2023-09-27 Nr. AB-17111-3-61-3-03916-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1454-624/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03916-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 14.4.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2021 m. spalio 7 d sprendimą Nr. (15.6)-AD5-19575 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti 2021 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjo prašymą dėl leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plote išdavimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Pareiškėjui, kaip įstatyminiam įpėdiniui, 2021 m. kovo 29 d. liudijimu patvirtintas tėvo A. M. palikimo priėmimas (toliau – ir Liudijimas). Pareiškėjo tėvas iki mirties buvo medžioklės ploto „A. M. IMP“ naudotojas, kuris turėjo su medžioklės ploto vienetu „A. M. IMP“ (toliau – ir Medžioklės plotas) susijusias teises ir pareigas. Pareiškėjo tėvas teises į Medžioklės ploto vienetą buvo įgijęs Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau – ir MĮ) 22 straipsnio 2 dalies pagrindu, kuris nustato, kad: „medžioklės plotų naudotojai, naudoję medžioklės plotus iki šio Įstatymo įsigaliojimo ir naudoję juos nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, iki 2003 m. balandžio 1 d. pateikia prašymus šio Įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodytai komisijai, ir jų naudojami medžioklės plotai pripažįstami medžioklės plotų vienetais bei leidimai naudoti juose medžiojamųjų gyvūnų išteklius išduodami laikantis medžioklės plotų naudojimo tęstinumo, vadovaujantis šiame straipsnyje nustatyta tvarka.“ (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo tėvui bei pareiškėjui gavus Liudijimą, 2021 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjas, kaip A. M. teisių paveldėtojas, kreipėsi į Departamentą dėl leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius Medžioklės plote išdavimo. 2021 m. spalio 7 d. Sprendimu Departamentas atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius Medžioklės plote. Sprendimas grįstas aplinkybe, kad „įstatyme nenumatytas atvejis, kad leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete būtų išduodamas asmeninių neturtinių teisių perėjimo pagrindu, todėl be konkurso leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius Jums nebus išduodamas“.

2.2. MĮ 22 straipsnio 2 dalis bei 13 straipsnio 1 dalis patvirtina, kad medžioklės ploto naudojimas yra pagrįstas tęstinumo principu – asmuo dėl vykdytos / vykdomos medžioklės ploto naudojimo veiklos įgyja teisę būti tęstiniu medžioklės ploto naudotoju bei turi kitas su medžioklės ploto vieneto naudojimu susijusias teises pareigas. Asmens teisė į medžioklės ploto vieneto naudojimo tęstinumą savo esme laikytina sui generis (savitas, tam tikras) subjektine teise, kurios pagrindą sudaro turtinio pobūdžio teisė. Aplinkybę, kad nurodyta teisė turi turtinės teisės požymius, patvirtina faktas, jog MĮ nustato atvejus, kai medžioklės ploto naudojimo teisė yra suteikiama aukciono būdu, kas patvirtina šios teisės ekonominį turinį. Asmens teisė į medžioklės ploto vieneto naudojimą bei jos tęstinumą faktiškai yra realizuojama leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete pagrindu, kuris suteikia teisę naudoti laisvėje esančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius. Pareiškėjas nurodo, jog atitinka visus MĮ 10 straipsnio 1 dalyje nustatytus leidimo gavėjams keliamus reikalavimus.

2.3. Nesutiktina su Departamento vertinimu, jog „įstatyme nenumatytas atvejis, kad leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete būtų išduodamas asmeninių neturtinių teisių perėjimo pagrindu“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 straipsnio 1 dalies 2 punktu, vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Pareiškėjas yra paveldėjęs visas tėvo A. M. teises ir pareigas, susijusias su Medžioklės plotu, jo naudojimu bei nurodytos teisės tęstinumo užtikrinimu būtent CK 4.47 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 5.1 punkto pagrindu. Viena iš paveldėtų teisių – naudojimosi Medžioklės plotu teisė. Taigi, vertindamas 2021 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjo prašymą išduoti leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius Medžioklės plote, Departamentas nepagrįstai neatsižvelgė į CK nustatytą paveldėjimą, kaip įstatyminį pagrindą įgyti teises, kurių pagrindu išduotinas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius.

2.4. Pats Departamentas neginčija pareiškėjo įgytų mirusio tėvo A. M. teisių, susijusių su Medžioklės plotu, jo naudojimu bei nurodytos teisės tęstinumo užtikrinimu, byloje ginčas iš esmės kilęs dėl to, jog, pasak Departamento, MĮ nėra aiškiai realizuota nurodytos teisės įgyvendinimo tvarka, susijusi su leidimo išdavimu. Negalima sutikti su nurodytu vertinimu, kadangi teisės aktas negali paneigti pareiškėjo įgytų teisių esmės ir, pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju taikytinas MĮ 10 straipsnio 2 dalies 3 punktas, pagal kurį „leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodamas medžioklės plotų naudotojams šio Įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka“. Būtent MĮ 22 straipsnis užtikrina medžioklės plotų vienetų naudojimo tęstinumą. Atsakovo neteisėto Sprendimo priėmimas buvo sąlygotas netinkamo MĮ 10 straipsnio 2 dalies bei paveldėjimą reglamentuojančių materialinių teisės normų taikymo.

3. Atsakovas Departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė:

4.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas 2013 m. liepos 18 d. išdavė A. M. leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „Individualus A. M.“, esančiame Šakių rajono savivaldybėje. Departamento direktorius 2021 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. AD1-93 „Dėl leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete pabaigos“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2013 m. liepos 18 d. A. M. išduoto leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „Individualus A. M.“ galiojimas pasibaigė. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 16 d. su prašymu kreipėsi į Departamentą išduoti leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „Individualus A. M.“, kadangi mirus medžioklės ploto naudotojui A. M., jis priėmė paveldėjimą. Departamentas Sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius Medžioklės plote.

4.2. Pagal MĮ nustatytą teisinį reguliavimą galioja bendroji taisyklė, kad leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodamas konkurso tvarka. MĮ numatytos išimtys, kada leidimas gali būti išduodamas be konkurso, tačiau pareiškėjo aiškinama paveldėjimo teisė į minėtas išimtis (MĮ 10 str. 2 d.) nepatenka. MĮ 11 straipsnis, kuris reglamentuoja leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete galiojimą ir pasibaigimą, nenumato galimybės leidimą paveldėti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui.

4.3. Dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad MĮ 22 straipsnis bei 13 straipsnio 1 dalis patvirtina, kad medžioklės plotų naudojimas yra pagrįstas tęstinumo principu – asmuo dėl vykdytos / vykdomos medžioklės plotų naudojimo veiklos įgyja teisę būti tęstiniu medžioklės plotų naudotoju bei turi kitas su medžioklės plotų vieneto naudojimo teises pareigas, aktualu tai, kad pareiškėjo tėvas A. M. pasinaudojo MĮ 22 straipsnio 2 dalies išimtimi ir gavo leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius. MĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta žemės sklypų savininkų teisė, susijusi su medžioklės plotų vienetų sudarymu ir medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimu juose, nieko bendro neturi su teise būti medžioklės ploto naudotoju. Departamentas ginčijamu Sprendimu atsisakydamas tai padaryti, tik tinkamai vykdė imperatyvias MĮ nuostatas.

4.4. Departamentas priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti. Dėl tų pačių priežasčių nėra pagrindo patenkinti ir išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimą – įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti 2021 m. rugsėjo 16 d. prašymą dėl leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plote išdavimo.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 9 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

6.1. Aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas 2013 m. liepos 18 d. išdavė A. M. Leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „Individualus A. M.“, esančiame Šakių rajono savivaldybėje. Departamento direktorius 2021 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. AD1-93 „Dėl leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete pabaigos“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2013 m. liepos 18 d. A. M. išduoto leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „Individualus A. M.“ galiojimas pasibaigė.

6.2. 2021 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjas su prašymu kreipėsi į Departamentą išduoti leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „Individualus A. M.“, kadangi mirus medžioklės ploto naudotojui A. M., jis priėmė paveldėjimą. Departamentas 2021 m. spalio 7 d. Sprendimu nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „Individualus A. M.“.

7. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą (MĮ 10, 13, 22 ir kt. straipsnius) pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, siekdamas gauti Leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, turi dalyvauti leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimo konkurse. MĮ 10 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atvejai, kai leidimas gali būti išduodamas be konkurso, tačiau pareiškėjas neatitinka MĮ 10 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų, todėl pareiškėjo teiginys, jog jis atitinka visus MĮ 10 straipsnio 1 dalyje numatytus leidimo gavėjams keliamus reikalavimus, yra nepakankamas ir pareiškėjas turi dalyvauti konkurse bendra tvarka.

8. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, jog jis paveldėjo visas tėvo A. M. teises ir pareigas, susijusias su Medžioklės plotu, jo naudojimu bei nurodytos teisės tęstinumo užtikrinimu būtent CK 4.47 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 5.1 punkto pagrindu, įskaitant naudojimąsi Medžioklės plotu teise, kadangi pareiškėjo tėvui išduoto leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete galiojimas pasibaigė MĮ 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. mirus fiziniam asmeniui, kuriam buvo išduotas leidimas. Teismas pažymėjo, jog MĮ nenustatyta galimybė leidimą paveldėti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, t. y. MĮ nenumatytas atvejis, kai leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete būtų išduodamas asmeninių neturtinių teisių perėjimo pagrindu, todėl be konkurso leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius pareiškėjui negali būti išduodamas.

9. Teismas nurodė, kad skundžiamas Departamento Sprendimas – viešojo administravimo subjekto aktas, todėl turi būti nustatytas konkretus teisinis pagrindas tokio sprendimo panaikinimui, kurio pareiškėjas neįrodė.

10. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, darė išvadą, kad Departamentas objektyviai, išsamiai bei detaliai įvertino pareiškėjo prašymą, jį išanalizavo, pateikė faktiškai ir teisiškai pakankamai išsamius argumentus, kodėl prašymas yra netenkinamas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris negali būti panaikintas skunde išdėstytais argumentais.

11. Teismas priėjo prie išvados, kad konstatavus, jog Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti 2021 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjo prašymą dėl leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plote išdavimo taip pat negali būti tenkinamas.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino naudojimosi medžioklės plotu teisės prigimties. Pareiškėjo teigimu, asmens teisė į medžioklės ploto vieneto naudojimo tęstinumą – viena iš asmens subjektinių teisių (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. lapkričio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-879/2004).

14. Pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino teisę į medžioklės ploto vieneto naudojimą bei jos tęstinumą su leidimu naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete pagrindu. Pareiškėjas neįrodinėja ir neginčija fakto, kad mirus jo tėvui, buvo panaikintas mirusiam asmeniui išduotas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, tačiau nurodyta aplinkybė niekaip nėra susijusi su pareiškėjo paveldėtomis teisėmis. Pareiškėjas neginčija, kad yra paveldėjęs mirusiam tėvui išduotą Leidimą, kuris tėra faktinis asmens turimų teisių realizavimo rezultatas. Pareiškėjas yra paveldėjęs teisę naudotis medžioklės plotų vienetu paveldėjimo pagrindu. Pareiškėjas, vadovaujantis universaliu palikėjo teisių ir pareigų turtinių ir kai kurių turtinių teisių perėmimu įpėdiniams principu, turėjo paveldėti ir teisę naudotis medžioklės ploto vienetu, tačiau šio aspekto teismas byloje nenagrinėjo.

15. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, palaiko atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius Medžioklės plote, teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus pagrįstumo.

17. Bylos duomenimis, pareiškėjas kreipėsi į Departamentą su prašymu išduoti leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius „Individualiame A. M. “ medžioklės plotų vienete, esančiame Šakių rajono savivaldybėje, motyvuodamas tuo, kad, mirus medžioklės plotų vieneto naudotojui, pareiškėjas priėmė atsiradusį palikimą. Departamentas ginčijamu Sprendimu prašymo netenkino, motyvuodamas tuo, kad leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimą reglamentuojančio MĮ 10 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius konkrečiame medžioklės plotų vienete išduodamas organizuojant leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimo konkursą, išskyrus numatytus atvejus. Įstatyme nenumatytas atvejis, kad leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete būtų išduodamas asmeninių neturtinių teisių perėjimo pagrindu, todėl be konkurso leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius pareiškėjui nebus išduodamas, pretenduoti į leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius „Individualiame A. M.“ medžioklės plotų vienete jis gali tik organizuojamo konkurso metu. Pareiškėjas taip pat informuotas, kad gali pasinaudoti MĮ 10 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta išimtimi, kurioje nustatyta, kad leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete medžiotojui išduodamas Įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje (nuosavybės teise valdant daugiau kaip 1 000 ha bendro ploto susisiekiančius žemės sklypus) numatytu naujo medžioklės plotų susidarymo atveju.

18. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Departamentas, objektyviai, išsamiai bei detaliai įvertinęs pareiškėjo prašymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo tėvui A. M. išduoto leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete galiojimas pasibaigė MĮ 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. mirus fiziniam asmeniui, kuriam buvo išduotas leidimas. MĮ nenumatyta galimybė leidimą paveldėti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, t. y. MĮ nenumatytas atvejis, kai leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete būtų išduodamas asmeninių neturtinių teisių perėjimo pagrindu, todėl be konkurso leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius pareiškėjui negali būti išduodamas.

19. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino, kad pareiškėjas paveldėjimo būdu įgijo teisę į medžioklės ploto vieneto naudojimą, o ne į leidimą, neįvertino naudojimosi medžioklės plotu teisės prigimties.

20. Apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.)), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: nagrinėjamo ginčo kontekste pažymėtina, kad viešojoje teisėje taikomi įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems suteikti konkrečiomis teisės aktų normomis ir svarbu, kad institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip, kaip numato teisės aktai (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-727/2014; 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-257/2012). Pagal viešojoje teisėje įtvirtintą principą, viešojo administravimo subjektams viskas, kas tiesiogiai neleista įstatymo, yra uždrausta (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1917/2012).

21. Nagrinėjamu atveju Departamentas, viešojo administravimo subjektas, Sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo išduoti leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius motyvavo tuo, kad pagal MĮ 10 straipsnio 2 dalies nuostatas, leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius konkrečiame medžioklės plotų vienete Departamentas išduoda Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka organizuodamas leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimo konkursą, išskyrus įstatyme aptartus atvejus. MĮ atvejis, kad mirus fiziniam asmeniui, kuriam buvo išduotas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius konkrečiame medžioklės plotų vienete, leidimas būtų išduodamas jo turinių ir neturtinių teisių perėmėjui be Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka organizuojamo konkurso, nėra numatytas, todėl ginčijamas Departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

22. Dėl kitų pareiškėjų argumentų pažymėtina, kad laisvėje gyvenantys medžiojamieji gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei (MĮ 3 str. 1 d.), todėl teisė naudoti laisvėje esančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius, suteikiama Aplinkos apsaugos departamentui MĮ nustatytais pagrindais ir tvarka išduodant leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete (MĮ 4 str. 1 d., 10 str. ), nėra paveldima.

23. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, nėra pagrindo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė