Legislator Case Law & Legislation
7f15064e-92f2-43e6-9267-2f02c3bbc5fc AI generated

7f15064e-92f2-43e6-9267-2f02c3bbc5fc · Kauno apygardos teismas

Case Number 7f15064e-92f2-43e6-9267-2f02c3bbc5fc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „DaukÅ¡iagirio sodai“ (toliau – ieÅ¡kovė), patikslinusi ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė teismo priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės Prienų rajono savivaldybės (toliau – atsakovė) 13 307,98 Eur kompensacijÄ už iÅ¡kirstas 54 obelis, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Legislator headnote

AI generated

7f15064e-92f2-43e6-9267-2f02c3bbc5fc · Kauno apygardos teismas: IÅ¡ 1996 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos žemės Å«kio veiklai sutarties teismas nustatė, kad ieÅ¡kovei buvo iÅ¡nuomotas 292 ha valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 2005 m. kovo 2 d. privačios žemės nuomos sutartis Nr. 13 patvirtina, kad S. M. trejiems metams iÅ¡nuomojo ieÅ¡kovei sodininkystei 4,40 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). IÅ¡ 2015 m. sausio 15 d. žemės sklypo nuomos sutarties matyti, kad S. M. iki 2021 m. sausio 15 d. iÅ¡nuomojo ieÅ¡kovei sodininkystei 1,80 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. 2A-1662-945/2021 Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00602-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 3.2.4.11; 3.3.1.20 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 9 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Edvardo Palioko ir Jurgitos Sujetienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Prienų rajono savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „DaukÅ¡iagirio sodai“ ieÅ¡kinį atsakovei Prienų rajono savivaldybei, trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl kompensacijos už sunaikintus sodinius priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „DaukÅ¡iagirio sodai“ (toliau – ieÅ¡kovė), patikslinusi ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė teismo priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės Prienų rajono savivaldybės (toliau – atsakovė) 13 307,98 Eur kompensacijÄ už iÅ¡kirstas 54 obelis, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 1993 m. DaukÅ¡iagirio sodininkystės įmonė buvo privatizuota ir reorganizuota į UAB „DaukÅ¡iagirio sodai“. IeÅ¡kovė perėmė DaukÅ¡iagirio sodininkystės įmonės turtÄ (vaismedžius, pastatus, technikÄ ir kt.). Prienų rajono valdybos žemės Å«kio skyriaus vedėjo patvirtintu perduodamo turto apyraÅ¡u sodininkystės padaliniui perduota 301 ha sodų pagal Žemės Å«kio ministerijos Respublikinio žemėtvarkos projektavimo instituto Kauno geodezijos skyriaus paruoÅ¡tÄ DaukÅ¡iagirio sodininkystės tarybinio Å«kio planÄ . 1994 m. su Prienų žemėtvarkos tarnyba buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis dėl 220 ha žemės nuomos.

Ä® šį žemės plotÄ pateko ir sodo teritorija, esanti (duomenys neskelbtini). Obelys Å¡ioje teritorijoje įveistos 1985–1987 m. Å iame žemės sklype 2001 m. buvo atkurtos nuosavybės teisės savininkams. IeÅ¡kovė su S. M. sudarė žemės nuomos sutartį. Vykdant 2017 m. spalio 9 d. A. V. praÅ¡ymÄ dėl kelio įrengimo į jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT) Prienų ir BirÅ¡tono skyriaus darbuotojai atliko pakartotinę valstybinės žemės kontrolę tarp žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Patikros metu nustatyti riboženkliai tarp sklypų. S. M. nuosavybės teisių atkÅ«rimo metu suformuoto žemės sklypo ribos buvo perkeltos, iÅ¡ jo paimta dalis žemės sklypo ir Å¡ios žemės dalies sÄ skaita nustatytas pravažiavimas į A. V. priklausantį žemės sklypÄ . 2019 m. rugpjūčio 29 d. pakoreguotoje žemės sklypo vietoje buvo sudarytas 0,1664 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris 2019 m. gruodžio 31 d. perduotas atsakovei patikėjimo teise, siekiant įrengti gatvę, kuriai suteiktas (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas. 2020 m. kovo 27 d.

žemės sklype, pavadintame (duomenys neskelbtini) gatve, buvo išpjautos augančios obelys. Obelys buvo ieškovės nuosavybė, jas išpjovus ieškovė patyrė tiesioginius nuostolius. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės instituto skyriaus vedėjo D. K. 2020 m. kovo 27 d. iškirstų vaismedžių vertės įvertinimo aktu nustatyta, kad nupjautos 54 obelys, kurių vertė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 135 patvirtintais Vaismedžių ir vaiskrūmių, kurių vertė atlyginama dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės reikmėms, įkainojimo normatyvais, yra 6 584,48 Eur.

Netekusi vaismedžių, ieškovė neteko ir iš jų gaunamų pajamų, siekiančių 6 723,50 Eur.

3. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovė teigė, kad ieÅ¡kovė nėra sudariusi valstybinės žemės ploto, kuriame numatytas įrengti kelias – (duomenys neskelbtini) gatvė, valstybinės žemės nuomos sutarties. 0,1664 ha žemės sklypas priklauso valstybei, perduotas atsakovei patikėjimo teise valdyti, naudoti ir juo disponuoti ir nebuvo valdomas ieÅ¡kovės, todėl ieÅ¡kovė negali reikÅ¡ti pretenzijų dėl želdinių, esančių ar buvusių tame sklype.

4. Trečiasis asmuo NŽT pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ieÅ¡kinį atmesti. NŽT nurodė, kad 0,1664 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas 2019 m. rugpjūčio 29 d. buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, šį žemės sklypÄ patikėjimo teise valdo atsakovė. Inventorizacijos sÄ raÅ¡e nurodytas plotas hektarais ir bendras vaismedžių kiekis, o obelų iÅ¡dėstymo schema ar kitas dokumentas, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima nustatyti, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje augusios obelys buvo ieÅ¡kovės nuosavybė, byloje nepateikta.

Taip pat byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kokiu pagrindu ieÅ¡kovė naudojosi valstybinės žemės plotu, kuriame yra kelias. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. birželio 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Teismas priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 6 462,55 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 31 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 1 237,79 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , atmetė kitÄ ieÅ¡kinio dalį, priteisė valstybei iÅ¡ atsakovės 8,57 Eur, o iÅ¡ ieÅ¡kovės 9,08 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

6. Teismas konstatavo, kad ieškovė ir NŽT Prienų ir Birštono skyrius nėra sudarę valstybinės žemės ploto, kuriame numatytas įrengti kelias – (duomenys neskelbtini) gatvė, valstybinės žemės nuomos sutarties. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog bendrojo naudojimo kelias ((duomenys neskelbtini) gatvė, Nr. PA-31) niekada nebuvo S. M. nuosavybės teise valdomo 1,80 ha žemės sklypo dalis, byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad šio žemės sklypo ribos buvo keičiamos. Teismas pažymėjo, kad duomenų, jog žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams, nėra.

7. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė perėmė DaukÅ¡iagirio valstybinės sodininkystės įmonės turtÄ (vaismedžius, pastatus, technikÄ ir kt.), Å¡iÄ aplinkybę patvirtina 1992 m. kovo mėn. Prienų rajono DaukÅ¡iagirio valstybinio sodininkystės Å«kio sodininkystės padalinio savarankiÅ¡kai veiklai perduodamo turto apyraÅ¡as, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog perduodamas 93 ha jauno sodo (obelų) ir derantis sodas, iÅ¡ kurio 208 ha – obelys. Teismas, nurodęs, kad tuo metu visa žemė buvo valstybinė, padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės iÅ¡ DaukÅ¡iagirio valstybinės sodininkystės įmonės perimti sodai buvo valstybinėje žemėje.

IÅ¡ 1996 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos žemės Å«kio veiklai sutarties teismas nustatė, kad ieÅ¡kovei buvo iÅ¡nuomotas 292 ha valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 2005 m. kovo 2 d. privačios žemės nuomos sutartis Nr. 13 patvirtina, kad S. M. trejiems metams iÅ¡nuomojo ieÅ¡kovei sodininkystei 4,40 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). IÅ¡ 2015 m. sausio 15 d. žemės sklypo nuomos sutarties matyti, kad S. M. iki 2021 m. sausio 15 d. iÅ¡nuomojo ieÅ¡kovei sodininkystei 1,80 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Iš byloje esančių orto foto duomenų matyti, kad ieškovei priklausantis sodas yra viename masyve, dalis jo yra S. M. priklausančiame žemės sklype, kuris ribojasi su valstybei nuosavybės teise priklausančiu 0,1664 ha žemės sklypu, kuriame taip pat augo ginčo obelys. Iš Prienų rajono savivaldybės tarybos 2020 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. T3-27, kuriuo (duomenys neskelbtini) gatvei suteiktas (duomenys neskelbtini) pavadinimas priedo – (duomenys neskelbtini) gatvių išdėstymo plano matyti, kad abipus gatvės yra medžiai.

Å ių aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad valstybei nuosavybės teise priklausančiame 0,1664 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), iÅ¡kirstos obelys priklausė ieÅ¡kovei. Teismo vertinimu, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais, kad žemės sklypas, kuriame augo ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančios iÅ¡pjautos obelys, yra 11,53 ha ploto. IeÅ¡kovė pateikė naudojamos žemės planÄ , 2019 m. balandžio 19 d. ir 2020 m. birželio 17 d. teiktas paraiÅ¡kas paramai už žemės Å«kio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius gauti, į kurias, be kita ko, įtrauktos kaip ieÅ¡kovės naudojamos ir 11,53 ha žemės Å«kio naudmenos.

Teismas konstatavo, kad Å¡ios aplinkybės rodo, jog ieÅ¡kovė naudojosi minėtomis obelimis, jas prižiÅ«rėjo, gavo už jas iÅ¡mokas iÅ¡ valstybės. Ä®vertinęs minėtas aplinkybes, pagrįstas raÅ¡ytiniais įrodymais, orto foto duomenis, tai, kad obelys pasodintos prieÅ¡ 30 metų, ieÅ¡kovė jas įgijo privatizavusi sodininkystės tarybinį Å«kį, tuo metu sodininkystės Å«kis buvo valstybinėje žemėje, ieÅ¡kovė visÄ laikÄ obelis prižiÅ«rėjo, deklaravo pasėlius (obelis), per visÄ laikÄ nekilo klausimų institucijoms dėl obelų priklausomybės, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvusios ir atsakovės sprendimu iÅ¡kirstos obelys nuosavybės teise priklausė ieÅ¡kovei, o aplinkybės, kad ginčo obelys buvo valstybinėje žemėje ir ieÅ¡kovė nebuvo sudariusi tos žemės nuomos sutarties, nepaneigia ieÅ¡kovės nuosavybės teisės.

8. Teismas sprendė, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė iÅ¡kertant jai nuosavybės teise nepriklausantį svetimÄ turtÄ â€“ ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančias obelis be Å¡ios sutikimo, nesusitarus dėl kompensacijos, taip pažeidžiant ieÅ¡kovės nuosavybės teisę į jai priklausančius medžius. Å ios aplinkybės įrodytos atsakovės patvirtintais faktais, kad ji organizavo medžių iÅ¡kirtimÄ be ieÅ¡kovės sutikimo, pasamdė įmonę iÅ¡kirsti medžius.

Dėl Å¡ios neteisėtos atsakovės veikos ieÅ¡kovei buvo padaryta žala. Visos nustatytos aplinkybės atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniuose nustatytas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas. IÅ¡ 2020 m. kovo 19 d. sutarties teismas nustatė, kad atsakovė ir MB „Arbora LT“ susitarė dėl 53 obelų pjovimo, kelmų rovimo ir medienos bei jos atliekų iÅ¡vežimo darbų (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė nesiėmė priemonių ir veiksmų fiksuoti, kiek obelų buvo žemės sklype iki jų pjovimo momento.

Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad kompensacija ieškovei skaičiuotina už 53 iškirstas obelis, augusias valstybei nuosavybės teise priklausančiame 0,1664 ha žemės sklype. Teismas konstatavo, kad ieškovė, apskaičiuodama nupjautų obelų vertę, pagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 135 patvirtintais Vaismedžių ir vaiskrūmių, kurių vertė atlyginama dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės reikmėms, įkainojimo normatyvais.

Ekspertas medžius įvertino atsižvelgęs į jų skersmenį, pritaikė kainų indeksavimÄ . Atsakovė nepateikė kitokio iÅ¡kirstų obelų vertinimo.

9. Teismas, įvertinęs ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes dėl negautų pajamų dydžio, byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, sprendė, kad ieÅ¡kinio reikalavimas dėl negautų pajamų dydžio atmestinas kaip nepagrįstas, nes negautų pajamų skaičiavimas, atliktas ieÅ¡kovės direktoriaus, yra deklaratyvus, neparemtas vertinimo metodika ir kriterijais. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 10. Apeliaciniu skundu atsakovė praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieÅ¡kinys, priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1.1. Ieškovė nepateikė dokumento, kuriame būtų konstatuota, kad pravažiavimo vietoje ((duomenys neskelbtini) g.) auga obelys, priklausančios ieškovei. 0,1664 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris perduotas atsakovei patikėjimo teise valdyti, naudoti ir juo disponuoti, nebuvo valdomas ar/ir naudojamas ieškovės, todėl ieškovė negali reikšti pretenzijų dėl želdinių, esančių ar buvusių tame sklype.

Ieškovė nepateikė tinkamų įrodymų, kad ji teisėtai valdė ar/ir naudojosi minėtu žemės sklypu, o obelys, dėl kurių išpjovimo ieškovė prašo žalos atlyginimo, buvo jos sodintos, inventorizuotos ir naudojamos. 1.2. Įrodymais nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovės iš Daukšiagirio valstybinės sodininkystės įmonės perimti sodai buvo valstybinėje žemėje. Teismas nepagrįstai sprendė, kad iš 1996 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutarties matyti, jog ieškovei buvo išnuomotas 292 ha valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).

Prieš tai teismas sprendime konstatavo, kad ieškovė ir NŽT Prienų ir Birštono skyrius nėra sudarę valstybinės žemės ploto, kuriame numatytas įrengti kelias – (duomenys neskelbtini) g., valstybinės žemės nuomos sutarties. Jei 1992 m. visa žemė buvo valstybinė, tai nereiškia, kad po to ieškovė neturėjo pasirūpinti žemės, kuriame augina vaismedžius, nuomos sutartimi ar kitu teisėtu valdymo ir/ar naudojimosi žeme būdu. Teismo argumentas, kad 1992 m. visa žemė buvo valstybinė, neparemtas jokiais Lietuvos Respublikos teisės aktais.

Prie minėtos žemės nuomos žemės Å«kio veiklai sutarties nebuvo plano, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima nustatyti vaismedžių buvimo vietÄ . Ä®rodymų, kad ieÅ¡kovė yra teisėta ginčo žemės sklypo naudotoja, nėra. Jeigu tarp ieÅ¡kovės ir Lietuvos Respublikos nebuvo sandorio dėl žemės, jokiais veiksmais ar kitais įrodymais toks faktas negali bÅ«ti konstatuotas (CK 1.75 straipsnio 2 dalis). 1.3. Teismas neteisingai sprendė, kad želdinių bÅ«klės eksperto želdynų ir želdinių inventorizavimo klausimais J.

B. dendrologo ekspertinė iÅ¡vada yra įrodymas apie ieÅ¡kovės teisėtai pasodintus vaismedžius, teisėtai valdomoje valstybei priklausančioje žemėje. Dendrologo ekspertinėje iÅ¡vadoje konstatuota tik tai, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), obelys pasodintos apie 1990 m. ar kiek anksčiau, tačiau nėra įrodymų, kas sodino tas obelis, kokiu pagrindu, kokiu teisiniu pagrindu valdomoje žemėje ir pan. 1.4. Nepagrįstas teismo argumentas, kad aplinkybės, jog ginčo obelys buvo valstybinėje žemėje ir ieÅ¡kovė nebuvo sudariusi tos žemės nuomos sutarties, nepaneigia ieÅ¡kovės nuosavybės teisės. Nėra aiÅ¡ku, apie kokiÄ ir kieno nuosavybės teisę yra kalbama, be to, vadovaujantis CK 4.40 straipsnio 2 dalimi, žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso virÅ¡utinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip.

Byloje yra nenuginčyta, kad ginčo žemės sklypas nuosavybės teise visada priklausė valstybei. 1.5. Neteisingas teismo teiginys, kad vienas iš įrodymų, jog ginčo obelis prižiūrėjo ieškovė, yra obelų deklaravimas ir išmokų gavimas iš valstybės. Anksčiau, tam tikrais laikotarpiais, teikiant paraiškas, nereikėjo pateikti žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar panaudos pagrindais) patvirtinimo dokumentų. Teismas netyrė, kada ieškovė teikė tokias paraiškas, ar pateikė žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar panaudos pagrindais) patvirtinimo dokumentus ir pan.

Dėl to negalima daryti pagrįstos išvados, kad išmokas iš valstybės už ginčo obelis ieškovė gavo teisėtai, ir tuo pačiu, jog tos obelys buvo teisėtai jos pasodintos ir valdomos. 1.6. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 135 patvirtintais Vaismedžių ir vaiskrūmių, kurių vertė atlyginama dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės reikmėms, įkainojimo normatyvais. Šis nutarimas taikomas, kai žemės sklypai paimami visuomenės reikmėms (poreikiams).

Ginčo atveju žemės sklypas ar jo dalis iš ieškovės nebuvo paimtas. 1.7. Nepagrįsti teismo motyvai, kad 2020 m. kovo 27 d. iškirstų vaismedžių vertės nustatymo akte taip pat nurodyta, jog, vadovaujantis kadastriniais dokumentais, 1989 metais sodas jau buvo įveistas; šalia iškirstų eilių esantis sodas yra prižiūrimas pagal priimtas sodininkystės technologijas, panaikintų vaismedžių fitosanitarinė būklė buvo gera, nudžiūvusių medžių nebuvo, todėl priežasčių mažinti vaismedžių vertę nėra; priešingų duomenų byloje nėra.

Byloje nėra dokumentų apie kadastrinius matavimus, tÄ nurodė ir teismas sprendime.

11. IeÅ¡kovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 2.1. Teismui buvo pateikti dokumentai, įrodantys obelų priklausomybę, teismas juos įvertino ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡pjautos obelys priklausė ieÅ¡kovei. 2.2. Žemės nuomos sutartis tarp Å¡alių buvo sudaryta 1996 m. lapkričio 12 d. Tai rodo, kad valstybė pripažino ieÅ¡kovės teisę eksploatuoti ir naudotis tame žemės sklype esančiu turtu.

Ginčo laikotarpiu nebuvimas įregistruotos žemės nuomos sutarties neleidžia teigti, kad viskas, kas auga ant tos žemės, priklauso atsakovei. 2.3. Nepagrįstai keliama abejonė dėl iÅ¡mokų už ginčo obelis teisėtumo, o tuo pačiu ir dėl obelų valdymo. Tokio motyvo atsakovė nekėlė teisminio nagrinėjimo metu, nepateikė duomenų, kurie įpareigotų teismÄ vertinti Å¡ias aplinkybes. IeÅ¡kovė į bylÄ pateikė duomenis apie pasėlių deklaravimÄ , VšĮ „Ekoagros“ kasmetinius pasėlių vertinimus, kurie nekėlė abejonių deklaravimo teisėtumu.

Pati atsakovė, administruodama pareiÅ¡kimų dėl iÅ¡mokų procesÄ , neturėjo jokių priekaiÅ¡tų. 2.4. Teismas, nustatydamas nupjautų obelų vertę, vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 710 patvirtinta Žemės Å«kio bendrovių turto vertinimo (perkainojimo) metodika, kurios 7 punkte nustatyta, kad vaismedžiai ir vaiskrÅ«miai įkainojami remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 135 patvirtintais Vaismedžių ir vaiskrÅ«mių, kurių vertė atlyginama dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės reikmėms, įkainojimo normatyvais.

Taigi ginčo momentu galiojo būtent toks teisinis šio klausimo reglamentavimas.

12. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad 0,1664 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Šis žemės sklypas, įregistruotas NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu, 2019 m. gruodžio 31 d. priėmimo–perdavimo aktu perduotas atsakovei valdyti patikėjimo teise. Atsakovė nutarė pašalinti minėtame žemės sklype augančias obelis, siekdama užtikrinti A.

V. privažiavimÄ Ä¯ jai priklausantį žemės sklypÄ . 2020 m. kovo 19 d. sutarties pagrindu MB „Arbora LT“ žemės sklype, pavadintame (duomenys neskelbtini) gatve, iÅ¡pjovė 53 ten augusias obelis. IeÅ¡kovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 6 584,48 Eur kompensacijÄ už nupjautas obelis ir 6 723,50 Eur nuostolius dėl derliaus netekimo. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 6 462,55 Eur už iÅ¡pjautas obelis.

Su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka atsakovė, teigdama, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovė teisėtai valdė ar/ir naudojosi žemės sklypu, kuriame augo išpjautos obelys, o obelys, dėl kurių išpjovimo ieškovė prašo žalos atlyginimo, buvo jos sodintos, inventorizuotos ir naudojamos, be to, išpjautų obelų vertė apskaičiuota netinkamai pritaikius teisės aktus.

15. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus, nustatė, kad atsakovė neginčija pirmosios instancijos teismo konstatuotų aplinkybių, jog UAB „DaukÅ¡iagirio sodai“ buvo įsteigta 1994 m. balandžio 12 d., reorganizavus DaukÅ¡iagirio valstybinės sodininkystės įmonę. Ä® bylÄ yra pateiktas 1992 m. kovo mėn. Prienų rajono DaukÅ¡iagirio valstybinio sodininkystės Å«kio sodininkystės padalinio savarankiÅ¡kai veiklai perduodamo turto apyraÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad buvo perduoti pastatai, technika, gyvuliai, gamybinės atsargos, kitas turtas ir sodai, tarp jų 93 ha jauno sodo (obelų), taip pat derančio sodo, iÅ¡ kurio 208 ha obelų.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tuo metu visa žemė buvo valstybinė, todėl ieškovės iš Daukšiagirio valstybinės sodininkystės įmonės perimti sodai taip pat buvo valstybinėje žemėje. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo nesutinkanti su šia pirmosios instancijos išvada, tačiau vėliau tame pačiame apeliaciniame skunde teigia, kad žemės sklypas, kuriame augo išpjautos obelys, visada priklausė valstybei. Kadangi nagrinėjamoje byloje iš esmės aktuali yra tik žemės sklypo, kuriame augo išpjautos obelys, priklausomybė, byloje nesant ginčo, kad šis žemės sklypas priklauso valstybei, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl paminėto atsakovės apeliacinio skundo argumento.

16. IeÅ¡kovė, įrodinėdama aplinkybę, kad ginčo žemės sklype augusios obelys buvo jos nuosavybė, pateikė pirmosios instancijos teismui 1996 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos žemės Å«kio veiklai sutartį, kuria ieÅ¡kovei buvo iÅ¡nuomotas 292 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovė teigia, kad prie Å¡ios žemės nuomos žemės Å«kio veiklai sutarties nėra plano, todėl negalima nustatyti vaismedžių buvimo vietos. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė dėl valstybinės žemės sklypo plano nebuvimo nepaneigia ieÅ¡kovės argumentų, kad į 292 ha žemės plotÄ pateko ir sodo teritorija, esanti (duomenys neskelbtini).

Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovės nurodytÄ aplinkybę, kad obelys Å¡ioje teritorijoje įveistos 1985–1987 m., pagrindžia želdinių bÅ«klės eksperto želdynų ir želdinių inventorizavimo klausimais J. B. dendrologo ekspertinė iÅ¡vada, kurioje konstatuota, jog žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), obelys pasodintos apie 1990 m. ar kiek anksčiau. Kaip pagrįstai teigia atsakovė, ekspertinė iÅ¡vada neįrodo, kad ieÅ¡kovė sodino Å¡ias obelis teisėtai valdomoje žemėje, tačiau Å¡iuo atveju svarbu tai, jog ieÅ¡kovė ir neįrodinėja obelų sodinimo fakto konkrečiu pagrindu valdomame žemės sklype, kadangi obelys buvo pasodintos iki ieÅ¡kovės įsteigimo 1994 m. balandžio 12 d. ir tik vėliau jau pasodinti obelų sodai buvo perimti ieÅ¡kovės.

17. Nuosavybės teisės į žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities virÅ¡ininko 2001 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. 69/10472 atkurtos S. M. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad 2000 m. sausio 29 d. Å¡is žemės sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus. 2005 m. kovo 2 d. privačios žemės nuomos sutartimi Nr. 13 S. M. ieÅ¡kovei 3 metams iÅ¡nuomojo 4,40 ha žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Å ios sutarties 3 punkte nurodyta, kad iÅ¡nuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – sodininkystė. 2015 m. sausio 15 d. žemės sklypo nuomos sutartimi S. M. 6 metams (iki 2021 m. sausio 15 d.) iÅ¡nuomojo ieÅ¡kovei 1,80 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Å ios sutarties 3 punkte taip pat nurodyta, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – sodininkystė.

18. Byloje nėra ginčo, kad pravažiavimas į A. V. nuosavybės teise valdomus žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suprojektuotas tarp žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad S. M. nuosavybės teise valdomo 1,80 ha žemės sklypo pietvakarinė dalis ribojasi su keliu, buvo nurodyta dar 2000 m. kovo 15 d. abrise, 2000 m. kovo 23 d. plane, 2000 m. kovo 13 d. kontūrų skaičiavimo žiniaraštyje.

Nepaisant to, iÅ¡ NŽT 2017 m. lapkričio 8 d. raÅ¡to Nr. 10SS-83-(14.10.45) nustatyta, kad Prienų ir BirÅ¡tono specialistai, 2017 m. spalio 27 d. atlikę žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), naudojimo valstybinę kontrolę, nustatė, jog minėtų žemės sklypų riboženkliai sunaikinti, todėl negalima konstatuoti fakto, jog ant kelio įrengtas užtvaras, neleidžiantis A. V. privažiuoti prie jai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, taip pat Å¡iuo metu nėra galimybės nustatyti realios kelio vietos, žemės sklypų savininkus informavo apie pareigÄ iki 2017 m. gruodžio 13 d. atstatyti žemės sklypus ribojančius riboženklius.

Nurodytų aplinkybių pagrindu spręstina, kad, nesant tikslių ieÅ¡kovės nuomojamo žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuris ribojosi su tuo metu nesuformuotu valstybinės žemės plotu – (duomenys neskelbtini) gatve, ribų, ieÅ¡kovė galėjo klysti dėl pareigos nuomotis greta žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį valstybinės žemės plotÄ , tuo labiau, kad jokių pretenzijų iÅ¡ valstybės institucijų ji negaudavo. Netgi prieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė pateikė įrodymus, kad 2019 m. balandžio 19 d. ir 2020 m. birželio 17 d. ji teikė paraiÅ¡kas paramai už žemės Å«kio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius gauti, į kurias, be kita ko, ieÅ¡kovė įtraukė naudojamas 11,53 ha žemės Å«kio naudmenas (kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pagal naudojamos žemės planÄ bÅ«tent 11,53 ha ploto žemės sklype augo atsakovės iÅ¡pjautos obelys.

19. Atsakovė apeliaciniame skunde kelia obelų deklaravimo ir iÅ¡mokų iÅ¡ valstybės už vėliau iÅ¡pjautas obelis gavimo teisėtumo klausimÄ , tačiau atsakovės iÅ¡sakytos abejonės nepaneigia fakto, kad ieÅ¡kovei priklausantys obelų sodai buvo deklaruoti ir iÅ¡mokos buvo gautos, o tam, jog ieÅ¡kovė galėtų gauti Å¡ias iÅ¡mokas, ji tinkamai rÅ«pinosi obelimis, tarp jų ir tomis, kurios buvo nupjautos. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovės tinkamÄ rÅ«pinimÄ si obelimis įrodo pačios atsakovės Žemės Å«kiui padarytos žalos vertinimo nuolatinės komisijos 2019 m. birželio 10 d. protokolas Nr. 1, kuriame nurodyta, kad ieÅ¡kovės sodų agrarinė bÅ«klė gera, taip pat VšĮ „Ekoagros“ 2018 m. spalio 4 d., 2019 m. rugsėjo 19 d., 2020 m. liepos 22 d. protokoluose užfiksuoti duomenys, jog sodas tvarkingas, derantis, tarpueiliai Å¡ienaujami.

20. Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos nustatytos ir jis paženklintas riboženkliais 2017 m. spalio 30 d. Atstačius riboženklius, NŽT Prienų ir Birštono skyrius 2018 m. birželio 20 d. patikrino galimybę naudotis nesuformuotu valstybinės žemės plotu – (duomenys neskelbtini) gatve, esančia tarp žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu nustatė, kad valstybinės žemės plotas – (duomenys neskelbtini) gatvė užsodinta vaiskrūmiais (52 vienetai) iki (duomenys neskelbtini) gatvės, gatvė netinkama naudoti. 2018 m. spalio 12 d.

žemės naudojimo patikrinimo aktu konstatuota, kad vaismedžiai (obelys), esantys valstybinės žemės plote – (duomenys neskelbtini) gatvėje, nepaÅ¡alinti. NŽT Prienų ir BirÅ¡tono skyriaus vedėjo 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu buvo suformuotas 0,1664 ha ploto žemės sklypas ir patvirtinti Å¡io žemės sklypo (kelio juostos) Nr. PA-31 kadastro duomenys. Prienų rajono savivaldybės taryba 2020 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T3-27 suteikė gatvei (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimÄ .

Prie nurodyto sprendimo esantis priedas „(duomenys neskelbtini) k. gatvių išdėstymo planas“ įrodo, kad ieškovei priklausantis sodas yra vientisame masyve, o suformuotas 0,1664 ha ploto žemės sklypas jį kerta. Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad valstybei nuosavybės teise priklausančiame 0,1664 ha žemės sklype iškirstos obelys priklausė ieškovei.

21. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktÄ esant nustatytu, jei, įvertinus į bylÄ pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrÄ faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus, o įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ .

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiÅ¡kiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus oficialiuosius raÅ¡ytinius įrodymus (prima facie) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355-403/2020).

Dėl įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apie iÅ¡pjautų obelų priklausomybę ieÅ¡kovei padaryta įvertinus byloje esančių įrodymų visumÄ , taip pat remiantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, o atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kuriais neigiama obelų priklausomybė ieÅ¡kovei tik tuo pagrindu, kad žemės sklypas nuosavybės teise priklauso valstybei, atmestini kaip nepagrįsti. Žemės sklypo nuomos sutarties su ieÅ¡kove nesudarymas nepaneigia ieÅ¡kovės nuosavybės teisės į tik 2019 m. rugpjūčio 23 d. suformuotame žemės sklype prieÅ¡ daugiau kaip 30 metų pasodintus, vėliau ieÅ¡kovės perimtus ir prižiÅ«rėtus sodinius. Dėl to atsakovė, patikėjimo teise valdydama ginčo žemės sklypÄ ir siekdama kaip nuosavais naudotis jame esančiais sodiniais, turėjo susitarti su ieÅ¡kove, kaip sodinių savininke, dėl jų vertės kompensavimo.

23. Atsakovės nurodymu iÅ¡pjovus ieÅ¡kovei priklausančias obelis ir nekompensavus jų vertės, pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovei padarytos žalos dydį nustatė pagal Lietuvos agrarinių ir miÅ¡kų mokslų centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės instituto skyriaus vedėjo D. K. parengtÄ 2020 m. kovo 27 d. IÅ¡kirstų vaismedžių vertės nustatymo aktÄ . Jame nurodyta, kad iÅ¡kirstų obelų vertė nustatyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 135 patvirtintais Vaismedžių ir vaiskrÅ«mių, kurių vertė atlyginama dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės reikmėms, įkainojimo normatyvais.

Atsakovė, prieštaraudama paminėtų Vaismedžių ir vaiskrūmių, kurių vertė atlyginama dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės reikmėms, įkainojimo normatyvų taikymu, teigia, šie taikomi, kai žemės sklypai paimami visuomenės reikmėms (poreikiams), ko šiuo atveju nebuvo. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

24. Obelų išpjovimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 710 patvirtintos Žemės ūkio bendrovių turto vertinimo (perkainojimo) metodikos 7 punkte buvo nustatyta, kad vaismedžiai ir vaiskrūmiai įkainojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 135 „Dėl vaismedžių ir vaiskrūmių, kurių vertė atlyginama dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės reikmėms, įkainojimo normatyvų“.

Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieÅ¡kovė, apskaičiuodama nupjautų obelų vertę, pagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 135 patvirtintais Vaismedžių ir vaiskrÅ«mių, kurių vertė atlyginama dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės reikmėms, įkainojimo normatyvais. Atsakovė, neigdama IÅ¡kirstų vaismedžių vertės nustatymo akte nurodytÄ nupjautų obelų vertę, be, jos teigimu, netinkamai pritaikyto teisės akto nenurodė kitų argumentų ir nepateikė įrodymų kitokiai nupjautų obelų vertei pagrįsti.

Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškovei atsakovės padarytos žalos dydį.

25. Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad Iškirstų vaismedžių vertės nustatymo akte nurodyta, jog, vadovaujantis kadastriniais dokumentais, 1989 m. sodas jau buvo įveistas; šalia iškirstų eilių esantis sodas yra prižiūrimas pagal priimtas sodininkystės technologijas, panaikintų vaismedžių fitosanitarinė būklė buvo gera, nudžiūvusių medžių nebuvo, todėl priežasčių mažinti vaismedžių vertę nėra. Atsakovė nurodo, kad šie pirmosios instancijos teismo motyvai yra nepagrįsti, kadangi byloje nėra dokumentų apie kadastrinius matavimus.

Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais atsakovės argumentais, kadangi, pirma, pirmosios instancijos teismas tik citavo IÅ¡kirstų vaismedžių vertės nustatymo aktÄ , kuriame padarytos iÅ¡vados nėra paneigtos kitais į bylÄ pateiktais įrodymais, antra, aplinkybė, kad byloje nėra dokumentų apie kadastrinius matavimus, nereiÅ¡kia, jog tokie dokumentai nebuvo pateikti asmeniui, vertinusiam nupjautų obelų vertę, trečia, aplinkybę, kad nebaigtoje pjauti obelų eilėje iÅ¡tirtos obelys į dabartinę augimo vietÄ buvo pasodintos apie 1990 m. ar kiek anksčiau patvirtino želdinių bÅ«klės ekspertas želdynų ir želdinių inventorizavimo klausimais J.

B. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo IÅ¡kirstų vaismedžių vertės nustatymo aktÄ vertinti kaip netinkamai parengtÄ .

26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės komisija 2020 m. sausio 28 d. posėdyje nutarė: 1. ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriui pavesti atlikti (duomenys neskelbtini) ribų nustatymÄ ir pažymėjimÄ ; 2. (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijai kartu su Statybos bei ekonominės plėtros skyriaus atstovu atlikti planuojamų pjauti obelų foto-fiksacijÄ , obelis apskaityti; 3. (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijai organizuoti numatytų pjauti obelų pjovimo bei iÅ¡rovimo darbus, leidimas medžių pjovimui nereikalingas;

4. Statybos ir ekonominės plėtros skyriui surasti lėšų virÅ¡utinio žemės sluoksnio palyginimui. 2020 m. kovo 19 d. tarp MB „Arbora LT“ ir Prienų rajono savivaldybės administracijos buvo sudaryta darbų atlikimo sutartis Nr. (9.27E)D1-196, kuria MB „Arbora LT“ įsipareigojo nupjauti 53 medžius (obelis), paÅ¡alinti kelmus ir iÅ¡vežti medienÄ bei jos atliekas, o Prienų rajono savivaldybės administracija įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus. Byloje nėra ginčo, kad MB „Arbora LT“ įvykdė 2020 m. kovo 19 d. darbų atlikimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė atsakovės veiksmų neteisėtumÄ grindė tuo, kad Å¡i nutarė iÅ¡pjauti ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančius medžius, neiÅ¡mokėjusi ieÅ¡kovei kompensacijos už Å¡iuos medžius. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovės neteisėtus veiksmus, jai duodant nurodymÄ iÅ¡pjauti ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančias obelis, neteikiant reikÅ¡mės ieÅ¡kovės praÅ¡ymams, nesiimant priemonių jiems spręsti, tuo pažeidžiant bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atsargiai ir rÅ«pestingai.

27. Žalos, atsiradusios dėl savivaldybės neteisėtų veiksmų, atlyginimÄ reglamentuoja CK 6.271 straipsnis. Å ioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi bÅ«ti nustatytos trys civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryÅ¡ys.

Nurodytas civilinės atsakomybės sÄ lygas privalo įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 178 straipsnis). Kai neįrodyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010, 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis Nr. e3K-3-307-969/2020).

28. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, sprendžiant dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sÄ lygos, be kita ko, taikytina CK 6.246 straipsnio 1 dalis, pagal kuriÄ teisiÅ¡kai reikÅ¡minga ne tik tai, ar valdžios institucijos turėjo teisinę pareigÄ , ar objektyviai jÄ vykdė ir ar vykdė tinkamai, bet ir tai, ar jos nepažeidė bendrosios rÅ«pestingumo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2013, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2016).

CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taikoma ir viešajai civilinei atsakomybei, kurios subjektas yra savivaldybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2008, 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2013).

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos visos atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos: atsakovės neteisėti veiksmai duodant nurodymÄ iÅ¡pjauti obelis, ieÅ¡kovei padaryta žala dėl 53 obelų iÅ¡pjovimo, vykdant sutartį dėl tokių darbų atlikimo, ir priežastinis ryÅ¡is tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovei padarytos žalos. Nustatęs visas atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovę atsakinga už ieÅ¡kovei padarytÄ turtinę žalÄ .

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, apskųstame sprendime pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino Å¡alių argumentus ir bylos duomenis, taikė deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Atsakovė apeliaciniame skunde iÅ¡reiÅ¡kė abejones dėl pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, tačiau atsakovės teiginiai nepaneigia labiau tikėtinos aplinkybės, kad ginčo obelys priklausė ieÅ¡kovei, todėl jų iÅ¡pjovimu jai buvo padaryta pirmosios instancijos teismo nustatyto dydžio žala. Vien tai, kad atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada ir akcentuoja byloje esančius prieÅ¡taringus duomenis Å¡iuo klausimu, nereiÅ¡kia, jog teismas netinkamai atliko įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ , pagal savo vidinį įsitikinimÄ nusprendė dėl deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimo nagrinėjamoje byloje.

31. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl jos apeliacinis skundas atmetamas.

32. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovės apeliacinis skundas yra atmetamas, ji neturi teisės į iÅ¡laidų apeliaciniame procese atlyginimÄ , o ieÅ¡kovės praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ atlyginimÄ yra tenkinamas. IeÅ¡kovės turėtos 1 000 Eur iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nurodyto dydžio (1 517,40 Eur * 1,3 = 1 972,62 Eur), todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisiamas 1 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliaciniame procese atlyginimas. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės Prienų rajono savivaldybės, savivaldybės kodas 111107225, ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „DaukÅ¡iagirio sodai“, juridinio asmens kodas 170701877, 1 000 Eur (vieno tÅ«kstančio eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliaciniame procese atlyginimÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Marius Bartninkas Edvardas Paliokas Jurgita Sujetienė