7f06c39e-9d45-4d21-988e-ecc323465651 · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-150-917/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31337-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.2.14.1.1.; 2.1.8; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 13 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretoriams Ernestai Vensevičiūtei, Sandrai Poškienei, Vidai Dambrauskienei, Linai Stankūnaitei, Laimai Mickevičiūtei, Ievai Čiulčinskaitei, dalyvaujant prokurorei Loretai Šimkuvienei, kaltinamajam K.

M., jo gynėjui advokatui L. K., civilinės ieÅ¡kovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovui Audriui Pėstininkui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ reklamos agentu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Teismas nustatė: I. Ä®rodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės K. M. slaptai pagrobė svetimÄ , UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtÄ , o bÅ«tent: 2020 m. liepos 3 d., apie 22.35 val. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), ofiso patalpoje, dirbdamas parduotuvės vadovo asistentu ir bÅ«damas materialiai atsakingas už darbdavio jam perduotų materialinių vertybių iÅ¡saugojimÄ , suruošė inkasacijos maiÅ¡elį Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį įdėjo 10 500 Eur, inkasacijos maiÅ¡elio su inkasuotais pinigais neįdėjo į seifÄ , neperdavė inkasuojančiai saugos tarnybai UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, o tyčia padėjo į Å¡iukÅ¡lių dėžę, kuri yra jo kabinete prie darbo stalo, tokiu bÅ«du slaptai, niekam nematant, pagrobė svetimÄ UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtÄ â€“ pinigus 10 500 Eur., padarydamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 10 500 Eur turtinę žalÄ .

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados Kaltinamasis K. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2020 m. liepos 3 d. dirbo su I. P., jis buvo vadovaujantis pamainai. Turėjo išleisti darbuotojus pietauti, prižiūrėti kasas, savaitinė rotacija. K. M. išėjo pietauti nuo 21.20 val. iki 21.25 val. Visi iki 20.30 val. turėjo būti papietavę. K. M. dirbo nuo 13.30 val. iki 22.30 val. Pastebėjo, jog vėliau darbe buvo trikdžių, buvo atsijungusi signalizacija, skambino kolegėms klausti kaip panaikinti trikdžius.

Kasas ėjo skaičiuoti 22.00 val., reikėjo skubėti. Inkasacijos maiÅ¡elį kÅ«rė, kaip buvo apmokytas. Skaičiavo kasas, visose paliko 500 eurų kitam rytui. Visa pelnÄ suskaičiavo ant svarstyklių ir sudėjo į inkasacijos maiÅ¡elius. Kompiuteryje buvo patvirtinimas, kad sukurta inkasacija. MaiÅ¡elio duomenis nurodo identifikacinį kodÄ , sumos skilties nėra. K. M. sumos niekur nenurodė, kadangi iÅ¡lenda atspausdintas kvitas, kai patvirtina. Vienas kvitas dedamas į kasos stalčių, kitas dedamas į inkasacijos maiÅ¡elį su pinigais.

MaiÅ¡elį ketino įdėti į seifÄ . Nuklijavo juostelę, deÅ¡inėje laikė juostelę mėlynos spalvos ir toje pačioje rankoje laikė sukurtÄ inkasacijos maiÅ¡elį. Suspaudęs rankÄ neatleido juostelės, bet iÅ¡sprÅ«do maiÅ¡elis, lenkėsi link seifo ir pamatė, kad Å¡iukÅ¡lė yra jo rankoje, iÅ¡metė jÄ . Seifo uždaryti nereikia. PaaiÅ¡kino, kad kai dedami pinigai, yra svirtis, kuri atidaro. Seifas atidaromas 8 skaitmenų kodu. K. M. negalėjo patvirtinti, kÄ Ä¯dėjo į seifÄ .

Inkasacijos maiÅ¡elius paima inkasacijos darbuotojai. VienÄ raktÄ turi darbuotojai, o kitÄ raktÄ turi inkasatorius. Apie inkasavimo procedÅ«rÄ paaiÅ¡kino, jog K. M. iÅ¡ima visus maiÅ¡elius, inkasatorius padeda skanuoti, o jis iÅ¡sitraukia skaičiuotuvÄ ir tada inkasatorius nuskanuoja, pasako 3-4 skaičius identifikacinio kodo. Inkasatorius pasako maiÅ¡elį, K. M. pasako sumÄ . Skaičiuojama bendra suma esanti maiÅ¡eliuose. Inkasatorius atvyko 2020 m. liepos 6 d. ir jam perdavė pinigus. Inkasatorius atvyksta nuo 16–18 val.

K. M. atrakino duris, inkasatorius padavė raktÄ , jis išėmė inkasacijos maiÅ¡elius, padėjo ant stalo, su skaičiuotuvu suskaičiavo kiek jis nuskanuoja. Maišėlių galėjo bÅ«ti 7. Inkasatorius atspausdina čekį, kuriame nurodyta tai, kas buvo nuskanuota ir prisegama prie lapo. Kompiuteryje mato inkasacijos maiÅ¡elių EU848 ir identifikacinį kodÄ . MaiÅ¡eliai nėra sunumeruoti. Niekur nefigÅ«ruoja suma, nežino kiek tiksliai turi atiduoti pinigų. Inkasatorius nuskanuoja, po to jam pasakoma suma, kuri matoma ekrane.

Ekrane nerodoma bendra suma, taip pat nesimato, jei maiÅ¡elio trÅ«ksta. Jo niekas neapmokė, kad jis turi tikrinti maiÅ¡elius. Nagrinėjamu atveju, K. M. nedalyvavo ir nežino, kaip buvo tikrinama suma, mano, kad pinigai iÅ¡keliavo su Å¡iukÅ¡lėmis. Kas tuo metu dirba, suformuoja inkasacijos maiÅ¡elius ir įdeda į seifÄ , po to atvyksta inkasatorius ir paima pinigus. MaiÅ¡elį, kuris dingo, suformavo K. M.. Atvažiavus inkasatoriui, jis visus maiÅ¡elius iÅ¡ima, ant inkasacijos protokolo pasiraÅ¡o. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino inkasacijos protokolÄ (1 t., b. l. 19), ant kurio K.

M. paraÅ¡as. Jis patvirtino, jog tai jo paraÅ¡as bei papildomai paaiÅ¡kino, kad jam nekilo mintis tikrinti. Kai inkasatorius krauna maiÅ¡elius, papraÅ¡o pasakyti 2-4 skaitmenų kodÄ , jį paraÅ¡o, pasiraÅ¡o ir eina dirbti. Atliekant inkasacijÄ , reikia pasikviesti kitÄ Å¾mogų, todėl K. M. per ausinę pasikvietė kolegę (duomenys neskelbtini), kuri atėjo. K. M. teigė, jog maiÅ¡elio į Å¡iukÅ¡lių kibirÄ nemetė. Po įvykio, jis pats sakė A. D. kreiptis į (duomenys neskelbtini), jeigu dingo pinigai, tačiau buvo per vėlu. 2020 m. liepos 19 d. buvo susirinkimas, kuriame dalyvavo jis, V.

Å ., A. K. ir A. D.. Jo metu, K. M. pareiÅ¡kė kaltinimus dėl dingusių pinigų, buvo peržiÅ«rimas video. KitÄ dienÄ K. M. įteikė praÅ¡ymÄ paraÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ . K. M. nurodė, kad visoje parduotuvėje yra kameros, nežino, kur yra aklųjų zonų, nesidomi, kur yra kameros. K. M. neigė turintis priklausomybę azartiniams žaidimams. PaaiÅ¡kino, kad 2016-2017 m. nerado kvalifikuoto darbo, todėl daug laiko praleido prie kompiuterio, domėjosi sportu, krepÅ¡iniu. Atsirado poreikis atlikti sporto įvykių statymus ir kreipėsi į įstaigÄ , kad neiÅ¡sivystytų daugiau ir ligÄ iÅ¡sigydė.

Skolų dėl azartinių loÅ¡imų neturėjo, lošė iÅ¡ santaupų, galėjo bÅ«ti apie 400-600 Eur. 2020 m. liepos 16 d. susitikimo su vadovais metu (duomenys neskelbtini) reikalavo atlygtini žalÄ , grÄ Å¾inti pinigus, kuriuos K. M. pavogė. Jis pasakė, kad neturi tokių pinigų ir neturėjo. Kai buvo įvykis „(duomenys neskelbtini)“, buvo suplanuotas veiksmas kiek galima iÅ¡leisti pinigų, buvo bendras biudžetas su drauge. Jeigu turi pinigų, gali sau leisti, pasitaria su savo antra puse.

Jeigu vyksta specialios varžybos, čempionatas, Olimpinės žaidynės, teigė, kad gali save kontroliuoti ir tam tikrÄ sumÄ gali leisti pastatyti. Nevertina to, kai priklausomybės. Nors kaltinamasis K. M. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais. Liudytoja A. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ regiono vadove. Apie šį įvykį sužinojo, kai iÅ¡ apskaitos skyriaus gavo žiniÄ , kad parduotuvėje (duomenys neskelbtini), trÅ«ksta inkasacijos maiÅ¡elio.

Padarius vidinį tyrimÄ , iÅ¡aiÅ¡kėjo, kad maiÅ¡elį, kurio vertė 10 000 Eur, K. M. iÅ¡metė į Å¡iukÅ¡lių dėžę. Buvo peržiÅ«rėti vaizdo įraÅ¡ai. Vaizdo įraÅ¡us peržiÅ«rėjo su apsaugos vadovu A. K.. Ä®vykio dienÄ K. M. buvo atsakingas už seifo procedÅ«rÄ ir vakare skaičiuojant kasų pinigus, darant inkasacijos maiÅ¡elį. jis įdėjęs pinigus į maiÅ¡elį, jį užklijavo ir iÅ¡metė į Å¡iukÅ¡lių dėžę, o ne į seifÄ , kaip reikalauja procedÅ«ros, tÄ liudytoja matė vaizdo įraÅ¡e. Neprisiminė ar jis tuo metu turėjo ausines.

Kai buvo iÅ¡mesti pinigai, tai buvo vakarinė pamaina ir pinigai skaičiuojami po 22.00 val. kai parduotuvė užsidaro. Inkasacinis maiÅ¡elis – pilkas pinigų maiÅ¡elis, ant kurio yra tam tikras numeris, užraÅ¡oma data, pinigų sumÄ . Suskaičiuoja tas, kas atsakingas už seifÄ . InkasavimÄ atlieka vienas asmuo, kuris ir pasiraÅ¡o ant inkasavimo protokolo. Vaizdo kamera buvo seifo patalpose, ofiso patalpose, kur yra seifas, buvo matyti, kad daugiau nieko nevyko, jis išėjo iÅ¡ patalpų ir tiek. Ofiso patalpas tvarkosi patys, jeigu prisikaupė Å¡iukÅ¡lių, jis pats turėjo iÅ¡simesti, tačiau pagal tai, kas užfiksuota kamerose, Å¡iukÅ¡lės buvo iÅ¡neÅ¡tos po kelių dienų iÅ¡ patalpos.

Kai buvo baigtas tyrimas, liudytoja prašė paaiÅ¡kinti ir parodžius filmuotÄ medžiagÄ K. M., Å¡is negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl taip nutiko. Ä®vykis buvo 2021 m. liepos 3 d. Liudytoja paaiÅ¡kino, jog pinigai laikomi, kol atvyksta inkasatorius ir pinigus paima iÅ¡ seifo. Ä®vykio metu, kai atvyko inkasatorius, parduotuvėje dirbo K. M.. Atvykus inkasatoriui, kas atsakingas už seifÄ atspausdina protokolÄ , kuriame matosi kiek maiÅ¡elių reikia atiduoti inkasatoriui. Seifas turi kodÄ , kiekvienas vadovaujantis personalas, kuris atsakingas už seifÄ turi savo kodÄ , jį suvedus atsidaro seifas, kuriame yra dar mažiukas seifas, į kurį yra įmetamas maiÅ¡elis.

Inkasatorius turi raktÄ , ir paima inkasatorius maiÅ¡elius, kurie yra seife. K. M. sudėjo maiÅ¡elius, inkasatorius juos paėmė ir skanavo. Vadovaujantis personalas turi sutikrinti protokolÄ su inkasacijos lydraščiu, kurį atspausdino inkasatorius, maiÅ¡eliai turi sutapti su lydraÅ¡tyje esančiais maiÅ¡eliais. Minėta suma nesutiko, bet K. M. pasirašė ant protokolo ir lydraščio. Kadangi K. M. pasiraÅ¡o protokolÄ ir lydraÅ¡tį, procesas reikalauja, kad bÅ«tų sutikrinti tie du dokumentai, kas reiÅ¡kia, kad jis turėjo pamatyti, jog trÅ«ksta maiÅ¡elio, tačiau nepamatė, nieko nepasakė ir nepranešė.

Jeigu pamato neatitikimÄ , turi iÅ¡ karto informuoti parduotuvės vadovÄ ir regiono vadovÄ â€“ liudytojÄ . Kur dingo pinigai nežino. IÅ¡ kamerų matė, kad viena darbuotoja I. P. paėmė Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡Ä iÅ¡ ofiso ir nešėsi link rampos. Parduotuvėje su tuo maiÅ¡u ji vaikščiojo, po to tÄ maiÅ¡Ä ji padėjo sandėlyje netoli rampos, kur vakare buvo ir kiti maiÅ¡ai. Vakare, minėta darbuotoja tuos Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡us padėjo už parduotuvės ribų. Pasibaigus darbui, darbuotojai iÅ¡ lauko pusės atėjo surinkti maiÅ¡us ir dėti į konteinerį, bet vienas iÅ¡ maišų liko rampoje.

Jie visi vienodi juodos spalvos be iÅ¡skirtinių požymių. NeaiÅ¡ku ar tÄ maiÅ¡Ä Ä¯dėjo ar jis kažkur dingo. I. P. neÅ¡iojo maiÅ¡Ä , kas pasirodė keista. Reguliariai kai vyksta darbai, tai paima maiÅ¡Ä ir pastato prie rampos, kodėl tÄ maiÅ¡Ä neÅ¡ioja kurį laikÄ , nežino. Prie rampos yra speciali vieta Å¡iukÅ¡les sudėti, bet yra sutarta, kad dedama prie rampos vartų, jog bÅ«tų greičiau per duris iÅ¡neÅ¡ti į laukÄ , baigus darbus ir sudėti į konteinerius. Vakare kai uždaroma parduotuvė, jie padedami už parduotuvės rampos ir uždarius parduotuvę, darbuotojai ateina iki rampos ir iÅ¡neÅ¡a juos į Å¡iukÅ¡lių dėžę.

Liudytoja paaiÅ¡kino, kad grafikai sudaromi trims savaitėms į priekį, jie pakabinami personalo patalpose ir taip kiekvienas darbuotojas žino savo darbo grafikÄ . Inkasatorius atvyksta pirmadienį ir ketvirtadienį, įprastai toks nustatytas grafikas. Praktikoje nebÅ«na, kad atvyksta kitomis dienomis, nebent Å¡ventinė diena, bet įprastai iÅ¡imčių nebÅ«na. Vakare jeigu dirba ne vienas, o du personalai, jie tarpusavyje susitaria kas tÄ dienÄ bus atsakingas už seifÄ . 2021 m. liepos 3 d. – penktadienis, inkasavimas – 2021 m. liepos 6 d., su inkasatoriumi bendrauja vadovaujantis personalas, kuris atsakingas tÄ dienÄ už seifÄ .

Jeigu dirba keli asmenys pamainose, tai jie tarpusavyje susitaria, kas bus atsakingas už kasų iÅ¡dalinimÄ , inkasacijÄ ir seifÄ . Kas atsakingas už seifÄ ir kasÄ , tas atsakingas ir už inkasacijÄ . Tas kas atiduota pinigus, tai atiduota visus. Kai sutikrina pinigų kiekį, tai apskritai kiek yra seife. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino pareiginius nuostatus Nr. 9 (b. l. 73–74) ir liudytoja patvirtino, jog K. M. tuo metu užėmė apibrėžtas asistento pareigas. Asistentas nedirba kasoje, tai viena iÅ¡ funkcijų jeigu nėra kasininkų, jis apmokytas dirbti su kasa, bet tai nėra jo pagrindinė veikla.

Lydraščių čekiai saugojami ofiso patalpoje kur yra seifas, yra stalčius, kur yra parduotuvės knyga ir ten saugomi dokumentai. Inkasacijos protokolas ir lydraÅ¡tis kartu susegti ir saugomi vienoje vietoje. Inkasacijos protokole atspausdinti visi maiÅ¡eliai, kuriuos sukÅ«rėme, o lydraÅ¡tyje nuskanuoti visi tik ne tas. Inkasacijos protokolas ir inkasacijos lydraÅ¡tis. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pateikė liudytojai apžiÅ«rėti inkasacijos protokolÄ su lydraščiu (1 t., b. l.

19) ir liudytoja paaiÅ¡kino, jog byloje neatspausdintas protokolas, tai lydraÅ¡tis, kuris prisegtas, todėl negali pasakyti ar dokumente bÅ«na iÅ¡skaidytos sumos. BÅ«na įraÅ¡yti inkasacijos numeriai. Nurodyta inkasavimo maiÅ¡elis, numeris ir konkreti suma, kas sudaro tÄ maiÅ¡elį. Tas, kas inkasuoja Å¡io dokumento nepasiraÅ¡o, pasiraÅ¡o kas sukuria maiÅ¡elį. Inkasacijos protokolÄ pasiraÅ¡o inkasatorius ir asmuo atsakingas už seifÄ , inkasacijos lydraÅ¡tį pasiraÅ¡o inkasatorius ir asmuo atsakingas už seifÄ .

Inkasacijos protokole nurodoma bendra maiÅ¡elių suma, tik individualiai kiekvieno maiÅ¡elio. Darbuotojas kitu bÅ«du gali padaryti, kitu bÅ«du suskaičiuoti, nes ant kiekvieno inkasacijos maiÅ¡elio yra paraÅ¡yta konkreti suma. K. M. paima atskirai maiÅ¡elį, ant kurio paraÅ¡yta inkasacijos suma, inkasatorius nuskanuoja ir su skaičiavimo maÅ¡inėle suskaičiuoja ir pasitikrina bendrÄ sumÄ . Pagal įdarbinimo planÄ , kiekvienas asistentas ir darbuotojas turi įdirbio planÄ , jis supažindinamas su seifo ir kasų procedÅ«romis.

Kai buvo atliekama K. M. apklausa, jis tiksliai galėjo pasakyti kokia yra procedÅ«ra, jÄ tiksliai apibÅ«dino, kÄ reikia daryti jis žinojo. Inkasavimo maiÅ¡elis – standartizuotas, pilkas, turi lipdukÄ , įdedant pinigus, jis turi numerį, užraÅ¡oma data ir inkasavimo suma. Nuklijuojama lipduko popierinė dalis, užklijuojamas maiÅ¡elis ir įdedamas maiÅ¡elis seifÄ . Darbe rekomenduojame iÅ¡eiti iki 22.45 val., kad bÅ«tų priduota signalizacija ir bÅ«tų tuščios patalpos, bet bÅ«na, kai trÅ«ksta darbuotojų ar prekės atvažiavo vėliau, tai gali bÅ«ti, kad darbuotojai iÅ¡eis ir 23.00 val. ar vėliau.

Darbuotojai žino, kad yra filmuojami. Kelioms savaitėms į priekį nenumatoma kas bus atsakingas už seifÄ . Jeigu atėjus į darbÄ yra vienas vadovaujantis, arba keli, tai jie tarpusavyje nusprendžia, kuris bus atsakingas už seifÄ . Liudytoja 2021 m. liepos 17 d. atvažiavo peržiÅ«rėti dokumentus ir pamatė, kad inkasacijos lydraÅ¡tis su protokolu neatitinka. Apie tai A. D. informavo apsaugos vadovÄ ir teisės skyriaus vadovÄ , kad suteiktų prieigÄ peržiÅ«rėti įraÅ¡us. 2021 m. liepos 20 d. buvo darbuotojų susirinkimas, į kurį buvo pakviestas K.

M.. Pokalbio metu iÅ¡ K. M. nebuvo reikalaujama sumokėti. Galėjo bÅ«ti klausiama, ar nori atlyginti žalÄ . V. Å . dalyvavo kai kuriuose pokalbiuose. Liudytoja 2021 m. liepos 17 d. sužinojusi, kad pinigai buvo iÅ¡mesti, susisiekė su įmonės Å¡iukÅ¡les tvarkančia įmone, klausė, ar yra galimybė patikrinti tuos maiÅ¡us. Jai atsakė, kad maiÅ¡ai iÅ¡ karto yra utilizuojami. Tas Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡as buvo nerastas, o kur neÅ¡tas neaiÅ¡ku, vaizdo kamerose nesimato ar jis buvo įdėtas į konteinerį, jis buvo tik neÅ¡tas, o kur neÅ¡tas nesimato.

Per kameras buvo užfiksuota, kad Å¡iukÅ¡les po kelių dienų iÅ¡nešė I. P.. Vaizdo įraÅ¡us žiurėjo su A. K.. Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad nuo 2016 m. buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apsaugos vadovas. Nuo 2021 m. gegužės mėnesio išėjo iÅ¡ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Praėjo pusantrų metų, tačiau paaiÅ¡kino, kad buvo informuotas, jog parduotuvėje Kaune buvo dingusi suma pinigų. LiudytojÄ informavo regiono vadovė ir tuometinis vadovas V.

Å .. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turi praktikÄ , kad prieÅ¡ pateikiant oficialų pareiÅ¡kimÄ teisėsaugai, reikia atlikti trumpÄ vidinį informacijos patikrinimÄ ir vėliau priimti sprendimÄ . A. K. dalyvavo pirminiuose procesuose dėl pirminės informacijos surinkimo, vėliau su regiono vadovo paraÅ¡u buvo suraÅ¡ytas oficialus kreipimÄ sis į Kauno policijÄ . Liudytojas paaiÅ¡kino, jog jo kolega buvo parduotuvės vadovo pavaduotojas ar asistentas, suformavo inkasacijos maiÅ¡elį, tačiau to maiÅ¡elio neįteikė inkasavimo metu, paslėpė jį Å¡iukÅ¡lių dėžėje.

PeržiÅ«rėjus vaizdo kameras buvo matyti, kad buvęs kolega minėtus pinigus pasisavino. A. K. bendravo su juo asmeniÅ¡kai, tuo metu jis prisipažino ir sutiko, tačiau vėliau tiek jis, tiek advokatas siÅ«lė susitaikyti su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sumokant patirtÄ Å¾alÄ . MÅ«sų kolega, kuris sužino apie galimÄ nusikaltimÄ , tai parduotuvės vadovas ar regiono vadovas, privalo informuoti liudytojÄ , kaip įmonės apsaugos vadovÄ ir jis kartu su duomenų apsaugos pareigÅ«nų iÅ¡traukia ir iÅ¡saugo vaizdo įraÅ¡us, kurie turi įtakos tyrimui, suraÅ¡o pareiÅ¡kimÄ , bet prieÅ¡ perduodant teisėsaugai pagal praktikÄ pasikalba su žmonėmis, geranoriÅ¡kai leidžia atlyginti žalÄ , prisiimti atsakomybę ir iÅ¡eiti savo noru, kad neteplioti įmonės reputacijos.

Per penkis su puse metų 99 procentai taip ir bÅ«davo. Apie Å¡iÄ sumÄ , nedelsiant buvo informuoti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ valdybos nariai, vadovai, buvo priimtas sprendimas kreiptis į teisėsaugÄ . TÄ pačiÄ dienÄ po įvykio ar kitÄ dienÄ , regiono vadovas iÅ¡sikvietė liudytojÄ Ä¯ KaunÄ , buvo susitikimas su K. M., kuriame dalyvavo dar keletÄ merginų ir vyko pokalbis, t. y. kvietėsi po vienÄ ir uždavinėjo klausimus, po to buvo nutarta su vaizdo įraÅ¡ais kreiptis į policijÄ . A. K. peržiÅ«rėjo vaizdo įraÅ¡Ä , kuriame matosi, kad K.

M. liečia pinigus, suskaičiuoja, padeda juos ne į pagrindinį seifÄ , neformuoja inkasacinio maiÅ¡elio, pinigus padėjo ne į seifÄ , o į kitÄ vietÄ . K. M. kartu su liudytoju žiÅ«rėjo vaizdo įraÅ¡Ä . KÄ sakė nepriminė, bet nurodė, kad jis apsiverkė ir sutiko, kad jis padarė klaidÄ . Derybų nebuvo, jam buvo pasakyta, jeigu pinigų nespėjo iÅ¡leisti, turi Å¡ansÄ grÄ Å¾inti. Liudytojas paaiÅ¡kino, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpos yra filmuojamos. Apsaugos darbuotojas gali matyti kameras be galimybės atsukti, sustabdyti ar kitaip daryti įtakÄ , liudytojas, kaip apsaugos vadovas, kiekvienÄ kartÄ dėl prisijungimo turėjo kreiptis į tinklo duomenų apsaugos pareigÅ«nÄ , nurodant tikslÄ ir priežastį, gaudavo kodÄ , iÅ¡saugodavo įraÅ¡us ir naikindavo kodÄ ir tuos įraÅ¡us teikdavo policijos pareigÅ«nams, apie tai atsižymėdavo specialiame žurnale.

Tai buvo griežtai reglamentuota ir kontroliuojama. Regiono vadovai turėjo įmonės įgaliojimÄ esant poreikiui peržiÅ«rėti vaizdo įraÅ¡us. Prieigas prie vaizdo įrašų suteikdavo tik vienas žmogus įmonėje – duomenų apsaugos specialistas. PeržiÅ«rint vaizdo medžiagÄ , tiek liudytojas, tiek regiono vadovė matė, kad iÅ¡mesti pinigai, nuomonės sutapo. Yra pinigų ir seifo atidarymo procedÅ«ra, viskas apraÅ¡yta ir personalas yra su tuo supažindinamas, net liudytojas, kaip apsaugos vadovas, tai žinojo.

PrieÅ¡ šį incidentÄ Ä¯monėje buvo daug kitų incidentų, kai žmonės buvo pagauti dėl procedÅ«rų pažeidimų, bet čia vidinis reikalas ir į teisėsaugÄ nesikreipta. Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo A. K. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 9–10), kuriuose parodė, kad dirba ,,(duomenys neskelbtini)“ apsaugos vadovu. 2020 m. liepos mėnesį, jis iÅ¡ regiono vadovės A. D. sužinojo, kad inventorizuojant seifÄ pritrÅ«ko didelės pinigų sumos, apie 10 000 eurų.

Vėliau, sutartÄ dienÄ , jis atvyko į ,,(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, esančiÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje, prieÅ¡ tai peržiÅ«rinėjo vaizdo įraÅ¡us. PeržiÅ«rinėjant vaizdo įraÅ¡Ä pastebėjo, kaip parduotuvės darbuotojas sudeda pinigus į inkasavimo maiÅ¡elyje, vietoj seifo, iÅ¡meta į Å¡iukÅ¡lių dėžę. Buvo labai gerai matyti, kadangi pagal programÄ galėjo priartinti vaizdÄ , todėl matė ir žino, kad pinigų inkasavimo maiÅ¡elis su pinigais buvo iÅ¡mestas į Å¡iukÅ¡lių, tai buvo K.

M.. Vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kaip po poros dienų, iÅ¡ minėtos Å¡iukÅ¡liadėžės, darbuotoja paima Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡Ä ir kartu su kitomis Å¡iukÅ¡lėmis pastato maiÅ¡Ä prie rampos, tačiau vėliau kiek pamena visus maiÅ¡us iÅ¡meta, o vienÄ maiÅ¡Ä su Å¡iukÅ¡lėmis iÅ¡ darbo ofiso paliko neiÅ¡mestÄ Ä¯ konteinerį, kaip turėtų pasielgi nustatyta tvarka. Vėliau atvykus į parduotuvę, buvo pakviesti darbuotojai susiję su pinigų inkasavimo maiÅ¡elio dingimo. Pokalbio metu dalyvavo liudytojas, A.

D. ir parduotuvės vadovas (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu K. M. pirmiausia pradėjo viskÄ neigti ir atsisakė bendradarbiauti, tačiau po to kai jam buvo parodytas vaizdo įraÅ¡as, kuriame matosi, kad jisai formuoja inkasavimo maiÅ¡elį, o vėliau iÅ¡meta į Å¡iukÅ¡liadėžę, savo kaltę pripažino ir patvirtino, kad vaizdo įraÅ¡e yra jisai, ir kad maiÅ¡elyje tikrai pinigai. Pats K. M. pasiÅ«lė atlyginti žalÄ dalimis. Vėliau buvo kalbėta su dviem darbuotojoms, kurios kaip matoma vaizdo įraÅ¡e į konteinerį turėjo iÅ¡neÅ¡ti visas Å¡iukÅ¡les, tačiau to nepadarė, viena iÅ¡ merginų negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl vienas iÅ¡ maišų taip ir liko stovėti prie rampos, o vėliau buvo nuneÅ¡tas prie konteinerio tačiau neįdėtas į konteinerį, o įdėtas atvirkščiai.

Viena iÅ¡ pokalbyje dalyvavusių merginų, jau anksčiau buvo atsidÅ«rusi panaÅ¡ioje situacijoje, kuomet bÅ«tent ji tokiu pačiu bÅ«du suformuotÄ inkasavimo maiÅ¡elį iÅ¡metė į Å¡iukÅ¡lių dėžę, tačiau tÄ kartÄ buvo sureaguota griečiau ir pinigai buvo rasti Å¡iukÅ¡liadėžėje ir grÄ Å¾inti atgal į įmonę. Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Papildomai paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini), buvo panaÅ¡i situacija, t. y. buvo gauta informacija, kad inkasavimo metu pritrÅ«ko apie 10 000 eurų, buvo skubiai prisijungta prie vaizdo įrašų.

Tuo metu regiono vadovė buvo K. P., buvo labai greitai sureaguota ir iÅ¡ Å¡iukÅ¡liadėžės iÅ¡traukti pinigai. Taip pat nurodė, kad iÅ¡ K. M. nebuvo reikalaujama sumokėti pinigų, jam buvo pasiÅ«lyta atlyginti žalÄ . Dėl žalos atlyginimo buvo daugiau kalbėta iÅ¡ A. D. pusės, liudytojas dalyvavo kaip stebintis ekspertas. Jam buvo pasakyta, kad nebus kreipiamasi į policijÄ , jeigu pilnai ar dalimis galės nuostolį padengti. K. M. prisipažino, kad nusižengė seifo inkasavimo procedÅ«romis ir jis iÅ¡metė pinigų maiÅ¡Ä Ä¯ Å¡iukÅ¡lių dėžę tarnybinėse patalpose, kur atliekamos inkasavimo priemonės. Liudytojas mano, kad pirmÄ kartÄ (duomenys neskelbtini) nepavyko, be to, žinoma, kad ,,(duomenys neskelbtini)“ skiriasi nuo kitų prekybos tinklų didele pagarba darbuotojams, mergaitė iÅ¡metė maiÅ¡Ä pirmÄ kartÄ ir tiesiog buvo perkelta į kitÄ parduotuvę, rodo tai, kad įmonė tolerantiÅ¡kai žiÅ«ri į darbuotojÄ .

Žmonės pabandė tai padaryti gudriau ir protingiau antrÄ kartÄ . Å iuo atveju pavyko, kadangi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tų pinigų neatgavo, pinigai iÅ¡keliavo neteisėtu bÅ«du, todėl vertinama, kad nusikaltimas pavyko. Informacija buvo perduota policijai, regiono vadovė A. D. važiavo į įmonę, raÅ¡ant pareiÅ¡kimÄ policijai, buvo perduota informacija, kad bÅ«tų atliktas patikrinimas dėl Å¡iukÅ¡lių konteinerių iÅ¡vežimo. Liudytojas V. Å . teismo posėdžio metu parodė, kad yra parduotuvės, esančios Å ančių parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), vadovu.

Ä®vykio metu dirbo (duomenys neskelbtini) parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovu. Apie situacijÄ sužinojo savaitės pradžioje, kai gavo ataskaitÄ dėl inkasavimo maiÅ¡elių, kad jų trÅ«ksta. Buvo didelis skirtumas, pinigų nerado, buvo atsuktos kameros, pasižiÅ«rėta kas įvyko. Vaizdo įraÅ¡e matyti, kad K. M. padėjo inkasavimo maiÅ¡elį ant Å¡iukÅ¡lių dėžės, Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡as po kelių dienų buvo iÅ¡neÅ¡tas į rampos galÄ ir po to į Å¡iukÅ¡liadėžę.

Nebuvo laikomasi inkasavimo procedÅ«rų, nes procedÅ«rose su grynais pinigais yra numatytas keturių akių principas. Darbuotojai kviečiami atsitiktine tvarka, tiesiog turi bÅ«ti žmogus, kad užtikrinti keturių akių principÄ , tai nėra bÅ«tinai vadovaujantis personalas ar pardavėjas. Tai turėjo padaryti K. M., t. y. jis turėjo pakviesti bet kÄ . Buvo aiÅ¡kinamasi, kur keliavo Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡as. I. P. iÅ¡nešė maiÅ¡Ä iÅ¡ ofiso, nunešė iki rampos, E. G. iÅ¡ vidaus į laukÄ , Jolita iÅ¡nešė į konteinerius.

Trys žmonės dalyvavo Å¡iukÅ¡lių neÅ¡imo grandinėje. Buvo pokalbiai su K. M., dalyvavo apsaugos vadovas A. K., regiono vadovė A. D.. Liudytojas stebėdamas pokalbį matė, kad K. M. pradžioje pripažino savo kaltę, po to ne. Pamena, kad sakė, jog netyčia. Yra grynųjų pinigų tvarkymo procesas, tam skirtos procedÅ«ros tiek inkasavimo maiÅ¡elį darant, tiek skaičiuojant seifÄ , kasos stalčių, tai daroma keturių akių principu. Asistentas priskiriamas prie vadovaujančio personalo.

Per mokymus keturių akių principas pristatomas jau nuo pardavėjo pozicijos per elektroninę mokymo sistemÄ . Kai žmogus keliamas į asistentus viskas eina per praktinius mokymus, mokoma dirbti su seifu, inkasavimo maiÅ¡eliais, taisyklės detaliai pristatomos. Liudytojas nurodė, kad netyčia užmirÅ¡ti pakviesti dar vienÄ Å¾mogų, užmirÅ¡ti neįmanoma. Yra inkasavimo maiÅ¡elio ataskaita, ji automatiÅ¡kai iÅ¡ spausdintuvo atsispausdina, ji nusiraÅ¡oma, aktyvuojama kasų operacijų knygoje, po to regiono vadovas jÄ siunčia į regioninę bendrovę tolimesniam aktyvavimui.

MaiÅ¡elio ataskaita formuojama automatiÅ¡kai. Parduotuvėje yra pinigų skaičiavimo aparatas, su kuriuo suskaičiuojami pinigai, kurie inkasuojami į maiÅ¡elį. IÅ¡ aparato siunčiama į kompiuterį ir patvirtinus sumÄ , per spausdintuvÄ atsispausdina inkasavimo maiÅ¡elio ataskaita. Inkasavimo maiÅ¡elis užklijuojamas, jeigu bÅ«tų nors minimaliai atplėštas ar neužklijuotas, jo neimtų inkasavimo tarnyba. Uždėjus juostelę, nuplėšus, jos likutis iÅ¡metamas į Å¡iukÅ¡liadėžę.

Inkasavimo maiÅ¡elio ataskaitÄ pasiraÅ¡o du žmonės. Buvo tikrinami dokumentai, tačiau nepamena kiek asmenų pasirašė. Galima nebent panaikinti pačiÄ ataskaitÄ , sunaikinti visÄ maiÅ¡elį, perdėti pinigus į kitÄ maiÅ¡elį, kuriant naujÄ maiÅ¡elį. Kai maiÅ¡elis padarytas, jeigu jis įmetamas į seifÄ , kur be inkasavimo žmogaus patekti negalima, nėra įmanoma. Kompiuteryje yra duomenys, kurie įvedami, kai kuriamas inkasacinis maiÅ¡elis. Tris kartus per dienÄ skaičiuojamas seifas ir kompiuteris rodo, ar yra minusas, ar pliusas.

Inkasacijos metu, jeigu yra įvestas į sistemÄ maiÅ¡elis, bet tas maiÅ¡elis nenuėjo į patį seifÄ , iÅ¡ karto negalima pamatyti skirtumo. Jeigu maiÅ¡elis iÅ¡mestas kitur, o ne į seifÄ , tai pamatoma tik su inkasacijos ataskaita, kuri tuo metu ateidavo kas savaitę, dabar ateina dažniau. Neįmanoma nuslėpti suformuoto inkasavimo maiÅ¡elio, jeigu jis bÅ«tų panaikintas iÅ¡ kompiuterio, tuomet skaičiuojant seifÄ bÅ«tų minusas, vakare jau bÅ«tų žinoma, kad yra bėda su seifu. Jeigu yra skirtumas, tai viskas perskaičiuoja ir ieÅ¡koma to skirtumo.

Jeigu nerastų, tai bÅ«tų praneÅ¡ta atitinkamiems žmonėms. Nagrinėjamu atveju negali pasakyti per kiek laiko nustatė, kad nėra maiÅ¡elio, buvo praėję daugiau kaip trys dienos. Liudytojas nedalyvavo seifo atidaryme , kai buvo rastas minusas, tuo metu dalyvavo jo asistentė E. S.. Liudytojas paaiÅ¡kino, kad inkasavimo procedÅ«ra tokia, jog atvyksta inkasatorius, jis įleidžiamas į ofisÄ , jis duoda raktÄ nuo saugyklos, darbuotojai iÅ¡ tos saugyklos iÅ¡traukia maiÅ¡elius, paduoda inkasatoriui ir tikrinamas kiekvienas maiÅ¡elis pagal unikalų kodÄ ant maiÅ¡elio, pasakoma suma, sudedamos sumos, kurios turi bÅ«ti.

Darbuotojai inkasatoriui perduoda maiÅ¡elius, atspausdinama ataskaita, ant jos pasiraÅ¡oma. Taip pat pasiraÅ¡oma ant inkasavimo lydraščio, kuris irgi kabinamas prie inkasavimo ataskaitos. Patį dokumento tikslumÄ tikrina žmogus, kuris inkasuoja. Jeigu turėtų bÅ«ti 10 maiÅ¡elių, reikia sutikrinti, kad yra 10 maiÅ¡elių, maiÅ¡elio pinigų suma sutikrinti su tuo kas yra kompiuteryje ir pasakyti inkasatoriui. Å iuo atveju nebuvo sutikrintas bendras maiÅ¡elių skaičius. Ataskaitos pabaigoje, kuriÄ formuoja ,,(duomenys neskelbtini)“, nurodomas maiÅ¡elių kiekis, maiÅ¡elių sumos, tačiau bendra suma neraÅ¡oma.

Inkasavimo akte bendra suma taip pat nerašoma, ji sutikrinama su inkasatoriumi, ar sumos atitinka. Inkasatorius ant parduotuvės ataskaitos nepasirašo. Liudytojas mano, kad nagrinėjamu atveju buvo netyčinė klaida. Netyčinė klaida padėti ant šiukšliadėžės, tyčinė klaida – nekviesti antro darbuotojo. Nėra nustatyta iki kurio laiko darbuotojas turi išeiti iš parduotuvės po pamainos. Parduotuvės užrakinti vienam darbuotojui negalima, užrakinti turi du darbuotojai. Teoriškai K.

M. negalėtų vienas užrakinti, kaip buvo praktiškai nežino. Liudytoja D. J. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), vadovo pavaduotoja. Žinau, kad buvo toks įvykis, jog dingo pinigai ir viskas. Po įvykio buvo atleisti darbuotojai, tai E. G., J. S., K. M.. Tuo metu vadovas buvo V. Š.. Inkasavimo tvarka buvo žinoma. Keturių akių principu vyksta inkasacija, t. y. pinigus skaičiuoja du žmonės. Šis principas nėra pažeidinėjamas.

Jeigu pažeidžiama yra drausminė nuobauda. Inkasuojant, atspausdinamas ,,(duomenys neskelbtini)“ sistemos lapas, ant kurio pasirašo du žmonės. Dėl įvykio žino, kad pasigedo pinigų per inkasacija, daugiau nesigilimo, mano, kad tikriausiai nepatikrino. Nemano, kad kas nors pavogė pinigus. Parduotuvėje yra išėjimo taisyklės, parduotuvė užrakinama 22.45 val. Skirtingi darbuotojai, skirtingu laiku išeina. Inkasavimo ataskaita, tai kiek pinigų yra maišelyje, seifo detali ataskaita, tai kiek yra pinigų seife.

Po kiekvieno seifo skaičiavimo yra atliekamos tokios ataskaitos: 14 val., 22 val. ir 8 val. tenka paduoti pinigus inkasatoriui. Inkasatorius vienintelis turi seifo raktÄ . Darbuotojas atsidaro kompiuterį, mato kiek yra inkasacijos maiÅ¡elių, inkasatoriui suvardinami inkasacijos kodai, suma ir atiduodama inkasacijai. Tiek inkasatorius, tiek darbuotojas iÅ¡spausdina dokumentus. Dokumente, kurį atspausdina parduotuvės darbuotojas, bendros sumos nesimato, lieka tik inkasacijos maiÅ¡elių skaičius. MaiÅ¡elių skaičius, identifikacijos numeris matosi, tačiau sumos nėra.

Kiekvienas maišelis turi identifikacinį numerį, kuris matosi. Liudytoja paaiškino, kad darbuotojai patys sukuria maišelius, o kompiuteryje yra identifikaciniai kodai. Maišeliai išimami iš seifo ir skaičiuojama, kiek seife ir kiek kompiuteryje. Kompiuteryje rodo, kad yra sukurti maišeliai ir suskaičiuojama indikaciniai kodai, tik nėra numeracijos, todėl pats darbuotojas turi suskaičiuoti. Inkasatorius turi susižiūrėti kiek maišelių perduota. Jeigu nesutampa, reikia ieškoti maišelio, kuris dingęs, jeigu trūksta maišelio reiškia nepasitikrino inkasatorius.

ProcedÅ«ra su inkasatoriumi yra nurodoma mÅ«sų parduotuvės bendrosiose taisyklėse. Inkasatorius pasiraÅ¡o ant dviejų, priėmimo ir gavimo dokumentų, iÅ¡ viso bÅ«na trys dokumentai. Ant trečio dokumento pasiraÅ¡o tik inkasatorius, įmonė pasilieka du dokumentus, vienÄ atiduoda inkasatoriui, pasilieka perdavimo aktÄ ir kiek priima pinigų. VienÄ dokumentÄ atspausdina inkasatorius. Negali bÅ«ti, kad bÅ«tų nesuformuojamas identifikacinis maiÅ¡elis, nes jeigu nesuformuojama, tai rodys, kad pinigai turi kažkur bÅ«ti, jie iÅ¡ parduotuvės neturi iÅ¡eiti.

Maišelio negalima išbraukti ir jei inkasatorius negavo maišelio, tai išveža ir praneša, kad nepadavė vieno maišelio. Trūkumas pasimato, kai inkasatorius perduoda pačiai „(duomenys neskelbtini)“ įmonės buhalterijai kokius pinigus gavo. Liudytoja L. C. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba ,,(duomenys neskelbtini)“ pavaduotojo asistente. Buvo įvykis, kad dingo pinigų maišelis. Sužinojo, kad dingo pinigai, kurie galimai buvo išnešti su šiukšlių maišu ir išmesti į konteinerį.

KeletÄ kolegų buvo atleisti iÅ¡ darbo: J. S., E. G., K. M.. Ateinant į darbÄ , vadovaujantis personalas visada perduoda seifÄ . Vienas atsakingas žmogus, už pinigus iÅ¡ rytinės pamainos, perduoda pinigus vakarinei. Turi bÅ«ti perduodama tokia pati pinigų suma. Perdavimas daromas tris kartus per dienÄ . Seifas priklauso vienam žmogui, nebent kai skaičiuojamas seifas pagal „(duomenys neskelbtini)“ nutarimus, kur nurodyta, kad turi skaičiuoti du žmonės. Taip nedarydavo, pažeisdavo taisyklę ir skaičiuodavo vienas žmogus dėl laiko stokos.

Jeigu didelis srautas žmonių, tai suskaičiuodavo vienas žmogus, o kitas ateidavo pasiraÅ¡yti. Seifas suskaičiuojamas ryte. Du kartus dienoje daromas inkasacijos maiÅ¡elis. Padaromas maiÅ¡elis, užklijuojamas ir įdedamas į patalpÄ , kur negalima įeiti. Tik su inkasatoriumi galima įeiti. IÅ¡ ryto iÅ¡sidalinamos kasos, ateina darbuotojas, suskaičiuojama kasa, atiduodami pinigai iÅ¡ kasos ir darbuotojas iÅ¡sineÅ¡a. Pinigai, kurie padaromi inkasatoriams, neperskaičiuojami. Kai atvažiuoja inkasatorius, duoda raktÄ , atrakina seifÄ , sutikrinami maiÅ¡eliai, maiÅ¡elių numeriai ir suma.

Liudytoja pasiima maiÅ¡elius, juos suskaičiuoja vienetais kiek jų yra, sutikrina numeriukus ir sumÄ . L. C. nuomone, pinigai per neatidumÄ buvo iÅ¡mesti į Å¡iukÅ¡lių dėžę. Liudytoja su K. M. kartu dirbo kartu beveik metus. Praktikoje buvo pažeidinėjama keturių akių principas. Liudytoja inkasacijÄ yra atlikusi ir kitose parduotuvėse, kitose parduotuvėse tas pats vykdavo, seifas skaičiuojamas vieno žmogaus. Liudytoja nenurodė, kokia informacija buvo pateikta K. M., kadangi jis įdirbį turėjo kitoje parduotuvėje.

Inkasuojant, pats inkasatorius nemato, kiek maiÅ¡elių jam turi atiduoti, jis pasako numerį, darbuotojai sumÄ . Inkasatorius planÅ¡etėje užfiksuoja maiÅ¡elį ir pinigų sumÄ , bet jis nemato kiek jam turi atiduoti. Liudytoja galvoja, kad pinigai buvo iÅ¡mesti į Å¡iukÅ¡lių kibirÄ , kai užklijuojamas maiÅ¡elis, kadangi reikia nuplėši lipduko dalį, manytina, kad iÅ¡metė ne tÄ ir viskas. Atiduodant maiÅ¡elius turėjo sutikrinti ir pastebėti. Dėl Å¡iukÅ¡lių iÅ¡neÅ¡imo paaiÅ¡kino, kad kai yra pilnas Å¡iukÅ¡lių kibiras ir iÅ¡neÅ¡i.

Å iukÅ¡lės neÅ¡amos į rampÄ prie išėjimo, dienos pabaigoje surenkama iÅ¡ visų patalų Å¡iukÅ¡lės ir kai priduodama signalizacijÄ , Å¡iukÅ¡lės iÅ¡neÅ¡amos. IÅ¡ ofiso Å¡iukÅ¡lės neneÅ¡amos kasdien, neprisikaupia. Vadovai žinojo, kad skaičiuoja vienas žmogus. Tuo metu vadovas buvo V. Å .. Liudytojos regiono vadovė pranešė paieÅ¡koti maiÅ¡elio ataskaitose. Liudytoja taip pat nurodė, kad kai atliekamas maiÅ¡elio formavimas ir inkasavimas, kompiuteryje nesumuojama visa suma.

Kai daro inkasacijÄ , tai kompiuteryje bÅ«na maiÅ¡elių sÄ raÅ¡as su pinigų sumomis, inkasatorius padiktuoja kokiÄ suvedė sumÄ ir kokiÄ darbuotojai gavo, susitikrina. BÅ«na, kad nebÅ«na parašų ir pakviečia pasiraÅ¡yti. Liudytoja M. J. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės vadove. IÅ¡ pradžių dirbo parduotuvėje, esančioje Jonavos g., vėliau buvo perkelta į Marijampolės parduotuvę. Tuo metu nedirbo, bet jai žinoma, kad buvo dingęs vienas inkasavimo maiÅ¡elis.

Liudytoja yra dirbusi su K. M.. M. J. paaiÅ¡kino, jog Å¡iukÅ¡lės iÅ¡neÅ¡amos, kai prisikaupia pilnas maiÅ¡as. IÅ¡ ofiso iÅ¡neÅ¡a vadovaujantis personalas, nes tik jie gali ten patekti. Tuo metu liudytoja neturėjo patekimo į ofisÄ , Å¡iukÅ¡les iÅ¡nešė (duomenys neskelbtini). Negalėjo pasakyti ar apie seifo procedÅ«ras buvo dokumentai, bet jÄ apmokė, skaitė procedÅ«ras, kolegos iÅ¡mokė. Pagrindinis principas, tai keturių akių principų, kas reiÅ¡kia, kad dalyvauja ir inkasatorius ir kas atiduoda maiÅ¡elius.

Inkasatorius ima inkasavimo maiÅ¡elį, darbuotojas tikrina skaičius kompiuteryje ar atitinka. Suma turi atitikti ir bendra ir su inkasatoriui pateikta suma. Inkasatorius atsineÅ¡a raktÄ , paduoda vadovaujančiam personalui, kartu atrakina atskirÄ erdvę, kur maiÅ¡eliai, juos paduoda ir paduoda raktÄ . Ir pats vadovaujantis darbuotojas sėdasi prie kompiuterio ir tikrinasi maiÅ¡elius. Vadovas susiveda sumÄ Ä¯ skaičiuotuvÄ , sutikrina visus maiÅ¡elius, gautas sumas ir pasiraÅ¡o. Nėra sistemos, kad pasižymėti, jog maiÅ¡elis jau suskaičiuotas.

Seifo skaičiavime turi pasirašyti du žmonės. Inkasavimo maišeliui sudaryti turi pasirašyti vienas žmogus. Kurti inkasavimo maišelį užtenka vieno žmogaus. Liudytoja negalėjo pasakyti, ar seifo skaičiavimo ataskaitoje nurodoma visa suma. Jeigu perduodama ne tiek maišelių, regiono vadovas gauna ataskaitas iš banko apie pinigų neatitikimus. Maišeliai formuojami ryte ir vakare. Parduotuvę vakare užrakina vadovaujantis personalas. Vadovas turi ne tik vadovo, bet ir salės darbuotojų funkcijas, bet salės darbuotojas negali atlikti vadovo funkcijų.

Jeigu nepavyko suvadovauti, kad padarytų kažkÄ , tai jis pats turės daryti. BÅ«na dienų, kada galima numatyti, kad bus daugiau žmonių, tai nėra reglamentuota, bet ateina nurodymai, kad bus stiprus savaitgalis ir reikia pasiplanuoti, jog dirbtų daugiau žmonių. Liudytoja turėjo sukurtÄ seifo kodÄ , juo naudojosi mažai, kadangi buvo jos mokymai. Buvo atvejis, kai ji kartu su K. M. suvedė blogai kodÄ ir seifas nepersirašė. Kad parduotuvėje nepasiraÅ¡yta, liudytojai neteko pastebėti, nes dirba rytinėje pamainoje.

Ji pati asmeniÅ¡kai naudojosi seifu ryte, iÅ¡dalinant kasas. Liudytoja J. S. teismo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. liepos mėnesį, K. M. galimai padarė klaidÄ , kadangi jis iÅ¡metė inkasacijos maiÅ¡elį į Å¡iukÅ¡lių dėžę ir nepastebėjus, kad jo nėra, nepranešė inkasatoriui ir nepadavė. TÄ dienÄ J. S. dirbo, jos pareigos buvo parduotuvės vadovo asistentė. Inkasavimo maiÅ¡elių formavimas, darbas su seifu įėjo į jos pareigas, tačiau tÄ dienÄ buvo atsakinga už pamainų valdymÄ .

Pagal procedÅ«ras turi bÅ«ti taikomos 4 akių principas. TÄ dienÄ , kiek liudytojai žinoma, K. M. nepasikvietė antro žmogaus, t. y. asmens, kuris gali bÅ«ti vadovaujantis narys arba suprantantis procedÅ«rÄ . FiziÅ¡kai galėjo pasikviesti I. P., L. C., o iÅ¡ darbuotojų tiksliai neprisiminė. Kad toks incidentas įvyko paaiÅ¡kėjo 2020 m. liepos 16 d. Parduotuvės regiono vadovė A. D. į ,,Whatsupp“ susiraÅ¡inėjimÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tam tikras inkasacijos maiÅ¡elis buvo atiduotas inkasatoriui, nes jo pasigesta.

Nuotraukoje užfiksuotas maiÅ¡elio pavadinimas, data, kada atiduotas, suma, kuri turėjo bÅ«ti maiÅ¡elyje, taip pat buvo nufotografuotas kompiuterio ekranas. TÄ dienÄ liudytoja dirbo su V. Å . ir E. S.. Jie pervertė inkasavimo ataskaitas, kuriose nurodyta kas darė inkasacijos maiÅ¡elį ir surado, kad tai K. M.. Taip pat jis darė inkasacijÄ , atidavė pinigus, sukÅ«rė maiÅ¡elį ir turėjo iÅ¡mesti į seife esantį seifÄ . Po 3 dienų sužinojo, kad buvo peržiÅ«rėti vaizdo įraÅ¡ai ir juose pamatyta, kad inkasacijos maiÅ¡elis nebuvo įdėtas į seifÄ , o buvo iÅ¡mestas į Å¡iukÅ¡lių dėžę, taip pat buvo matyti, kad Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡as po 3 dienų buvo iÅ¡neÅ¡tas iÅ¡ ofiso, nuneÅ¡tas už rampos durų, paliktas.

TÄ vakarÄ liudytoja nuėjusi ir radusi vienÄ Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡Ä , jį iÅ¡metė į konteinerį. Å iukÅ¡lės iÅ¡ ofiso iÅ¡neÅ¡amos, kai pilnas maiÅ¡as, jeigu yra laiko, tai iÅ¡neÅ¡a, nėra tam tikros procedÅ«ros. Å iukÅ¡lių maiÅ¡ai yra sudedami greta rampos ir po to vakare paskirtas žmogus iÅ¡neÅ¡a visus vienu metu. Didelis atstumas nėra, bet parduotuvėje priimta bÅ«tent tokia tvarka. PanaÅ¡us įvykis buvo nutikęs liudytojai, kai ji prieÅ¡ tris metus, į Å¡iukÅ¡lių dėžę iÅ¡metė inkasavimo maiÅ¡elį.

Buvo sunkus periodas, didelis krÅ«vis, ji buvo nauja asistentė, nebuvo pilnai susipažinusi su viskuo, nebuvo taikomas 4 akių principas, ir dėl didelės įtampos, skubėjimo, iÅ¡metė inkasacijos maiÅ¡elį vietoje seifo, nes greta seifo buvo Å¡iukÅ¡lių dėžės. KitÄ dienÄ vyko inkasacijÄ , kadangi buvo jos inkasacijos maiÅ¡elis darytas, pagalvojo, kad galbÅ«t ten ir rado, žala nebuvo padaryta. Tačiau buvo pakviestas įmonės apsaugos vadovas, padarė tyrimÄ , peržiÅ«rėjo vaizdo įraÅ¡us, apklausė mane, vadovÄ , nusprendė, kad buvo nevalingi veiksmai.

Su K. M. susipažino 2019 m. gruodžio mėnesį, parduotuvėje, kurioje liudytojai ir įvyko nutikimas. Galėjo jam apie tai papasakoti kolegos. Reikia laikytis 4 akių principo. Kiekvienais metais įvyksta tos pačios klaidos, turi bÅ«ti du žmonės, siekiant užtikrinti, kad procedÅ«ros bÅ«tų atliekamos teisingai. K. M. įvykio dienÄ darė maiÅ¡elius, kitas asmuo buvo atsakingas už pamainÄ , skirstė darbus. Asmuo atsakingas už seifÄ , priima inkasatorių. Kiekvienas vadovaujantis personalas turi seife tam tikrÄ kodÄ , su kuriuo gali prisijungti.

Čia nėra iÅ¡ anksto žinoma kas bus atsakingas už seifÄ , kiekvienÄ dienÄ sprendžiama kas bus atsakingas. MaiÅ¡elį sukurti gali vienas asmuo, bet seifÄ skaičiuoja du žmonės, kas reiÅ¡kia, jog prieÅ¡ skaičiuojant seifÄ turi pasikviesti antrÄ asmenį. Kazimieras pažeidė taisyklę, kad jis seifÄ suskaičiavo vienas, o inkasacijos maiÅ¡elis nededamas į seife esantį seifÄ , nededama nesuskaičiavus seifo. IÅ¡ ryto reikia skaičiuoti visÄ seifÄ , o vakare skaičiuoti ir seifÄ ir maiÅ¡elį.

Ä® seife esantį seifÄ Ä¯dėjus, po to neiÅ¡imsi, todėl skaičiuojami maiÅ¡eliai du kartus dienoje, ryte ir vakare, o seifas 3 kartus per dienÄ . MaiÅ¡elio formavimas – pinigų suskaičiavimas ir įdėjimas į maišėlį. Jam priklausytų užplombavimas ir įdėjimas į seifÄ , bet atidedama vėliau, nes gali bÅ«ti netikslingai suskaičiuoti pinigai, todėl neužplombuoja, kol neįsitikina, kad visur nuliukai ir suskaičiuotas seifas. Suskaičiuoti seifÄ reikia dviejų žmonių.

Visu pirma padaromas maiÅ¡elis ir tada suskaičiuojamas seifas. Inkasavimo procedÅ«ra tokia, kad atvažiuoja inkasatorius ir už seifÄ atsakingas žmogus pasiima raktÄ iÅ¡ inkasatoriaus, paima maiÅ¡elius, paduoda inkasatoriui, inkasatorius maiÅ¡elius po vienÄ skanuoja, darbuotojas atsidarę failÄ tikrina maiÅ¡elius pagal jo padiktuotÄ kodÄ . Pagal procedÅ«rÄ , tai reikia sutikrinti ar unkasatorius turi 8 maiÅ¡elius. Bendra sumÄ skaičiuojama skaičiuotuvu. Žmogus seifo procedÅ«ros yra apmokamas žodžiu kito darbuotojo.

Keturių akių principas buvo taikomas Jonavos gatvėje. Liudytoja buvo atleista dėl nepasitikėjimo. IÅ¡ pradžių jÄ kaltino bendradarbiavimu, kadangi paskutinė galimai palietė Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡Ä , nepatikrino turinio. Liudytoja maiÅ¡Ä padėjo į Å¡onÄ , nes konteineris garde buvo perpildytas, kadangi Å¡eÅ¡tadienį Å¡iukÅ¡lės nevežamos. Dažniausiai K. M. skaičiuodavo seifÄ , daržovių skyrių, kraudavo bakalėjos likučius, jeigu bÅ«davo laiko suvesdavo. Jam bÅ«davo skiriami daugiau fiziniai, sunkesni darbai.

Parduotuvėje darbai kartodavosi kiekvienÄ dienÄ , jo apmokymui kaip asistentui laiko buvo skiriama mažai. Liudytojos nuomone, pinigus iÅ¡mesti į Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡Ä , tai nevalingas judesys. Baigiant darbo dienÄ iÅ¡bėgdavo iÅ¡ parduotuvės, nes reikia priduoti tam tikru metu, ne vėliau. Jeigu pavėluoji uždaryti parduotuvę, tai paskui reikia aiÅ¡kintis dėl kiekvieno pavėluoto išėjimo. IÅ¡eiti reikėdavo iki 22.45 val., parduotuvė uždaroma 22.00 val., visi darbuotojai privalo užtikrinti, kad viskas bÅ«tų iÅ¡krauta laiku, kad bÅ«tų Å¡varu, iÅ¡plauta, kad seifas suskaičiuotas, kad visi darbai bÅ«tų padaryti.

Liudytojas M. B. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu dirbo savo darbÄ , atvažiavo į parduotuvę ,,(duomenys neskelbtini)“ surinkti pinigus. Laukė, kol jį įleis, kur seifas yra, nes darbuotojams duoda vienÄ savo raktÄ , darbuotojai jam. Jis nuskanuoja maiÅ¡elius, iÅ¡meta čekį, gauna bendrÄ sumÄ , duoda sau ir darbuotojui čekį, jei suma sutampa, tada čekius pasiraÅ¡o. Liudytojas pagal čekius susiskaičiavo. Darbo pabaigoje priduoda pinigus ir jei viskas gerai, atspausdina lapÄ , tiek jis, tiek parduotuvės darbuotojas pasiraÅ¡o.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo M. B. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 51–52), kuriuose nurodė, kad jis dirba inkasacijos įmonėje ,,G4s“ inkasatoriumi – vairuotoju. Ä® jo pareigas įeina paimti iÅ¡ objekto pinigus ir pristatyti į įmonės kasas. Pagal 2019 m. liepos 6 d. inkasacijos protokolÄ Nr. 53, matė, kad jis iÅ¡ parduotuvėje ,, (duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), 17.49 val. inkasavo pinigus. Jam K. M. perdavė septynis pinigų inkasavimo maiÅ¡elius su pinigais, po protokolu yra jo paraÅ¡as ir darbuotojo paraÅ¡as, tai reiÅ¡kia, kad visi septyni pinigų inkasavimo maiÅ¡eliai yra paimti iÅ¡ objekto ir perduoti į įmonės kasas.

Parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“ esančiame dokumente yra aÅ¡tuoni pinigų inkasavimo maiÅ¡eliai, o jo atspausdintame inkasavimo lydraÅ¡tyje yra septyni inkasavimo maiÅ¡eliai, kas reiÅ¡kia, kad darbuotojas jam neperdavė vieno inkasavimo maiÅ¡elio su pinigais, jam perdavė pagal dokumentus septynis inkasavimo maiÅ¡elius su pinigais. Inkasavimo procedÅ«ra tokia, kad M. B. atvyksta į objektÄ , papraÅ¡o, kad pakviestų atsakingÄ darbuotojÄ už pinigų inkasavimÄ ir perdavimÄ . Darbuotojas jį įsileidžia į ofiso patalpas, kur yra seifas su pinigais.

Jis turi jam priskirtÄ Ä¯monės raktÄ nuo seife esančios talpos, stalčiaus, kur yra sudėti pinigai. Kiekviena parduotuvė ar įmonė turi atskirÄ raktÄ nuo seifo, darbuotojas parduotuvės Å¡iuo atveju irgi turi raktÄ nuo pagrindinio seifo. Nuėjus į ofiso patalpÄ jis paduoda darbuotojui savo turimÄ raktÄ , kur yra sudėti pinigai, tuomet darbuotojas atrakina seife esantį stalčių ir iÅ¡ima pinigų inkasavimo maiÅ¡elius su pinigais ir juos padeda ant stalo. Jis su turimu skeneriu, skanuoja ant pinigų inkasavimo maiÅ¡elio esančiÄ plombÄ su barkodu, kurį pasako darbuotojui, o Å¡is pasako maiÅ¡elio pinigų sumÄ , ir susumavus visus inkasavimo pinigų maiÅ¡elius sutikrina dar kartÄ visÄ pinigų inkasavimo maiÅ¡elių sumÄ .

Visi pinigų inkasavimo maiÅ¡eliai yra su plombomis, todėl jų atidaryti negalima, nes atsidaro tik vienÄ kartÄ , atidarius pinigų inkasavimo maiÅ¡elį, jis jau nebebus priimamas į įmonės kasas. Atitikus sumai ir atitikus maiÅ¡elių kiekiui, kuriuos jam padavė atsakingas darbuotojas, liudytojas atspausdina inkasavimo lydraÅ¡tį, tada pasiraÅ¡o, kad jis priėmė, o darbuotojas pasiraÅ¡o, kad perdavė. Toliau jis visus pinigų inkasavimo maiÅ¡elius, kurie buvo lydraÅ¡tyje dedasi į tam skirtÄ krepšį ir nusineÅ¡a iki inkasavimo automobilio, kuriame yra įrengtas tam skirtas seifas su dažais, kad esant užpuolimo atvejui nuo smÅ«gio pinigai bÅ«tų aplieti dažais, jie bÅ«tų netinkami naudoti, juos įdeda į seifÄ ir toliau tęsia darbÄ , gale darbo visi suinkasuoti pinigai vežami į įmonės kasas.

Kasose perduodant pinigus, atsakingas darbuotojas sutikrina ar visi maiÅ¡eliai su pinigais yra nepažeisti, ir ar atitinka kiekis maiÅ¡elių, po ko vėl atspausdinamas lapas su visais per dienÄ suinkasuotų maiÅ¡elių plombų numeriais, jei atitinka jie pasiraÅ¡o ir viskas. Liudytojas M. B. teismo posėdžio patvirtino, kad jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi. Papildomai paaiÅ¡kino, jog maiÅ¡eliai sudedami ant stalo, o kompiuteryje darbuotojas mato, kiek turi bÅ«ti maiÅ¡elių, o liudytojas nemato.

Parduotuvės darbuotojas žiÅ«ri, kiek maiÅ¡elių turi bÅ«ti, nuima plombas ir mato sumas. Liudytojas žiÅ«riu į savo aparatÄ , o darbuotojas žiÅ«ri į savo kompiuterį. Darbuotojas sumÄ sutikrina skaičiuodamas skaičiuotuvu, liudytojas iÅ¡muÅ¡a čekį, pabaigoje bÅ«na galutinė suma, jei liudytojui ir darbuotojui tinka, pasiraÅ¡omas lydraÅ¡tis vienas liudytojui, kitas darbuotojui. Ant kompiuterio plombos bÅ«na užraÅ¡ytas numeris. Darbuotojas sako sumÄ liudytojui, jei tinka, tai tinka. Liudytojas sutikrina maiÅ¡elius, esančius ant stalo, suvedęs kodÄ , gauna sumÄ , kuri yra ant stalo.

Inkasavimo lydraÅ¡tyje bÅ«na pinigų maiÅ¡elio plombos numeris, suma, inkasatoriaus pavardė ir darbuotojo pavardė. Liudytojas neÅ¡iojasi skenerį, į aparatÄ viskas įvedama ranka. Dokumentas pasiraÅ¡omas po visko, paleidžiama per sistemÄ ir duoda pamainos virÅ¡ininkas pasiraÅ¡yti. Liudytojas pasiraÅ¡inėja tik viename protokole. Inkasuojant nemato „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo kompiuterio. Liudytoja I. M. teismo posėdžio metu parodė, kad dirbo ,,Lidl Lietuva“, regiono vadovės pareigose, parduotuvėje ,, (duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini).

Buvo vienas atvejis, kai pinigai buvo iÅ¡mesti į Å¡iukÅ¡linę, t. y. J. S. įmetė į Å¡iukÅ¡linę pinigų maiÅ¡Ä , asistentė jį rado. Antras įvykis buvo tuo metu, kai liudytoja nedirbo regione vadove toje parduotuvėje, ji iÅ¡ kitos darbuotojos sužinojo, kad buvo pasikartojantis atvejis parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Seifas skaičiuojamas tris kartus per dienÄ , todėl nežino, kodėl ten pasigedo po dviejų savaičių. Pinigai skaičiuojami ryte, per pietus, vakare, fiksuojama kasų ataskaitos dokumente.

K. M. liudytoja pati darbino, su juo atidarė (duomenys neskelbtini) parduotuvę. K. M. bendraujantis, komunikabilus, patirties trūko, būdavo klaidų darbe, J. S. pažinojo. K. M. darydavo paprastas, kasdienines klaidas, kurių visiems pasitaikydavo. Inkasavimo procedūra, tai kaip inkasatorius atvažiuoja pinigų maišus iš seifo, pinigų formavimas – atsakingas darbuotojas suformuoja dienos maišelį, pinigų maišelis, kurį m formuoja, seifo operacija. Kasos operacija –kasininkas iš kasos parneša pinigus ir jie perskaičiuojami.

Taip pat yra kasų ataskaita, bendra seifo. Pinigų operacijose, kurios vyksta seifo kambaryje bÅ«tinai turi dalyvauti du žmonės. PasiraÅ¡o 2 žmonės ant pinigų maiÅ¡elio apačioje. Ten nurodyta, kad kas atsakingas. Vienas skaičiuoja, o kitas turi žiÅ«rėti, ar teisingai. Duomenis į kompiuterį suveda tas, kas skaičiuoja pinigų maiÅ¡elį, kartais du kartus skaičiuoja, kad klaidų nebÅ«tų, nes prieÅ¡ užklijuojant maiÅ¡elį reikia suvesti duomenis ir turi bÅ«ti 2 ataskaitos. TrÅ«kumÄ turėjo pastebėti darbuotojas, kuris yra atsakingas už seifÄ , jis skaičiuoja maiÅ¡elius.

Inkasatorius iÅ¡ apačios seifo paima maiÅ¡elius, o darbuotojos per kompiuterį mato, kurio trÅ«ksta. Liudytojos nuomone, nagrinėjamu atveju yra K. M. elgesys. Sutikrinti su sistema turi darbuotojas. Tikrinama pagal maiÅ¡elio numerį. Visi maiÅ¡eliai iÅ¡imami ir tikrinama, ar tie maiÅ¡eliai nėra bendroje „(duomenys neskelbtini)“ sistemoje, kadangi maiÅ¡elio atskaitÄ atsispausdinama, kai maiÅ¡elis suformuojamas ir matyti, kiek pinigų yra sudėta į maiÅ¡elį. Liudytoja E. S. teismo posėdžio metu parodė, kad liepos mėnesį dirbo ,,(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), parduotuvės vadovės asistente.

Liudytoja tvarkydama inaksacijos lapus, pastebėjo, kad trÅ«ksta maiÅ¡elio. Susisiekė su kita asistente J. S., kad pažiÅ«rėtų. Jos abi patikrino su vadovu V. Å . ir padavė lapus. IÅ¡ ofiso neiÅ¡neÅ¡amos Å¡iukÅ¡lės kiekvienÄ dienÄ , pagal poreikį, maiÅ¡as nuneÅ¡amas prie rampos į sandėlio galÄ . NaujÄ maiÅ¡Ä Ä¯deda asistentas, darbuotojas, pavaduotojas, o iÅ¡neÅ¡ti galėjo vadovaujantis personalas. E. S. yra dalyvavusi pinigų perdavimo procedÅ«roje, t. y. atvažiuoja inkasatorius, asmuo, atsakingas už seifÄ nueina, inkasatorius duoda raktÄ , paduodami jam maiÅ¡eliai, kuriuos ji skanuoja, sako numeriukus, o darbuotojas sako sumas.

Darbuotojas žiÅ«ri į kompiuterį, kai formuojamas inkasavimo maiÅ¡elis. Buvo laikomasi 4 akių principo. Inicijuoja tas, kuris atsakingas už seifÄ , jis paÅ¡irÅ¡o ir tu pasikvieti kažkÄ . Liudytoja paaiÅ¡kino, kad visÄ laikÄ reikia skubėti iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, bÅ«na chaoso, nes jei vėluojama, raÅ¡oma pasiaiÅ¡kinamai. BÅ«davo, kad vakariniai darbai pradedami anksčiau, kad tik spėti iki laiko, buvo atveji, kai basi iÅ¡bėgdavo iÅ¡ parduotuvės, jog spėti iki uždarymo. Ilgaisiais savaitgaliais bÅ«na didesnės apyvartos, todėl reikia daugiau žmonių.

Liudytoja paaiÅ¡kino, kad jÄ apmokė vadovaujantis personalas 1-2 kartus, parodė, kur kÄ raÅ¡yti, kur instrukcijas rasti nežino. Parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“ mokymas buvo žodinis. E. S. turėjo parduotuvės asistento lygį. Kaltinamasis viskÄ mokėjo, savo darbÄ jis atliko. Kiek prisimena, iki 17.00 val. visa pamaina turi papietauti, visi raktai ofise, kitas ateina, beldžia, duodami raktai. Liudytoja R. J. teismo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. liepos mėnesį, dirbo parduotuvėje ,,(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), pardavėja.

Po kažkiek laiko, sutiko E. G., kuri pasakė, kas atsitiko, paaiÅ¡kino, kad iÅ¡sikvietė (duomenys neskelbtini) į pokalbį, kad dingo pinigai. Liudytojai buvo Å¡okas, nes tÄ dienÄ ji dirbo, E. G. laukė pokalbio su regiono vadovu. R. J. nežino apie kÄ pokalbis buvo, tuo metu dirbo pardavėja, į jos pareigas įėjo Å¡iukÅ¡lių iÅ¡neÅ¡imas. Parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ žino visi savo darbus, nėra konkrečiai nurodyta, kas neÅ¡a Å¡iukÅ¡les. Jos neÅ¡amos iki tam tikros vietos, sandėlio gale prie rampos.

NeiÅ¡neÅ¡a į konteinerį, nes jis yra lauke. Sakė, kad dingo 10 000 Eur, liudytoja nežinojo, kur pinigai. Kai iÅ¡neÅ¡a Å¡iukÅ¡les prie rampos, maiÅ¡uose bÅ«na Å¡iukÅ¡lės, maiÅ¡ai bÅ«na skirtingi, juodi, dydis tas pats. Ä®vykio dienÄ buvo po pietinė pamaina, krÅ«vio didesnio nebuvo, ji dirbo kepykloje. MaiÅ¡ai surenkami vakare, visi dedami į vienÄ maiÅ¡Ä . MaiÅ¡e kasos čekiai, E. G. nešė į konteinerį. Parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ patalpos filmuojamos, darbuotojai tai žino, be to, yra tam tikras laikas, t. y. iki 22.40 val. reikia iÅ¡eiti iÅ¡ parduotuvės. Jei vėluojama iÅ¡eiti, nereikia raÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimų, nes jie yra paprasti darbuotojai, vadovai atsako.

Darbo grafikas sudėliojamas 2-3 savaites į priekį sudėlioja pamainas. Liudytoja inkasavime nedalyvavo. Liudytoja M. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad yra parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“, esančios Juozapavičiaus pr. vadove. Liudytojai žinoma, kad buvo dingęs inkasavimo maišelis, tuo metu ji buvo atostogose. Inkasavimo maišelis daromas po rytinės ir vakarinės pamainos. Inkasavimas daromas 4 akių principu, t. y. jei daromas vienas inkasavimo maišelis, turi ateiti kitas kolega, tačiau paskutiniu metu šio principo nesilaikoma.

Dėl Å¡iukÅ¡lių iÅ¡neÅ¡imo paaiÅ¡kini, kad Å¡iukÅ¡les iÅ¡ ofiso iÅ¡neÅ¡a tas, kas tvarko kasas. Å iukÅ¡les iÅ¡neÅ¡davo į konteinerį, jei visos Å¡iukÅ¡lės iÅ¡neÅ¡tos į rampÄ . Å iukÅ¡linė yra rakinama, raktas laikomas pas vadovaujantį personalÄ , ne ofise. BÅ«na maiÅ¡as įdedamas į maiÅ¡Ä , jei yra stiklų. MaiÅ¡ai nėra maži, tačiau skirtingo dydžio. Dėl inkasavimo paaiÅ¡kino, kad atvyksta inkasatorius, patikrinama jo tapatybė, atidaromas inkasacijos langas, sutikrinamos sumos, maiÅ¡eliai.

Inkasacija daroma ofise, maiÅ¡eliai iÅ¡imami iÅ¡ seifo. BÅ«na, jog vienas darbuotojas daro inkasacijÄ , viskas priklauso nuo aplinkybių, nors tai neatitinka „(duomenys neskelbtini)“ pareigybių. Ofise yra kameros. Vadovai žino, kad yra situacijų, kai tik vienas skaičiuoja. Po signalizacijos pridavimo suneÅ¡amos Å¡iukÅ¡lės į konteinerį. Tai daro žmogus vakare, kuris tvarkosi kasas. Jis tvarkosi Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡Ä , gali nuneÅ¡ti pats arba papraÅ¡yti kolegos. Tuo metu, kai dingo pinigai, liudytoja nedirbo.

JÄ apmokė dirbti K. B., vadovė vaizdžiai rodė, kaip viskas vyksta, liudytojai „(duomenys neskelbtini)“ neįteikė jokios instrukcijos. Liudytoja E. G. teismo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. liepos mėnesį dirbo parduotuvėje ,,(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini) pardavėja-kasininke. 2020 m. liepos 20 d. ji buvo atleista iÅ¡ darbo, nes dingo pinigai. Ji buvo apkaltinta tuo, kad neiÅ¡metė Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡o, o Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡ai buvo padėti rampos gale, kas yra privaloma.

Kas pirmesnis apsirengdavo, nuneÅ¡davo Å¡iukÅ¡les į budelę. Liudytoja paėmė ne visus maiÅ¡us, iÅ¡ vaizdo įrašų matėsi. Liudytoja nežinojo kodo iÅ¡ ofiso, jie su vadovu galėdavo įeiti. Po to sužinojo, kad jų atleisti negali, todėl grÄ Å¾ino. Parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ atstovybė pasirinko nebendradarbiauti su ja ir su K. M.. Liudytojai davė peržiÅ«rėti vaizdo įraÅ¡us, Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡us deda prie rampos durų, neapėmė visų, nes vienas netilpo į rankÄ ir buvo per sunkus.

Liudytoja neformuodavo inkasavimo maiÅ¡elių, nes ji paprasta darbuotoja. Ä®vykio nebÅ«tų, jei bÅ«tų 4 akių principas. 2020 m. liepos 20 d. buvo susirinkime kartu su K. M., verkė, apsaugos vadovas kaltino, buvo Å¡okas, nenorėjo prarasti darbo, gÄ sdino, liepė pasiraÅ¡yti, nesakė, kad reikės sumokėti pinigų tik minėjo, kad jÄ atleidžia iÅ¡ darbo. Tame pokalbyje dalyvavo A. D., apsaugos vadovas. Liudytoja dirbdavo vakarinėse pamainose, reikėdavo skubėti, jei keisdavosi, tada bÅ«davo chaosas, reikėdavo spėti viskÄ , po 11.15 val. turi bÅ«ti uždaryta parduotuvė, o jeigu vėluoji, nežino, kas atsitinka.

Liudytoja I. P. teismo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. liepos mėnesį dirbo parduotuvėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), vadovės pagalbos asistente. Toje parduotuvėje dingo inkasacijos maiÅ¡elis su didele pinigų suma, tÄ dienÄ I. P. dirbo parduotuvėje. Inkasacinis maiÅ¡elis buvo rastas Å¡iukÅ¡lių dėžėje, taip nutiko K. M., jis buvo atsakingas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vidaus tyrimÄ atliko, liudytoja nebuvo apklausta. I. P. dirbo parduotuvės vadovės asistente, ji turėjo skaičiuoti kasÄ , paskirstyti užduotis personalui.

Tinkamai atlikti pareigas su kasa, reikėdavo dviejų žmonių, bet ne visada bÅ«davo du žmonės. K. M. tada formavo maiÅ¡elį. Matė įraÅ¡e, kad jis iÅ¡metė maiÅ¡elį į Å¡iukÅ¡lių dėžę, kai toks inkasavimo maiÅ¡elis nemetamas. Lipnios juostelės ir maiÅ¡elio svoris ženkliai skiriasi, monetos nebÅ«davo inkasuojamos, tik popierinės kupiÅ«ros dedamos į maiÅ¡elį, mano, kad ir Å¡iuo atveju taip buvo. Parduotuvės vadovo asistentė dirba ir su personalu. IÅ¡ ofiso Å¡iukÅ¡les iÅ¡neÅ¡davo tie žmonės, kurie turėdavo prieigÄ Ä¯eiti į ofisÄ , jie žinojo kodus, tai jie ir iÅ¡sineÅ¡davo Å¡iukÅ¡les iÅ¡ ofiso.

Å iukÅ¡lės bÅ«davo neÅ¡amos prie rampos. Dvejuose vaizdo įraÅ¡uose matė, kaip ji iÅ¡nešė Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡Ä ir po to matyti, kaip įvažiuoja į sandėlio galÄ . I. P. neprisiminė, kur padėjo Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡Ä , galimai jį nunešė į kampÄ , po to dar vienÄ maiÅ¡Ä nunešė į sandėlio galÄ . Tarp vaizdo įrašų yra dviejų valandų skirtumas, liudytoja dirbo salėje, galėjo bÅ«ti dar kitas Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡as, kuris buvo padėtas prie rampos, o „švaros kampas“ yra arčiau ofiso. 2020 m. liepos 3 d. dirbo su K.

M., jų pareigos lygiavertės, inkasacijÄ atlieka tas, kuris tÄ dienÄ turi priėjimÄ prie seifo. TÄ dienÄ taip nusprendė, kad K. M. bus atsakingas už seifÄ . Kas už pamainos darbÄ , kas už seifÄ bus atsakingas, taip pasiskirstoma. Atvykus inkasatoriui, atrakinamas seifas, kuriame yra dar vienas seifas, kurį tik inkasatorius atrakina savo raktu, viskas sutikrinama pagal sÄ raÅ¡us, atiduodami pinigus inkasatoriui. Ofise, kompiuteryje, bÅ«davo sÄ raÅ¡as, kuriame pažymėtas kiekvienas sukurtas inkasacinis maiÅ¡elis, viskÄ reikia sutikrinti.

Nežino, kodėl K. M. nesutikrino, nes maiÅ¡eliai skaičiuojami. Kompiuteryje nurodytas skaičius turi sutapti su esamais maiÅ¡eliais, kurie turi unikalų kodÄ . Ant pačio maiÅ¡elio sumos nebÅ«davo raÅ¡omos. Liudytoja įvykio dienÄ Ä—jo į ofisÄ , tai matyti vaizdo įraÅ¡e, ji turėjo įėjimo kodÄ , kurį turi vadovaujantis personalas. Vyko dienos ataskaita, reikia suskaičiuoti, ar pinigų netrÅ«ksta. Inkasavimo ir seifo procedÅ«ros skiriasi. Seife viskas turi bÅ«ti suskaičiuota. Kai atvyksta inkasatorius, turi bÅ«ti du parduotuvės žmonės ir inkasatorius.

Liudytojai teko formuoti inkasacinius maiÅ¡elius, kuriuos suskaičiavus, iÅ¡ spausdintuvo iÅ¡eina dokumentas, kur suraÅ¡ytas maiÅ¡elio turinys. Kai liudytoja dirbo, pasiraÅ¡ydavo du žmonės, bet tvarka nuolat keitėsi. Seife yra dar vienas seifas ir tik atvykus inkasatoriui su raktu, galima patekti į tÄ kitÄ seifÄ , iÅ¡ kurio iÅ¡imami visi maiÅ¡eliai. Inkasatorius viskÄ suskanuoja, atspausdina iÅ¡ kompiuterio sÄ raÅ¡Ä , viena kopija lieka parduotuvės darbuotojui, kita inkasatoriui, tada jis pasiima pinigus ir iÅ¡važiuoja.

Kiek maiÅ¡elių yra matyti ofiso kompiuteryje, viskas sutikrinama pagal sÄ raÅ¡Ä . PeržiÅ«rėjau vaizdo įraÅ¡us, negali pasakyti, kur padėjo Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡Ä , išėjusi iÅ¡ ofiso, gali bÅ«ti, kad po to nešė jau kitÄ maiÅ¡Ä . Buvo normalu, kad pilna Å¡iukÅ¡lių dėžė, tai Å¡iukÅ¡lės paimamos ir iÅ¡neÅ¡amos. Vakarinėse pamainose tekdavo skubėti, kad viskÄ suspėti ir laiku užrakinti. Tuo metu dėvėdavo ausines, per jas visi kalbėdavosi, kas kur yra, kÄ daro, kÄ reikia padaryti.

Sandėlyje yra „švaros kampas“, yra du įėjimai – gale rampos ir arčiau kitoje pusėje. Sandėlyje yra kepykla –„švaros kampas“, kur laikydavo Å¡varos priemones, Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡us, kad neneÅ¡ioti Å¡iukÅ¡lių per visÄ sandėlį. Liudytoja Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡Ä palikdavo Å¡alia pakabintų rėmuose Å¡iukÅ¡lių maišų, vieno maiÅ¡o į kitÄ maiÅ¡Ä nedėdavo, padėdavo Å¡alia. 2020 m. liepos 28 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pareiÅ¡kime nurodyta, kad 2020 m. liepos 16 d. paaiÅ¡kėjo, jog iÅ¡ UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ tinklo parduotuvės, esančios Jonavos g. 40, Kaunas, inkasuojančiai saugos tarnybai UAB,,G4S“ nebuvo perduotas suruoÅ¡tas inkasacijos maiÅ¡elis Nr. EU4249650, kuriame buvo 10 500 Eurų grynųjų pinigų.

Atlikus vidinį patikrinimÄ bei peržiÅ«rėjus vaizdo stebėjimo sistemomis užfiksuotus vaizdo įraÅ¡us, paaiÅ¡kėjo, kad buvo pažeista vidinė inkasavimo atlikimo procedÅ«ra – inkasacijos maiÅ¡elis Nr. EU4249650, buvo suruoÅ¡tas, tačiau neįdėtas į seifÄ ir neperduotas inkasuojančiai saugos tarnybai UAB ,,G4SLietuva“. Už inkasavimo procedÅ«ros atlikimÄ atsakingas (duomenys neskelbtini) darbuotojas minėtÄ inkasacijos maiÅ¡elį iÅ¡metė į Å¡iukÅ¡lių dėžę, nors pildydamas reikalingus inkasavimo dokumentus, bendrovės žiniomis, melagingai pažymėjo, kad inkasacijos maiÅ¡elis Nr. EU4249650 perduodamas inkasuojančiai saugos tarnybai UAB ,,G4S Lietuva“.

Stebint tolesnius vaizdo medžiagoje užfiksuotus Lidl181 darbuotojų veiksmus, aiÅ¡kėja, kad inkasacijos maiÅ¡elis Nr. EU4249650, kartu su Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡ais buvo paliktas už (duomenys neskelbtini) parduotuvės durų. Kaip Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡ai buvo neÅ¡ami į konteinerius, vienas maišų (galimai tai buvo inkasacijos maiÅ¡elis) buvo atidėtas į Å¡onÄ ir paliktas Å¡alia (duomenys neskelbtini) rampos, galiausiai Å¡is maiÅ¡as Lidl181 parduotuvės darbuotojo buvo nuneÅ¡tas link Å¡iukÅ¡lių konteinerio (1 t., b. l. 7). 2020 m. rugpjūčio 3 d. apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta, parduotuvė ,, (duomenys neskelbtini)“, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 29–36).

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktame dokumente dėl inkasavimo maiÅ¡elio matyti, kad inkasavimo maiÅ¡elis, inkasavimo maiÅ¡elio Nr. EU4249650, Filiale 181, (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 3 d. ir laikas 22.35.34 banknotai viso 10 500 už seifÄ atsakingo darbuotojo (paraÅ¡as) (1 t., b. l. 18). UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktame inkasacijos protokole Nr. 53 nurodyta data 2020 m. liepos 6 d. ir laikas 17.49.32, aÅ¡tuoni inkasavimo maiÅ¡eliai Nr. EU 4249648, Nr. EU4249649, Nr. EU 4249650, Nr. EU 4249655, N. EU 4249651, Nr. EU 4249736, EU 4249735, EU 4249652, toliau eilutėje – įraÅ¡as grynieji.

GS inkasavimo lydraÅ¡tyje nurodyta EU 4249649 2020.07.06 17.49 matyti, plombos Nr. EU 4249736, Nr. EU 4249735, EU 4249655, EU 4249652, EU 4249651, EU4249649, EU 4249648, viso 45.000.00 U. P. M. B., UAB ,,G4S“ (paraÅ¡as), perdavė K. M. (paraÅ¡as), inkasatorius 1150, už seifÄ atsakingo asmens (paraÅ¡as) (1 t., b. l. 19). AB ,,(duomenys neskelbtini)“ atsakyme nurodyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡tuÅ¡tino UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ panaudos teise priklausantį komunalinių atliekų konteinerį MK-139913 , 2020 m. liepos 3 d. 07. 29 val. , liepos 4 d. 9.02 val., liepos 6 d. 7.10 val.

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nesikreipė dėl inkasavimo maiÅ¡elio, kuris galimai buvo iÅ¡mestas į parduotuvei skirtÄ konteinerį (3 t., b. l. 38). Vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pateikė failÄ su vaizdo įraÅ¡u. Vaizdo įraÅ¡uose užfiksuota patalpa, kurioje stovi kompiuteris, kairėje pusėje matomas praviras pilkos spalvos seifas, prie raÅ¡omojo stalo sėdi vyriÅ¡kis Nr.

1. vidutinio Å«gio ir stambesnio kÅ«no sudėjimo, tamsių plaukų, vilkintis mėlynos spalvos marÅ¡kiniais trumpomis rankovėmis. Minėtas vyriÅ¡kis kažkÄ dėlioja prie stalo ir žymi kompiuteryje. 22.37 val. vaizdo įraÅ¡o laiku į patalpÄ Ä¯eina mergina Nr. 1, kuri kažkÄ pasako VyriÅ¡kiui Nr.1 ir iÅ¡eina iÅ¡ patalpos. Vaizdo įraÅ¡e užfiksuota koridoriaus patalpa, kurioje mergina Nr. 1 atveža vežimėlį prikrautÄ Å¡iukÅ¡lių, jas iÅ¡rÅ«Å¡iuoja ir patį paskutinį iÅ¡ vežimėlio iÅ¡kelia sunkų juodos spalvos maiÅ¡Ä ir padeda jį į Å¡onÄ .

Taip pat matyti koridorius, kuriame prikrauta dėžės su stikliniais buteliais. Mergina dėlioja prekes, po to atneÅ¡a sunkų juodos spalvos maiÅ¡Ä ir padeda jį į kampÄ . Po to atveža juodos spalvos maiÅ¡Ä ir sunkiai pakeldama jį padeda prie kitų gulinčių Å¡iukÅ¡lių maišų, padėjus juodÄ maiÅ¡Ä paima dar kitus maiÅ¡us ir visus nuneÅ¡a prie durų. Vėliau vaizdo įraÅ¡uose užfiksuota, jog visus prie durų padėtus Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡us iÅ¡neÅ¡a į laukÄ ant prekių iÅ¡krovimo rampos.

Matoma mergina, kuri paima Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡us gulinčius ant prekių iÅ¡krovimo rampos ir nuneÅ¡a juos Å¡iukÅ¡lių konteinerio link. IÅ¡neÅ¡usi visus Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡us ant rampos palieka ir nueina vienÄ juodos spalvos maiÅ¡Ä . Vaizdo įraÅ¡e matoma du žmonių siluetai tolimoje, vienas žmogus nueina link Å¡iukÅ¡lių konteinerio, o kitas eina link prekių iÅ¡krovimo rampos, arčiau priėjus matyti mergina, kuri sunkiai keldama juodÄ maiÅ¡Ä , paima maiÅ¡Ä nuo prekių iÅ¡krovimo rampos ir nuneÅ¡a jį Å¡iukÅ¡lių konteinerio link (3 t., b. l. 4–5). 2020 m. rugpjūčio 24 d. savanoriÅ¡ko daiktų dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pateikė vaizdo įraÅ¡Ä . 2020 m. rugsėjo 3 d. buvo atlikta vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ra.

Vaizdo įraÅ¡e 05:37:20 matyti, kad į automobilių stovėjimo vietÄ atvažiuoja mėlynos spalvos automobilis. Vaizdo įraÅ¡o 05:44:33 sekundę į automobilių stovėjimo vietÄ atvažiuoja juodos spalvos automobilis. Vaizdo įraÅ¡e matyti patalpa, kurioje yra seifas. 21:59:14 į patalpÄ Ä¯eina vyras, kuris atsisėda prie kompiuterio, pasideda juodos spalvos dėžė ant stalo. 22:01:30 minėtas vyras atsidaro seifÄ , tuomet atsidaro ant stalo padėta juodos spalvos dėžė ir skaičiuoja dėžėje esančius pinigus. 22:05:55 minėtas vyras padeda suskaičiuotus pinigus į seifÄ , jį uždaro ir iÅ¡eina iÅ¡ patalpos.

Vaizdo įraÅ¡e 06:47:27 į patalpÄ Ä¯einÄ moteris ir atidarinėja seifÄ . IÅ¡ seifo iÅ¡ima juodos spalvos dėžę ir padeda ant baltos spalvos stalo. Kitame vaizdo įraÅ¡e užfiksuota prie taromato matoma moteris. Vaizdo įraÅ¡e 22:59:55 matyti, kaip iÅ¡ patalpos į laukÄ iÅ¡eina dvi moterys. Vaizdo įraÅ¡e 23:03:46 taip pat užfiksuota kaip iÅ¡ patalpos į laukÄ iÅ¡einÄ trys asmenys, visi laukia stovi ir rÅ«ko. Vaizdo įraÅ¡o 06:46:33 sekundę į patalpÄ Ä¯einÄ penki asmenys. Vaizdo įraÅ¡o metu į patalpÄ Ä¯einÄ ir iÅ¡eina žmonės, į taromatÄ pridavinėja vienkartinių gėrimų pakuotės užstatui.

Kitame vaizdo įraÅ¡e taip pat užfiksuota kaip 22:59:56 iÅ¡ patalpos į laukÄ iÅ¡eina anksčiau minėtos moterys Nr. 2 ir Nr.

3. Vaizdo įraÅ¡e 23:03:05 iÅ¡ patalpos į laukÄ iÅ¡einÄ trys asmenys, visi laukia stovi ir rÅ«ko. Vaizdo įraÅ¡o 23:03:17 minėta moteris Nr. 3 Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡us iÅ¡neÅ¡a užeidama už vaizdo įraÅ¡e paminėto apmokėjimo už stovėjimo vietas aparato. Vaizdo įraÅ¡o 23:04:00 sekundę iÅ¡ pastato į laukÄ iÅ¡eina asmenys, visi sustoję rÅ«ko. Vaizdo įraÅ¡o 23:06:18 sekundę keturios moterys prie juodo stulpo ir prie raudonų plytų sienos pakeičia reklaminį stendÄ ir vaizdo įraÅ¡o 23:09:13 sekundę visi dingsta iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o.

Vaizdo įraÅ¡o 2020 m. liepos 6 d. 00:30:40 pasirodo moteris Nr. 4 vidutinio kÅ«no sudėjimo, tamsių plaukų, vilkinti juodos spalvos megztinį, juodas kelnes, avinti juodos spalvos batus ir apieÅ¡ko Å¡alia pastato esančias Å¡iukÅ¡lines. Vaizdo įraÅ¡as 2020 m. liepos 6 d. 20:32:45 baigiasi. Vaizdo įraÅ¡o metu į patalpÄ Ä¯einÄ ir iÅ¡eina žmonės, atsiskaitinėja už stovėjimÄ automobiliu aikÅ¡telėje (3 t., b. l. 23–26). III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ už vagystę atsako tas, kas pagrobė svetimÄ turtÄ (BK 178 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje konstatuota, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iÅ¡ asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba ji yra pasunkinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012, 2K-228/2013). Svarbu ir tai, kad veika kaip vagystė kvalifikuojama tuomet, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamÄ turtÄ ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais.

Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimÄ daiktÄ , numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavÄ , ir to nori. Kaltinamasis K. M. savo kaltės nepripažino. Anot K. M., ta įvykio diena buvo iÅ¡skirtinė, nes prieÅ¡Å¡ventinė, todėl buvo labai daug darbo, teko visur skubėti. Kuomet darbo pabaigoje suskaičiavo pinigus ir juos sudėjo į inkasavimo maiÅ¡elį, maiÅ¡elį ketino įdėti į seifÄ .

Nuklijavo juostelę, deÅ¡inėje laikė juostelę mėlynos spalvos ir toje pačioje rankoje laikė sukurtÄ inkasacijos maiÅ¡elį. Suspaudęs rankÄ neatleido juostelės, bet iÅ¡sprÅ«do maiÅ¡elis į Å¡iukÅ¡lių kibirÄ , lenkėsi link seifo ir pamatė, kad Å¡iukÅ¡lė yra likusi jo rankoje, ir iÅ¡metė jÄ . O kuomet 2020 m. liepos 6 d. atvyko inkasatorius, jam perdavė pinigu neperskaičiavęs maiÅ¡elių, nors ant protokolo ir pasirašė, todėl ir nepastebėjo, kad vieno trÅ«ksta.

Tokia K. M. iÅ¡kelta versija, kad jis inkasavimo maiÅ¡elį su 10 500 Eurų grynųjų pinigų į Å¡iukÅ¡lių dėžę iÅ¡metė atsitiktinai, laikytina tik jo paties pasirinkta gynybine versija, kurios nepatvirtina Å¡ioje baudžiamojoje byloje iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Kaip paaiÅ¡kino pats kaltinamasis, jis įvykio metu dirbo prekybos centre parduotuvės vadovo asistento pareigose, ir į jo pareigas įėjo taip pat ir rÅ«pintis seifu. Byloje iÅ¡klausius liudytojus nustatyta, kad įvykio dienÄ skaičiuodamas pinigus ir formuodamas inkasavimo maiÅ¡elį, kaltinamasis pažeidė taip vadinamÄ â€žketurių akių“ principÄ , ir atlikdamas seifo procedÅ«ras nepasikvietė antro darbuotojo, nes, kaip nurodė K.

M., taip parduotuvėje buvo daroma, o be to, visi kiti tuo metu buvo užimti. Tokie kaltinamojo teiginiai paneigiami teisme apklaustos liudytojos A. D. parodymais, kur ji paaiÅ¡kino, kad yra UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ regiono vadovė, jos pareigoms priklauso LIDL parduotuvių administravimas, veiklos kontrolė. Inkasavimo procedÅ«ra LIDL parduotuvėse vyksta 2 kartus dienoje, kuomet sukuriamas inkasacinis maiÅ¡elis. Taip pat 2 kartus per savaitę (pirmadieniais ir ketvirtadieniais) atvyksta saugos tarnybos ,,G4S Lietuva" inkasatoriai, kurie vykdo pinigų inkasavimÄ .

Už seifÄ atsakingi tik vadovas, pavaduotojas, arba asistentas, kurie turi kodus ir kuriais gali atsirakinti seifÄ , todėl inkasavimÄ vykdo konkrečiÄ pamainÄ atsakingas vadovas, pavaduotojas arba asistentas. Daugiau niekas iÅ¡ asmenų neturi prieigos prie seifo, kuris laikomas parduotuvėje esančiame ofise. Å i liudytoja patvirtino, kad 2020 m. liepos 3 d. už inkasavimo procedÅ«ras atsakingas buvo K. M., kadangi jis buvo parduotuvės „Lidl“ vadovaujančiose pareigose, bei jis turėjo pareigÄ teisingai atlikti seifo procedÅ«ras bÅ«tent „keturių akių“principu, ko nepadarė.

Be to, perduodamas atvykusiam inkasatoriui inkasacijos maiÅ¡elius, K. M., anot liudytojos A. D., privalėjo suskaičiuoti inkasacijos maiÅ¡elius vienetais, jų skaičių sutikrinti su atspausdintu inkasavimo protokolu, kurį pasiraÅ¡o, tačiau to nepadarė. Tokius bÅ«tinus atlikti standartinius veiksmus, susijusius su seifo ir inkasavimo procedÅ«romis, tapačiai patvirtino teisme liudytojomis apklaustos D. J., L. C., M. J., J. S., I. M., E. S., M. Ž., I. P., kurios nurodė, kad visada Å¡ios procedÅ«ros atliekamos „keturių akių“ principu, be to, inkasatoriui perduodant inkasavimo maiÅ¡elius, juos reikia perskaičiuoti ir sutikrinti pagal protokolÄ perduodamų maiÅ¡elių kiekį, tuomet inkasavimo protokolÄ pasiraÅ¡yti.

Liudytoja apklausta I. P. parodė, kad nežino, kodėl įvykio dienÄ K. M. pinigus skaičiavo vienas ir nepasikvietė kito darbuotojo, taip pat nežino, kodėl jis nesutikrino inkasavimo maiÅ¡elių skaičiaus. Nors kaltinamasis teigė, kad jam trÅ«ko patirties, tačiau, kaip seka iÅ¡ liudytojų A. D., V. Å ., A. K., K. M. turėjo pakankamÄ Ä¯dirbį savo užimamoms pareigoms ir buvo apmokytas, kaip reikia teisingai atlikti tiek seifo, tiek inkasavimo procedÅ«ras. Be to, virÅ¡ apklausti liudytojai (o taip pat ir liudytojai L.

C., M. J., M. Ž.) patvirtino, kad darbiniame ofiso kompiuteryje parduotuvėje visada buvo prieinamos visų darbinių veiksmų atlikimo rašytiniai algoritmai ir instrukcijos, tad parduotuvės personalas turėjo galimybę taip pat ir savarankiškai pagilinti savo žinias. Taigi, paneigtini K. M. parodymai dalyje, kad jis nebuvo tinkamai apmokytas inkasavimo ir seifo procedūrų. Peržiūrėjus teisme vaizdo įrašus nustatyta, kad viename iš jų matomas 2020 m. liepos 3 d. įrašas parduotuvės vidaus patalpose esančio kabineto (ofiso), kurioje yra ir seifas.

Å io įraÅ¡o metu matoma, kaip prie stalo sėdėdamas K. M. vienas suformuoja inkasavimo maiÅ¡elį ir jį iÅ¡meta į Å¡iukÅ¡lių kibirÄ . Å is įraÅ¡as paneigia kaltinamojo teiginius, kad jam netyčia iÅ¡ rankos iÅ¡slydo inkasavimo maiÅ¡elis tiesiai į Å¡iukÅ¡lių dėžę. Nors K. M. nurodė, kad jis automatiÅ¡kai iÅ¡metė vietoj nuplėštos juostelės pinigus, tačiau tokie kaltinamojo teiginiai stokoja logikos, kadangi, kaltinamasis pinigus automatiÅ¡kai turėjo padėti bÅ«tent į seifÄ - iÅ¡ vienos pusės, o iÅ¡ kitos pusės - tÄ vakarÄ jis formavo tik vienÄ inkasavimo maiÅ¡elį, taigi, tik vieno veiksmo atlikimas negali bÅ«ti atliekamas automatiÅ¡kai.

Vaizdo įraÅ¡e užfiksuoti K. M. judesiai įdedant inkasacinį maiÅ¡elį į Å¡iukÅ¡lių kibirÄ pirmu judesiu, ir dar jį gilyn pagrÅ«dant staigiu, trumpu antru judesiu, neatrodo kaip jo klaida ar iÅ¡siblaÅ¡kymas, o prieÅ¡ingai, kaip tikslingas judesys inkasacinį maiÅ¡elį nugrÅ«sti į Å¡iukÅ¡liadėžės dugnÄ paslepiant jį, kad vos tik atidarius Å¡iukÅ¡liadėžę, iÅ¡ pirmo žvilgsnio maiÅ¡elis nebÅ«tų pastebėtas. Taigi, netrukus į kabinetÄ užėjusi I. P., paima Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡Ä iÅ¡ Å¡iukÅ¡iadėžės, ir jį iÅ¡neÅ¡a, liudytojos teigimu, greičiausiai į Å¡varos kampÄ .

Å ioje vietoje vėlgi pažymėtina, kad visi parduotuvės darbuotojai žinojo, kad patalpos yra filmuojamos, tÄ Å¾inojo ir K. M.. Jis gi, taip pat žinojo ir nefilmuojamas parduotuvės vietas, prie kurių priskiriamas iÅ¡ dalies ir Å¡varos kampas. Taigi, kaltinamasis turėjo realiÄ galimybę iÅ¡sineÅ¡ti maiÅ¡Ä su pinigais į asmenines patalpas, ir tokiu bÅ«du, persidėti viskÄ Ä¯ savo asmeninius daiktus (į asmeninį krepšį), juo labiau, kad viename iÅ¡ to įvykio dienos vaizdo įrašų ir matyt, kaip po darbo iÅ¡ parduotuvės su kurpine iÅ¡eina K.

M.. Svarbu ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių K. M. teiginius, kad pinigai buvo iÅ¡vežti su Å¡iukÅ¡lėmis. Paminėtuose teisme peržiÅ«rėtuose įraÅ¡uose užfiksuota, kaip Å¡iukÅ¡les neÅ¡a įvairÅ«s parduotuvės darbuotojai. Pastebėtina, kad parduotuvėje pagal vidaus tvarkÄ Å¡iukÅ¡les gali neÅ¡ti bet kuris darbuotojas, taigi, nieko nebÅ«tų nustebinęs ir pats K. M. su Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡u rankose. Liudytojos R. J. ir E. G. parodė, kad Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡ai parduotuvėje surenkami vakare, visi dedami į vienÄ maiÅ¡Ä , tada iÅ¡neÅ¡ami ant rampos ir į Å¡iukÅ¡lių konteinerį.

Tačiau nei vienas teisme apklaustas liudytojas taip ir nesugebėjo tiksliai paaiÅ¡kinti, kodėl vienas iÅ¡ maišų taip ir liko stovėti prie rampos, o vėliau buvo tik nuneÅ¡tas prie konteinerio. Kaip teisme patvirtino liudytoja A. D., visos parduotuvės kameros iÅ¡tisai nebuvo peržiÅ«rėtos, nes tam nebuvo fizinių ir techninių galimybių, kadangi įvykis parduotuvės vidaus tyrime pradėtas tirti praėjus 20 dienų. Tačiau bÅ«tent virÅ¡ paminėtÄ Ä¯vykį užfiksavusios stebėjimo kameros vaizdo įraÅ¡as buvo parodytas į darbÄ iÅ¡kviestam K.

M., susitikime dalyvavo A. D., A. K., V. Å .. Liudytojas A. K. teisme parodė, kad po parodyto vaizdo įraÅ¡o, K. M. susigraudino, verkė ir prisipažino kaltę, tačiau vėliau savo kaltę ėmė neigti. Nors K. M. aiÅ¡kino, kad tuo metu patyrė spaudimÄ prisiimti kaltę, tačiau tokie kaltinamojo teiginiai paneigiami visų liudytojų parodymais, kad jie neturėjo jokių prieÅ¡iÅ¡kų santykių ar nusistatymo prieÅ¡ K. M.. Be to, teisme liudytojas V. Å . parodė, kad tuo metu dar nebuvo pradėjęs realiai vadovauti parduotuvei, todėl neturėjo jokių santykių su K.

M., su kuriuo buvo bendrauta labai korektiÅ¡kai. Liudytojas A. K. taip pat patvirtino, kad buvo ne grasinta ar reikalauta, o pasiÅ«lyta K. M. atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Kaip teisme nurodė liudytoja A. D., gerokai vėliau K. M. pats skambino ir teiravosi dėl žalos atlyginimo. Pažymėtina ir tai, kad, kaip seka iÅ¡ liudytojų parodymų, parduotuvės darbo grafikas buvo planuojamas trims savaitėms į priekį bei tokia informacija atspausdinta ant lapo pakabinama visiems parduotuvės darbuotojams matomoje vietoje, apie pamainų laikÄ iÅ¡ anksto žinojo visas ten dirbantis personalas, taigi, K.

M., žinojo ir tai, kad 2020 m. liepos 3 d. į seifÄ neįdėjus suformuoto inkasavimo maiÅ¡elio su pinigais, bÅ«tent jis pats atliks artimiausiÄ numatytÄ pinigų inkasacijÄ su saugos tarnyba UAB ,,G4S Lietuva“, tokiu bÅ«du, jau žinodamas, kad maiÅ¡elio trÅ«ksta, turės galimybę šį trÅ«kumÄ nuslėpti. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, 2020 m. liepos 6 d. sukurtÄ inkasacijos protokolÄ pasirašė K. M.. Patikrinus inkasacijos protokolÄ ir inkasacijos čekį, nustatyta, kad inkasacinis maiÅ¡elis Nr. EU4249650 nebuvo perduotas inkasatoriui, kadangi inkasacijos protokole Nr. 53 yra nurodyti atitinkamu laikotarpiu sukurti inkasaciniai maiÅ¡eliai su numeriais, o inkasatoriaus lydraščio čekyje nurodomi visi inkasatoriaus nuskanuoti inkasaciniai maiÅ¡eliai su jų numeriais ir pinigų sumomis, tačiau bÅ«tent Å¡iuo atveju protokole buvo nurodyta, kad inkasacinis maiÅ¡elis Nr. EU4249650 buvo sukurtas, tačiau ,,G4S Lietuva“ lydraščio čekyje jo nebuvo pažymėta.

Taigi, akivaizdu, kad saugos tarnyba ,,G4S Lietuva“ inkasavimo maiÅ¡elio Nr. EU4249650 negavo. Teisme apklaustas liudytojas M. B. parodė, kad vykdant inkasacijÄ , atsiveža antrÄ raktÄ nuo seifo, ir seifas yra atrakinamas, inkasavimo maiÅ¡eliai sudedami ant ofiso stalo, ir darbo kompiuteryje parduotuvės darbuotojas mato, kiek turi bÅ«ti inkasavimo maiÅ¡elių, o inkasatorius tokios informacijos nemato. Jie abu sutikrina sumas, jeigu jos sutampa, tuomet pasiraÅ¡o protokolÄ . Inkasatorius žiÅ«ri į savo aparatÄ , o parduotuvės darbuotojas žiÅ«ri į savo kompiuterį, ir taip tikrina sumas.

Å ioje vietoje atkreiptinas dėmesys, kad K. M. atvykusiam inkasatoriui perduoti turėjo ne itin didelį skaičių ar sunkiai suskaičiuojamÄ kiekį inkasacinių maiÅ¡elių, o tik 8 jų vienetus, tačiau perdavė 7 vienetus, taigi, trÅ«kumas buvo matomas akivaizdžiai jau Å¡ios inkasavimo procedÅ«ros metu, tačiau kaltinamasis jos neiÅ¡taisė. Toks K. M. elgesys rodo buvus kaltinamojo kryptingÄ tyčiÄ pagrobti svetimus pinigus. Be to, kaip seka iÅ¡ liudytojos A. D. parodymų, vadovaujantis personalas (kuriam buvo priskiriamas ir K.

M.) turi sutikrinti protokolÄ su inkasacijos lydraščiu, kurį atspausdino inkasatorius, inkasavimo maiÅ¡eliai turi sutapti su lydraÅ¡tyje esančiais maiÅ¡eliais. Minėta suma nesutiko, bet K. M. vis tiek pasirašė ant inkasacijos protokolo ir lydraščio. K. M. pasirašė protokolÄ ir lydraÅ¡tį, nors parduotuvės taisyklės ir nustatytas inkasavimo procesas reikalauja, kad bÅ«tų sutikrinti tie du dokumentai, kas reiÅ¡kia, kad jis turėjo realiÄ galimybę pamatyti, jog trÅ«ksta maiÅ¡elio, tačiau nepamatė, nieko nepasakė ir nepranešė vadovybei.

Jeigu asmuo pamato neatitikimÄ , jis turi iÅ¡ karto informuoti parduotuvės vadovÄ ir regiono vadovÄ . Taigi, Å¡ios aplinkybės tik patvirtina K. M. tyčios pagrobti svetimÄ turtÄ turinį, t.y. K. M. puikiai suprato, kur ir kokiomis aplinkybėmis buvo iÅ¡mestas (įdėtas) į Å¡iukÅ¡lių dėžę, o realiai - pagrobtas, vienas inkasavimo maiÅ¡elis su 10 500 Eurų grynųjų pinigų, jis suprato, kad jau yra užvaldęs svetimÄ daiktÄ â€“ pinigus, bei numatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvė Å¡ių pinigų neteks, o K.

M. šį turtÄ turės kaip nuosavÄ , ir to siekė, kadangi, net ir iÅ¡kilus galimybei iÅ¡taisyti, kaip pats kaltinamais teigia padarytÄ automatinę klaidÄ , to nepadarė, ir pasirašė ant klaidingo inkasacijos protokolo ir lydraščio, taigi, sÄ moningai nuslėpė inkasavimo dokumentuose užfiksuotus pinigų neatitikimus, apie tai neinformuodamas savo vadovybės. Paneigtini K. M. teiginiai, kad įvykio diena buvo iÅ¡skirtinė diena, kadangi, kaip teisme nurodė tÄ dienÄ dirbę apklausti liudytojai R.

J., I. P., tai buvo paprasta diena, niekuo neiÅ¡siskyrusi iÅ¡ kitų, o liudytojas V. Å . parodė, kad penktadienio vakaras nėra pats intensyviausias darbo laikas, pagal intensyvumÄ yra 4-5 vietoje. Analizuojamoje situacijoje taip pat pažymėtina ir tai, kad, kaip seka iÅ¡ liudytojų A. K., J. S., I. M. parodymų, (duomenys neskelbtini) esančioje „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje buvo ganėtinai analogiÅ¡kas įvykis, kuomet J. S. iÅ¡metė UAB “ (duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus į Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡Ä ir jį iÅ¡nešė į konteinerį, tačiau pinigų buvo pasigesta labai greitai, jie itin operatyviai buvo surasti bei sugrÄ Å¾inti.

Dėl paminėto atvejo nebuvo atlikta iÅ¡samaus vidinio parduotuvės tyrimo bei nebuvo nubaustų už tai asmenų (teismas tokių duomenų neturi). Å ioje byloje nagrinėjamo įvykio metu, toje pačioje parduotuvėje dirbo tiek ta pati J. S., tiek ir K. M., kas suponuoja iÅ¡vadÄ , jog nebaudžiamumo suvokimas kaltinamajam suteikė drÄ sos pasielgti prieÅ¡ingai UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesams, o taip pat ir teisei prieÅ¡taraujančiais nusikalstamais veiksmais. Taigi, iÅ¡klausius teisme kaltinamojo, visų liudytojų parodymų, peržiÅ«rėjus kompaktinius diskus su vaizdo įraÅ¡ais, įvertinus byloje esančius apžiÅ«ros protokolus, bei kitÄ surinktÄ ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtÄ medžiagÄ , teismas sprendžia, jog Å¡ioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, bÅ«tent kaltinamasis K.

M. ofiso patalpoje, dirbdamas parduotuvės vadovo asistentu ir bÅ«damas materialiai atsakingas už darbdavio jam perduotų materialinių vertybių iÅ¡saugojimÄ , suruošė inkasacijos maiÅ¡elį Nr. EU4249650, į kurį įdėjo 10 500 Eur, inkasacijos maiÅ¡elio su inkasuotais pinigais neįdėjo į seifÄ , neperdavė inkasuojančiai saugos tarnybai UAB „G4S Lietuva“, o tyčia padėjo į Å¡iukÅ¡lių dėžę, kuri yra jo kabinete prie darbo stalo, tokiu bÅ«du slaptai, niekam nematant, pagrobė svetimÄ UAB ,,Lidl Lietuva" priklausantį turtÄ - pinigus 10 500 Eur., padarydamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 10 500 Eur turtinę žalÄ .

Darydamas tokias iÅ¡vadas, teismas įvertina ne tik teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ ir jÄ sieja, vertina tarpusavyje, bet ir atkreipia dėmesį į tiek K. M. įvykio metu eitas pareigas parduotuvėje, tiek jo iÅ¡dirbtÄ laikÄ ir vertina tai kaip pakankamÄ laiko tarpÄ puikiai susipažinti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės vidaus darbo specifika bei jo pareigybei priskiriamomis iÅ¡skirtinėmis procedÅ«romis, tokiomis, kaip seifas ir inkasavimas, su kaltinamojo kruopščiai paruoÅ¡tu planu bei detaliai apgalvota versija dėl automatinio pinigų iÅ¡metimo į Å¡iukÅ¡lių kibirÄ , pasinaudojimu tam tikromis parduotuvės vidaus tvarkos tuo metu buvusiomis spragomis, bei itin tikėtina, siekiant iÅ¡spręsti finansinius rÅ«pesčius dėl priklausomybės nuo azartinių loÅ¡imų, dėl ko asmuo pasiryžo ne tik suplanuoti, bet ir įvykdyti aptariamÄ vagystę.

Taigi, K. M. pagrobė „Lidl“ priklausantį turtÄ , nes jis tyčia, neteisėtai, prisidengdamas automatinio pinigų iÅ¡metimo į Å¡iukÅ¡lių kibirÄ versija, kuri paneigta aukščiau aptartais argumentais, neatlygintinai užvaldė svetimÄ turtÄ - pinigų inkasavimo maiÅ¡elį, įdėdamas jį ne į seifÄ , o į Å¡iukÅ¡lių kibirÄ , ir nors turėjo galimybę inkasavimo procedÅ«ros su saugos tarnyba ,,G4S Lietuva“ metu iÅ¡taisyti nustatytus pinigų trÅ«kumus, tačiau to nepadarė ir nutylėjo, tokiu bÅ«du galutinai atėmė iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu (pinigais).

Kaltinamasis K. M. veikė tiesiogine tyčia, jis suvokė savo nusikalstamai pavojingų veiksmų pobÅ«dį, jog slaptai paima svetimÄ jam nepriklausantį turtÄ - pinigus, numatė, kad dėl to bus padaryta žala turto savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir to siekė. Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visetu, jo įvykdyta veika atitinka BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikų kvalifikacijÄ , bei įrodyta aukščiau iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

IV. Bausmės skyrimo motyvai Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje iÅ¡dėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltės formÄ , veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. K. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas baigtas.

Vertinant kaltinamojo asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog jis yra teisiamas pirmÄ kartÄ , administracine tvarka nebaustas ( 3 tomas b.l. 153), psichiatrinis gydymas, įskaita - neregistruotas ( 3 tomas b.l. 160), priklausomybės ligų gydymas, įskaita Priklausomybės ligų gydymas, įskaita - konsultuotas ir gydytas Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nuo 2017-01-27 dėl patologinio potraukio azartiniams loÅ¡imams. 2020-11-23 Valstybinės teismo Psichiatrijos tarnybos specialisto iÅ¡vadoje Nr. 93TPK-1348/2020 nustatyta, kad K.

M. nėra pagrindo (netikslinga) skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (3 tomas b.l. 157-159). Jis dirba, turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , yra jauno amžiaus. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumÄ , siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimÄ , bei įvertinus kaltinamojo K.

M. elgesį, jį charakterizuojančias aplinkybes, teismas mano, kad Å¡iuo konkrečiu atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ , kurios trukmė skiriama įvertinus tiek nusikalstamos veikos įvykdymo, tiek kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis, neskiriant kaltinamajam intensyvios priežiÅ«ros, skiriant tarpusavyje suderintus įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį. V. Dėl proceso iÅ¡laidų Civilinio ieÅ¡kovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas advokatas Audrius Pėstininkas teismui pateikė duomenis, jog civiliniam ieÅ¡kovui „(duomenys neskelbtini)“ suteikė teisnių paslaugų už 3200 eurų sumÄ , kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo.

Prie praÅ¡ymo pateikti dokumentai, t.y. PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų, suteiktų teisinių paslaugų ataskaitų ir banko pavedimo iÅ¡rašų kopijos, iÅ¡ kurių matyti, kad civilinis ieÅ¡kovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 3200 eurų dydžio iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Atsižvelgus į baudžiamosios bylos sudėtingumÄ , teisiamuosiuose posėdžiuose apklaustų liudytojų skaičių, į tai, kad visuose vykusiuose teisiamuosiuose posėdžiuose ne tik dalyvavo civilinio ieÅ¡kovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas advokatas Audrius Pėstininkas, tačiau ir aktyviai uždavinėjo klausimus teismo apklausiamiems proceso dalyviams, teismo manymu, civilinio ieÅ¡kovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtos iÅ¡laidos teisinėms paslaugoms buvo pagrįstos bÅ«tinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimÄ , todėl 3200 eurų pripažintinos proceso iÅ¡laidomis, kurios iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ K.

M.. VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai K. M. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo skirta kardomoji priemonė. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas (3 tomas b.l. 7), kietasis diskas su vaizdo medžiaga (3 tomas b.l. 178), esantys bylos medžiagoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 272 straipsniu, 276 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsnis, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, nusprendžia :

K. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimÄ 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, be intensyvios priežiÅ«ros, paskiriant įpareigojimus: -neatlygintinai iÅ¡dirbti 90 valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį iÅ¡dirbant ne mažiau kaip po 10 valandų; - dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

IÅ¡ K. M. priteisti civilinio ieÅ¡kovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 3200,-(tris tÅ«kstančius du Å¡imtus) eurų už advokato suteiktas teisines paslaugas. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas (3 tomas b.l. 7), kietasis diskas su vaizdo medžiaga (3 tomas b.l. 178), esantys bylos medžiagoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka skundÄ paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus (iÅ¡aiÅ¡kinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi bÅ«ti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų bÅ«ti nagrinėjamas raÅ¡ytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Sigita Meškauskienė