7f220561-e8d0-4590-9f26-a42ff14cd256 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                                  Civilinė byla Nr. 2A-208-124/2014                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00189-2012-1                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija 128.11;129.19.2;121.14 ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                              2014 m. balandžio 3 d.                Šiauliai Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjųLaisvės Aleknavičienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Matiukienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Z.

V. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-567-476/2032 pagal ieÅ¡kovo Z. V. Ž. ieÅ¡kinį atsakovei antstolei V. Å ., tretiesiems asmenims UAB „Intractus“, AB DNB bankui dėl neteisėtų antstolio veiksmų, varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir teisinių padarinių taikymo bei pagal ieÅ¡kovo UAB „Intractus“ ieÅ¡kinį atsakovams Z. V. Ž. ir G. Ž. dėl iÅ¡keldinimo, ir n u s t a t ė :Ginčo esmė              IeÅ¡kovas Z.

V. Ž. ieÅ¡kiniu (1 t., 1–6 b. l.) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiomis 2011 m. gegužės 5 d. vykusias varžytynes, taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui Z.V. Ž. iÅ¡ varžytynių parduotÄ turtÄ , pripažinti antstolės V. Å . veiksmus neteisėtais, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.              IeÅ¡kovas nurodė, kad 2010-03-15 buvo areÅ¡tuotas ieÅ¡kovo turtas, kurio vertė 349 000 Lt. Iki 2010-10-01 buvo vykdytos dvejos varžytynės, kuriose turtas buvo įkainotas 279 200 Lt (pirmosiose varžytynėse) ir 207 400 Lt (antrosiose varžytynėse), tačiau pirkėjų neatsirado. 2010 m. spalio 1 d. turtas buvo perkainotas antstolės patvarkymu 180 000 Lt, o 2011-05-10 turtas buvo parduotas už 128 000 Lt.

IeÅ¡kovo turtas buvo parduotas už akivaizdžiai mažesnę nei rinkos kainÄ . 2010-10-01 antstolė, patvarkymu perkainodama ieÅ¡kovo turtÄ , neinformavo ieÅ¡kovo. Suprantama, kad per pusę metų ieÅ¡kovui priklausantis turtas negalėjo nuvertėti dvigubai, todėl ieÅ¡kovas mano, kad varžytynės įvyko neteisėtai. Pagal CPK 722 str. 2 d., jei antrosios varžytynės neįvyko, antstolis turi pasiÅ«lyti iÅ¡ieÅ¡kotojui pasiimti neparduotÄ turtÄ , o jei iÅ¡ieÅ¡kotojas atsisako pasiimti neparduotÄ turtÄ , turtas turi bÅ«ti grÄ Å¾inamas skolininkui.

Antstolė, surengdama 4 varžytynes iÅ¡ eilės savavaliÅ¡kai, be skolininko žinios perkainodama areÅ¡tuotÄ turtÄ , pasielgė neteisėtai, ko pasėkoje varžytynių aktas pripažintinas negaliojančiu, o antstolės veiksmai neteisėtais.             IeÅ¡kovas UAB „Intractus“ ieÅ¡kiniu (2–4 b. l., c. b. Nr. 2-87-476/2013, vėliau bylos buvo sujungtos) praÅ¡o iÅ¡keldinti atsakovus Z. V. Ž. ir G. Ž. iÅ¡ ieÅ¡kovui UAB „Intractus“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovus perduoti raktus, priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas UAB „Intractus“ nurodė, kad 2011-05-13 Turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pagrindu UAB „Intractus“ įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Atsakovai vengia atlaisvinti ieÅ¡kovui priklausantį turtÄ , Å¡is turtas nėra perduotas ieÅ¡kovui, teisėtam jo savininkui.Atsiliepime į ieÅ¡kinį (2 t., 15–22 b. l.) atsakovė antstolė V. Å . prašė – netenkinti ieÅ¡kovo V. Z. Ž. ieÅ¡kinio, atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodė, kad pateikdamas vykdyti vykdomÄ jį dokumentÄ , iÅ¡ieÅ¡kotojas iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, jog nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 349 000 Lt. Jokių prieÅ¡taravimų dėl nekilnojamojo turto įkainojimo skolininkas Z.

V. Ž. nepareiÅ¡kė, neprašė skirti ekspertizės rinkos vertei nustatyti, neskundė antstolės veiksmų. Turtas nebuvo parduotas už jo nustatytÄ kainÄ ir už antrose varžytinėse nustatytÄ kainÄ 209 400 Lt. Antstolės patvarkymas dėl turto perkainojimo, kuriuo nekilnojamas turtas buvo įkainotas 180 000 Lt, skolininkui Z. V. Ž. buvo įteiktas 2010-10-05, tačiau prieÅ¡taravimų skolininkas nereiÅ¡kė, ekspertizės skirti neprašė. Patikrinus VÄ® Registrų centras duomenų bazę, nustatyta, kad V.

Z. Ž. priklausančio turto rinkos vertė yra 158 549 Lt, o turtas buvo įkainotas 180 000 Lt, todėl jokia turto vertės nustatymo procedÅ«ra nebuvo pažeista. Hipotekos kreditoriui atsisakius perimti neparduotÄ turtÄ ir kreditoriui pakartotinai papraÅ¡ius parduoti įkeistÄ turtÄ , antstolis turėjo teisę pagal tÄ patį vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti pardavimÄ , nelaukiant vienerių metų termino. Turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas gali bÅ«ti nuginčijamas tik CPK 602 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau akivaizdu, kad neegzistuoja nei vienas CPK 602 str. numatytas pagrindas dėl ko turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas galėtų bÅ«ti pripažintas negaliojančiu.Atsiliepime į ieÅ¡kinį (2 t., 33–35 b. l.) trečiasis asmuo UAB „Intractus“ prašė Z.

V. Ž. ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodė, kad neegzistuoja nei vienas CPK 602 str. nustatytas pagrindas dėl ko turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas galėtų bÅ«ti pripažintas negaliojančiu. Skolininkas Z. V. Ž. neskundė antstolio veiksmų, nereiÅ¡kė prieÅ¡taravimų dėl turto vertės, neprašė skirti ekspertizės, todėl jo veiksmai rodo, kad jis su nustatytu nekilnojamojo turto įvertinimu sutiko. UAB „Intractus“ antrosiose varžytynėse pasiÅ«lius 128 000 Lt kainÄ , nei vienas varžytynių dalyvis didesnės kainos nepasiÅ«lė, o tai patvirtina, kad turtas nebuvo parduotas už per maÅ¾Ä kainÄ , tuo labiau, kad pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ patvirtino teismas.

Asmuo, nusipirkęs daiktÄ iÅ¡ varžytynių, preziumuojamas sÄ Å¾iningu įgijėju. Tik įrodžius, kad daikto įgijėjas buvo nesÄ Å¾iningas, įgytas turtas gali bÅ«ti iÅ¡reikalautas. IeÅ¡kovas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog UAB „Intractus“ yra nesÄ Å¾iningas įgijėjas.Atsiliepime į ieÅ¡kinį (2 t., 92–95 b. l.) trečiasis asmuo AB DNB bankas prašė Z. V. Ž. ieÅ¡kinį atmesti, o UAB „Intractus“ ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodė, kad byloje nepateikta įrodymų, kad Z.

V. Ž. antstolei bÅ«tų pateikęs prieÅ¡taravimus dėl nustatytos turto vertės bei įrodymų, kad bÅ«tų siekęs ekspertizės skyrimo ar skundęs antstolio veiksmus. Pirmosios varžytynės, kuriose buvo nustatyta 144 000 Lt turto kaina, neįvyko, o turtas parduotas tik iÅ¡ antrųjų varžytynių už 128 000 Lt įrodo, kad turtas nebuvo parduotas už per maÅ¾Ä kainÄ . Juolab, kad turto pardavimo aktÄ iÅ¡ varžytynių aktÄ yra patvirtinęs teismas. Jeigu įkeistas daiktas neparduotas iÅ¡ antrųjų varžytynių ir neperduotas hipotekos kreditoriaus nuosavybėn, neužkertamas kelias pakartotinai organizuoti varžytynes.

Kadangi nekilnojamas turtas buvo parduotas UAB „Intractus“ ir šis turtas nėra perduotas teisėtam jo savininkui, todėl atsakovai turi būti iškeldinti iš jiems nepriklausančio nekilnojamojo turto. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Raseinių rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 11 d. sprendimu (2 t., 131–135 b. l.) ieškovo Z. V. Ž. ieškinį atmetė, o UAB „Intractus“ ieškinį tenkino, iškeldino Z. V. Ž. ir G. Ž. iš UAB „Intractus“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: 20,7700 ha žemės sklypo, 100.99 m2 gyvenamojo namo, sandėlių, viralinės, tvarto, daržinės, ūkinio pastato, karvidės, kitų statinių – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), priteisė iš Z.

V. Ž. ir G. Ž. UAB „Intractus“ naudai po 1281,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas nurodė, kad neįvykus nei pirmosioms, nei antrosioms varžytynėms, AB DNB bankas atsisakė perimti neparduotÄ turtÄ ir prašė toliau tęsti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . AB DNB bankas praÅ¡ymu turtas buvo perkainotas, atsižvelgiant į tai, kad rinkos vertė pasikeitė, bei, negrÄ Å¾inus jo skolininkui, nepraėjus vienerių metų terminui, numatytam CPK 723 str. 3 d., buvo surengtos naujos pirmosios varžytynės, o vėliau ir pakartotinės pirmosios varžytynės, kurios taip pat neįvyko, nes neatsirado norinčių dalyvauti.

Teismas nurodė, kad CPK 542 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta CPK 558 straipsnio 5 dalies, kaip specialiosios normos, virÅ¡enybė prieÅ¡ bendrÄ sias, tarp jų – ir prieÅ¡ CPK 723 straipsnį, todėl taikoma CPK 558 straipsnio 5 dalis, o ne CPK 723 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad pakartotinai į tÄ patį turtÄ pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ galima praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grÄ Å¾inimo skolininkui. Bylos duomenys patvirtina, kad po neįvykusių pirmųjų ir antrųjų varžytynių buvo gautas hipotekos kreditoriaus, AB DNB banko, praÅ¡ymas tęsti vykdymo veiksmus, nustatyti 180000,00 Lt areÅ¡to kainÄ ir pirmose varžytynėse turtÄ pardavinėti už 144000,00 Lt kainÄ . 2010-09-29 antstolė V.

Å . priėmė patvarkymÄ dėl nekilnojamojo turto perkainojimo, atsižvelgdama į hipotekos kreditoriui įkeisto turto vidutinę rinkos vertę bei į tai, kad nuo turto įkainojimo turto areÅ¡to aktu 2010-03-15 praėjo ilgas laiko tarpas, rinkos vertė per tÄ laikotarpį pasikeitė. Skolininkas antstolės veiksmų dėl netinkamo turto įvertinimo vykdymo procese neskundė. Varžytynės, kuriose pradinė pardavimo kaina buvo 144000,00 Lt, taip pat neįvyko, nes neatsirado norinčių jose dalyvauti.

Tik nustačius pradinę 108000,00 Lt parduodamo turto kainÄ atsirado norinčių dalyvauti varžytynėse ir jos galiausiai įvyko, o turtas buvo parduotas už didžiausiÄ â€“ 128000,00 Lt kainÄ , kuriÄ pasiÅ«lė UAB „Intractus“. Teismas laikė, kad turto vertės nustatymo procedÅ«ra nebuvo pažeista, nekilnojamasis turtas buvo parduotas už didžiausiÄ pasiÅ«lytÄ kainÄ , nenustatyta, kad turtas buvo parduotas už ženkliai mažesnę nei rinkos kainÄ . 2011-05-13 turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pagrindu UAB „Intractus“ teisėtai įgijo nekilnojamÄ jį turtÄ , UAB „Intractus“ nuosavybė įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.95 str. nurodyta, kad savininkas turi teisę iÅ¡reikalauti savo daiktÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo, todėl Z. V. Ž. ir G. Ž. iÅ¡keldinti iÅ¡ UAB „Intractus“ priklausančio nekilnojamojo turto. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas Z. V. Ž. apeliaciniu skundu (3 t., 1–4 b. l.) praÅ¡o panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ Z. V. Ž. ieÅ¡kinį tenkinti, o UAB „Intractus“ ieÅ¡kinį atmesti, pripažinti 2011-05-10 įvykusias varžytynes negaliojančiomis, o antstolės V.

Å . veiksmus neteisėtais. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. 2011-05-10 dienÄ antstolės V. Å . vedamose varžytynėse ginčijamas turtas buvo parduotas kreditoriaus AB DNB Nord bankas dukterinei įmonei „Intractus“ už 128 000,00 Lt. Kreditorius po neįvykusių dviejų varžytynių, stengdamasis įgyti turtÄ už kuo mažesnę kainÄ , apgalvotai atsisakė priimti neparduotÄ turtÄ ir prašė antstolės tęsti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir nustatyti 180 000 Lt areÅ¡to kainÄ .

Teismas objektyviai ir visapusiÅ¡kai neiÅ¡tyrė UAB DNB bankas ir jos dukterinės Ä®monės UAB „Intractus“ sÄ Å¾iningumo aspekto. Kreditoriaus AB DNB bankas ir UAB „Intractus“ nesÄ Å¾iningumÄ patvirtinai tai, kad kreditorius AB DNB bankas yra UAB „Intractus“ steigėjas ir vienintelis akcininkas.2. IeÅ¡kovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad antstolė V. Å ., nustatydama areÅ¡tuoto turto rinkos vertę, galėjo apsiriboti tik kreditoriaus nuomone, kad per 6,5 mėnesio parduodamo turto vertė sumažėjo iki 180 000 Lt.

Perkainodama areÅ¡tuotÄ turtÄ , antstolė V. Å . nepagrįstai turto vertę sumažino net 49 %, t. y. nuo 349 000 Lt iki 180 000 Lt. Antstolė tokį kainų skirtumÄ motyvuoja, kad praėjo ilgas laiko tarpas ir pasikeitė turto vertė. Tačiau, akivaizdu, kad neįmanoma, jog 20 ha žemės kartu su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais per truputį daugiau nei pusę metų nuvertėtų pusiau.3. Raseinių rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 11 dienos sprendimu tenkino UAB „Intractus“ ieÅ¡kinį dėl iÅ¡keldinimo.

Z. V. Ž. su juo nesutinka, kadangi UAB „Intractus“ nuosavybės teisę į ginčijamÄ turtÄ Ä¯gijo neteisėtai.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (3 t., 41–48 b. l.) atsakovė antstolė V. Å . praÅ¡o Z. V. Ž. apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , o Raseinių rajono apylinkės teismo 2013-10-11 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad skolininkas, teigdamas, jog antstolės V. Å . veiksmai dėl parkainojimo yra neteisėti, kad turto vertė nepagrįstai sumažėjo, nepateikia jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

Be to, neegzistuoja nė vienas LR CPK 602 straipsnyje nustatytas pagrindas dėl kurio turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas galėtų bÅ«ti pripažintas negaliojančiu. Skolininkas praÅ¡ymų antstolei neteikė, skirti ekspertizės neprašė, antstolio veiksmų neskundė.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (3 t., 50–53 b. l.) trečiasis asmuo UAB „Intractus“ praÅ¡o Z. V. Ž. apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad UAB „Intractus“ ir AB DNB bankas yra du skirtingi juridiniai asmenys, turto iÅ¡ varžytynių įsigijimu UAB „Intractus“ nepažeidė jokių imperatyvių teisės normų ir yra sÄ Å¾iningas įgijėjas, varžytynėse pasiÅ«lęs didžiausiÄ iÅ¡ visų kainÄ .

Apeliantas nepateikė jokių įrodymų apie nekilnojamojo turto kitokiÄ vertę, jo deklaratyvÅ«s pasisakymai yra tik prielaidos. Apeliantas nepateikė jokių rodymų, kad bÅ«tų prieÅ¡taravęs antstolio turto perkainojimui, skundęs antstolio veiksmus ar prašęs skirti ekspertizę. Antstolė turtÄ perkainojo atsižvelgdama ne tik į iÅ¡ieÅ¡kotojo nuomonę, bet ir į VÄ® Registrų centras įkainojimÄ . Aplinkybė, jog UAB „Intractus“ antrosiose varžytynėse pasiÅ«lius 128 000 Lt nei vienas pirkėjas didesnės kainos nepasiÅ«lė, patvirtina, jog turtas nebuvo parduotas už per maÅ¾Ä kainÄ , o antstolė tinkamai jÄ nustatė.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (3 t., 55–58 b. l.) trečiasis asmuo AB DNB bankas praÅ¡o ieÅ¡kovo Z.

V. Ž. apeliacinį skundÄ atmesti, nurodo tuos pačius argumentus kaip ir trečiasis asmuo UAB „Intractus“, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,teisiniai argumentai ir iÅ¡vados                        Dėl nesÄ Å¾iningai įgyto turtoApeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tai reiÅ¡kia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto skunde iÅ¡dėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, patikrina apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį bei faktinį pagrindus, nes savo iniciatyva apeliacinis teismas negali iÅ¡plėsti skundo argumentų sÄ raÅ¡o ar pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis, tai pat įsitikina neesant absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 263 str., 320 str., 329 str.).Å ioje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant apeliacinį skundÄ nėra ginamas vieÅ¡asis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundÄ remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.Apeliantas nurodo, kad turto kreditorius AB DnB Nord bankas ir turto pirkėjas UAB Intractus buvo nesÄ Å¾iningi, kÄ Ä¯rodo aplinkybė, jog kreditorius-bankas yra uždarosios akcinės bendrovės Intractus steigėjas.

Su Å¡iuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka nutartyse, priimtose dėl sÄ Å¾iningo įgijėjo teisių apsaugos, yra konstatavęs, kad civilinėje teisėje galioja bendrasis sÄ Å¾iningumo principas(CK 1.5 straipsnis), t.y. kad kiekvienas asmuo laikomas sÄ Å¾iningu, jeigu neįrodyta kitaip. NesÄ Å¾iningumas negali reikÅ¡tis vien tuo konstatavimu, kad turtÄ Ä¯gijo skolininko kreditoriaus dukterinė įmonė. Apeliantas nepateikia įrodymų, kad varžytinės vyko nesilaikant Civilinio proceso kodekso reikalavimų, kad turtas įgytas iÅ¡imtine tvarka, eliminuojant kitus turto pirkėjus.

UAB Intractus ir kreditorius AB „DnB Nord bankas“ yra du skirtingi juridiniai asmenys, bankas yra pirkėjo steigėjas. Pirkėjas UAB Intractus yra juridinių asmenų registre registruotas juridinis, pelno siekiantis asmuo, kuriam nėra ribojamos teisės įgyti nekilnojamÄ jį turtÄ . CPK 709 straipsnyje numatytas sÄ raÅ¡as asmenų, kurie neturi teisės dalyvauti varžytinėse, Å¡ioje normoje nurodytas sÄ raÅ¡as yra baigtinis ir plečiamai neaiÅ¡kintinas. CPK 709 straipsnio norma nedraudžia varžytinėse dalyvauti ir tarpusavyje susijusiems juridiniams asmenims.

Å ia aplinkybe ieÅ¡kovas net ir nesirėmė ieÅ¡kinyje. Be to pažymėtina, kad varžytinėse dalyvavo 6 asmenys, pasiÅ«lę įvairias turto pirkimo kainas, o UAB Intractus pasiÅ«lė didžiausiÄ iÅ¡ visų dalyvavusių varžytinėse dalyvių perkamo turto kainÄ , todėl ir buvo pripažintas varžytinių laimėtoju. Patvirtindamas varžytinių aktÄ , teismas konstatavo, kad varžytinės vyko prisilaikant teisės normų reikalavimų. Kolegija konstatuoja, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų ir nepagrindė savo samprotavimų dėl Å¡ių asmenų nesÄ Å¾iningumo.Nepagrįstas ir apelianto argumentas dėl kreditoriaus nesÄ Å¾iningumo, kad Å¡is neperėmė iÅ¡ pirmųjų varžytinių neparduotÄ turtÄ , kadangi CPK neįpareigoja kreditoriaus perimti neparduotÄ varžytinėse turtÄ , o tik numato jo teisę spręsti dėl turto perėmimo.

Atsižvelgiant į banko veiklos specifikÄ , jis yra suinteresuotas kuo greičiau atgauti paskolintas pinigines lėšas, parduodant jam įkeistÄ turtÄ , o ne pasiimti jį natÅ«ra, kadangi tuo atveju bankas turėtų vykdyti jam nebÅ«dingas, ne finansines funkcijas. Hipotekos kreditorius po neįvykusių antrųjų varžytinių atsisakęs perimti neparduotÄ turtÄ nuosavybėn, siekė patenkinti reikalavimÄ parduodant įkeistÄ turtÄ iÅ¡ varžytinių, todėl turėjo teisę pakartotinai praÅ¡yti parduoti įkeistÄ turtÄ pagal tÄ patį vykdomÄ jį dokumentÄ , t.y. praÅ¡yti skelbti įkeisto turto varžytines(CPK 558 str.5 dalis).

Dėl neteisėto turto perkainavimoApeliantas teigia, kad antstolė nepagrįstai, apsiribodama tik kreditoriaus nuomone, nustatė parduodamo turto vertę 180 000 Lt, jÄ sumažindama 49 procentais nuo pradinės 349 000 Lt kainos ir kad toks turto vertės įkainojimas prieÅ¡tarauja bet kokiems moralės ir teisingumo principams, todėl varžytinių aktas turėjo bÅ«ti pripažintas negaliojančiu.Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 681 straipsnyje nustatytose areÅ¡tuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama įkainoti skolininko turtÄ rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimÄ bei areÅ¡to metu dalyvaujančių iÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę.

AreÅ¡tuojant turtÄ nustatyta turto vertė yra atspirties taÅ¡kas nustatant pradinę turto pardavimo iÅ¡ varžytynių kainÄ (CPK 718 straipsnis).Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnyje sÄ voka „vertė“ apibrėžiama kaip prekių (paslaugų) ar kito turto, ar verslo naudingumo tam tikru metu matas, nustatytas pagal atitinkamÄ vertinimo metodÄ ; „rinkos vertė“ – tai apskaičiuota pinigų suma, už kuriÄ galėtų bÅ«ti parduotas turtas vertinimo dienÄ , sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių parduoti ir pirkti turtÄ asmenų po Å¡io turto tinkamo pateikimo į rinkÄ , jeigu abi sandorio Å¡alys veiktų dalykiÅ¡kai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių bei interesų;

„kaina“ – pinigų suma, kuri yra papraÅ¡yta, pasiÅ«lyta ar sumokėta už prekes (paslaugas) ar kitÄ turtÄ . Rinkos kaina yra reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje. SÄ voka „vertė“ vartotina kalbant apie daikto naudingumÄ tam tikru momentu (pvz., jį areÅ¡tuojant), o „kaina“ – tai varžytynių ar kitokio turto perleidimo metu papraÅ¡yta pinigų suma, kuri nustatoma atsižvelgiant į turto vertę. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje B.

U. v. J. U., bylos Nr. 3K-3-532/2007). Tikrindamas, ar nebuvo pažeisti teisės normų, reglamentuojančių turto įkainojimÄ , reikalavimai, teismas įvertina, ar tinkamai įvykdyta areÅ¡tuojamo turto vertės nustatymo procedÅ«ra, ar tinkamai nustatyta varžytynėse parduodamo daikto kaina. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad antstolė, gavusi vykdyti Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 07 d. nutartį dėl 383 727,04 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto apelianto (skolininko) nekilnojamo turto 20,7700 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų statinių, 2010 m. kovo 03 d. turto areÅ¡to apraÅ¡e nustatė, kad areÅ¡tuoto turto vertė yra 349 000 Lt; pirmosiose Å¡io turto varžytynėse 2010 m. gegužės 17 d. pradinė jo kaina buvo 279 200 Lt; pirmosios varžytynės neįvyko, nes neužsiregistravo nė vieno pirkėjo (CPK 717 straipsnio 1 punktas); antrosiose varžytynėse 2010 rugsėjo 09 d. nurodytas turtas buvo įkainotas 209 400 Lt, tačiau Å¡ios varžytynės taip pat neįvyko, nes neužsiregistravo nė vienas pirkėjas (CPK 722 straipsnio 1, 2 dalys); kai iÅ¡ieÅ¡kotojas atsisakė perimti skolininko turtÄ nuosavybėn, siekdamas, kad jo reikalavimas bÅ«tų patenkintas pardavus įkeistÄ turtÄ iÅ¡ varžytynių, antstolė 2010 m. rugsėjo 29 d. patvarkymu nustatė ginčo turto vertę 180000Lt(vykd.byla2-3,22-24,29-3031,33,34,35,36,40,41,42,43 l.) (CPK 681 straipsnio 1,2 dalis); nurodytas patvarkymas iÅ¡siųstas iÅ¡ieÅ¡kotojui ir skolininkui.

Skolininkas (apeliantas) jokių pretenzijų dėl turto perkainavo nepareiškė; nors siunta įteikta asmeniškai. Be to pažymėtina, kad procesiniai dokumentai siunčiami vykdymo proceso dalyviams registruota pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus 5 dienoms nuo išsiuntimo dienos. Pažymėtina, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti turi teisę skirti ekspertizę (CPK 681 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad kartu su byla pateiktoje vykdomojoje bylojeNr.71-887/2010 bei civilinėje byloje (2 t., 23 b. l.)                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                               yra VĮ Registrų centro pažyma, kurioje nurodyta, kad ginčo turto vidutinė rinkos vertė jo nepardavus iš varžytinių ir perkainavimo metu buvo 158 549 Lt, t.y. mažesnė nei nustatyta antstolio.

Turtas buvo įvertintas, atsižvelgiant į kreditoriaus siekį gauti didesnį jo interesų patenkinimÄ 21 451 Lt brangiau. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad vien tik Å¡i aplinkybė negalėjo sukelti antstolei abejonių dėl to, ar parduodamas turtas yra tinkamai įkainotas. CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo konstatavimas ir varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu galimas tada, kai turto pardavimo iÅ¡ varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainÄ , kuri turėjo bÅ«ti nustatyta pagal įstatymÄ , gauta už turtÄ suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir taip neproporcingai apribojamos skolininko nuosavybės teises.

Tai, ar kaina yra ,,esmingai mažesnė“, taip pat kitos pirmiau nurodytos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatomos įvertinus konkrečios bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2011 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011). Apeliantas nepagrindžia jokiais rašytiniais įrodymais (ekspertizės turto vertei nustatyti duomenimis ir pan.), kad turto vertė turėjo būti kitokia, nei ji buvo nustatyta antstolės. Antstolė turto vertę nustatė, patikrinusi jos vertę registrų duomenų bazėje, be to nustatė didesnę nei ji buvo nurodyta registre.

Apeliantas, vadovaujantis CPK 681 straipsnio 3 dalimi turėjo pareikÅ¡ti antstolei prieÅ¡taravimus dėl nustatytos turto kainos. CPK nustato proceso Å¡alims imperatyvias pareigas, skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimÄ , naudodamasis CPK 643 straipsnyje ir kitose Å¡io kodekso normose nustatytomis teisėmis, sÄ Å¾iningai naudotis jomis bei pareigomis. Teisėjų kolegija sutinka su teismo iÅ¡vadomis, kad Å¡iuo atveju antstolė, perkainodama turtÄ ,ir nustatydama ginčo turto vertę, nepažeidė įstatymo reikalavimų.

Kai įkeistas turtas nebuvo parduotas nei iÅ¡ pirmųjų, nei iÅ¡ antrųjų varžytinių dėl to, kad dalyvauti jose neužsiregistravo nė vieno pirkėjo, hipotekos kreditoriui siekiant patenkinti reikalavimÄ pardavus įkeistÄ turtÄ , antstolė ėmėsi teisėtų priemonių realiai parduotino turto kainai nustatyti. Vykdymo procese turto perkainojimas atliekamas tada, kai antstolis ar vykdymo proceso Å¡alys gauna informacijos, jog dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo turto vertė.

Pagal Å¡iuo konkrečiu atveju nustatytas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto aplinkybes, kai įkeistas turtas nebuvo parduotas nei iÅ¡ pirmų varžyti, kur anksčiau jis buvo įvertintas 279 200 Lt, nei iÅ¡ antrų varžytinių, kur nustatyta mažesnė turto vertė 209 400 Lt, nes varžytinėse neužsiregistravo nė vienas pirkėjas, antstolei kilo pagrįstų abejonių dėl realiai parduotino turto rinkos kainos, todėl antstolė turėjo pagrindÄ perkainuoti turtÄ . Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje taip pat pažymima, kad turto nerealizavimo varžytinėse faktas patvirtina, jog jose buvo nustatyta per aukÅ¡ta kaina(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civ. byla Nr. 3K-3-673/2003,3K-3-133/2005,3K-3-121/2010).Taip pat pažymėtina, kad į įkeistÄ turtÄ buvo nukreiptas 383 727,00 skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas, todėl įkainojus šį turtÄ 180 000 Lt reiÅ¡kė, jog bus padengta tik dalis kreditoriaus reikalavimų dalis, tačiau Å¡is nereiÅ¡kė prieÅ¡taravimų dėl tokios turto vertės nustatymo, prieÅ¡ingai su tuo sutiko, kas rodo nustatytos kainos objektyvumÄ , atitikimÄ rinkos kainoms.

Pažymėtina ir tai, jog ir Å¡iuo atveju, nustačius turto kainÄ 144 000 Lt, t.y. 80 procentų nuo nustatytos turto vertės(180 000 Lt) varžytinės neįvyko, nes jose nedalyvavo nei vienas pirkėjas. Turtas buvo parduotas tik iÅ¡ antrųjų varžytinių 2011-05-10, jÄ sumažinus 60 proc.iki 108 000Lt,UAB Intractus pasiÅ«lius 128 000 Lt. Å iuo atveju kiti pirkėjai nepasiÅ«lė didesnės kainos, tai patvirtina, kad turtas nebuvo parduotas už per maÅ¾Ä kainÄ , o antstolė tinkamai nustatė turto kainÄ .Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nepasinaudojo nustatyta galimybe reikÅ¡ti motyvuotus prieÅ¡taravimus, nesiÅ«lė pasirinkto pirkėjo, nesiėmė priemonių jam surasti, nors apie antstolės veiksmus buvo informuojamas.

Byloje nėra įrodymų, kad antstolė, patikrinusi turto vertę registre, turėjo suabejoti turto verte, kadangi turto vertė rinkoje tuo metu buvo sumažėjusi.              Todėl teisėjų kolegija vadovaudamasi aptartomis įstatymų nuostatomis ir teisės aiÅ¡kinimo taisyklėmis bei atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, įkainojant areÅ¡tuotÄ turtÄ ir jį parduodant iÅ¡ varžytynių, nebuvo pažeistos vykdymo procesÄ reglamentuojančios teisės normos, todėl teisėjų kolegija, konstatuoja, kad teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo naikinti turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ CPK 602 straipsnio 6 punkto pagrindu.Atmetus apeliacinį skundÄ , yra spręstinas bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas(93 str. 1 d.).

Atsakovas UAB Intractus patyrė 726 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje, kurias praÅ¡o priteisti(3 t.,66-69 b. l.).Å ios iÅ¡laidos yra realios, pagrįstos, atitinka Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamÄ teisinę pagalbÄ dydžius, yra priteistinos iÅ¡ apelianto.Taip pat yra tikslintinas pirmosios instancijos sprendimas dėl žyminio mokesčio priteisimo. P. V. Ž. ieÅ¡kinį 2013m. sausio 24 d. nutartimi Lietuvos Apeliacinis teismas įpareigojo sumokėti 1 584 Lt žyminį mokestį , o likusios žyminio mokesčio dalies 3 000 Lt sumokėjimÄ atidėjo iki teismo sprendimo priėmimo(1t.,115-117 b. l.).

Teismas neiÅ¡sprendė žyminio mokesčio nepriemokos klausimo, taip pat priėmė apeliacinį skundÄ , tinkamai nenustatęs mokėtino žyminio mokesčio dydžio. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas iÅ¡sprendžia šį procesinį klausimÄ , priteisdamas iÅ¡ apelianto žyminio mokesčio nepriemokÄ . Teismo sprendimo priėmimo metu sandorio vertė buvo 128 000 Lt, todėl žyminio mokesčio dydis sudarytų 3560 Lt. Atsižvelgiant į žyminio mokesčio sumokėtÄ dalį bei į tai, kad apeliacinis skundas buvo pateiktas elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 1976 Lt žyminio mokesčio nepriemoka už ieÅ¡kinį bei 1086 Lt žyminio mokesčio nepriemoka už apeliacinį skundÄ .Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, teismas n u t a r i a :

Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Patikslinti sprendimÄ Â dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir priteisti iÅ¡ Z. V. Ž. 1976 Lt(vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus) žyminio mokesčio nepriemokos valstybei pirmosios instancijos teisme.Priteisti iÅ¡Â Z. V. Ž. 1086 Lt(vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus) žyminio mokesčio nepriemokos už apeliacinį skundÄ valstybei.Priteistas lėšas sumokėti į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr.(duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas 5660.Priteisti iÅ¡ Z.

V. Ž. 726 Lt(septynis šimtus dvidešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų uždarajai akcinei bendrovei Intractus. Kolegijos pirmininkė                                                                                 Laisvė Aleknavičienė Teisėjai                                                                                                             Danutė Matiukienė                                                                                                                           V.

Valantienė                                                                                                                            Â