7f0984d2-b31d-4ea5-8cb3-1319b914aa96 · Pakruojo rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr.2-16-287/2014m.Teisminio proceso Nr.2-31-3-00672-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 42; 42.7; 42.11; 50; 50.8; 99; 99.3; 99.5; 99.7; 99.9; 113; 113.1; 114; 114.1; 114.4; 114.9; 116; 116.1; 116.4. (S) PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 25 d. Pakruojis Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant ieškovui K. M.,jo įgaliotam atstovui V. K.,jo atstovei advokatei D. B.,atsakovams J.

N., J. S., D. S.,jų atstovui advokatui R. R.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo K. M. ieÅ¡kinį atsakovams J. N., J. S., D. S. su trečiuoju asmeniu notare N. M. dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, ir nustatė:            IeÅ¡kovas K. M. pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas pagal 2013 m. liepos 18 d. tarp pardavėjo J. N. ir pirkėjų J. S. bei D. S. sudarytÄ pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 4591, pagal kuriÄ pardavėjas pardavė, o pirkėjai nupirko 2,8400 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pripažįstant jam nuosavybės teisę į šį žemės sklypÄ , o atsakovams J.

S. ir D. S. priteisti iÅ¡ jo žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties kainÄ - 8800,00 litų. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2009 m. spalio 30 d. jis su žemės savininke L. N. sudarė žemės nuomos sutartį, pagal kuriÄ L. N. iÅ¡nuomojo jam žemės Å«kio veiklai 2,8400 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartis buvo sudaryta dvejiems metams. Pasibaigus dviejų metų terminui, jis ir toliau, iki Å¡iol naudojosi minėtu žemės sklypu, bet negalėjo pratęsti raÅ¡ytinės nuomos sutarties, nes savininkė 2011 m. spalio 7 d. mirė, o jos teisių perėmėjai nuomos santykių raÅ¡ytine sutartimi neįformino, nes patys neturėjo nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų.

Juos gavo tik 2013 m. liepos 9 d. Jam 2013 m. rugpjūčio 28 d. per jo atstovÄ pagal įgaliojimÄ V. K. buvo įteiktas atsakovų J. S. ir D. S. praneÅ¡imas, kad jie 2013 m. liepos 18 d. su atsakovu J. N. sudarė L. N. priklausiusio žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, todėl praÅ¡o jo žemės nuo 2013 m. spalio 1 d. nebedirbti. Lietuvos Respublikos Žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo (2003 m. sausio 28 d. Nr. IX-1314) 6 str. 1 d. numato, kad pirmumo teisę įsigyti privačiÄ Å¾emės Å«kio paskirties žemę ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sÄ lygomis, iÅ¡skyrus atvejus, kai parduodama iÅ¡ viešųjų varžytynių, turi Å¡ia eilės tvarka:

1) žemės sklypo bendraturčiai, Civilinio kodekso 4.79 straipsnio nustatyta tvarka;

2) parduodamo žemės sklypo naudotojas, naudojęs Å¡iÄ Å¾emę žemės Å«kio veiklai ne mažiau kaip metus, - jeigu jis atitinka reikalavimus, nurodytus Å¡io įstatymo 2 straipsnyje. Atsakovai J. S. ir D. S. nebuvo ginčo žemės sklypo bendraturčiai ir naudotojai, todėl jie neturėjo pirmumo teisės įsigyti žemės sklypÄ . Jis buvo žemės naudotojas nuo 2009 m. spalio 30 d. ir iki Å¡iol žemės sklypu naudojasi, jis atitinka minėto įstatymo 2 str. nurodytus reikalavimus - yra įregistravęs Å«kininko Å«kį, vykdo žemės Å«kio veiklÄ ir deklaruoja žemės Å«kio naudmenas bei pasėlius, tvarko buhalterinę apskaitÄ ir kt.

Aplinkybė, jog jis yra žemės sklypo naudotojas, buvo žinoma tiek L. N. turto paveldėtojui atsakovui J. N., tiek ir atsakovams J. S. ir D. S., nes pastarieji atsiuntė jam praneÅ¡imÄ , jog yra naujieji jo naudojamo žemės sklypo savininkai ir įspėjo žemės nebedirbti. Pagal Žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 str. 2 d., žemės savininkas apie sprendimÄ parduoti žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ bei pardavimo sÄ lygas privalo raÅ¡tu, registruotu laiÅ¡ku praneÅ¡ti parduodamo žemės Å«kio paskirties žemės sklypo naudotojui.

Atsakovas J. N. apie ketinimÄ parduoti paveldėtÄ jo naudojamÄ Å¾emės sklypÄ ir pardavimo sÄ lygas jam įstatymo nustatyta tvarka nepranešė, taip pažeisdamas jo pirmumo teisę pirkti naudojamÄ Å¾emės sklypÄ . Žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 str. 3 d. numato, kad jeigu žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės Å«kio paskirties žemės pardavimÄ , turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam bÅ«tų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.           IeÅ¡kovas K.

M. teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, jog žinojo, kada mirė L. N., tačiau po jos mirties nepasirodė naujas savininkas, nepaskambino ir nepranešė, kam žemė priklausys toliau, todėl jis toliau žemę dirbo, deklaravo pasėlius, nes jam seniūnijoje leido deklaruoti ir neprašė pateikti jokių dokumentų. Pats jis nesidomėjo, kas po savininkės mirties tapo nauju žemės savininku, manė, kad pats savininkas turėjo apie tai jam pranešti. Jis žinojo, kad žemės nuomos sutartis gali būti įregistruota, bet nėra privaloma registruoti Registrų centre.

Jis taip mano. Jis negali paaiÅ¡kinti, kodėl įspėjimÄ S. parašė V. K., o ne jam. Jis apie S. laiÅ¡kÄ Å¾ino, nes V. K. yra jo patėvis ir tai yra jų Å¡eimos Å«kis. S. jis turi pretenzijų, kadangi buvo pažeista jo pirmumo teisė, nes jis buvo tos žemės naudotojas. S. dėl žemės pasitikrino tik Registrų centre, o galėjo kreiptis į Žemės Å«kio skyrių Pakruojyje, Ž. seniÅ«nijÄ ir bÅ«tų sužinoję, jog Å¡i žemė yra deklaruojama, kieno vardu deklaruojama, kad žemė yra dirbama, nedirvonuoja, neapleista.

Kol buvo gyva N., žemės nuomos mokestį jis mokėjo N. o jai mirus nežinojo, kam mokėti, todėl nemokėjo, nesidomėjo, kas perėmė žemę. J. N. dingo iÅ¡ Ž., nežinojo, kur jį rasti, nežinojo jo telefono, adreso, laukė, kol grįš į Ž. ir bÅ«tų taręsis dėl žemės nuomos sutarties toliau. Jis nežinojo, kas iÅ¡ N. Å¡eimos narių gyvena Ž., seniai buvo matęs N. žmonÄ ir dukteris, jų apie N. neklausė. Jis žino, kad jo dirbama žemė buvo parduodama, ne siÅ«loma pirkti, o parduodama.

V. K. buvo praneÅ¡ta, kad Å¡ita žemė yra parduodama. Jis nežino tokių aplinkybių, kad K. bÅ«tų siÅ«lyta pirkti žemę. K. paskambino kažkoks žmogus ir pasakė, kad ta žemė yra parduodama, o K. pasakė, kad tas žmogus atvažiuotų į Ž. ir tada tarsis dėl žemės pirkimo. Nuo tada, kai jis sužinojo, jog yra naujas žemės savininkas, nesiÅ«lė nuomos mokesčio, nes mano, kad šį klausimÄ iÅ¡spręs ne teisme. Iki kreipiantis jam su ieÅ¡kiniu į teismÄ , tarp S. ir K. jokių piktumų, kiek jam žinoma, nebuvo.

Su K. jis bendrauja kiekvienÄ dienÄ .            IeÅ¡kovo įgaliotas atstovas V. K. teismo posėdyje ieÅ¡kinį palaikė ir paaiÅ¡kino, kad su L. N. žemės nuomos sutartį buvo sudaręs gal prieÅ¡ 10 metų, dirbo žemę, deklaravo pasėlius. Sutarčių nebuvo privaloma registruoti Registrų centre, užtekdavo susitarimo su asmeniu, pateikdavo nuomos sutartį ir deklaruodavo pasėlius. Septynis metus žemę dirbo jis, o vėliau K. pasirašė su N. sutartį ir dirbo tÄ Å¾emę, nes įregistravo Å«kininko Å«kį. 2013 metų vasarÄ jam paskambino telefonu, prisistatė N. ir pranešė, jog siÅ«lo pirkti žemę, pasiÅ«lė po 7000 litų už hektarÄ , jis pasakė, kad reikia susitikti vietoje, tartis dėl kainos, nes dalis žemės yra užpelkėjusi, bet po to skambučio niekas neatvyko į vietÄ , ir jis pagalvojo, kad gal kokie telefoniniai sukčiai.

N. sakė, kad turi N. įgaliojimÄ . N. nežadėjo atvažiuoti į vietÄ . N. jis pažįsta nuo mokyklos laikų, kartu užaugo, o kur jo ieÅ¡koti nežinojo, nes N. Ž. nebuvo. Jis galvojo, jog N. susitvarkys paveldėjimÄ , pristatys dokumentus ir jie viskÄ susitars. Kiek jam yra žinoma, J. N. laiku nebuvo susitvarkęs paveldėjimo, nes iÅ¡ kalbų žinojo, kad bylinėjosi su A. B.. Toliau jie su K. nesidomėjo ir J. N. neieÅ¡kojo, nes neturėjo kontaktų. Jie su Kęstučiu žemę dirbo, prižiÅ«rėjo, iÅ¡rovė krÅ«mus, rinko akmenis, tvarkė, todėl mano, kad jie turi pirmenybę į jos įsigijimÄ , nors jų nuomos sutartis ir nebuvo įregistruota Registre.

S. jam pranešė apie sudarytÄ sandorį, tačiau jie su tuo nesutinka, nes žemė buvo nupirkta su jų pasėliais. Tarp jo ir D. S. niekada jokio konflikto nebuvo, buvo susitikę prie žemės sklypo ir kalbėjosi.            Atsakovas J. N. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir nurodė, jog su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka visiÅ¡kai. Atsiliepime nurodė, kad ieÅ¡kovas, reikalaudamas jam perkelti pirkėjo teises ir pareigas, vadovaudamasis LR Žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nuostatomis, pažeidžia jo, kaip savininko, konstitucines teises, teisėtus interesus ir lÅ«kesčius, taip pat pažeidžia bet kokius sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Pagal CK 6.562 str. 1 d. 1 p. nuostatas žemės nuomos sutartis pasibaigia, suėjus jos terminui. IeÅ¡kovas 2009-10-30 su L. N. sudarė raÅ¡ytinės formos terminuotÄ nuomos sutartį dėl ginčijamos žemės nuomos, kurioje numatė nuomos sutarties terminÄ dvejiems metams ir dviejų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties litų dydžio nuomos mokestį. Nuomos sutarties termino pabaiga 2011-10-30, tačiau iki nuomos sutarties termino pabaigos 2011-10-07 nuomotoja L. N. mirė. Kai dėl žemės savininko mirties nuosavybės teisė pereina kitam savininkui, žemės nuomos sutartis galioja naujam žemės savininkui (ginčo atveju atsakovui), jeigu nuomos sutartis įstatymų nustatyta tvarka buvo įregistruota vieÅ¡ame registre (CK 6.559 str.).

Nuomos sutartis nebuvo registruota viešame registre įstatymų nustatyta tvarka ir ji palikėjos L. N. paveldėtojui (atsakovui) jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali sukelti, negali niekaip suvaržyti jo privačios nuosavybės teisių, teisėtų interesų ir lūkesčių. Ieškovo teiginys, kad jis toliau teisėtai ir pagrįstai naudojosi ginčo žeme po L. mirties neatitinka tiesos, kadangi neatlygintino naudojimosi daiktu (panauda) santykiuose taikomos CK 6.478 str. nuostatos ir panaudos sutartis dėl nekilnojamojo daikto sudaryta ilgesniam kaip vieneri metai terminui, turi būti sudaryta rašytine forma ir prieš trečiuosius asmenis ji gali būti panaudota, jei įregistruota viešame registre.

Jis ginčo žemės savininku tapo tik 2013-07-09, kai jam buvo iÅ¡duotas Paveldėjimo teisės liudijimas ir juridinis faktas įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka ir terminais vieÅ¡ame registre. Nuo Å¡io momento jis įgijo visas ginčo žemės savininko teises ir pareigas. Patenkinus ieÅ¡kovo reikalavimÄ perkelti pirkėjo teises ir pareigas, bÅ«tų pažeistas jo, kaip naujojo savininko, sutarties laisvės principas (CK 6.156 str.).           Atsakovas J. N. teismo posėdyje su ieÅ¡kiniu nesutiko ir paaiÅ¡kino, kad po bylos su BalčiÅ«nais jam reikėjo susimokėti nemaÅ¾Ä sumÄ pinigų, todėl po mamos mirties paveldėtÄ Å¾emę pardavė, nes kitokių pinigų neturėjo.

Visus reikalus su žemės pardavimu pagal įgaliojimÄ tvarkė N. G., kuris telefonu skambino K.. K. buvo skambinta dėl to, nes anksčiau jis dirbo tÄ Å¾emę ir atsiskaitydavo, todėl galvojo, kad jis ir toliau dirba žemę, o kad dirba kitas nežinojo. Jis tik žinojo, kad mama su K. buvo sudariusi sutartį, kuris dirbdavo žemę, o kas dirbo paskutiniu metu nežinojo. K. skambino ir siÅ«lė pirkti žemę, bet Å¡is nesutiko, gal kaina netiko, siÅ«lė po 7000 litų už hektarÄ . Kai N. skambino K. ir K. kažkÄ minėjo, kad yra kažkoks lopinėlis pelkėta, tai jie suprato, kad K. netiko kaina, todėl ieÅ¡kojo kitų pirkėjų.

Jis nežinojo, kada buvo surašyta paskutinė nuomos sutartis, ir mirus mamai, jokių žemės nuomos pinigų negavo, nes nebuvo Ž., o jo niekas neieškojo, ar nenorėjo, ar nesistengė ieškoti. Buvusi žmona ir dukra žinojo, kur jis gyvena. Ž. S. pardavė už 20000 litų, o kodėl sutartyje įrašyta, kad už 8800 litų, nežino, tokia buvo jo paties galvosena. Iš tos sumos buvo apmokėtas įsiskolinimas Balčiūnams ir iš tos sumos kažkas liko jam. Dar prieš parduodant žemę, jie pravažiavo ir matė, kad žemė yra dirbama, buvo pasėti pasėliai, apsėtas daržiukas.

S. jis sakė, kas dirba žemę, o ar sakė notarei negali tiksliai atsakyti, nes nepamena. Å iuo momentu jis gyvena pas G., kadangi yra prasčiau su sveikata, G. juo rÅ«pinasi, nuveža kur reikia.           Atsakovai J. S. ir D. S. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir jame nurodė, jog su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka. Mano, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje ir patikslintame ieÅ¡kinyje be teisėto pagrindo nurodo savo pirmumo teisę įsigyti parduodamÄ Å¾emę, vadovaudamasis tik Lietuvos Respublikos Žemės Å«kio paskirties įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

PrieÅ¡ sudarant ieÅ¡kovo ginčijamos žemės pirkimo-pardavimo sutartį, jie kreipėsi į Å iaulių 7-o notarų biuro notarę N. M., kuri atliko visus įstatymų bÅ«tinus ir nustatytus notarinius veiksmus, kad bÅ«tų sudaryta ir patvirtinta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis. Be to, notarė už papildomÄ mokestį atliko detaliÄ , iÅ¡samiÄ perkamo nekilnojamojo turto patikrÄ dėl galimų juridinių faktų (areÅ¡to, įkeitimo, panaudos, nuomos ir kt.). Nenustačius jokių juridinių faktų, kurie neleistų arba apribotų sutarties Å¡alių teises ir pareigas, notarė sudarė ginčijamos žemės pirkimo-pardavimo sutartį įstatymų nustatyta tvarka ir Å¡i sutartis buvo įregistruota įstatymo nustatyta tvarka vieÅ¡ame registre.

Jie yra sÄ Å¾iningi turto įgijėjai, turtÄ pirkdami, buvo atidÅ«s ir buvo imtasi visų įstatymais nustatytų ir leidžiamų priemonių, kad sudarant pirkimo-pardavimo sutartį nebÅ«tų pažeistos kieno nors teisės, teisėti interesai ar lÅ«kesčiai, todėl patenkinus ieÅ¡kovo reikalavimus, bÅ«tų pažeistos jų, kaip sÄ Å¾iningų įgijėjų teisės, teisėti interesai, lÅ«kesčiai. Lietuvos Respublikos CK 4.96 straipsnis nustato, kad iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas nekilnojamasis daiktas, iÅ¡skyrus, kai savininkas tokį daiktÄ prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo.

           Atsakovė J. S. teismo posėdyje su ieÅ¡kiniu nesutiko ir paaiÅ¡kino, kad gavus ieÅ¡kinį, nesuprato, kas tas ieÅ¡kovas, nes apie K. M. nieko nežinojo, žinojo tik K., kad dirba žemę. Kai nusipirko žemę, vyras nuvažiavo arti žemės, norėjo susiarti, bet lauke pasirodė K. ir liepė nieko nedaryti, todėl po to parašė K. raÅ¡tÄ , dar prieÅ¡ tai pasitarę su Ž. seniÅ«nijos seniÅ«ne. Vyras planavo susiarti žemę, sėti kviečius ir gauti pajamas.

Pasirodžius lauke K., nesinorėjo pyktis, norėjo, kad viskas bÅ«tų teisiÅ¡kai, todėl žemės nebedirbo ir parašė įspėjimÄ . Po to K. nusiėmęs derlių, savavaliÅ¡kai susiarė žemę. Ji supranta, kad dabar žemės savininkai yra jie, tačiau viskas yra sustabdyta, o tikras savininkas buvo J. N. Ji yra mažoji Å«kininkė ir jai atrodo, kad yra nesÄ Å¾ininga taip elgtis, kad nuvažiavai, pasistatei kuolÄ ir gali žmogui nemokėti nei nuomos, nei žemės mokesčio, nei deklaracijos mokesčio, kurį moka Å«kininkai.

Nuomos mokestį Å«kininkai tiesiog nuveža savininkui, nereikia žmogui pačiam eiti. J. N. yra ligotas žmogus. Ji įtaria, kad K. meluoja, nes jis pažinojo N. dukrÄ A., kuri dirba parduotuvėje ir K. atėjęs į parduotuvę jÄ mato ir tikrai žino, kad yra N. dukra. Buvusi N. žmona B., nors kartu ir negyvena su N., bet tikrai yra žinoma. A. gyvena tuose namuose, kur gyveno J. su mama, ateina laiÅ¡kai, dukra priima laiÅ¡kus ir iÅ¡siunčia. K. tikrai buvo siÅ«lyta pirkti žemę, bet jis atsisakė, todėl mano, kad jie yra teisėti pirkėjai, tik neturi raÅ¡to, kad K. buvo pasiÅ«lyta.

Ji nesupranta kaip galima dirbti žemę, neturint sutarties, nes sutartis su savininku N. nebuvo sudaryta, o senoji sutartis buvo pasibaigusi. K. minėjo, jog seniÅ«nijoje jie turėjo pasiklausti, kas tvarko žemę, o ji galvoja, kad neprivaloma bet kokiam žmogui suteikti informacijos apie kitÄ asmenį, kas ir kokiÄ Å¾emę dirba, draudžiama praneÅ¡inėti apie kitus, todėl, mano, kad jai nebÅ«tų suteikti tokie duomenys. VieÅ¡ajame registre tai jau yra visai kas kita. Dabar ji galvoja, kad iÅ¡ viso nebuvo bÅ«tina K. raÅ¡yti kažkokį raÅ¡tÄ , reikėjo arti tÄ Å¾emę, bet norėjosi taikiai.

PasiraÅ¡ant žemės pirkimo sutartį ji buvo pas notarę, žemę nusipirko sumokėdami už 1 ha po 7000 litų. Ä® sutartį kitokiÄ kainÄ paprašė įraÅ¡yti J. ir jie sutiko, o kodėl taip prašė, ji nežino. Jeigu K. nebÅ«tų atvažiavęs į laukÄ ir neiÅ¡varęs jos vyro, raÅ¡to nebÅ«tų rašę.            Atsakovas D. S. teismo posėdyje su ieÅ¡kiniu nesutiko ir paaiÅ¡kino, kad žemę pirkti jam pasiÅ«lė J. N. žmona, kuri pasakė, kad siÅ«lė keliems Å«kininkams, tačiau niekas nepirko, todėl jie nutarė žemę apžiÅ«rėti ir nuvažiavę apžiÅ«rėjo, matė, kad pasodintos bulvės, runkeliai, vienas žemės galas pelkėtas ir pasakė, jog pagalvos.

N. žinojo visus N. reikalus, padėjo apžiÅ«rėti žemę, pasiÅ«lė pirkti, žinojo kur bÅ«na ir gyvena J. N. Po kokios savaitės jam paskambino N. G. ir paklausė ar tikrai nori pirkti žemę, kad dokumentai tuojau bus sutvarkyti ir galės pirkti. Paklausus, kas anksčiau dirbo tÄ Å¾emę, N. pasakė, kad V. K. ir kad jam buvo siÅ«lyta pirkti, bet jis nepirko, atsisakė, nes netenkino kaina. Jis nutarė žemę pirkti. Ä®sigijus žemę, nuvažiavo jos dirbti, tačiau atvažiavo V. ir pradėjo kelti pretenzijas, liepė nearti lauko, sakė, kad paduos į teismÄ , todėl su juo nekonfliktavo.

Su žmona nuvažiavo į seniÅ«nijÄ ir parašė K. raÅ¡tÄ . Mano, kad teisėti žemės savininkai yra jie, nes prieÅ¡ perkant žemę, notarė iÅ¡siaiÅ¡kino, kad žemė nėra įkeista, nėra sudarytų jokių sandorių, kad žemę gali pirkti, todėl ir pirko. Žemės pirkimo sutartį pasirašė pas notarÄ , sumokėjo 8800 litų, o iÅ¡ viso už žemę sumokėjo 20000 litų J. N.. Pirmus 8800 litų padavė tik pasiraÅ¡ius sutartį prie notarės, o likusius atidavė N..

Pas notarę jis nesigilino, kodėl sutartyje įraÅ¡yta tiek, sumokėjo tiek, kiek prašė. Jeigu jis bÅ«tų žinojęs, kad žemei yra kokie apribojimai, ar pretendentai, tikrai nebÅ«tų pirkęs, kam jam tos problemos.              Trečiasis asmuo notarė N. M. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad 2013-07-18 Å iaulių miesto savivaldybės 7-ajame notaro biure buvo sudaryta žemės sklypo, esančio Pakruojo r. sav. Ž. mstl. pirkimo - pardavimo sutartis, kurioje pardavėjas buvo žemės sklypo savininkas J.

N., o pirkėjas - D. S. Patikslinus duomenis iÅ¡ VÄ® Registrų centro, sandorio sudarymo dienÄ jokių juridinių faktų apie sudarytas nuomos/panaudos sutartis nebuvo, taip pat nebuvo jokių žymų, apribojimų, draudžiančių sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį. Duomenų, kad yra parduodamo žemės sklypo naudotojų sandorio sudarymo dienÄ nepateikė nei pardavėjas, nei pirkėjas. Sudarytas sandoris yra teisėtas pagal visus turimus dokumentus, duomenis ir iÅ¡raÅ¡us. Jokio suinteresuotumo bylos baigtimi ji neturi, nes kaip notarė atlieka jai įstatymo pavestas funkcijas.

PaaiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo žinomos sutarties sudarymo dienÄ notarui, teismas turi teisę panaikinti Å¡iÄ sutartį ir perkelti pirkėjo teises ir pareigas ieÅ¡kovui.              Trečiasis asmuo notarė N. M. į teismo posėdį neatvyko, pateikė teismui praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant, ir byla buvo iÅ¡nagrinėta jai nedalyvaujant ((duomenys neskelbtini) str.). Pateiktame praÅ¡yme notarė nurodė, kad sandorio metu apie asmenis, turinčius pirmumo teisę įsigyti nekilnojamÄ jį turtÄ , nebuvo žinoma, nebuvo apie žemės naudotojus jokių žymų registrų centro duomenyse, kas yra privaloma prieÅ¡ trečiuosius asmenis, ginčijant teises, taip pat sandorio Å¡alys jokių duomenų apie asmenis, turinčius pirmumo teisę įsigyti žemės sklypÄ ir jo naudotojus nieko nepranešė.           Liudytoja V.

B. teismo posėdyje parodė, kad ji dirba Ž. seniūnijoje nuo 2006 metų, dirba žemės ūkio specialiste, priiminėja pasėlių deklaracijas. Kai pradėjo dirbti, dar buvo žemėtvarkos specialistai, o ji tik suvesdavo duomenis į duomenų bazę. Vėliau 2009 metais, kai prasidėjo elektroninė deklaravimo sistema, duomenis iš žemėlapių perkeldavo į kompiuterius. Pagal deklaravimo taisykles ji neprivalo tikrinti visų sutarčių, nes labai didelis apkrovimas, ir tik dvigubo deklaravimo atveju privaloma patikrinti sutartis, žemės nuosavybės dokumentus.

PareiÅ¡kėjas, pateikęs deklaracijÄ ir jÄ pasirašęs, atsako už savo pateiktus duomenis, už jų teisingumÄ . Jeigu bÅ«tų tikrinami duomenys, tai pareiÅ¡kėjas privalėtų pateikti ar nuosavybės dokumentus, ar nuomos sutartis, ar panaudos sutartis, sklypo planus. Suvedus duomenis į kompiuterį, pasimato, kad tas pats sklypas yra deklaruojamas kelių asmenų, anksčiau to nesimatydavo, bet ateidavo iÅ¡ Nacionalinės žemės mokėjimo agentÅ«ros praneÅ¡imai, bÅ«davo labai ilgas procesas, o dabar, kai yra elektroninis deklaravimas, iÅ¡ karto matosi dvigubas deklaravimas.

K. M. deklaruodavo kartu su K., nes K. yra įgaliotas M. asmuo. Deklaracijas pildydavo K. arba pats, arba kaip įgaliotas asmuo, įgaliojimÄ turėdavo. Visa atsakomybė tenka tam asmeniui, kuris užpildo deklaracijÄ ir pasiraÅ¡o deklaruojant. TÄ Å¾emės sklypÄ deklaruodavo tik K.. Nei J. N., nei S. niekada nesiteiravo kas deklaruoja tÄ Å¾emės sklypÄ .            Liudytojas N. G. teismo posėdyje parodė, kad jis buvo J. N. įgaliotas asmuo sutvarkyti visus paveldėjimo dokumentus, nes N. yra sergantis, serga plaučių vėžiu.

Jis tvarkė visus dokumentus su paveldėjimu ir žeme. N. jam padėjo surasti žemės pirkėjus. Pirkti žemę jis siÅ«lė ir K., tačiau K. nenorėjo duoti net po 5000 litų už hektarÄ . Žemę pardavė už 20000 litų. J. N. turėjo skolų antstoliams už 15000 litų. Paskambinęs K., jis prisistatė, pasakė, kad yra N. įgaliotas tvarkyti žemės pardavimÄ . K. jam pasakė, kad žemė yra labai bloga, Å¡lapia, net neina kalba po 5000 litų už hektarÄ . Paklausus, gal sunku su pinigais, atsakė, kad kaip ir nėra sunku, o jis pasakė, kad žemę turi parduoti greitai, nes J.

N. reikia pinigų, sakė, kad žemė savaitės bėgyje bus parduota. K. žinojo jo kontaktinį telefono numerį, galėjo susisiekti su juo. Registrų centre nuo pat pradžių žiÅ«rėjo, kas nuomojo žemę, tačiau nebuvo jokių duomenų. Jeigu bÅ«tų buvę kokie duomenys, jog žemė buvo iÅ¡nuomota, bÅ«tų ieÅ¡kojęs tų žmonių ir jiems siÅ«lęs pirkti. Jo tėvai yra Å«kininkai ir jis žino žemės nuomos ir pardavimo tvarkÄ . Jis domėjosi nuo pat N. paveldėjimo iÅ¡ savo tėvų iki žemės pardavimo, kad nebuvo įregistruota žemės nuoma.

S. už žemę N. sumokėjo 20000 litų, po 7000 litų už hektarÄ . Sutartyje suma nurodyta kitokia, nes nebuvo sumokėję visų mokesčių buvo suvargę, nurodė tokiÄ sumÄ , kuri buvo nurodyta Registrų centre. Jis dalyvavo pas notarę, kai buvo forminama pirkimo sutartis. Jie žinojo, kad tÄ Å¾emę dirbo trys ar keturi žmonės. PrieÅ¡ perkant apžiÅ«rėjo žemę, kuri buvo numirkusi, augo balandos ir kažkas tarp balandų buvo pasodinta, apžiÅ«rėjo gal 2013 metais, tiksliai pasakyti negali.

J. N. neturėjo nuosavybės dokumentų, todėl žemės negalėjo nuomoti. Gavęs paveldėjimo dokumentus, žemę pardavė. J. N. buvo minėjęs, kad labai seniai žemę dirbo V. K. Jam yra žinoma, jog įstatyme yra numatyta pirmumo teisė tam tikriems asmenims pirkti žemės Å«kio paskirties žemę. Jeigu žemė bÅ«tų buvusi iÅ¡nuomota, tai pirmenybę turėtų pirkti paskutinis nuomininkas. Nežinojo, kad žemę nuomojosi K. M. Å itÄ Å¾emę parduodamas jis buvo atidus, pasitikrino visus įmanomus bÅ«dus.

Kur ir kaip deklaruojami pasėliai jis nežino, nes deklaravimo duomenis sutvarko jo mama. Jis nebuvo pas žemės Å«kio specialistÄ ir nesiteiravo, kas toje žemėje augina kažkokias kultÅ«ras, kieno tai pasėliai, nes dėl susižinojimo į seniÅ«nijÄ kreiptis nėra privaloma, kadangi tam skirtas yra vieÅ¡asis Registras. Jeigu žemės nuoma bÅ«tų užregistruota, notarė negalėtų tvarkyti pardavimo dokumentų, reikėtų informuoti tÄ , kas nuomoja žemę. Žemės pirkimo sandoriai buvo tvarkomi Å iauliuose, nes J.

N. gulėjo slaugos namuose Kuršėnuose, parašė praÅ¡ymÄ Ä¯ Notarų rÅ«mus, kad galėtų pasikeisti notarÄ , todėl ir pakeitė notarÄ , kad nereikėtų tampyti J. N..           IÅ¡ žemės nuomos sutarties, sudarytos 2009-10-30 tarp L. N. ir K. M., pažymėjimo apie nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ Å¾emės sklypÄ ir žemės sklypo plano (12, 13, 14 b. l., 1 t.) matyti, kad L. N. jai nuosavybės teise priklausantį 2,84 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Ž. miestelyje, Pakruojo rajone, dvejiems metams – iki 2011-10-30 iÅ¡nuomojo žemės Å«kio veiklai K.

M.           IÅ¡ Å«kininko Å«kio įregistravimo pažymėjimo (15 b. l., 1 t.) matyti, kad K. M. 2009-05-22 įregistravo Å«kininko Å«kį.           IÅ¡ K. M. notaro patvirtinto įgaliojimo V. K. ir paramos už žemės Å«kio naudmenų ir kitus plotus paraiÅ¡kų (16-17, 18-24, 105-119 b. l., 1 t.) matyti, kad ieÅ¡kovas K. M. ir jo įgaliotas asmuo V. K. 2010, 2011, 2012, 2013 metais deklaravo iÅ¡ L. N. 2009-10-30 iÅ¡nuomotÄ Å¾emės sklypÄ tiesioginėms iÅ¡mokoms gauti.

           IÅ¡ notarės N. M. pateiktų dokumentų (16-24 b. l., 2 t.) matyti, kad L. N. mirė (duomenys neskelbtini), jos sÅ«nus J. N. 2011-11-14 pareiÅ¡kimu apie palikimo priėmimÄ kreipėsi į notarę ir palikimÄ po mamos mirties priėmė, o 2013-07-09 jam buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimas, kuriuo jis paveldėjo ir 2,84 ha žemės sklypÄ , esantį Ž. miestelyje, Pakruojo rajone.            IÅ¡ 2013-07-18 pirkimo-pardavimo sutarties (58-60 b. l., 1 t.) matyti, kad J.

N. pardavė D. S. po mamos mirties paveldėtÄ 2,84 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Ž. miestelyje, Pakruojo rajone.           IÅ¡ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o (9-10 b. l., 1 t.) matyti, kad iÅ¡ J. N. nupirktÄ 2,84 ha žemės sklypÄ J. S. ir D. S. 2013-07-31 įregistravo vieÅ¡ame registre bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.           IÅ¡ J. S. ir D. S. praÅ¡ymo (8 b. l., 1 t.) matyti, kad jie 2013-08-27 surašė V.

K. praÅ¡ymÄ , kuriuo paprašė nuo 2013-10-01 nebedirbti žemės, kadangi jie tÄ Å¾emę iÅ¡ J. N. nusipirko.           Teismas, galutinai iÅ¡tyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, turinčius reikÅ¡mės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimÄ konstatuoja, kad ieÅ¡kovo K. M. ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, neįrodytas ir atmestinas.            IeÅ¡kovas savo ieÅ¡kinį grindė CK 1.138 straipsnio 1 punkto ir Žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio pagrindu, bÅ«tent, kad pirmumo teisę įsigyti privačiÄ Å¾emės Å«kio paskirties žemę ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sÄ lygomis, iÅ¡skyrus atvejus, kai parduodama iÅ¡ viešųjų varžytynių, turi Å¡ia eilės tvarka:

1) žemės sklypo bendraturčiai, Civilinio kodekso 4.79 straipsnio nustatyta tvarka;

2) parduodamo žemės sklypo naudotojas, naudojęs Å¡iÄ Å¾emę žemės Å«kio veiklai ne mažiau kaip metus, - jeigu jis atitinka reikalavimus, nurodytus Å¡io įstatymo 2 straipsnyje, nurodydamas, kad atsakovai J. S. ir D. S. nebuvo ginčo žemės sklypo bendraturčiai ir naudotojai, todėl jie neturėjo pirmumo teisės įsigyti žemės sklypÄ , o ieÅ¡kovas buvo žemės naudotojas ir atitinka minėto įstatymo 2 straipsnyje nurodytus reikalavimus – yra įregistravęs Å«kininko Å«kį, vykdo žemės Å«kio veiklÄ ir deklaruoja žemės Å«kio naudmenas bei pasėlius, tvarko buhalterinę apskaitÄ ir kt. Žemės savininkas apie sprendimÄ parduoti žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ bei pardavimo sÄ lygas privalo raÅ¡tu, registruotu laiÅ¡ku praneÅ¡ti parduodamo žemės Å«kio paskirties žemės sklypo naudotojui, o atsakovas J.

N. apie ketinimÄ parduoti paveldėtÄ ieÅ¡kovo naudojamÄ Å¾emės sklypÄ ir pardavimo sÄ lygas įstatymo nustatyta tvarka ieÅ¡kovui nepranešė, taip pažeisdamas ieÅ¡kovo pirmumo teisę pirkti naudojamÄ Å¾emės sklypÄ .            Žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintas pirmenybės teisės tikslas yra užtikrinti asmenų, kurie susiję su perleidžiamu nekilnojamuoju turtu daugiau negu visi kiti tretieji asmenys ir kuriems Å¡io turto perleidimas gali turėti tiesioginės įtakos ateityje, interesus.

Tokia pirmenybės teisė yra įstatyminė garantija, suteikianti pagrįstÄ bendraturčio, pastatų savininko ar žemės naudotojo (nuomininko) teisinių ir ekonominių interesų apsaugÄ . Jeigu nebÅ«tų nustatyta šį pirmenybės teisė ir nebÅ«tų užtikrinta tinkama jos apsauga, tai bÅ«tų nepagrįstai pažeisti tokiÄ teisę turinčių asmenų teisėti lÅ«kesčiai, susiję su jiems priklausančiu ar jų naudojamu turtu. Tokio pobÅ«džio pirmenybės teisės gynimo bÅ«do įtvirtinimas įstatymuose nėra atsitiktinis, nes tai siejama su pirmenybės teisės specifika.

BÅ«tent dėl jos yra nustatyti specialÅ«s Å¡ios teisės pažeidimo padariniai – specialus pirmenybės teisės gynimo bÅ«das. Pirmenybės teisė įsigyti naudojamÄ Å¾emės sklypÄ Å¾emės naudotojui (nuomininkui), kuris turi didesnį tiek teisinį, tiek ekonominį suinteresuotumÄ Ä¯sigyti žemės sklypÄ pirmiau negu kiti tretieji asmenys. Pirmenybės teisės gynimo bÅ«do nustatymas padeda Å¡ios teisės turėtojui iÅ¡vengti neigiamų jo teisės pažeidimo padarinių arba, neigiamiems padariniams jau kilus, juos paÅ¡alinti ar kiek įmanoma sumažinti.

Taigi pažeistÄ pirmenybės teisę jos turėtojas gali realiai apginti iÅ¡ esmės tik tokiu bÅ«du, kuris jam suteiktų galimybę tapti trečiajam asmeniui parduoto žemės sklypo savininku. Toks gynimo bÅ«das lemia mažiausias neigiamas teisės pažeidimo pasekmes ir užtikrina faktinį pirmenybės teisės įgyvendinimÄ . Tačiau pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, kaip pirmenybės teisės gynimo bÅ«do, specifika yra tai, kad jo taikymas nepriklauso nuo trečiojo asmens, kuriam neteisėtai perleistas turtas, sÄ Å¾iningumo.

Dėl to, taikant pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo institutÄ , negalima vadovautis CK 1.80 straipsnio 2 - 4 dalyse, CK 4.96 straipsnyje nustatytomis sandorio negaliojimo ir turto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-134/2007).           Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių ir iÅ¡tirtų įrodymų, ieÅ¡kovas K.

M. žemės nuomos sutartį su L. N. buvo sudaręs dvejiems metams – nuo 2009-10-30 iki 2011-10-30. Nuomos sutarčiai nepasibaigus, 2011-10-07 L. N. mirė. Po jos mirties palikimÄ Ä¯ jos turėtÄ turtÄ priėmė sÅ«nus atsakovas J. N., kuriam paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentÄ buvo iÅ¡duotas 2013-07-09 ir kuris teigia, kad nuo to momento jis tapo žemės savininku bei įgijo visas ginčo žemės savininko teises ir pareigas.           Pagal CK 6.562 straipsnio 1 punktÄ Å¾emės nuomos sutartis baigiasi, kai sueina nuomos terminas, o pagal to paties straipsnio 2 punktÄ Å¾emės nuomos sutartis baigiasi po žemės nuomininko mirties, jeigu įpėdiniai neperima su nuomos sutartimi susijusių teisių ir pareigų arba įpėdinių nėra.

Å iame kontekste atmestini atsakovo argumentai dėl jo, kaip ginčo žemės sklypo savininko, teisių ir pareigų perėmimo momento – 2013 m. liepos 9 d., kai jam buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti, nes santykius, atsirandančius mirus fiziniam asmeniui, reglamentuoja paveldėjimo teisė. Tai civilinės teisės institutas, kurio normos reglamentuoja mirusio fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimÄ mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams.

Paveldėjimas - tai mirusiojo asmens teisių ir pareigų perėjimas įstatyminiams ar testamentiniams įpėdiniams. Asmenys, turintys iÅ¡ įstatymo ar testamento kilusiÄ teisę paveldėti, ja disponuoja laisvai savo nuožiÅ«ra (civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas), Å¡i jų laisvė gali bÅ«ti ribojama tik įstatymo pagrindu. Taigi, palikėjui mirus, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas pasireiÅ¡kia tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimÄ priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, jis žinojo ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ir pareigas.

Mirus palikėjui, jo teisės ir pareigos nesibaigia, visų turtinių santykių (tiek pagal sutartines, tiek pagal deliktines prievoles) atveju mirusio fizinio asmens teisių ir pareigų subjektu tampa įpėdiniai. Priėmusiam palikimÄ Ä¯pėdiniui palikėjo teisės ir pareigos pereina nuo palikimo atsiradimo dienos – palikėjo mirties (CK 5.3 str. 1 d.), nes vienas iÅ¡ paveldėjimo santykių teisinio reglamentavimo ypatumų yra tas, kad palikimo priėmimas veikia retroaktyviai - palikimÄ priėmęs įpėdinis laikomas jo savininku nuo palikimo atsiradimo (palikėjo mirties) dienos; palikimas laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo iki jo priėmimo nėra beÅ¡eimininkis turtas.

Ne kartÄ teismų praktikoje akcentuota, jog nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ (CK 5.50 str. 1 d.). Tačiau tam, kad teises į paveldėtÄ turtÄ galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti daiktines teises į privalomai registruotinÄ turtÄ , sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.) įpėdinis gali praÅ¡yti notaro iÅ¡duoti turimas teises įforminantį dokumentÄ , kuris patvirtina jo teisių į palikimÄ Ä¯gijimÄ - paveldėjimo teisės liudijimÄ (CK 5.66 str.), taip formalizuoti savo turimas teises, kad galėtų jomis disponuoti (CK 5.66 straipsnis).

Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ . Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo iÅ¡davimas nekeičia nei teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei jų apimties.           Šiuo nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad žemės nuomininkei L.

N. mirus, bÅ«tent atsakovas J. N., priimdamas mirusios palikimÄ (CK 5.50 str., 2 t. 20, 27 b. l. ), įgijo nuosavybės teisę į jos turtÄ ir Å¡i nuosavybės teisė į palikėjos turtÄ , tame tarpe ginčo žemės sklypÄ , priklausė jam nuo palikimo atsiradimo momento - L. N. mirties. Todėl aplinkybė, kad jis negalėjo visiÅ¡kai laisvai įgyvendinti bÅ«tent visų savo, kaip turto savininko teisių į ginčo žemės sklypÄ , Å¡iuo atveju teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga, nes, kaip minėta, paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo iÅ¡davimas nekeičia nei teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei jų apimties, o ginčai dėl palikimo tarp įpėdinių, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybės teises į palikimÄ , kvalifikuojami kaip bendraturčių ginčai dėl to turto, be to, tokio ginčo Å¡alys pagal teisinį statusÄ yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 str. 2 p.).           Taigi, bylos duomenys patvirtina, jog atsakovui J.

N., priėmus mirusiosios L. N. palikimÄ , visos jos teisės ir pareigos perėjo jos įpėdiniui, bÅ«tent atsakovui N. Tačiau nagrinėjamu atveju reikÅ¡minga tai, kad pagal CK 6.562 straipsnio 2 punktÄ Å¾emės nuomos sutartis baigiasi po žemės nuomininko mirties, jeigu įpėdiniai neperima su nuomos sutartimi susijusių teisių ir pareigų, be to, kai dėl žemės savininko mirties arba kitu teisiniu pagrindu žemės nuosavybės teisė pereina kitam savininkui, žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui, jeigu sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota vieÅ¡ame registre (CK 6.559 str.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, paties ieškovo K. M. ir jo įgalioto atstovo V. K. bei visų atsakovų paaiškinimų teismo posėdžio metu, o taip pat trečiojo asmens notarės N. M. atsiliepime nurodytų aplinkybių neginčijamai įrodyta (CPK 177-178 str., 186 str.), kad žemės sklypo nuomos sutartis, sudaryta 2009 m. spalio 30 d. tarp ieškovo K. M. ir L. N., nebuvo įregistruota viešame registre. Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog iš esmės jokių juridinių faktų dėl šio žemės sklypo nuomos, panaudos ar kt. sandorių, viešame registre įregistruota nebuvo, o atsakovas J.

N. nuo seno žinodamas, jog jo mama L. N. nuomojo žemę V. K., per savo įgaliotÄ atstovÄ N. G., kuris tvarkė visus jo su palikimu susijusius reikalus, pirmiausia žemės sklypÄ pasiÅ«lė pirkti V. K. PasiÅ«lymas buvo pateiktas ne raÅ¡tu, o telefonu, tačiau nebuvo susitarta dėl kainos ir tada atsakovo atstovas N. G., padedamas atsakovo žmonos B. N., ieÅ¡kojo kitų žemės pirkėjų, nes jiems reikėjo skubiai sumokėti iÅ¡ atsakovo J. N. teismo priteistas dideles pinigų sumas. Kad buvo toks pasiÅ«lymas telefonu bylos nagrinėjimo metu pripažino ieÅ¡kovas K.

M. ir jo įgaliotas atstovas V. K., taip pat Å¡iÄ aplinkybę patvirtino liudytoju teisme apklaustas N. G. Netgi pastaroji, teismo vertinimu, atsakovo J. N. sÄ Å¾iningo suklydimo aplinkybė negali bÅ«ti vertinama kaip ieÅ¡kovo teisės iÅ¡ žemės savininko gauti raÅ¡tiÅ¡kÄ praneÅ¡imÄ apie sprendimÄ parduoti žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ bei pardavimo sÄ lygas (Žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 str. 2 d. redakcija, galiojusi nuo 2006-07-27 iki 2014-01-01), pažeidimas.

           Kita vertus, tiek bendrosios nuomos teisinių santykių normos, o bÅ«tent CK 6.478 straipsnio 2 dalies nuostatos, tiek ir specialioji žemės nuomos sutarties formÄ reglamentuojanti norma - CK 6.547 straipsnio 2 dalis numato, jog Å¡alys gali panaudoti žemės nuomos sutartį prieÅ¡ trečiuosius asmenis tik įregistravusios jÄ vieÅ¡ame registre įstatymų nustatyta tvarka. Nors privačios žemės nuomos atveju sutarties registravimas vieÅ¡ame registre nėra privalomas, tačiau bÅ«tent žemės nuomos registracija suteikia didesnę nuomininko interesų apsaugÄ .

BÅ«tent tuo atveju, kaip ir Å¡iuo nagrinėjamu atveju, kai dėl žemės savininko mirties žemės nuosavybės teisė pereina kitam savininkui, kaip minėta, žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui, jeigu sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota vieÅ¡ame registre (CK 6.559 str.). Taigi, bÅ«tent paminėtų teisės normų pagrindu 2009 m. spalio 10 d. žemės nuomos sutarties Å¡alies – ieÅ¡kovo K. M. argumentai dėl jo, kaip žemės nuomininko (naudotojo) pirmumo teisės įsigyti 2,84 ha ploto ginčo žemės sklypÄ pažeidimo atmestini, nes neįregistruota žemės nuomos sutartis tiek mirusiosios L.

N. įpėdinio atsakovo J. N., tiek Å¡io žemės sklypo įgijėjų atsakovų J. S. ir D. S. atžvilgiu laikytina neturinti jokios teisinės reikÅ¡mės, nes visiems atsakovams, kaip liudija bylos duomenys, apskritai nebuvo žinoma apie L. N. sudarytÄ Å¾emės nuomos sutartį su ieÅ¡kovu K. M.. Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent paminėtų įstatyminių nuostatų bei byloje nustatytų aplinkybių pagrindu ieÅ¡kovas ir negali reikalauti, kad Å¡ia 2009 m. spalio 30 d. žemės sklypo nuomos sutartimi bÅ«tų remiamasi ir ja bÅ«tų naudojamasi prieÅ¡ trečiuosius asmenis (CK 6.547 str. 2 d., 6.559 str.)           Esant visumai byloje nustatytų įrodymų, ieÅ¡kovui K.

M. perkelti pirkėjo teises nėra jokio teisinio pagrindo, todėl ieÅ¡kinys atmestinas.           Atmetant ieÅ¡kinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 98 straipsniu, iÅ¡ ieÅ¡kovo K. M. atsakovui J. N. yra priteistinos 1000,00 Lt ir atsakovui D. S. 1000,00 Lt advokato atstovavimo iÅ¡laidos, kurios yra pagrįstos jų dydį bei apmokėjimÄ patvirtinančiais dokumentais ir yra apmokėtos atsakovų (5, 44 b. l., 2 t.) ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 92, 93 ir 96 straipsniais, į valstybės biudžetÄ priteistinos 120,98 Lt iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (33, 122 b. l., 1 t; 67 b. l., 2 t.).

           Atmetant ieÅ¡kinį, vadovaujantis CPK 150 straipsnio 2 dalimi, Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (28-30 b. l., 1 t.).            Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260, 263-270, 279 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :            IeÅ¡kovo K. M. ieÅ¡kinį atsakovams J. N., J. S. ir D. S. su trečiuoju asmeniu notare N. M. dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo atmesti.           Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo K.

M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, advokato atstovavimo iÅ¡laidas – 1000,00 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų) atsakovui J. N., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), ir 1000,00 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų) atsakovui D. S., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone.            Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, 120,98 Lt (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt litų 98 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.           Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui, skundÄ Â paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                              Rima Razumienė