2020-03-25 Nr. AB-5963-3-64-3-01960-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-767-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01960-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas M. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovo atstovas), 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016 m. spalio 6 d. iki 2016 m. spalio 14 d. buvo kalinamas Šiaulių TI pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kamerose buvo laikoma nuo 1 iki 6, nuo 1 iki 8, nuo 1 iki 10 asmenų, trūko ploto, ypač atskaičiavus plotą, kurį užima baldai. Dviaukščių lovų buvo nuo 3 iki penkių. Prie lango priėjimo nebuvo, nes po juo stovi lova. Natūralios šviesos per langą patenka nepakankamai, jo nuvalyti nėra galima. Kameroje nuolat dega dieninė ar naktinė lempa. Sanitarinis mazgas yra prie durų, per durų akutę matyti, kas vyksta sanitariniame mazge. Kitose kamerose tualetai atitverti, bet užsirakinti negalima.

3. Pareiškėjas teigė, kad maistas laikomas prie radiatoriaus, nuo kurio skleidžiamos šilumos maistas džiūsta ir genda. Spintelė maistui skirta 6–8 asmenims, o jų kameroje buvo 10 asmenų. Tualetas atitvertas tik kai kuriose kamerose, ventiliacija vyksta per langą, tad kameroje smarvė. Stalas skirtas tik 6 asmenims, o kameroje iki 10 asmenų, tad nebuvo kur pavalgyti. Valymui šepetys duodamas be koto, indams plauti neduodamas skystis, tualetinio popieriaus duoda vieną ritinėlį per mėnesį, kurio užtenka kelioms dienoms. Skutimosi peiliuką duoda vieną mėnesiui, dantų pastos – 50 mlg mėnesiui, todėl užtenka vos dvejoms savaitėms. Kameros nedezinfekuojamos. Pasivaikščioti leidžia tik vieną valandą. Į kamerą karštas vanduo netiekiamas. Dušu galima naudotis tik kartą per savaitę, duše iki 4 purkštukų, todėl esant 10 žmonių, jų trūksta. Dušai nedezinfekuojami. Kamerų sienos, lubos, grindys avarinės būklės, drėgnos. Asmeniniai rūbai neskalbiami. Patalynė sintetinė. Minkštas inventorius nedezinfekuojamas, užsiveisia parazitai. Karantino kameros rūsyje, be šviesos. Pledus turėti draudžiama, elektros energija ribojama. Maisto energetinė vertė maža, 1300 – 1500 kcal, o jo ūgis yra 175 cm, svoris 85 kg, todėl maisto neužteko. Pastato konstrukcijoje yra asbesto. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas patyrė depresiją, tapo irzlus ir agresyvus.

4. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 6 d. iki 2016 m. spalio 14 d. buvo laikomas kameroje Nr. 87, kurioje būdavo 3–4 asmenys. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 4,9 kv. m iki 6,53 kv. m gyvenamasis plotas. Atkreipė dėmesį, kad pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje, laisvalaikio užimtumo metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje. Kiekvienoje kameroje yra inventorius, numatytas teisės aktuose, valymo inventorius yra išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji / nuteistieji. Inventorius skiriamas pagal teisės aktų reikalavimus, dirbtinis apšvietimas įrengiamas pagal reikalavimus, tačiau patys suimtieji dažnai gadina inventorių.

6. Atsakovo atstovas teigė, kad tualetai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Ventiliacija vyksta natūraliu būdu. Nusiskundimų dėl kamerų būklės nebuvo. Sanitariniai mazgai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Pasivaikščiojimai vykdomi teisės aktų nustatyta tvarka, kiemeliai švarūs, skundų ar prašymų dėl pasivaikščiojimo pareiškėjas neteikė. Švarą kamerose turi palaikyti patys suimtieji, kamerų pagrindinis valymas atliekamas ne rečiau kaip kartą per mėnesį, esant reikalui, organizuojamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo šalinimas. Pareiškėjo buvimo Šiaulių TI metu jo laikymo kamerose neatlikta atitikimo higienos normoms patikrinimų, skundų dėl kameros būklės nebuvo. Dušu buvo naudojamasi pagal nustatytą tvarką, jame yra 8 rageliai. Karšto vandens tiekimo į gyvenamąsias kameras teisės aktai nenumato. Laikino sulaikymo ir karantino patalpoms netaikomi gyvenamosioms kameroms taikomi reikalavimai. Asbesto konstrukcijose nėra. Higienos priemonėmis pareiškėjas buvo aprūpinamas pagal galiojančias normas. Maitinimas vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka, maisto kaloringumas atitinka reikalavimus. Atsakovo atstovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu pareiškėjo M. B. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimą dėl gyvenamojo ploto trūkumo, nustatė kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo nuo 2016 m. spalio 6 d. iki 2016 m. spalio 14 d. Pareiškėjas buvo kameroje Nr. 87 kalinamas 9 dienas, po 3–4 asmenis kameroje, per visą šį laikotarpį pareiškėjui teko nuo 4,9 kv. m iki 6,53 kv. m kameros ploto. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas iš viso 9 dienas buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Teismas nurodė, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, o skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Taigi apskaičiuojant pareiškėjui tekusį kameros plotą šiuo atveju iš bendro kameros ploto neatimamas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas. Teismas taip pat sprendė, kad baldų perteklius nustatytas kameroje Nr. 87 nenustatytas, kameroje įrengti 3 dviaukščiai gultai.

9. Teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimą dėl sanitarinių mazgų įrengimo, nustatė, kad tualetas nuo kameros atskirta mūrine sienele, sienelės aukštis yra 2,20 m. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, jog kameroje Nr. 87 sanitarinis mazgas atitverti, žvelgiant nuo kameros durų, neįmanoma pamatyti, kas vyksta sanitariniame mazge. Todėl teismas privatumo pažeidimo dėl sienelės aukščio nepripažino, tačiau atsižvelgdamas į tai, jog tualetas nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, pareiškėjo nurodomą aplinkybę, jog iš tualeto sklido blogas kvapas, vertino kaip pagrįstą.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė su skundais į Šiaulių TI direktorių dėl netinkamų laikymo sąlygų kamerose. Nustatė, kad pareiškėjui buvo suteiktas minkštas inventorius, pagal galiojančias normas, tualetinis popierius, vienas rulonėlis. Remonto darbai buvo vykdomi. 2016 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. kameroje Nr. 87 atliktas pelėsio valymas, nuvalytų plotų dažymas. Teismui pateikti Šiaulių TI higienos – dezinfekcijos planai, duomenų, jog šie planai vykdomi nebuvo, pateikta nėra. Suimtiesiems užtikrinamas 1 val. pasivaikščiojimas gryname ore per parą, pareiškėjas pripažįsta, jog ši tvarka vykdoma buvo. Asmeninė patalynė ir apatiniai rūbai suimtiesiems skalbiami nemokamai, viršutinių rūbų skalbimas ir cheminis valymas atliekami už turimas asmenines lėšas, o suimtajam neturint pinigų – ir nemokomai. Įrodymų, jog pareiškėjas neturėjo galimybės pasinaudoti Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma „Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa“ teismui nepateikta.

11. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas neatliko patikrinimų dėl sąlygų atitikimo higienos reikalavimams jo buvimo kameroje. Anksčiau atliktų patikrinimų aktais nustatyta, kad kameroje Nr. 87 pelėsio nėra; maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, gyvenamąsias patalpas tvarko patys nuteistieji (suimtieji), patalpos dezinfekuojamos, profilaktinis aplinkos kenksmingumo šalinimas vykdomas, minkštas inventorius dezinfekuojamas, švarus, nesuplyšęs, dušo patalpos dezinfekuojamos; nuolatinį nariuotakojų ir kitų kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo licencijuota įmonė; kasdienis dušo patalpų valymas ir dezinfekavimas atliekami, sąlygos skalbti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius sudarytos; inventorius ir priemonės gyvenamųjų patalpų valymui yra, pasivaikščiojimo kiemeliai švarūs, lovos skalbiniai skalbiami, minkštas inventorius dezinfekuojamas.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyrius Cheminių tyrimų protokolu, surašytu 2016 m. gruodžio 29 d., nustatė, jog maisto davinio energetinė vertė yra 2403 kcal. Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2016 m. gruodžio 14 d. Maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojo pranešimo patikrinimo aktu nustatė, kad patikrinimo metu higienos ir laikymo sąlygų pažeidimo nenustatyta. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas pas gydytojus nesikreipė. Kamera tvarkinga, suremontuota. Po langu gulto nėra.

Teismas taip pat atmetė pareiškėjo teiginius dėl baldų trūkumo ar per mažo stalo; kaip pat pareiškėjas nurodo, jog spintelės buvo skirtos 6–8 asmenims, prie stalo galėjo susėsti 6 asmenys, o pareiškėjo buvimo metu kameroje buvo laikomi 3–4 asmenys. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, jog prie radiatoriaus džiūdavo maistas, atkreipė dėmesį, jog įrodymų, kad tuo metu apskritai buvo pradėtas šildymo sezonas, nėra. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl netinkamo pasivaikščiojimo laiko, dėl drabužių skalbimo tvarkos, netinkamo maitinimo, netinkamai atliekamo profilaktinio aplinkos kenksmingumo šalinimo, maisto kokybės, naudojamasi dušu tvarkos, netinkamo higienos priemonių išdavimo, asbesto buvimo pastato konstrukcijoje ir kanalizacijoje.

Teismas konstatavo, kad minkšto inventoriaus dezinfekcija atliekama. Karšto vandens tiekimas į gyvenamąsias kameras teisės aktais numatytas nėra.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundo teiginys dėl kameros neatitikimo sveikatos ir higienos normoms paneigtas nebuvo, patikrinimai kameroje nebuvo atlikti, tačiau teismas atsižvelgė į aplinkybę, jog pats pareiškėjas nėra pateikęs skundų dėl netinkamų sąlygų gyvenamojoje kameroje. Teismas abejones vertino pareiškėjo naudai, kartu atkreipdamas dėmesį, jog šie pažeidimai yra abstraktūs, apsiribota tik jų išvardijimu, be to, į kamerą Nr. 87 pareiškėjas pateko po to, kai šioje kameroje buvo atliktas remontas.

13. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo argumentas, jog karantino kameros yra be šviesos, paneigtas nėra, todėl šią aplinkybę vertino pareiškėjo naudai, pažymėdamas, jog šiose kamerose pareiškėjas buvo trumpą laiką, todėl poveikis nebuvo ilgalaikis.

14. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismą praėjus beveik 23 mėnesiams nuo tada, kai jis išvyko iš Šiaulių TI. Todėl aplinkybė, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba beveik 23 mėnesius, leidžia daryti išvadą, jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kaip nurodoma pareiškime. Teismas atsižvelgė, kad Šiaulių TI netinkamos kalinimo sąlygos (prastos higienos sąlygos gyvenamosiose ir karantino kamerose ir kt.) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta neginčytinų duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai, pareiškėjas pas gydytojus nurodytu laikotarpiu nesikreipė), pareiškėjas Šiaulių TI buvo labai trumpai (tik 9 dienas), įvertino, kad kitos sąlygos Šiaulių TI šioje gyvenamojoje kameroje galimai tik iš dalies buvo užtikrintos (pareiškėjo argumentai dėl prastų higienos sąlygų kamerose nebuvo visiškai paneigti, galimai buvo blogas kvapas kameroje), todėl sprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisė aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimą, kaip pakankamą satisfakciją už jo teisės pažeidimus, ir reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

III. 15. Pareiškėjas M. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir priteisti jam iš atsakovo 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

16. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu, kuriuo jam nebuvo priteista neturtinė žala pinigais, o tik konstatuotas jo teisių pažeidimas. Prašo atsižvelgti į jo pirminiame skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes ir nusiskundimus bei priteisti neturtinę žalą pinigais už jo patirtus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo 2016 m. spalio 6 d. iki 2016 m. spalio 14 d.

17. Atsakovo atstovas Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti.

18. Atsakovo atstovas nurodo, kad apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių subjektyviu interpretavimu. Teigia, kad teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus bei įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, be to, teismas laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių. Konstatuotas vienintelis nežymus ir neintensyvus pažeidimas – ventiliacijos nebuvimas sanitariniame mazge, kas galėjo pareiškėjui sukelti papildomus nepatogumus – nemalonų kvapą kameroje. Atsakovas pažymi, kad ventiliacijos įrengimas susijęs su pastato rekonstrukcija. Paaiškina, kad nepakankama ventiliacija užtikrinama per langą, o iš teismui pateiktų patikrinimo aktų matyti, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriuje esančiose kamerose galimybė jas išsivėdinti per langus sudaryta. Atkreipia dėmesį, jog aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl visų skunde minimų pažeidimų (antisanitarinių sąlygų kamerose, laikino sulaikymo kamerose, spintelių maistui ir šildymo, asbesto konstrukcijoje, pasivaikščiojimo trukmės, skalbimo ir maitinimo neužtikrinimo ir kita) nesikreipė į Šiaulių TI administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos. Pažymi, kad ne visais atvejais tam, kad butų apginta pažeista teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Nurodo, kad apeliantas iš esmės nepateikė jokių pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų, apeliaciniame skunde pasisako abstrakčiai, nenurodo (nepateikia) jokių naujų argumentų ar motyvų dėl nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 19. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 6 d. iki 2016 m. spalio 14 d., neužtikrinimo pareiškėjui, atlyginimo.

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas tinkamas laikymo sąlygas Šiaulių TI buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pareiškėjo teiginį dėl iš tualeto sklindančio blogo kvapo vertino kaip pagrįstą, konstatavęs, kad tualetas nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, taip pat pareiškėjo naudai vertino aplinkybę, jog jo skundo argumentai dėl kameros neatitikimo sveikatos ir higienos normoms nebuvo visiškai paneigti (t. y. atsakovo atstovui neįrodžius priešingai), todėl teismas, atsižvelgęs į nustatytus pažeidimus ir jų mastą, sprendė, jog šiuo atveju tinkamų laikymo sąlygų Šiaulių TI pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija.

21. Apeliaciniame skunde pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo priteisti jam iš atsakovo 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju jis iš esmės nesutinka tik su teismo atliktu dėl byloje nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtų neigiamų pasekmių vertinimu ir neturtinės žalos atlyginimo būdu, t. y. mano, jog teisių pripažinimas nėra tinkamas jo pažeistų teisių gynimo būdas ir prašo priteisti žalos atlyginimą pinigais.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018).

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos itin detaliai išanalizavo, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas, kurias patvirtina byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai, kuriais abejoti nėra jokio pagrindo. Pareiškėjas nepateikė jokių minėtus duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų ir pateiktame apeliaciniame skunde iš esmės nenurodo jokių konkrečių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų pagrindu padarytomis išvadomis motyvų, o tik abstrakčiai teigia, kad jo teisės nebuvo visiškai apgintos vien pažeidimo konstatavimu ir neturtinė žala už patirtus nepatogumus bei išgyvenimus turi būti priteista pinigais.

24. Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

25. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017; 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-229-1062/2019 ir kt.).

26. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Taisyklės) 1.3 punktas nustato, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

27. Akcentuotina, kad patikrinus bylos duomenis apie kameros Nr. 87, kurioje buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu, plotą ir jose laikomų asmenų skaičių (b. l. 15) matyti, jog pareiškėjas buvo kalinamas 9 dienas, po 3–4 asmenis kameroje, per visą šį laikotarpį pareiškėjui teko nuo 4,9 kv. m iki 6,53 kv. m kameros ploto. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą ir bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir jose laikytų asmenų skaičių, pagrįstai konstatavo, kad visą ginčo laikotarpį pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose jam teko daugiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto, taigi reikalavimas dėl minimalios gyvenamojo ploto normos, tenkančios vienam asmeniui, nebuvo pažeistas.

28. Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017; 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2242-624/2019).

29. Šiuo atveju nekonstatavus vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto standarto pažeidimo, apskaičiuojant pareiškėjui tekusį kameros plotą iš bendro kameros ploto neatimamas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas.

30. Bylos duomenys patvirtina, kad kameroje Nr. 87 tualetas nuo likusios kameros erdvės atskirtas mūrine sienele, kurios aukštis yra 2,20 m (b. l. 20). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pateiktos fotonuotraukos paneigia pareiškėjo skunde teismui nurodytą argumentą dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimo kameroje Nr. 87 (b. l. 87). Tačiau minėti bylos duomenys taip pat patvirtina aplinkybę, kad tualeto atskyrimas nuo likusios kameros erdvės tik užuolaida galėjo sukelti pareiškėjui diskomfortą ir nepatogumą dėl iš tualeto sklindančio blogo kvapo, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo atsakovo atstovo deliktinę atsakomybę minėtu aspektu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šio nustatyto pažeidimo poveikis buvo trumpalaikis (9 dienos), o priešingas išvadas leidžiančių padaryti įrodymų pareiškėjas nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde.

31. Į bylą pateiktais patikrinimo aktais ir kita medžiaga pagrįstai buvo paneigti pareiškėjo argumentai dėl baldų trūkumo, per mažo stalo, netinkamo pasivaikščiojimo laiko, drabužių skalbimo tvarkos, netinkamo maitinimo, netinkamai atliekamo profilaktinio aplinkos kenksmingumo šalinimo, maisto kokybės, naudojamasi dušu tvarkos, netinkamo higienos priemonių išdavimo, netinkamo maisto, asbesto buvimo pastato konstrukcijoje ir kanalizacijoje, remonto darbų neatlikimo, minkštojo inventoriaus neišdavimo, dezinfekcijos nevykdymo, asbesto buvimo pastato konstrukcijoje, be to, pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė su skundais į Šiaulių TI direktorių dėl netinkamų laikymo sąlygų kamerose (b. l. 16, 25–59, 76–87). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisiniu reguliavimu, pagrįstai konstatavo, kad karšto vandens tiekimas į gyvenamąsias kameras nėra numatytas.

32. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo atstovas pateikė duomenis tik dėl kameros Nr. 87, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, higienos sąlygų (tik dėl pelėsio ir apšvietimo) patikrinimo, atlikto mėnesį anksčiau negu buvo joje laikomas pareiškėjas (b. l. 58–59), t. y. atliekant patikrinimą pažeidimai fiksuojami nebuvo, o kiti pateikti į bylą patikrinimų aktai yra neaktualūs. Taigi atsakovo atstovui nepateikus duomenų apie kameros Nr. 87 higienos sąlygas kitu laikotarpiu ir kitas higienos sąlygas, dėl kurių skundėsi pareiškėjas, taip pat atsakovo atstovui nepaneigus pareiškėjo argumento, kad karantino kameros yra be šviesos, pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes pagrįstai vertino pareiškėjo naudai ir konstatavo higienos normų pažeidimo faktą, pažymėdamas, kad šių nepatogumų poveikis pareiškėjui nebuvo ilgalaikis.

33. Teisėjų kolegija, vertindamas pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimą priteisti neturtinę žalą pinigais, vadovaudamasi aktualia Lietuvos Respublikos teismų praktika, atsižvelgusi į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimų mastą, trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą ir visumą nustatytų aplinkybių, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju dėl šioje byloje konstatuotų pažeidimų pareiškėjo patirti nepatogumai, neigiami išgyvenimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje nustatyti pažeidimai buvo itin trumpalaikiai (9 dienas pareiškėjui galėjo sklisti nemalonūs kvapai iš sanitarinio mazgo kameroje Nr. 87), o higienos pažeidimai kameroje Nr. 87 ir laikino sulaikymo kameroje (LSP-4, kurioje pareiškėjas buvo nepilną dieną) iš esmės konstatuoti tik atsakovo atstovui visiškai nepaneigus pareiškėjo skundo argumentų, be to, byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Tam tikras suimtųjų (kalinamųjų) privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama suėmimo (kalinimo) pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Kartu akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo sveikatos sutrikimai būtent dėl šioje byloje konstatuotų pažeidimų nenustatyti. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu būtų kreipęsis į Šiaulių TI administraciją su prašymais ar skundais dėl jo laikymo sąlygų (b. l. 16).

35. Pagal administracinių teismų praktiką, asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika panašiose bylose, pagal kurią gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, Europos Žmogaus Teisių Teismas tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99).

36. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra jokio pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių (žr. šios nutarties 30, 32 punktus) atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo kalinimo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra visiškai pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais pagrįstai nepriteistas.

37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo M. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Rytis Krasauskas Ramutė Ruškytė