7f0998cb-85fe-40d6-bc2c-4d4ea5f236cf · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-302-988/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25268-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.9.8; 1.2.14.1.2.3; 1.2.25.6; 2.4.6.4.1; 2.4.6.5.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 1 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Aistei Bareikei, dalyvaujant prokurorui Valentui Gritei, nuteistajam A.

D., jo gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2021 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir A. D. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. birželio 26 d. 23 val. 05 min. iki 2020 m. birželio 28 d. 13 val. 30 min., tai yra dvi dienos, vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, A.

D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas A. D. naudotis specialiÄ ja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metus, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, A. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – ir konfiskuota automobilio „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkanti pinigų suma – 760,00 eurų valstybės nuosavybėn. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. A. D. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 26 d. 22.00 val. iki 2020 m. birželio 26 d. 23.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, pagrobė svetimÄ , G. B. priklausantį, turtÄ â€“ automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 1998 m. laidos, stovėjusį gyvenamojo namo kieme adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 400 eurų. Å iais savo veiksmais A. D. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje.

2. Be to, A. D. nuteistas už tai, kad 2020 m. birželio 26 d., apie 23.05 val., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, neturėdamas teisės vairuoti, kada teisė vairuoti yra neįgyta, Ukmergės r., kelyje Ukmergė – Raguva – Nevėžis, ties 19,1 km., vairavo motorinę transporto priemonę – lengvÄ jį automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį G.

B., bÅ«damas neblaivus, policijos pareigÅ«nams sustabdžius jo vairuojamÄ transporto priemonę ir patikrinus jo blaivumÄ alkoholio kieko matuokliu ALCOTEST 6810 Nr. (duomenys neskelbtini), metrologinės patikros Nr. (duomenys neskelbtini) metu jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, 2020 m. birželio 26 d., 23.05 val. tikrinant blaivumÄ , jam buvo nustatytas 2,41 promilės girtumas, o 2020 m. birželio 26 d., 23.20 val. – 2,33 promilių neblaivumas, tai yra vairavo motorinę transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Å iais savo veiksmais A. D. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 3. Nuteistasis A. D. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2021 m. vasario 22 d. nuosprendį dalyje dėl veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Apeliantas taip pat praÅ¡o suÅ¡velninti jam skirtÄ bausmę už veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , panaikinti civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo priteista 760,00 eurų dydžio suma valstybės naudai, bei patraukti baudžiamojon atsakomybėn nukentėjusįjį G.

B. ir liudytojÄ M. A. už melagingų parodymų davimÄ . 3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ neįžvelgė liudytojos M. A. duotų melagingų parodymų, nesutampančių su jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu. Apeliantas pažymi, kad tiek nukentėjusiojo G. B., tiek liudytojos M. A. argumentai yra nelogiÅ¡ki ir neatitinkantys tikrovės, melagingi, bet Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui teismas nesiėmė jokių veiksmų, nors Å¡iuos asmenis buvo įspėjęs dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ . 3.2.

Apelianto teigimu, G. B. ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų ir akistatos metu melagingai teigė, jog, iš darbo grįžęs namo, niekur nevažiavo ir būdamas neblaivus savo automobilio nevairavo. Taip pat skunde teigiama, jog ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad jo miegamojo langai veda į (duomenys neskelbtini) g. pusę, tačiau teismo posėdžio metu šiuos parodymus pakeitė teigdamas, kad jo miegamojo langai neveda į (duomenys neskelbtini) g. pusę. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G.

B. parodė, kad po darbo nebuvo jokioje parduotuvėje, kai tuo tarpu teismo posėdžio metu teigė, kad buvo parduotuvėje „M.“, kas apelianto manymu, taip pat yra melas, kadangi jis nukentėjusįjį sutiko prie parduotuvės „P.“. 3.3. Apelianto įsitikinimu, nukentėjusiojo G. B. teiginys, jog jis visÄ vakarÄ pjovė žolę, yra iÅ¡ esmės nelogiÅ¡kas, kadangi pjaunant žolę 4 valandas bÅ«tų galima ne tik nupjauti futbolo stadiono dydžio plotÄ , tačiau veikiantį prietaisÄ bÅ«tų girdėję ir Å¡alia jo gyvenantys kaimynai, ko aptariamu atveju nebuvo.

Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad nukentėjusysis G. B. teigia vejÄ pjovęs nuo 22.00 val. iki 23.00 val., kuomet nuėjo miegoti. Apeliantas nurodo, jog jis buvo sulaikytas 23.00 val., o apie jo daromÄ nusikalstamÄ veikÄ policijos pareigÅ«nai pareiÅ¡kimÄ gavo 22.45 val. Jo teigimu, minėta aplinkybė patvirtina, jog jam nebuvo įmanoma per tokį trumpÄ laiko tarpÄ nuvykti iki vietos, kurioje jis buvo sulaikytas. Taip pat apeliantas pabrėžia, jog vagystę darant nuo 22.00 val. iki 23.00 val. Å¡iuos veiksmus tikrai bÅ«tų matęs ir girdėjęs nukentėjusysis G.

B., tuo labiau, kad kieme tuo metu buvo ir sarginis Å¡uo, kurio lojimas tikrai bÅ«tų atkreipęs nukentėjusiojo G. B. dėmesį į daromÄ nusikalstamÄ veikÄ . 3.4. Apeliantas pastebi, jog 2020 m. birželio 27 d. nukentėjusiajam G. B. iÅ¡kvietus policijos pareigÅ«nus, Å¡ie jokių įsilaužimo pėdsakų ar įkalčių neaptiko, taip pat nenuėmė pirÅ¡tų atspaudų nuo kiemo vartų, nors, apelianto manymu, jie turėjo tai padaryti. 3.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad jis nukentėjusįjį G.

B. vežė iki pat jo kiemo. Priešingai, ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, jog jis nukentėjusįjį G. B. parvežė iki jo namų, t. y. šalia parduotuvės „M.“, kadangi nukentėjusysis G. B. jam nepasakė tikslaus savo namų adreso. Dėl šios priežasties jis suprato, kad gražindamas automobilį jis turės jį pastatyti ten, kur paleido nukentėjusįjį. 3.6. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos vertinimu, jog jo padaryta nusikalstama veika yra neatsitiktinė, nurodydamas, kad suplanuoti šios veikos ir jos padaryti jis negalėjo. 3.7.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, kurie yra nepriekaiÅ¡tingi, nuoseklÅ«s ir tarpusavyje susiję, iÅ¡ jų analizės turi logiÅ¡kai iÅ¡plaukti kaltinamojo kaltę, kitas svarbias aplinkybes tvirtinančios iÅ¡vados, kurios neginčijamai patvirtintų kaltinamojo kaltę padarius nusikaltimÄ . Nurodoma, jog nagrinėjamu atveju teismas turi atsižvelgti į in dubio pro reo principÄ , kuris įpareigoja visas abejones paÅ¡alinti, o nepavykus to padaryti, jas vertinti kaltinamojo naudai, draudžiant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. 3.8.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog 2020 m. liepos 13 d. vykusioje apklausoje liudytoja M. A. teigė apie automobilio vagystę sužinojusi apklausos metu, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad apie vagystę jai pranešė su Å¡ia byla nesusijusios apklausos metu. Taip pat apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog liudytoja neteisingai nurodo datas teigdama, kad jis 2020 m. birželio 26 d. dienos metu buvo pas jÄ atvykęs, vakare dingo ir grįžo birželio 27 d. po pietų. Å ie parodymai pasak apelianto yra neteisingi, kadangi jis grįžo birželio 28 d. ir liudytojai M.

A. papasakojo, ko jo klausė tyrėja. Pažymi ir liudytojos teiginius, jog A. D. iÅ¡ jos namų išėjo 2020 m. birželio 26 d. 15.00 val. ir daugiau nebegrįžo, taip pat tai, jog 2020 m. rugpjūčio 20 d. apklausoje liudytoja M. A. parodė, jog A. D. buvo asmeniÅ¡kai jai pasakęs, kad pavogė G. B. priklausantį automobilį, tačiau parodymus Å¡iuo klausimu teismo proceso metu pakeitė ir teigė, kad apeliantas jai Å¡ios informacijos nesakė. Apelianto teigimu, liudytoja duoda melagingus parodymus dėl to, kad nuslėptų savo nusikalstamÄ veikÄ , susijusiÄ su stambaus masto sukčiavimu. 3.9.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtÄ bausmę. Pažymi, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, jis nuoÅ¡irdžiai gailisi. 3.10. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡o netenkinti nukentėjusiojo G. B. pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio, kadangi jam buvo grÄ Å¾intas automobilis, nebuvo padaryta jokia žala, dėl ko atsirastų nuostoliai.

2. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

3. Teismo posėdyje nuteistasis A. D. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroras – atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo A. D. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies 4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , savo procesiniame dokumente neturi pareigos iÅ¡samiai aptarti kiekvienÄ neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

Dėl nuteistojo A. D. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 5. Nuteistasis A. D. apeliaciniame skunde nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir prašo jį išteisinti, tvirtindamas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo G. B. ir liudytojos M. A. parodymais jų nepatikrindamas ir nepašalindamas prieštaravimų kitų įrodymų visumoje.

6. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo A. D. kaltė padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, grindžiama netiesioginių įrodymų visuma. Tačiau skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės nesudaro loginės, nuoseklios ir nenutrÅ«kstamos faktų grandinės, neabejotinai įrodančios A. D. kaltę, o pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados paremtos prielaidomis.

7. Kaip ir pagrįstai nurodoma pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, teismų praktikoje pripažįstama, kad tiesioginiai įrodymai neturi jokio pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Nors sutinkama su teiginiu, kad įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, tačiau tokiu atveju šiais įrodymais turi būti nustatyti tarpiniai faktai ir išvados, kurie tarpusavyje susiję nuoseklia ir logiška grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239-511/2018, 2K-343-719/2018, 2K-220-628/2019, 2K-7-174-303/2019).

8. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo G. B. duoti parodymai dėl prieÅ¡ jį padarytos nusikalstamos veikos ir pavogto automobilio „Renault Megane Scenic“, taip pat dėl savo paties veiksmų įvykio dienÄ , iÅ¡ esmės yra prieÅ¡taringi kitų byloje esančių įrodymų visumoje.

9. Iš pateiktos baudžiamosios bylos matyti, kad nukentėjusysis G. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu vykusių kelių apklausų metu, tiek teisiamojo posėdžio metu neigė, jog 2020 m. birželio 26 d., grįžęs po darbo namo apie 17-18 val., būtų kažkur papildomai vykęs (t. 1, b. l. 30). Nukentėjusysis G. B. neigė, kad tarp jo ir nuteistojo A. D. būtų kokie nors santykiai ir visų apklausų metu teigė, kad šio asmens nepažįsta, kad su juo niekur kartu nebuvo, juo labiau neleido nuteistajam A. D. naudotis savo asmeniniu automobiliu. Vis dėlto, pažymėtina, kad nors nukentėjusiojo parodymų esmė, išskyrus tam tikrus netikslumus dėl šuns lojimo ir išėjimo į parduotuvę „M.“, vertinant juos atskirai nuo kitų bylos medžiagoje esančių duomenų, liko nuosekli ir nesikeitė, tačiau nukentėjusiojo parodymai neatitinka nustatytų bylos aplinkybių.

11. Visų pirma, aplinkybę, kad nukentėjusysis G. B. 2020 m. birželio 26 d. vakare buvo atvažiavęs prie parduotuvės „P.“ su savo automobiliu, patvirtina liudytojos, minėtos parduotuvės pardavėjos, A. Å . ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai (t. 1, b. l. 75, 79). Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. liepos 22 d. apklausos metu liudytoja A. Å . parodė, kad dirba parduotuvėje „P.“ pardavėja, tačiau įvykio dienÄ parduotuvėje tuo metu dirbo pardavėja D..

Paskutinę dienÄ dirbo 2020 m. birželio 23 d., vakare rÅ«kė prie parduotuvės durų, Å¡alia jos stovėjo vyras vardu A., kuris yra dažnas parduotuvės klientas, nuolatinės pirkėjos M. draugas. Jiems bestovint atvažiavo automobilis, iÅ¡ kurio iÅ¡lipo senyvo amžiaus vyras, kurį ji jau buvo mačiusi, jis jai pažįstamas iÅ¡ matymo, kadangi dažnai lankosi parduotuvėje, tačiau jo nepažįsta. Pagal vyriÅ¡kio elgesį ji įtarė, kad jis galimai neblaivus, atsisakė jam parduoti alkoholio ir stebėjosi, kad jis vairuoja iÅ¡gėręs. Tada Å¡alia buvęs A. pasisiÅ«lė tam vyriÅ¡kiui pervaryti automobilį, su kuo Å¡is sutiko ir įsėdo į keleivio pusę Å¡alia vairuotojo.

Ä® vairuotojo pusę atsisėdo A. ir jie iÅ¡važiavo centro link, ar nuteistasis vėliau grįžo į parduotuvę, neprisimena. 2020 m. rugpjūčio 3 d. ikiteisminio tyrimo metu atliktos papildomos liudytojo apklausos metu liudytoja A. Å . parodė, kad parduotuvėje „P.“ dirba pamainomis, jos pamaina baigėsi 2020 m. birželio 23 d., po to į darbÄ atėjo tik 2020 m. birželio 28 d. Paskutinę darbo dienÄ ji buvo prie parduotuvės „P., iÅ¡ pradžių ten rÅ«kė viena, paskui prie jos priėjo jai pažįstamas pirkėjas A., kuris parduotuvėje dažnai apsilankydavo.

Pažino, nes jis pirkėjos M. draugas, tačiau su nuteistuoju ji asmeniÅ¡kai nebendrauja. Kol ji rÅ«kė, jie su A. Å¡nekėjosi, tuomet prie parduotuvės privažiavo automobilis, iÅ¡ kurio iÅ¡lipo vyras, kuris jai pasirodė galimai iÅ¡gėręs, keistai Å¡ypsojosi. Jis taip pat parduotuvės „P.“ pirkėjas. IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio ėjo link parduotuvės, tada ji pasakė, kad jam nieko neparduos, nes jis jai atrodo iÅ¡gėręs. Tuomet A. pasiÅ«lė parvežti, ko pasėkoje vyriÅ¡kis įsėdo į keleivio vietÄ priekyje, o nuteistasis – į vairuotojo, jie kartu nuvažiavo į centro pusę, ar papildomai prieÅ¡ iÅ¡važiuodami kažkÄ kalbėjosi, neprisimena.

Į parduotuvę vyras įėjęs nebuvo, pinigų jai nedavė, ar jie buvo vėliau grįžę į parduotuvę, neprisimena. 2021 m. vasario 10 d. apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. Š. parodė, kad 2020 m. birželio 26 d. dirbo parduotuvėje „P.“, jai rūkant ant laiptų prie jos priėjo nuteistasis, kuris anot jos nebuvo išgėręs. Su nuteistuoju ryšių nepalaiko, žinojo tik tai, kad jo draugė M. yra pirkėja. Tada prie parduotuvės privažiavo mašina ir iš jos išlipo jai įtartinas vairuotojas.

VyrÄ pažįsta tik iÅ¡ matymo, atpažino posėdžių salėje, jis apsiperka parduotuvėje, dažnai alkoholio neperka, į parduotuvę ateina 1-2 kartus per savaitę. Nuteistajam pasiÅ«lius parvairuoti automobilį su tuo sutiko ir jie kartu iÅ¡važiavo, automobilį vairavo nuteistasis. Ä® parduotuvę nebuvo įėjęs nei nukentėjusysis, nei nuteistasis. Ä®vykį prisiminė geriau, kai davė parodymus tyrėjai, dabar tiksliai, kokia tai buvo diena, neprisimena. Liudytoja A. Å . visų apklausų metu nurodė, kad jai rÅ«kant prie parduotuvės „P.“ prie jos priėjo nuteistasis, o vėliau automobiliu atvažiavo nukentėjusysis, kuris jai pasirodė neblaivus.

Nuteistajam pasisiÅ«lius parvairuoti nukentėjusiojo automobilį, Å¡is sutiko ir jie kartu, įsėdę į automobilį (nukentėjusysis – keleivio vietoje priekyje, o nuteistasis – vairuotojo vietoje), nuvažiavo miesto centro link. Be to, apeliacinės instancijos teismui atliekant įrodymų tyrimÄ buvo pateikta A. K. įmonės „S.“ buhalterės N. K. pažyma, patvirtinanti, jog A. Å . 2020 m. birželio 23-26 d. dirbo „P.“ parduotuvėje. Å iÄ aplinkybę patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja A.

Å ., tokiu bÅ«du paÅ¡alindama savo parodymuose esantį prieÅ¡taravimÄ dėl darbo parduotuvėje datos. Å i liudytoja taip pat parodė, kad nukentėjusysis savo noru leido A. vairuoti automobilį ir jie abu nuo parduotuvės iÅ¡važiavo.

12. Apygardos teismo vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai teigti, jog liudytoja A. Å . yra Å¡aliÅ¡ka ar turi suinteresuotumÄ bylos baigtimi. PrieÅ¡ingai, jos parodymai buvo nuoseklÅ«s viso proceso metu, ji buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo jais abejoti, laiko juos patikimais ir jais vadovaujasi. Atsižvelgiant į liudytojos A. Å . parodymų turinį, teisėjų kolegija neturi pagrindo kritiÅ¡kai vertinti ir nuteistojo A.

D. parodymų dalyje, kurioje nuteistasis teigia, kad jis su nukentėjusiuoju G. B. susitiko prie parduotuvės „P.“ ir tada pasiÅ«lė parvežti nukentėjusįjį namo, kadangi Å¡is buvo akivaizdžiai girtas, po ko abu iÅ¡važiavo. Nors nukentėjusysis G. B. teigė, kad nesilanko parduotuvėje „P.“, tačiau jo parodymai Å¡ioje dalyje nebuvo nuoseklÅ«s. 2020 m. rugpjūčio 18 d. apklausoje nukentėjusysis G. B. nurodė, kad į Å¡iÄ parduotuvę iÅ¡ esmės neina, kadangi joje nėra prekių, tačiau 2021 m. vasario 10 d. vykusio teismo posėdžio metu apie Å¡iÄ parduotuvę pateikė daug informacijos, t. y. kad ten kartais užeina, joje dirba jam iÅ¡ matymo pažįstamos dvi pardavėjos.

Pažymima, kad šį teiginį patvirtino ir liudytojos pardavėjos A. Š. parodymai, kuriuose nurodoma, kad asmuo, atvykęs prie parduotuvės „P.“, iš tikrųjų yra parduotuvės pirkėjas.

13. Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau aptartomis aplinkybėmis, sprendžia, kad nukentėjusysis G. B., galimai vengdamas atsakomybės dėl vairavimo neblaiviam, viso teismo proceso metu davė neteisingus parodymus, neigdamas buvimÄ prie parduotuvės „P.“, bendravimÄ su nuteistuoju A. D. ir važiavimÄ kartu su juo savo automobiliu. Vertinant liudytojos A. Å . ir nuteistojo A. D. parodymus Å¡ioje dalyje, daroma iÅ¡vada, kad nukentėjusysis G. B. 2020 m. birželio 26 d. vakare buvo atvykęs prie parduotuvės „P.“, kurioje jis buvo susitikęs su A. D., pastarasis pasisiÅ«lė nukentėjusįjį parvežti namo ir jie abu nukentėjusiojo automobiliu iÅ¡važiavo.

14. Nurodytos aplinkybės verčia abejoti nukentėjusiojo G. B. duotų parodymų patikimumu ir teisingumu ne tik aptartoje dalyje dėl buvimo prie parduotuvės „P.“ ir važiavimo kartu su nuteistuoju, bet ir apskritai visais jo parodymais, be kita ko, ir dėl leidimo davimo nuteistajam naudotis savo automobiliu. Taigi aukštesnysis teismas negali vadovaujantis nukentėjusiojo parodymais paneigti nuteistojo parodymų toje dalyje, kad automobilis buvo paimtas su nukentėjusiojo leidimu. Teisėjų kolegijai kyla pagrįstos abejonės, jog nukentėjusysis galimai melavo ir tuo metu, kai nurodė, kad nuteistajam savo automobilio neskolino bei nedavė sutikimo juo naudotis, kas turi esminės įtakos vertinant nuteistojo A. D. atsakomybę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Vien aplinkybė, kad nuteistasis A. D. ir nukentėjusysis G. B. nebuvo pažįstami ar kad pastarasis buvo neblaivus, nesuteikia pagrindo pripažinti, jog G. B. nedavė nuteistajam automobilio ar negalėjo taip pasielgti.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, liudytojos M. A. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, nors yra ganėtinai detalūs dalyje dėl bendros įvykio eigos ir nuteistojo A. D. veiksmų, tačiau skiriasi bylos aplinkybių, turinčių esminę reikšmę pagrindžiant ir vertinant nuteistojo A. D. atsakomybę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kontekste.

16. Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. liepos 13 d. apklausos metu liudytoja M. A. parodė, kad su nuteistuoju A. D. juos anksčiau siejo artimi santykiai. Nuteistasis 2020 m. birželio 26 d., apie 13 val., išėjo į parduotuvę, jai paskambinus pasakė, jog geria alų kartu su savo draugu S.. Grįžęs apie 15 val., nuteistasis jos prašė pinigų, kuri jam juos davė ir tada už durų išmetė jo daiktus ir liepė negrįžti. Po poros valandų nuteistasis grįžo, po to dingo visam vakarui. Anot liudytojos, nuteistasis grįžo 2020 m. birželio 27 d., po pietų, ir nurodė, kad buvo sulaikytas policijos pareigūnų, nes buvo neblaivus viešoje vietoje.

Daugiau apie tai, kÄ nuteistasis veikė birželio 26 d. vakarÄ , liudytoja neklausinėjo, jis nieko ir nepasakojo. Apie tai, kad nuteistasis bÅ«damas neblaivus vairavo vogtÄ automobilį, sužinojo Å¡ios apklausos metu. Apie tai, kad pavogė automobilį ir vairavo neblaivus nuteistasis, nieko nesakė. Galimai birželio 26 d. jai nuteistasis pasakojo apie įvykį prie parduotuvės „P.“, kurio metu prie parduotuvės atvažiavo neblaivus vyras, kurį nuteistasis parvežė namo. Ar tai buvo tas pats G.

B., ji nežino, apie tokį asmenį girdi pirmÄ kartÄ . Kiek žino, vyras, kurio automobilį vairavo nuteistasis, jam yra nepažįstamas. Mano, kad A. ne vienas sugalvojo automobilį pavogti.

17. Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugpjūčio 20 d., papildomos apklausos metu, liudytoja M. A. parodė, jog vykstant akistatai tarp nuteistojo A. D. ir asmens, kuris parašė pareiÅ¡kimÄ dėl pavogto automobilio, ji matė tÄ asmenį ir suprato, kad tai tas pats vyras, kurį jai A. apibÅ«dino, kai sakė dėl įvykio prie „P.“. TÄ vyrÄ ji mačiusi kaimynystėje, jo asmeniÅ¡kai nepažįsta. PrieÅ¡ akistatÄ A. jai pasakojo, kad tÄ dienÄ , kai jį pagavo vairuojantį girtÄ , jis parvežė tÄ vyrÄ jo automobiliu į namus ir pamatė, kur tas vyras padėjo automobilio raktelius.

Vėliau, kai jau nuteistasis išėjo iÅ¡ to vyro kiemo, jis gėrė toliau su savo pažįstamais ir sugalvojo paimti tÄ automobilį, nes žinojo, kad transporto priemonė nerakinta ir kur yra rakteliai. Pasak liudytojos, nuteistasis grįžo į automobilio savininko kiemÄ , atsidarė vartus ir, įsėdęs į automobilį, iÅ¡važiavo. Jai nuteistasis paaiÅ¡kino, kad tas vyriÅ¡kis savanoriÅ¡kai jam nedavė to automobilio, neleido juo naudotis, o pats nuteistasis be leidimo jį pavogė. Kur jis važiavo, nežino.

Nuteistasis jai nurodė, kad galimai jį kažkas paskundė dėl vairavimo esant neblaiviam, todėl jį vijosi policijos pareigūnai, bet jis nestojo. Daugiau apie įvykį nieko nepasakojo. Galimai ir tyrėjams tiesos nepasakojo, nes nori išvengti atsakomybės (t. 1, b. l. 69). 18. 2021 m. vasario 10 d. teisiamojo posėdžio metu liudytoja M. A. parodė, kad su nuteistuoju A. D. susipažino telefonu, pradėjo susitikinėti, 3 savaites kartu gyveno, su juo bendravo artimai, tačiau sugyventiniais nebuvo. Nagrinėjamas įvykis buvo jiems gyvenant kartu. 2020 m. birželio 26 d. nuteistasis išėjo į parduotuvę ir, grįžęs, pasakė, kad buvo prie parduotuvės atėjęs girtas žmogus, kurį jis parvežė namo, tuo metu ji nežinojo, kas tas vyras.

Ä®vykio dienÄ ji nuteistÄ jį matė neblaivų, buvo jam sakiusi, kad girto jo nepriims atgal į savo namus, tada jis ir dingo. Grįžęs pas jÄ galimai birželio 28 d. nuteistasis pasakojo, kad buvo sulaikytas kaip neblaivus asmuo ir ji juo patikėjo, tuo metu jie dar draugavo. Nuteistasis jai dar pasakojo, kad parvežus kaimynÄ namo, jis raktelius padėjo ant sėdynės, kiemo vartai buvo nerakinti. Vėliau nusprendė su nuteistuoju nebendrauti. Jai nuteistasis nesakė, ar leido savininkas paimti automobilį, ji nežino, ar tai daryta su savininko žinia.

Tyrėjai duoti parodymai yra teisingi ir nemelagingi. Apie automobilio vagystę ji sužinojo nuėjusi pas tyrėjÄ dėl kito ikiteisminio tyrimo, kada pamatė nukentėjusįjį, ir suprato, kad mÄ stė apie tÄ patį žmogų, nes ne kartÄ yra mačiusi nukentėjusįjį girtÄ . Apie visÄ Ä¯vykį jai papasakojo nuteistasis, kai ėjo į akistatÄ 2020 m. liepos 17 d. (t. 2, b. l. 124).

19. Nors didelė dalis liudytojos M. A. parodymų pakankamai yra nuoseklūs, tačiau viena iš esminių jos parodymų dalių nėra visiškai nuosekli. Liudytoja M. A. papildomai apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai nuteistasis paaiškino, kad tas vyriškis savanoriškai jam nedavė to automobilio, neleido juo naudotis, o pats nuteistasis be leidimo jį pavogė (t. 1, b. l. 69). Visgi, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ji nurodė, kad nuteistasis nesakė, ar leido savininkas paimti automobilį, ji nežino, ar tai daryta su savininko žinia (t. 2, b. l. 124).

Tai, kad Å¡ios aplinkybės liudytojos M. A. nurodomos iÅ¡ esmės skirtingai, nesudaro pagrindo pripažinti, kad jos duoti parodymai yra melagingi, tačiau jie yra pripažįstami nenuosekliais. Todėl apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad liudytojos M. A. parodymai, kaip netiesioginiai įrodymai, negali bÅ«ti laikomi pakankamais ir patikimais. Abejonės dėl Å¡ių parodymų patikimumo taip pat kyla ir dėl to, jog liudytojÄ M. A. ir nuteistÄ jį A. D. praeityje siejo artimi santykiai. Å iuo metu jie santykius nutraukė, kadangi ji kreipėsi į policijÄ dėl A.

D. neteisėto elgesio, o Å¡is neva žino apie jos neteisėtÄ elgesį. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog liudytoja M. A. nėra visiÅ¡kai neÅ¡aliÅ¡ka nagrinėjamoje byloje, o jos parodymai turi bÅ«ti vertinami atsižvelgiant į kitų byloje esančių įrodymų visumÄ . Pažymima ir tai, kad didelę dalį reikÅ¡mingos informacijos apie buvusį įvykį liudytoja gavo iÅ¡ paties nuteistojo A. D., todėl jos duodami parodymai yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ nuteistojo parodymuose esančio aptariamos situacijos vertinimo.

20. Apeliaciniu skundu nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, jog liudytoja pateikė neteisingÄ informacijÄ atpasakodama jo žodžius, su kuo apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ dalies sutinka. Atsižvelgiant į tai, jog liudytojos M. A. parodymai dalyje dėl automobilio paėmimo iÅ¡ nukentėjusiojo nėra nuoseklÅ«s, jų tarpusavio santykiai nėra geri, negalima daryti iÅ¡vados, kad jie yra pakankamai nuoseklÅ«s ir jais galima grįsti nuteistojo kaltę. Taip pat, vadovaujantis tuo, jog Å¡ias aplinkybes liudytoja M. A. sužinojo iÅ¡skirtinai iÅ¡ nuteistojo A. D. ir juos perpasakojo apklausų metu, sprendžiama, jog jie nėra pakankamai ir tinkami vertinant nuteistojo A. D. kaltę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

21. Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau iÅ¡dėstytu, nurodo, kad nagrinėjamoje byloje pagrindiniai netiesioginiai įrodymai, kurių pagrindu bÅ«tų galima teigti, kad nukentėjusysis G. B. leido nuteistajam A. D. naudotis automobiliu, yra paties nukentėjusiojo ir liudytojos M. A. duoti parodymai. Visgi, įvertinus Å¡ių parodymų nenuoseklumÄ , prieÅ¡taringumÄ ir neatitikimÄ kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismui kyla abejonių dėl nuteistojo A. D. kaltės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kurių negalima paÅ¡alinti kitomis priemonėmis. Å ias abejones sustiprina ir paties nuteistojo parodymai, jog jis 2020 m. birželio 26 d. iÅ¡ tikrųjų pasisiÅ«lė parvaryti G. B. priklausantį lengvÄ jį automobilį atgal į nukentėjusiojo namus, kadangi įvykio metu G. B., nuteistojo bei liudytojos A. Å . vertinimu, buvo apgirtęs; kad Å¡ie asmenys kartu iÅ¡važiavo link miesto centro, link kur yra G. B. namai.

22. Minėta, jog asmens kaltę pagrįsti dėl veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo galima tik tokiais netiesioginiais parodymais, kuriais yra nustatomi tarpiniai faktai ir išvados, kurie tarpusavyje yra susiję nuoseklia ir logiška grandine. Tačiau byloje tokios netiesioginių įrodymų visumos, patvirtinančios tai, kas vyko tuo metu, kai nuteistasis A. D. su nukentėjusiuoju G. B. išvažiavo su pastarojo automobiliu nuo parduotuvės, nėra. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartų nukentėjusiojo G.

B. ir liudytojos M. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu, daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡ie parodymai nėra pakankamai nuoseklÅ«s, detalÅ«s ar patikimi tam, kad bÅ«tų galima neabejotinai konstatuoti A. D. kaltę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Dėl Å¡ių aplinkybių nepritariama apylinkės teismo iÅ¡vadai, kad A. D. pareikÅ¡ti kaltinimai dėl automobilio vagystės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį pasitvirtino. Å iuo atveju vadovaujamasi ir in dubio pro reo principu, pagal kurį ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo teise metu nepaÅ¡alintos abejonės dėl nusikalstamos veikos padarymu įtariamo ar kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, privalo bÅ«ti vertinami nusikalstamos veikos padarymu įtariamo ar kaltinamo asmens naudai.

Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju neįmanoma pašalinti neaiškumų ir abejonių, kylančių dėl procese dalyvaujančių asmenų duotų parodymų netikslumo ir patikimumo, konstatuojama, jog nuteistasis A. D. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje. Todėl šioje dalyje jo atžvilgiu priimamas išteisinamasis nuosprendis ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas) Dėl nuteistajam A. D. paskirtos bausmės pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį 23. Kaip matyti iš nuteistojo A.

D. apeliacinio skundo turinio, jis ginčija jam paskirtÄ bausmę pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, nurodydamas, kad ji yra per griežta.

24. Teismas, skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Å ių tikslų visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimÄ , kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir bÅ«tų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamÄ sias priemones.

25. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Be to, teismas skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymÄ atsižvelgia į teistumÄ (BK 97 straipsnio 1 dalis).

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas aptartų bausmės skyrimo reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam A. D. paskyrė teisingÄ bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai iÅ¡vadai, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali bÅ«ti pasiekta nuteistajam A. D. paskyrus tik griežčiausios rÅ«Å¡ies – laisvės atėmimo – bausmę. Pažymėtina ir tai, kad skirti ne laisvės atėmimo bausmę Å¡iuo atveju nėra pagrindo ir dėl to, jog nesusijusios su laisvės atėmimu bausmės paprastai skiriamos tik asmeniui, kuris teisiamas pirmÄ kartÄ už nesunkų ar apysunkį nusikaltimÄ (BK 55 straipsnis), o Å¡iuo atveju A. D. teisiamas ne pirmÄ kartÄ .

27. Iš pateiktos baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistasis A. D. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo yra teistas tris kartus:

1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį, galutinę bausmę paskiriant 8 mėnesių laisvės apribojimÄ ;

2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 2 dalį, galutinę bausmę paskiriant 2 metų terminuotÄ laisvės atėmimÄ ;

3) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (du epizodai) ir BK 178 straipsnio 2 dalį (du epizodai), galutinę bausmę paskiriant 2 metų 8 mėnesių terminuotÄ laisvės atėmimÄ . Tai patvirtina, jog nuteistasis A. D. sistemingai daro įvairaus, daugiausia turtinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas. Å ios aplinkybės rodo nuoseklų, neteisėtÄ ir pavojingÄ aplinkiniams elgesį, kurį siekiant pakeisti bÅ«tina skirti pakankamo griežtumo bausmę.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. D. nuo 2010 m. lapkričio 3 d. administracine tvarka buvo baustas 17 kartų pagal įvairius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsnius. Administracinių nusižengimų registro 2020 m. birželio 27 d. duomenimis per paskutinius penkerius metus administracine tvarka A. D. baustas 10 kartų, duomenų apie baudų sumokėjimÄ nėra, kas rodo, kad nuteistasis linkęs nesilaikyti teisės aktų nustatytos tvarkos ir bendrai priimtinų visuomenės gyvenimo taisyklių.

28. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam A. D. bausmę, atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ ir jų baigtumÄ , nuteistojo kaltės formÄ â€“ nuteistasis A. D. padarė tyčinę baigtÄ nesunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė A. D. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę tai, kad nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad minėtos nusikalstamos veikos jis prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Kaip ir aukščiau minėta, nuteistasis A. D. teisiamas jau ketvirtÄ kartÄ , prieÅ¡ tai buvo teistas už turtinio pobÅ«džio nusikaltimų darymÄ , taip pat yra baustas 17 kartų už administracinių nusižengimų padarymÄ . Å ie duomenys sudaro pagrindÄ manyti, jog nuteistasis yra linkęs nusikalsti ir tokiam jo elgesio modeliui įtakos nedaro bausmių taikymas, nuteistasis taip veikia dėl to, kad tokie veiksmai jam yra priimtini, jie nuosekliai kyla iÅ¡ nuteistojo gyvenimo bÅ«do, pats nuteistasis savo elgesio nepakeitė. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, sprendžiama, kad skirti Å¡velnesnę bausmės rūšį ar mažinti paskirtos bausmės dydį nėra pagrindo, Å¡velnesnė bausmė nebÅ«tų efektyvi ir reikÅ¡mingos įtakos nuteistojo elgesiui nedarytų.

30. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. D. paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri nežymiai didesnė už sankcijoje nustatytÄ bausmės vidurkį. Teisėjų kolegija sprendžia, jog, įvertinus nuteistojo A. D. atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo asmenybę, skiriama didesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis bausmė nepažeidžia įstatymų, atitinka teisingumo bei proporcingumo kriterijus, o taip pat padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

31. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų skiriant bausmės rūšį ir parenkant jos dydį, konstatuoja, jog nuteistajam A. D. paskirta laisvės atėmimo bausmė už nusikalstamÄ veikÄ bei nustatytas jos dydis yra proporcinga ir nėra ne per griežta. Dėl nuteistajam A. D. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo pagal BK 72 straipsnio 5 dalį 32. Apeliaciniame skunde ginčijamas nuosprendis dalyje dėl konfiskavimo Å¡ios transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos – 760,00 eurų, kadangi pagal BK 72 straipsnio 5 dalį transporto priemonė negali bÅ«ti konfiskuojama, nes priklauso trečiajam asmeniui. Nurodoma, jog nukentėjusiajam G. B. automobilis jau yra grÄ Å¾intas, žalos nebuvo padaryta, realių nuostolių ir civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje nėra.

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. D. skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – uždraustos veikos priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimÄ â€“ paskyrė tinkamÄ ir teisingÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Nagrinėjamoje byloje teisingai nustatyta, jog nukentėjusiajam G. B. priklausanti transporto priemonė – lengvasis automobilis „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – yra BK 2811 straipsnio 1 dalyje esančios nusikalstamos veikos padarymo priemonė – su tuo sutinka ir to neginčija apeliacinį skundÄ pateikęs nuteistasis.

34. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiÅ¡kia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Tik tais atvejais, kai nenustatoma, kad su nusikalstama veika siejamas turtas buvo pritaikytas nusikalstamai veikai daryti ar jo panaudojimas palengvino jos padarymÄ , Å¡is turtas nusikalstamos veikos padarymo priemone nepripažįstamas, todėl negali bÅ«ti konfiskuojamas. Visais kitais atvejais, nenustačius BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priimant nuosprendį ar nutraukiant procesÄ , daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, jeigu jie yra nurodyti BK 72 ir 723 straipsniuose, yra konfiskuojami.

Nagrinėjamu atveju yra numatyta viena iš alternatyvių aplinkybių, vardijamų BK 72 straipsnio 5 dalyje, t. y. konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, kas neleidžia teismui tiesiogiai konfiskuoti lengvojo automobilio „Renault Megane Scenic“, dėl ko šiuo atveju yra taikomas turto vertę atitinkančios sumos konfiskavimas.

35. Ä®vertinęs aptartas aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam A. D. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ lengvajam automobiliui „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įstatymų nepažeidė, iÅ¡ esmės nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, o teisingai ir pagrįstai įvertino visas reikÅ¡mingas aplinkybes ir pagrįstai konfiskavo nusikalstamai veikai padaryti panaudotos priemonės vertę atitinkančiÄ sumÄ . Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, požymių buvimo nukentėjusiojo G. B. veiksmuose 36. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , konstatuoja, kad nukentėjusysis G. B. gali bÅ«ti padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 235 straipsnio 1 dalyje.

37. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusysis G. B. buvo keletÄ kartų apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat parodymus davė teisiamojo posėdžio metu. Ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų protokolai yra pasiraÅ¡yti G. B. vardu.

38. Pažymėtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis G. B. kategoriÅ¡kai neigė 2020 m. birželio 26 d. grįžęs namo po darbo su nuteistuoju A. D., vartojęs alkoholį ar apskritai vykęs kažkur iÅ¡ savo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), vėlesnių apklausų metu tik nurodydamas, kad galimai buvo išėjęs į parduotuvę „M.“ apsipirkti (tačiau galimai tÄ padarė ir prieÅ¡ grįždamas namo, Å¡iame kontekste nukentėjusiojo parodymai nėra nuoseklÅ«s).

39. Å iuos nukentėjusiojo parodymus paneigė, o faktinę aplinkybę, kad G. B. 2020 m. birželio 26 d. vakare buvo prie parduotuvės „P.“, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos A. Å . parodymai, taip pat ir vėlesnių apklausų metu duoti liudytojos M. A. parodymai, kad ji 2020 m. liepos 17 d. vykusios akistatos tarp nukentėjusiojo G. B. ir nuteistojo A. D. metu atpažino nukentėjusįjį kaip vyrÄ , kurį jai apibÅ«dino jos draugas A. D. pasakodamas apie įvykį prie parduotuvės, kai jis pasisiÅ«lė namo parvežti apgirtusį kaimynÄ .

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nuteistojo A. D. parodymai kontekste dėl aplinkybių, kurioms esant jis susitiko su nukentėjusiuoju G. B., išliko nuoseklūs. Visų apklausų metu nuteistasis nuosekliai teigė, jog jam esant prie parduotuvės „P.“ ten automobiliu atvažiavo nukentėjusysis, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, dėl ko nuteistasis pasisiūlė parvežti nukentėjusįjį namo, kadangi buvo mažiau apgirtęs.

40. Nukentėjusysis G. B. apklausų metu neigė, kad 2020 m. birželio 26 d. vakare buvo atvažiavęs prie parduotuvės „P.“. Ši jo parodymų dalis yra reikšminga vertinant nuteistojo veiksmus BK 178 straipsnio 2 dalies kontekste. Todėl nukentėjusiojo G. B. parodymai gali būti neteisingi ir jo veiksmai atitikti nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, požymius. G. B. parodymus davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, todėl apie jo galimus nusikalstamus veiksmus turi būti pranešta prokurorui.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : nuteistojo A. D. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2021 m. vasario 22 d. nuosprendį panaikinti dalyje dėl A. D. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir A. D. iÅ¡teisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti nuosprendžio dalį, pagal kuriÄ vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir A. D. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. KitÄ Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2021 m. vasario 22 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . PraneÅ¡ti prokurorui apie tai, kad G. B. gali bÅ«ti padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 235 straipsnio 1 dalyje. Teisėjai Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė Darius Pranka Paulius VerÅ¡ekys