2020-05-20 Nr. AB-10089-3-61-3-00521-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-473-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00521-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. A. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Ž. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 20 834 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad buvo laikomas kamerose, kuriose nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis 3,6 kv. m ploto reikalavimas (buvo laikomas su 18–21 asmeniu). Pažymėjo, kad dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, nebuvo užtikrinamas jo privatumas. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2014 m. spalio 30 d. atliko bausmę Lukiškių TI-K ūkio būryje. Patirtą turtinę žalą pareiškėjas grindė neteisėtų išskaitų iš pareigybinio uždarbio, netinkamos darbo laiko, dirbamų viršvalandžių ir nedarbo dienų apskaitos pagal dvigubą tarifą, kuris yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos darbo kodekse, nebuvimu. Pareiškėjo teigimu, iš jo atlyginimo buvo vykdomos savavališkos išskaitos į Socialinės paramos nuteistiesiems fondą, nebuvo mokama už viršvalandžius ir darbą švenčių dienomis. Dėl šių išskaitų vykdymo pareiškėjas žodžiu kreipėsi į savo būrio viršininką, kuris pareiškėjui pagrasino, jog dėl šių išskaitų kreipusis į Lukiškių TI-K administraciją raštu, jis bus atleistas iš darbo ir likusią bausmę turės atlikti pataisos namuose. Pareiškėjas teigė, jog nenorėdamas prarasti darbo, pakartotinai į savo būrio viršininką nusprendė nesikreipti. Pažymėjo, jog Lukiškių TI-K administracija tokiais būdais siekė visiškai palaužti Lukiškių TI-K dirbančių asmenų valią.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad iš pareiškėjo judėjimo duomenų buvo matyti, kuriais laikotarpiais jam tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija stengėsi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Tualetas nuo likusio kameros ploto buvo atskirtas sienele, kuri buvo ne žemesnė nei 1,5 m aukščio. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 128 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatoma ne ilgesnė kaip 8 val. darbo diena. Darbo (pamainos) pradžią ir pabaigą nustato pataisos įstaigos direktorius, vadovaudamasis Darbo kodekso nuostatomis. Lukiškių TI-K teigimu, nuteistiesiems suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę. Nuteistieji negalėjo būti skiriami dirbti švenčių ir poilsio dienomis, išskyrus darbo įstatymuose numatytais atvejais. Remiantis Bausmių vykdymo kodekso 128 straipsnio 3 dalimi, nuteistiesiems, kurie įtraukiami į darbą poilsio arba švenčių dienomis, suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba šios dienos pridedamos prie atostogų. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad į nemokamus darbus nuteistieji galėjo būti įtraukiami vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 134 straipsniu. Minėta teisės norma leido įstaigos administracijai įtraukti nuteistuosius į nemokamus darbus, t. y. tvarkyti pataisos įstaigų ir gretimas teritorijas, gerinti nuteistųjų ir buities sąlygas, įskaitant remonto darbus laisvės atėmimo įstaigoje bei teritorijos (patalpų) tvarkymą. Lukiškių TI-K nuomone, pareiškėjas savo skundą grindė abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai buvo bendro pobūdžio, juose nebuvo konkretumo. Šiuo atveju nebuvo Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, todėl valstybei negalėjo kilti civilinė atsakomybė.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas nurodė, kad ginčo laikotarpiu minimalius kalinimo vietų kamerų plotui keliamus reikalavimus reglamentavo Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 papunktis, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negalėjo būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

7. Teismas iš atsiliepime į skundą ir Kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje nurodytų duomenų apie pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus, nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo šiose kamerose: 1-ojoje sekcijoje, 106, 117, 388, 125, 00, 207. Pareiškėjas 2015 m. sausio 1 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į 1-ąją sekciją (plotas – 105,14 kv. m; 20 asmenų kameroje); laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 2 d. iki 2015 m. sausio 4 d. buvo laikomas 1-ojoje sekcijoje (plotas – 105,14 kv. m; 20 asmenų kameroje); laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 5 d. iki 2015 m. sausio 7 d. buvo laikomas 1-ojoje sekcijoje (plotas – 105,14 kv. m; 19 asmenų kameroje); laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 8 d. iki 2015 m. sausio 14 d. buvo laikomas 1-ojoje sekcijoje (plotas – 105,14 kv. m; 20 asmenų kameroje); 2015 m. sausio 15 d. išvyko į Marijampolės apskrities areštinę; 2015 m. sausio 22 d. atvyko iš Marijampolės apskrities areštinės ir buvo uždarytas į 1-ąją sekciją (plotas – 105,14 kv. m; 16 asmenų kameroje); laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 24 d. iki 2015 m. sausio 26 d. buvo laikomas 1-ojoje sekcijoje (plotas – 105,14 kv. m; 20 asmenų kameroje); 2015 m. sausio 27 d. buvo laikomas 1-ojoje sekcijoje (plotas – 105,14 kv. m; 16 asmenų kameroje); 2015 m. sausio 28 d. išvyko į Utenos ekspertinį skyrių; 2015 m. kovo 4 d. atvyko iš Utenos areštinės į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 106 (plotas – 7,38 kv. m; 1 asmuo kameroje); 2015 m. kovo 4 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 117 (plotas – 7,31 kv. m; 2 asmenys kameroje); 2015 m. kovo 5 d. išvyko į Marijampolės apskrities areštinę; 2015 m. kovo 12 d. atvyko iš Marijampolės apskrities areštinės ir buvo uždarytas į 1-ąją sekciją (plotas – 105,14 kv. m; 17 asmenų kameroje); 2015 m. kovo 13 d. buvo laikomas 1-joje sekcijoje (plotas – 105,14 kv. m; 18 asmenų kameroje); 2015 m. kovo 14 d. buvo laikomas 1-ojoje sekcijoje (plotas – 105,14 kv. m; 19 asmenų kameroje); laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 15 d. iki 2015 m. kovo 19 d. buvo laikomas 1-ojoje sekcijoje (plotas – 105,14 kv. m; 18 asmenų kameroje); 2018 m. kovo 20 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 388 (plotas – 26,96 kv. m; 1 asmuo kameroje); laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 21 d. iki 2015 m. kovo 24 d. buvo laikomas kameroje Nr. 388 (plotas – 26,96 kv. m; 1 asmuo kameroje); 2015 m. kovo 25 d. buvo perkeltas į 1-ąją sekciją (plotas – 105,14 kv. m; 17 asmenų kameroje); 2015 m. kovo 26 d. išvyko į Marijampolės apskrities areštinę; 2015 m. balandžio 2 d. atvyko iš Marijampolės apskrities areštinės ir buvo uždarytas 1-ąją sekciją (plotas – 105,14 kv. m; 19 asmenų kameroje); laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 3 d. iki 2015 m. balandžio 6 d. buvo laikomas 1-ojoje sekcijoje (plotas – 105,14 kv. m; 20 asmenų kameroje); laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 7 d. iki 2015 m. balandžio 9 d. buvo laikomas 1-ojoje sekcijoje (plotas – 105,14 kv. m; 19 asmenų kameroje); laikotarpiu nuo balandžio 10 d. iki 2015 m. balandžio 18 d. buvo laikomas 1-ojoje sekcijoje (plotas – 105,14 kv. m; 20 asmenų kameroje); laikotarpiu nuo balandžio 19 d. iki 2015 m. gegužės 4 d. buvo laikomas 1-ojoje sekcijoje (plotas – 105,14 kv. m; 18 asmenų kameroje); laikotarpiu nuo gegužės 5 d. iki 2015 m. gegužės 26 d. buvo laikomas 1-ojoje sekcijoje (plotas – 105,14 kv. m; 17 asmenų kameroje); 2015 m. gegužės 27 d. buvo laikomas 1-ojoje sekcijoje (plotas – 105,14 kv. m; 21 asmuo kameroje); laikotarpiu nuo gegužės 28 d. iki 2015 m. gegužės 29 d. buvo laikomas 1-ojoje sekcijoje (plotas – 105,14 kv. m; 19 asmenų kameroje); laikotarpiu nuo gegužės 30 d. iki 2015 m. birželio 5 d. laikomas 1-ojoje sekcijoje (plotas – 105,14 kv. m; 18 asmenų kameroje); laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 6 d. iki 2015 m. birželio 11 d. laikomas 1-ojoje sekcijoje (plotas – 105,14 kv. m; 17 asmenų kameroje); laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 12 d. iki 2015 m. birželio 15 d. buvo laikomas 1-ojoje sekcijoje (plotas – 105,14 kv. m; 16 asmenų kameroje); 2015 m. birželio 16 d. buvo laikomas 1-ojoje sekcijoje (plotas – 105,14 kv. m; 15 asmenų kameroje); laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 17 d. iki 2015 m. liepos 7 d. laikomas 1-ojoje sekcijoje (plotas – 105,14 kv. m; 16 asmenų kameroje); 2015 m. liepos 8 d. išvyko į Kretingos areštinę; 2015 m. liepos 10 d. atvyko iš Kretingos areštinės į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į 1-ąją sekciją (plotas – 105,14 kv. m; 15 asmenų kameroje); laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 11 d. iki 2015 m. liepos 21 d. buvo laikomas 1-ojoje sekcijoje (plotas – 105,14 kv. m; 16 asmenų kameroje); laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 22 d. iki 2015 m. liepos 23 d. buvo laikomas 1-ojoje sekcijoje (plotas – 105,14 kv. m; 19 asmenų kameroje); laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 24 d. iki 2015 m. liepos 25 d. buvo laikomas 1-ojoje sekcijoje (plotas – 105,14 kv. m; 18 asmenų kameroje); laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 26 d. iki 2015 m. liepos 27 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 388 (plotas – 26,96 kv. m; 1 asmuo kameroje); 2015 m. liepos 28 d. išvyko į Kretingos areštinę; 2015 m. rugpjūčio 6 d. atvyko iš Kretingos areštinės į Lukiškių TI-K ir laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 6 d. iki 2015 m. rugpjūčio 9 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 125 (plotas – 6,48 kv. m; 1 asmuo kameroje); 2015 m. rugpjūčio 10 d. buvo perkeltas į 1-ąją sekciją (plotas – 105,14 kv. m; 16 asmenų kameroje); laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. iki 2015 m. rugpjūčio 13 d. buvo laikomas 1-ojoje sekcijoje (plotas – 105,14 kv. m; 17 asmenų kameroje); laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 14 d. iki 2015 m. rugpjūčio 25 d. buvo laikomas 1-ojoje sekcijoje (plotas – 105,14 kv. m; 20 asmenų kameroje); laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 26 d. iki 2015 m. rugpjūčio 27 d. buvo laikomas 1-ojoje sekcijoje (plotas – 105,14 kv. m; 19 asmenų kameroje); laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d. buvo laikomas 1-ojoje sekcijoje (plotas – 105,14 kv. m; 20 asmenų kameroje); laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 2 d. iki 2015 m. rugsėjo 6 d. buvo laikomas 1-ojoje sekcijoje (plotas – 105,14 kv. m; 19 asmenų kameroje); laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 7 d. iki 2015 m. rugsėjo 8 d. buvo laikomas 1-ojoje sekcijoje (plotas – 105,14 kv. m; 18 asmenų kameroje); laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 9 d. iki 2015 m. rugsėjo 10 d. buvo laikomas 1-ojoje sekcijoje (plotas – 105,14 kv. m; 21 asmuo kameroje); laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d. buvo laikomas 1-ojoje sekcijoje (plotas – 105,14 kv. m; 19 asmenų kameroje); laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. iki 2015 m. rugsėjo 21 d. buvo laikomas 1-ojoje sekcijoje (plotas – 105,14 kv. m; 20 asmenų kameroje); laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. iki 2015 m. rugsėjo 29 d. buvo laikomas 1-ojoje sekcijoje (plotas – 105,14 kv. m; 19 asmenų kameroje);2015 m. rugsėjo 30 d. išvyko į Klaipėdos apskrities areštinę; 2015 m. spalio 2 d. atvyko iš Klaipėdos apskrities areštinės ir buvo uždarytas į 1-ąją sekciją (plotas – 105,14 kv. m; 19 asmenų kameroje); laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 3 d. iki 2015 m. spalio 12 d. buvo laikomas 1-ojoje sekcijoje (plotas – 105,14 kv. m; 20 asmenų kameroje); 2015 m. spalio 13 d. buvo laikomas 1-ojoje sekcijoje (plotas – 105,14 kv. m; 19 asmenų kameroje); 2015 m. spalio 14 d. buvo laikomas 1-ojoje sekcijoje (plotas – 105,14 kv. m; 18 asmenų kameroje); laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2015 m. spalio 20 d. buvo laikomas 1-ojoje sekcijoje (plotas – 105,14 kv. m; 20 asmenų kameroje); laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 21 d. iki 2015 m. spalio 23 d. buvo laikomas 1-ojoje sekcijoje (plotas – 105,14 kv. m; 20 asmenų kameroje); laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 21 d. iki 2015 m. spalio 23 d. buvo laikomas 1-ojoje sekcijoje (plotas – 105,14 kv. m; 20 asmenų kameroje); laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 24 d. iki 2015 m. spalio 29 d. buvo laikomas 1-ojoje sekcijoje (plotas – 105,14 kv. m; 19 asmenų kameroje); laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 30 d. iki 2015 m. lapkričio 6 d. buvo laikomas 1-ojoje sekcijoje (plotas – 105,14 kv. m; 20 asmenų kameroje); laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 7 d. iki 2015 m. lapkričio 9 d. buvo laikomas 1-ojoje sekcijoje (plotas – 105,14 kv. m; 20 asmenų kameroje); 2015 m. lapkričio 10 d. buvo laikomas 1-ojoje sekcijoje (plotas – 105,14 kv. m; 22 asmenys kameroje); laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 11 d. iki 2015 m. lapkričio 13 d. buvo laikomas 1-ojoje sekcijoje (plotas – 105,14 kv. m; 21 asmuo kameroje); laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 14 d. iki 2015 m. lapkričio 17 d. buvo laikomas 1-ojoje sekcijoje (plotas – 105,14 kv. m; 20 asmenų kameroje); 2015 m. lapkričio 18 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 00 (plotas nenurodytas); 2015 m. lapkričio 19 perkeltas į kamerą Nr. 207 (plotas – 6,80 kv. m; 1 asmuo kameroje); 2015 m. lapkričio 20 d. buvo laikomas kameroje Nr. 207 (plotas – 6,80 kv. m; 2 asmenys kameroje); 2015 m. lapkričio 21 d. buvo laikomas kameroje Nr. 207 (plotas – 6,80 kv. m; 1 asmuo kameroje); 2015 m. lapkričio 22 d. buvo laikomas kameroje Nr. 207 (plotas – 6,80 kv. m; 2 asmenys kameroje); 2015 m. lapkričio 23 d. buvo laikomas kameroje Nr. 207 (plotas – 6,80 kv. m; 1 asmuo kameroje); laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 24 d. iki lapkričio 27 d. buvo laikomas kameroje Nr. 207 (plotas – 6,80 kv. m; 2 asmenys kameroje); laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 28 d. iki 2015 m. lapkričio 29 d. buvo laikomas kameroje Nr. 207 (plotas – 6,80 kv. m; 1 asmuo kameroje); 2015 m. lapkričio 30 d. išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.

8. Iš nurodytų duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas kamerose ginčo laikotarpiu buvo laikomas 6 paras (2015 m. lapkričio 18 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 00 (plotas nenurodytas); 2015 m. lapkričio 20 d. buvo laikomas kameroje Nr. 207 (plotas – 6,80 kv. m; 2 asmenys kameroje); 2015 m. lapkričio 22 d. buvo laikomas kameroje Nr. 207 (plotas – 6,80 kv. m; 2 asmenys kameroje); nuo 2015 m. lapkričio 24 d. iki 2015 m. lapkričio 27 d. buvo laikomas kameroje Nr. 207 (plotas – 6,80 kv. m; 2 asmenys kameroje)) pažeidžiant vienam asmeniui tenkantį minimalų plotą. Teismas neturėjo pagrindo nesiremti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie laikotarpius ir kameras, kuriose buvo pareiškėjas, jų plotus, bei jose buvusių asmenų skaičių. Teismas pažymėjo, jog atsakovo atstovas nepateikė duomenų apie 2015 m. lapkričio 18 d. pareiškėjo laikymą kameroje Nr. 00, todėl laikė, kad vienam asmeniui tenkantis minimalaus ploto reikalavimas buvo pažeistas. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, jog jis Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus, laikytini pagrįstais.

9. Teismas iš atsakovo atstovo atsiliepimo nustatė, jog tualetas nuo likusio kameros ploto ginčo laikotarpiu buvo atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė nei 1,5 m aukščio. Teismas neturėjo pagrindo abejoti šiais atsakovo atstovo teiginiais ir pažymėjo, jog byloje nebuvo duomenų apie tai, jog kamerų 1-ojoje sekcijoje ir kamerose Nr. 106, 117, 388, 125, 00, 207 būtų įrengtos užuolaidos ar sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Teismas nustatė, kad vienas kamerose pareiškėjas buvo laikomas 13 parų (2015 m. kovo 4 d., nuo 2015 m. kovo 20 d. iki 2015 m. kovo 24 d., nuo 2015 m. liepos 26 d. iki 2015 m. liepos 27 d., nuo 2015 m. rugpjūčio 6 d. iki 2015 m. rugpjūčio 9 d., 2015 m. lapkričio 19 d., 2015 m. lapkričio 21 d., 2015 m. lapkričio 23 d., nuo 2015 m. lapkričio 28 d. iki 2015 m. lapkričio 29 d.). Kitu ginčo laikotarpiu, t. y. 251 parą, pareiškėjas buvo laikomas su kitais asmenimis, todėl padarė išvadą, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K laikymo laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 29 d., jo paties prašymu buvo paskirtas į statybininko pareigas, nustatant 0,48 atlyginimo per mėnesį koeficientą, nuo 2014 m. spalio 3 d. paskirtas į maisto dalintojo pareigas, nustatant 0,48 atlyginimo per mėnesį koeficientą, nuo 2015 m. liepos 14 d. pradėjo dirbti valstybės įmonėje „Mūsų amatai“, nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d. buvo paskirtas atlikti ūkio darbus (paskirtas į maisto dalintojo pareigas) Lukiškių TI-K, nustatant 0,48 atlyginimo per mėnesį koeficientą, o 2015 m. lapkričio 19 d. iš nuteistųjų, paliktų Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus, sąrašų buvo išbrauktas.

11. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjui Lukiškių TI-K dirbant statybininku jo darbo laikas per darbo dieną sudarė nuo 7 iki 8 val., pareiškėjui Lukiškių TI-K dirbant maisto dalintoju, jo darbo laikas per darbo dieną sudarė nuo 7 iki 8 val. Byloje pateikti Lukiškių TI-K darbo laiko ūkio darbams atlikti apskaitos žiniaraščiai patvirtino, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K nurodytu laikotarpiu nedarbo dienomis nedirbo. Pareiškėjas nepateikė jokių šiuos argumentus pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas laikė, jog dirbdamas Lukiškių TI-K, viršvalandžių ir nedarbo dienomis nedirbo. Teismas atkreipė dėmesį, jog Lukiškių TI-K administracijos reikalų skyriuje nebuvo įregistruota pareiškėjo prašymų arba skundų dėl darbo laiko režimo viršijimo ar darbo nedarbo dienomis.

12. Pareiškėjas skunde teigė, kad iš jo atlyginimo buvo vykdomos savavališkos išskaitos į Socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Teismas pažymėjo, kad išskaitų iš nuteistųjų darbo užmokesčio vykdymą reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 132 straipsnis. Iš pateiktų į bylą pažymų apie pareiškėjui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį teismas nustatė, kad iš pareiškėjui priskaičiuoto darbo užmokesčio nebuvo atskaityta didesnė negu dvidešimt penkių procentų išskaita paramos nuteistiesiems fondui ir penkių procentų dydžio neliečiama sąskaitos dalis. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, nustatytas aplinkybes, teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad iš pareiškėjo darbo užmokesčio išskaitos į Socialinės paramos nuteistiesiems fondą buvo daromos neteisėtai, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovės 20 834 Eur turtinę žalą atmetė kaip nepagrįstą.

13. Teismas nurodė, kad išnagrinėjęs visus byloje esančius įrodymus, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmę ir jų mastą, pripažino, kad pareiškėjas dėl nustatytų pažeidimų (pažeidus vienam asmeniui tenkantį minimalų plotą (6 paras); neužtikrinus privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais (251 paras)), patyrė esminių nepatogumų ir dvasinių kančių, kurios viršijo įprastus kalinimo sąlygojamus suvaržymus. Atsižvelgiant į tai, padarė išvadą, jog egzistavo visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, žala – pareiškėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Taigi, teismo įsitikinimu, reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo už kalinimą netinkamomis sąlygomis iš esmės buvo pagrįstas. Tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjo prašoma priteisti piniginė kompensacija 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti akivaizdžiai per didelė.

14. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą, į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 2 500 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteista 2 500 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti.

III. 15. Pareiškėjas Ž. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

16. Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K dirbdamas maisto dalintoju dirbo viršvalandžius, kadangi turėjo pasiruošti prieš darbą ir susitvarkyti po jo, be to, už darbą švenčių ir išeiginėmis dienomis, nebuvo suteikiamos kaliniams papildomos atostogų dienos. Pareiškėjo teigimu, viršvalandžiai, darbas švenčių ir išeiginėmis dienomis nebuvo nurodyti atsakovo atstovo pateiktuose apskaitos žiniaraščiuose, todėl pirmosios instancijos teismo nebuvo nustatyti. Pareiškėjo nuomone, teismui nebuvo pateikti tai patvirtinantys ar paneigiantys dokumentai.

17. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nors jis dirbo pilną darbo dieną, tačiau negaudavo net minimalaus darbo užmokesčio. Išskaitymai iš darbo užmokesčio buvo atliekami nesuteikus jokios informacijos pareiškėjui ir nedavus sutikimo.

18. Pareiškėjo teigimu, kalint su dideliu kiekiu asmenų vienoje kameroje (18–20 nuteistųjų), jis neturėjo galimybės pailsėti po ilgos darbo dienos, bei neturėjo jokio privatumo.

19. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovo atstovas nurodė, jog nuteistieji negali būti skiriami dirbti švenčių ir poilsio dienomis, tačiau šiuo atveju kelia klausimą, o kas tomis dienomis dalindavo maistą kaliniams.

20. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

21. Atsakovo atstovas nurodo, kad atsižvelgus į teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, pareiškėjas turėjo pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnę bei reikšmingą informaciją apie aplinkybes, patvirtinančias neturtinės žalos kilimo faktą, tačiau pirmosios instancijos teismo nustatyta atlygintinos neturtinės žalos suma nėra pagrįsta jokiais objektyviais kriterijais.

22. Lukiškių TI-K teigia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pareiškėjo pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, o pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui, todėl pirmosios instancijos teismo pozicija vertintina kaip neargumentuota.

23. Atsakovo atstovo teigimu, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Lukiškių TI-K pažymi, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta piniginė suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą, todėl mano, kad nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.

24. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir tenkinti atsakovo apeliacinį skundą.

25. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas savo apeliacinį skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais. Pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Šios žalos pareiškėjo nurodytas dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Lukiškių TI-K vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir objektyviai įvertinti situaciją. Teikdamas apeliacinį skundą pareiškėjas nepateikia naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių. Atsakovo atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 20 834 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, pareiškėjui Ž. A. dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, neteisėtų išskaitų iš darbo užmokesčio, netinkamos darbo laiko, dirbamų viršvalandžių ir nedarbo dienų apskaitos.

18. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas nustatė, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. pareiškėjui kalint Lukiškių TI-K buvo nustatyti pažeidimai: 6 paras nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus kameros plotas ir 251 parą neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nesurinko įrodymų dėl jo darbo sąlygų, bei rėmėsi tik atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, kurie nebuvo tikslūs. Taip pat nurodo, kad dėl didelio nuteistųjų kiekio nebuvo užtikrintas tinkamas poilsis.

20. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta būtinoji civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika ar neveikimas, todėl nebuvo pagrindo priteisti neturtinę žalą pareiškėjui. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas nepateikė teismui aplinkybių, patvirtinančių neturtinės žalos kilimo faktą, o pirmosios instancijos teismo nustatyta atlygintinos neturtinės žalos suma nėra pagrįsta, be to, nebuvo nustatytas priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos.

21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant atsakovo apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos minėtų apeliacinių skundų ribos.

22. Teisėjų kolegija, pirmiausiai įvertino pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl darbo sąlygų ir išskaitų iš darbo užmokesčio teisėtumo.

23. Bausmių atlikimo tvarką, sąlygas ir principus nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK). Pagal BVK 111 straipsnį, darbas yra nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, viena iš pataisos priemonių. Nuteistųjų darbo apmokėjimą reglamentuojančio BVK 131 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistųjų darbas apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Suimtųjų ir nuteistųjų areštu ar laisvės atėmimo bausmėmis, dirbančių laisvės atėmimo vietose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų, darbo apmokėjimo ir priedų mokėjimo tvarką nustato Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 228, (toliau – ir Aprašas) kurio 4 punktas nustato, jog suimtiesiems ir nuteistiesiems, dirbantiems nuolatinius konkrečios apimties ilgalaikius darbus, mokama mėnesinė alga. Mėnesinę algą nustato laisvės atėmimo vietų ar valstybės įmonių prie pataisos įstaigų vadovai, taikydami koeficientus, kurie nustatomi pagal darbų rūšis (2 priedas). Darbo užmokesčio koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydis. Mėnesinė alga apskaičiuojama atitinkamą koeficientą dauginant iš minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Aprašo 2 priedas numato, kad ūkio darbams koeficientas sudaro 0,43–0,55, o konkretus koeficientas nustatomas atsižvelgiant į pareigybei keliamus reikalavimus, darbų turinį ir sąlygas. Byloje surinkta ir pirmosios instancijos teismo įvertinta medžiaga patvirtina, kad pareiškėjui, dirbant Lukiškių TI-K atskirose pareigose buvo mokamas ne mažesnis nei 0,48 atlyginimo per mėnesį koeficientas (b. l. 23 –24, 26, ).

24. Pažymėtina, kad išskaitų iš nuteistųjų darbo užmokesčio vykdymą reglamentuoja BVK 132 straipsnis, pagal kurio 1 dalį, iš nuteistųjų darbo užmokesčio į pataisos įstaigose sudaromą socialinės paramos nuteistiesiems fondą atskaitoma: atvirose kolonijose – dešimt procentų, pataisos namuose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse ir kalėjimuose – dvidešimt penki procentai, nepilnamečių pataisos namuose – dvidešimt procentų bendros darbo užmokesčio sumos. Šios išskaitos nedaromos iš darbo užmokesčio dalies, priskaičiuotos už nustatytų išdirbio normų viršijimą, ir premijų. Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išskaitų, iš bendros darbo užmokesčio sumos, išskyrus atviras kolonijas, atskaitomi penki procentai į nuteistojo neliečiamąją asmeninės sąskaitos dalį, kurios naudoti nuteistasis neturi teisės. Ypatingais atvejais bausmės atlikimo metu pataisos įstaigos direktoriaus leidimu nuteistasis gali panaudoti pinigus, turimus neliečiamojoje asmeninės sąskaitos dalyje. Likusi šioje sąskaitoje pinigų suma nuteistajam išduodama tik paleidimo iš pataisos įstaigos metu (BVK 132 str. 2 d.). Atlikus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas išskaitas, iš likusios uždirbtos sumos atskaitoma pagal vykdomuosius raštus ir kitus vykdomuosius dokumentus Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (BVK 132 straipsnio 3 dalis).

25. Kaip teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, iš pateiktų į bylą pažymų (b. l. 30–31, 34, 36–37, 39–40, 48, 50, 52, 54, 56, 58, 60, 64) apie pareiškėjui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį matyti, kad iš pareiškėjui priskaičiuoto darbo užmokesčio nebuvo atskaityta didesnė negu dvidešimt penkių procentų išskaita paramos nuteistiesiems fondui ir penkių procentų dydžio neliečiama sąskaitos dalis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog pareiškėjui buvo tinkamai apskaičiuotas darbo užmokestis, iš kurio išskaitos į Socialinės paramos nuteistiesiems fondą buvo daromos teisėtai. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo 20 834 Eur turtinę žalą pagrįstai pirmosios instancijos teismo atmestas.

26. Pažymėtina, kad pareiškėjas nesutinka su tuo, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo pretenzijas dėl įkalinimo įstaigoje darbo sąlygų, remdamasis atsakovo pateiktais įrodymais, nustatė, jog pareiškėjo pretenzijos yra nepagrįstos, nes atsakovo atstovas neatliko pareiškėjo nurodytų neteisėtų veiksmų.

27. Vertinant, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir nustatė aplinkybes, susijusias su kalinimo sąlygomis, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

28. Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo argumentai dėl turtinės žalos priteisimo nepagrįsti.

29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose (251 paras) buvo laikomas neužtikrinant jo privatumo naudojantis sanitariniais mazgais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K praleido nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d., visą laikotarpį sanitarinis mazgas kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, buvo atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė nei 1,5 m aukščio. Pažymėtina, kad 13 parų pareiškėjas buvo kamerose vienas. EŽTT bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog sanitarinio mazgo įrengimas gyvenamojoje kameroje, kai juo besinaudojantis asmuo gali būti matomas kitų kameroje esančių asmenų bei sargybinių, neužtikrina asmens privatumo ir gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemiančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimą (žr., pvz., EŽTT 2009 m. kovo 12 d. sprendimą byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016 ir kt.). EŽTT taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.)).

30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant jo privatumą naudojantis sanitariniu mazgu. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui 6 paras nebuvo užtikrintas ploto tenkančio vienam asmeniui reikalavimas. Lukiškių TI-K, neužtikrindamas pareiškėjui privatumo naudojantis sanitariniu mazgu ir kameros ploto reikalavimo, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jam teisės aktais priskirtų funkcijų, todėl šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus. Pažymėtina, kad atsakovo atstovas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatyto minimalaus ploto pažeidimo, t. y. to, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus kameros plotas.

31. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo atstovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl pareiškėjo pareigos pateikti įrodymus dėl patirtos neturtinės žalos, pažymi, kad dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose EŽTT nuosekliai akcentuoja, jog pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje N. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04); 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje A. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 33470/03)). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., EŽTT 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje E. prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 38427/05)). Todėl nepagrįstu laikytinas Lukiškių TI-K teiginys, kad pareiškėjas reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindė jokiais įrodymais.

32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; kt.). Ši aplinkybė konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013; kt.).

33. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, įskaitant pažeidimo pobūdį, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Byloje nustatytas pažeidimas nebuvo trumpalaikis ar mažareikšmis, todėl pareiškėjui turi būti priteista neturtinė žala pinigais. Pažymėtina, jog teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013; kt.).

34. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; kt.). Remiantis EŽTT praktika, laikas, kurį asmuo praleido tomis sąlygomis, yra svarbiausias veiksnys vertinant žalos dydį (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje M. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.); 2013 m. sausio 8 d. sprendimą byloje T. ir kiti prieš Italiją (pareiškimo Nr. 43517/09 ir kt.); 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje A. ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08)).

35. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, į tuo metu nustatytą minimalią mėnesinę algą, taip pat į kitų bylų, kuriose ginamos panašios vertybės, formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlygintino dydžio, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, pripažįsta, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis pagrįstai įvertintas 2 500 Eur.

36. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek pareiškėjo, tiek atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės, todėl pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Ž. A. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė