo instituto (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 str.) taikymo išimtinumas (pvz., 2009 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1440/2009, 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3291/2011, 2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-508/2011). Tikrinamu atveju atsakovas Lietuvos valstybė nepateikė konkrečių įrodymų apie savo finansinę padėtį, byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos tinkamam ir savalaikiam teismo sprendimo vykdymui, atsakovai nepateikė argumentų, kad neatidėjus pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymo bus pažeisti teisingumo ir protingumo principai bei iš esmės paneigta pirmosios instancijos teismo sprendimo efektyvaus vykdymo galimybė. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, taip pat įvertinusi pareiškėjui priteistos sumos dydį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra objektyvaus, įrodymais pagrįsto pagrindo išvadai, kad šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymas atsakovui sukeltų neproporcingų sunkumų, todėl prašymą pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014 m. vasario 1 d. atmeta kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a

atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 8 d. sprendimo rezoliucinę dalį, jos trečią pastraipą išdėstant taip:

„Priteisti A. D. (A. D.) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 522,71 Lt (penkis šimtus dvidešimt du litus septyniasdešimt vieną centą) neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. liepos 31 d. imtinai“.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė