7f259bce-4995-4286-aaca-586e3ef44c2c · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2-710-370/2018Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00065-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 30 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo PoÅ¡kaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 22 d. nutarties, kuria atmestas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, priimtos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Dumesta“ ir ko bankroto byloje                                   Nr. eB2-688-638/2018, n u s t a t ė :

Ginčo esmė Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Dumesta“ ir ko iškelta bankroto byla. Įmonės bankroto administratore paskirta               UAB „Tytus“ (toliau – bankroto administratorė).Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 19 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje              Nr. e2-1667-230/2017 patenkino S. K. ieškinį ir iš UAB ,,Dumesta“ ir ko priteisė S. K. 94 545,52 Eur skolos, 2 665,52 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų.

Kauno apygardos teismas 2017 m. vasario 27 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos Nr. e2-1667-230/2017 pagal ieÅ¡kovo S. K. ieÅ¡kinį atsakovei UAB ,,Dumesta“ ir ko nagrinėjimÄ ir bylÄ perdavė BUAB „Dumesta“ ir ko bankroto bylÄ nagrinėjančiam Kauno apygardos teisėjui. 2017 m. kovo 20 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas ir reikalavimas pridėtas prie bankroto bylos.Kreditorius S. K. 2017 m. kovo 23 d. bankroto administratorei pateikė praÅ¡ymÄ patvirtinti                 99 702,25 Eur finansinį reikalavimÄ .

Nurodė, kad nuo 2004 m. gegužės 12 iki                                   2014 m. birželio 13d. buvo UAB ,,Dumesta“ ir ko vienintelis akcininkas, nuo                            2008 m. vasario 7 d. iki 2016 m. gegužės 3 d. buvo UAB ,,Dumesta“ ir ko direktorius, nuo 2016 m. gegužės 6 iki 2016 m. lapkričio 16 d. buvo Å¡ios bendrovės darbų saugos specialistas. Per visÄ darbo įmonėje laikotarpį jis įnešė savo asmenines pinigines lėšas UAB ,,Dumesta“ ir ko veiklai finansuoti, pirko medžiagas, kurÄ .

Lėšų įneÅ¡imas ir medžiagų pirkimas matyti iÅ¡ avanso apyskaitų.BUAB „Dumesta“ ir ko bankroto administratorė 2017 m. balandžio 13 d. pateikė teismui praÅ¡ymÄ patvirtinti įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä . PraÅ¡yme nurodė, kad S. K. pareikÅ¡tas 99 702,25 Eur finansinis reikalavimas teikiamas tvirtinti sumažintas vadovaujantis įmonės buhalterinės paskaitos duomenimis – 84 003,52 Eur. Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi patvirtino BUAB „Dumesta“ ir ko kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä , taip pat ir kreditoriaus S. K. 84 003,52 Eur finansinį reikalavimÄ .BUAB „Dumesta ir ko“ akcininkė I.

V. pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl S. K. finansinio reikalavimo. Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi panaikino                       2017 m. balandžio 26 d. nutarties dalį, kuria buvo patvirtintas kreditoriaus S. K. 84 003,52 Eur finansinis reikalavimas, ir klausimÄ dėl S. K. 84 003,52 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo paskyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.BUAB „Dumesta“ ir ko bankroto administratorė prašė patvirtinti kreditoriaus S. K. finansinį reikalavimÄ 33 553,55 Eur bendros vertės. Nurodė, kad sutinka dėl reikalavimo dalies –                     9 914,36 Eur, nes tai yra lėšos, kurias S. K.

įnešė į UAB ,,Dumesta“ ir ko veiklÄ 2013 metais. Dėl lėšų, įneÅ¡tų 2014–2016 metais nurodė, kad vadovaujasi ikiteisminio tyrimo metu atlikta specialisto iÅ¡vada Nr. 5-2/64, kurioje iÅ¡samiai ir detaliai iÅ¡analizuoti pirminiai dokumentai, kurių pagrindu sudarytos avanso apyskaitos. IÅ¡ pirminių dokumentų matyti, kad ne visos į UAB ,,Dumesta“ ir ko įneÅ¡tos lėšos buvo sumokėtos S. K., todėl nepagrįstai buvo įtrauktos į avanso apyskaitas, sudarytas S. K..

Kreditorė I. V. prašė patvirtinti S. K. finansinį reikalavimÄ Ä¯vertinant, kad kitoje civilinėje byloje, nagrinėtoje VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teisme, S. K. yra pripažinęs, kad 30 000 Eur į UAB „Dumesta“ ir ko sÄ skaitÄ Ä¯nešė ir prekėms pirkti, konkrečiai, automobiliui MB S350, panaudojo ne savo asmenines lėšas, o R. Ž. lėšas. Todėl S. K. neturi pagrindo reikalauti Å¡ių lėšų. Dėl kitos dalies palaikė bankroto administratorės pozicijÄ . Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 22 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. preliminarų sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-1667-230/2017; atmetė kreditoriaus S. K. praÅ¡ymÄ dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Dumesta“ ir ko bankroto byloje.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dėl kreditoriaus S. K. reikalavimo 9 914,36 Eur, susidariusio 2013 m., bankroto administratorė ginčo nekėlė, todėl Å¡i pinigų suma įskaitytina tvirtinant galutinį finansinį reikalavimÄ .Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad S. K. 2014 m.

įnešė į UAB „Dumesta“ ir ko kasÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â 9 100 Lt (2 635,54 Eur), nurodydamas, kad tai grÄ Å¾inamas avansas, į banko sÄ skaitÄ Ä¯nešė                     7 807,3 Lt (2 261,15 Eur), nurodydamas, kad tai sÄ skaitos papildymas. Teismas sprendė, kad lėšų, įneÅ¡tų kaip sÄ skaitos papildymo, nėra pagrindo pripažinti kaip asmeninių                            S. K. lėšų, nes mokėjimo paskirtyje nurodoma, kad tai sÄ skaitos papildymas.

Atvejai, kai pats direktorius į sÄ skaitÄ Ä¯neÅ¡a pinigines lėšas nenurodydamas jokio sandorio, laikytini kaip pačios bendrovės gautų lėšų iÅ¡ jos vykdomos veiklos įneÅ¡imas, atliktas įmonės vardu veikiančio direktoriaus. Teismas taip pat sprendė, kad S. K. nepateikė įrodymų, kad 39 000 Lt yra jo asmeninės lėšos, įneÅ¡tos į UAB „Dumesta“ ir ko banko sÄ skaitÄ . Teismas nurodė, kad paskolos sutartis tarp S. K. ir UAB „Dumesta“ ir ko nesudaryta, kaip ir nėra pateikta paskolos sutarties tarp A.

B. (įneÅ¡usios 39 000 Lt į įmonės sÄ skaitÄ ) ir S. K.. Teismas darė labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad lėšos (39 000 Lt) galėjo bÅ«ti gautos kitose UAB „Dumesta“ ir ko veiklos vietose ir įneÅ¡tos į įmonės kasÄ .Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2014 metų avanso apyskaitose apskaitytos įvairios S. K. iÅ¡laidos už pirktÄ kurÄ , prekes ir paslaugas UAB „Dumesta“ ir ko veiklai vykdyti, iÅ¡ viso 49 975,31 Lt (14 473,85 Eur). Remdamasis specialisto iÅ¡vada Nr. 5-2/64 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Marijampolės apskrities VPK ikiteisminiame tyrime                            Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – specialisto iÅ¡vada) teismas konstatavo, kad ne visos iÅ¡laidos, apskaitytos avanso apyskaitose, yra skirtos UAB „Dumesta“ ir ko veiklai, arba prekes pirko ne S. K., o kiti darbuotojai.

Teismas nustatė, kad bendra 2014 m. pareiÅ¡kėjo įneÅ¡tų lėšų suma yra 16 433,7 Eur (už 13 798,16 Eur nupirkta medžiagų ir kuro ir 2 635,54 Eur grÄ Å¾intas avansas). Teismas, įvertinęs, kad 2014 metais S. K. iÅ¡ UAB „Dumesta“ ir ko lėšų buvo iÅ¡mokėta 19 792,42 Eur avanso, o skirtumas sudaro 3 358,72 Eur UAB „Dumesta“ ir ko naudai, sprendė, kad finansinio reikalavimo už 2014 metus nėra pagrindo patvirtinti.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad avanso apyskaitose nurodoma, kad S. K. per                  2015 metus į UAB „Dumesta“ ir ko banko sÄ skaitÄ Ä¯nešė iÅ¡ viso 73 050 Eur, tačiau dalį Å¡ių lėšų į bendrovės banko sÄ skaitÄ Ä¯nešė A.

B.. Jos paaiÅ¡kinimus 2017 m. lapkričio 28 d. teismo posėdyje, kad ji turėjo nurodyti save kaip mokėtojÄ , nors iÅ¡ tikrųjų tai buvo S. K. lėšos, teismas atmetė kaip nepatikimus ir neįrodančius, jog įneÅ¡ti pinigai priklausė S. K.. Teismo vertinimu, vien tas faktas, kad pinigus grynaisiais padavė S. K., nereiÅ¡kia, kad tai Å¡io kreditoriaus lėšos, nes jis inkasuodavo iÅ¡ klientų gautas sumas kitose UAB „Dumesta“ ir ko veiklos vietose, buvo įmonės direktorius, t. y. atskaitingas asmuo.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendra 2015 metais įneÅ¡tų lėšų suma yra                              41 388,09 Eur (už 41 188,09 Eur nupirkta medžiagų ir kuro, iÅ¡leista dienpinigiams komandiruočių metu ir 200 Eur grÄ Å¾inta avanso).

Teismas, įvertinęs, kad 2015 metais                         S. K. iÅ¡ UAB „Dumesta“ ir ko lėšų buvo iÅ¡mokėta 13 800 Eur avanso, panaudota 30 000 Eur iÅ¡ R. Ž. gautų lėšų, skola iÅ¡ 2014 metų buvo likusi 3 358,72 Eur, S. K. skola bendrovei                    UAB „Dumesta“ ir ko iÅ¡augo iki 5 770,63 Eur, sprendė, jog patvirtinti finansinio reikalavimo už 2015 metus nėra pagrindo. AnalogiÅ¡kai, teismas nustatė, kad bendra 2016 metais įneÅ¡tų lėšų suma yra 7 855,87 Eur (už 6 294,57 Eur nupirkta medžiagų / kuro ir 1 561,30 Eur grÄ Å¾inta avanso).

Teismas, įvertinęs, kad 2016 metais S. K. iÅ¡ UAB „Dumesta“ ir ko lėšų buvo iÅ¡mokėta 35 729,71 Eur avanso per laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki gegužės 3 d. ir dar 10 000 Eur iÅ¡mokėta 2016 m. birželio 20 d., o skola iÅ¡ 2015 m. buvo likusi 5 770,63 Eur, bendra S. K. skola bendrovei „Dumesta“ ir ko iÅ¡augo iki 43 644,47 Eur, todėl sprendė, kad finansinio reikalavimo už 2016 m. nėra pagrindo tvirtinti. Atskirojo skundo argumentai PareiÅ¡kėjas S. K. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo                                2018 m. sausio 22 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – patvirtinti finansinį reikalavimÄ .

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismo iÅ¡vados dėl finansinio reikalavimo už 2014 metus yra nepagrįstos ir neteisingos, iÅ¡kreipiančios įmonės finansinius rodiklius, apskaitos duomenis. Teismas neatskleidė, kam ir kokiu pagrindu turi bÅ«ti atlyginta už įmonės veikloje panaudotas prekes, įmonei suteiktas paslaugas, nes jų įgijimo faktai nėra paneigti. Niekas kitas savo piniginių lėšų įmonei nepanaudojo, dėl to savarankiÅ¡kų reikalavimų nepateikė, o S. K. reikalaujamos jo įneÅ¡tų asmeninių piniginių lėšų sumos atitinka Å¡iam atskaitingam asmeniui sudarytose avansinėse apyskaitose fiksuotas mokėtinas pinigų sumas.Teismas neteisingai nustatė tikrÄ jį prekių ar paslaugų pirkėjÄ â€“ prekes pirko ne                          S. K. ar kiti darbuotojai, o pirkėjas UAB „Dumesta“ ir ko.

J. P. iÅ¡kviestas į teismo posėdį, pasirašęs priesaikÄ , patvirtino, kad visais atvejais tik S. K. piniginėmis lėšomis mokėjo už įmonės perkamas prekes. Teismas nenurodė, kas paneigia avansiniu apyskaitų duomenis, kuriose užfiksuota ir įmonės apskaitoje atsispindi, jog bÅ«tent kreditoriaus S. K. lėšomis apmokėta už bendrovės prekes ir paslaugas.Jei S. K. inkasuodavo iÅ¡ bendrovės klientų gautas sumas kitose įmonės prekybos vietose, tai turėjo bÅ«ti iÅ¡raÅ¡yti apmokėjimo dokumentai tiems klientams, nes ir jiems savoje apskaitoje Å¡ie dokumentai bÅ«tų reikalingi.

Jei klientai už paslaugas mokėjo ne bankiniu pavedimu, tai jų apmokėjimai buvo apskaityti kasos pajamų orderiais ir atitinkamai įtraukti į kasos knygÄ . Tokių buvo labai mažai. Todėl teismo prielaida – dėl S. K., neva, kitose bendrovės veiklos vietose iÅ¡ klientų gautų inkasuotų sumų yra visiÅ¡kai nepagrįsta.Visi bylos duomenys patvirtina bÅ«tent S. K. piniginių lėšų panaudojimÄ bendrovės Å«kinės veiklos finansavime. Vienintelis S. K. turėjo motyvÄ ir tikslÄ finansuoti bendrovę, kurios vieninteliu akcininku ir vadovu buvo jis pats.

Jo veiksmų, kredituojant Å¡iÄ Ä¯monę tikslas buvo nenutrÅ«kstanti bendrovės veikla, kasdieninio darbo užtikrinimas, tinkamo klientų aptarnavimo siekimas ir įmonės darbo stabilumas, verslo iÅ¡saugojimas.Nors S. K. pripažino, kad 2016 m. birželio 20 d. kasos iÅ¡laidų orderyje Nr. 41 (esantis paraÅ¡as yra jo, tačiau jis paaiÅ¡kino visas aplinkybes, kuriomis jis pasirašė dar neužpildytÄ orderį ir negavęs jokių pinigų sumų. Niekas Å¡ios pinigų sumos S. K. iÅ¡ įmonės kasos ir neiÅ¡mokėjo, nes tiek pinigų bendrovės kasoje tÄ dienÄ net nebuvo.Teismas nenurodė nė vieno motyvo ar įrodymo, kodėl jis atmetė reikalavimų dalį susidariusiÄ per 2013 kalendorinius metus, aiÅ¡kiai parašęs, jog Å¡i suma yra įskaitytina tvirtinant galutinį S. K. finansinį reikalavimÄ .

Teismask o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis,                   338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Dėl naujų raÅ¡ytinių įrodymų pridėjimo prie bylosVadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.PareiÅ¡kėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė raÅ¡ytinius įrodymus – praneÅ¡imÄ apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-65128-17 ir atsiskaitymų su kreditore akcininke I.

V. (TomaÅ¡Å«niene) žiniaraÅ¡tį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsiskaitymų su akcininke I. V. duomenys jau yra byloje, o pradėtas ikiteisminis tyrimas savaime neturi tiesioginio ryÅ¡io su byla, nes nei patvirtina, nei paneigia byloje įrodinėtinų aplinkybių, todėl šį raÅ¡ytinį įrodymÄ atsisakytina pridėti prie bylos (CPK 180, 314 straipsniai).BUAB „Dumesta“ ir ko bankroto administratorės atstovas advokatas R. G. 2018 m. kovo 27 d. pateikė praÅ¡ymÄ pridėti prie bylos naujus raÅ¡ytinius įrodymus – 2018 m. kovo 5 d. dokumentų, susijusių su nutrauktu ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-65128-17, kopijas.

Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, Å¡is elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis pateiktas procesinis dokumentas buvo pasiraÅ¡ytas 2018 m. kovo 27 d. 12.06 val. teismo posėdis byloje prasidėjo 2018 m. kovo 27 d. 9.00 val.Atsižvelgusi į Å¡ios nutarties 18 punkte iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad procesinis dokumentas bei nauji raÅ¡ytiniai įrodymai pateikti jau teismo procesinio sprendimo priėmimo stadijoje. Å ioje proceso stadijoje bylos medžiagos pildymas nėra galimas, todėl praÅ¡ymÄ su naujais raÅ¡ytiniais įrodymais atsisakytina priimti.Dėl finansinio reikalavimo patvirtinimoByloje kilęs ginčas dėl pareiÅ¡kėjo S. K. finansinio reikalavimo pagrįstumo BUAB „Dumesta“ ir ko bankroto byloje.CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal Å¡io kodekso taisykles, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, nustatytas kitų įstatymų.

Bankroto bylų nagrinėjimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – Ä®BÄ®), kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklÄ , kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimÄ ir kt., taikomos tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja nurodyto įstatymo nuostatoms (Ä®BÄ® 1 straipsnio 3 dalis).Ä®BÄ® 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisme iÅ¡kėlus įmonės bankroto bylÄ , bankrutuojančios įmonės kreditoriai turi teisę per teismo nustatytÄ laikotarpį perduoti bankroto administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus.

Teismas, priimdamas nutartį iÅ¡kelti bankroto bylÄ , nustato ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikÅ¡ti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos (Ä®BÄ® 10 straipsnio 4 dalies                       5 punktas).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismo nutartis, priimta bankroto proceso metu, kuria patvirtinamas kreditoriaus finansinis reikalavimas, savo teisine galia atitinka teismo sprendimÄ , kuriuo iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės klausimas dėl kreditoriaus materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-160/2011).

Kita vertus, kasacinis teismas vėliau yra pažymėjęs ir tai, kad kreditorių reikalavimų patvirtinimo procesas, nors pagal savo teisinę prigimtį ir yra panaÅ¡us į pareikÅ¡to ieÅ¡kinio nagrinėjimÄ , tačiau procesiniu požiÅ«riu reikalavimų tvirtinimui netaikomos tos pačios taisyklės kaip nagrinėjant civilinę bylÄ ginčo teisena, tokia nutartimi sprendžiami ne tik procesinio pobÅ«džio klausimai, bet ji yra susijusi su materialiaisiais teisės klausimais – ja sukuriamas teisinis pagrindas kreditoriui, laikantis Ä®BÄ® nustatytos reikalavimo tenkinimo eilės, gauti visÄ ar dalį teismo nutartimi patvirtintos sumos iÅ¡ bankrutuojančios įmonės turto.

Tačiau kartu Ä®BÄ®               26 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta kreditoriaus reikalavimo tikslinimo galimybė, kuri iÅ¡lieka iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylÄ arba sprendimÄ dėl įmonės pabaigos. Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teisė tokiÄ nutartį skųsti administratoriui, kreditoriams, kuriems jos priimtos, ir kitiems kreditoriams, tenkinantiems Å¡ioje dalyje įtvirtintas sÄ lygas. Taigi Å¡io bankroto byloje tarpinio proceso specifika lemia tai, kad nutartis, kuria patvirtinti kreditorių reikalavimai, negali bÅ«ti prilyginama teismo sprendimui, priimamam iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012).

Bankroto teisės normose nustatyta teisė tikslinti kreditoriaus reikalavimÄ ar Å¡io atsisakyti reiÅ¡kia, kad, įsiteisėjus nutarčiai, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, nėra kategoriÅ¡ko draudimo šį reikalavimÄ keisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011).Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies gauti savo reikalavimų tenkinimÄ iÅ¡ bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bÅ«tų tenkinami visų kreditorių reikalavimai.

Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali bÅ«ti tvirtinamas tik jį patikrinus. Teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimÄ tik tokiu atveju, jei iÅ¡ byloje esančių duomenų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog jis pagrįstas įrodymais.Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje                  Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; kt.).

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013; kt.). Teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi bÅ«ti nurodytas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, vertinimas, taip pat pateikti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai).

Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindÄ â€“ sandorius, Å«kines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus bÅ«tent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančiÄ Ä¯monę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).Dėl finansinio reikalavimo kilmėsKaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas netvirtino reikalavimo dalies už pareiÅ¡kėjo įneÅ¡tas arba panaudotas lėšas 2014 ir 2016 metais iÅ¡ esmės trimis motyvais: nėra teisinio santykio, kurio pagrindu pareiÅ¡kėjas turėjo įneÅ¡ti lėšas į įmonės veiklÄ , todėl labiau tikėtina, kad buvo įneÅ¡to lėšos, kurios gautos iÅ¡ įmonės veiklos; lėšas įnešė ir tretieji asmenys; pareiÅ¡kėjas neįrodė lėšų perdavimo fakto.Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, padarydamas anksčiau paminėtas iÅ¡vadas, bylÄ iÅ¡nagrinėjo pernelyg formaliai, nekreipdamas dėmesio į byloje surinktų įrodymų visumÄ ir nepaÅ¡alinęs įrodymų prieÅ¡taringumo.

Ginčo dalykÄ Å¡ioje byloje iÅ¡ esmės sudarė fakto klausimas, ar pareiÅ¡kėjas 2014–2016 metais panaudojo asmenines lėšas įmonės veikloje, už kurias jam nebuvo kompensuota. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas daug dėmesio skyrė asmeninių lėšų panaudojimo įmonės veikloje priežastims (teisiniam pagrindui) nustatyti ir padarė iÅ¡vadas, kad dalis lėšų nebuvo pareiÅ¡kėjo asmeninės lėšos, o gautos iÅ¡ kitos įmonės veiklos (arba tai trečiųjų asmenų lėšos).

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas pagrįstai kelia įrodymų vertinimo ir pakankamumo klausimus.Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , be kita ko, yra nurodęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, jog įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Ä®vertinant keletÄ Ä¯rodymų, lemia ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieÅ¡taravimų tarp jų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s yra Å¡alutiniai įrodomieji faktai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).Nors pareiÅ¡kėjas pirmosios instancijos teisme procesiniuose dokumentuose aiÅ¡kiai neatskleidė, dėl kokios priežasties jis įmonės veikloje panaudojo asmenines lėšas (pavyzdžiui, atskirajame skunde remiasi tik pačiu juridiniu faktu), tačiau priežastis jis pakankamai iÅ¡samiai paaiÅ¡kino pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, o kaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties, jos teismo liko neįvertintos.

Kaip paaiÅ¡kino pareiÅ¡kėjas, 2014 metais įmonės finansinė padėtis buvo bloga, sugedo vėjo jėgainė, kurios remontui įmonė lėšų neturėjo. PareiÅ¡kėjas įmonės akcijas perleido I. T., nes tai buvo sÄ lyga paskolai įmonei gauti, o asmenines pinigines lėšas įnešė siekdamas padėti įmonei atsiskaityti su paskolÄ suteikusia naujÄ ja akcininke ir atgauti iÅ¡ jos įmonės akcijas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, pripažįsta, kad įmonės finansinė padėtis ginčo laikotarpiu buvo sunki.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pagal UAB ,,Dumesta“ ir ko balanso už 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31d. laikotarpį duomenis, bendrovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas (-69 168 Lt). Įmonė 2013 m. gruodžio 31 d. turėjo               201 168 Lt nepaskirstyto nuostolio. Be to, specialisto išvadoje konstatuota, kad                            UAB ,,Dumesta“ ir ko 2014 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, 2015 m. balandžio 1 d.

                     UAB ,,Dumesta“ ir ko buvo nemoki, o 2015 m. balandžio 30 d. UAB ,,Dumesta“ ir ko finansinė padėtis dar pablogėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie duomenys yra svarbus kontekstas pareiÅ¡kėjo ginčo mokėjimams, sandoriams ir įneÅ¡imams vertinti.Nors pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad byloje nenustatyta, kokiu pagrindu buvo atlikti mokėjimai, tačiau teisėjų kolegija iÅ¡ pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų pirmosios instancijos teismo posėdyje, tiek ir iÅ¡ byloje esančių konkrečių raÅ¡ytinių įrodymų, įskantant ir specialisto iÅ¡vados, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjÄ , įmonės akcininkę I.

T. ir įmonę iÅ¡ esmės siejo paskolos teisiniai santykiai, o įmonės akcijų perleidimu buvo užtikrintas suteiktos paskolos įmonei grÄ Å¾inimas, todėl mokėjimai galėjo bÅ«ti atlikti siekiant patenkinti turtinį interesÄ susigrÄ Å¾inti įmonės akcijas. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti toliau nurodomi bylos duomenys.Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad iÅ¡ tiesų 2014 m. birželio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi pareiÅ¡kėjas S. K. pardavė I. T. jam nuosavybės teise priklausiusių 1 200 vnt. (100 proc.) UAB ,,Dumesta“ ir ko paprastųjų vardinių akcijų už 20 000 Lt.

Netrukus po to, 2014 m. birželio 16 d. UAB ,,Dumesta“ ir ko, atstovaujama direktoriaus S. K. ir I. T. sudarė sutartį, kuria I. T. įsipareigojo suteikė UAB ,,Dumesta“ ir ko 280 000 Lt paskolÄ be palÅ«kanų vėjo jėgainei pirkti. Pagal sutartį UAB ,,Dumesta“ ir ko įsipareigojo paskolÄ grÄ Å¾inti iki 2014 m. rugsėjo 16 d. Bylos duomenys patvirtina, kad paskola buvo realiai suteikta – dalis paskolos buvo perduota grynaisiais pinigais, o likusi dalis – banko pavedimais.Atkreiptinas dėmesys, kad nors apeliantas siekia besÄ lygiÅ¡kai vadovautis įmonės buhalterinės apskaitos duomenimis, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad įmonės buhalterinė apskaita turi esminių neatitikimų ir yra prieÅ¡taringa (plačiau nurodyta specialisto iÅ¡vadoje).

Vienas iÅ¡ tokių buhalterinės apskaitos trÅ«kumų, kuris aktualus aptariamam atvejui, yra tai, kad, kaip nustatyta ir specialisto iÅ¡vadoje, grynaisiais pinigais į kasÄ pagal 2014 m. birželio 16 d. kasos pajamų orderį TSR Nr.64 buvo priimta 30 000 Lt iÅ¡ I. T.. Kasos pajamų orderyje TSR Nr. 64 yra I. T. paraÅ¡as bei vyr. buhalterės ir kasininkės A. B. paraÅ¡as. Nepaisant to, 2014 m. birželio 16 d. kasos knygoje apskaityta, kad pagal kasos pajamų orderį TSR Nr. 64 priimta 30 000 Lt, tačiau nurodyta, kad pinigai gauti ne iÅ¡ I.

T., o iÅ¡ S. K., kaip avansas. Kasos knygÄ taip pat pasirašė vyr. buhalterė ir kasininkė A. B.. Tuo labiau buhalterinės apskaitos ydingumas akivaizdus ir iÅ¡ paties pareiÅ¡kėjo bei įmonės buvusios vyr. buhalterės paaiÅ¡kinimų 2017 m. rugpjūčio 17 d. teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad įmonės darbuotojai avansinės apskaitos neturėjo (nors jie atsiskaitydavo už prekes / paslaugas / atliko įneÅ¡imus), nes lėšos buvo pareiÅ¡kėjo, dėl to jam ir buvo apskaitoma skola.

Liudytoja buvusi vyr. buhalterė A. B. paaiÅ¡kino, kad buhalterinė apskaita buvo daroma pagal tai, kas buvo lėšų savininkas, nes įmonėje tuo metu nebuvo lėšų, o atsiskaitymai iÅ¡ esmės vyko S. K. asmeninėmis lėšomis. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi, jog specialisto iÅ¡vadoje nurodytos buhalterinės klaidos, dėl kurių ginčo byloje nėra, įstatymuose nustatyta tvarka yra neiÅ¡taisytos, todėl tikrasis Å«kinių operacijų turinys gali bÅ«ti kitoks nei apskaitytasis, daro iÅ¡vadÄ , kad UAB „Dumesta“ ir ko buhalterinės apskaitos duomenys byloje turi bÅ«ti vertinami kaip raÅ¡ytiniai įrodymai su trÅ«kumais (CPK 202 straipsnis).Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas abstrakčiai ir be konkrečių argumentų atmetė pareiÅ¡kėjo įrodymais pagrįstus argumentus dėl to, kad jis ginčo laikotarpiu turėjo lėšų skolinti įmonei.

PareiÅ¡kėjas teismui pateikė pajamų deklaracijas už              2012 ir 2013 metus bei 2013 m. kovo 7 d. mokėjimo kvitÄ , kuriame nurodyta, kad jis gavo                   175 000 Eur iÅ¡ UAB „General Electric Solutions“. Pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , kad pateikti įrodymai yra Å¡alutiniai, patvirtinantys tik teorinę galimybę suteikti paskolas, taigi iÅ¡ esmės neatmetė pateiktų įrodymų, o pripažino, kad pareiÅ¡kėjas turėjo finansines galimybes įneÅ¡ti įmonei reikalingas lėšas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas suabejojo pareiÅ¡kėjo piniginių lėšų įneÅ¡imo į įmonės sÄ skaitÄ / atsiskaitymo už prekes (paslaugas) fakto egzistavimu, tačiau Å¡ių abejonių nesiekė paÅ¡alinti, t. y. netyrė, ar lėšos iÅ¡ UAB „General Electric Solutions“ buvo iÅ¡grynintos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo banko sÄ skaitos pagal įrodinėjamus įneÅ¡imus / atsiskaitymus. Nors teismas atmetė pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ patvirtinti 2014 m.

įmonės gautas avanso 9 100 Lt (2 625,54 Eur), 7 807,3 Lt (2 261,15 Eur) bei 39 000 Lt (11295,18 Eur) lėšas, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas netyrė ir nevertino pareiÅ¡kėjo mokėjimų, kaip siekio atsiskaityti su akcininke ir susigrÄ Å¾inti akcijas. Antai 2014 m. vasario 27 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu UAB ,,Dumesta“ ir ko, atstovaujama direktoriaus S. K., besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo 2014 m. spalio 1 d. sumokėti I. T. 6 500 Eur (22 443,20 Lt). Už Å¡iÄ prievolę laidavo pareiÅ¡kėjas S. K.

AnalogiÅ¡kas vekselis buvo iÅ¡duotas 2014 m. kovo 27 d. (už Å¡iÄ prievolę taip pat laidavo pareiÅ¡kėjas S. K.). Pagal Å¡iuos du vekselius UAB ,,Dumesta“ ir ko besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo sumokėti I. T. 13 000 Eur (44 886,40 Lt). Kaip nustatyta specialisto iÅ¡vadoje, buhalterinėje apskaitoje neapskaityti įsipareigojimai sumokėti vekseliuose nurodytÄ 13 000 Eur (44 886,40 Lt) sumÄ . Å ie įsipareigojimai I. T. iÅ¡ esmės atitinka pareiÅ¡kėjo įneÅ¡tas sumas, nes sumos įneÅ¡tos po akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, o specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad vekseliai buvo pateikti apmokėti 2014 m. rugsėjo 1 d. ir 2014 m. spalio 1 d.Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, pareiÅ¡kėjo nurodyti įneÅ¡imai ir įmonės mokėjimai akcininkei taip pat buvo tendencingi ir susiję įmonės mokėjimais akcininkei 2015 metais.

                               2015 m. kovo 19 d. įmonė I. T. grÄ Å¾ino 23 643 Eur banko pavedimu (mokėjimo paskirtis – „paskolos grÄ Å¾inimas“), 2015 m. balandžio 29 d. grÄ Å¾ino 20 000 Eur banko pavedimu mokėjimo paskirtis – („paskolos grÄ Å¾inimas“), 2015 m. gegužės 6 d. grÄ Å¾ino 25 000 Eur banko pavedimu mokėjimo paskirtis – („paskolos grÄ Å¾inimas“). IÅ¡ viso grÄ Å¾ino 68 643 Eur.Kaip nustatė ir pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ banko sÄ skaitų iÅ¡rašų (ikiteisminio tyrimo 2015 m. banko byla) matyti, kad į bendrovės banko sÄ skaitÄ Ä¯monės vyr. buhalterė                             A.

B. 2015 m. kovo 19 d. įnešė 20 000 Eur, 2015 m. kovo 27 d. įnešė 5 000 Eur. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja apklausta A. B. paaiÅ¡kino, kad ji turėjo nurodyti save kaip mokėtojÄ , tačiau lėšos buvo S. K.. PareiÅ¡kėjas S. K. taip pat teismo posėdyje patvirtino, kad lėšos buvo jo asmeninės, jis jas perdavė A. B., kad Å¡i jas įneÅ¡tų, nes ja pasitikėjo. PareiÅ¡kėjas              S. K. savo vardu taip pat atliko mokėjimus / įneÅ¡imus į bendrovės banko sÄ skaitÄ â€“                                      2015 m. balandžio 21 d.

– 15 350 Eur, 2015 m. balandžio 29 d. – 800 Eur, 2 000 Eur ir                  20 000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie A. B. ir S. K. mokėjimai sutampa su įmonės mokėjimais akcininkei. Primintina, kad mokėjimų metu pagal specialisto iÅ¡vadÄ Ä¯monė buvo nemoki (nutarties 32 punktas), lėšos įneÅ¡tos į banko sÄ skaitÄ , o ne grynaisiais, nes akcininkei įmonė tendencingai paskolÄ mokėjo banko pavedimais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tai nėra vienintelės įneÅ¡tos lėšos, nes, kaip nustatė ir pirmosios instancijos teismas, per 2015 metus į UAB „Dumesta“ ir ko banko sÄ skaitÄ iÅ¡ viso buvo įneÅ¡ta 73 050 Eur.Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, paskolos teisiniai santykiai tarp įmonės ir jos akcininkės I.

T. toliau tęsėsi ir 2016 metais. 2016 m. balandžio 29 d. sutartyje, sudarytoje UAB ,,Dumesta“ ir ko, atstovaujamos direktoriaus S. K., ir I. T. numatyta, kad I. T. paskolina bendrovei ,,Dumesta“ ir ko 20 550 Eur be palÅ«kanų apyvartinėms lėšoms. Pagal sutartį UAB ,,Dumesta“ ir ko įsipareigojo paskolintÄ sumÄ grÄ Å¾inti iki 2016 m. rugsėjo 6 d. 2016 m. gegužės 4 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu, pasiraÅ¡ytu I. T. bei                         UAB ,,Dumesta“ ir ko vyr. buhalterės A.

B., buvo patvirtinta 33 000,69 Eur skola.2016 m. birželio 20 d. buvo sudaryta dar viena sutartis UAB ,,Dumesta“ ir ko, atstovaujamos direktoriaus S. K., ir I. T., kuria I. T. paskolino UAB ,,Dumesta“ ir ko 10 000 Eur be palÅ«kanų apyvartinėms lėšoms. Pagal sutartį UAB ,,Dumesta“ ir ko įsipareigojo paskolintÄ sumÄ grÄ Å¾inti iki 2016 m. rugsėjo 1 d.Kaip nustatyta specialisto iÅ¡vadoje, atlikus mokėjimus akcininkei, likusi skolos dalis sudarė             12 450,69 Eur sumÄ .

Laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 16 d. iÅ¡ akcininkės I. T. UAB ,,Dumesta“ ir ko į kasÄ buvo gauta 20 550 Eur, į banko sÄ skaitÄ â€“                      34 150 Eur paskola. IÅ¡ viso – 54 700 Eur.Tuo pačiu laikotarpiu UAB ,,Dumesta“ ir ko akcininkei I. T. grÄ Å¾ino 20 550 Eur, pinigus pervedant 2016 m. birželio 2 d. mokėjimo pavedimu bei 13 500 Eur, pinigus pervedant                2016 m. lapkričio 14 d. mokėjimo pavedimu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenų visumÄ Å¡iuo klausimu, daro iÅ¡vadÄ , kad įmonės buhalterinės apskaitos duomenų (raÅ¡ytinių įrodymų su trÅ«kumais) negalima vertinti atskirai nuo pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų, liudytojos parodymų bei akivaizdaus ryÅ¡io tarp pareiÅ¡kėjo ir I. T. teisinių santykių (akcijų pirkimas–pardavimas) ir I. T. ir UAB ,,Dumesta“ ir ko teisinių santykių (paskola). RyÅ¡ys tarp Å¡ių formaliai atskirų teisinių santykių akivaizdus ir iÅ¡                       2016 m. liepos 10 d. pareiÅ¡kėjo ir įmonės akcininkės I.

T. sutarties, kuria pareiÅ¡kėjas prisiėmė įmonės 37 200 Eur skolÄ I. T. ir susitarė ateityje sudaryti akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pareiÅ¡kėjas iÅ¡ I. T. įsigytų 1 200 vnt. įmonės akcijų už 5 800 Eur (tiek pat, už kiek ir parduotos, nutarties 34 punktas).Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas vertindamas A. B. ir kitų liudytojų įneÅ¡tų / panaudotų piniginių lėšų kilmę pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Vien tai, kad dalį sumų įnešė A.

B. nesudaro pagrindo pripažinti, kad tai buvo jos asmeninės lėšos. Tuo labiau, kad Å¡i liudytoja teismo posėdyje pripažino, jog lėšos buvo pareiÅ¡kėjo ir jos mokėjimų dokumentai taip pat buvo laikomi jo apskaitos kortelėje. Pirmosios instancijos teismas Å¡iuos duomenis atmetė kaip nepatikimus, tačiau ne dėl to, kad liudytojos parodymai prieÅ¡tarautų bylos duomenims, o liudytojos nepatikimumÄ susiejo su kito asmens (pareiÅ¡kėjo) veiksmais, t. y. kad Å¡is inkasuodavo iÅ¡ klientų gautas sumas kitose UAB „Dumesta“ ir ko veiklos vietose, buvo įmonės direktorius, t. y. atskaitingas asmuo.

Nėra aišku, kaip šios aplinkybės yra susijusios su liudytojos, kuri parodymus davė su priesaika, parodymų patikimumu. Analogiškai, 2017 m. lapkričio 28 d. teismo posėdyje apklausti liudytojais kiti darbuotojai                 S. K., R. V., L. J., J. P. parodė, kad pinigus apmokėti už įvairias medžiagas ir paslaugas jiems duodavo direktorius S. K., jie patys asmeninių piniginių lėšų įmonės veikloje nenaudojo. Šiais parodymais pirmosios instancijos teismas nesivadovavo viso labo nurodęs, kad jie nepakankami.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas liudytojų parodymų turinį turi vertinti visų byloje esančių įrodymų kontekste ir motyvuotai juos atmesti tik tada jei nevisapusiÅ¡ki ir neobjektyvÅ«s (CPK 185 straipsnis). Tais atvejais, kai iÅ¡ skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieÅ¡taringa informacija, teismas turi šį prieÅ¡taravimÄ iÅ¡spręsti, t. y. atsakyti į klausimÄ , kuria informacija (duomenimis) remtis, o kuriÄ atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu.

Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikrų bylos aplinkybių, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi bÅ«ti tinkamai motyvuotas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009).Teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl                            30 000 Eur (R.

Ž. vekselį), nes VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje                            Nr. e2-1720-305/2016 pareiÅ¡kėjas patvirtino, 30 000 Eur, gauti iÅ¡ R. Ž. buvo įneÅ¡ti į įmonės kasÄ , Å¡iomis lėšomis buvo atliekami sugriautos vėjo jėgainės remonto darbai, apmokėta už įgytÄ automobilį MB S350. Å ios lėšos buvo tikslingai neapskaitytos įmonės veikloje, nes tuo metu (2014 metais) buvo planuojama kreiptis į bankus dėl kredito suteikimo, o tam reikėjo teigiamo įmonės veiklos balanso.

Teisėjų kolegija sutinka, kad pareiÅ¡kėjas panaudojo                       30 000 Eur R. Ž. įmonei suteiktų lėšų pagal vekselį. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie paaiÅ¡kinimai, atsižvelgiant į specialisto iÅ¡vadoje nurodytus buhalterinės apskaitos trÅ«kumus, jos vedimo specifikÄ , kelia svarbų klausimÄ byloje dėl pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumo ir jo pateiktų duomenų patikimumo, atsižvelgiant į tai, kad, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai Å¡ioje byloje yra vienas iÅ¡ įrodymų.Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta anksčiau, teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados apie pareiÅ¡kėjo gautas pajamas iÅ¡ kitų                           UAB „Dumesta“ ir ko veiklos vietų yra abstrakčios ir bylos duomenimis neparemtos.

                      Kita vertus, matyti, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai (nutarties                  35 punktas), dalis įmonės įsipareigojimų buvo slepiama (nutarties 49 punktas), o pareiÅ¡kėjo įmonės kreditavimas ir sandoriai buvo sudaromi iÅ¡ esmės esant interesų konfliktui, nes pareiÅ¡kėjas turėjo asmeninį turtinį interesÄ atgauti įmonės akcijas. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad įrodymų vertinimo prasme byla yra sudėtinga tuo požiÅ«riu, kad byloje esantys tiesiogiai raÅ¡ytiniai įrodymai (buhalterinės apskaitos duomenys, pirminiai apskaitos Å¡altiniai) ir paaiÅ¡kinimai negali bÅ«tų besÄ lygiÅ¡kai laikomi patikimais dėl anksčiau nurodytų priežasčių.

Primintina, kad bankroto bylose dominuoja vieÅ¡asis interesas, todėl teismas turi bÅ«ti aktyvus ir iÅ¡vadas daryti tik surinkęs visus duomenis ir paÅ¡alinęs tarp jų esančius prieÅ¡taravimus. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijos vertinimu, nėra aiÅ¡ku, kokias įmonės pajamas teismas mini, nes jokių nuorodų į apskaitytas pajamas nenurodė, o duomenų apie neapskaitytas pajamas byloje nėra (tokių įrodymų byloje nebuvo rinkta). Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu teismui kilo abejonių dėl įmonės Å«kinių operacijų turinio, yra įvairių procesinių priemonių joms atskleisti: teismas gali paskirti ekspertizę (atsižvelgiant į tai, kad specialisto iÅ¡vada byloje buvo paskirta kiek kitokiais klausimais nei byloje aktualÅ«s); jeigu teismas mano, kad galėjo bÅ«ti naudojamos neapskaitytos pajamos – papraÅ¡yti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikti iÅ¡vadÄ , apklausti paslaugų gavėjus apie atsiskaitymÄ su įmone ar net palyginti paslaugos teikėjo ir gavėjo apskaitos duomenis ir kt.

Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad teismas, darydamas išvadas, motyvuotai nepašalino byloje esančių įrodymų prieštaringumo. Kaip minėta, piniginių lėšų gavimo faktas įmonėje šiuo atveju nėra ginčijamas, todėl teismas turi tiksliai nustatyti įmonės gautų ginčo piniginių lėšų kilmę (pareiškėjo asmeninės lėšos ar įmonės veiklos lėšos) pagal byloje esančius įrodymus, o kilus abejonėms, pasitelkti šios nutarties 51 punkte nurodytas ar kitas CPK nustatytas priemones abejonėms pašalinti ir taikant CPK 177, 183, 185, 197, 202 straipsnius padaryti motyvuotas išvadas.

Atsižvelgusi į anksčiau iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjo finansinio reikalavimo kilmės iÅ¡ esmės neatskleidė bylos esmės, o įrodymų vertinimo ir pakankamumo prasme bylos nagrinėjimas nurodytais aspektais apeliacinės instancijos teisme reikÅ¡tų, kad byla turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Atitinkamai, yra pagrindas Å¡iuo atveju konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo.Dėl įskaitymų bankroto proceseTeisėjų kolegija atskirai taip pat pastebi, kad, kaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties, teismas dėl dalies reikalavimų atliko įskaitymÄ („subendrino reikalavimus“).

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismas, tvirtindamas finansinį reikalavimÄ , neturi teisės atlikti įskaitymÄ , nes tai pažeidžia kitų kreditorių interesus ir prieÅ¡tarauja bankroto proceso esmei.Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyta, kad draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įskaitant palÅ«kanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimÄ , iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios įmonės teismo ar neginčo tvarka, iÅ¡skyrus prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ , kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto norma skirta bankrutuojančios įmonės vykdytinoms prievolėms suspenduoti tam, kad bÅ«tų apsaugoti kreditorių interesai, įmonės turtas paskirstomas proporcingai kreditorių reikalavimų dydžiui, atsižvelgiant į kreditorių eiliÅ¡kumÄ .

Taigi Å¡ios normos paskirtis – užtikrinti, kad po bankroto bylos iÅ¡kėlimo bÅ«tų iÅ¡saugotas įmonės turtas, kreditorių reikalavimai tenkinami tik atlikus įstatyme nustatytas bankroto procedÅ«ras, kad bÅ«tų apsaugota įstatyme įtvirtinta aukÅ¡tesnės eilės kreditorių reikalavimų tenkinimo pirmenybės teisė. Kadangi bankrutuojančios įmonės turtas tampa visiems kreditoriams dalytinu turtu, tai bankrutuojanti įmonė, tenkindama bet kurio kreditoriaus reikalavimÄ Ä¯vykdyti prievolę, pažeistų kitų kreditorių teises ir teisėtus lÅ«kesčius, kad skolininkas bent iÅ¡ dalies įvykdys prievoles ir jiems.

Å ios kategorijos bylose laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje suformuluotos taisyklės, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ , bÅ«tent Å¡iai bankrutuojančiai įmonei taikomas draudimas vykdyti visas finansines prievoles, įskaityti reikalavimus ar kitaip vykdyti Å¡ios įmonės prievoles, taip pat draudžiama iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios įmonės turto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2008 ir joje nurodytÄ teismų praktikÄ )Å iuo atveju Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatytos taisyklės taikytinos ir teismui.

Nustatęs, kad kreditorius turi tiek pagrįstÄ reikalavimÄ bankrutuojančiai įmonei, tiek ir skolÄ , teismas turi tvirtinti visÄ reikalavimÄ , o susigrÄ Å¾inus skolÄ iÅ¡ skolininko, ji bus nukreipiama patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimams Ä®BÄ® 35 straipsnyje nustatytu eiliÅ¡kumu. PrieÅ¡ingu atveju, teismui atlikus įskaitymÄ , vienas kreditorius įgyja nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitus kreditorius.Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡iuo atveju įskaitymai tuo pagrindu, kad pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡mokėtas avansas yra negalimi, nes jeigu pareiÅ¡kėjas nurodo, kad panaudojo asmenines lėšas, o įmonė jam buvo iÅ¡mokėjusi avansÄ , tačiau iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos Å¡ios sumos nebuvo įskaitytos, jų po bankroto bylos iÅ¡kėlimo įskaityti negalima.

Tokiu atveju turi bÅ«ti tvirtinamas visas pagrįstas finansinis reikalavimas, o įmonės vardu bankroto administratorė turi reikalauti sugrÄ Å¾inti skolÄ . SugrÄ Å¾inus skolÄ (Å¡iuo atveju – nepanaudotÄ avansÄ ), jis panaudojamas kreditorių reikalavimams patenkinti įstatyme nustatytu eiliÅ¡kumu (Ä®BÄ®                        35 straipsnis). Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas dalį finansinio reikalavimo įskaitė nepagrįstai.

Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad atsižvelgiant į Å¡ios nutarties 50–52 punktų iÅ¡aiÅ¡kinimus, sprendžiant dėl kilmės be kita ko, turėtų bÅ«ti ir aiÅ¡kiai nustatyta kam buvo (ar buvo) panaudotas pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotas avansas.Dėl procesinės bylos baigtiesApeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui nėra absoliuti. Apeliacinės instancijos teismas privalo iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o bylÄ gali grÄ Å¾inti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui tik iÅ¡imtiniais, įstatyme (CPK 327 straipsnis) nustatytais atvejais.

Vienas tokių atvejų – jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3L-3-82/2005; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje                          Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).Atsižvelgiant į Å¡ioje nutartyje nustatytas aplinkybes ir iÅ¡dėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia apie pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, netvirtindamas pareiÅ¡kėjo finansinio reikalavimo, neatskleidė bylos esmės, o tirtinų aplinkybių apimtis, įrodinėjimo proceso ypatumai (CPK 314 straipsnis) suponuoja bÅ«tinybę procesÄ Å¡ioje byloje kartoti iÅ¡ naujo, egzistavimÄ .

Nors dalis pareiÅ¡kėjo finansinio reikalavimo nepagrįstai buvo įskaityta (nutarties 54–58 punktai), teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė finansinio reikalavimo kilmės, daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas tokiu atveju grÄ Å¾inti bylÄ dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo nagrinėti visa apimtimi. Dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, naikintina ir Å¡is klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio               1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartį panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai                                                                                                        Romualda JanovičienėDanguolė Martinavičienė                                                                                                                     Alvydas PoÅ¡kus