7f0f35fc-dac4-4261-99fa-39c9e94875a4 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-8118-473/2014Proceso Nr. 3-61-3-02579-2014-3                   Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 74. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. liepos 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriuo praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Skunde (b. l. 1-5) nurodė ir teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad laikotarpiu nuo 2012-12-18 iki 2013-10-04 buvo laikomas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) netinkamomis sÄ lygomis, pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir dėl to patyrė neturtinę žalÄ . Apie 7 kv. m ploto kameroje buvo kalinami 4 asmenys, tuo pažeidžiant teisės aktuose nustatytÄ reikalavimÄ vienam asmeniui skirti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto. Kamera buvo netinkamai vėdinama, drėgna, ant sienų buvo įsiveisęs pelėsis.

Taip pat kamerose nebuvo pakankamai inventoriaus visiems laikomiems asmenims (spintelių, sėdimų vietų, stalo dydžio, pakabų ir kt.). Patalpos įrengtos naudojant asbestÄ , kurį naudoti yra uždrausta dėl neigiamo poveikio sveikatai. Kamerose nebuvo Å¡ilto vandens, dėl to negalėjo iÅ¡siplauti indų, nukentėjo sveikata. Kalinimo sÄ lygos buvo žiaurios, nežmoniÅ¡kos, antisanitarinės, tuo buvo pažeidžiama teisė į privatumÄ , garbę ir orumÄ , todėl, atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus reikalavimus, susiklosčiusiÄ Lietuvos ir virÅ¡nacionalinių teismų praktikÄ , patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 15000 Lt.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepimu į skundÄ (b. l. 13-17) praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad pareiÅ¡kėjui tik dalyje skundžiamo laikotarpio tenkantis kameros plotas neatitiko minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimo. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-04-11 įsakymo Nr. V-124 ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 nuostatas, didžiausias LukiÅ¡kių TI-K leidžiamų laikyti suimtųjų, areÅ¡tuotų ir nuteistųjų skaičius yra 954.

Asmenims suėmimas, areštas ar laisvės atėmimas Lukiškių TI-K skiriamas pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį ar nuosprendį. Taip pat į Lukiškių TI-K asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Lukiškių TI-K administracija neturi įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, atvykstančių nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant suimtuosius ir bausmę atliekančius asmenis Lukiškių TI-K laikosi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 str. reikalavimų.

Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Visose kamerose tualetai yra atskirti nuo likusios patalpos specialia pertvara, vadovaujantis galiojančių teisės aktų reikalavimais. Kamerose yra sudarytos sÄ lygos vienu metu valgyti visiems 4 asmenims naudojantis taburetėmis, staliuku ir gultais. Pagal Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 24 p., gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus ir apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, be to, Å¡varos palaikymui yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis su UAB „Dezinfa“. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, nukrypimas nuo įprastinių sÄ lygų buvo trumpalaikis, todėl nėra pagrindo pripažinti tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų atlyginama neturtinė žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-07-09 sprendimas Nr. A146-1527/2012).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, Å¡iuo atveju atsakovo veiksmai buvo teisėti. Civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu nustatomas žalos padarymo faktas. Nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ . Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo iÅ¡vadosByloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui, kuriÄ jis patyrė LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikotarpiu nuo nuo 2012-12-18 iki 2013-10-04.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad buvo kalinamas netinkamomis sÄ lygomis, buvo priverstas kalėti kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas nesiekė 3,6 kv. m. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė neigiamų iÅ¡gyvenimų, fizinių nepatogumų. Taigi byloje keliamas atsakovės deliktinės atsakomybės klausimas. Neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, pagal CK 6.271 str. 1 d., privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

CK 6.250 str. taikymo teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 str. 3 d., draudžiama kalinamÄ jį kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ arba žiauriai su juo elgtis.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 str. 1 d. įtvirtintas humanizmo principas reiÅ¡kia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Kadangi analizuojamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 3 str., kuriame nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė privalo garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000-10-26 sprendimas byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001-07-24 sprendimas V. prieÅ¡ LietuvÄ ).Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra „žeminantis orumÄ â€œ, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu bÅ«du (2001-04-21 sprendimas byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ ).Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-04-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas Lukiškių TI-K iš esmės neginčija, kad, dėl susiklosčiusios situacijos kalinimo įstaigoje dažnai nėra užtikrinamas Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 numatytų reikalavimų įgyvendinimas.Lukiškių TI-K atsiliepime detalizavo kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, dydį bei asmenų, su kuriais buvo laikomas, skaičių. Remiantis pateiktais duomenimis matyti, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu buvo laikomas Lukiškių TI-K: nuo 2012-12-18 kameroje Nr. 118, kurios plotas 7,38 kv. m, kartu laikant 3-6 asmenis; nuo 2012-12-19 kameroje Nr. 198, kurios plotas 7,94 kv. m, kartu laikant 2-3 asmenis; nuo 2013-02-21 kameroje Nr. 141, kurios plotas 8,02 kv. m, kartu laikant 3 asmenis; nuo 2013-03-13 kameroje Nr. 178, kurios plotas 7,94 kv. m, kartu laikant 2-3 asmenis; nuo 2013-03-28 kameroje Nr. 162, kurios plotas 7,94 kv. m, kartu laikant 3-4 asmenis; nuo 2013-03-29 kameroje Nr. 128, kurios plotas 7,87 kv. m, kartu laikant 2-3 asmenis; nuo 2013-04-05 kameroje Nr. 142, kurios plotas 7,94 kv. m, kartu laikant 2-3 asmenis; nuo 2013-04-15 kameroje Nr. 126, kurios plotas 7,48 kv. m, kartu laikant 1-4 asmenis; nuo 2013-05-15 kameroje Nr. 197, kurios plotas 7,94 kv. m, kartu laikant 1-4 asmenis; nuo 2013-05-21 kameroje Nr. 126, kurios plotas 7,48 kv. m, kartu laikant 1-3 asmenis; nuo 2013-07-02 kameroje Nr. 175, kurios plotas 7,56 kv. m, kartu laikant 2-3 asmenis; nuo 2013-08-28 kameroje Nr. 140, kurios plotas 7,94 kv. m, kartu laikant 2-3 asmenis; nuo 2013-10-03 iki 2013-10-04 kameroje Nr. 190, kurios plotas 7,94 kv. m, kartu laikant 4 asmenis.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjas skundžiamu laikotarpiu apie 10 mėnesių buvo laikomas pažeidžiant nustatytÄ vienam asmeniui kameroje tenkančio minimalaus ploto reikalavimÄ . CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Akivaizdžiai netinkamos kalinimo sÄ lygos yra vertinamos kaip objektyviai darančios neigiamÄ poveikį asmens psichinei bÅ«klei.

Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009) ir EŽTT 2008-11-18 sprendime byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ ). Europos Žmogaus teisių teismo praktikoje ne kartÄ nustatė Konvencijos 3 str. pažeidimÄ panaÅ¡iose bylose dėl nuteistiesiems ir suimtiesiems skiriamos minimalios asmeninės erdvės reikalavimo pažeidimo (žr. pvz., 2007-06-19 sprendimas byloje Ciorap prieÅ¡ MoldovÄ , nr. 12066/02 19;

Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ , nr. 47095/99 ir kt.). Atsakovo atsakomybės nepaÅ¡alina atsiliepime nurodytos aplinkybės dėl suėmimo ir bausmių vykdymų vietų perpildymo bei tai, kad LukiÅ¡kių TI-K neturi teisinio pagrindo atsisakyti priimti suimtuosius, nuteistuosius. Valstybės ribotos finansinės galimybės užtikrinti tinkamas laisvės atėmimo ar suėmimo vykdymo sÄ lygas, Å¡iuo atveju nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad nebuvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės (EŽTT 2005-01-18 sprendimas byloje Kehayov prieÅ¡ BulgarijÄ , nr. 41035/98; 2006-02-02 sprendimas byloje Iovchev prieÅ¡ BulgarijÄ , nr. 41211/98).PareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai dėl kitų aplinkybių yra abstraktÅ«s, nusiskundimai riÅ¡liai nesusieti su konkrečiais laike apibrėžtais galimai neteisėtais pareigÅ«nų veiksmais.

Esant abstrakčiam pareiÅ¡kimui apie teisių pažeidimÄ , teismas neturi galimybės patikrinti, ar asmens teisės iÅ¡ tikrųjų galėjo bÅ«ti pažeistos, kad dėl tokio pažeidimo atsirado žala. Dalis pareiÅ¡kėjo nurodytų teisių pažeidimų yra nulemta nustatyto vienam asmeniui kameroje tenkančio minimalaus ploto reikalavimo pažeidimo ir nenagrinėtini kaip savarankiÅ¡ki, o kaip dalis minėto minimalaus ploto reikalavimo pažeidimo. Dauguma aplinkybių, kuriomis pareiÅ¡kėjas grindžia savo skundÄ , yra tikėtinos laisvės atėmimo bausmės pasekmės, nesudaro pagrindo konstatuoti asmens teisės į orumÄ pažeidimo.

Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovo veiksmų neteisėtumÄ , priežastinį ryšį tarp nurodomos žalos, neįrodė pačios žalos padarymo fakto. Nenustačius Å¡ių atsakomybės sÄ lygų, atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima. Pažymėtina, kad administracinių teismų iÅ¡nagrinėtose bylose dėl iÅ¡ esmės analogiÅ¡kų teisių pažeidimų asmenų patirta neturtinė žala paprastai pinigine iÅ¡raiÅ¡ka vertinama apie 6000 Lt (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-524-14, kt.).

Teismas, atsižvelgdamas į faktines Å¡ios bylos aplinkybes, taikytinas teisės aktų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo mastÄ ir trukmę, taip pat į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui priteisiama neturtinė žala, jos dydį įvertinant 6000 Lt (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str., 88 str. 1 d. 5 p.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str.1 p., 127 str., teismas n u s p r e n d ė :

PareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti D. P. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 6000 Lt (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                     Violeta Balčytienė