2020-09-16 Nr. AB-16957-3-61-3-02877-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. A-843-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02877-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 12 000 EUR neturtinei žalai atlyginti už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 14 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2014 m. vasario 14 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. buvo kalinamas Lukiškių TI-K pažeidžiant jo privatumą naudojantis sanitariniais mazgais. Pažymėjo, jog visose kamerose, kuriose jis buvo laikomas, sanitarinis mazgas nebuvo įrengtas kaip atskira kabina ir izoliuotas nuo kameros durų ir likusio kameros ploto, todėl naudojantis juo buvo stebimas pareigūnų ir kameroje buvusių asmenų. Akcentavo, kad laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 14 d. iki 2014 m. gegužės 30 d. kameroje iš viso buvo laikomi keturi asmenys, o vėliau iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. – du. Tai, kad tualetas nuo kameros buvo uždengtas užuolaida, remdamasis teismų praktika, pareiškėjas nelaiko tinkamu privatumo užtikrinimu. Teigė, kad dėl nurodytų kalinimo sąlygų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, kančias.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė pareiškėjo reikalavimo daliai taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą, o kitą skundo dalį atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K periodiškai buvo laikomas nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. Pareiškėjui kamerose tekęs plotas atitiko minimalų ploto reikalavimą, dalį laiko pareiškėjas buvo išvykęs. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys – apie 08 x 0,7 m (0,56 kv. m). Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m). Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atitvertas 1,5 m aukščio sienele. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos kamerose: nuo Nr. 1 iki Nr. 75, nuo Nr. 226A iki Nr. 244, nuo Nr. 104 iki Nr. 200, nuo Nr. 202 iki Nr. 227, nuo Nr. 356 iki Nr.370, nuo Nr. 371 iki Nr. 385, nuo Nr. 309 iki Nr. 323, nuo Nr. 324 iki Nr. 338, nuo Nr. 340 iki Nr. 352. Pažymi, kad Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis kamerose: nuo Nr. 252 iki Nr. 257, nuo Nr. 386 iki Nr. 395, nuo Nr. 406 iki Nr. 417, nuo Nr. 418 iki Nr. 426. 2017 m. Lukiškių TI-K buvo įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Pažymėjo, jog Lukiškių TI-K priežiūros posto pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdami užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindami nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydami konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.

5. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjo nusiskundimai bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikomas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimu pareiškėjo V. P. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui V. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 3 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

7. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas prašė priteisti neturtinę žalą, kurią kildino iš netinkamų kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 14 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d.

8. Teismas išanalizavęs bylos medžiagą, pareiškėjo skunde nurodytų teisių pažeidimų pobūdį, darė išvadą, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus žinojo arba turėjo žinoti bei suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, kadangi jis skunde nurodė, kad dėl kalinimo neatitinkančio teisės normų reikalavimų, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, kančias. Pareiškėjas nepaaiškino ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pažeidimų metu jis nežinojo ar negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus bei nepagrindė, kodėl tuo metu jis galimai pažeistų teisių negynė teismine tvarka. Pažymėjo, kad atsikirsdamas į atsakovo atstovo atsiliepimo argumentus, pareiškėjas nurodė, kad yra susipažinęs su Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika.

9. Atsižvelgęs į bylos aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjas yra praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą dalyje dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 14 d. iki 2015 m. rugpjūčio 27 d. ir byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, dėl kurių galėtų būti atnaujintas ieškinio senaties terminas.

10. Ieškinio senaties termino pabaiga yra savarankiškas pagrindas atmesti reikalavimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 str. 8 d., 1.131 str. 1 d.). Šiuo atveju teismui neatnaujinus termino reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 14 d. iki 2015 m. rugpjūčio 27 d., skundą šioje dalyje teismas atmetė.

11. Toliau teismas pasisakė iš esmės dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d.

12. Teismas pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad Lukiškių TI-K kamerose jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, teismas nustatė, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K laikotarpiais nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2018 m. gegužės 18 d., nuo 2018 m. gegužės 24 d. iki 2018 m. birželio 22 d. ir nuo 2018 m. liepos 5 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. buvo laikomas kamerose Nr. 4, Nr. 73 ir Nr. 57.

13. Teismas rėmėsi Lukiškių TI-K atsiliepime pateiktais duomenimis, kad šiose kamerose laikotarpiais nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d. iki 2015 m. rugsėjo 3 d., nuo 2015 m. lapkričio 7 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d., 2018 sausio 14 d., 2018 m. vasario 25 d., 2018 m. kovo 27 d. , 2018 m. balandžio 7 d., 2018 m. gegužės 24 d., 2018 m. liepos 5 d. ir 2018 m. rugpjūčio 6 d. kamerose buvo laikomas vienas, visą kitą laiką su pareiškėju kamerose buvo laikomas dar vienas asmuo.

14. Teismas pažymėjo, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14.5 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Analogiški reikalavimai yra nustatyti ir naujojoje Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių redakcijoje (Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. sausio 27 d. įsakymas Nr. V-26). Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.5 papunktis numato, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 × 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

15. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015, kuri nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu.

16. Teismas rėmėsi EŽTT praktika, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kurioje ne kartą yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017).

17. Teismas iš byloje esančio Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. rugsėjo mėn. pranešimo dėl pareiškėjo skundo nustatė, kad vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nuostatomis, sanitarinio mazgo vieta atitverta nuo likusio kameros ploto 1,5 m pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Lukiškių TI-K priežiūros posto Nr. 7 gyvenamosiose kamerose Nr. 252, Nr. 257 – 2013 m. sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Analogiškas sanitarinio mazgo įrengimas egzistuoja ir kamerose Nr. 386 – Nr. 395, Nr. 406 – Nr. 417, Nr. 418 – Nr. 426. Pranešime taip pat nurodyta, kad gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygas asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.

18. Atsakovo atstovo atsiliepime ir Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. rugsėjo mėn. pranešime nurodyta aplinkybė, kad sanitarinis mazgas kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo atskirtas 1,5 m aukščio sienele, teismui leido daryti išvadą, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas reikiamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Atsiliepimo teiginiai, kad atitinkamose kamerose šiuo metu yra įrengtos užuolaidos, byloje nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, neaišku, kada jos buvo įrengtos. Be to, pareiškėjas skunde nurodė, kad užuolaidų įrengimas sanitariniuose mazguose neužtikrino jo privatumo, kadangi visiškai neatskyrė sanitarinio mazgo nuo kameros, todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai galėjo būti pažeista visą jo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpį, t. y. nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d., iš viso 1077 paras.

19. Teismas apibendrinęs visas bylos aplinkybes, darė išvadą, kad pareiškėjas dėl to, jog jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, patyrė tam tikrus nepatogumus, papildomą diskomfortą, orumo pažeminimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į aktuose nustatytą palatos plotą, pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui.

20. Teismas vertinęs, koks žalos atlyginimo dydis turėtų būti priteistas pareiškėjui, atsižvelgė į tai, kad byloje nebuvo duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjui netinkamos jo laikymo sąlygos sukėlė sveikatos sutrikimus. Byloje taip pat nebuvo duomenų, kad Lukiškių TI-K administracija būtų siekusi sąmoningai pažeisti pareiškėjo teises. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo trukmę (1077 paras pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais), intensyvumą (tam tikrą laiką pareiškėjas buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K), atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgęs į naujausią LVAT praktiką, iš esmės analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, teismas konstatavo, kad pareiškėjui priteistina 3 300 Eur suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl prašoma 12 000 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.

III. 21. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: pareiškėjo V. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

22. Atsakovo atstovas teigia, kad nėra būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, nes byloje nėra nustatytų Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, o pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos.

23. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Lukiškių TI-K tam tikrais laikotarpiais galimai neužtikrino tinkamo sanitarinių mazgų įrengimo ir taip pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas. Dalyje kamerų sanitariniai mazgai buvo įrengti kaip atskiros kabinos. Pareiškėjas turėjo pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių bei reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių neturtinės žalos kilimo faktą, o pirmosios instancijos teismo nustatyta atlygintinos neturtinės žalos suma nėra pagrįsta jokiais objektyviais kriterijais.

Teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais atlyginimą asmeniui atsiranda tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.), ir žalos asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijos, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.271 straipsnyje nustatyta valstybės ir savivaldybės institucijų civilinė atsakomybė be kaltės, todėl valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys.

Nurodytas atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas. Be to, teisės pažeidimo pripažinimas nepriteisiant atlyginimo pinigais taip pat gali būti pakanka ir teisinga satisfakcija už patirtą neturtinę žalą. Tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.

Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtinoji valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galbūt jam padarytą žalą.

Todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

24. Pareiškėjas V. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo palikti pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir atsakovo atstovo apeliacinį skundą atmesti.

25. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau nesutinka su atsakovo atstovo apeliaciniame skunde išdėstytais paaiškinimais, kurie yra melagingi.

26. Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2000 m. iki 2014 m. gyveno Europos Sąjungos šalyse (Vokietijoje, Anglijoje) ir gerai žino ir supranta Europos Sąjungos žmogaus teises. Pažymi, jog nei vienoje šalyje nėra tokios betvarkės, kaip Lukiškių TI-K įstaigoje.

27. V. P. paaiškina, kad toliau kovos prieš Lukiškių TI-K įstaigą, kol atsakovo atstovas nepakeis savo požiūrio į Lietuvos pilietį ir į žmogaus teises.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 28. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės pagal CK 6.271 straipsnį dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d.

29. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pritaikęs ieškinio senatį ir nustatęs, kad vertintu laikotarpiu (iš viso 1077 paras) pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas neužtikrinant privatumo jam naudojantis kamerų sanitariniais mazgais, konstatavo, kad pareiškėjas dėl to patyrė neturtinę žalą, kuri atlygintina priteisiant 3 300 Eur sumą.

30. Atsakovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta būtinoji civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika ar neveikimas, taip pat pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta žala, nepagrindė prašomos priteisti kompensacijos dydžio. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimo nepakanka jo patirtai skriaudai atlyginti, o priteistos neturtinės sumos dydžio teismas nepagrindė objektyviais įrodymais.

31. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.)

32. Pažymėtina, kad atsakovo atstovo apeliaciniame skunde nėra jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, susijusias su atsakovo atstovo neteisėtais veiksmais (neveikimu) pareiškėjui neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų. Atsakovo atstovo nuoroda į tai, kad dalyje kamerų sanitariniai mazgai įrengti kaip atskiros kabinos, netaikytina nagrinėjamam atvejui, nes pareiškėjas buvo laikomas kitose kamerose.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei tvirtina atsakovas, išsamiai pasisakė dėl nustatytų pažeidimų, juos nustatė detaliai ir visapusiškai įvertinęs byloje esančią medžiagą. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, kuriomis remiantis reikėtų naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nustatytų pažeidimų aspektu.

34. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl pareiškėjo pareigos pateikti įrodymus, pažymi, kad dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose EŽTT nuosekliai akcentuoja, jog pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04); 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje Antipenkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 33470/03)). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje Elefteriadis prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 38427/05)). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad dėl neturtinės žalos prigimties neturtinė žala ne visada gali būti pagrindžiama konkrečiais įrodymais, todėl nepagrįstas atsakovo teiginys, kad pareiškėjas reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo ir kompensacijos dydžio nepagrindė jokiais įrodymais.

35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017).

36. Dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo pinigais dydžio pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

37. EŽTT yra pažymėjęs, kad Konvencijos narėms yra paliekama plati nuožiūros laisvė žalą atlyginti pagal savo teisinę sistemą bei tradicijas, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį toje konkrečioje šalyje (žr., pvz., 2006 m. kovo 29 d. sprendimą S. prieš Italiją). EŽTT neformuoja jokių bendrų, išsamių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriais turėtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai. Priteistinos žalos dydį remiantis subsidiarumo doktrina pirmiausia sprendžia nacionalinis teismas remdamasis šioje valstybėje įtvirtintu teisiniu reguliavimu bei teismų praktikoje nustatytais kriterijais, įvertinęs konkrečiu atveju patirtą žalą, kuri patiriama individualiai.

38. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-339-662/2018, 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1491-624/2018, 2018 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4468-520/2018 ir kt.).

39. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartais CK 6.250 straipsnyje ir teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį (privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimas), mastą ir trukmę (pareiškėjo privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu, buvo neužtikrintas 1 077 dienas, iš kurių 748 dienas pareiškėjas kalėjo vienas), atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, tai, jog nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis ir administracinėje byloje nėra pateikta duomenų ir tokių nėra nustatyta, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, daro išvadą, kad pareiškėjui priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė, todėl mažinama, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 1700 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Priteisti pareiškėjui jo prašyto dydžio neturtinės žalos atlyginimo sumą – 12 000 Eur - nėra jokio pagrindo.

40. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimas keičiamas, pareiškėjui iš atsakovo priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą sumažinant iki 1700 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui V. P. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) 1700 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius