7f0e2658-4420-4a42-aa67-e21572bbd5d7 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-61-908/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00009-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.11.4; 1.1.7.3.1; 1.1.7.3.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 18 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė, sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei, Neringai Dargytei, Sandrai Biziulevičienei, dalyvaujant prokurorams Rolandui Jurkevičiui, Tomui Uldukiui, kaltinamajam P. M., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Anykščių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaruojantis ir faktiÅ¡kai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, pensininkas, UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, vedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1702 straipsnio 1 dalį.

Teismas n u s t a t ė : P. M. užgauliu ir įžeidžiančiu bÅ«du, vieÅ¡ai pritardamas G. S. knygos (duomenys neskelbtini) turiniui, neigė 1990-1991 m. agresijÄ prieÅ¡ Lietuvos RespublikÄ vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkius ir sunkius nusikaltimus Lietuvos Respublikai ir labai sunkius nusikaltimus Lietuvos Respublikos gyventojams, o bÅ«tent: jis, bÅ«damas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, disponuodamas Rusijos Federacijos žurnalistės G. S. knyga (duomenys neskelbtini), kurioje tikslingai ir nuosekliai, užgauliai ir įžeidžiančiai sumenkinant, žeminant Sausio 13-osios įvykius, tautos pasiprieÅ¡inimo aktÄ , Å¡ių įvykių dalyvius, Medininkų žudynes, jų aukas, teigiama, kad jog 1991 metais sausio 13 d. prie televizijos bokÅ¡to budėję civiliai žmonės žuvo ne nuo sovietinės armijos ar kitų SSRS jėgos struktÅ«rų atstovų panaudotų ginklų, bet nuo pačių lietuvių rankų, o sovietinės struktÅ«ros – OMON – nedalyvavo įvykdant Lietuvos muitininkų Medininkų pasienio poste 1991 m. liepos 31 d.

žudynes, turėdamas tikslÄ platinti Å¡iÄ knygÄ , jis 2016 metų pabaigoje minėtÄ knygÄ iÅ¡vertė į lietuvių kalbÄ , pavadindamas jÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, po to, Å¡ios knygos lietuviÅ¡ko leidimo įžangoje „Leidėjų žodis“, kuri pasiraÅ¡yta jo vardu, pritardamas G. S. knygoje (duomenys neskelbtini) esantiems teiginiams, ir nurodydamas, kad „Bene solidžiausiÄ informacijÄ bei komentarÄ apie surengtas sausio 13-osios naktį prie Vilniaus televizijos bokÅ¡to civilių žmonių žudynes, įvykdytas norint sukompromituoti tarybinius karius bei pagreitinti Tarybų SÄ jungos žlugimÄ , pateikė savo knygoje „(duomenys neskelbtini)“ žinomas lietuvių raÅ¡ytojas, vienas iÅ¡ Persitvarkymo sÄ jÅ«džio įkÅ«rėjų V.

P.. Jo tvirtinimu, sausio 13-osios aukos guli ant tų žudynių organizatorių „V. L. ir A. B. sÄ Å¾inės. IÅ¡leidus V. P. knygÄ , kilo nemažas triukÅ¡mas, tačiau Å¡i informacija ir raÅ¡ytojo komentaras ne tik nebuvo paneigti, bet ir pasipildė kitų autoritetingų asmenų liudijimais, Å¡iandien vadinamais „propaganda ir dezinformacija“, bei pavieÅ¡intais kai kuriais alternatyviais Sausio 13-osios įvykių, o vėliau – ir policininkų bei muitininkų žudynių Medininkuose dokumentais. ...

Juo labiau, kai iÅ¡tisÄ ketvirtį amžiaus Lietuvoje nebaigiamos (net nepradedamos!) objektyviai iÅ¡tirti 1991-uju metų sausio 13-osios, tų pačių metų liepos 31-osios (Medininkų) žudynės, vėlesnės kai kam neįtikusių asmenų paslaptingos mirtys, - net pradanginant dokumentus bei vertingus liudininkų parodymus ir iÅ¡keliant absurdiÅ¡kas versijas“ užgauliai bei įžeidžiančiai neigė Sausio 13-osios ir Medininkų žudynes. Po to, jis 2017 m. sausio 24 d., jo vadovaujamos ir atstovaujamos UAB (duomenys neskelbtini) vardu, sudarė sutartį su AB „Spauda“ dėl į lietuvių kalbÄ iÅ¡verstos G.

S. knygos (duomenys neskelbtini) spausdinimo, 2017 m. vasario 8 d. asmeninių, piniginių lėšų pagrindu, įgijo 530 vienetų Å¡ios knygos egzempliorių lietuvių kalba, po to 2 vnt. Å¡ios knygos egzempliorių perdavė Lietuvos nacionalinei M. M. bibliotekai, 1 vnt. Kauno apskrities vieÅ¡ajai bibliotekai, ne mažiau nei 100 vnt. Å¡ios knygos egzempliorių perdavė K. B. (K. B.), tokiais veiksmais vieÅ¡ai, užgauliu ir įžeidžiančiu bÅ«du, neigė 1990-1991 metais agresijÄ prieÅ¡ Lietuvos RespublikÄ vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkius ir sunkius nusikaltimus Lietuvos Respublikai ir labai sunkius nusikaltimus Lietuvos Respublikos gyventojams.

Kaltinamasis P. M. teisme nurodė, kad su kaltinimu kategoriÅ¡kai nesutinka – jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepadarė. Jo nuomone, BK 1702 straipsnio taikymas knygos leidėjui grubiai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnį, nustatantį, kad žmogui neturi bÅ«ti kliudoma ieÅ¡koti, gauti ir skleisti informacijÄ ir idėjas, bei 44 straipsnį, kuriame numatyta, kad masinės informacijos cenzÅ«ra draudžiama. Be to, Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnyje dar aiÅ¡kiau pasisakoma prieÅ¡ neteisėtus informacijos laisvės apribojimus.

Å io straipsnio 1 dalyje akcentuojamas draudimas valstybei ir kitoms institucijoms savo teisės aktais apriboti įstatymo apibrėžtÄ informacijos laisvę. Paminėta Konstitucijos nuostata pakartojama Visuomenės informavimo įstatymo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamajame akte nekreipiamas dėmesys į Visuomenės informavimo įstatymo 54 str. nuostatas. Kaltinamojo nuomone, tikslinga kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismÄ dėl jam inkriminuojamo baudžiamojo kodekso straipsnio taikymo knygos leidėjui atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Kaltinamasis nurodė, kad jo, kaip leidėjo, veikla neprasidėjo Å¡ia knyga. Å ioje srityje dirba nuo 1991 m. Jis 2016 m. iÅ¡ vieÅ¡ai prieinamos Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos reakcijos sužinojo, kad Italijoje yra iÅ¡leista G. S. knyga „LietuviÅ¡kas sÄ mokslas: kaip žlugo Tarybų SÄ junga, ir kas nutiko tiems, kurie bandė jÄ iÅ¡saugoti“. Jis ir anksčiau yra spaudoje rašęs tomis temomis, tačiau niekas nereagavo, todėl neturėjo kitos iÅ¡eities, kaip tik iÅ¡Å¡aukti ugnį į save.

Gavęs rusiÅ¡kÄ knygos variantÄ , jÄ iÅ¡vertė ir 2017 m. iÅ¡leido 530 egz. tiražu. Vėliau jÄ nemokamai dalino draugams, pažįstamiems, nes knygynai atsisakė platinti Å¡iÄ knygÄ dėl cenzÅ«ros. Jam sakė, kad juos tikrina ir knygas iÅ¡ima. Dalino knygÄ draugams, pažįstamiems, o dalį tiražo perdavė platinti VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) direktoriui K. B.. LikusiÄ jÄ dalį (230 egz.) sandėliavo leidyklos patalpose. Å i dalis konfiskuota kratos metu. Leidinio įžangoje „Leidėjų žodis“ niekur nėra jo pritarimo.

Ten kalbama apie tai, kad nebuvo atliktas objektyvus bylų tyrimas. Koks gali būti objektyvus tyrimas, jeigu stebuklingai pradingo pirminiai dokumentai – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prie Vilniaus televizijos bokšto 1991 m. sausio 13-osios naktį filmuotos vaizdo juostos. Jis, kaip žurnalistas, paklausė buvusio ministro, kur padėjo šituos dokumentus. Šis atsakė, kad atidavė prokuratūrai, tačiau jų nėra. Medininkų žudynėse sužeistų pareigūnų T. Š., R. R. pirminių apklausų vaizdo ir garso įrašai taip pat dingo.

Kaltinamojo nuomone, į klausimÄ , kas juos pradangino ir kodėl, turi atsakyti ne žurnalistai. Jis, aiÅ¡ku, pripažįsta, kad parašė „Leidėjų žodį“, tačiau jame kalba ne apie pritarimÄ G. S. knygoje iÅ¡dėstytai pozicijai, o apie tyrimo objektyvumÄ . Jų leidykla yra iÅ¡leidusi ir G. G. knygÄ â€žNusikaltimas valstybės vardu. Medininkų žudynių byla melo ir klastočių labirintuose“, kurioje suraÅ¡yti visi melai ir klastotės, tačiau nebuvo jokios reakcijos – melas ir toliau tęsėsi.

Tuo įžangos žodžiu norėjo pasakyti, kad reikalinga ir tokia knyga, kad mÅ«sų teisininkai pamÄ stytų ir pradėtų tuos dalykus tirti iÅ¡ esmės. Daug kalbama apie tas žudynes, tačiau niekas jų neiÅ¡tiria. Jis žino, kad teismai jau yra priėmę sprendimus Å¡iose bylose, tačiau bÅ«na taip, kad ir po 50 metų sugrįžtama prie tų sprendimų ir iÅ¡ naujo svarstomos bylos. G. S. knygÄ jis iÅ¡vertė pats (buvo siÅ«lęs jÄ versti K. B., bet jam nepatiko pastarojo vertimas, todėl iÅ¡vertė pats).

Jis mano, kad demokratinėje valstybėje turi bÅ«ti ne viena valdiÅ¡ka politika, turi bÅ«ti ir kitos nuomonės. Jeigu jų nėra, tai kokia demokratinė valstybė. G. S. knygÄ galima įsigyti knygyne Maskvoje. Ten važiavo vienas kolega, tad jo paprašė knygÄ nupirkti. Knygos iÅ¡leidimÄ finansavo pats. Visi dokumentai kainavo arti 2000 Eur. Jis jau seniai, nuo pat nepriklausomybės pradžios, domėjosi tais procesais, yra surinkęs daug įvairios medžiagos. Kai viskas sustojo, kai pamatė, kad nespręsta objektyviai, tada panoro iÅ¡leisti Å¡iÄ knygÄ .

Jo paraÅ¡ytame straipsnyje (duomenys neskelbtini) iÅ¡nagrinėti vieÅ¡ai skelbti dokumentai, liudininkų parodymai ir padaryta analizė. Priėjo iÅ¡vados, kad reikia panaikinti BK 1702 straipsnį, nes jis neleidžia net diskutuoti praeities temomis. „Leidėjų žodyje“ jis nurodė, kad atliktas neobjektyvus tyrimas, kad dingsta dokumentai. Knygoje apie tuos dingusius dokumentus G. S. neraÅ¡o, bet jis pats Å¡itais procesais domėjosi nuo pradžių ir visa tai žino. Be to, „Leidėjų žodyje“ jis cituoja VolterÄ , kuris yra pasakęs, kad:

„ŠimtÄ kartų nesutinku su JÅ«sų nuomone, bet pasiryžęs tÅ«kstantį kartų atiduoti gyvybę už tai, kad JÅ«s tÄ nuomonę galėtumėte nevaržomai iÅ¡sakyti“. BÅ«tent tokia yra jų leidyklos pozicija. Jos laikosi jau trečiÄ jį atkurtos nepriklausomos Lietuvos deÅ¡imtmetį abi leidyklos: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Demokratinėje valstybėje žmogus turi teisę iÅ¡sakyti savo pozicijÄ . Jis, žinoma, nesutinka su G. S. nuomone. Kiekvienas turi savo pozicijÄ .

Jis daug kur su ja nesutinka. Jie yra daug knygų iÅ¡leidę. PastarÄ jÄ knygÄ iÅ¡leido, kaip alternatyviÄ nuomonę. „Leidėjų žodis“ – tai jo komentaras. Ten aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyta jo pozicija, t. y., kad jis nepritaria G. S. pozicijai, tačiau bÅ«damas demokratinės valstybės atstovas leidžia jai iÅ¡sakyti savo nuomonę. Jos knygoje yra tokių dalykų, kurie įneÅ¡a aiÅ¡kumo tose supainiotose bylose, tačiau viskÄ iÅ¡tirti prokurorų, o ne žurnalistų reikalas. Jis susipažino su jam iÅ¡keltos bylos medžiaga, su specialisto iÅ¡vada.

Tas žmogus (specialistas) gavo 345 eurus ir daug ko prirašė, nors kaip politologas turėjo objektyviai įvertinti viskÄ . Specialistas suregistravo viskÄ , kas kelia jam įtarimÄ . Gana pavirÅ¡utiniÅ¡ka Å¡i specialisto iÅ¡vada. TÄ knygÄ jis iÅ¡leido, kaip daugeliui alternatyviÄ nuomonę. KÄ jis žino, kas žudė civilius žmones – čia teisininkams reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti. Jis „Leidėjų žodyje“ nurodė, kad nepritaria knygos autorės nuomonei. Tai padarė, cituodamas VolterÄ ir paaiÅ¡kindamas, kad tokios pozicijos laikosi jų leidykla.

IÅ¡leidęs knygÄ , K. B. davė apie 150 knygų platinti, o kitiems pats dalino už dykÄ . Knygos vertimas buvo kompiuterinėje laikmenoje, kompiuterį iÅ¡ jo paėmė ir iki Å¡iol negrÄ Å¾ino. Jis rašė „www.ekspertai.lt“ apie Å¡itÄ Ä¯vykį ir apie pažeidimus, apie tai, kad atėjo 11 pareigÅ«nų, kurie iÅ¡draskė kitų knygų paketus, labai nekultÅ«ringai pasielgdami. Savo gyvenime jis daug kur yra dirbęs, didžiÄ jÄ laiko dalį dirbo spaudoje, buvo rajono laikraščio redaktorius. 1980 m. pradėjo dirbti Centro komiteto Propagandos ir agitacijos skyriaus Spaudos sektoriuje.

BÅ«damas centro komiteto instruktoriumi bylinėjosi dėl spaudos Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, nes iÅ¡spausdino straipsnį apie psichiatrų Å¡unybes. Buvo didžiulis triukÅ¡mas, kad dirbdamas instruktoriumi turi eiti į teismÄ bylinėtis. Propagandos ir agitacijos skyriuje rÅ«pinosi spaudos reikalais. Buvo atvejų, kai reikėdavo patvirtinti redaktorių, o gaudavo iÅ¡ saugumo Å¡iam nepalankių duomenų. Jis tokius duomenis nutylėdavo. Jis visais laikais rÅ«pinosi spaudos laisve. Italijoje demokratijos lygis yra aukÅ¡tesnis nei Lietuvoje, nes jie iÅ¡leido G.

S. knygÄ ir nekilo jokių problemų, netgi parlamente buvo tos knygos pristatymas. Demokratija yra demokratija. Jeigu jos nesilaikysime, tai kokia mÅ«sų valstybė. Kaltinamasis P. M. teismo posėdžio, vykusio 2018-12-20, metu nurodė, kad susipažino su pakeistu kaltinimu, savo kaltės nepripažįsta ir nieko prie ankstesnių parodymų nenori pridurti. Atsakydamas į teismo ir prokuroro pateiktus klausimus, nurodė, kad spaudoje dirba visÄ gyvenimÄ , leidybos srityje – nuo 1991 m. VisÄ laikÄ darbavosi Å¡ioje leidykloje.

IÅ¡ pradžių buvo leidykla (duomenys neskelbtini), o po to įkÅ«rė (duomenys neskelbtini). Sujungus abi, liko viena įmonė, kuriai jis vadovauja. Å iuo metu veiklÄ yra sustabdęs. UAB (duomenys neskelbtini) turi du skyrius: „PolitikÄ â€œ ir „Gaires“ „Politika“ leidžia dalykus, susijusius su politika, o „Gairės“ – įvairius leidinius. Yra iÅ¡leidę net eiliuotÄ Å v. RaÅ¡tÄ . Nėra kriterijų, pagal kuriuos atsirenka autorius –jie spausdina viskÄ . Jų leidykla žinoma, kaip necenzÅ«ruojanti autorių.

Per leidyklos veiklos laikotarpį jiems nėra tekę atsisakyti ko nors spausdinti – spausdina visas knygas, jeigu jose keliamos problemos. Nėra nustatę kriterijų, kokias knygas spausdinti, o kokias ne. Jis pats iÅ¡vertė G. S. knygÄ , tiesiog susidomėjęs ja, nes nuo seno domėjosi 1991 m. sausio 13-osios įvykiais ir apie juos rašė. G. S. knygoje pateikiamas alternatyvus požiÅ«ris į oficialiÄ pozicijÄ . Jis suprato, kad knygoje oficiali pozicija yra neigiama, tačiau ji daug kam kelia abejonių.

Ar jis pritaria knygoje išdėstytai pozicijai? Tik tada, kai objektyvus teismas išaiškins įvykius, tik tada jis patikės. Jis atsinešė dviejų liudytojų parodymus. Tai ranka rašyti B. D. ir A. S. parodymai. Jie liudijo po tų įvykių. Atėjęs vienas pilietis iš krašto apsaugos pasakojo, kaip kas buvo. Jie buvo išvežti į Vilnių ir priversti šaudyti iš bokšto, kad galvotų, jog šaudo kariai. B. D. liudijo A. P. byloje. Jis kėlė abejones savo straipsnyje, kad nebuvo viskas taip, kaip nustatė teismai.

Po tų baudžiamųjų bylų nagrinėjimo jis rašė straipsnį apie 1991 m. sausio 13-sios įvykius, ten iÅ¡dėstė savo abejones. Nebuvo taip, kaip oficialus teismas nusprendė. Jei nuo pat valstybės susikÅ«rimo pradedama meluoti, tai yra blogai. G. S. knygoje yra ir teisingų, ir neteisingų teiginių. Jis pateikė alternatyviÄ nuomonę, kad bÅ«tų sugrįžta prie problemų sprendimo. Jo nedomina kitos valstybės žinybos. KÄ norėjo, tÄ iÅ¡dėstė. Rusų teismų sprendimų nėra skaitęs. Mano, kad BPK 444 straipsnio nuostatos leidžia, esant naujoms aplinkybėms, vėl sugrįžti prie bylų svarstymo.

Leidykla nėra spausdinusi Lietuvos teismų sprendimų Å¡ia tema. Jie nespausdina teismų sprendimų. Sutiktų spausdinti teismo sprendimÄ , jei ateitų ir papraÅ¡ytų žmogus. Liudytoja L. K. teisme nurodė, dirba nacionalinėje M. M. bibliotekoje skyriaus vyresniÄ ja bibliotekininke. Biblioteka naujas knygas gauna Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-12-06 nutarimo Nr. 999 pagrindu po du leidinio egzempliorius, kai ledinio tiražas didesnis nei 25 vnt. Leidyklos įpareigotos pateikti leidinių egzempliorius.

Biblioteka 2017 m. vasario 8 d. gavo 3 egzempliorius G. S. knygos, iÅ¡ kurių 2 atiteko M. M. bibliotekai, o vienas – Kauno vieÅ¡ajai bibliotekai. Tie 3 knygos egzemplioriai buvo bibliotekai palikti. Vieni leidiniai yra priimami su priėmimo-perdavimo aktu, kiti atneÅ¡ami be lydimojo dokumento. Šį kartÄ biblioteka leidinius gavo be lydimojo dokumento. Toks pateikimas yra įrasta praktika. Jie pasižymi, kokia leidykla kokį leidinį paliko prie tarnybinio įėjimo, kur yra staliukas ir vežimėlis. Biblioteka gavo tris leidinius, tačiau nematė, kas juos atnešė.

Paliktas naujas knygas tvarko tÄ pačiÄ arba kitÄ dienÄ . Leidiniai registruojami bibliotekos vidinėse bazėse, jie inventorizuojami. Vienas egzempliorius keliauja į Nacionalinės spaudos archyvÄ ir skaitytojams neduodamas, o kitas skiriamas bibliotekos skaitytojams. Tuos du egzempliorius atidavė, atvykusiems pareigÅ«nams, trečiasis buvo iÅ¡vežtas į KaunÄ . Jie nežiÅ«ri leidinių turinio, tik per 2-3 dienas užregistruoja leidinius duomenų bazėse ir inventorizuoja. Nežino, ar jų įstaiga turi tikrinti gaunamų knygų turinį.

Ji tik tikrina, ar leidyklos, vykdydamos minėtÄ nutarimÄ , pateikia privalomus iÅ¡leistų knygų egzempliorius. Minėta knyga pas juos buvo apie 1 mėnesį. Nežino, ar ji pateko skaitytojams. Liudytoja V. G. M. teisme nurodė, kad P. M. yra jos vadovas, leidyklos direktorius. Juodu kartu dirba nuo 1993-1994 m. Jų darbo vietos skirtingose patalpose. Paprastai direktorius darbus jai atneÅ¡a. Didesnio bendravimo tarp jos ir vadovo nėra. Ji nesidomi, kokiu tiklsu yra leidžiama knyga. TÄ kartÄ jis kaip įprasta atnešė USB ar diskÄ , kurio turinį ji įsirašė į kompiuterį ir sumaketavo, t. y. atliko techninį darbÄ .

Direktorius perskaitė tekstÄ . Kai knyga buvo baigta, jÄ perdavė į spaustuvę. Knygos pavadinimas (duomenys neskelbtini). Su kaltinamuoju apie tÄ knygÄ nekalbėjo, ji knygos neskaitė. Vadovo politinių pažiÅ«rų nežino, su juo niekada nėra kalbėjusi apie Sausio 13-osios įvykius. Liudytoja nežino, kas parengė tÄ knygÄ ir sumokėjo už jos iÅ¡leidimÄ . Su P. M. kalbėjosi apie tai, kad pas jÄ buvo atėję pareigÅ«nai dėl knygos, o jis pasakė, kad leidykloje buvo atlikta krata. Liudytojas K.

B. (K. B.) teisme parodė, kad seniai pažįsta kaltinamÄ jį, yra girdėjęs apie leidyklÄ . Apie G. S. knygÄ sužinojo iÅ¡ spaudos, ja susidomėjo. Knyga tuo metu jau buvo ir internete. Jis pagalvojo, kad Å¡iÄ knygÄ bÅ«tų įdomu turėti Lietuvoje, kad bÅ«tų gerai jÄ iÅ¡versti į lietuvių kalbÄ . Pats pabandė iÅ¡versti kompiuteriu. Kad knygÄ reikia iÅ¡leisti Lietuvoje, buvo jo mintis. Nepamena, ar nuėjo į leidyklÄ (duomenys neskelbtini), ar pas P. M.. Nuvyko atlikto knygos vertimo ir be knygos originalo kalba.

Pokalbio metu, kaltinamojo paklausė, ar tai jo nedomina. Nežino, ar tuo metu P. M. jau žinojo apie Å¡iÄ knygÄ . Leidėjui pažadėjo knygÄ iÅ¡versti ir atsiųsti. TurbÅ«t, siuntė elektroniniu bÅ«du, bet leidėjui jo vertimas nepatiko. Girdėjo tai, kad knygynai Å¡ios knygos nepriima platinti. Jis pats domėjosi knygynuose, kodėl Å¡i knyga nėra platinama. Jam atsakė, kad tokios knygos nėra, jos knygynai neturi. Su P. M. pakalbėjo, kad gali jam padėti Å¡iÄ knygÄ iÅ¡platinti. Jis pasiÅ«lė P. M. iÅ¡leisti knygÄ .

Å i knyga buvo iÅ¡versta ir iÅ¡leista, kad žmonės skaitytų, susipažintų su knygos turiniu. Nesvarbu, ar jis pritaria, ar ne Å¡ios knygos turiniui, nesi yra daug nuomonių. P. M. jam grÄ Å¾ino knygos vertimÄ , pasakęs, kad vertimas blogas. Jis nežino, kokiu tikslu P. M. iÅ¡vertė ir platino Å¡iÄ knygÄ . Su kaltinamuoju nebendrauja jiems buvo nurodyta, kad negalima jos platinti. Å iÄ knygÄ iÅ¡leido leidykla (duomenys neskelbtini), o kas apmokėjo leidimÄ , jam nėra žinoma. G. S. žino, kaip žurnalistę.

Su P. M. apie knygos turinį, jos vertinimÄ , teismų priimtus sprendimus, nekalbėjo. Knygoje apraÅ¡omas periodas Lietuvai yra svarbus. Reikia, kad geriau žmonės suprastų to metų įvykius. Anksčiau jis nėra siÅ«lęs iÅ¡leisti knygų, tai pirma jo pasiÅ«lyta knyga. Jų centras dabar yra „miegantis“. Å is centras užsiima juridiniais klausimais, tačiau dabar veiklos nevykdo. Konstitucija garantuoja žodžio laisvę, todėl jis nustebintas vykstančio proceso. Specialistas T. J. teisme nurodė, kad yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius, turintis politikos mokslų daktaro laipsnį, kurį gavo prieÅ¡ 12 m.

Jo disertacijos tema buvo skirta komunikacijos saugumui, joje rašė apie dezinformacijos naudojimÄ Ä¯vairiems neteisėtiems tikslams. Jis tvirtina savo pateiktÄ specialisto iÅ¡vadÄ . 2017 m. spalio 31 d. gavo užduotį atlikti į lietuvių kalbÄ iÅ¡verstos G. S. knygos (duomenys neskelbtini) tyrimÄ . Jam buvo pateikta pati knyga, lietuviÅ¡kas knygos vertimas. PraÅ¡yta nurodyti Å¡ioje knygoje esančius teiginius, kuriuose skleidžiamas vieÅ¡as pritarimas tiek Lietuvos Respublikos ir Europos SÄ jungos teisės aktais arba įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintiems genocido ir kitiems nusikaltimams žmoniÅ¡kumui arba karo nusikaltimams Sovietų SÄ jungos ir nacistinės Vokietijos įvykdytai agresijai prieÅ¡ Lietuvos RespublikÄ , Sovietų SÄ jungos ir nacistinės Vokietijos įvykdytiems Lietuvos Respublikos teritorijoje ar prieÅ¡ Lietuvos Respublikos gyventojus genocido ir kitiems nusikaltimams žmoniÅ¡kumui arba karo nusikaltimams, arba, kas Å¡iuo atveju buvo svarbiausia, 1990-1991 m.

įvykdytiems sunkiems nusikaltimams Lietuvos Respublikai arba labai sunkiems nusikaltimams Lietuvos Respublikos gyventojams, jų neigimas, menkinimas. Jo užduotis – nurodyti konkrečius teiginius, konkrečius knygos puslapius, kuriuose yra Å¡ie teiginiai, pateikti argumentus, pagrindžiančius, kad tai padaryta grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu bÅ«du arba dėl to buvo sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka. Susipažinęs su Å¡ia knyga, atidžiai jÄ perskaitęs, pastebėjo, kad joje nuosekliai, periodiÅ¡kai kartojami tie patys teiginiai, remiantis padarytais interviu.

Iš knygos medžiagos buvo neįmanoma nustatyti, ar tie interviu yra autentiški ar išgalvoti. Remiantis tais atliktais interviu su 1991 m. sausio 13-osios įvykių dalyviais ar tariamais dalyviais, kai kuriais atvejais jų giminaičiais, artimaisiais, buvo nuolat kartojami teiginiai, kad 1991 m. sausio 13-osios įvykiai buvo iš esmės surežisuoti Lietuvos valdžios, o žuvusieji tų įvykių metu žuvo nuo lietuvių rankų, kaip provokacijos aukos, arba buvo pristatyti į morgus jau iš kitų vietų, papildomai jiems padarant šautines žaizdas, šaudant į jų kūnus.

Surinkęs visus tuos teiginius jis galėjo konstatuoti, kad knygoje tikslingai ir nuosekliai yra neigiama 1990-1991 m. vykdyta agresija prieÅ¡ Lietuvos RespublikÄ , neigiami toje agresijoje dalyvavusių asmenų labai sunkÅ«s ir sunkÅ«s nusikaltimai Lietuvos Respublikai ir Lietuvos Respublikos gyventojams, nėra niekaip pripažįstami jau buvę teismų sprendimai, kuriuose buvo nustatyta tokia agresija. Jis taip pat nurodė, kad minėtų nusikaltimų neigimas nėra atliekamas grasinančiu bÅ«du, kad taip pat negalima teigti, kad dėl to buvo sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka, tačiau, jo manymu, tai daroma užgauliu ir įžeidžiančiu bÅ«du.

Jis pateikė savo argumentus, kodėl taip mano. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad buvo formuojama nuomonė, jog dalis 1991 m. sausio 13-Ä jÄ Å¾uvusių taikių žmonių kÅ«nų buvo atvežti iÅ¡ kitų Lietuvos vietų, patys kÅ«nai buvo tikslingai sudarkyti po mirties, kad bÅ«tų galima apkaltinti sovietinius karius. Tai demonstruoja nepagarbÄ Å¾uvusiems, jų artimiesiems bei užgauna ir įžeidžia gynusių Lietuvos nepriklausomybę ir 1991 m. sausio 13-osios naktį stovėjusių prie Televizijos bokÅ¡to ir ten žuvusių žmonių atminimÄ .

IÅ¡vadoje tai iÅ¡dėstoma detaliau, pateikiami konkretÅ«s argumentai. Knygoje Å¡alia Å¡ių teiginių nei autorė G. S., nei leidėjas, kuris parengė įžangÄ , nenurodo to, kad buvo priimti Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, kuriais buvo pripažinta sovietinių karių agresija, t. y. nėra abejojama tais teiginiais, kurie nurodyti pačioje knygoje. Leidėjo žodis Å¡iuo atveju taip pat yra labai svarbus, nes tokio tipo kÅ«riniai gali bÅ«ti visuomenei pateikiami dvejopai. Vienu atveju, leidinys pateikiamas be jokio paaiÅ¡kinimo, be kritinės nuomonės ir argumentų, kodėl yra leidžiami tokie tikrovės neatitinkantys alternatyvÅ«s aiÅ¡kinimai ir tai galima traktuoti kaip tiesiog pritarimÄ , o ne kritiÅ¡kÄ perteikimÄ jau paties autoriaus versijos.

Kitu atveju, tokie Å¡altiniai leidžiami su detaliais paaiÅ¡kinimais pateikiant visÄ Ä¯manomÄ informacijÄ , labai akivaizdžiai atkreipiant dėmesį, kad reikia kritiÅ¡kai vertinti atitinkamÄ originaliame leidinyje pateiktÄ informacijÄ , ir paaiÅ¡kinant, kodėl pati informacija gali bÅ«ti žalinga. Specialistas nurodo, kad „Leidėjų žodžio“ atveju jis ieÅ¡kojo tam tikrų užuominų, bet nerado. Vadinasi, lieka vienintelis variantas, kad Å¡i knyga buvo leidžiama be jokių paaiÅ¡kinimų ir nuorodų, kad joje pateikiama informacija gali bÅ«ti neteisinga.

Jis atidžiai vertino leidėjo įžangÄ . IÅ¡vadoje nurodė, kad yra visiÅ¡kai nekritiÅ¡kai vertinamas originalus kÅ«rinys ir nebandoma abejoti G. S. pateikta informacija, nėra aiÅ¡kinamas knygoje pateikiamų interpretacijų prieÅ¡taravimas Lietuvos Respublikos teismų ir kitų oficialių institucijų priimtiems nutarimams dėl 1991 m. sausio 13-osios ir Medininkų nusikaltimų. „Leidėjų žodžyje“ jis neaptiko kažkokių naujų faktų, kuriais bÅ«tų įžeidžiamas ar užgauliai neigiamas nusikaltimas, tačiau teigiama, kad nėra objektyviai iÅ¡tirtos 1991 m. sausio 13-osios d. ir 1991 m. liepos 31 d., tai yra Medininkų žudynės, kad yra pradanginami dokumentai, kad bandoma grasinti liudininkams, na ir tiesiog vertinamas pats Å¡ių įvykių procesas, bet ne faktai, žuvusiųjų atminimas, kiti aspektai.

Įžangoje užuominų apie kitÄ nuomonę gali bÅ«ti, bet ji nėra pateikiama, kaip paties leidėjo pozicija, kuriÄ jis galėtų pristatyti kaip savo. Atitinkamai iÅ¡ visos įžangos susidaro labai akivaizdi iÅ¡vada, kad leidėjas pritaria bÅ«tent originalaus kÅ«rinio turinio interpretacijai. Paprastai, kai kalbama apie propagandÄ ar dezinformacijÄ , kalbama ne apie kažkokiÄ asmeninę nuomonę, bet nukreiptÄ Ä¯ valstybinės reikÅ¡mės objektus, faktus, galbÅ«t istorines interpretacijas. Tai paprastai yra ne kažkokio vieno asmens užmojis, bet organizacijų, valstybių, savų institucijų pastangos diskredituoti kažkokiÄ oficialiÄ pozicijÄ .

BÅ«tent diskreditavimas, neigimas oficialių faktų, bandymas pateikti kitokiÄ interpretacijÄ , bandymas manipuliuoti visuomenės nuomone, yra laikomas pagrindiniu propagandos ir dezinformacijos tikslu. Å iÄ knygÄ jis laiko nuosekliai vykdomos propagandos ir dezinformacijos vienu iÅ¡ elementų, kuriuo bandoma visuomenėje sužadinti abejones dėl oficialios įvykių interpretacijos, bandoma sukelti, galbÅ«t, netgi pasipiktinimÄ oficialiais valdžios sprendimais ir, jeigu vertinti platesne prasme, iÅ¡ esmės paneigti 1991 m. sausio 13-osios visų įvykių prasmę, apversti jÄ aukÅ¡tyn kojomis.

Be abejo, tai nėra vienkartinis veiksmas, esame susidÅ«rę su kitokiais informaciniais praneÅ¡imais iÅ¡ užsienio valstybių ir Lietuvoje skleidžiamų, kurie vienaip ar kitaip kartoja tÄ pačiÄ pagrindinę mintį. 1991 m. sausio 13-osios, Medininkų žudynių epizodai yra labai dažnai naudojami propagandos ir dezinformacijos tikslais. „Leidėjų žodyje“, pasiraÅ¡ytame kaltinamojo P. M., esantis teiginys: „Juo labiau, kad iÅ¡tisÄ ketvirtį amžiaus Lietuvoje nebaigiamos (net nepradedamos!) objektyviai iÅ¡tirti 1991-ųjų metų sausio 13-osios, tų pačių metų liepos 31-osios (Medininkų) žudynės, vėlesnės kai kam neįtikusių asmenų paslaptingos mirtys, - net pradanginant dokumentus bei vertingus liudininkų parodymus ir iÅ¡keliant absurdiÅ¡kas versijas“ taip pat yra įtrauktas į iÅ¡vadÄ .

Specialisto manymu, tai aiÅ¡kiai rodo tÄ pritarimÄ visiems faktams, kurie yra nurodyti knygoje ir atitinkamai toks pritarimas G. S. iÅ¡dėstytoms versijoms, kalbant ir apie minėtÄ â€žkai kam neįtikusių asmenų paslaptingas mirtis“, iÅ¡ esmės prisideda prie to paties įžeidžiančio viso knygos turinio. Teisė turėti savo nuomonę, kai kalbama apie konkrečius faktus ir jie yra neigiami, tai nėra vien tik žodžio laisvė, bet elementarus žinomų faktų neigimas, kitaip tariant – melas.

Tarp nuomonės ir melavimo yra skirtumas. Net ir be ypatingos eksperto vertinimo, tai yra gana skirtingi dalykai. Jis į Å¡iuos faktus žiÅ«rėjo, kaip į jau pripažintus faktus, nes tai pripažino ir Lietuvos Respublikos teismai ir Europos Žmogaus Teisių Teismas. Å iuo atveju nebėra poreikio ginčyti tų oficialiai pripažintų agresijos aktų, o visa kita yra tik bandymai pateisinti tuos nusikaltimus, galbÅ«t, kažkaip reabilituoti tuos nusikaltimus dariusius asmenis, ir, kaip minėjo, greičiausiai turint tikslÄ skleisti dezinformacijÄ , siekiant manipuliuoti visuomenės nuomone ir plačiai visuomenei sukelti abejones dėl jau oficialiai pripažintų faktų.

Tokiai jo pozicijai neturi jokios įtakos nei atlygio dydis, nei apskritai atlygio faktas. Jam tai nėra tipinė užduotis ir Å¡iuo atveju jos ėmėsi ne dėl kažkokio atlygio, o tiesiog suvokdamas, kad jo praÅ¡o kaip eksperto panaudoti savo žinias ir įgÅ«džius. Dėl kaltinamojo klausimo, ar jam nekilo abejonių dėl to, kad G. S. knygoje buvęs LKP TSKP sekretorius ir kiti interviu dalyviai teigia, jog alternatyviÄ versijÄ patvirtinantys dokumentai, liudininkų parodymai buvo surinkti ir perduoti prokuratÅ«rai, tačiau vadinamųjų perversmininkų byloje buvo urmu atmesti, net nesigilinant į visus dokumentus ir liudininkų parodymus, prieÅ¡taraujančius V.

L. ir A. B. versijoms, tai nėra nei kažkaip įrodoma nei konkrečiais faktais patikrinti argumentai. Pats knygos žanras niekaip neleidžia patikrinti šitų teiginių ir atitinkamos interpretacijos. Kas buvo pateikta ir atmesta, jam neleidžia abejoti, kad oficialios Lietuvos Respublikos institucijos elgėsi pagal galiojančias taisykles ir vykdė tyrimus taip, kaip turėtų būti. Jo užduotis nebuvo lyginti kūrinių, t. y. V. P. knygos (duomenys neskelbtini), A. P. (duomenys neskelbtini), J. K. (duomenys neskelbtini), G.

G. (duomenys neskelbtini) ir kitų su Å¡iuo konkrečiu vertinamu kÅ«riniu. Jis neturėjo tokios užduoties ir tokio ketinimo. Dalį minėtų kÅ«rinių jis žino ir yra skaitęs, bet, kaip ir minėjo, neturėjo tikslo lyginti skirtinguose kÅ«riniuose pateikiamų faktų. Jis vertino tik šį konkretų kÅ«rinį, bÅ«tent G. S. knygÄ , kaip atskirÄ objektÄ , nesusijusį su kitais, anksčiau leistais kÅ«riniais. Jis neturėjo vertinti visos įmanomos knygoje pateiktos informacijos arba interpretacijų.

Juo labiau, kad tai nėra tas Å¡altinis, kurio patikimumas bÅ«tų aukÅ¡tas. Å iuo atveju nėra galimybių apskritai patikrinti tokiÄ informacijÄ , kuri ten buvo pateikta. Tai nebuvo jo užduoties objektas. Jo manymu, kad tokiÄ informacijÄ , jeigu kažkas ir turėtų tikrinti, tai turėtų bÅ«ti daroma oficialiu tyrimo bÅ«du, galbÅ«t, kreipiantis į ikiteisminio tyrimo institucijas. Kaltinamasis turėjo teisę pasirinkti, kaip vertinti Å¡itÄ kÅ«rinį ir tÄ padarė labai akivaizdžiai, savo įžangoje pritardamas Å¡itam kÅ«riniui, ir tai buvo jo pasirinkimas.

Tai specialistas ir iÅ¡dėstė iÅ¡vadoje: tarp galimybių kÅ«rinį vertinti kritiÅ¡kai ir jį priimti visiÅ¡kai taip, kaip jis yra pateikiamas, buvo pasirinktas variantas priimti kÅ«rinį ne kritiÅ¡kai, o pritarti visiems jo teiginiams. „Leidėjų žodyje“ pateikiamos abejonės yra bÅ«tent įžanga į visus tuos argumentus, kuriuos pateikia G. S.. Kiek suprato, kaltinamojo tikslas ir buvo tais G. S. teiginiais neigti jau Lietuvos Respublikos teismų priimtus sprendimus, tai yra kaltinamasis abejoja Lietuvos teismų sprendimais ir kaip savo argumentÄ pateikia G.

S. kÅ«rinį. Užduotyje nebuvo praÅ¡oma dėstyti jo minčių, nesusijusių su konkrečiais teiginiais, juo labiau, dėstyti nuomonę apie kitose Å¡alyse iÅ¡leistus leidinius, jų atitikimÄ kitų Å¡alių įstatymams. Visa tai, kas jam pasirodė svarbu, t. y. konkretÅ«s argumentai, kurie buvo suformuluoti Å¡ioje knygoje ir skirti iÅ¡siaiÅ¡kinti labai konkretiems klausimams, pateikta iÅ¡vadoje. Visos kitos nuomonių interpretacijos nereikalingos iÅ¡vadoje. Jeigu minėtoje knygoje bÅ«tų pateikti ne tik autorės G.

S. teiginiai, tačiau ir teismų sprendimai, tai yra pateikta nevienpusiÅ¡ka nuomonė, jo manymu, tai bÅ«tų visai kitoks knygos žanras ir kitoks jos vertinimas. Gali paminėti bene geriausiai žinomÄ pavyzdį – Adolfo Hitlerio knygÄ â€žM. K.“ („Mano kova“), kuri, kaip originalus kÅ«rinys, yra draudžiama daugelyje Å¡alių, nes propaguoja nacizmÄ , genocidÄ , tačiau tÄ knygÄ yra leidžiama leisti su komentarais ir paaiÅ¡kinimais, kuriuose labai konkrečiai nurodoma, kokie teiginiai prieÅ¡tarauja žmogaus teisėms, tarptautinėms normoms, kuo tie teiginiai yra kenksmingi, kokias pasekmes jie sukėlė, t. y. toks kÅ«rinys gali bÅ«ti naudojamas, kaip istorinis Å¡altinis, bet yra privaloma sÄ lyga – jo mokslinių, akademinių vertinimų, jau esamos situacijos analizės pateikimas.

Tik tokiais atvejais net ir kÅ«riniai, kurie galėtų bÅ«ti uždrausti, yra leidžiami, kaip tam tikras tyrimo, mokslinis Å¡altinis. Nuomonės reiÅ¡kimas turi tam tikras ribas ir, jo manymu, Lietuvos Respublikos įstatymai gana aiÅ¡kiai nurodo, kada negalima teigti tam tikrų teiginių, kurie skatina neapykantÄ , skatina arba tų nusikaltimų pripažinimÄ . Tos ribos, jau net ir teisine prasme, yra gana aiÅ¡kiai apibrėžtos. Tai leidžia visuomenėje turėti tam tikrÄ sutarimÄ , kur yra disputas, nuomonių apsikeitimas, o kur jau veikla, nukreipta į tam tikras žalingas pasekmes – melavimas, apgaudinėjimas, tikslingas kenkimas ir kiti dalykai.

Jo tyrimo objektas nebuvo lyginti Å¡iÄ knygÄ su kitais kÅ«riniais. Juo labiau, kad Å¡ioje knygoje nėra naudojami tipinio akademinio teminio citavimo metodai, nėra nuorodų į kažkokias kitas knygas. Tyrimo objektas buvo tik Å¡i konkreti knyga. Tuo atveju, jei teismui priims apkaltinamÄ jį nuosprendį specialistas prašė iÅ¡laidas už specialisto iÅ¡vados parengimÄ (345 eurus) pripažinti proceso iÅ¡laidomis. Ekspertė G. H. teisme nurodė, kad Å¡ioje byloje atliko ekspertinį tyrimÄ . Ji yra teismo ekspertų sÄ raÅ¡e, turi 16 m. ekspertės darbo patirties.

Ji baigusi Vilniaus UniversitetÄ , yra humanitarinių mokslų daktarė. Ji patvirtino savo iÅ¡vadÄ ir nurodė, kad iÅ¡vada susideda iÅ¡ dviejų dalių: dėl knygos ir dėl leidėjo įžangos. Atlikdama knygos tyrimÄ , siekė atsakyti į suformuluotus klausimus, savo kompetencijos ribose. Ji atsakė į klausimus, susijusius su kalba, kaip ekspertė - lituanistė. Kalbant apie G. S. knygÄ , jos tekstas ir kalbinė iÅ¡raiÅ¡ka nėra Å¡iurkÅ¡ti, bet ji konstatavo turinio užgaulumÄ . IÅ¡vadoje apibendrinama tai, kas raÅ¡oma tyrimo dalyje, tik pastarojoje dalyje pateikiama plačiau.

Knygoje yra kalbama, kad patys bokÅ¡to gynėjai elgėsi agresyviai, patys stÅ«mė žmones po tankais. 1991 m. sausio 13-osios gynėjai įvardijami „ekstremistais“, „teroristais“. Patys savaime Å¡ie žodžiai nėra vulgarizmas ar žargonas, bet jie turi stipriÄ neigiamÄ reikÅ¡mę. LingvistiÅ¡kai užgaulumas reiÅ¡kia žeminimÄ , įžeidinėjimÄ , žeidžiančios leksikos naudojimÄ . Kai kuriose knygos iÅ¡traukose teigiama, kad žmonės žuvo ne prieÅ¡ bokÅ¡to, o autoįvykiuose (pvz., teigiama, kad I.

Š. kūnas buvo sušaudytas lavoninėje). Tai jau turinio užgaulumas, nes taip interpretuojant žeminamas mirusiojo atminimas. Kalbant apie mirusius (kad jie net nebuvo prie bokšto, o sušaudyti lavoninėje) menkinanti ne kalbinė raiška, o visuma – užgaulus traktavimas, pasireiškiantis mirusiųjų atminimo žeminimu. Knygoje pasisakant dėl 1991 m. sausio 13-sios įvykių yra mažiau kalbinio užgaulumo, o kalbant apie Medininkų žudynes daugiau kalbinio užgaulumo, nes muitininkai įvardijami kaip kyšininkai, nusikaltėliai, t. y. tokiame kontekste.

Išvadoje užgaulumas vertinamas lingvistiškai, o ne teisiškai. Knygos autorė, rašydama apie 1991 m. sausio 13-osios įvykius jų reikšmės nesumenkina. Jie traktuojami, kaip reikšmingi. Menkinimas šiuo atveju yra nukreiptas prieš įvykio dalyvius. Medininkų žudynių atveju pats įvykis pateikiamas, kaip nereikšmingas, nesvarbus tautos atminimui (Išvados 2 pastraipa, l. 14). Medininkų žudynės ironiškai įvardijamos „amžiaus nusikaltimu“ – naudojant perkeltinę reikšmę, teigiama, kad tai tiesiog kriminalinis įvykis, o ne joks politiškai svarbus nusikaltimas.

Pats žodis muitininkai raÅ¡omas kabutėse, taip duodant suprasti, kad jie nebuvo jokie oficialÅ«s valstybės tarnautojai. Dėl knygos įžangos „Leidėjų žodis“ iÅ¡vada yra daugiasluoksnė. Įžangos teiginiu: „žudynes, įvykdytas, norint sukompromituoti tarybinius karius“ neigiama, jog Sovietų SÄ jungos kariniai daliniai įvykdė 1991 m. sausio 13-osios žudynes. IÅ¡vadoje pasakoma, kad tas neigimas nėra Å¡iurkÅ¡tus, kaip kad knygoje. Įžangos autoriaus pritarimas knygos teiginiams matyti iÅ¡ IÅ¡vados tiriamosios dalies (3.1 p., l. 14).

Pačioje iÅ¡vadoje negalima taip iÅ¡samiai paraÅ¡yti, kaip tiriamojoje dalyje. IÅ¡skiriamos trys pastraipos, kuriose kalbama apie įvykius. Pirmoje leidėjas raÅ¡o, kad solidžiausias komentaras apie 1991 m. sausio 13-osios įvykius pateikiamas V. P. knygoje (duomenys neskelbtini), t. y. įžangos autorius cituoja kitos knygos autorių, tačiau tÄ kitÄ knygÄ ir pats įvertina, kaip „bene solidžiausiÄ informacijÄ ir komentarÄ â€œ ta tema, taip pasakydamas, kad tai informacija, kuria verta remtis. „Leidėjų žodyje“ cituojamas(duomenys neskelbtini) autorius, kuris raÅ¡o, kad 1991 m. sausio 13-osios aukos guli ant žudynių organizatorių V.

L. ir A. B. sÄ Å¾inės. Neigimas vyksta, naudojant dvi strategijas. Pirmas bÅ«das: neigiamas SSRS karinių dalinių dalyvavimas (jie neÅ¡audė, nedalyvavo žudynėse); antras bÅ«das: teigimas, pateikiant kitÄ versijÄ (žudė lietuviai, užsienio agentai). Vadinasi, kariniai daliniai nedalyvavo, o žudė kažkas kitas. Pasakoma, kad organizavo patys lietuviai, o ne Sovietų SÄ jungos kariniai daliniai. „Leidėjų žodyje“, cituojant V. P. knygÄ (duomenys neskelbtini), ja remiantis, kaip solidžia, patikima informacija, pritariama pozicijai, kad ne Sovietų SÄ jungos kariniai daliniai įvykdė agresijÄ .

Toliau kitoje pastraipoje tai plėtojama. „Leidėjų žodžio“ raÅ¡ytojas nurodo, kad iÅ¡leidus V. P. knygÄ (duomenys neskelbtini), kilo triukÅ¡mas, tačiau Å¡i informacija ir komentaras ne tik kad nebuvo paneigta, bet ir pasipildė kitų autoritetingų asmenų liudijimais. Taip raÅ¡oma, kad Å¡ioje knygoje pateikta informacija yra teisinga ir kad autoritetingi yra liudytojai, kurie teigia prieÅ¡ingai Lietuvos valstybės pozicijai, iÅ¡nagrinėjus bylas. Trečioje pastraipoje Įžangos autorius neigia, kad atlikti objektyvÅ«s tyrimai dėl Medininkų žudynių, kad nustatyti kaltinamieji.

LingvistiÅ¡kai „Leidėjų žodžio“ kalba nėra vulgari ar įžeidžianti, o dėl turinio pobÅ«džio pasisakyta tiriamojoje dalyje. „Leidėjų žodžio“ mintys nėra iÅ¡plėtotos, todėl lingvistiÅ¡kai negalima įvertinti neÅ¡aliÅ¡kai. Tiriamojoje dalyje, 15 lapo pačiame virÅ¡uje, ji nurodė apibendrindama, kad skaitytojas tekstÄ gali priimti kaip užgaulų dėl jame pateiktų teiginių turinio. Kadangi tekstas nėra iÅ¡plėtotas, kaip kad knyga, jame nėra pateikta tiek informacijos, tai ji, kaip lingvistė, nevertino, kaip kad skaitytojas gali priimti.

Ji lingvistiniu požiÅ«riu vertino kalbÄ ir turinį, sakydama, kad jis „Leidėjų žodžio“ atveju nepakankamai iÅ¡plėtotas. Teisinis vertinimas nėra jos kompetencija. Tai turi bÅ«ti nustatyta, aiÅ¡kinantis, kaip tai visuomenė mato. Dėl „Leidėjų žodžio“: ar pati kalbinė raiÅ¡ka yra įžeidžianti (IÅ¡vados 2 p.). Anksčiau atlikdavo tyrimus, ar yra įžeidimas. Yra tam tikri žodžiai, kurie turi menkinamÄ reikÅ¡mę. Prie tokių žodžių žodynuose yra pažymėta, kad jie menkinantys (menk., niek.).

Įžeidimas – tai žodžiai, turintys menkinamÄ jÄ reikÅ¡mę. Kai kurie žodžiai patys savaime nėra menkinantys, niekinantys, bet turi neigiamÄ reikÅ¡mę. Jais įvardintas žmogus yra menkinamas. Vertinant kalbinę raiÅ¡kÄ , atsižvelgiama į menkinančiÄ , niekinančiÄ reikÅ¡mę. Žodžiai, kurie žodyne neįvardinti, kaip turintys menkinančiÄ reikmę, tokie, kaip „separatistas“, irgi gali bÅ«ti vertinami, kaip turintys neigiamÄ reikÅ¡mę. Visuomenėje suprantama, kad „separatistas“ - tai neigiamas žodis.

Gali bÅ«ti, kai kalboje nėra pavartota niekinančių, menkinančių žodžių, tačiau pats kalbos turinys, kontekstas, turi menkinančiÄ , niekinančiÄ reikÅ¡mę, t. y. pats kontekstas yra užgaulus. Vertinant „Leidėjų žodį“, jame nėra menkinančių, niekinančių žodžių, kuriuos galėtų įvertiniti, kaip įžeidžiančius. Pats turinys, kai komentuojamas kito autoriaus kÅ«rinys, skaitytojo gali bÅ«ti priimtas, kaip įžeidžiantis dėl iÅ¡sakomų minčių.

Svarbu ir tai, ko autorius siekia, kad taip elgiamasi kryptingai, kaip kad G. S. knygoje, kur kryptingai pasirenkami komentarai ir požiūris. Lietuviška knygos įžanga yra per trumpa ir neišplėtota. Nagrinėjamu atveju, „Leidėjų žodžio‘ kalbinėje dalyje neatsispindi menkinanti reikšmė, tačiau kryptingai pasirenkami komentarai, tam tikras požiūris. Užgaulus ir įžeidžiantis – tai praktiškai sinonimai. Žodynuose yra pažymėti prie žodžių trumpiniai (niek. ar menk.).

Niekinantis gal kiek stipresnis. Å ių žodžių atskyrimas yra subjektyvus. Užgaulus, kuris menkina, niekina, įžeidžia. ApibÅ«dinimo „įžeidžiantis“ ji stengėsi vengti, kad nesimaiÅ¡ytų su teisiniais dalykais. Užgaulumo sÄ voka BK taip pat nėra aiÅ¡ki. IÅ¡vadoje vartojami žodžiai (menkinantis ir pan.) tik lingvistine prasme. Ji, kaip valstybinės įstaigos ekspertė, gauna fiksuotÄ atlyginimÄ , kuris nepriklauso nuo atliekamo darbo dydžio. Už atliktÄ ekspertizę, kuri įvertinta 1336,40 Eur apmokėjo valstybė.

Ekspertizės įkainavimas valandinis, reikėjo skirti daug valandų knygos ekspertizei iÅ¡ to susidaro kaina. Ji skaitė ir vertino visÄ Ä®Å¾angÄ , nesiekė apraÅ¡yti kiekvienÄ pastraipÄ . Jei analizuotų kiekvienÄ pastraipÄ , reikėtų atskiro bylos tomo. IÅ¡vadoje atsižvelgta į visumÄ ir vertinta kontekste. Atsižvelgta į suformuotus klausimus. Įžangoje dėl V. P. knygos (duomenys neskelbtini) sakoma, kad tai bene solidžiausia informacija tuo klausimu. Įžangos autorius nekalba apie alternatyviÄ informacijÄ .

Jis tik perteikia V. P. informacijÄ , bet pateikia ir savÄ vertinimÄ , vadindamas tÄ informacijÄ solidžia, teigdamas, kad minėta versija pasipildė ir kitų autoritetingų autorių liudijimais. Autorius patvirtina V. P. knygos informacijÄ . Galiausiai komentuoja Medininkų žudynes. AlternatyvÄ Ä®Å¾angos autorius mini, kalbėdamas apie pavieÅ¡intus dokumentus. Toliau kalba, kad bylos iÅ¡tirtos neobjektyviai. „Leidėjų žodyje“ kalbama ne tik apie V. P. knygÄ , bet yra ir Įžangos autoriaus plėtojimas.

Yra iÅ¡sakoma ir P. M. pozicija, kuria pritariama V. P. teiginiams. Yra ir autoriaus dėstymas apie tai, kad yra įrodymų, patvirtinančių tuos teiginius. IÅ¡vadoje nevertinti kaltinamojo autoritetingais pavadintų asmenų liudijimų G. G., K. P.), nes kokias knygas autorius turėjo omenyje iÅ¡ Įžangos neįmanoma žinoti tiek jai, tiek skaitytojui. Apibendrinimas ne apie tai, kad kai kurių autorių kÅ«riniai yra teisingi ar ne, o apie tai ar neigiama, kad Sovietų SÄ jungos daliniai įvykdė žudynes.

Teismo lingvistas nevertina, kur yra nusikaltimas, kur ne. Vertina tai, kas iÅ¡dėstyta tekste. Ji priėjo iÅ¡vados, kad tekste neigiama, jog 1991 m. sausio 13-osios žudynes įvykdė kariniai daliniai. Tai nereiÅ¡kia, kad asmuo bus nuteistas. Ar yra užgaulumas, ne lingvisto kompetencija. Savo iÅ¡vadoje iÅ¡dėstė, kad yra neigimas, svarbu vertinti visÄ kontekstÄ . IÅ¡vadoje pasakoma, kad teksto kalba nėra užgauli, įžeidžianti, o tai yra palanku kaltinamajam. P. M., ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi.

UAB (duomenys neskelbtini) turi dvi leidyklas: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) leidžia politinio pobÅ«džio knygas, o (duomenys neskelbtini)– visas kitas. LeidyklÄ (duomenys neskelbtini) įsteigė jis ir V. P.. Å iam mirus, jo akcijas perėmė sÅ«nÅ«s E. ir A. P.. Å io metu vyksta dalies patalpų perdavimas akcininkams. Pastarieji akcininkai nėra susiję su knygos (duomenys neskelbtini) leidimu. Jis yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovas bei vadovauja leidyklai (duomenys neskelbtini).

Apie G. S. knygÄ jis sužinojo iÅ¡ vieÅ¡os Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos reakcijos dėl jos iÅ¡leidimo Italijoje, pavadinimu „LietuviÅ¡kas sÄ mokslas: kaip žlugo Sovietų SÄ junga ir kas nutiko tiems, kurie bandė jÄ iÅ¡saugoti“. Jis ir ankščiau buvo rašęs apie 1991 m. sausio 13-sios įvykius, jam Å¡i tema įdomi. Ankstesnėse vieÅ¡ose savo publikacijose jis rašė, kad per 1991 m. sausio 13-sios įvykius kažkas Å¡audė į žmonių miniÄ nuo gretimų gyvenamųjų namų stogų, tai pat rašė, kad bokÅ¡to gynėjams buvo siÅ«lomi iÅ¡ Kauno atvežiti ginklai, kurių Å¡ie atsisakė.

Buvo raÅ¡oma V. L. knygoje. Savo publikacijose jis kėlė klausimÄ , kur tie siÅ«lomi ginklai dingo, ar jie nebuvo panaudoti, kodėl teisėsauga, kuri tiria 1991 m. sausio 13-osios įvykius, netyrė Å¡ių aplinkybių. Apie tai jis rašė savo straipsnyje „Kokia spalva politikos jÅ«roje“. Jis nutarė susipažinti su Italijoje iÅ¡leistos knygos turiniu, norėjo įsigyti Å¡iÄ knygÄ . Pavyko gauti Å¡ios knygos rusiÅ¡kÄ leidinį, kurį atvežė pažįstamas iÅ¡ Rusijos. 2016 m. pabaigoje savo iniciatyva nutarė iÅ¡leisti lietuviÅ¡kÄ Å¡ios knygos versijÄ ir skyrė tam savo asmenines lėšas.

Apie tai, kad planuoja iÅ¡leisti knygÄ , pavadinimu (duomenys neskelbtini) sužinojo K. B.. IÅ¡ kur pastarasis apie tai sužinojo, nežino. Jiems bendraujant telefonu, K. B. pasiÅ«lė parengti Å¡ios knygos vertimÄ iÅ¡ rusų kalbos į lietuvių. Jis sutiko. 2016 m. pabaigoje ar 2017 m. pradžioje K. B. parengė Å¡ios knygos vertimÄ , tačiau vertimas buvo prastas, todėl jam teko visÄ darbÄ padaryti pačiam. Jis iÅ¡vertė knygÄ , kuriÄ jam atvežė pažįstamas iÅ¡ Maskvos. Jos pavadinimas buvo „Kas kÄ iÅ¡davė: kaip buvo žudoma Sovietų SÄ junga ir kas nutiko tiems, kurie bandė jÄ iÅ¡gelbėti“.

Knygos autorė – G. S.. Jis susisiekė telefonu su knygos autore. Å i leido jam iÅ¡versti jos knygÄ Ä¯ lietuvių kalbÄ ir jÄ spausdinti, nepraÅ¡ydama autorinio honoraro. Jis su G. S. bendravo tik kartÄ . Pastarosios kontaktus jam davė K. B.. Knygoje nurodytas vertėjas G. P. yra jo pseudonimas. K. B. už vertimÄ pinigų neprašė, o gal ir bÅ«tų prašęs, jei vertimas bÅ«tų kokybiÅ¡kas. 2017 m. sausio 23 d. knygos(duomenys neskelbtini) vertimas buvo baigtas, knyga sumaketuota ir atiduota į spaustuvę AB „Spauda“, esančiÄ Laisvės pr. 60, Vilniuje.

Knyga buvo iÅ¡spausdinta 2017 vasario mėnesį 530 egz. tiražu (atliekant kratÄ patalpose, esančiose Laisvės pr. 60, Vilniuje, buvo rasta bei paimta 230 knygos egz.). 150 egzempliorių jis atidavė K. B., 3 padovanojo M. M. bibliotekai, po 1 egzempliorių perdavė laikraščio(duomenys neskelbtini) redaktorei G. G. ir (duomenys neskelbtini) redaktoriaus pavaduotojui J. I., kitiems savo draugams bei pažįstamiems, taip iÅ¡dalino apie 50 egzempliorių Å¡ios knygos. K. B. domėjosi knygos leidyba bei prašė, iÅ¡leidus knygÄ , dalį tiražo perduoti jam platinti, todėl, kai knyga buvo iÅ¡leista, jos daugiau kaip 150 vnt. perdavė K.

B.. 2017 m. vasario mėnesį, tikslesnės datos nepamena, K. B. atvažiavo į leidyklÄ paimti knygų. Kur jas nuvežė ir kaip ketino platinti, nežino. Atlygis už knygų platinimÄ nebuvo aptartas. Kodėl K. B. pasisiÅ«lė jas platinti, nežino. Kratos metu paimtas knygas, o bÅ«tent 230 egzempliorių, jis ketino pasiÅ«lyti knygynams. KnygÄ (duomenys neskelbtini) iÅ¡vertė pats vienas ir iÅ¡leido savo asmeninėmis lėšomis. Knygos įžangÄ parašė bei po ja pasirašė jis. KnygÄ iÅ¡leido tam, kad Lietuvos žmonės susipažintų su įvairioms versijomis apie Sausio 13-sios įvykius ir Medininkų žudynes ir galėtų padaryti savo iÅ¡vadas.

Visa atsakomybė už iÅ¡leistÄ knygÄ gula ant jo pečių (T. 1, b. l. 39-40). P. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju, parodė, neprisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ . G. S. knygoje (duomenys neskelbtini) nėra jokio užgaulumo ir įžeidžiančio bÅ«do, taip pat nemenkinama Rusijos agresija. Jo suraÅ¡ytame Å¡ios knygos „Leidėjų žodyje“ yra aiÅ¡kiai pasakyta, kad Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas teigia, kad negali bÅ«ti ribojamas ar baudžiamas informacijos paskelbimas, kai ji buvo ankščiau paskelbta kitose visuomenės informavimo priemonėse ir jeigu Å¡i informacija nebuvo paneigta jÄ paskelbusiose visuomenės informavimo priemonėse.

Apie 1991 m. sausio 13-ios įvykius dar 2003 metais rašė V. P. knygoje(duomenys neskelbtini). Jo tvirtinimu, Å¡ioje knygoje Sausio 13-oios aukos guli ant tų žudynių organizatorių V. L. ir A. B. sÄ Å¾inės ir tai nebuvo paneigta. IÅ¡verčiant Å¡iÄ knygÄ ir jÄ iÅ¡leidžiant, buvo remtasi patikimu skydu – Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kuriÄ 1995 m. balandžio 27 d. ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas. Tos konvencijos 10 straipsnio 1 dalis skelbia, kad kiekvienas turi teisę laisvai reikÅ¡ti savo mintis ir įsitikinimus, laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informacijÄ ir idėjas valdžios pareigÅ«nų netrukdomas ir nepaisant valstybės sienų.

Deja, pas mus, tiek Sausio 13-osios įvykių, tiek Medininkų žudynių dokumentai netgi pradanginami, neieÅ¡koma tiesos iÅ¡ esmės. Apie 1991 m. sausio 13-Ä jÄ , apie iÅ¡keltas baudžiamÄ sias bylas jis buvo rašęs straipsnyje (duomenys neskelbtini) dar 2012 m. gegužės mėnesį. Šį straipsnį norėtų pridėti prie bylos. Dėl Å¡ių priežasčių su įtarimais nesutinka. Apie G. S. knygÄ (duomenys neskelbtini), iÅ¡leistÄ italų kalba, jis pirmÄ kartÄ sužinojo iÅ¡ vieÅ¡os Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos reakcijos, kai buvo įteikta nota Italijos vyriausybei dėl Å¡ios knygos pristatymo Romoje.

Po to jis ieÅ¡kojo Å¡ios knygos, domėjosi 1991 m. sausio 13-osios ir 1991 metų liepos 31 d. Medininkų įvykiais, jÄ rado rusų kalba (italų kalba knygos nerado). Jam Å¡iÄ G. S. knygÄ (duomenys neskelbtini) rusų kalba 2016 m. pabaigoje atvežė iÅ¡ Maskvos vienas kolega ir perdavė UAB (duomenys neskelbtini) patalpose. Å i knyga buvo paimta iÅ¡ jo kratos metu. Jis knygÄ perskaitė ir iÅ¡vertė iÅ¡ rusų į lietuvių kalbÄ . PrieÅ¡ tai, jo pažįstamas K. B.pasisiÅ«lė iÅ¡versti Å¡iÄ knygÄ Ä¯ lietuvių kalbÄ , bet pastarojo vertimas buvo nekokybiÅ¡kas, todėl vėliau jis pats atliko vertimÄ Ä¯ lietuvių kalbÄ .

Jo vertimas visiÅ¡kai atitinka G. S. knygos „Kto kogo predal“ originalÄ . Vertimo rankraÅ¡tinis variantas buvo iÅ¡ jo paimtas kratos metu. Jis nesutinka su kai kuriomis G. S. knygoje spausdintų įvairių žmonių mintimis apie nurodytus įvykius, kurias jie pasakė jų duotuose interviu G. S.. Apie tai jis buvo parašęs ir Å¡ios knygos „Leidėjų žodyje“, nurodydamas PrancÅ«zijos raÅ¡ytojo mintį: „ŠimtÄ kartÄ nesutinku su JÅ«sų nuomone, bet pasiryžęs tÅ«kstantį kartų atiduoti gyvybę už tai, kad JÅ«s tÄ nuomonę galėtumėte nevaržomai iÅ¡sakyti“.

Jis mano, kad demokratinėje Å¡alyje turi teisę turėti savo nuomonę ir jÄ laisvai reikÅ¡ti. Dabar negali tiksliai pasakyti su kurių bÅ«tent žmonių, kurie davė savo komentarus G. S., nuomone, jis nesutinka, tai paaiÅ¡kins vėliau teisme. Jo nuomone, Å¡ioje knygoje nėra jokio užgaulumo ir įžeidžiančio bÅ«do, nemenkinami 1991 m. Sausio 13-ios ar 1991 m. liepos 31 d. įvykiai, nei Rusijos agresija. Jis mano, kad tarybinė kariuomenė, siųsdama tankus ir kareivius prie Televizijos bokÅ¡to Å¡ių įvykių metu, padarė nusikaltimus prieÅ¡ Lietuvos civilinius gyventojus, ir jis nepritaria Å¡iems nusikaltimams, bet mano, kad reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas bÅ«tent ir kaip žudė civilinius žmones Å¡ių įvykių metu.

Jis, iÅ¡vertęs Å¡iÄ knygÄ Ä¯ lietuvių kalbÄ , asmeniÅ¡kai ir savarankiÅ¡kai parašė „Leidėjų žodį“ tam, kad iÅ¡dėstytų savo pozicijÄ dėl Å¡ios knygos leidimo. Jis norėjo pateikti savo nuomonę apie tai, kad Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, teikdama notÄ Italijos Respublikos vyriausybei dėl Å¡ios knygos pristatymo Italijoje, yra neteisi. Leidėjų žodyje parašė, kad iÅ¡leisti Å¡iÄ knygÄ nėra joks nusikaltimas, tačiau ten nerašė, kad pritaria visoms G.

S. knygoje įvairių žmonių iÅ¡sakytoms mintims. Jis nusprendė spaustuvėje atspausdinti Å¡iÄ knygÄ ir jÄ vėliau platinti per knygynus skaitytojams, kad skaitytojai patys padarytų iÅ¡vadas dėl knygos turinio. Tuo tikslu 2017 m. pradžioje su AB „Spauda“ kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius sudarė sutartį dėl 530 vnt. egzempliorių G. S. knygos (duomenys neskelbtini) lietuvių kalba spausdinimo. Už Å¡ios knygos leidybÄ jis sumokėjo AB „Spauda“ iÅ¡ savo asmeninių piniginių lėšų.

Jis nebuvo gavęs jokių piniginių lėšų, skirtų Å¡ios knygos leidybai, iÅ¡ jokių organizacijų ar kitų asmenų. 2017 m. vasario pradžioje jis iÅ¡ AB „Spauda“ gavo 530 egzempliorių Å¡ios knygos ir juos padėjo į UAB(duomenys neskelbtini) patalpas, esančias Laisvės pr. 60, Vilniuje, iÅ¡ ten jie buvo paimti kratos metu. Jis norėjo platinti Å¡iÄ knygÄ per knygynus, bet knygynai nenorėjo jos imti. Dalį Å¡ios knygos egzempliorių jis nemokamai iÅ¡dalino savo pažįstamiesiems, virÅ¡ 100 egzempliorių Å¡ios knygos perdavė K.

B. . Jis pats pasiÅ«lė K. B. Å¡ias knygas, nes vis tiek neturėjo, kur dėti, nes knygynai jų neėmė. Pasakė K. B., kad dalį knygų atiduos pastarajam už bandymÄ iÅ¡versti Å¡iÄ knygÄ Ä¯ lietuvių kalbÄ , o dalį pasiÅ«lė iÅ¡platinti. VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) darbuotojai niekaip nedalyvavo iÅ¡leidžiant Å¡iÄ knygÄ . Å iÄ knygÄ nusprendė iÅ¡leisti jis, ji buvo atspausdinta AB „Spauda“ pagal jo užsakymÄ . K. B. vadovauja VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini). Su juo susipažino prieÅ¡ porÄ metų, kai Å¡is organizavo renginį dėl žmogaus teisių.

Jis asmeniÅ¡kai 2017 m. pradžioje perdavė 3 egzempliorius Å¡ios knygos Lietuvos nacionalinei M. M. bibliotekai, vienÄ jų biblioteka persiuntė Kauno apskrities vieÅ¡ajai bibliotekai. Vyriausybės nutarimu kiekvienas iÅ¡leistos knygos leidėjas 5 egzempliorius naujos iÅ¡leistos knygos privalo perduoti pagrindinėms Å¡alies bibliotekoms. Knygoje nurodytas vertėjas – G. P. – jo slapyvardis. K. I. jis nepažįsta, tik žino, kad buvo iÅ¡leistas G. romanas (duomenys neskelbtini). Jam teko internetu bendrauti su E. K. dėl pastarojo knygų ir jose apraÅ¡ytų prisiminimų.

E. K. gyvena Kinijoje. Apie knygÄ (duomenys neskelbtini) jis su E. K. nekalbėjo, pastarasis neprisidėjo prie knygos leidybos. J. K. nepažįsta, jis niekaip neprisidėjo prie knygos leidybos. Jokiomis psichinėmis ligomis jis nesirgo ir neserga, psichiatrinėse ligonėse nesigydė, į psichiatrinę ar narkologinę įskaitÄ nebuvo ir nėra įraÅ¡ytas. Prie medžiagos pridėjo knygos "Leidėjų žodį", analitinį straipsnį (T. 4, b. l. 131-132, 133-141). K. B. (K. B.), apklaustas BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, parodė, jog jam bÅ«nant Lietuvoje iÅ¡ kažko iÅ¡girdo, kad reikia iÅ¡versti iÅ¡ rusų kalbos į lietuvių kalbÄ G.

S. knygÄ (duomenys neskelbtini). JÄ perskaitęs, 3 egzempliorius atsivežė į LietuvÄ 2016 m. rugpjūčio ar rugsėjo mėnesį iÅ¡ Maskvos, be to, kaip suvenyrÄ atvežė jÄ iÅ¡verstÄ Ä¯ italų kalbÄ . Pati G. S. knygos prezentacijos metu jam padovanojo. Su autore susipažino jai bÅ«nant Vilniuje prieÅ¡ 5 m. Atsivežęs knygas į LietuvÄ , jis jas kažkam davė paskaityti. Su G. S. jis kartais susiskambina, norėdamas užduoti kokį įdomų klausimÄ . Su ja elektroniniu paÅ¡tu dėl knygos nesusiraÅ¡inėjo.

Jam nėra žinoma, kas buvo knygos (duomenys neskelbtini) leidybos iniciatorius Lietuvoje. Trys egzemplioriai, kuriuos atvežė į LietuvÄ , buvo dedikuoti autorės jam. Jo niekas neprašė leisti bei versti Å¡iÄ knygÄ . Elektroninį knygos variantÄ lietuvių kalba jam įrašė į USB laikmenÄ leidyklos direktorius P. M.. Jis knygos elektroninį variantÄ iÅ¡ USB laikmenos perkėlė į savo kompiuterį, nepamena ar įraÅ¡inėjo elektroninį knygos variantÄ Ä¯ kitas laikmenas. Jo kompiuteryje ar kompiuterinėse laikmenose yra G.

S. knyga „Kto kogo predal“ rusų, lietuvių ir anglų kalbomis tikslu platinti elektroninėje erdvėje, tačiau neturėdamas autorės leidimo platinti, jis to nedarė. Jis neklausė knygos autorės, ar gali jos paraÅ¡ytÄ knygÄ platinti elektroninėje erdvėje. Jis iÅ¡ P. M. negavo jokio praÅ¡ymo dėl knygos taisymo, recenzavimo. Å ių metų vasario mėnesį sužinojo iÅ¡ P. M. apie ketinimÄ iÅ¡leisti G. S. knygÄ â€žKas kÄ iÅ¡davė“ lietuvių kalba. Å ių metų sausio mėnesio pabaigoje ar vasario pradžioje jam paskambino G.

S., kuri pranešė, kad iÅ¡ Amerikos sužinojo, iÅ¡ ko bÅ«tent nepatikslino, kad Lietuvoje ketinama versti jos knygÄ . Vasario mėnesį jis nuėjo pas P. M. į leidyklÄ ir pasidomėjo apie G. S. knygos vertimÄ ir leidybÄ . P. M. Å¡iÄ informacijÄ patvirtino. Jis P. M. pasiÅ«lė Å¡iÄ knygÄ platinti, pastarasis sutiko ir pranešė G. S. knygos (duomenys neskelbtini) apytiksliÄ leidimo datÄ . Jis pats susisiekė su P. M., kuris informavo, kad knyga yra iÅ¡leista. Maždaug po 5 dienų jis vienas nuvyko į spaustuvę (duomenys neskelbtini) ir pasiėmė 130 egzempliorių G.

S. knygos (duomenys neskelbtini), kuriuos nuvežė į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje. P. M. pasakė, kad knygos pirminė kaina, kuria ji bus pardavinėjama, yra apie 14-15 eurų. Visi pinigai turėjo grįžti atgal į leidyklÄ (duomenys neskelbtini). Už jo platinimÄ , atlygis jam nepriklausė, ir atlygio jam niekas nesiÅ«lė. Knygos platinimo tikslas buvo žmonių Å¡vietimas, kad žmonės sužinotų kitus, papildomus faktus apie Sausio 13-Ä jÄ . Jam nėra žinoma, kieno lėšomis buvo atspausdinta knyga, nežino ir nematė, kur ji reklamuojama.

Kratos metu buvo paimta 118 egzempliorių G. S. knygos lietuvių kalba(duomenys neskelbtini). Jis nepamena kur ir kam perdavė likusias knygas. Jam nėra žinoma, kodėl P. M. nusprendė iÅ¡versti bei iÅ¡leisti G. S. knygÄ , iÅ¡ kur pastarasis turėjo Å¡iÄ knygÄ rusų kalba. Jis P. M. nesiÅ«lė pasinaudoti, paskolinti savo turimų G. S. knygų rusų ar italų kalbomis. P. M. nesidomėjo, ar jis turi Å¡iÄ knygÄ (T. 1, b. l. 43). Liudytoja G. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nuo 1993 m. dirba UAB (duomenys neskelbtini) maketuotoja. 2016 m. pabaigoje bendrovės direktorius P. M. jai davė G.

S. knygÄ (duomenys neskelbtini) ir paprašė jÄ sumaketuoti. Ji nepamena ar tai buvo Å¡ios knygos atspausdintas variantas, ar įraÅ¡ytas į kompiuterinę laikmenÄ WORD variantas. Ji įrašė knygos turinį į savo darbo kompiuterį. Knygos neskaitė. Po to, kai ji baigė knygos maketavimo darbus, atspausdino Å¡iÄ knygÄ ir jÄ pateikė patikrinti P. M.. Pastarasis jÄ patikrino ir pasakė, kad viskas gerai ir kad knygÄ galima perduoti spausdinti į spaustuvę. Ji sumaketuotÄ knygÄ pdf formatu patalpino UAB (duomenys neskelbtini) serveryje.

Tuo jos darbas pasibaigė. Kiek buvo iÅ¡leista Å¡ios knygos egzempliorių, nežino (T. 1, b. l. 32-33). Liudytoja L. K. parodė, kad dirba Lietuvos nacionalinėje M. M. bibliotekoje vyr. bibliotekininke. 2016 m. birželio 8 d. Vyriausybės nutarimo pagrindu biblioteka gauna po du nemokamus egzempliorius visų iÅ¡leistų knygų, jeigu knygos tiražas virÅ¡ija 25 vnt. Vadovaujantis minėtu nutarimu, 2017 m. vasario 8 d. leidyklos (duomenys neskelbtini) atstovas atnešė į bibliotekÄ 3 egzempliorius G.

S. knygos (duomenys neskelbtini) , vienas jų nutarimo pagrindu buvo perduotas Kauno apskrities vieÅ¡ajai bibliotekai. Å ios knygos buvo pateiktos be lydraščio prie tarnybinio įėjimo į bibliotekÄ , todėl ji nežino kas bÅ«tent jas pateikė (T. 1, b. l. 35-36). Protokolu kratos, atliktos 2017 m. kovo 8 d. leidyklos (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose adresu Laisvės pr. 60, Vilniuje, (duomenys neskelbtini) kabinetuose, nustatyta, kad P. M. (duomenys neskelbtini) patalpoje savanoriÅ¡kai pateikė vienÄ G.

S. knygÄ (duomenys neskelbtini). Kaip buvo žudoma Tarybų SÄ junga ir kas atsitiko tiems, kurie bandė jÄ iÅ¡gelbėti“ ir keturias G. S. knygas (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderį, Serija MG Nr. 090, iÅ¡duotÄ 2017 m. sausio 27 d. už 530 egz. knygos(duomenys neskelbtini) 1820,30 eurų sumai; 2017 m. sausio 27 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Serija MG Nr. 988; kasos pajamų orderį-kvitÄ Nr. SPE080339; iÅ¡ankstinę sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. SPN 098784; kasos pajamų orderį-kvitÄ SPE 080346;

PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ SPA 096574. Be to, rasta ir paimta UAB (duomenys neskelbtini) marketingo skyriui skirtas 2017 m. sausio 23 d. raÅ¡tas Nr. 13 dėl G. S. knygos (duomenys neskelbtini) spausdinimo; važtaraÅ¡tis Nr. VSR 110446 knygai (duomenys neskelbtini) 500 vnt.; važtaraÅ¡tis Nr. VSR 110445 knygai (duomenys neskelbtini) 30 vnt.; 2017 m. sausio 24 d. sutartis Nr. VPS 170025; žalios spalvos aplankale knygos (duomenys neskelbtini) atskiri lapai; kitame žalios spalvos aplankale knygos (duomenys neskelbtini) atskiri lapai.

Kabineto seife rasti UAB(duomenys neskelbtini) įstatai, taip pat rastas VÄ® „Registrų centras“ duomenų apie juridinio asmens dalyvius iÅ¡raÅ¡as; popieriniai variantai susiraÅ¡inėjimo elektroniniais laiÅ¡kais; Lietuvos Respublikos ambasados Italijos Respublikoje raÅ¡tas (kopija ir vertimas į lietuvių kalbÄ ). Ant darbo stalo rasta ir paimta vizitinė kortelė, priklausanti VÅ¡Ä®(duomenys neskelbtini) direktoriui K. B.. Patalpoje (duomenys neskelbtini) P. M. savanoriÅ¡kai pateikė 38 knygos (duomenys neskelbtini) pakuotes, kiekvienoje iÅ¡ kurių buvo po 6 vnt. knygų.

Patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini) ant stalo buvo rastas ir paimtas stacionaraus kompiuterio procesorius juodos spalvos, be skiriamųjų ženklų, supakuotas į juodos spalvos maiÅ¡Ä . Kratos metu buvo padarytas vaizdo įraÅ¡as, kuris pridėtas prie bylos (T. 1, b. l. 56-57). Protokolu kratos, atliktos 2017 m. kovo 8 d. VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatyta, kad antro aukÅ¡to kambaryje (duomenys neskelbtini), K. B. geranoriÅ¡kai pateikė: spintoje esančius deÅ¡imt įpakavimų, kurio kiekviename po 6 vnt. knygos (duomenys neskelbtini); 7 knygas atskirai; 2 knygas (duomenys neskelbtini).

Kratos metu toje pačioje spintoje buvo rasta ir paimta: penki įpakavimai po 6 vnt. knygų kiekviename iš jų, ant stalo buvo rasta ir paimta USB laikmena „Toshiba“ su rusų kalba atspausdinta G. S. knyga (duomenys neskelbtini) (voke); G. S. knyga italų kalba „La congura Lituana“; rastos ir paimtos laikmenos: Transcend 64GB baltos spalvos, SanDisk 4GB žydros spalvos, Data Traseler 32GB juodos spalvos, AGS Innovations 8GB baltai sidabrinės spalvos, ADATA juodos spalvos, sidabrinės spalvos laikmena 2GB.

Å ios laikmenos buvo supakuotos į maiÅ¡elį Nr. 127831. Be to, buvo rasta ir paimta: iÅ¡orinis standusis diskas ADATA NV610 juodos spalvos, SAMSUNG M3 Portable 1 TB juodos spalvos, PRESTIGIO juodos spalvos, kurie supakuoti į maiÅ¡elį Nr. 127830, planÅ¡etinis kompiuteris LENOVO YOGA TAB 3, juodos spalvos su dėklu, supakuotas į maiÅ¡elį Nr. 260549, mobiliojo ryÅ¡io telefonas Samsung IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Bilain operatoriaus, supakuotas į maiÅ¡elį Nr. 127832; juodos spalvos sisteminis blokas be skiriamųjų ženklų, numerių su užraÅ¡u ASUS, supakuotas į juodos spalvos maiÅ¡Ä Nr. 1; mobiliojo ryÅ¡io telefonas NOKIA IMEI (duomenys neskelbtini) su TELE2 operatoriaus SIM kortele, supakuotas į maiÅ¡elį Nr. 127833; 2016 m. juodos spalvos užrašų knygutė; juodos spalvos sisteminis blokas AMD FX Hyper X, supakuotas į juodos spalvos maiÅ¡Ä Nr.

2. Kratos metu buvo darytas vaizdo įrašas, kuris pridėtas prie bylos (T. 1, b. l. 65-66). Iš 2017 m. kovo 14 d. apžiūros protokolo, kuriame užfiksuota 2017 m. kovo 8 d. leidyklos (duomenys neskelbtini) patalpose atliktos kratos metu rastų ir paimtų daiktų apžiūra, matyti, kad apžiūrėti: 4 vnt. G. S. knygų (duomenys neskelbtini), 2017 m., 355 psl. ((duomenys neskelbtini)); kasos pajamų orderis, serija MG Nr. 090, išduotas 2017 m. sausio 27 d. su knygos (duomenys neskelbtini) 530 egz., sumai 1 820.30 eurų su direktoriaus P. M. parašu.

Kasos pajamų orderis-kvitas Nr. SPE080346, pasiraÅ¡ytas buhalterės-kasininkės T. O.; kasos pajamų orderis Nr. SPE080346, iÅ¡duotas 2017 m. vasario 10 d., pasiraÅ¡ytas buhalterės-kasininkės T. O.; kasos pajamų orderis Nr. SPE080339, iÅ¡duotas 2017 m. sausio 26 d., psiraÅ¡ytas buhalterės-kasininkės T. O.; PVM sÄ skaita-faktÅ«ra, Serija MG Nr. 988, iÅ¡duota 2017 m. sausio 27 d.; iÅ¡ankstinė sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. SPN098784; PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. SPA096574, iÅ¡raÅ¡yta 2017 m. vasario 8 d., pasiraÅ¡yra marketingo vadybininkės L.

L.; 2017 m. sausio 23 d. raštas, skirtas marketingo skyriui dėl G. S. knygos (duomenys neskelbtini) spausdinimo, pasirašytas UAB(duomenys neskelbtini) direktoriaus P. M.; važtaraštis Nr. VSR110446, išduotas 2017 m. vasario 8 d., dėl 500 egz. spausdinimo G. S. knygos (duomenys neskelbtini), pasirašytas sandėlininko G. Ž.; važtaraštis Nr. VSR110445 dėl 30 egz. G. S. knygos (duomenys neskelbtini) spausdinimo, išduotas 2017 m. vasario 8 d., pasirašytas sandėlininko G. Ž.; sutartis tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir AB (duomenys neskelbtini) Nr. VPS170025, sudaryta 2017 m. sausio 24 d., Vilniuje, dėl knygos išspausdinimo, pasirašyta AB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus R.

B. ir UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus P. M.; žalios spalvos „Centrum“ aplankale atskiri atspausdinti G. S. knygos (duomenys neskelbtini) 184 lapai; žalios spalvos aplankale, ant kurio ranka užraÅ¡yta (duomenys neskelbtini) atskiri atspausdinti G. S. knygos(duomenys neskelbtini) 176 lapai; 38 stačiakampio formos rudos spalvos įpakavimai su kiekviename įpakavime po 6 vnt. G. S. knygos (duomenys neskelbtini); UAB (duomenys neskelbtini) įstatai, 10 lapų, deÅ¡iniajame lapo kampe įraÅ¡as apie įregistravimÄ juridinių asmenų registre 2016 m. lapkričio 3 d., kodas (duomenys neskelbtini), patvirtinti UAB (duomenys neskelbtini) spaudu ir notarų atstovės V.

L. parašu bei notarės G. K. spaudu; raštas iš Registrų centro, išduotas 2016 m. spalio 20 d., 09:08:58, patvirtintas Lietuvos Respublikos spaudu ir pasirašytas Juridinių asmenų registro departamento Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos administravimo skyriaus juristės G. K. parašu ir patvirtintas VĮ „Registrų centras“ spaudu; atspausdinti elektroniniai susirašinėjimo laiškai (19 l.), prie kurių prikabinti 2 lapukai su užrašais; atspausdinti elektroniniai susirašinėjimo laiškai (12 l.);

Lietuvos Respublikos ambasados Italijos Respublikoje, paraÅ¡yto 2016 m. spalio 11 d., Romoje, raÅ¡to kopija bei raÅ¡to vertimas į lietuvių kalbÄ (3 l.); (duomenys neskelbtini) direktoriaus K. B. vizitinė kortelė; stacionaraus kompiuterio procesorius, juodos spalvos, be skiriamųjų ženklų (T. 1, b. l. 77-171). IÅ¡ 2017 m. kovo 14 d. atliktos apžiÅ«ros protokolo, kuriame užfiksuota 2017 m. kovo 8 d. VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) patalpose atliktos kratos metu rastų ir paimtų daiktų apžiÅ«ra, matyti, kad apžiÅ«rėti: 15 vnt. stačiakampio formos įpakavimų ant kurių yra užraÅ¡as (duomenys neskelbtini), po 6 vnt. knygos kiekviename; 7 vnt.

G. S. lietuvių kalba 2017 m. išleistos knygos (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), 355 psl.; 2 vnt. G. S. rusų kalba 2016 m. išleistos knygos (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Vienos iš knygos pirmajame lape rusų kalba įrašyta dedikacija „Brangiam draugui ir bendraminčiui K. B. nuo autoriaus su pagarba, sėkmės, G. S.“, 338 psl.; 1 vnt. G. S. italų kalba 2016 m. išleistos knygos „La C. L.“ (ISBN 9788888249704) 241 psl.; USB laikmena, baltos spalvos, ant kurios yra užrašas 8 GB TOSHIBA, kitoje laikmenos pusėje užrašai „Made in Filippines, 1419145A542RARG31S“; atspausdinta G.

S. rusų kalba knyga (duomenys neskelbtini). Kaip buvo žudoma Tarybų SÄ junga ir kas atsitiko tiems, kurie bandė jį iÅ¡gelbėti“, iÅ¡leista 2016 m., Maskvoje, 351 psl.; baltos spalvos USB laikmena, 64 GB, ant kurios yra užraÅ¡yta „Transcend“ su juodos spalvos laikikliu; juodai mėlynos spalvos 4 GB USB laikmena, ant kurios užraÅ¡yta „San Disk“, kitoje laikmenos pusėje užraÅ¡as „C. B.“ 4GB; juodos spalvos 32 GB USB laikmena su užraÅ¡u „Data Traveler 100 G2“ su juodos spalvos laikikliu, „AGS Innovations“; 8 GB baltai-sidabrinės spalvos USB laikmena su sidabrinės spalvos pakabuku;

„Adata C008“ juodos spalvos USB laikmena su juodos spalvos laikikliu; sidabrinės spalvos USB laikmena, 2 GB, su juodos spalvos laikikliu; iÅ¡orinis standusis diskas „Adata HV610“; juodos spalvos iÅ¡orinis standusis diskas „Sansung M3 Portable 1TB“; juodos spalvos iÅ¡orinis standusis diskas „Prestigio“, planÅ¡etinis juodos spalvos kompiuteris „Lenova YOGA TAB 3“, įdėtas į juodos spalvos įdėklÄ ; mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Samsung“, kurio IMEI yra (duomenys neskelbtini) su SIM kortele BILAIN operatoriaus; mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Nokia X7-00“, kurio IMEI yra (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Tele2 operatoriaus; juodos spalvos sisteminis blokas „AMD FX HyperX“; juodos spalvos sisteminis blokas be skiriamųjų ženklų su užraÅ¡u „Asus“, 2016 m. juodos spalvos darbo knyga su užraÅ¡ais (T. 1, b. l. 172-181).

IÅ¡ 2017 m. gegužės 8 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad P. M. pateikė UAB (duomenys neskelbtini) steigiamojo susirinkimo steigimo sutarties ir Knygų perdavimo aktÄ (T. 3, b. l. 162-164). IÅ¡ 2017 m. kovo 9 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja L. K. pateikė 2 egzemplioriai knygos (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 182-183) IÅ¡ 2017 m. kovo 14 d. apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėti liudytojos L. K. savanoriÅ¡kai pateikti 2 knygos (duomenys neskelbtini) egzemplioriai iÅ¡ M.

M. bibliotekos archyvo ir lituanistikos skaityklos. Tai „Komsomolskoja pravda“ žurnalistės G. S. knyga, pavadinta (duomenys neskelbtini) . Knyga yra kietu virÅ¡eliu, 21 cm ilgio ir 14.5 cm pločio. VirÅ¡elis rudos spalvos, ant jo pavaizduoti gyvenamieji namai ir televizijos bokÅ¡tas. Knygos virÅ¡elio virÅ¡uje nurodyta autorė – G. S., viduryje pavadinimas (duomenys neskelbtini). Pirmajame knygos puslapyje nurodyta knygos autorė – G. S., antrojo virÅ¡uje – autorė G. S., viduryje – pavadinimas (duomenys neskelbtini) Kaip buvo žudoma Tarybų SÄ junga ir kas nutiko tiems, kurie bandė jÄ gelbėti“, Vilnius 2017, Politika, knygos (duomenys neskelbtini).

Vertėjas – G. P., knygoje 367 psl., bibliotekos individualus Nr. 1369125. Antros knygos požymiai yra identiški, skiriasi tik M. M. bibliotekos žymėjimas Nr. 3-14-2126 17/2126 (T. 1, b. l. 184-187). Iš 2017 m. kovo 16 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. L.savanoriškai pateikė 1 egzempliorių knygos (duomenys neskelbtini), kuri apžiūrėta 2017-03-21 (T. 1, b. l. 190, 192). 2017-02-12, 2017-06-21 tarnybiniais pranešimais Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 3 PK vyresn. tyrėja O.

K. pranešė dėl klaidingai nurodytų perduodamų knygų įpakavimų kiekių, paėmimo vietos (T. 1, b. l. 196, 197). 2017-06-19 apžiÅ«ros protokolu užfiksuota knygų (duomenys neskelbtini) įpakavimų apžiÅ«ra (T. 2, b. l. 1-5). 2017 m. lapkričio 22 d. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto specialisto T. J.iÅ¡vada Nr. 2017-01 nustatyta, kad atlikus iÅ¡samiÄ G. S. knygos (duomenys neskelbtini) analizę nustatyti tokie faktai:

1) Knygoje periodiÅ¡kai ir nuosekliai kartojami tikri ar tariami (iÅ¡ knygoje pateiktų apraÅ¡ymų nėra galimybės nustatyti, ar interviu su nurodytais asmenimis yra autentiÅ¡ki) buvusių 1991 m. sausio 13 d, įvykių dalyvių, liudininkų ar susijusių asmenų tvirtinimai, kuriais neigiama, jog 1991 m. sausio 13 d. prie televizijos bokÅ¡to budėję civiliai žmonės žuvo nuo sovietinės armijos ar kitų SSRS jėgos struktÅ«rų atstovų panaudotų ginklų. Å iais teiginiais yra tikslingai kuriama nuomonė, jog 1991 m. sausio 13 d. visos aukos žuvo nuo pačių lietuvių – ginkluotų asmenų, kurie neva buvo tikslingai ir iÅ¡ anksto parengti įvykdyti provokacijÄ ir pralieti nekaltų žmonių kraujÄ .

Taip pat knygoje nuolat kartojama nuomonė, jog atkurtos nepriklausomos Lietuvos politikai ir pareigūnai neva klastojo duomenis apie 1991 m. sausio 13 d. žuvusius asmenis, į ligonines vežė anksčiau mirusių žmonių kūnus, į juos šaudė po mirties ir tokiais veiksmais bandė padidinti aukų skaičių. Be to, knygoje nuolat ir tikslingai kuriama nuomonė, jog yra teisiškai ir politiškai persekiojami visi liudininkai ir 1991 m, sausio 13 d. įvykių dalyviai, kurie bando paremti versijas apie tai, jog 1991 m. sausio 13 d. visos aukos galėjo žūti ne nuo sovietinės armijos ar kitų SSRS jėgos struktūrų atstovų panaudotų ginklų, o nuo lietuvių rankų.

2) Toliau pateikiami konkretÅ«s teiginiai, kuriais kuriama nuomonė, jog 1991 m. sausio 13 d. prie televizijos bokÅ¡to budėję civiliai žmonės žuvo ne nuo sovietinės armijos ar kitų SSRS jėgos struktÅ«rų atstovų panaudotų ginklų: 18 psl. nurodoma „Antra, iÅ¡ visų kampų ėmė lįsti faktai, kurie nederėjo prie idealizuotos legendos: vienoje knygoje parašė, kad ne tarybiniai kareiviai į miniÄ Å¡audė, o nežinomi snaiperiai nuo stogų, kitoje knygoje prisiminė ten buvusius amerikiečių instruktorius.“ 19-20 psl.:

„Ir visi užmerkia akis prieÅ¡ tokį faktÄ , kad TSRS generalinis prokuroras N. T. dar 1991 metų gegužę informaciniame praneÅ¡ime Aukščiausiai Tarybai rašė, jog jokių objektyvių patvirtinimų, kad 13 civilių gyventojų žuvo nuo tarybinių kariÅ¡kių rankų, Lietuvos teisėsauga nepateikė, kad mažiausiai 6 nukentėjusieji buvo nužudyti iÅ¡ virÅ¡aus į nugarÄ , mažiausiai du buvo suspausti automobiliais, o ne tankais, dar vienÄ Å¾mogų iÅ¡tiko miokardo infarkto smÅ«gis, o vienu atveju buvo iÅ¡Å¡auta net 7 kartus į jau mirusį kÅ«nÄ (I.

Å . - G.S.).“ 25-27 psl. (cituojamas M. G.): „Nei Pskovo desantininkai, nei bÅ«rio „Alfa“ karininkai ginklo nenaudojo. Tai neįmanoma.“; „Mes buvome ginkluoti standartiniais ginklais: aÅ¡ kaip vadas turėjau Makarovo pistoletÄ , mano pavaldiniai buvo ginkluoti arba snaiperio Å¡autuvu, arba AK 5,45 mm. Tačiau V. Å . ėjo grandinės gale, paskutinis, o ne prieÅ¡akiniame Å¡turmo bÅ«ryje - už jo nei vieno kario iÅ¡ mÅ«sų bÅ«rio nebebuvo, todėl žūti nuo atsitiktinės savo kovos draugų kulkos niekaip negalėjo.

Po pranešimo dėl Šatskich (jis buvo prie telecentro) ir pas mus prie televizijos bokšto prasidėjo tai, kas šiandien vadinama „savi šaudė savus“. Gavau pranešimus iš išorinio kordono būrio, kuriame buvo sargybos kariai, vado, kad yra šaudoma nuo gretimų namų pusės ir yra sužeistų civilių gyventojų/ šarvuočiais, nes pats mačiau šūvių blyksnius ant stogų.“ 32 psl. (cituojamas D. J.): „Varenikovas, Ačalovas man raportavo: nei vieno šūvio iš karių pusės nebuvo iššauta.

O į karius Å¡audė.“; „Reikėjo paÅ¡alinti kariuomenę iÅ¡ Lietuvos. O kaip paÅ¡alinti? Pralieti kraujÄ , surengti provokacijÄ . Tai jie ir padarė. Jie mus aplošė. Nužudė saviÅ¡kius tam, kad pasiekti pergalę.“ 35 psl.: „- Nebuvo nei vieno Å¡Å«vio. Niekas neÅ¡audė. Koviniai Å¡oviniai kareiviams net iÅ¡duoti nebuvo. Kai ėmėme aiÅ¡kintis, ten buvo kulkos iÅ¡ Å¡autuvų, iÅ¡ automato PPS ir medžioklinių ginklų.“ 38 psl.: „AÅ¡ daviau įsakymÄ atkurti tvarkÄ , o čia galima prisigalvoti visko.

Mes tiksliai žinome, kad Baku ir Vilniuje Å¡audė į mus. Tačiau mes į niekÄ neÅ¡audėme. Už kÄ mus teisti?“40 psl. (cituojamas G. O.):“- O jums pranešė, kad Å¡Å«viai prie televizijos bokÅ¡to buvo SÄ jÅ«džio provokacija, o ne tarybinių karių ir „Alfos“ rankų darbas? - Man dar tuomet sakė, kad buvo į nugaras Å¡audoma.“ 56 psl. „O kÄ jÅ«s atsakytumėte į tokiÄ sÄ mokslo teorijÄ : lietuviai taip stipriai norėjo atgauti nepriklausomybę, kad nusprendė pagreitinti procesÄ , surengė provokacijÄ , ir prie Å¡ito spektaklio stovėjo jÅ«sų mylimas mokinys A.

B.?“ 57-58 psl. „Tačiau įrodymų, kad prie televizijos bokšto šaudė tarybiniai kariai, nėra! Tuo labiau ten buvo aptiktos tūtelės šovinių, iššautų iš Antrojo pasaulinio karo laikų ginklų...“ 62 psl. (cituojamas V. O.): „Akivaizdu, kad kraujo praliejimas buvo iš anksto sumodeliuotas Landsbergio patarėjų, kadangi televizijos šturmo metu nepriklausomos radijo stotys ėmė transliuoti iš anksto paruoštus įrašus įvairiomis pasaulio kalbomis apie tai, kaip „Vilniuje pralietas kraujas ir įvykdytas karinis perversmas“. 64 psl.:

„Ir užėmus bokÅ¡tÄ pirmasis raportas buvo bÅ«tent jam - tai mums papasakojo Lietuvos KGB darbuotojai, kurie asmeniÅ¡kai dalyvavo, kai desantininkai raportavo Kriučkovui, Gorbačiovui ir Jazovui apie tai, kad užduotis įvykdyta. Jie nieko iÅ¡ vietinių gyventojų nenužudė, žuvo tik leitenantas Å atskich, kurį nuÅ¡ovė, greičiausiai, sÄ jÅ«diečiai.“ 65 psl.: „Ta aplinkybė, kad dauguma žuvusiųjų prie Vilniaus televizijos bokÅ¡to buvo nužudyti snaiperių iÅ¡ ginklų, greičiausia - medžioklinių Å¡autuvų, jau tada buvo žinoma.“ 65-66 psl. (atitinka Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento 2017 m. vasario 24 d. raÅ¡to Nr. 18-1842 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodytus rusiÅ¡ko leidimo 56 psl.):

„Kad kareiviai televizijos bokÅ¡to ir televizijos centro Å¡turmo metu nieko iÅ¡ civilių gyventojų nenužudė, visus žmones nužudė sÄ jÅ«diečių arba Vakarų spectarnybų agentÅ«ros snaiperiai.“ 68 psl.: „Tačiau visų jų bendra nuomonė buvo tokia: įsakymÄ užimti televizijos bokÅ¡tÄ davė asmeniÅ¡kai pats Gorbačiovas, tačiau vėliau to iÅ¡sigynė, iÅ¡davė visus žmones ir padarė juos faktiÅ¡kais nusikaltėliais, desantininkai nieko nežudė, o tie iÅ¡ lietuvių, kurie žuvo, buvo nužudyti snaiperių arba užsienio Å¡alių specialiųjų tarnybų darbuotojų.“ 69 psl.:

„Vilniuje viskas vyko pagal tÄ pačiÄ metodikÄ . Å audė į žmones, kad paskui visÄ kaltę suversti „Alfai“ ir desantininkams.“ 70 psl.: „Tai ne 13 lietuvių, kuriuos nuÅ¡ovė patys lietuviai.“ 80 psl.: (cituojamas A. P.): „Politikieriai iÅ¡ 1991 metų įvykių sukÅ«rė religijÄ . Tai tapo dogma: rusai žudo lietuvius, Rusija - amžinas prieÅ¡as, o Lietuva priklauso Vakarams, kurie visada demokratiÅ¡ki, - ir kas tuo abejoja, turi sėdėti kalėjime. Todėl iÅ¡leisti milijonai, jeigu ne milijardai pinigų Å¡itai versijai kurti.

Kai aš pasakiau, kad „Žemė sukasi“, ta prasme, kad „savi šaudė į savus“, - darbo ėmėsi XXI amžiaus inkvizicija. 83 psl.: (cituojama K. B.): „Aš mačiau šūvius, sklidusius iš namo priešais, naktį jie gerai matėsi, kadangi šaudė trasuojančiomis kulkomis. Jeigu būtų šaudę tarybiniai kareiviai ir mus būtų traiškę tankais, aukų būtų buvę žymiai daugiau.“ 83 psl.: (cituojamas P. L.): „Aš irgi nuėjau pažiūrėti ir mačiau, kaip pradėjo šaudyti nuo penkiaaukščio namo Nr. 37 gatvės, kuri dabar vadinasi Sausio 13-osios gatvė.

Buvo blyksniai ir griūdavo žmonės, - jie taip bandė pasislėpti, arba buvo sužeisti, nužudyti.“ 84 psl.: (cituojamas B. B.): “Ir mes savo štabe buvome net labai patenkinti, kad buvo pralietas lietuviškas kraujas rusų rankomis. Mes galėjome reikalauti: „Rusai, lauk iš Lietuvos!“. Taip ir buvo: jie susirinko ir išvažiavo, neiššovę nė šūvio.“ 86 pslcituojama D. R.): O tada, kai jūs pamatėte, kad žmonės krenta, jums nekilo jokia abejonė, ar juos nužudė tarybiniai kareiviai? - Tie kareiviai, kurie atvažiavo su tankais, tikrai nešaudė.

Jeigu jie bÅ«tų Å¡audę, tai iÅ¡ Å¡ito Vilniaus rajono nieko nebÅ«tų likę. Mes rėkėme, kad jie žudikai, ir net apsidžiaugėme, kai kažkas ėmė Å¡audyti į tankus iÅ¡ virÅ¡aus, kadangi nusprendėme, kad mes ne vieni, kad atskubėjo pastiprinimas.“ (83-86 psl.: nurodytos citatos atitinka Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento 2017 m. vasario 24 d. raÅ¡to Nr. 18-1842 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodytus rusiÅ¡ko leidimo 72-77psl), 91 psl.: „Tačiau tai patvirtina teismo medicinos ekspertizės, kuriÄ atliko lietuvių pusė, aktas: penki žmonės buvo nužudyti Mosino karabino kulkomis arba nuo medžioklinių nupjautavamzdžių, o ne iÅ¡ KalaÅ¡nikovo automato!“;

Paklausykite, jis į teismÄ atvedė dvylika liudytojų, kurie patvirtino, kad taip pat matė, kaip buvo Å¡audoma nuo stogų!“ 99 psl.: (cituojamas V. I.): „Tačiau po to aÅ¡ padariau knygos prezentacijÄ Rusijos Valstybės DÅ«moje ir pakartojau, jog įrodymų, kad žmonės žuvo nuo tarybinių karių rankų, nebuvo ir nėra.“ 102 psl.: „Man jų gaila: jie nieko negali įrodyti, kadangi neturi jokių įrodymų. Kaip juos suklastoti? Å tai L. A. (pagal oficialiÄ versijÄ , žuvo po tarybinio tanko vikÅ¡rais. - G.S.) padarė pavyzdine-parodomÄ ja auka - o jÄ Ä¯ ligoninę atvežė gyvÄ , prieÅ¡ operacijÄ ji pati nurodė savo namų adresÄ , dar 7 val. ryto sausio 13-Ä jÄ jai darė kardiogramÄ , o pirmÄ valandÄ dienos ji jau gulėjo ant stalo prozektoriume...

AÅ¡ mačiau skrodimo dokumentus - jos nė vienas kaulelis nebuvo sulaužytas. Kaip tai įmanoma tanku sutraiÅ¡kyti žmogų, kad nebÅ«tų sutrupintas nė vienas kaulas? Apie snaiperius, Å¡audžiusius nuo stogų, buvo kalbama nuo pat pirmos dienos po sausio tragedijos, o raÅ¡ytojas Petkevičius, su kuriuo aÅ¡ kalbėjausi ne vienÄ kartÄ , atvirai pasakojo apie 18 pasieniečių lietuvių, kurie nuo Å¡itų stogų ir Å¡audė.“ 108 psl.: „Esmė čia, kad vieno iÅ¡ žuvusiųjų kÅ«ne - I.

Å ., - buvo rastos septynių Å¡autinių sužeidimų kiaurymės. Tai buvo keista: kaip žmogus vienu metu galėjo bÅ«ti sužeistas tiek kartų iÅ¡ skirtingų pusių? Kučerovo, kaip žinomo teismo medicinos ekspertizės srities autoriteto, paprašė pakomentuoti Å¡ias nuotraukas ir oficialius duomenis. Patyrusio teismo medicinos eksperto atsakymas buvo vienareikÅ¡miÅ¡kas: „Žaizdos buvo padarytos tyčia dirbtinai sukurtoje aplinkoje. Å auta buvo jau į negyvÄ kÅ«nÄ iÅ¡ arti arba labai arti“.

„Yra kvaila daryti prielaidÄ , - iÅ¡kėlė logiÅ¡kai pagrįstÄ klausimÄ Kučerovas, - kad nakties metu Å¡auliai, esantys skirtingose nuo aukos pusėse ir per atstumÄ nuo jos, visi kartu vienu metu iÅ¡Å¡autų į vienÄ ir tÄ pačiÄ aukÄ â€œ „KÄ tai galėtų reikÅ¡ti? Tik tai, kad Å imulionis, žuvęs po automobilio ratais, vėliau dar buvo suÅ¡audytas septynis kartus.“ 112-113 psl. (cituojamas I. K.): „Tardymui yra gerai žinoma, kad prie televizijos bokÅ¡to buvo Å¡audoma nuo Å¡alia esančių namų stogų ir iÅ¡ miÅ¡ko: kareiviai iÅ¡ tiesų galėjo turėti tik tuščius Å¡ovinius! Kažkas labai jau norėjo, kad užimant televizijos bokÅ¡tÄ bÅ«tinai bÅ«tų aukų. - - Kadangi gausybės aukų pasiekti nepavyko, kažkam Å¡ovė į galvÄ mintis paskelbti aukomis mirusius nuo infarkto, žuvusius autoįvykių metu, Å¡i aplinkybė tardymui yra žinoma taip pat.

Sakralinis aukojimas ant Lietuvos nepriklausomybės aukuro buvo iÅ¡ anksto suplanuotas Landsbergio politiniuose užkulisiuose, kuriuos vėliau parėmė ir Gorbačiovo užkulisiai.“ 116 psl. (cituojamas I. K.): KÄ tėvas dar pasakojo apie 1991 metų sausio 13-osios įvykius be to, kad kÅ«nai buvo suÅ¡audyti ant stalo lavoninėje? - BÅ«tent tai ir pasakojo. Dar iki pasirodant laikraščiuose straipsniams ta tema, jis jau kalbėjo, kad Å¡audė į nugaras, kad ant stogų sėdėjo snaiperiai ir Å¡audė į savus.

O tuos, kurių nenuÅ¡ovė, pribaigė lavoninėje.“ 124 psl. (cituojamas M. B.): „Reikia atsižvelgti į tai, kad nacionalistai patys Å¡audė į tuos žmones, kurie ten žuvo. (...) Yra versija, kad patys lietuviai Å¡audė į lietuvius, yra versija, kad Å¡audė patruliai, kai minia sulaužė atitvarÄ . Tačiau garnizono vado įsakymo panaudoti ginklÄ nebuvo. (...) Akivaizdu, tai buvo lietuvių buržuazinių nacionalistų provokacija.“ 130 psl. (cituojamas J. K.): „Žmonės ateidavo pas mus į CK ir pasakojo, kad Å¡audė Landsbergio kareiviai, o armijos kariÅ¡kiai turėjo tik tuščius Å¡ovinius.“ 138 psl. (cituojamas J.

J.): Tai yra, jums iÅ¡ pat pradžių buvo žinoma, kad Tarybinė armija ginklo prieÅ¡ žmones nenaudojo? - Ne. Ne. Nenaudojo.“ „Bet patys žmonės po tanku nelindo, juos stÅ«mė po vikÅ¡rais. L. A. žuvo ne po tankų vikÅ¡rais. Ä® ligoninę jÄ atvežė gyvÄ . JÄ pastÅ«mė po tanku. Yra liudytojų parodymai. AÅ¡ ir pats teisme girdėjau, kaip apie tai kalbėjo jos draugė. Yra liudytojų parodymai, kaip į minÄ pradėjo Å¡audyti nuo namų stogų dar iki atvykstant kariÅ¡kiams.

AÅ¡ tai skaičiau sausio įvykių baudžiamojoje byloje. Medicininė ekspertizė nustatė trajektorijas: daugelis žmonių žuvo nuo Å¡autinių sužeidimų, patirtų 30-60 laipsnių kampu. Kulkos skirtingos, yra net senovinio Mosino Å¡autuvo. IÅ¡ tokio Å¡autuvo kažkas Å¡audė ir nužudė žmogų.“ 164 psl. (cituojamas V. L.): „Duomenys apie tai, kad nuo stogų Å¡audė snaiperiai ir kad kÅ«nai buvo suÅ¡audyti ant stalo lavoninėje, man buvo perduoti jau ryte. Ä® mano kabinetÄ atėjo dvi Å¡eimos, tėvai su dukterimis.

Ir Å¡itos mergaitės papasakojo, kaip jas stÅ«mė po maÅ¡inų ratais, spaudė ir Å¡audė kažkas iÅ¡ Å¡ono... AÅ¡ dar pagalvojau, negi kažkam Å¡ovė į galvÄ mintis pasodinti kareivius, kad Å¡ie pleÅ¡kintų į miniÄ ? Kad iÅ¡ mÅ«sų pusės kažkas Å¡audė - to negali bÅ«ti! Vadinasi, iÅ¡ kitos...“ 186 psl. (cituojamas A. N.): „Tačiau jau ant pirmojo aukos kÅ«no, kurį man parodė lavoninėje, buvo visiÅ¡kai aiÅ¡kiai matomas automobilio „Žiguli“ padangos protektoriaus pėdsakas ir nesimatė jokių tanko pėdsakų(....).

Tai buvo žmonės iÅ¡ minios, kurie Å¡audė iÅ¡ lygiavamzdžių ir nupjautavamzdžių ginklų. Å tai stovėjo kažkur už nugaros vyrukas iÅ¡ SÄ jÅ«džio ir pleÅ¡kino...“ 192-193 psl. (cituojamas V. R.): „- Kaip jÅ«s vertinate versijÄ apie trečiÄ jÄ jėgÄ , kuri iÅ¡provokavo tragedijÄ ? - Å ita jėga buvo KraÅ¡to apsaugos departamentas ir SÄ jÅ«dis. MÅ«sų turima informacija, į žmones, greičiausiai, Å¡audė ir Lietuvos vidaus reikalų ministerijos Kriminalinio skyriaus darbuotojai iÅ¡ sutrumpinto 5,45 kalibro automato.“;

„Tai Å¡tai morgo darbuotojai pasakojo, kad ryte, kaip pradėjo gabenti nužudytuosius, morge buvo kÅ«nai, kurių negalima buvo priskirti aukoms nė pagal jokius kriterijus. Lyg juos bÅ«tų kažkas surinkęs per parÄ iÅ¡ visų nelaimingų atsitikimų vietų artimiausiuose Vilniaus rajonuose ir suvežęs į vienÄ vietÄ .“ 228-229 psl. (cituojamas A. B.): „Vietoje A. K., kurio rankose sprogo sprogstamasis paketas, prie įėjimo buvo tik kraujo dėmė. (...) Pasikalbėjome su kareiviais, jie papasakojo, kad sprogstamuosius paketus turėjo daugelis nacionalistų - baudžiamojoje byloje, kuriÄ tyrė Maskva, buvo prijungti liudijimai mÅ«sų kareivių, kurie matė, kaip civiliai iÅ¡bėgdavo prieÅ¡ kolonÄ ir bandė į kėbulÄ , kur sėdėjo kareiviai, įmesti sprogstamuosius paketus. (...) IÅ¡ kur jis galėjo žinoti, kokį sprogstamÄ jį užtaisÄ jam pakiÅ¡o A.

B.? (...) Kanapinskas susprogdino sprogstamÄ jį užtaisÄ savo rankose, arba jį tiesiog prispaudė minia.“ 243 psl. (cituojamas A. S.): „Mes paklausėme, ar yra nuostolių. Jis atsakė, kad kapitonui Gavrilovui sprogstamasis užtaisas nutraukė pėdÄ , o dar nukentėjo „Alfa“ - nacionalistai kariui iÅ¡ arti iÅ¡Å¡ovė į nugarÄ , kulka pramušė Å¡arvuotÄ liemenę, jį iÅ¡vežė į ligoninę. (...) Prie televizijos bokÅ¡to dėjosi baisÅ«s dalykai. Kaip pasakojo staklių gamybos įmonės darbininkas, vienÄ iÅ¡ jų, tÄ , kuris nešė vėliavÄ , nuÅ¡ovė tyčia, kad paskui galėtų sakyti, kad Å¡audė rusai.

Ten, pylimo virÅ¡uje, buvo metalinė tvora, kuri juosė visÄ televizijos bokÅ¡to perimetrÄ . Karininkas iÅ¡ Å¡arvuočio Å¡aukė: „Piliečiai, objekto centras yra jau užimtas TSRS kariuomenės, kad iÅ¡vengtume aukų, praÅ¡au eiti žemyn“. MÅ«sų draugovininkų akyse lietuviai stvėrė L. A. ir metė jÄ ant tos tvoros, Å¡arvuotis iÅ¡ inercijos jÄ prispaudė. Ji buvo gyva ir mirė tik operacijos metu ligoninėje. O lietuviai rėkavo, kad jÄ sutraiÅ¡kė tyčia.“ 270 psl. (cituojamas R.

J.): „Šitas teismas, kuris Å¡iandien vyksta Vilniuje sausio 13-osios įvykių dalyviams, - Å¡lykÅ¡tus parodomasis farsas. Lietuvos valdžia mus kaltina tuo, ko mes nepadarėme, - žmonių nužudymu. AÅ¡ tvirtai pareiÅ¡kiu, mÅ«sų kareiviai į taikius gyventojus neÅ¡audė. Visas procesas buvo organizuotas lygiai taip pat, kaip ir Ukrainoje. Vilniuje reikėjo pralieti kraujÄ , todėl Å¡audė į savus, taip pat ir Kijeve - kad sukelti žmonių mases.“ 277-278 psl. (cituojamas A. N.): „...Sausio 13-osios rytÄ man skambina iÅ¡ Vilniaus miesto ligoninės - atvažiuokite, pažiÅ«rėsite, kÄ mums atvežė.

Atvažiavau. Guli žmonių kÅ«nai - kas iÅ¡ po traktoriaus, kas iÅ¡ po maÅ¡inos, - o gydytojas man sako: Å¡iandien visos dienos lavonus suvežė p mus iÅ¡ visos Lietuvos... KitÄ dienÄ pas mane į kabinetÄ atėjo trys moterys, kurios papasakojo mačiusios, kaip ant jų penkiaaukščio namo stogo užlipo automatais ginkluoti milicininkai ir Å¡audė į miniÄ .“ 286 psl. (atitinka Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento 2017 m. vasario 24 d. raÅ¡to Nr. 18-1842 „Dėl informacijos pateikimo nurodytus rusiÅ¡ko leidimo 268 psl.) cituojamas A.

P.: Nuo kieno rankų žuvo leitenantas Å atskich? Kodėl susisprogdino televizijos centro gynėjas A. K.? Ar įvykiuose prie televizijos bokÅ¡to dalyvavo trečioji jėga, apie kuriÄ bet koks bandymas kalbėti Lietuvoje yra laikomas Å¡lykščia insinuacija? - Man pačiam jau seniai ir viskas yra visiÅ¡kai aiÅ¡ku: į leitenantÄ Å atskich Å¡ovė iÅ¡ minios, tačiau jis žuvo atsitiktinai. Voroje jis ėjo paskutinis ir kuomet kopė per langÄ jo Å¡arvuota liemenė, sudaryta iÅ¡ plokščių, sulinko.

Tuo metu buvo iÅ¡Å¡auta. Pati liemenė neperÅ¡aunama, tačiau kulka praėjo per sudÅ«rimÄ tarp plokščių. Kas bÅ«tent Å¡ovė, nėra nustatyta. Kad vėliau leitenanto kÅ«nÄ kėsinosi paslėpti, tai irgi yra tiesa,“ 287 psl. „Dabar dėl Kanapinsko. Jeigu sprogstamÄ paketÄ Ä¯ jį bÅ«tų metę kariÅ¡kiai, kÅ«no sužeidimų pobÅ«dis bÅ«tų visiÅ¡kai kitoks. AÅ¡ galvoju, sprogstamÄ paketÄ jis laikė po pažastimi. Ir, Å¡turmui prasidėjus, tiesiog pasielgė neatsargiai“. 287 psl. {atitinka Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento 2017 m. vasario 24 d. raÅ¡to Nr 18-1842 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodytus rusiÅ¡ko leidimo 269 psl.) „- InformacijÄ , kad įvykiuose dalyvauja kažkokia trečioji jėga, jÅ«sų prokuratÅ«ra gavo tuoj po įvykių? - Å iuo klausimu daugelis domėjosi.

Grupė tardytojų iÅ¡ Maskvos labai atidžiai tyrė Å¡itÄ nelemtÄ Å¡Å«vį, iÅ¡Å¡autÄ iÅ¡ Mosino Å¡autuvo, - Å¡ovinys gi skiriasi nuo tų, kurie yra naudojami armijos ginkluotėje. Negi manote, kad grupė „Alfa“ ėjo į Å¡turmÄ su Mosino Å¡autuvu? Akivaizdu, kad Å¡is Å¡autuvas buvo likęs nuo karo laikų ir buvo iÅ¡trauktas reikiamu momentu. Todėl trečioji jėga ten neginčijamai dalyvavo.“ 293 psl.- (atitinka Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento 2017 m. vasario 24 d. raÅ¡to Nr. 18-1842 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodytus rusiÅ¡ko leidimo 275 psl.) „Jokių įrodymų, patvirtinančių nukentėjusių asmenų žuvimÄ ar sužalojimÄ bÅ«tent dėl kariÅ¡kių veiksmų, prokuratÅ«ros darbuotojai nepateikė ir tikrÄ sias įvykio aplinkybes slepia...

Daugybiniai parodymai liudija, kad dauguma nukentėjusių prie televizijos centro pastato tikrovėje žuvo ne dėl kariÅ¡kių Å¡Å«vių ar dėl tanko užvažiavimo, o dėl pačių smogikų Å¡Å«vių, papuolę po lengvojo automobilio ratais ar kitų priežasčių, kurios niekaip nėra susijusios su minėtu įvykiu.“ 309 psl. (cituojamas A. O.): „Naujajai nepriklausomos Lietuvos valdžiai liko labai nedaug, kad nusverti svarstykles į savo pusę. Tam, kad galutinai mobilizuoti lietuvių tautÄ , reikėjo mažo kraujo.

Ir Å¡itÄ kraujÄ reikėjo kokiu nors bÅ«du pralieti. Kas ir buvo pakankamai sėkmingai įvykdyta.“ 310 psl. {atitinka Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento 2017 m. vasario 24 d. raÅ¡to Nr. 18-1842 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodytus rusiÅ¡ko leidimo 291 psl.): „Tai, kad Å¡audė iÅ¡ virÅ¡aus, nuo stogų, patvirtina daugybė liudijimų, kadangi Å¡audymas tikrai buvo.“ 311 psl.:“- Butkevičius bandė mane įtikinti, kad nuo stogų galėjo Å¡audyti ir rusų nacionalistai. - AÅ¡ asmeniÅ¡kai gerai pažįstu Butkevičių, todėl galiu jums pasakyti, kad kalbėdamas su jumis jis melavo.

Jis pats man pasakojo, kad šauliai - tai buvę pasieniečiai iš Alytaus, 18 žmonių“.

3) Knygoje taip pat neigiamas sovietinių struktÅ«rų – OMON – dalyvavimas, įvykdant Lietuvos muitininkų žudynes Medininkų pasienio poste 1991 m. liepos 31 d.: 204 psl. (cituojamas V. R. apie Lietuvos muitininkų nužudymÄ 1991 m. Medininkų poste ): „AÅ¡ žinau, kad tai padarė ne omonininkai. Mes turėjome informacijÄ apie kontrabandistus – esÄ baltarusių banditai ketino pervežti per sienÄ didelę partijÄ kailių, o lietuvių grupuotė – partijÄ narkotikų, ir kažko jie tarpusavyje nepasidalino.

Sprendžiant pagal fotografijas ir videoįraÅ¡us, kurie buvo padaryti tuoj pat po muitininkų nužudymo, galima teigti visai tiksliai: mes taip nedarome“. 212 psl. (cituojamas A. A., apie Lietuvos muitininkų nužudymÄ 1991 m. Medininkų poste): „JÅ«s, kaip buvęs operatyvininkas, turite savo versijÄ ? – TeoriÅ¡kai galima teigti viskÄ , kas tik įmanoma. Mes galvojome, kad tai padarė KraÅ¡to apsaugos departamentas todėl, kad diskredituoti OMON.“ 4. Ä®vertinus aukščiau pateiktus konkrečius teiginius ir visÄ knygos turinį bei kontekstÄ , galima daryti iÅ¡vadÄ , jog knygoje yra tikslingai ir nuosekliai neigiami 1990-1991 m. agresijÄ prieÅ¡ Lietuvos RespublikÄ vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkÅ«s ar sunkÅ«s nusikaltimai Lietuvos Respublikai arba labai sunkÅ«s nusikaltimai Lietuvos Respublikos gyventojams.

5) Minėtų nusikaltimų neigimas nėra atliekamas grasinančiu būdu, negalima teigti, kad dėl to buvo sutrikdyta viešoji tvarka, tačiau tai daroma užgauliu ir įžeidžiančiu būdu:

a) remiantis galimų įvykių dalyvių ar liudytojų prisiminimais formuojama nuomonė, jog 1991 m. sausio 13 d. žuvę civiliai bei sovietinės armijos leitenantas Šatskich žuvo ne nuo sovietinės armijos ar kitų SSRS jėgos struktūrų atstovų panaudotų ginklų ir agresyvių veiksmų, o atsitiktinai arba nuo pačių lietuvių rankų;

b) formuojama nuomonė, jog dalis 1991 m. sausio 13 d. žuvusių taikių žmonių kÅ«nų buvo atvežta iÅ¡ kitų Lietuvos vietų, o patys kÅ«nai buvo tikslingai sudarkyti po mirties, kad bÅ«tų galima apkaltinti sovietinius karius. Tai demonstruoja nepagarbÄ Å¾uvusiems ir jų artimiesiems, užgauna bei įžeidžia gynusiųjų Lietuvos nepriklausomybę ir 1991 m. sausio 13 naktį stovėjusių prie Televizijos bokÅ¡to bei ten žuvusiųjų atminimÄ ;

c) formuojama nuomonė, kad kai kurie 1991 m. sausio 13 d. žuvusieji prie Televizijos bokÅ¡to susisprogdino patys nuo neaiÅ¡kios kilmės sprogmenų (konkrečiai minimas A. K.), taip galimai bandant įteigti nuomonę, jog dalis žuvusiųjų patys galėjo bÅ«ti „provokatoriai“, siekę aukų. Tai užgauna bei įžeidžia gynusiųjų Lietuvos nepriklausomybę ir 1991 m. sausio 13 naktį stovėjusių prie Televizijos bokÅ¡to bei ten žuvusiųjų atminimÄ ;

d) formuojama nuomonė, kad sovietinės armijos kariai, specialiosios paskirties ALFA bÅ«rio kariai ir OMON kariai yra verti pagarbos, nuolat vadinami įvairiais pagiriamaisiais epitetais („didvyriais“, „atlantais“,„tais, kuriais Å¡alis turėtų didžiuotis“ ir pan.), taip galimai siekiant sukurti nuomonę, jog jie nėra įvykdę jokių labai sunkių ar sunkių nusikaltimų Lietuvos Respublikai arba Lietuvos Respublikos gyventojams, todėl neverti baudžiamojo persekiojimo. Tai neigia Lietuvos teismų priimtus sprendimus dėl 1991 m. sausio 13 d. ir 1991 liepos 31 d. įvykdytų nusikaltimų ir užgauna bei įžeidžia gynusiųjų Lietuvos nepriklausomybę ir žuvusiųjų atminimÄ .

6) G. S. knygos (duomenys neskelbtini) lietuviško leidimo įžangoje „Leidėjų žodis“ (9-11 psl.), kuri pasirašyta P. M. vardu, visiškai nekritiškai vertinamas originalus kūrinys ir nebandoma abejoti G. S. pateikta informacija, nėra aiškinamas knygoje pateikiamų interpretacijų prieštaravimas Lietuvos Respublikos teismų ir kitų oficialių institucijų priimtiems nutarimams dėl 1991 m sausio 13 d. ir 1991 m. liepos 31 d. Medininkuose įvykdytų nusikaltimų. Priešingai, teigiama, jog šie nusikaltimai nėra ištirti, formuojama nuomonė, jog faktai yra tikslingai slepiami:

„Juo labiau, kai iÅ¡tisÄ ketvirtį amžiaus Lietuvoje nebaigiamos (net nepradedamos!) objektyviai iÅ¡tirti 1991-ųjų metų sausio 13-osios, tų pačių metų liepos 31-osios (Medininkų) žudynės, vėlesnės kai kam neįtikusių asmenų paslaptingos mirtys, - net pradanginant dokumentus bei vertingus liudininkų parodymus ir iÅ¡keliant absurdiÅ¡kas versijas“ (psl. 11). Tokiu bÅ«du yra suformuojamas pritarimas G. S. knygoje (duomenys neskelbtini) esamiems teiginiams, įskaitant ir teiginius, kuriais yra tikslingai ir nuosekliai neigiami 1990-1991 metais agresijÄ prieÅ¡ Lietuvos RespublikÄ vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkÅ«s ar sunkÅ«s nusikaltimai Lietuvos Respublikai arba labai sunkÅ«s nusikaltimai Lietuvos Respublikos gyventojams (T. 2, b. l. 20-28). 2017 m. rugsėjo 29 d.

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1354(17) nustatyta:

1) tyrimui pateikto kompiuterio (juodos spalvos sisteminis blokas be skiriamųjų ženklų, numerių, ComputerName - MAKETAI) 500GB talpos standžiajame diske Seagate (modelis ST3500320AS, S/N: 5QM2FCEL) (toliau – kompiuteris) knygos ?????? ???????????"??? ???? ??????. ??? ??????? ????????? ???? ? ??? ????? ? ???? ??? ??????? ??? ??????" elektroninės kopijos, rinkmenos (knygos maketo) rusų kalba, nėra, išskyrus kataloguose D:\Knygos\2016 metai\Kas ka isdavė\New folder ir D:\Knygos\2016 metai/Kas ka isdavė\New folder/Panka ??? ?????? įrašytus failus su nuotraukomis.

Minėti failai galimai yra iÅ¡ Mac Apple kompiuterio su Mac OS X 10.8.5 operacine sistema ir panaudoti sudarant knygos G. S. (duomenys neskelbtini) lietuvių kalba spausdinimui ruoÅ¡iamÄ maketÄ . Faile D:\Knygos\2016 metai/Kas ka isdave\New Folder/ Podnucu ? ????!.docx yra užrašų po nuotraukomis tekstai rusų kalba, galimai kaip knygoje: ?????? ??????????? „??? ???? ??????. ??? ??????? ????????? ???? ? ??? ????? ? ???? ??? ??????? ??? ??????“ (duomenys pateikti 1 priede DVD+R diske, žiÅ«r. katalogus ''Kas ka iÅ¡davė\New folder ir \Kas ka isdavė\Ne\v folder/ Panka ??? ??????).

2) Tyrimui pateiktame kompiuteryje duomenų, galimai susijusių su P. M. ryšiais su G. S. (el. paštas (duomenys neskelbtini)), šių asmenų tarpusavio elektroninio susirašinėjimo nuo 2016 m. sausio 1 d., nenustatyta. Tiriamajame standžiajame diske duomenų, kurie būtų susiję su P. M. asmeniniu elektroninio pašto adresu, nenustatyta. Labiausiai tikėtina, kad buvo naudojamas bendras UAB(duomenys neskelbtini) adresas ((duomenys neskelbtini)).

3) Tyrimui pateiktame kompiuteryje duomenų, galimai susijusių su K. B. (el. pašto adresas: (duomenys neskelbtini)) ryšiais su G. S. (el. paštas (duomenys neskelbtini)), šių asmenų tarpusavio elektroninio susirašinėjimo nuo 2016 m. sausio 1 d. nenustatyta.

4) Tyrimui pateiktame kompiuteryje duomenų, galimai susijusių su P. M. ir K. B. (el. pašto adresas: (duomenys neskelbtini)) tarpusavio ryšiais, šių asmenų tarpusavio elektroninio susirašinėjimo nuo 2016 m. sausio 1 d. nenustatyta.

5) Tyrimui pateiktame kompiuteryje duomenų, galimai susijusių su G. S., P. M., K. B. ryÅ¡iais su kitais asmenimis, Å¡ių asmenų tarpusavio elektroninio susiraÅ¡inėjimo nuo 2016 m. sausio 1 d., susijusio su G. S. knyga „??? ???? ??????. ??? ??????? ????????? ???? ? ??? ????? ? ???? ??? ??????? ??? ??????“ ir jos vertimu į lietuvių kalbÄ (duomenys neskelbtini), nenustatyta.

6) Tyrimui pateiktame kompiuteryje, kataloguose D:\Knygos\2016 metai\Kas ka isdave, D:\Knygos\2016 metai\Kas ka isdave\Nauja 2 dalis; D:\RECYCLER\S-l-5-2I-343818398 1425521274-839522115-1003 yra įraÅ¡yti doc ir docx failai, galimai susiję su G. S. knygos „??? ???? ??????. ??? ??????? ????????? ???? ? ??? ????? ? ???? ??? ??????? ??? ??????” vertimu į lietuvių kalbÄ (failai pateikti 1 priede DVD+R diske, žiÅ«r. katalogus \Kas ka iÅ¡davė ir \Kas ka isdavė\Nauja 2 dalis, failų kontrolinės sumos MD5 pateiktos lentelėse Nr. 18-20).

Minėtų .doc ir .docx failų tekstuose yra nurodyti knygos puslapius atitinkantys žymenys (žiÅ«r. lenteles Nr. 14, 16 tiriamojoje dalyje). Kompiuteryje rastų tekstų, knygos vertimo ar iÅ¡spausdinto knygos teksto analizė, vertimo atitikimas originalo kalba paraÅ¡ytam tekstui, kompiuteryje rastų tekstų patikra (vizualinis lyginimas su atspausdintu leidiniu) ir pan. dalykai nėra informacinių technologijų ekspertų kompetencijoje, todėl nurodyti, kokioje apimtyje tyrimo objektuose yra nurodytos knygos vertimas į lietuvių kalbÄ , nėra galimybės.

7) Tyrimui pateiktame kompiuteryje duomenų apie tai, kada, kokiu bÅ«du ir iÅ¡ ko K. B. buvo gavęs knygos „Kto kogo predal“ elektroninę rinkmenÄ (knygos maketÄ ) rusų kalba, nėra.

8) Tyrimui pateiktame kompiuteryje duomenų apie tai, kada, kokiu būdu ir su kuo K. B. pasidalino (kam ar kur siuntė) knygos „Kto kogo predal“ ar knygos (duomenys neskelbtini) elektronine kopija, nėra.

9) Tyrimui pateiktame kompiuteryje kataloguose D:\Knygos\2016 metai\Kas ka iÅ¡davė. D:\Knygos\2016 metai\Kas ka isdave\Nauja 2 dalis; D:\RECYCLERl\S-l-5-21-343818398-1425521274-839522115-1003 įraÅ¡ytų doc ir docx failų meta duomenų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad galimai su G. S. knygos vertimu į lietuvių kalbÄ susiję doc, docx failai buvo sukurti ne Å¡iuo kompiuteriu (žiÅ«r. pateiktÄ informacijÄ tiriamojoje dalyje Katalogo D;\Knygos\2016 metai\Kas ka iÅ¡davė failų (.doc, .docx) meta duomenys). Duomenų, kuriuose bÅ«tų nurodyta kas ir kokia apimtimi galimai vykdė minėtos knygos vertimÄ , nėra.

10) Tyrimui pateiktame kompiuteryje yra duomenų, kad knygos (duomenys neskelbtini) vertimo į lietuvių kalbÄ tekstiniai ruoÅ¡iniai galimai buvo sukurti skirtinguose kompiuteriuose, pyz., minėtų failų metaduomenys pateikti lentelėje Nr. 21 (PC name failų meta duomenyse neužfiksuotas).

11) Tyrimui pateikto kompiuterio sisteminio registro C:\Windows/System32\config\Sam informacija leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kompiuteris dirba valdomas operacinės sistemos Microsoft Windows XP Professional - Registered to ABC, prisijungimui naudojama tik viena registruota vartotojo paskyra: General (prisijungimo slaptažodžio nėra). Ä®diegtos programinės įrangos Microsoft Office Enterprise 2007 sisteminiame registre C:\Documents and Settings\Genaral\Ntuser.dat užfiksuoti vartotojo duomenys, galimai identifikuojantys failo priklausomybę minėto kompiuterio vartotojui (bet ne konkrečiam asmeniui), pateikti lentelėje Nr. 4 tiriamojoje dalyje.

Informacinių technologijų ekspertizė kompiuterio vartotojo paskyros ar vartotojo profilio savininko, kaip konkretaus asmens (ar autoriaus, identifikuoti neturi galimybės, nes tÄ pačiÄ paskyrÄ ar vartotojo profilį kompiuteryje gali naudoti ne vienas asmuo. Kompiuterio vartotoju, bendru atveju, gali bÅ«ti bet kuris asmuo, kuriam savininkas (ar atsakingas už kompiuterį asmuo) leidžia naudotis kompiuteriu bei paskyra, arba asmenys, turintys (žinantys) paskyros ar profilio prisijungimo duomenis. Visų failų, galimai susijusių su G.

S. knygos „??? ???? ??????. ??? ??????? ????????? ???? ? ??? ????? ? ???? ??? ??????? ??? ??????“ vertimu j lietuvių kalbÄ (G. S. (duomenys neskelbtini)) ir spausdinimui paruoÅ¡tu maketu – Isdavystės kaina.indd.pdf (Maketas-lsdavystės kaina.indd) meta duomenys su vartotojų rekvizitais yra pateikti tiriamojoje dalyje. Standžiajame diske duomenų, kurie padėtų identifikuoti asmenis, dalyvavusius knygos vertime į lietuvių kalbÄ , nėra.

12) Tyrimui pateiktame kompiuteryje yra informacijos, galimai susijusios su UAB (duomenys neskelbtini) knygos G. S. (duomenys neskelbtini) leidyba. ŽiÅ«r. 1 priede DVD+R pateiktÄ informacijÄ kataloguose. Remiantis minėta informacija, galima teigti, kad: informacijos, galimai susijusios su knygos „Kto kogo predal“ elektronine kopija (2016 m. rugpjūčio 10 d.) rusų kalba, nėra. Labiausiai tikėtina, kad galimai su G. S. knygos vertimu į lietuvių kalbÄ susiję failai į standųjį diskÄ buvo perkeliami, naudojant kitas kompiuterines laikmenas (pvz., USB atmintines, CD ir DVD diskus, ar iÅ¡orinius standžiuosius diskus), galimai nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2017 m. sausio 3 d.; iÅ¡ katalogų D:\Knygos\2016 metai/Kas ka isdavė\New folder ir D:\Knygos\2016 metai/Kas ka isdave\New folder/Panka ??? ?????? .jpg, .png failų, galimai nuo 2017 m. sausio 4 d. iki 2017 m. sausio 10 d. buvo sukurti tif formato failai, kurie naudoti, sudarant G.

S. knygos (duomenys neskelbtini) lietuvių kalba spausdinimui paruoÅ¡tÄ maketÄ (maketas: Isdavystės kaina. indd.pdf); katalogas D:\Knygos\2016 metai/Kas ka isdave/Virseliui su nuotraukomis knygos virÅ¡eliui įkeltas 2017 m. sausio 11 d.; knygos virÅ¡elio maketų variantai galimai buvo sudaryti nuo 2017 m. sausio 11 d. iki 2017 m. sausio 23 d.; G. S. knygos (duomenys neskelbtini) lietuvių kalba spausdinimui paruoÅ¡tas maketas (Maketas-lsdavystės kaina.indd.pdf) galimai buvo sudaromas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 4 d. iki 2017 m. sausio 24 d.; standžiojo disko katalogo D:\RECYCLER\S-l-5-21-343818398-1425521274-839522115-I003 ("Å¡iukÅ¡liadėžėje") failas - 2732077B dydžio Maketas-Isdavystes kaina. indd. pdf (MD5 09d5700cc0508c823cd8312f341a7532i), su knygos (duomenys neskelbtini) lietuvių kalba spausdinimui paruoÅ¡tu maketu, galimai sudarytas 2017 m. sausio 16 d. tiriamajame kompiuteryje, yra identiÅ¡kas failui, kurį siÅ«loma parsisiųsti internetu iÅ¡ interneto svetainės newsbalt.ru.

Minėto failo migravimas į kitus kompiuterius labiausiai tikėtinas per kitas kompiuterines laikmenas (pvz.. USB atmintines, CD ir DVD diskus, ar išorinius standžiuosius diskus); galimai 2017 m. sausio 20 d. - 2017 m. sausio 23 d. buvo sukurti failai, susiję su UAB (duomenys neskelbtini) knygos (duomenys neskelbtini) leidyba, pvz., D:\Povilo\Sakanavimas\2017-Spaudai.tif; 2017 m. sausio 23 d. UAB (duomenys neskelbtini); D:\RECYCLER: 2017 m. sausio 23 d. UAB (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. sausio 23 d. UAB (duomenys neskelbtini) su prašymu UAB (duomenys neskelbtini) Marketingo skyriui išspausdinti G.

S. knygÄ (duomenys neskelbtini) (ruoÅ¡iniai ir kopijos); D:\Povilo\Kiek kainuotu Å¡ios knygos 2017.doc su laiÅ¡ko spaustuvei ruoÅ¡iniu (dėl knygos (duomenys neskelbtini) spausdinimo kainos); D:\Povilo\2017m._knygos-ISBN.doc su praÅ¡ymo M. M. bibliotekai ruoÅ¡iniu (2017-01-20 dėl ISBN suteikimo leidiniui; G. S. (duomenys neskelbtini) originalo (duomenys neskelbtini)); galimai 2017 m. sausio 27 d. buvo sukurtas failas D:\Povilo\Saskaitos\988-PVM saskaita-faktÅ«ra. indd su paruoÅ¡tu maketu — PVM SĄSKATA FAKTŪRA Serija MG Nr. 988, kuri galimai susijusi su G.

S. knyga (duomenys neskelbtini) ir kurioje nurodyta: "GAVĖJAS, MOKĖTOJAS; P. M., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, a. k. (duomenys neskelbtini) Daugiau buhalterinių duomenų, galimai susijusių su šios knygos leidyba ar apmokėjimais, nėra. Informacijos, galimai susijusios su jos platinimo organizavimu, užsakovais ar rėmėjais, nėra.

13) Tyrimui pateikto kompiuterio kataloge D:\RECYCLER\S-l-5-21-343818398-1425521274-839522115-1003 tarp iÅ¡trintų failų rasta informacijos, galimai susijusios su knygos (duomenys neskelbtini) maketu: pdf, ps tipo failuose (failų sÄ raÅ¡as pateiktas lentelėje Nr. 7 tiriamojoje dalyje, failai įraÅ¡yti 1 priede diske, žiÅ«r. kataloge \ls_RecycIer).

14) Tyrimui pateiktame kompiuteryje informacijos, susijusios su mobiliojo ryšio telefonais, nėra (T. 2, b. l. 41-72). 2018-01-26 apžiūros protokolu apžiūrėtas G. S. knygos (duomenys neskelbtini) 9-11 psl. Išspausdintas leidėjo P. M. pasirašytas „Leidėjų žodis“ su priedu. (T. 2, b. l. 6-9) 2017-02-09 apžiūros protokolu apžiūrėtas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus P. M. pasirašytas knygų perdavimo aktas, kuriuo pažymima, kad G. S. knyga (duomenys neskelbtini) išleista už jo asmeninius pinigus 530 egz., kurie jam perduodami (T. 3, b.l. 164). 2017-12-12 P. M. pasisakyme, patalpintame http://www.ekspertai.eu/valstybe-ant-melo-pamatu/ straipsnyje „Valstybė ant melo pamatų“ teigiama, kad:

„Apie savo apklausÄ Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate nekalbėsiu, o pozicijÄ dėl G. S. knygos leidimo lietuvių kalba esu iÅ¡dėstęs iÅ¡leistos knygos (duomenys neskelbtini) pratarmėje „Leidėjų žodis“. “Šių eilučių autoriaus nuomonė daugiau negu aiÅ¡ki: tiek 1991 metų sausio įvykiai, tiek tų pačių metų liepos 31-osios Medininkų žudynės sÄ moningai nesistengiamos objektyviai iÅ¡tirti: paslaptingai dingsta dokumentai, oficialioms versijoms nenaudingi liudininkų parodymai, o nuo 2000 metų Seime priėmus konservatorės-krikdemės V.

A.-A. parengtÄ Baudžiamojo kodekso papildymÄ 1702 straipsniu, iÅ¡ viso darosi problematiÅ¡ka kalbėti tomis temomis. Bet kalbėti reikia, nes negalima pastatyti laisvos demokratinės valstybės ant melo pamatų“. „Deja, nei buvusioji Seimo koalicija, nei Generalinė prokuratÅ«ra nesivargino iÅ¡sklaidyti visuomenėje stiprėjančių abejonių Sausio 13-osios įvykių, kaip ir Medininkų žudynių, tyrimo objektyvumu, nors, pavyzdžiui, apie pastarÄ jį „tyrimÄ â€œ laikraščio (duomenys neskelbtini) redaktorė G.

G. parašė, o kita mÅ«sų leidykla – (duomenys neskelbtini) – iÅ¡leido net knygÄ â€žNusikaltimas valstybės vardu“ (V., 2014)“. „O tauta tyli, bijo protestuoti. Kyla įspÅ«dis, kad Lietuvoje, emigravus iÅ¡ jos aktyviausiai visuomenės daliai, jau beveik niekam neberÅ«pi, kad mes pradėjome statyti ir tebestatome valstybę ant melo pamatų. Todėl tegu kaip priesakas mums, dar likusiems Lietuvoje aktyvesniems piliečiams, nuskamba arkivyskupo S. T. raginimas iÅ¡ Seimo tribÅ«nos Å¡ių metų Kovo 11-osios minėjime:

„Laisvę reikia statyti ant tiesos (paryškinta mano, – P. M.), dorybių, ypač meilės ir pagarbos žmogui, uolos“. To kaip tik ir pasigendame nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje!“. Po straipsniu pasirašė P. M.“ (T. 4, b. l. 11-13). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. spalio 19 d. ekspertizės akte pateikta išvada: 1.1. G. S. knygoje (duomenys neskelbtini) teiginiais, nurodytais tyrimo dalyje, pirmoje lentelėje, neigiama, kad 1991 m. sausio mėnesio agresijos veiksmus įvykdė SSRS kariniai daliniai.

RaÅ¡ant apie sausio 13-tosios įvykius, yra sumenkinami, žeminami Å¡ių įvykių dalyviai, menkinamas pats tautos pasiprieÅ¡inimo aktas, taip tekstÄ padarant užgauliu. Teksto kalbinė raiÅ¡ka nėra Å¡iurkÅ¡ti (vulgari, žargoninė), nėra formuluojami grasinimai. 1.2. G. S. knygoje (duomenys neskelbtini) teiginiais, nurodytais tyrimo dalyje, antroje lentelėje, neigiama, kad Medininkų žudynes įvykdė sovietų Ypatingos paskirties milicijos bÅ«rio (OMON) pareigÅ«nai, menkinama Medininkų žudynių reikÅ¡mė, menkinamos Medininkų žudynių aukos, taip tekstÄ padarant užgauliu.

Teksto kalbinė raiška nėra šiurkšti (vulgari, žargoninė), nėra formuluojami grasinimai.

2. G. S. knygos (duomenys neskelbtini) lietuviško leidimo įžangoje „Leidėjų žodis", teiginiu „žudynes, įvykdytas norint sukompromituoti tarybinius karius", vertinant jį visos įžangos kontekste, neigiama, kad sausio 13-tosios žudynes įvykdė SSRS kariniai daliniai. Įžangos „Leidėjų žodis" teksto kalbinė raiška nėra šiurkšti (vulgari, žargoninė), užgauli ar grasinanti.

3. G. S. knygos (duomenys neskelbtini) lietuviškojo leidimo įžangoje „Leidėjų žodis", pasirašytoje P. M. vardu, pritariama G. S. knygos (duomenys neskelbtini) turiniui tais klausimais, kurie paminimi „Leidėjų žodyje“. 2018 m. spalio 19 d. ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodyta:

1. Tyrimui pateikta knyga (duomenys neskelbtini) yra G. S. knygos „Kas kÄ iÅ¡davė“ vertimas į lietuvių kalbÄ , savo turiniu atitinkantis leidinį rusų kalba, bei turi leidėjo pridėtÄ dalį, pavadintÄ â€žLeidėjų žodis“. Knyga sudaryta iÅ¡ autorės pasakojimų, vertinimų ir interviu su įvairiais asmenimis. Knygoje pateikiami pačios autorės vardu formuluojami teiginiai ir vertinimai (apraÅ¡ymuose, pasakojimuose, klausimų formuluotėse) ir galimai jos paÅ¡nekovų pasakyti teiginiai ir vertinimai (interviu autentiÅ¡kumo negalima įvertinti).

Taip pat knygoje įdėta dalis, pristatoma kaip paraÅ¡yta D. K., kaip įžanga knygos leidimui italų kalba, sÄ raÅ¡as pavardžių, minimų knygoje su trumpa informacija apie asmenis, trumpa knygos santrumpa bibliografijos dalyje, informacija apie autorę ant galinio knygos virÅ¡elio. Pirmame knygos skyriuje „Operacija „Diskreditacija“ raÅ¡oma apie 1991 metų sausio įvykius, teigiant, kad jie buvo skirti diskredituoti SSRS karinius dalinius ir neigiant jų atsakomybę už žmonių žūtis.

Pirmame skyriuje pateikiami interviu su buvusiu Sovietų sÄ jungos bÅ«rio „Alfa" vadu M. G., buvusiu Sovietų sÄ jungos gynybos ministru D. J., buvusiu M. G. padėjėju G. O.. Antrame knygos skyriuje „LietuviÅ¡kas sindromas“ po dvideÅ¡imt penkerių metų“ pateikiama informacija, kad 1991 m. sausio įvykiai, kaip ir SÄ jÅ«dis, buvo surežisuoti ir suplanuoti, dalyvaujant JAV. Skyriuje pateikiami interviu su asmenimis, kuriems knygoje priskiriama atsakomybė už sausio įvykius: buvusiu KraÅ¡to apsaugos departamento generaliniu direktoriumi A.

B., politikos mokslų profesoriumi D. Å .. Taip pat pateikiamas interviu su SSRS/ Rusijos Vidaus reikalų ministerijos generolu majoru V. O., kuris esÄ 1991 metais surinko medžiagÄ apie sausio 13-tosios įvykius. Trečiame skyriuje tęsiama sausio 13-tosios tema, pateikiant Lietuvos piliečių liudijimus: interviu su už Sausio 13-osios nusikaltimų neigimÄ nuteistu politiku A. P., jo bylos liudytojų teiginius, interviu su liudytoja D. R.. Taip pat pateikiamas interviu su Vilniaus mažojo teatro scenografu V. T., pasakojusiu apie SSRS karinių dalinių agresijÄ sausio 13-Ä jÄ , tačiau knygos autorės Å¡is interviu pateikiamas kaip „užbetonuotos legendos apie „tarybinę agresijÄ " ir jokios kitos nuomonės nepriėmimo pavyzdys.

Ketvirtame ir penktame knygos skyriuose teigiama, kad Sovietų SÄ jungos veikėjai Lietuvoje buvo persekiojami ir nepagrįstai teisiami. Ketvirtame skyriuje raÅ¡oma apie 1999 metų bylÄ dėl antivalstybinių organizacijų kÅ«rimo ir kitų nusikaltimų, pagal kuriÄ buvo nuteisti M. B., J. J., J. K., L. B., S. M. ir J. P., bei bylÄ prieÅ¡ buvusį organizacijos „Jedinstvo" lyderį V. I.. Pateikiami interviu su V. I., pasakojimas apie LKP (SSKP) Ideologinio skyriaus konsultantÄ I. K. ir jo esÄ pateiktÄ komentarÄ apie I.

Å . patirtus sužalojimus, interviu su I. K. sÅ«numi. Penktame skyriuje pateikiami interviu su 1999 metais byloje dėl antivalstybinių organizacijų kÅ«rimo nuteistais M. B., J. K., J. J. ir buvusiu Baltarusijos vidaus reikalų ministru V. J.. Å eÅ¡tame skyriuje tęsiama persekiojimų tema pateikiant interviu su iÅ¡ Lietuvos j BaltarusijÄ pabėgusiais V. Å ., V. A., V. L., S. J., Vilniaus kraÅ¡to autonomijÄ kÅ«rusiu Č. V.. Septintas skyrius skirtas Vilniaus Ypatingos paskirties milicijos bÅ«rio (OMON) temai, neigiama bÅ«rio atsakomybė dėl 1991 įvykių.

Pateikiamas interviu su žurnalistu A. N., sukÅ«rusiu filmÄ apie Vilniaus OMON'Ä , keturiais Vilniaus OMON'o bÅ«rio nariais, Å¡tabo virÅ¡ininku V. R., vado pavaduotoju operatyviniam darbui A. A.. Å iame skyriuje aptarinėjamos Medininkų žudynės. AÅ¡tuntame ir devintame skyriuose plėtojama kitaminčių persekiojimo tema, pateikiami interviu su A. B., V. O., A. S., E. K., R. J., A. N.. DeÅ¡imtame skyriuje akcentuojama mintis, kad Lietuvoje buvo suklastotas sausio 13-tosios įvykių tyrimas, pateikiant interviu su Lietuvos TSR generaliniu prokuroru A.

P., ir toliau akcentuojamas buvusių Sovietų SÄ jungos pareigÅ«nų persekiojimas pateikiant pasakojimÄ apie Lietuvos TSR KGB vadovÄ S. Č., interviu su buvusiu KGB darbuotoju A. O., interviu su buvusiu Lietuvos komunistų partijos sekretoriumi V. Å .. Skyriuje „Labai asmeniÅ¡ka" pateikiamas interviu su V. Å .. Skyriuje „Vietoje epilogo“ pateikiama J. M. kalba teisme, D. K. įžanga ir G. S. pasakojimas „Apie tai, kaip man trukdė raÅ¡yti Å¡iÄ knygÄ â€œ. Pagrindinės knygos temos yra 1991 m. sausio 13-tosios įvykiai ir buvusių Sovietų SÄ jungos veikėjų persekiojimas Lietuvoje po nepriklausomybės atgavimo.

Sausio 13-tosios įvykių tema aptariama visuose knygos skyriuose. Medininkų žudynių tema daugiausia raÅ¡oma 7 knygos skyriuje, minima 4, 8, 10 skyriuose. 1991 metų sausio įvykių tema knygoje aptarinėjama keturiais aspektais: pirma, neigiama SSRS karinių dalinių atsakomybė dėl žmonių žūčių ir sužalojimų; antra, vystoma tema „savi Å¡audė į savus"; trečia, teigiama, kad sausio įvykiai buvo surežisuotas, iÅ¡ anksto parengtas spektaklis, prie jų rengimo esÄ prisidėjus „iÅ¡orinėms jėgoms"; ketvirta, teigiama, kad sausio 13-tosios įvykių tyrimas buvo suklastotas.

Pirmoje lentelėje pateiktose iÅ¡traukose raÅ¡oma apie 1991 m. sausio 13-osios įvykius, iÅ¡skyrus 9-toje lentelės eilutėje pateiktÄ iÅ¡traukÄ , kurioje neigiama Sovietų sÄ jungos karinių dalinių agresija ankstesnėmis sausio mėnesio dienomis. Lentelėje nepateikiamos iÅ¡traukos, kuriose kalbama ne apie agresijos vykdymÄ , bet apie organizavimÄ , planavimÄ , siekius, bylų dėl sausio įvykių nagrinėjimÄ . Knygoje 1991 m. sausio mėnesio įvykiams nėra pritariama, nėra menkinama įvykdytų žudynių reikÅ¡mė (įvykiai vadinami tragedija, raÅ¡oma apie jų svarbÄ tolesnei Å¡alies istorijai).

Knygoje nėra neigiama, kad 1991 m. sausio 13-osios įvykiuose dalyvavo SSRS kariniai daliniai, tačiau neigiama, kad SSRS kariniai daliniai vykdė agresijÄ ir žudynes. Pirmoje lentelėje pateiktose iÅ¡traukose daug kartų kartojami teiginiai, kad SSRS daliniai 1991 m. sausio 13 d. neÅ¡audė, nevažiavo tankais ant žmonių, Å¡audymas vyko nuo gretimų namų stogų. Teigiama, kad į miniÄ Å¡audė „savi“, patys lietuviai, sÄ jÅ«diečiai, vakarų specialiųjų tarnybų agentai, smogikai, pasieniečiai iÅ¡ Alytaus ir pan.

SSRS karinių dalinių atsakomybės už sausio įvykius neigimas pateikiamas dviem bÅ«dais: teigiant, kad SSRS kariai nenaudojo ginklų, jėgos ir pan., bei teigiant, kad sausio 13-tosios aukos žuvo „nuo savų“, kitomis aplinkybėmis ir pan. Daugelis Å¡ių teiginių formuluojami kaip konstatuojamojo pobÅ«džio informacija, tvirtinant, kad pateikiami faktai, dėl kurių tikrumo adresantas yra įsitikinęs, pats matė arba remiasi patikimu Å¡altiniu. Dalyje iÅ¡traukų teigiama, kad patys televizijos bokÅ¡to gynėjai yra atsakingi už žmonių žūtis: esÄ jie stÅ«mė kitus žmones po tankais (kaip tokia auka įvardijama L.

A.), buvo ginkluoti savadarbiais sprogmenimis ir juos naudojo (kaip turėjęs sprogmenį ir netyčia pats susisprogdinęs įvardijamas A. K.). Teigiama, kad gynėjai elgėsi agresyviai, naudojo ginklus („Aplink minia laužo viskÄ , Å¡okinėja, Å¡audo...", 124 p.), gynėjai įvardijami žodžiais „ekstremistai" (24 p.), „separatistai" (63 p.), „girti mitinguotojai" (137 p.), kurie turi stipriÄ neigiamÄ reikÅ¡mę ir įvardija asmenis, vykdančius neteisėtus agresyvius veiksmus. Tokiu bÅ«du žeminami per sausio 13-tosios įvykius televizijos bokÅ¡to gynyboje dalyvavę ir nukentėję asmenys.

Kai kuriose ištraukose tvirtinama, kad žmonės žuvo ne prie televizijos bokšto, o kitomis aplinkybėmis, bet ligoninėse buvo specialiai priskirti sausio 13-tosios aukoms, kūnai buvo specialiai sušaudyti lavoninėje (tokia auka įvardijamas I Šimulionis). Tokiu būdu neigiama, kad sausio 13-tosios aukomis tapę žmonės apskritai dalyvavo televizijos bokšto gynime, taip juos menkinant. Knygoje tvirtinama kad sausio įvykiai buvo surežisuota, iš anksto numatyta ir parengta akcija, skirta diskredituoti SSRS karinius dalinius.

Pavyzdžiui, J. J. pasisakyme teigiama: „Sprendžiant pagal to meto stenogramas, Lietuvos Aukščiausioje Taryboje vyko diskusija - pralieti kraujÄ ar ne? AÅ¡ skaičiau stenogramas, jos yra iÅ¡leistos. /.../ Už kraujo praliejimÄ pasisakė Landsbergis, Butkevičius, Laurinkus /.../“ (137 p.) - taigi, teigiama, kad Lietuvos vadovybė sÄ moningai suplanavo sausio 13-tosios aukas, o ne pati Lietuvos visuomenė siekė saugoti ir ginti televizijos bokÅ¡tÄ . Dalyje „SÄ raÅ¡as pavardžių, minimų knygoje“, raÅ¡ant apie V.

T., žodis „gynėjas“ įrašomas kabutėse, tuo parodant, kad asmuo nebuvo gynėju. Rašant apie sausio 13-tosios įvykius vartojami žodžiai „spektaklis“, „premjera“, „surežisuotas vaidinimas“, „provokacija“. Tokiu būdu menkinami sausio 13-tosios įvykiai kaip tautos pasipriešinimo aktas. Knygoje pateikiama ir asmens, dalyvavusio televizijos bokšto gynime - V. T. reakcija į G. S. teiginius apie sausio 13-tosios įvykius („dvylika liudytojų, kurie patvirtino, kad taip pat matė, kaip buvo šaudoma nuo stogų!", 89 p.), parodanti, kad sausio 13-tosios įvykių dalyviams tokie teiginiai yra užgaulūs:

„/.../ bet kokius prasimanymus arba naujas interpretacijas vertinu kaip asmeninį savęs įžeidimÄ . Jie man drasko sielÄ , ir man dėl to skaudu.“ (92 p.). Apibendrinant galima teigti, kad G. S. knygoje (duomenys neskelbtini) yra neigiama, kad 1991 m. sausio mėnesio agresijos veiksmus įvykdė SSRS kariniai daliniai. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ atskiri teiginiai yra vertinami visos knygos kontekste, atsižvelgiant į bendrai knyga perteikiamÄ informacijÄ . RaÅ¡ant apie sausio 13-tosios įvykius, yra sumenkinami, žeminami Å¡ių įvykių dalyviai, menkinamas pats tautos pasiprieÅ¡inimo aktas, taip tekstÄ padarant užgauliu.

Teksto kalbinė raiška nėra šiurkšti (vulgari, žargoninė), nėra formuluojami grasinimai.

2. RaÅ¡ant apie Medininkų žudynes, pagrindiniai teiginiai knygoje yra, pirma, kad sovietų Ypatingos paskirties milicijos bÅ«rio (OMON) pareigÅ«nai žudynėse nedalyvavo, Medininkų žudynių bylos tyrimas suklastotas, įrodymų dėl omonininkų kaltės nėra; antra, teigiant, kad pasienio kontrolės postai veikė neteisėtai, pasieniečiai užsiėmė neteisėta, neigiamai vertinama veikla. Antroje lentelėje pateikiamos knygos iÅ¡traukos, kuriose raÅ¡oma apie pareigÅ«nų Medininkų poste veiklÄ , jų nužudymÄ , žudynių vykdytojus.

RaÅ¡ant apie Medininkų žudynes, pasieniečių nužudymui nėra pritariama. Knygoje raÅ¡oma, kad omonininkai puldinėjo Lietuvos pasienio kontrolės postus, tačiau neigiama, kad iÅ¡puoliai buvo nukreipti prieÅ¡ pasienio postus kaip Lietuvos valstybės tarnybÄ , neigiamas pasienio kontrolės postų statusas ir veiklos teisėtumas, taip pat neigiama, kad Medininkų žudynes įvykdė omonininkai. Tokiu bÅ«du neigiamas nusikaltimas ir omonininkų atsakomybė už jį. Antroje lentelėje pateiktose iÅ¡traukose tvirtinama, kad Medininkų žudynes įvykdė ne omonininkai, žudynes įvykdė kiti asmenys.

Dalis šių teiginių formuluojami kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija, tvirtinant, kad pateikiami faktai, dėl kurių tikrumo adresantas yra įsitikinęs. Lentelėje nurodytose ištraukose pateikiamos kelios versijos, kas įvykdė žudynes, jos nėra plėtojamos, tačiau taip pasakoma, kad žudynes vykdė ne omonininkai. Rašant apie Medininkų žudynes, taip pat teigiama, kad Medininkų žudynių bylos tyrimas buvo suklastotas, o Rygos omonininko K. N. kaltė neįrodyta. Šios knygos ištraukos pateikiamos Teiginiais, kad Medininkų žudynių byla yra sufalsifikuota, Rygos ominininko K.

N. kaltė neįrodyta, paremiami ir sustiprinami tvirtinimai, kad Medininkų žudynes įvykdė ne omonininkai. RaÅ¡ydama apie Medininkų žudynes, G. S. ironiÅ¡kai kabutėse pavartoja žodžius „amžiaus nusikaltimas" (2 lentelės antras punktas), tokiu bÅ«du sumenkindama Å¡io įvykio reikÅ¡mę ir nusikalstamÄ pobÅ«dį. Antroje lentelėje pateiktose iÅ¡traukose paniekinančiai raÅ¡oma apie Medininkų ir kitų pasienio kontrolės postų veiklÄ ir juose dirbusius žmones, įvardijant juos „neegzistuojančios sienos gyventojais", žodį „muitininkas" raÅ¡ant kabutėse, teigiant, kad pasienio postų veikla buvo tik žmonių plėšimas, buvo renkami kyÅ¡iai.

Tokiu bÅ«du Medininkų žudynių aukos yra menkinamos. Apibendrinant galima teigti, kad G. S. knygoje (duomenys neskelbtini) yra neigiama, kad Medininkų žudynes įvykdė omonininkai, menkinama Medininkų žudynių reikÅ¡mė, menkinamos Medininkų žudynių aukos, taip tekstÄ padarant užgauliu. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ atskiri teiginiai yra vertinami visos knygos kontekste, atsižvelgiant į bendrai knyga perteikiamÄ informacijÄ . Teksto kalbinė raiÅ¡ka nėra Å¡iurkÅ¡ti (vulgari, žargoninė), nėra formuluojami grasinimai. 3.1.

Knygos įžangoje „Leidėjų žodis" trijose pastraipose yra raÅ¡oma apie 1991 m. sausio 13-tosios įvykius bei jų tyrimÄ , dviejose iÅ¡ jų minimos ir Medininkų žudynės: pastraipa „Bene solidžiausiÄ informacijÄ bei komentarÄ apie surengtas sausio 13-osios naktį prie Vilniaus televizijos bokÅ¡to civilių žmonių žudynes, įvykdytas norint sukompromituoti tarybinius karius bei pagreitinti Tarybų SÄ jungos žlugimÄ , pateikė savo knygoje „Durnių laivas" (V., 2003) žinomas lietuvių raÅ¡ytojas, vienas iÅ¡ Persitvarkymo sÄ jÅ«džio įkÅ«rėjų V.

P.. Jo tvirtinimu, sausio 13-osios aukos guli ant tų žudynių organizatorių „ V. L. ir A. B. sÄ Å¾inės"." susideda iÅ¡ įžangos autoriaus teiginio ir nuorodos į knygÄ â€žDurnių laivas" bei citatos iÅ¡ jos. P. M. teigia, kad knygoje „Durnių laivas" yra pateikta „bene solidžiausia informacija" apie sausio 13-tosios žudynes, tuo pasakydamas, kad knygoje „Durnių laivas" pateikiama teisinga informacija apie sausio 13-tosios žudynes. Taip pat Å¡iame sakinyje P. M. teigia, kad sausio 13-tosios žudynės buvo „įvykdytos norint sukompromituoti tarybinius karius", Å¡iuo teiginiu neigdamas, kad sausio 13-tosios žudynes įvykdė SSRS kariniai daliniai.

Å is teiginys formuluojamas kaip konstatuojamojo pobÅ«džio informacija ir remiamas V. P. knygos teiginiu, kad už žudynes atsakingi V. L. ir A. B., taip pat tolesnės pastraipos teiginiais apie autoritetingų asmenų liudijimus, alternatyvius dokumentus. Pastraipoje „IÅ¡leidus V. P. knygÄ , kilo nemažas triukÅ¡mas, tačiau Å¡i informacija ir raÅ¡ytojo komentaras ne tik nebuvo paneigti, bet ir pasipildė kitų autoritetingų asmenų liudijimais, Å¡iandien vadinamais „propaganda ir dezinformacija", bei pavieÅ¡intais kai kuriais alternatyviais sausio 13-osios įvykių, o vėliau - ir pasieniečių bei muitininkų žudynių Medininkuose dokumentais." P. M. teigia, kad ankstesnėje pastraipoje minima informacija apie sausio 13-tosios žudynes, „įvykdytas norint sukompromituoti tarybinius karius" yra nepaneigta.

Teigiama, kad informacijÄ patvirtina „autoritetingų asmenų liudijimai". Taigi, pabrėžiama, kad autoritetingi, taigi, teisingi, yra liudijimai apie žudynes, įvykdytas siekiant kompromituoti karius. Taip pat teigiama, kad yra pavieÅ¡inti alternatyvÅ«s, t. y., oficialiai pozicijai prieÅ¡taraujantys dokumentai ne tik apie sausio 13-tosios, bet ir apie Medininkų žudynes. Å ia pastraipa stiprinamas teiginys, kad sausio 13-tosios žudynės buvo įvykdytos ne SSRS dalinių, duodama suprasti, kad vykdytojai ir tikslai buvo ne tie, kurie nurodomi oficialioje Lietuvos pozicijoje dėl Å¡ių įvykių.

IÅ¡traukoje „Juo labiau, kai iÅ¡tisÄ ketvirtį amžiaus Lietuvoje nebaigiamos (net nepradedamos!) objektyviai iÅ¡tirti 1991-ųjų metų sausio 13-osios, tų pačių metų liepos 31-osios (Medininkų) žudynės, vėlesnės kai kam neįtikusių asmenų paslaptingos mirtys, - net pradanginant dokumentus bei vertingus liudininkų parodymus ir iÅ¡keliant absurdiÅ¡kas versijas." teigiama, kad sausio 13-tosios ir Medininkų žudynių tyrimai yra neobjektyvÅ«s ir falsifikuojami, taip duodant suprasti, kad žudynių vykdytojai buvo ne bylose esantys įtariamieji.

Apibendrinant galima teigti, kad „Leidėjų žodyje“ P. M. neigia, kad sausio 13-tosios žudynes įvykdė SSRS kariniai daliniai. „Leidėjų žodyje“ nėra formuluojami grasinimai. Sausio 13-tosios įvykių ir Medininkų žudynių dalyviai „Leidėjų žodyje“ nėra menkinami, apie juos nėra žeminančiai atsiliepiama, todėl galima vertinti, kad kalbinė teksto raiška nėra šiurkšti, užgauli ar grasinanti. Skaitytojų tekstas gali būti priimamas kaip užgaulus dėl jame pateikiamų teiginių turinio. 3.2.

Knygos įžangoje „Leidėjų žodis" P. M. neiÅ¡reiÅ¡kia abejonių ar kritikos G. S. knygos teiginiams. Įžangoje „Leidėjų žodyje" dėstoma daug minčių, sutampančių su dėstomomis G. S. knygoje: teigiama, kad sausio 13-tosios žudynės buvo įvykdytos siekiant sukompromituoti SSRS karinius dalinius bei griauti SSRS; dėl sausio 13-tosios aukų kaltinamas V. L. ir A. B.; byla prieÅ¡ A. P. traktuojama kaip kitaminčio persekiojimas; sausio 13-tosios žudynių ir Medininkų žudynių bylų tyrimas vertinamas kaip neobjektyvus, sÄ moningai klastojamas;

Maidano žudynės traktuojamos kaip surengtos „Maidano snaiperių", vedant paralelę su sausio 13-tosios žudynėmis Vilniuje; teiginiais apie „globalaus masto nusikaltimus", „slaptas NATO teroristines grupuotes", „slaptų teroristinių grupuočių tyrimus" užsimenama, kad Lietuvos ir kitų šalių įvykiai buvo surežisuoti iš šalies (tokia mintis dėstoma G. S. knygoje). Dėstydamas tuos pačius kaip ir G. S. teiginius ir formuluodamas juos kaip teisingus, P. M. pritaria G. S. knygos turiniui tais klausimais, kuriuos pamini įžangoje.

Įžangoje nėra minimi ar komentuojami visi G. S. knygos teiginiai, todėl negalima įvertinti, ar „Leidėjų žodyje" pritariama visiems knygos teiginiams (T.5, b. l. 57-71 ). Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados P. M. kaltinamas pagal BK 1702 straipsnio 1 dalį už tai, kad užgauliu ir įžeidžiančiu bÅ«du, vieÅ¡ai pritardamas G. S. knygos (duomenys neskelbtini) turiniui, neigė 1990-1991 m. agresijÄ prieÅ¡ Lietuvos RespublikÄ vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkius ir sunkius nusikaltimus Lietuvos Respublikai ir labai sunkius nusikaltimus Lietuvos Respublikos gyventojams, o bÅ«tent paminėtais bÅ«dais neigė, kad 1991 m. sausio 13-osios naktį prie Vilniaus televizijos bokÅ¡to budėję civiliai žmonės žuvo nuo sovietinės armijos ar kitų SSRS jėgos struktÅ«rų atstovų panaudotų ginklų, taip pat neigė, kad SSRS specialios paskirties milicijos dalinys – OMON – dalyvavo, 1991 m. liepos 31 d.

įvykdant Lietuvos muitininkų žudynes Medininkų pasienio poste. BK 1702 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vieÅ¡ai pritarė Lietuvos Respublikos ar Europos SÄ jungos teisės aktais arba įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintiems genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniÅ¡kumui arba karo nusikaltimams, juos neigė ar Å¡iurkščiai menkino, jeigu tai padaryta grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu bÅ«du arba dėl to buvo sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka, taip pat tas, kas vieÅ¡ai pritarė SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytai agresijai prieÅ¡ Lietuvos RespublikÄ , SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytiems Lietuvos Respublikos teritorijoje ar prieÅ¡ Lietuvos Respublikos gyventojus genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniÅ¡kumui arba karo nusikaltimams, arba 1990–1991 metais įvykdytiems kitiems agresijÄ prieÅ¡ Lietuvos RespublikÄ vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkiems ar sunkiems nusikaltimams Lietuvos Respublikai arba labai sunkiems nusikaltimams Lietuvos Respublikos gyventojams, juos neigė ar Å¡iurkščiai menkino, jeigu tai padaryta grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu bÅ«du arba dėl to buvo sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka.

BK 1702 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos objektas – tarptautinės bendrijos saugomi gėriai: agresijos draudimas, pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės, genocido, nusikaltimų žmoniÅ¡kumui ir karo nusikaltimų draudimas, taip pat agresijos, genocido, nusikaltimų žmoniÅ¡kumui ir karo nusikaltimų aukų, kitų nukentėjusių asmenų, kovotojų prieÅ¡ okupacijÄ garbė ir orumas, taip pat vieÅ¡oji tvarka. Minėta nusikalstama veika atliekama tyčiniais vieÅ¡ais veiksmais, kuriais pritariama genocido, kitiems nusikaltimams žmoniÅ¡kumui arba karo nusikaltimams ar agresijos faktams prieÅ¡ Lietuvos RespublikÄ ir labai sunkiems ar sunkiems nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar labai sunkiems nusikaltimams jos gyventojams, jie neigiami ar Å¡iurkščiai menkinami.

Tokiais veiksmais tyčia siekiama iÅ¡kreipti istorinius faktus, sumenkinti jų svarbÄ nepriklausomos valstybės atkÅ«rimo procese, pažeidžiant vieÅ¡Ä jį interesÄ . Baudžiamoji atsakomybė už tokias veikas atsiranda tik tuo atveju, kai tai padaryta grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu bÅ«du arba dėl to buvo sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka. Minėto nusikaltimo sudėtis formalioji, t. y. nereikalaujanti tam tikrų pasekmių atsiradimo. Kaltinamasis P. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkrinimuojamos nusikaltamos veikos neigė, nurodydamas, kad apie G.

S. knygÄ sužinojo iÅ¡ vieÅ¡ai prieinamos Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos reakcijos, kuria buvo protestuojama prieÅ¡ Italijos parlamente vykusį portalo „Komsomolskaja pravda“ žurnalistės G. S. knygos „LietuviÅ¡kas sÄ mokslas. Kaip žlugo Sovietų SÄ junga ir kas nutiko tiems, kurie bandė jÄ iÅ¡saugoti“ pristatymÄ . Å ia tema jis seniai domėjosi, rašė apie tai periodikoje, todėl siekė gauti rusiÅ¡kÄ G. S. knygos variantÄ , jį jam parvežė kolega iÅ¡ Maskvos.

Kaltinamasis knygÄ iÅ¡vertė į lietuvių kalbÄ , parašė jai įžangÄ ir savo lėšomis iÅ¡leido 530 egz. tiražu. Vėliau pasiÅ«lė knygÄ platinti knygynams, tačiau jie atsisakė tai daryti, todėl jis nemokamai dalino knygÄ draugams, pažįstamiems, kelis egzempliorius atidavė M. M. bibliotekai, dalį tiražo – apie 150 egzempliorių perdavė platinti VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) direktoriui K. B.. Kaltinamojo teigimu, jis G. S. knygÄ iÅ¡leido, siekdamas skaitytojus supažindinti su alternatyvia 1991 m. sausio 13-osios ir Medininkų žudynių versija.

P. M. teisme nurodė, kad suprato, jog knygoje neigiama sovietinių karinių struktÅ«rų 1991 m. prieÅ¡ Lietuvos civilius žmones įvykdyta agresija, tačiau, jo nuomone, „Leidėjų žodyje“ iÅ¡reiÅ¡kė savo nepritarimÄ knygos autorės pozicijai, cituodamas prancÅ«zų raÅ¡ytojÄ VolterÄ , paaiÅ¡kindamas, kad tokios pozicijos laikosi jų leidykla. Byloje surinktais ir teismo posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais (kaltinamojo P. M., liudytojų K. B., L. K., V. G. M. parodymais, specialisto T.

J. ir ekspertės R. H. paaiÅ¡kinimais, kratos ir apžiÅ«ros protokolais, specialistų iÅ¡vadomis, ekspertizės aktu, kitais aukščiau nurodytais įrodymais) neginčijamai nustatyta, kad P. M., bÅ«damas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, disponuodamas Rusijos Federacijos žurnalistės G. S. knyga (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslÄ platinti Å¡iÄ knygÄ , 2016 m. pabaigoje minėtÄ knygÄ pats iÅ¡vertė į lietuvių kalbÄ , pavadindamas jÄ (duomenys neskelbtini), parašė knygos lietuviÅ¡kam leidimui įžangÄ â€žLeidėjų žodis“, kuriÄ pasirašė savo vardu.

Po to, jis 2017 m. sausio 24 d., jo vadovaujamos ir atstovaujamos UAB (duomenys neskelbtini) vardu, sudarė sutartį su AB (duomenys neskelbtini) dėl į lietuvių kalbÄ iÅ¡verstos G. S. knygos (duomenys neskelbtini) spausdinimo, 2017 m. vasario 8 d. asmeninių, piniginių lėšų pagrindu, įgijo 530 vienetų Å¡ios knygos egzempliorių lietuvių kalba, po to 2 vnt. Å¡ios knygos egzempliorių perdavė Lietuvos nacionalinei M. M. bibliotekai, 1 vnt. Kauno apskrities vieÅ¡ajai bibliotekai, ne mažiau nei 100 vnt.

Å¡ios knygos egzempliorių perdavė K. B.. Å ių aplinkybių kaltinamasis neginčijo, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkrinimuojamos nusikalstamos veikos neigė, nurodydamas, kad jo iÅ¡ rusų į lietuvių kalbÄ iÅ¡verstoje ir iÅ¡leistoje G. S. knygoje (duomenys neskelbtini), kuriai pats parašė įžangÄ â€žLeidėjų žodis“, nėra jokio užgaulumo ir įžeidžiančio bÅ«do, ja nemenkinama SSRS karinių struktÅ«rų agresija Lietuvoje, nors apklausiamas teisme pripažino, kad kai kuriais minėtos knygos teiginiais minėta agresija yra neigiama.

Kaip jau minėta, BK 1702 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstama veika padaroma alternatyviais veiksmais, tarp kurių ir vieÅ¡as pritarimas straipsnio dispozicijoje nurodytiems nusikaltimams, jų neigimas ar Å¡iurkÅ¡tus menkinimas, jeigu tai padaryta grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu bÅ«du arba dėl to buvo sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka. IÅ¡tyrus byloje surinktus įrodymus, nustatyta, kad P. M. į lietuvių kalbÄ iÅ¡verstos ir jo vadovaujamos leidyklos (duomenys neskelbtini) su kaltinamojo paraÅ¡yta įžanga lietuviÅ¡kam leidimui iÅ¡leistos G.

S. knygoje (duomenys neskelbtini), sistemingai ir nuosekliai neigiami 1990-1991 metais agresijÄ prieÅ¡ Lietuvos RespublikÄ vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkÅ«s ar sunkÅ«s nusikaltimai Lietuvos Respublikai arba labai sunkÅ«s nusikaltimai Lietuvos Respublikos gyventojams, t. y. neigiama, kad 1991 m. sausio 13-osios naktį prie Vilniaus televizijos bokÅ¡to budėję civiliai žmonės žuvo nuo sovietinės armijos ar kitų SSRS jėgos struktÅ«rų atstovų panaudotų ginklų; taip pat neigiamas sovietinės jėgos struktÅ«ros (OMON) dalyvavimas, įvykdant Lietuvos muitininkų Medininkų pasienio poste 1991 m. liepos 31 d.

žudynes, tai daroma užgauliai ir įžeidžiamai. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina tiek Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto specialisto T. J.2017 m. lapkričio 22 d. Nr. 2017-01 iÅ¡vada (T. 2, b. l. 21-28), tiek Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. spalio 19 d. ekspertizės aktas Nr. 11-2020 (18), kurį teismo ekspertė R. H. priėmė, atlikusi teismo lingvisto tyrimÄ , savo, kaip lingvistės kompetencijos ribose, neteikdama teisinio vertinimo (T.5, b. l. 57-71 ). IÅ¡ minėtų dokumentų bei specialisto ir ekspertės paaiÅ¡kinimų teisme matyti, kad lietuviÅ¡kÄ G.

S. knygos leidinį, specialistai tyrė, kaip visumÄ , kurio neatsiejama dalis – P. M. jam paraÅ¡yta įžanga „Leidėjų žodis“. Pažymėtina tai, kad pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodynÄ Å¾odis į?žanga yra suprantamas, kaip knygos, veikalo parengiamoji, pradedamoji dalis, įvadas. Įžangos tikslas pritraukti skaitytojo dėmesį, joje pasakoma knygos, veikalo esmė. Nagrinėjamu atveju, G. S. knygos (duomenys neskelbtini) lietuviÅ¡ko leidimo įžanga vertintina, kaip minėto leidinio visumos dalis, įvadas, kuriuo skaitytojas supažindinamas su knyga, iÅ¡ kurio susidaro priminį įspÅ«dį apie jos turinį. 2017-11-22 specialisto iÅ¡vadoje nurodoma, kad G.

S. knygoje (duomenys neskelbtini) periodiškai ir nuosekliai kartojami tikri ar tariami (iš knygoje pateiktų aprašymų nėra galimybės nustatyti, ar interviu su nurodytais asmenimis yra autentiški) buvusių 1991 m. sausio 13-osios įvykių dalyvių, liudininkų ar susijusių asmenų tvirtinimai, kuriais neigiama, jog 1991 m. sausio 13-osios naktį prie televizijos bokšto budėję civiliai žmonės žuvo nuo sovietinės armijos ar kitų SSRS jėgos struktūrų atstovų panaudotų ginklų.

Å iais teiginiais tikslingai kuriama nuomonė, jog 1991 m. sausio 13-osios nakties aukos žuvo nuo pačių lietuvių – ginkluotų asmenų, kurie neva buvo tikslingai ir iÅ¡ anksto parengti įvykdyti provokacijÄ ir pralieti nekaltų žmonių kraujÄ . Knygoje nuolat kartojama, kad atkurtos nepriklausomos Lietuvos politikai ir pareigÅ«nai neva klastojo duomenis apie 1991 m. sausio 13-osios žuvusius asmenis: į ligonines vežė anksčiau mirusių žmonių kÅ«nus, į juos Å¡audė po mirties, tokiais veiksmais bandydami padidinti aukų skaičių.

Be to, knygoje nuolat ir tikslingai kuriama nuomonė, jog yra teisiÅ¡kai ir politiÅ¡kai persekiojami visi liudininkai ir 1991 m. sausio 13-osios įvykių dalyviai, kurie bando paremti versijas apie tai, jog 1991 m. sausio 13-osios visos aukos galėjo žūti ne nuo sovietinės armijos ar kitų SSRS jėgos struktÅ«rų atstovų panaudotų ginklų, o nuo lietuvių rankų. Minėtus specialisto teiginius patvirtina ir 2018-10-19 lingvistinės ekspertizės akto iÅ¡vados. Pastarajame akte nurodoma, kad 1991 metų sausio įvykių tema visoje knygoje aptarinėjama keturiais aspektais: pirma, neigiama SSRS karinių dalinių atsakomybė dėl žmonių žūčių ir sužalojimų; antra, vystoma tema „savi Å¡audė į savus“; trečia, teigiama, kad sausio įvykiai buvo surežisuotas, iÅ¡ anksto parengtas spektaklis, prie jų rengimo esÄ prisidėjus „iÅ¡orinėms jėgoms“; ketvirta, teigiama, kad 1991 m. sausio 13-tosios įvykių tyrimas buvo suklastotas.

Abiejuose aptartuose specialistų procesiniuose dokumentuose konstatuota ir tai, kad G. S. knygoje (duomenys neskelbtini) neigiamas ir sovietinių struktÅ«rų (OMON) dalyvavimas, įvykdant Lietuvos muitininkų žudynes Medininkų pasienio poste 1991 m. liepos 31 d. Specialisto iÅ¡vadoje nurodomi konkretÅ«s knygos teiginiai, kuriais autorė grindžia tokiÄ savo pozicijÄ , formuodama iÅ¡vadÄ , jog Medininkų žudynės – tai ne OMON darbas, o baltarusių ir lietuvių nusikaltėlių santykių aiÅ¡kinimosi rezultatas; kad prie to prisiėjęs KraÅ¡to apsaugos departamentas. 2018-10-19 ekspertizės aktu nustatyta, kad G.

S. knygoje (duomenys neskelbtini) raÅ¡ant apie Medininkų žudynes, teigiama, jog sovietų Ypatingos paskirties milicijos bÅ«rio (OMON) pareigÅ«nai žudynėse nedalyvavo; Medininkų žudynių bylos tyrimas suklastotas, įrodymų dėl omonininkų kaltės nėra; pasienio kontrolės postai veikė neteisėtai, pasieniečiai užsiėmė neteisėta, neigiamai vertinama veikla. Ekspertė, atlikusi knygos lingvistinį tyrimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad, joje raÅ¡ant apie Medininkų žudynes, pasieniečių nužudymui nėra pritariama, tačiau neigiamas pasienio kontrolės postų statusas ir veiklos teisėtumas, be to, neigiama, kad Medininkų žudynes įvykdė omonininkai.

Tokiu būdu neigiamas nusikaltimas ir omonininkų atsakomybė už jį. Pateikiamos kelios versijos, kas įvykdė žudynes, bet jos nėra plėtojamos, tačiau taip pasakoma, kad žudynes vykdė ne omonininkai. Rašant apie Medininkų žudynes taip pat teigiama, kad bylos tyrimas buvo suklastotas, taip paremiami ir sustiprinami tvirtinimai, kad Medininkų žudynes įvykdė ne omonininkai. Teismo posėdžio metu specialistas ir ekspertė patvirtino savo išvadas bei davė išsamius paaiškinimus.

Specialistas T. J. teisme nurodė, kad G. S. knygoje nuolat kartojami teiginiai, jog 1991 m. sausio 13-osios įvykiai buvo iÅ¡ esmės surežisuoti Lietuvos valdžios, o žuvusieji tų įvykių metu žuvo nuo lietuvių rankų, kaip provokacijos aukos, arba buvo pristatyti į morgus iÅ¡ kitų vietų, papildomai jiems padarant Å¡autines žaizdas, Å¡audant į jų kÅ«nus. Specialistas pažymėjo, kad jis, surinkęs visus tuos knygos teiginius, priėjo iÅ¡vados, jog joje tikslingai ir nuosekliai neigiama 1990-1991 m. vykdyta agresija prieÅ¡ Lietuvos RespublikÄ , neigiami toje agresijoje dalyvavusių asmenų labai sunkÅ«s ir sunkÅ«s nusikaltimai Lietuvos Respublikai ir Lietuvos Respublikos gyventojams, be to, nėra niekaip pripažįstami jau buvę teismų sprendimai, kuriuose buvo nustatyta tokia agresija.

Specialistas T. J. paaiškino, kad minėtų nusikaltimų neigimas nėra atliekamas grasinančiu būdu, taip pat negalima teigti, kad dėl to buvo sutrikdyta viešoji tvarka, tačiau tai daroma užgauliu ir įžeidžiančiu būdu. Neigimo užgaulus ir įžeidžiantis pobūdis yra konstatuotas specialisto 2017-11-22 išvados 5 punkte, nurodant, kad G. S. knygoje (duomenys neskelbtini) formuojant nuomonę, jog 1991 m. sausio 13 d. žuvę civiliai bei sovietinės armijos leitenantas Šatskich žuvo ne nuo sovietinės armijos ar kitų SSRS jėgos struktūrų atstovų panaudotų ginklų ir agresyvių veiksmų, o atsitiktinai arba nuo pačių lietuvių rankų, taip pat nurodant, kad dalis 1991 m. sausio 13-osios žuvusių taikių žmonių kūnų buvo atvežta iš kitų Lietuvos vietų, o patys kūnai buvo tikslingai sudarkyti po mirties, kad būtų galima apkaltinti sovietinius karius, demonstruojama nepagarba žuvusiems ir jų artimiesiems, užgaunamas bei įžeidžiamas gynusiųjų Lietuvos nepriklausomybę ir 1991 m. sausio 13 naktį stovėjusių prie Televizijos bokšto bei ten žuvusiųjų atminimas.

Knygoje formuojant nuomonę, kad kai kurie 1991 m. sausio 13-Ä jÄ Å¾uvusieji prie Televizijos bokÅ¡to susisprogdino patys nuo neaiÅ¡kios kilmės sprogmenų (konkrečiai minimas A. K.), taip galimai bandant įteigti nuomonę, jog dalis žuvusiųjų patys galėjo bÅ«ti „provokatoriai“, siekę aukų, užgaunamas ir įžeidžiamas gynusiųjų Lietuvos nepriklausomybę ir 1991 m. sausio 13 naktį stovėjusių prie Televizijos bokÅ¡to bei ten žuvusiųjų atminimas. Be to, knygoje formuojama nuomonė, kad sovietinės armijos kariai, specialiosios paskirties ALFA bÅ«rio kariai ir OMON kariai yra verti pagarbos, nuolat vadinami įvairiais pagiriamaisiais epitetais („didvyriais“, „atlantais“,„tais, kuriais Å¡alis turėtų didžiuotis“ ir pan.), taip galimai siekiant sukurti nuomonę, jog jie nėra įvykdę jokių labai sunkių ar sunkių nusikaltimų Lietuvos Respublikai arba Lietuvos Respublikos gyventojams, todėl neverti baudžiamojo persekiojimo.

Taip neigiant Lietuvos teismų priimtus sprendimus dėl 1991 m. sausio 13 d. ir 1991 liepos 31 d. įvykdytų nusikaltimų, užgaunamas bei įžeidžiamas gynusiųjų Lietuvos nepriklausomybę ir žuvusiųjų atminimas (T. 5, b. l. 30-34). Specialisto iÅ¡vados teiginius, kuriais konstatuotas užgaulus ir įžeidžiantis neigimo pobÅ«dis, patvirtina ir knygos lingvistinės ekspertizės akto iÅ¡vada. Joje nurodoma, kad raÅ¡ant apie sausio 13-osios įvykius, yra sumenkinami, žeminami Å¡ių įvykių dalyviai, menkinamas pats tautos pasiprieÅ¡inimo aktas, taip tekstÄ padarant užgauliu (pavyzdžiui, autorė, su jos knygos teiginiais nesutinkančio 1991 m. sausio 13-osios įvykių dalyvio, Vilniaus mažojo teatro scenografo, V.

T. interviu apie SSRS karinių dalinių agresijÄ sausio 13-Ä jÄ , pateikia kaip „užbetonuotos legendos apie „tarybinę agresijÄ â€œ ir jokios kitos nuomonės nepriėmimo pavyzdį, žodį gynėjas raÅ¡o kabutėse). Ekspertizės akte taip pat nurodoma, kad raÅ¡ant apie Medininkų žudynes, menkinama tiek jų reikÅ¡mė, tiek žudynių aukos, taip tekstÄ padarant užgauliu. Ekspertė R. H. teisme paaiÅ¡kino, kad nors G. S. knygos (duomenys neskelbtini) kalbinė iÅ¡raiÅ¡ka nėra Å¡iurkÅ¡ti ar vulgari, tačiau, atlikus knygos lingvistinį tyrimÄ , konstatuotas turinio užgaulumas.

Knygoje raÅ¡oma, kad patys bokÅ¡to gynėjai elgėsi agresyviai, patys stÅ«mė žmones po tankais. 1991 m. sausio 13-osios gynėjai įvardijami „ekstremistais“, „teroristais“. Nors, anot ekspertės, patys savaime Å¡ie žodžiai nėra vulgarizmas ar žargonas, bet jie turi stipriÄ neigiamÄ reikÅ¡mę. LingvistiÅ¡kai užgaulumas reiÅ¡kia žeminimÄ , įžeidinėjimÄ , žeidžiančios leksikos naudojimÄ . Kai kuriose G. S. knygos iÅ¡traukose teigiama, kad žmonės žuvo ne prieÅ¡ bokÅ¡to, o autoįvykiuose (pvz., teigiama, kad I.

Å . kÅ«nas buvo suÅ¡audytas lavoninėje). Tai ekspertė įvertino, kaip turinio užgaulumÄ , nes taip interpretuojant, žeminamas mirusiojo atminimas. Ekspertė akcentavo, kad knygoje, pasisakant dėl 1991 m. sausio 13-sios įvykių, vyrauja turinio užgaulumas, o dėl Medininkų žudynių – fiksuojamas ir kalbinis užgaulumas (muitininkai įvardijami kaip kyÅ¡ininkai, nusikaltėliai). Knygos autorė, raÅ¡ydama apie 1991 m. sausio 13-osios įvykius, jų reikÅ¡mės nesumenkina, tačiau menkinami įvykio dalyviai.

Medininkų žudynių atveju pats įvykis pateikiamas, kaip nereikÅ¡mingas, nesvarbus tautos atminimui (žudynės ironiÅ¡kai įvardijamos „amžiaus nusikaltimu“, teigiama, kad tai tiesiog kriminalinis įvykis, pats žodis muitininkai raÅ¡omas kabutėse, taip duodant suprasti, kad jie nebuvo jokie oficialÅ«s valstybės tarnautojai). IÅ¡tyrus ir įvertinus aptartus įrodymus darytina iÅ¡vada, kad P. M. į lietuvių kalbÄ iÅ¡verstoje ir iÅ¡leistoje G. S. knygoje (duomenys neskelbtini) neigiama, kad 1991 m. sausio mėnesio agresijos veiksmus įvykdė SSRS kariniai daliniai, o Medininkų žudynes - sovietų Ypatingos paskirties milicijos bÅ«rio (OMON) pareigÅ«nai, tai daroma užgauliu ir įžeidžiančiu bÅ«du.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir pats kaltinamasis, duodamas parodymus teisme, taip pat nurodė, supratęs, jog jo išverstoje ir išleistoje knygoje neigiama 1991 m. prieš Lietuvos gyventojus įvykdyta sovietinės armijos ir kitų SSRS jėgos struktūrų agresija, tačiau pažymėjo, kad ne visiems knygos teiginiams pritaria – tai, jo nuomone, išsakė lietuviškame knygos leidime išspausdintame „Leidėjų žodyje“. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu P. M. laikėsi pozicijos, kad G.

S. knygoje nėra jokio užgaulumo ir įžeidžiančio bÅ«do, joje nemenkinami 1991 m. Sausio 13-ios ar 1991 m. liepos 31 d. įvykiai, nei Rusijos agresija. Jo nuomone, tarybinė kariuomenė, siųsdama tankus ir kareivius prie Televizijos bokÅ¡to Å¡ių įvykių metu, padarė nusikaltimus prieÅ¡ Lietuvos civilius gyventojus, kuriems jis nepritaria, bet mano, kad reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas bÅ«tent ir kaip žudė civilinius žmones Å¡ių įvykių metu. Jis, iÅ¡vertęs Å¡iÄ knygÄ Ä¯ lietuvių kalbÄ , asmeniÅ¡kai ir savarankiÅ¡kai parašė „Leidėjų žodį“ tam, kad iÅ¡dėstytų savo pozicijÄ dėl Å¡ios knygos leidimo.

Jis norėjo pateikti savo nuomonę apie tai, kad Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, teikdama notÄ Italijos Respublikos vyriausybei dėl Å¡ios knygos pristatymo Italijoje, yra neteisi. „Leidėjų žodyje“ jis parašė, kad iÅ¡leisti Å¡iÄ knygÄ nėra joks nusikaltimas, tačiau nerašė, kad pritaria visoms G. S. knygoje įvairių žmonių iÅ¡sakytoms mintims (T. 4, b. l. 131-132, 133-141). Tokius kaltinamojo parodymus paneigia 2017-11-22 specialisto iÅ¡vada ir 2018-10-19 teismo ekspertizės aktas, minėtų specialistų paaiÅ¡kinimai, duoti teismo posėdžio metu.

Atlikus specialisto tyrimÄ ir teismo ekspertizę, kurių tyrimo objektas buvo visas nagrinėjamo leidinio tekstas (taip pat ir kaltinamojo paraÅ¡yta knygos įžanginė dalis), abiejuose dokumentuose konstatuota, kad G. S. knygos (duomenys neskelbtini) lietuviÅ¡ko leidimo įžangoje „Leidėjų žodis“ formuojamas pritarimas minėtoje knygoje esamiems teiginiams, įskaitant ir teiginius, kuriais yra tikslingai ir nuosekliai neigiami 1990-1991 metais agresijÄ prieÅ¡ Lietuvos RespublikÄ vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkÅ«s ar sunkÅ«s nusikaltimai Lietuvos Respublikai arba labai sunkÅ«s nusikaltimai Lietuvos Respublikos gyventojams.

Nors kaltinamasis nurodo, kad jis neneigia, jog minėtus 1991 m. agresijos veiksmus įvykdė SSRS kariniai daliniai ir sovietų Ypatingos paskirties milicijos būrio (OMON) pareigūnai, taip pat akcentuoja, kad pritaria ne visiems knygos teiginiams, tačiau jo parašytoje knygos įžangoje tokia pozicija neatsispindi. 2017-11-22 specialisto išvadoje nurodoma, kad minėtos G. S. knygos lietuviško leidimo įžangoje „Leidėjų žodis“ (9-11 psl.), pasirašytoje P. M. vardu, visiškai nekritiškai vertinamas originalus kūrinys ir nebandoma abejoti G.

S. pateikta informacija, nėra aiÅ¡kinamas knygoje pateikiamų interpretacijų prieÅ¡taravimas Lietuvos Respublikos teismų ir kitų oficialių institucijų priimtiems nutarimams dėl 1991 m sausio 13-osios ir 1991 m. liepos 31 d. Medininkuose įvykdytų nusikaltimų. PrieÅ¡ingai, įžangoje teigiama, jog Å¡ie nusikaltimai nėra iÅ¡tirti, formuojama nuomonė, jog faktai yra tikslingai slepiami, taip pritariant G. S. knygoje (duomenys neskelbtini) esamiems teiginiams, įskaitant ir teiginius, kuriais yra tikslingai ir nuosekliai neigiami 1990-1991 metais agresijÄ prieÅ¡ Lietuvos RespublikÄ vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkÅ«s ar sunkÅ«s nusikaltimai Lietuvos Respublikai arba labai sunkÅ«s nusikaltimai Lietuvos Respublikos gyventojams. (T. 2, b. l. 20-28).

Atlikus minėtos knygos lingvistinį tyrimÄ taip pat prieita analogiÅ¡kos iÅ¡vados. Ekspertizės akte konstatuota, kad įžangoje pritariama knygos turiniui tais klausimais, kurie paminimi „Leidėjų žodyje“. Minėtas iÅ¡vadas specialistas ir ekspertė paaiÅ¡kino teisme. Specialistas T. J. akcentavo, kad perskaičius P. M. paraÅ¡ytÄ â€žLeidėjų žodį“, darytina akivaizdi iÅ¡vada, kad leidėjas pritaria bÅ«tent originalaus kÅ«rinio interpretacijai. Specialisto teigimu, įžangos autoriaus P. M. teiginys:

„Juo labiau, kad iÅ¡tisÄ ketvirtį amžiaus Lietuvoje nebaigiamos (net nepradedamos!) objektyviai iÅ¡tirti 1991-ųjų metų sausio 13-osios, tų pačių metų liepos 31-osios (Medininkų) žudynės, vėlesnės kai kam neįtikusių asmenų paslaptingos mirtys, - net pradanginant dokumentus bei vertingus liudininkų parodymus ir iÅ¡keliant absurdiÅ¡kas versijas“ aiÅ¡kiai rodo pritarimÄ visiems faktams, kurie yra nurodyti knygoje ir atitinkamai toks pritarimas G. S. iÅ¡dėstytoms versijoms, kalbant ir apie minėtÄ â€žkai kam neįtikusių asmenų paslaptingas mirtis“, iÅ¡ esmės prisideda prie to paties įžeidžiančio viso knygos turinio.

Ekspertės R. H. paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad „Leidėjų žodžio“ autoriaus teiginiu: „žudynes, įvykdytas, norint sukompromituoti tarybinius karius“ P. M. neigia, jog Sovietų SÄ jungos kariniai daliniai įvykdė 1991 m. sausio 13-osios žudynes. Specialistė iÅ¡skiria tris kaltinamojo paraÅ¡ytos G. S. knygos „IÅ¡davystės kaina“ įžangos pastraipas, kuriose kalbama apie minėtus įvykius. Pirmoje leidėjas raÅ¡o, kad „Bene solidžiausiÄ informacijÄ bei komentarÄ apie surengtas sausio 13-osios naktį prie Vilniaus televizijos bokÅ¡to civilių žmonių žudynes, įvykdytas norint sukompromituoti tarybinius karius bei pagreitinti Tarybų SÄ jungos žlugimÄ , pateikė savo knygoje „Durnių laivas" (V., 2003) žinomas lietuvių raÅ¡ytojas, vienas iÅ¡ Persitvarkymo sÄ jÅ«džio įkÅ«rėjų V.

P.. Jo tvirtinimu, sausio 13-osios aukos guli ant tų žudynių organizatorių „ V. L. ir A. B. sÄ Å¾inės“. Å ioje pastraipoje įžangos autorius ne tik cituoja kitos knygos autorių, tačiau tÄ kitÄ knygÄ ir pats įvertina, kaip „bene solidžiausiÄ informacijÄ ir komentarÄ â€œ ta tema, taip pasakydamas, kad tai informacija, kuria verta remtis. „Leidėjų žodyje“ cituojant V. P. knygÄ â€žDurnių laivas“ ir ja remiantis, kaip solidžia, patikima informacija, pritariama pozicijai, kad ne Sovietų SÄ jungos kariniai daliniai įvykdė agresijÄ .

Kitoje pastraipoje Å¡i tema plėtojama: „IÅ¡leidus V. P. knygÄ , kilo nemažas triukÅ¡mas, tačiau Å¡i informacija ir raÅ¡ytojo komentaras ne tik nebuvo paneigti, bet ir pasipildė kitų autoritetingų asmenų liudijimais, Å¡iandien vadinamais „propaganda ir dezinformacija“, bei pavieÅ¡intais kai kuriais alternatyviais sausio 13-osios įvykių, o vėliau - ir pasieniečių bei muitininkų žudynių Medininkuose dokumentais.“ Įžangos autorius nurodo, kad iÅ¡leidus V. P. knygÄ â€žDurnių laivas“, kilo triukÅ¡mas, tačiau Å¡i informacija ir komentaras ne tik kad nebuvo paneigti, bet ir pasipildė kitų autoritetingų asmenų liudijimais, taip leidžiama suprasti, kad Å¡ioje knygoje pateikta informacija yra teisinga ir kad autoritetingi yra tie liudytojai, kurie teigia prieÅ¡ingai Lietuvos valstybės pozicijai.

Trečioje pastraipoje Įžangos autorius neigia, kad atlikti objektyvÅ«s tyrimai dėl Medininkų žudynių, kad nustatyti kaltinamieji: „Juo labiau, kai iÅ¡tisÄ ketvirtį amžiaus Lietuvoje nebaigiamos (net nepradedamos!) objektyviai iÅ¡tirti 1991-ųjų metų sausio 13-osios, tų pačių metų liepos 31-osios (Medininkų) žudynės, vėlesnės kai kam neįtikusių asmenų paslaptingos mirtys, - net pradanginant dokumentus bei vertingus liudininkų parodymus ir iÅ¡keliant absurdiÅ¡kas versijas.“ Ekspertizės akte konstatuota, kad G.

S. knygos įžangoje „Leidėjų žodis“ neigiama sovietinių jėgos struktūrų agresija ir pritariama knygos teiginiams („Įžangos autorius, dėstydamas tuos pačius kaip ir G. S. teiginius ir formuluodamas juos kaip teisingus, pritaria knygos turiniui tais klausimais, kuriuos pamini įžangoje“). Vis dėlto, ekspertė atkreipė dėmesį į tai, kad „Leidėjų žodžio“ mintys nėra išplėtotos, todėl šios įžangos lingvistiškai negali vertinti nešališkai.

Ekspertizės akto iÅ¡vadoje nurodyta, kad „Leidėjų žodyje" nėra formuluojami grasinimai. Sausio 13-tosios įvykių ir Medininkų žudynių dalyviai „Leidėjų žodyje“ nėra menkinami, apie juos nėra žeminančiai atsiliepiama, todėl galima vertinti, kad kalbinė teksto raiÅ¡ka nėra Å¡iurkÅ¡ti, užgauli ar grasinanti, tačiau ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodyta, kad skaitytojas „Leidėjų žodžio“ tekstÄ gali priimti kaip užgaulų dėl jame pateiktų teiginių turinio.

Paaiškindama šį teiginį ekspertė pabrėžė, kad pats turinys, kaip komentuojamas kito autoriaus kūrinys, skaitytojo gali būti priimtas, kaip įžeidžiantis dėl išsakomų minčių. Analizuojant aptartas aplinkybes, pažymėtina tai, kad G. S. knygos (duomenys neskelbtini) lietuviško leidimo įžanga vertintina, kaip minėto leidinio visumos dalis, įvadas, kuriuo skaitytojas supažindinamas su knyga, iš kurio susidaro priminį įspūdį apie jos turinį. Kaip teisme paaiškino specialistas T.

J., tokio tipo kūriniai visuomenei gali būti pateikiami dvejopai:

1) be paaiÅ¡kinimų, kritinės nuomonės bei argumentų, kodėl leidžiami tokie tikrovės neatitinkantys alternatyvÅ«s aiÅ¡kinimai, tai galima traktuoti kaip tiesiog pritarimÄ , o ne kritiÅ¡kÄ autoriaus versijos perteikimÄ ;

2) su detaliais paaiÅ¡kinimais, pateikiant visÄ Ä¯manomÄ informacijÄ ir akivaizdžiai atkreipiant dėmesį, kad reikia kritiÅ¡kai vertinti atitinkamÄ originaliame leidinyje pateiktÄ informacijÄ , paaiÅ¡kinant, kodėl pati informacija gali bÅ«ti žalinga (T. 5, b. l. 31). Nors kaltinamasis teigia, kad „Leidėjų žodyje“ iÅ¡sakė nepritarimÄ G. S. knygos teiginiams, tačiau iÅ¡analizavus patį „Leidėjų žodį“, atsižvelgus į politologo ir lituanistės atliktus tyrimus, toks nepritarimas nenustatytas, prieÅ¡ingai, „Leidėjų žodžiu“ pritariama G.

S. knygoje nuosekliai iÅ¡sakomam 1990-1991 m. agresijÄ prieÅ¡ Lietuvos RespublikÄ vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkius ir sunkius nusikaltimus Lietuvos Respublikai ir labai sunkius nusikaltimus Lietuvos Respublikos gyventojams, neigimui, o įžangos autoriui nurodant, kad surengtos sausio 13-osios naktį prie Vilniaus televizijos bokÅ¡to civilių žmonių žudynės, įvykdytos norint sukompromituoti tarybinius karius bei pagreitinti Tarybų SÄ jungos žlugimÄ , minėti 1991 m. agresijÄ prieÅ¡ Lietuvos RespublikÄ vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų nusikaltimai kaltinamojo tiesiogiai neigiami.

Vertinant aukščiau aptartų įžangos teiginių kryptingumÄ kontekste visos knygos, kur nuosekliai vystoma tema „savi Å¡audė į savus“; taip iÅ¡dėstant menkinantį požiÅ«rį į Sausio 13-osios įvykius, tautos pasiprieÅ¡inimo aktÄ , Å¡ių įvykių dalyvius, Medininkų žudynes, įžangos autoriui ne tik ,kad nepateikiant informacijos apie įsiteisėjusius visų instancijų teismų sprendimus minėtose bylose, bet melagingai teigiant kad: „iÅ¡tisÄ ketvirtį amžiaus Lietuvoje nebaigiamos (net nepradedamos!) objektyviai iÅ¡tirti 1991-ųjų metų sausio 13-osios, tų pačių metų liepos 31-osios (Medininkų) žudynės, vėlesnės kai kam neįtikusių asmenų paslaptingos mirtys, - net pradanginant dokumentus bei vertingus liudininkų parodymus ir iÅ¡keliant absurdiÅ¡kas versijas“ prisidedama prie užgaulaus ir įžeidžiančio visos knygos turinio, o kaltinamojo akcentuojama įžangoje pateikta prancÅ«zų raÅ¡ytojo Voltero citata, kuria apibendrintai kalbama apie leidyklos politikÄ , neatsveria viso leidinio, konteksto.

Vertinant kaltinamojo argumentus, kad jo veiksmuose nėra BK 1702 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimo požymių, nes jo tikslas buvo tik pateikti Lietuvos skaitytojui alternatyviÄ nuomonę apie 1991 m. sausio 13-osios ir Medininkų žudynių įvykius, taip realizuojant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintÄ asmens saviraiÅ¡kos laisvę, pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta laisvė reikÅ¡ti įsitikinimus ir skleisti informacijÄ , kuri gali bÅ«ti ribojama tik įstatymu, jei tai bÅ«tina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai, o Å¡io straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad saviraiÅ¡kos laisvė nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, Å¡meižtu ir dezinformacija.

Teisė į saviraiÅ¡kos laisvę ir jos apribojimo sÄ lygos taip pat įtvirtintos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje. Taigi, net ir tais atvejais, kai asmuo įgyvendina savo saviraiÅ¡kos laisvę, Å¡i laisvė nėra absoliuti ir gali bÅ«ti ribojama pagal Konvencijos 10 straipsnio 2 dalies reikalavimus, t. y. pagal įstatymÄ , siekiant teisėto tikslo ir kai tai bÅ«tina demokratinėje visuomenėje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-978/2018). Vadinasi, saviraiÅ¡kos teisės įgyvendinimas, taip pat ir skelbiant kitų autorių tekstus, prieÅ¡ingai negu siekia įteigti kaltinamasis, nėra beribis, todėl tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų praktikoje pripažįstama, kad saviraiÅ¡kos teisės realizavimas gali bÅ«ti ribojamas atsižvelgiant į kitus saugomus interesus ir vertybes, kuriems dėl saviraiÅ¡kos teisės įgyvendinimo gali bÅ«ti padaroma didesnė žala ir tai gali sukelti visuomenėje negatyvius padarinius.

Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikÄ teiginiams, kurie yra nesuderinami su Konvencijoje skelbiamomis ir garantuojamomis vertybėmis, vadovaujantis Konvencijos 17 straipsniu, iÅ¡ esmės netaikoma Konvencijos 10 straipsnyje nustatyta apsauga (Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Perin?ek prieÅ¡ Å veicarijÄ , peticijos Nr. 27510/08, par. 114; 2018 m. balandžio 17 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Roj TV A/S prieÅ¡ DanijÄ , peticijos Nr. 24683/14, par. 31). P. M. paaiÅ¡kinimai apie tai, kad pirmÄ kartÄ iÅ¡girdo apie G.

S. knygÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos reakcijos, kuria buvo protestuojama prieÅ¡ Italijos parlamente vykusį portalo „Komsomolskaja pravda“ žurnalistės G. S. knygos „LietuviÅ¡kas sÄ mokslas. Kaip žlugo Sovietų SÄ junga ir kas nutiko tiems, kurie bandė jÄ iÅ¡saugoti“ pristatymÄ ir, ja labai susidomėjęs, siekė knygÄ gauti, jÄ pats iÅ¡vertė, savo lėšomis iÅ¡leido ir platino per bibliotekÄ , pažįstamus, draugus, vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ (duomenys neskelbtini), bandė platinti per knygynus, rodo, kad kaltinamasis, nuo pat pradžių žinodamas oficialiÄ Lietuvos Respublikos valstybės pozicijÄ , įsiteisėjusius teismų sprendimus, gerai susipažinęs su knygos turiniu, nes pastarÄ jÄ pats iÅ¡vertė, minėtÄ knygÄ savo lėšomis iÅ¡leido 530 egz. tiražu ir siekė platinti bei platino, t. y siekė, kad knygoje pateikiama informacijÄ bÅ«tų kuo plačiau paskleista.

Kaltinamasis teisme nurodė, kad seniai domisi minėta tema, ne kartÄ ja rašė, žino 1991 m. sausio 13-osios ir Medininkų žudynių bylose priimtus teismų sprendimus, tačiau laikėsi pozicijos, kad tik kai objektyvus teismas iÅ¡aiÅ¡kins įvykius, tik tada jis patikės. Jo teigimu, yra kitokių duomenų, tarp jų liudytojų (pvz., B. D., liudijosios A. P. byloje), parodymai, kad 1991 m. sausio 13-Ä jÄ Ä¯ bokÅ¡to gynėjus Å¡audė ne tarybiniai kariai. Po tų baudžiamųjų bylų nagrinėjimo savo straipsnyje jis kėlė abejones, kad nebuvo viskas taip, kaip nustatė teismai.

Jis pateikė alternatyviÄ nuomonę, kad bÅ«tų sugrįžta prie problemų sprendimo. Mano, kad baudžiamojo proceso kodekso 446 straipsnio nuostatos leidžia, esant naujoms aplinkybėms, vėl sugrįžti prie bylų svarstymo. „Leidėjų žodyje“ niekur nėra jo pritarimo – jame kalbama apie tai, kad nebuvo atliktas objektyvus bylų tyrimas. Koks gali bÅ«ti objektyvus tyrimas, jeigu stebuklingai pradingo pirminiai dokumentai (vaizdo, garso įraÅ¡ai). Jų leidykla yra iÅ¡leidusi ir G. G. knygÄ â€žNusikaltimas valstybės vardu.

Medininkų žudynių byla melo ir klastočių labirintuose“, kurioje suraÅ¡yti visi melai ir klastotės, tačiau nebuvo jokios reakcijos – melas ir toliau tęsėsi. Tuo įžangos žodžiu norėjo pasakyti, kad reikalinga ir tokia knyga, kad mÅ«sų teisininkai pamÄ stytų ir pradėtų tuos dalykus tirti iÅ¡ esmės. Daug kalbama apie tas žudynes, tačiau niekas jų neiÅ¡tiria (T. 5, b. l. 9-12, 94-95). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu (T. 4, b. l. 18-20) buvo nustatyta, jog Lietuvos gyventojų kovos už nepriklausomybę metu SSRS kariai panaudojo agresijÄ prieÅ¡ beginklius žmones, taip padarė sunkius ir labai sunkius nusikaltimus.

Å iame nuosprendyje iÅ¡samiai ir motyvuotai paneigta teisiamųjų bei kai kurių liudytojų kariÅ¡kių kelta versija, jog 1991 m. sausio 13-Ä jÄ Ä¯ Televizijos bokÅ¡to pusę nuo Å¡alia esančių stogų Å¡audė civiliai apsirengę asmenys. Teismas jų parodymus įvertino kaip propagandinius teiginius pateisinti savo ir kitų kariÅ¡kių veiksmus prieÅ¡ beginklius žmones, nes tokie parodymai prieÅ¡tarauja net kitų apklaustų kariÅ¡kių parodymams, teisiamojo posėdžio metu pagarsinto audiokasetės Nr. 23 įraÅ¡o turiniui, byloje apklaustų nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymams, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolams, kuriuose užfiksuota, jog, apžiÅ«rint gyvenamųjų namų stogus, jokių Å¡audymo nuo jų pėdsakų nerasta (T. 2, b. l. 128-130), Sausio 13-osios naktį ant gyvenamųjų namų stogų buvo užsienio ir Lietuvos žurnalistai, filmavę įvykius.

Nuosprendyje konstatuota, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-2/99 iÅ¡tirti įrodymai – nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, teismo medicinos ekspertizės aktų iÅ¡vados apie kulkų trajektorijas kÅ«nuose nesuteikia pagrindo abejoti, jog žuvusieji buvo nuÅ¡auti SSRS kariÅ¡kių. Vilniaus apygardos teismo 1999-08-23 nuosprendis Lietuvos apeliacinio teismo 2001-02-20 nutartimi (T. 4, b. l. 23-500) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-12-28 nutartimi paliktas galioti (T. 4, b. l. 55-106). EŽTT 2008-02-19 sprendimu byloje Kuolelis, BartoÅ¡evičius, Burokevičius prieÅ¡ LietuvÄ (PareiÅ¡kimų Nr. 74357/01, 26764/02 ir 27434/02) nusprendė, kad Å¡ioje byloje Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 7, 9, 10, 11 ar 14 straipsniai nebuvo pažeisti.

EŽTT sprendime nurodyta, kad 1991 m. sausio 11-13 d. sovietinė kariuomenė vykdė karines operacijas prieÅ¡ Lietuvos Vyriausybę. Sovietų karinės pajėgos jėga okupavo KraÅ¡to apsaugos ministerijos pastatÄ , Vilniaus televizijos bokÅ¡tÄ , Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastatÄ ir Vilniaus geležinkelio stotį. Sovietų kariuomenė taip pat mėgino užimti Lietuvos Parlamento rÅ«mus ir kitas valstybės valdymo įstaigas. Lietuvos Respublikos institucijų ginti susirinko didžiulės minios vietos gyventojų.

Trylika Lietuvos civilių gyventojų žuvo ir virÅ¡ tÅ«kstančio buvo sužeisti konfliktų su sovietine kariuomene metu 1991 metų naktį iÅ¡ sausio 12-osios į 13-Ä jÄ (T. 4, b. l. 107-120). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo IÅ¡plėstinė septynių teisėjų kolegija 2017 m. vasario 28 d. nutartimi paliko galioti nepakeistÄ Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 6 d. nuosprendį, kuriuo buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 11 d. nuosprendis.

Minėtoje nutartyje nustatyta, kad 1991 m. įvykių (istorinių aplinkybių) kontekste Medininkų muitinės posto užpuolimas ir jame buvusių pareigÅ«nų nužudymas buvo vienas iÅ¡ nusikaltimų, padarytų tuo metu, TSRS jėgos struktÅ«roms (be kita ko, OMON pareigÅ«nams) dideliu mastu ir sistemingai vykdant nepriklausomybę atkÅ«rusių Baltijos valstybių civilių – be kita ko, muitinės pareigÅ«nų – užpuolimÄ , rengiamÄ vykdant TSRS bei jos partinės organizacijos – TSKP politikÄ .

IÅ¡plėstinė septynių teisėjų kolegija sutiko su apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad Å¡i konkreti veika žmoniÅ¡kumui, už kuriÄ nagrinėjamoje byloje nuteistas K. M. (1991 m. liepos 30 d. įvykdytas Medininkų muitines posto muitinės ir policijos pareigÅ«nų sužalojimas ir nužudymas), buvo ne atsitiktinis nusikaltimas, o nuosekli dalis didelio masto ir sistemingo civilių gyventojų užpuolimo, vykdant atitinkamÄ TSRS bei jos partinės organizacijos – TSKP politikÄ , kurios tikslas iÅ¡laikyti LietuvÄ TSRS sudėtyje (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-1-693/2017).

P. M. pripažino, jog žino apie minėtose bylose priimtus teismų sprendimus, tačiau, anot kaltinamojo, nebuvo taip, kaip oficialus teismas nusprendė. Kaltinamasis yra patyręs spaudos darbuotojas, daugelį metų rašantis politikos temomis periodikoje. P. M. viešai prieinamoje biografijoje (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad jis yra žurnalistas, leidėjas, vadovas, literatas, studijavo Leningrado aukštojoje partinėje mokykloje, 1980–1988 m. dirbo Lietuvos komunistų partijos Centro komitete Propagandos ir agitacijos skyriaus Spaudos sektoriaus instruktoriumi. 1988–1990 m. jis buvo Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto teorinio ir politinio žurnalo „Komunistas“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, 1990–1993 m.

žurnalo „Politika“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas. Nuo 1994 m. iki Å¡iol jis yra uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) direktorius, redaguoja ir leidžia daugiausia publicistinius leidinius, grožinę literatÅ«rÄ . (T. 4 , b. l. 2). Asmuo turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , kaip pats tvirtino, praeityje yra gynęs savo pozicijÄ teisme, todėl prieÅ¡ skleisdamas jam pačiam abejotinÄ informacijÄ ir manydamas, kad jo paminėti liudytojai atskleidžia naujus, teismų nuosprendžiais neįvertintus duomenis, turėjo galimybę kreiptis į prokuratÅ«rÄ , kad dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių Lietuvos Respublikos BPK 446 str. tvarka bÅ«tų atnaujintos baudžiamosios bylos, tačiau to nedarė.

Jis mini liudytojus, kurie, kaip pats nurodo, yra apklausti kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje yra priimti ir įsiteisėję teismų sprendimai. Darytina iÅ¡vada, kad P. M. žinojo ir suprato, kad jo iÅ¡vardinti Å¡altiniai negali bÅ«ti vertinami kaip objektyvÅ«s faktiniai duomenys, patvirtinantys lietuviÅ¡kai iÅ¡leistoje G. S. knygoje (duomenys neskelbtini) vieÅ¡ai pateiktÄ pozicijÄ . Tam neprieÅ¡tarauja ir paties kaltinamojo aiÅ¡kinimas, jog jis nebuvo įsitikinęs tos pozicijos teisingumu, tik bandė pateikti alternatyviÄ nuomonę („KÄ aÅ¡ žinau, kas žudė civilius žmones – čia teisininkams reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti“).

Šios aplinkybės rodo, kad P. M. suprato, jog jo skleidžiama informacija, paneigta Lietuvos teismų įsiteisėjusiais sprendimais ir neatitinka tikrovės. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje nustatyta, kad nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais.

Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi bÅ«ti reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, sÄ moningai nenuslepiant ir neiÅ¡kreipiant faktų ir duomenų. Žinomai tikrovės neatitinkančios informacijos, neigiančios tikrus faktus skleidimas, negali bÅ«ti vertinamas kaip saviraiÅ¡kos priemonė, reiÅ¡kiant savo nuomonę. Ä®vertinus bylos medžiagÄ , darytina iÅ¡vada, kad P. M. kaltinime nurodyti veiksmai, vertintini ne kaip bÅ«das iÅ¡sakyti subjektyviÄ nuomonę, bet kaip tyčia vieÅ¡ai visuomenei skleidžiama Lietuvos Respublikos teismų sprendimais paneigta, tikrovės neatitinkanti informacija, t. y., dezinformacija.

Kaltinamojo argumentai, susiję su Visuomenės informavimo įstatymo nuostatomis, nepaneigia byloje surinktais įrodomaisiais duomenimis pagrįsto nusikalstamos veikos įrodytumo. IÅ¡ kaltinamojo parodymų matyti, kad P. M. žino Lietuvos Respublikos valstybės įstatymus, gerai orientuojasi politiniame gyvenime, seniai domisi 1991 m. įvykiais, taigi pilnai suprato ir supranta, koks svarbus Lietuvos piliečiams buvo ir yra Lietuvos valstybės laisvės ir nepriklausomybės siekis, kova už jÄ ir nepriklausomos valstybės atkÅ«rimas.

Aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamojo tikslas buvo ne kalbėti apie tikrus to meto faktus, pateikiant įvairiapusę informacijÄ , bet vieÅ¡ai neigti 1991 metais SSRS agresijÄ prieÅ¡ Lietuvos RespublikÄ , joje dalyvavusių SSRS kariÅ¡kių vykdytus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus Lietuvos gyventojams. Byloje surinkti įrodymai, tarp kurių ir paties kaltinamojo parodymai, leidžia teigti, kad jis informacijÄ , neigiančiÄ 1990-1991 metais SSRS Lietuvos teritorijoje įvykdytÄ agresijÄ prieÅ¡ Lietuvos RespublikÄ ir joje dalyvavusių asmenų vykdytus labai sunkius ir sunkius nusikaltimus Lietuvos Respublikai ir jos gyventojams, skleidė tyčia, neabejotinai suvokdamas jos pobÅ«dį ir tuo siekiamus tikslus tikinti, kad ne SSRS 1990-1991 metais vykdė agresijÄ prieÅ¡ Lietuvos RespublikÄ ir jos gyventojus, o patys kovotojai už laisvę, rengdami provokacijas, Å¡audydami į savus, padarė sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, kurių aukomis ir buvo nukentėjusieji.

Atsižvelgus į P. M. iÅ¡silavinimÄ , jo ilgametę darbo patirtį leidyboje, spaudoje, propagandos srityje, dalyvavimÄ periodikoje, susijusioje su politiniais klausimais, jo ankstesnius straipsnius Å¡ia tema, yra pagrindo iÅ¡vadai, kad kaltinime nurodyti P. M. veiksmai nėra atsitiktinis reiÅ¡kinys. Asmuo, bÅ«damas psichiÅ¡kai sveikas, suprato savo veiksmų prasmę ir jų pasekmes. Minėtos aplinkybės rodo jo veiksmų kryptingumÄ ir norÄ taip elgtis. Kaip žinoma, visuomenė pripažino ir įvertino 1991 m. sausio 13-Ä jÄ televizijos bokÅ¡tÄ ir Medininkų muitinės postÄ gynusių asmenų garbingÄ elgesį, jų pasiaukojimÄ .

Pačioje knygoje pateikiama ir asmens, dalyvavusio televizijos bokÅ¡to gynime – V. T. reakcija į G. S. teiginius apie sausio 13-tosios įvykius („dvylika liudytojų, kurie patvirtino, kad taip pat matė, kaip buvo Å¡audoma nuo stogų!“, 89 p.), parodanti, kad sausio 13-tosios įvykių dalyviams tokie teiginiai yra užgaulÅ«s: „...bet kokius prasimanymus arba naujas interpretacijas vertinu kaip asmeninį savęs įžeidimÄ . Jie man drasko sielÄ , ir man dėl to skaudu“. Kaip žinia, žuvusieji ir kiti nukentėjusieji buvo apdovanoti valstybiniais apdovanojimais, jų vardais buvo pavadintos gatvės. Atitinkamai vertintina ir Å¡ių asmenų atminimas, jų artimiausių giminaičių garbė, todėl vieÅ¡ai, iÅ¡leidžiant knygÄ , iÅ¡reikÅ¡tas vieÅ¡as SSRS agresijos, jos metu vykdytų nusikaltimų neigimas, tikinant, kad nužudytieji ir sužalotieji buvo ne minėtos agresijos, o laisvės kovotojų provokacijų aukomis, be jokios abejonės turi įžeidžiantį ir užgaulų, jų pasiaukojimo reikÅ¡mę menkinantį pobÅ«dį.

Visi aptarti faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir patvirtina, kad P. M. užgauliu ir įžeidžiančiu bÅ«du, vieÅ¡ai pritardamas G. S. knygos (duomenys neskelbtini) turiniui, neigė 1990-1991 m. agresijÄ prieÅ¡ Lietuvos RespublikÄ vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkius ir sunkius nusikaltimus Lietuvos Respublikai ir labai sunkius nusikaltimus Lietuvos Respublikos gyventojams, t. y. bÅ«damas UAB(duomenys neskelbtini) direktoriumi, disponuodamas Rusijos Federacijos žurnalistės G. S. knyga (duomenys neskelbtini), kurioje tikslingai ir nuosekliai, užgauliai ir įžeidžiančiai sumenkinant, žeminant Sausio 13-osios įvykius, tautos pasiprieÅ¡inimo aktÄ , Å¡ių įvykių dalyvius, Medininkų žudynes, jų aukas, teigiama, jog 1991 metais sausio 13 d. prie televizijos bokÅ¡to budėję civiliai žmonės žuvo ne nuo sovietinės armijos ar kitų SSRS jėgos struktÅ«rų atstovų panaudotų ginklų, bet nuo pačių lietuvių rankų, o sovietinės struktÅ«ros – OMON – nedalyvavo įvykdant Lietuvos muitininkų Medininkų pasienio poste 1991 m. liepos 31 d.

žudynes, turėdamas tikslÄ platinti Å¡iÄ knygÄ , jis 2016 metų pabaigoje minėtÄ knygÄ iÅ¡vertė į lietuvių kalbÄ , pavadindamas jÄ (duomenys neskelbtini), po to, Å¡ios knygos lietuviÅ¡ko leidimo įžangoje „Leidėjų žodis“, kuri pasiraÅ¡yta jo vardu, pritardamas G. S. knygoje (duomenys neskelbtini) esantiems teiginiams, ir nurodydamas, kad „Bene solidžiausiÄ informacijÄ bei komentarÄ apie surengtas sausio 13-osios naktį prie Vilniaus televizijos bokÅ¡to civilių žmonių žudynes, įvykdytas norint sukompromituoti tarybinius karius bei pagreitinti Tarybų SÄ jungos žlugimÄ , pateikė savo knygoje „Durnių laivas“ (V., 2003) žinomas lietuvių raÅ¡ytojas, vienas iÅ¡ Persitvarkymo sÄ jÅ«džio įkÅ«rėjų V.

P.. Jo tvirtinimu, sausio 13-osios aukos guli ant tų žudynių organizatorių „V. L. ir A. B. sÄ Å¾inės. IÅ¡leidus V. P. knygÄ , kilo nemažas triukÅ¡mas, tačiau Å¡i informacija ir raÅ¡ytojo komentaras ne tik nebuvo paneigti, bet ir pasipildė kitų autoritetingų asmenų liudijimais, Å¡iandien vadinamais „propaganda ir dezinformacija“, bei pavieÅ¡intais kai kuriais alternatyviais Sausio 13-osios įvykių, o vėliau – ir policininkų bei muitininkų žudynių Medininkuose dokumentais. ...

Juo labiau, kai iÅ¡tisÄ ketvirtį amžiaus Lietuvoje nebaigiamos (net nepradedamos!) objektyviai iÅ¡tirti 1991-uju metų sausio 13-osios, tų pačių metų liepos 31-osios (Medininkų) žudynės, vėlesnės kai kam neįtikusių asmenų paslaptingos mirtys, - net pradanginant dokumentus bei vertingus liudininkų parodymus ir iÅ¡keliant absurdiÅ¡kas versijas“ užgauliai bei įžeidžiančiai neigė Sausio 13-osios ir Medininkų žudynes. Po to, jis 2017 m. sausio 24 d., jo vadovaujamos ir atstovaujamos UAB (duomenys neskelbtini) vardu, sudarė sutartį su AB (duomenys neskelbtini) dėl į lietuvių kalbÄ iÅ¡verstos G.

S. knygos (duomenys neskelbtini) spausdinimo, 2017 m. vasario 8 d. asmeninių, piniginių lėšų pagrindu, įgijo 530 vienetų Å¡ios knygos egzempliorių lietuvių kalba, po to 2 vnt. Å¡ios knygos egzempliorių perdavė Lietuvos nacionalinei M. M. bibliotekai, 1 vnt. Kauno apskrities vieÅ¡ajai bibliotekai, ne mažiau nei 100 vnt. Å¡ios knygos egzempliorių perdavė K. B., tokiais veiksmais vieÅ¡ai, užgauliu ir įžeidžiančiu bÅ«du, neigė 1990-1991 metais agresijÄ prieÅ¡ Lietuvos RespublikÄ vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkius ir sunkius nusikaltimus Lietuvos Respublikai ir labai sunkius nusikaltimus Lietuvos Respublikos gyventojams.

Kaltinamojo nusikalstami veiksmai sudaro vieÅ¡o SSRS nusikaltimų Lietuvos Respublikai ir jos gyventojams neigimo sudėtį, todėl kvalifikuotini pagal BK 1702 straipsnio 1 dalį. Dėl bausmės skyrimo Teismas, skirdamas kaltinamajam P. M. bausmę, vadovaujasi BK 41 straipsnyje įtvirtintais bausmei keliamais tikslais ir BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Baudžiamojo įstatymo 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui.

Jos paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . BK 1702 straipsnio 1 dalies sankcija numato Å¡ias alternatyvias bausmės rÅ«Å¡is: baudÄ , laisvės apribojimÄ , areÅ¡tÄ arba laisvės atėmimÄ iki dvejų metų. BK 55 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, todėl ji kaltinamajam negali bÅ«ti skiriama, nesant byloje jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę P. M., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis įvykdė tyčinį nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis senyvo amžiaus, pensininkas, UAB (duomenys neskelbtini) direktorius (jo teigimu, Å¡iuo metu savo veiklÄ sustabdęs). Asmuo neteistas, administracine tvarka nebaustas, vedęs. Ä®vertinus anksčiau aptartas aplinkybes, apibÅ«dinančias padarytÄ nusikaltimÄ ir kaltinamojo asmenybę, jam skirtina BK 170 2 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta Å¡velniausia bausmė – bauda.

Baudos dydį reglamentuoja BK 47 straipsnio nuostatos, kurios pagal Å¡iuo metu galiojančiÄ Lietuvos Respublikos 2017-09-28 įstatymo Nr. XIII-653, įsigaliojusio 2017-10-06, redakcijÄ už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ numato baudÄ nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio. Kaltinamasis nusikaltimÄ padarė iki minėtos teisės normos įsigaliojimo, t. y galiojant 2011-04-21 įstatymo Nr. XI-1350, įsigaliojusio 2011-04-28, redakcijai, pagal kuriÄ už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ buvo numatyta bauda iki 500 MGL dydžio, t. y. tai yra Å¡velnesnę, negu numatyta Å¡iuo metu.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, veikos nusikalstamumÄ panaikinantis, bausmę Å¡velninantis arba kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , todėl teismas, nustatydamas kaltinamajam baudos dydį, taiko BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakcijÄ , galiojusiÄ nusikaltimo padarymo metu. Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, taip pat, kad asmuo teisiamas pirmÄ kartÄ , yra senyvo amžiaus, pensininkas, Å¡iuo metu savo nedirba, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam baudÄ , mažesnę nei BK 1702 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas vidurkis.

Dėl daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti Priimant nuosprendį, daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas iÅ¡sprendžiamas, vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 723 straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas). BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Nusikaltimo padarymo įrankiais ir priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sÄ lygos, bÅ«tinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jo padarymÄ . Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje 2017-06-20 nutarimu Nr. 10-IL-14748 perduotos saugoti G. S. knygos (duomenys neskelbtini), esančios kartoninėse dėžėse Nr. 1-10, perduotos saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugyklÄ konfiskuotinos, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, kaip nusikalstamos veikos priemonė.

Juodos spalvos stacionaraus kompiuterio sisteminis blokas (procesorius) be skiriamųjų ženklų ir numerių, rastas ir paimtas 2017 m. kovo 8 d. leidyklos (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini) atliktos kratos metu, supakuotas į juodos spalvos maiÅ¡Ä , užantspauduotÄ Lietuvos teismo ekspertizės centro antspaudais (t. 3, b. l. 171-172), kuriame, kaip nustatyta 2017 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vada Nr. 11-1354(17), yra failų, susijusių su G.

S. knygos(duomenys neskelbtini) vertimu j lietuvių kalbÄ (G. S. (duomenys neskelbtini)) ir spausdinimui paruoÅ¡tu maketu – Isdavystės kaina.indd.pdf (Maketas-lsdavystės kaina.indd), konfiskuotini, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1 punktu, kaip nusikalstamos veikos priemonė. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje 2017-06-20 nutarimu Nr. 10-IL-14748 perduoti saugoti 2 vnt. žalių aplankų su atspausdintais lietuvių kalba G. S. knygos (duomenys neskelbtini) lapais, paimti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kabineto, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 4 dalis).

Kiti daiktai, perduoti saugoti 2017-06-20 nutarimu Nr. 10-IL-14748, į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugyklÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾intini jų savininkams (BPK 94 straipsnio 5 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : P. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1702 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 70 MGL (2 636,20 Eur) dydžio baudÄ .

Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perduotus ir saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje 2017-06-20 nutarimu Nr. 10-IL-14748: G. S. knygas (duomenys neskelbtini), esančias kartoninėse dėžėse Nr. 1-10, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimi, konfiskuoti; 2 vnt. žalių aplankų su knygos lapais sunaikinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas); juodos spalvos stacionaraus kompiuterio sisteminį blokÄ (procesorių) be skiriamųjų ženklų ir numerių, rastÄ ir paimtÄ 2017 m. kovo 8 d. leidyklos (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini) atliktos kratos metu, supakuotÄ Ä¯ juodos spalvos maiÅ¡Ä , užantspauduotÄ Lietuvos teismo ekspertizės centro antspaudais, konfiskuoti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 dalimi, 4 dalies 1 punktu; kitus daiktus, perduotus saugoti 2017-06-20 nutarimu Nr. 10-IL-14748 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugyklai, nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti jų savininkams (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam, kad: Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriÅ¡kai įvykdoma per dviejų mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant jÄ Ä¯ Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 N. B. AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodÄ 6801.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Eglė Gruodienė