2015-11-30 Nr. AB-23494-3-63-3-00980-2014-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1142-602/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00980-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovei E. J. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, pareiškėjas) prašymu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės E. J. (toliau – ir atsakovė) 999,94 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava).

Prašyme nurodė, jog jam pavesta rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Atsakovei E. J. nuosavybės teise priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini). Prašymo reikalavimą pareiškėjas grindė tuo, jog atsakovė privalėjo mokėti vietinę rinkliavą, nes vietinė rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis. Nurodė, jog atsakovė nesumokėjo 999,94 Lt vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjo teigimu, vietinė rinkliava apskaičiuota pagal nuosavybės teisės pagrindu valdytą turto objektą ir pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, vadovaujantis valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras) Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 27 d. sprendimu patenkino pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą iš dalies: priteisė iš atsakovės E. J. pareiškėjui 847,74 Lt (245 Eur) vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.; atmetė prašymą dalyje dėl 152,20 Lt vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d.

Teismas pažymėjo, jog ginčo dalykas yra pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovės E. J. 999,94 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (su pakeitimais) patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurių 6 punktas (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų, galiojusių nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., 5 punktas) numatė, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (su pakeitimais) patvirtintų Nuostatų 7 punkte ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų 6 punkte nurodyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T2-80 12 punkte plačiau nurodyta, jog vietinės rinkliavos mokėtojais laikomi nekilnojamojo turto savininkai ir naudotojai – juridiniai ir fiziniai asmenys.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (butų), bendras plotas 56,79 kv. m, laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, nuosavybės teise priklausė atsakovei E. J., todėl ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja. Pareiškėjas prašė iš atsakovės priteisti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ), 107 straipsnio nuostatomis ir sprendė, kad nagrinėjamu atveju taikytinas penkerių metų mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos reikalavimas priteisti iš atsakovės 847,74 Lt vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. tenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 4 punktu. Vietinės rinkliavos dydis už šį laikotarpį apskaičiuotas teismo sprendime nurodytų parametrų pagrindu pagrįstai, taikant Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytus metinius vietinės rinkliavos dydžius ir tai patvirtina pareiškėjos pateiktos pažymos apie ginčo skolą duomenys (b. l. 8). Remiantis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi, priteista suma, kuri yra piniginė prievolė, po litų perskaičiavimo į eurus suapvalinta vieno lito tikslumu, paliekant perskaičiuotą skaičių eurais nepakitus.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo minėtą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo tinkamomis teisės normomis, tuo pažeisdamas materialinės teisės normas, turinčias reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. MAĮ reglamentuoja mokestinius teisinius santykius. MAĮ 13 straipsnis apibrėžia, kokiems mokesčiams taikomas įstatymas, šis sąrašas yra baigtinis ir jame nėra minimos vietinės rinkliavos. MAĮ yra apibrėžti ir teisinio santykio dalyviai. Visi MAĮ IV skyriuje išvardyti mokesčių administratoriai administruoja MAĮ 13 straipsnyje nurodytus mokesčius, kurių tarpe vietinės rinkliavos nėra.

2. Bendruosius senaties terminus nustato Civilinis kodeksas. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų. Atskirų rūšių reikalavimams nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai. MAĮ numatytas sutrumpintas 5 metų priverstinio išieškojimo senaties terminas, tačiau jis vietinei rinkliavai negali būti taikomas, nes negalima pagal analogiją taikyti specialių teisės normų. Akcentuoja, jog atsakovė neprašė taikyti ieškinio senaties.

3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą, nes perskaičiuojant priteistiną sumą į eurus, turėjo vadovautis Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi ir suapvalinti sumą euro centų tikslumu, o ne vieno euro tikslumu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės E. J. 999,94 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 27 d. sprendimu patenkino pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą iš dalies: priteisė iš atsakovės E. J. pareiškėjui 847,74 Lt (245 Eur) vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.; atmetė prašymą dalyje dėl 152,20 Lt vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. Byloje nustatyta, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (butų), nuo 1992 m. spalio 27 d. priklauso E. J. (b. l. 9-10).

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl atsakovės pareigos mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą, tačiau pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi nepriteisti nesumokėtos vietinės rinkliavos sumos, pritaikant mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatį, ir netinkamu Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo taikymu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką analogiško pobūdžio bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, nuo kurios teisėjų kolegija nemato pagrindo nukrypti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str.). Teismas yra konstatavęs, jog Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012, 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, 2015 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005, 2015 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015).

Visgi pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi MAĮ 107 straipsniu, reglamentuojančiu mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatį, kadangi šiuo atveju taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Ši išvada darytina įvertinus nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012, 2015 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1355-556/2015, 2015 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015).

Įvertinusi aptartas nuostatas ir byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2014 m. rugsėjo 8 d. Todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2014 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2014 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti vietinę rinkliavą už 2009 m. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje atitinkamai keistinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovės nesumokėtos vietinės rinkliavos sumą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., t. y. 942,68 Lt vietinės rinkliavos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. birželio 29 d. nutartyje aptarė iki tol egzistavusią praktiką dėl lito perskaičiavimo į eurus bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo ir pažymėjo, jog priteistinos vietinės rinkliavos dydį perskaičiuojant iš litų į eurus apvalintina euro centų tikslumu – ši teisinė pozicija pripažinta dominuojančia bei taikytina į ateitį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1139-556/2015). Taigi 942,68 litų perskaičiuojant į eurus gaunama 273,02 eurų suma, kuri ir priteistina.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad skundžiamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovės 273,02 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimą pakeisti, priteisiant iš atsakovės E. J. pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras 273,02 Eur (du šimtus tris eurus du euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan