2025-03-19 Nr. AB-5433-3-61-3-07206-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-403-624/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07206-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. M. ir L. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. M. ir L. M. skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Talmedis“) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai V. M. ir L. M. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2024 m. spalio 4 d. leidimą kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12412605, 2024 m. spalio 9 d. leidimą kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12412809, 2024 m. spalio 9 d. leidimą kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12412807, 2024 m. spalio 9 d. leidimą kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12412805, 2024 m. spalio 9 d. leidimą kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12412804, 2024 m. spalio 9 d. leidimą kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12412810, 2024 m. spalio 9 d. leidimą kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12412803 (toliau – ir Leidimai).

Pareiškėjai taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir stabdyti Leidimų galiojimą iki galutinio sprendimo byloje įsigaliojimo.

Pareiškėjai prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė motyvuodami tuo, kad būtina apsaugoti pareiškėjų nuosavybės teises. Pareiškėjų vertinimu, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir teismui panaikinus skundžiamus Leidimus kirsti mišką, teismo sprendimo vykdymas bus apsunkintas arba bus negalima jo įvykdyti, kadangi miškas pareiškėjų sklype negalės būti atkurtas. Nesustabdžius Leidimų galiojimo, pareiškėjams būtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, nes pareiškėjų šeima (pareiškėjai, jų nepilnamečiai vaikai, draugai, bendradarbiai, sodyboje vykstančių meno plenerų dalyviai) negalės naudotis sodybą supančiu mišku, kuris bendra daline nuosavybe priklauso pareiškėjams, jei miškas bus iškirstas, taip pat bus sunaikintos saugomų Lietuvoje ar Europos Sąjungos augalų ir grybų rūšys ir (ar) jų augavietės. Pareiškėjų vertinimu, nagrinėjamu atveju reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas įvertino Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1-3 dalių nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir akcentavo, jog asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

Teismas nurodė, kad pareiškėjai prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių grindžia tuo, jog jeigu pagal išduotus Leidimus bus iškirstas miškas – negalės naudotis sodybą supančiu mišku, be to, padaryta žala sunaikinus saugomų Lietuvoje ar Europos Sąjungoje augalų ir grybų rūšis ir (ar) jų augavietes yra sunkiai apskaičiuojama, kadangi rūšys yra labai skirtingos savo populiacijos ir apsaugos būkle. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos dalykas – Leidimų, kuriais, pagal patvirtintą miškotvarkos projektą, suteikiama teisė kirsti mišką, teisėtumas. Teismas nurodė, kad pagal pareiškėjų nurodomus argumentus, kuriais jie grindžia savo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, minėtas prašymas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) gali būti tenkinamas. Teismas taip pat priėjo prie išvados, kad nėra akivaizdžių pareiškėjų prašyme suformuluoto reikalavimo nepagrįstumo požymių. Teismas taip pat vertino, kad prašymo forma ir turinys atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) nustatytus reikalavimus, pareiškėjų reikalavimas yra grindžiamas prašyme išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jis pripažintinas preliminariai pagrįstu.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjai prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones šioje administracinėje byloje grindžia iš esmės analogiškomis aplinkybėmis kaip ir administracinėje byloje, kurioje vertinamas Tarnybos 2024 m. lapkričio 13 d. rašto Nr. R2-4782 (toliau – Tarnybos raštas), kuriuo atsisakyta pripažinti negaliojančiu patvirtintą miškotvarkos projektą ir panaikinti Leidimus, pagrįstumas.

Teismas, vadovaudamasis Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 „Dėl Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) nuostatomis, priėjo prie išvados, kad leidimas (dokumentas, suteikiantis teisę kirsti mišką) yra neatsiejamas nuo miškotvarkos projekto ir biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentų. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad byloje, kurioje nagrinėjamas ginčas, ar pagrįstai Tarnyba atsisakė pripažinti negaliojančiu patvirtintą miškotvarkos projektą bei Leidimus, atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – stabdyti patvirtinto miškotvarkos projekto ir išduotų Leidimų galiojimą, vertino, kad minėtoje byloje netenkinus prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – stabdyti patvirtinto miškotvarkos projekto, nėra pagrindo sustabdyti ir Leidimų galiojimą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų nurodomos neigiamos pasekmės yra tik tikėtinos. Teismo vertinimu, pareiškėjai tik prielaidomis grindžia prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, abstrakčiai nurodydami, kad negalės naudotis sodybą supančiu mišku, o padaryta žala, jeigu bus sunaikintos saugomos Lietuvoje ar Europos Sąjungoje augalų ir grybų rūšys ir (ar) jų augavietes, yra sunkiai apskaičiuojama, nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Leidimų galiojimą. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjams, kuriems tenka pareiga pateikti motyvuotą prašymą ir pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Leidimų galiojimą, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmetė.

III. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo Regiono administracinio teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmė, t. y. taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Tarnybos Leidimų galiojimą iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas dėl Leidimų teisėtumo.

Pareiškėjai iš esmės pakartoja skunde išdėstytus argumentus dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, be kita ko, kad toks sprendimas būtinas pareiškėjų nuosavybės teisei apsaugoti. Teismui panaikinus skundžiamus Leidimus, teismo sprendimo vykdymas bus apsunkintas arba bus negalima jo įvykdyti, kadangi miškas pareiškėjų bendra nuosavybe valdomame sklype negalės būti atkurtas. Be to, būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, susidariusiais ne dėl pareiškėjų kaltės.

Pareiškėjai prašo stabdyti leidimų kirsti mišką galiojimą nurodydami, kad visa pareiškėjų šeima (pareiškėjai, jų nepilnamečiai vaikai, draugai, bendradarbiai, sodyboje vykstančių meno plenerų dalyviai), iškirtus mišką, negalės naudotis sodybą supančiu mišku, kuris bendra daline nuosavybe priklauso pareiškėjams. Pažymi, kad pareiškėjų sklype nėra atlikta jokių matavimų, kuriais būtų nustatytos pareiškėjų ir jų bendrasavininko valdomo miško dalys, sužymėtos biržės greta sodybos. Teismas šių argumentų nevertino, apsiribodamas teiginiu, kad pareiškėjų nurodomos neigiamos pasekmės yra tik tikėtinos.

Pareiškėjų vertinimu, reikalavimo užtikrinimo priemonė šiuo atveju nepažeistų šalių interesų pusiausvyros principo bei viešojo intereso, atitiktų proporcingumo principą, nes teisė į švarią ir saugią aplinką taip pat yra viena svarbių visuomenės teisių, kuri turi būti ginama.

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

Nurodo, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklauso 70/409 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini), trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Talmedis“ nuosavybės teise priklauso 1588/2045 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Tarnyboje 2024 m. balandžio 16 d. patvirtintas vidinės miškotvarkos projektas (registracijos (duomenys neskelbtini)), parengtas žemės sklypui, kadastro (duomenys neskelbtini). Miško valdoje, kadastro (duomenys neskelbtini), yra išduoti 7 leidimai kirsti mišką (Leidimų Nr.: 12412809, 12412807, 12412805, 12412804, 12412810, 12412803, 12412605). Leidimai išduoti UAB „Talmedis“ nuosavybės teise priklausančioje 1588/2045 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje, kurioje nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka.

Atsakovas apžymi, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartyse yra nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, o leidimai kirsti mišką išduoti UAB „Talmedis“ nuosavybės teise priklausančioje 1588/2045 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje ir niekaip nesusiję su pareiškėjų valdomomis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalimis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjimo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog, pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Pagal ABTĮ 70 straipsnio 3 dalį, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja (šia teise) piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013 ir kt.).

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016 ir kt.).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016 ir kt.). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012, 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta:

1) 2024 m. lapkričio 5 d. pareiškėjai kreipėsi į Tarnybą, prašydami pripažinti negaliojančiu 2024 m. balandžio 16 d. patvirtintą vidinės miškotvarkos projektą (registracijos Nr. 76286) (toliau – ir Miškotvarkos projektas), parengtą žemės sklypui, kurio kadastro (duomenys neskelbtini), taip pat neišduoti leidimų kirsti mišką pagal projektą ir panaikinti leidimą, jei toks buvo išduotas.

2) 2024 m. lapkričio 11 d. Tarnyba raštu Nr. R2-4782 atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą.

3) Pareiškėjai, nesutikdami su Tarnybos raštu, kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti minėtą Tarnybos raštą, taip pat taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Tarnybos 2024 m. balandžio 16 d. patvirtinto vidinės miškotvarkos projekto (registracijos Nr. 76286) parengto žemės sklypui, kurio kadastro (duomenys neskelbtini), taikymą ir pagal šį projektą išduotų leidimų kirsti mišką Nr. 12412809, Nr. 12412807, Nr. 12412805, Nr. 12412804, Nr. 12412810, Nr. 12412803, Nr. 12412605 galiojimą iki sprendimo byloje įsigaliojimo.

4) 2024 m. lapkričio 18 d. Regionų administracinis teismas nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. sausio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-126-492/2025 paliko galioti 2024 m. lapkričio 18 d. Regionų administracinis teismo nutartį, be kita ko, konstatavęs, kad bylos nagrinėjimo dalykas yra Tarnybos raštas, byloje nėra ginčijami nei Miškotvarkos projektas, nei Leidimai, kurie yra galiojantys ir nenuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl šiuo atveju nėra prielaidų ir sąlygų tenkinti pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, nustatytų ABTĮ 70 straipsnyje, taikymo.

5) 2024 m. gruodžio 11 d. pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Leidimus, taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – stabdyti Leidimų galiojimą iki galutinio sprendimo byloje įsigaliojimo.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo argumentus, netenkino pareiškėjų prašymo, motyvuodamas tuo, kad leidimas (dokumentas, suteikiantis teisę kirsti mišką) yra neatsiejamas nuo miškotvarkos projekto ir biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentų, todėl, netenkinus prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – stabdyti patvirtintą Miškotvarkos projektą, nėra pagrindo sustabdyti ir Leidimų galiojimą. Teismas taip pat vertino, kad pareiškėjai tik prielaidomis grindžia prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, abstrakčiai nurodydami, kad negalės naudotis sodybą supančiu mišku, o padaryta žala, jeigu bus sunaikintos saugomos Lietuvoje ar Europos Sąjungoje augalų ir grybų rūšys ir (ar) jų augavietes, yra sunkiai apskaičiuojama, nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nagrinėjamu atvejų nėra pagrindo taikyti pareiškėjų prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės – stabdyti Leidimų galiojimą.

Visų pirma pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – ir Miškų įstatymas) 5 straipsnio 3 dalis nustato, kad Tarnyba – įstaiga prie Aplinkos ministerijos, skirta valstybės politikai aplinkos ministrui pavestoje gamtos išteklių dalies – miškų – valdymo srityje įgyvendinti. Tarnyba atlieka šias pagrindines funkcijas: <...>; 3) tvirtina vidinės miškotvarkos projektus; 4) Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduoda leidimus kirsti mišką miško valdytojams ir naudotojams, įskaitant servituto turėtojus, kai miško kirtimas yra būtinas įgyvendinant servituto suteikiamas teises pagal teritorijų planavimo dokumentų sprendinius; <...>.

Miškotvarkos projektas – tai dokumentas, pagal kurį organizuojama miškų ūkio veikla ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai (Miškų įstatymo 14 str. 1 d.). Skiriami šie miškotvarkos projektų tipai: 1) miškų tvarkymo schemos – tai specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, rengiami valstybinių miškų valdytojų bei regionų teritorijoms ir skiriami bendrajai miško žemių naudojimo politikai nustatyti, jų tvarkymo koncepcijai parengti; 2) vidinės miškotvarkos projektai – tai miškų ūkio veiklos planai, rengiami visoms valstybinių miškų valdytojų ir privačioms miškų valdoms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei ir skiriami konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti (Miškų įstatymo 14 str. 2 d.). Vidinės miškotvarkos projektai rengiami, derinami, tvirtinami, registruojami ir keičiami pagal aplinkos ministro tvirtinamas šių projektų rengimo taisykles ir jose nustatytus kriterijus. Pripažinti vidinės miškotvarkos projektus negaliojančiais gali juos tvirtinanti institucija, vadovaudamasi Aplinkos ministro nustatytais kriterijais ir tvarka (Miškų įstatymo 14 str. 3 d.).

Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 (2021 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. D1-524 redakcija; toliau – ir Taisyklės), reglamentuojančios visų nuosavybės formų miškų vidinės miškotvarkos projektų rengimą, derinimą, tvirtinimą, registravimą, keitimą ir pripažinimą netekusiais galios, be kita ko nustato: vidinės miškotvarkos projektų rengėjas (toliau – rengėjas) – vidinės miškotvarkos projektus rengiantis fizinis asmuo, turintis miškininkystės išsilavinimą ir pateikęs dokumentus apie išsilavinimą Valstybinei miškų tarnybai jos nustatyta tvarka, taip pat vidinės miškotvarkos projektus rengiantis juridinis asmuo, valstybės narės kita organizacija, neturinti juridinio asmens statuso, ar jų padalinys, jeigu jų darbuotojas arba savininkas turi miškininkystės išsilavinimą ir yra pateikęs dokumentus apie išsilavinimą Valstybinei miškų tarnybai jos nustatyta tvarka (Taisyklių 2.1 p.); privačių miškų vidinės miškotvarkos projektai rengiami vadovaujantis šiomis taisyklėmis, Miškų įstatymu, miškų tvarkymo schemomis, miškų priskyrimo miškų grupėms planais ir sąrašais, kitais miškotvarkos darbus, miškų atkūrimą, apsaugą ir naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais (Taisyklių 27 p.); privačių miškų vidinės miškotvarkos projektus tvirtina, registruoja, pripažįsta negaliojančiais, priima sprendimus dėl galiojimo pratęsimo Valstybinė miškų tarnyba (Taisyklių 31 p.); Valstybinė miškų tarnyba per 20 darbo dienų nuo projekto gavimo dienos priima sprendimą dėl privačių miškų vidinės miškotvarkos projekto tvirtinimo arba atsisako jį tvirtinti, nurodydama motyvus. Apie priimtą sprendimą rengėjas informuojamas interneto svetainėje arba rengėjo pageidavimu raštu (Taisyklių 33 p.).

Vadovaujantis Miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punktu patvirtintas Aprašas, be kita ko, nustato: leidimas kirsti mišką – dokumentas, kuriuo suteikiama teisė kirsti mišką (Aprašo 2.1 p.); leidimus kirsti mišką išduoda ir panaikina, pranešimus derina, registruoja Tarnyba elektroniniu būdu per Aplinkos leidimų informacinę sistemą (Aprašo 7 p.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo argumentai, kad nesustabdžius Miškotvarkos projekto galiojimo, nėra pagrindo stabdyti ir Leidimų galiojimo, yra nepagrįsti: viena vertus, Miškotvarkos projektas, atsižvelgiant į aptarą šio dokumento pobūdį, nėra administracinis aktas, kuris gali būti ginčijamas teisme; kita vertus, aplinkybė, kad Tarnybos sprendimas dėl privačių miškų vidinės miškotvarkos projekto tvirtinimo yra galiojantis, savaime nesuponuoja išvados, kad leidimas kirsti mišką – dokumentas, kuriuo suteikiama teisė kirsti mišką, yra teisėtas. Bet kokiu atveju, primintina, kad administracinis teismas gali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (ABTĮ 80 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu, kad pareiškėjai nustatyta tvarka yra kreipęsi į Miškotvarkos projektą tvirtinusią instituciją dėl jų pripažinimo negaliojančiais. Be to, atsakovo pateiktais duomenimis, 2024 m. spalio 3 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ąjame veiklos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu) dėl Miškotvarkos projekto klastojimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (laikinai sustabdyti Leidimų galiojimą), be kita ko, nurodė, kad jų nepritaikius, būtų padaryta žala gamtai, iškirsti medžiai, sunaikintos saugomų Lietuvoje ar Europos Sąjungos augalų ir grybų rūšys ir (ar) jų augavietės. Be to, teismui priėmus pareiškėjams palankų sprendimą, sprendimo įvykdymas būtų neįmanomas, nes medžių atstatyti neįmanoma.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Leidimais trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Talmedis“ buvo suteikta teisė kirsti mišką žemės sklype (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teisėmis priklauso pareiškėjams bei trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Talmedis“. Byloje nėra pateikta domenų, kad, vadovaujantis Leidimais, miškas yra iškirstas ir / ar kertamas, taip pat nėra duomenų, kad medžių kirtimas pagal Leidimus šiuo metu yra būtinas ir neatidėliotinas.

Įvertinusi pareiškėjų skundo ir atskirojo skundo argumentus, kuriais grindžiama reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybė, taip pat atsižvelgusi į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad, atliekant darbus pagal Leidimus, būtų kertami medžiai, t. y. sunaikinami želdynai, dėl kurių išsaugojimo iš esmės ir kilo ginčas administracinėje byloje. Taigi, nesiėmus reikalavimo užtikrinimų priemonių iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje, gali būti padaryta neatitaisoma žala, ir, skundo patenkinimo atveju, buvusios padėties atkūrimas taptų neįmanomu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių reikalavimui šioje byloje užtikrinti. Reikalavimo užtikrinimo priemonė šiuo atveju nepažeistų šalių interesų pusiausvyros principo bei viešojo intereso, atitiktų proporcingumo principą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atmetė pareiškėjų prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės tenkinant pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų V. M. ir L. M. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjų V. M. ir L. M. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkinti.

Sustabdyti Valstybinės miškų tarnybos 2024 m. spalio 4 d. leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12412605, 2024 m. spalio 9 d. leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12412809, 2024 m. spalio 9 d. leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12412807, 2024 m. spalio 9 d. leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12412805, 2024 m. spalio 9 d. leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12412804, 2024 m. spalio 9 d. leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12412810, 2024 m. spalio 9 d. leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12412803 galiojimą iki įsiteisės šioje administracinėje byloje priimtas procesinis sprendimas, kuriuo bylos nagrinėjimas yra baigiamas.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė