Legislator Case Law & Legislation
7f04b871-bc26-4d2e-b356-c0ec609256fc AI generated

7f04b871-bc26-4d2e-b356-c0ec609256fc · Vilniaus regiono apylinkės teismas

Case Number 7f04b871-bc26-4d2e-b356-c0ec609256fc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui praÅ¡ymÄ reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme. Padavus praÅ¡ymÄ reikalaujant surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

Legislator headnote

AI generated

7f04b871-bc26-4d2e-b356-c0ec609256fc · Vilniaus regiono apylinkės teismas: S. jo neklausė, sakė, kad A. S. jam ne tėvas. Tada A. S. grasino, kad atims telefonÄ . Taip tildyti A. S. A. S. į jų kambarį buvo atėjęs dar gal du kartus, bet A. S. toliau kalbėjo telefonu ir kažkÄ Å¾aidė. Jau prieÅ¡ pat vidurnaktį jie ruošėsi eiti miegoti, tai A. S. kalbėti telefonu išėjo į virtuvę. Jie patys kurį laikÄ dar liko kambaryje. Neužilgo ji iÅ¡ virtuvės iÅ¡girdo A. S. Å¡auksmÄ â€žO. gelbėk“. Tada ji iÅ¡ kambario nubėgo į virtuvę.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. e1-338-880/2021 Proceso Nr. 1-01-1-50379-2020-1 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.4. VILNIAUS REGIONO apylinkės teismas Teismo baudžiamasis įsakymas LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 1 d. Å irvintos Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų teisėjas Linas Zinkevičius teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo prokuroro pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje: A. S., (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs prokuroro pareiÅ¡kimÄ , n u s t a t ė: A. S. muÅ¡damas sukėlė Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ , o bÅ«tent: A. S. 2020 m. gruodžio 27 d. apie 23.58 val. bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,75 promilės neblaivumas) namuose (duomenys neskelbtini) tyčia vienÄ kartÄ ranka trenkė savo broliui A. S. į veidÄ bei rankomis sugriebęs kaklÄ brolį prispaudė prie skalbimo maÅ¡inos, tokiais veiksmais sukeldamas jam fizinį skausmÄ . Å iais veiksmais A. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. S. kaltu prisipažino ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis nevedęs, kartu su savo motina gyvena jai skirtame socialiniame bÅ«ste (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena jauniausias brolis A. S. bei sesuo O. J.. Jis pats dirba pagal verslo liudijimÄ vidaus apdailininku, tačiau Å¡iuo metu dėl karantino savo veiklÄ sustabdęs. Darbus atlieka visoje Lietuvoje ir todėl namuose bÅ«na retai. 2020 m. gruodžio 27 d. jis maždaug 10 val. išėjo iÅ¡ namų ir namo grįžo apie 17 val. Kas vėliau vyko namuose nelabai prisimena, nes buvo neblaivus.

Jam atrodo, kad jis grįžęs labai greitai nuėjo miegoti, nebent dar kÄ užvalgė. Bute, kur visi gyvena, yra du kambariai. Su broliu jie miega atskiruose kambariuose. Kada ir dėl ko jis atsikėlė neprisimena, tik žino, kad nakties metu tarp jo ir brolio buvo įvykęs kažkoks konfliktas. Pamena, kad iÅ¡ brolio atiminėjo telefonÄ . Brolis telefonu nuolat bendrauja su kitu broliu ir sÅ«nėnu ir jie nuolat žaidžia kažkokius internetinius žaidimus. Greičiausiai, kad A. S. jam trukdė ir jis telefonÄ norėjo atimti.

Neneigia, kad broliui galėjo suduoti ar kažkÄ padaryti atiminėjant telefonÄ , bet konkrečiai to neprisimena. Å iaip su broliu sutaria gerai. Visi konfliktai su juo bÅ«na nebent dėl tų naktinių žaidimų. Dėl įvykusio konflikto su broliu jis gailisi, brolio atsipraÅ¡ys (b.l. 87-89). Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymÄ S. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. gruodžio 27 d. visÄ dienÄ kartu su Å¡eimos nariais buvo namuose. Apie 17 val. namo grįžo neblaivus sÅ«nus A. S., kuris namuose rėkavo, šūkavo ir kabinėjosi.

Apie 23.58 val. A. S. kibo prie kito jos sÅ«naus A. S., kuris yra dar nepilnametis. Ji iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , kuris vyko virtuvėje. Atėjęs sÅ«nus A. S. paaiÅ¡kino, kad A. S. trenkė jam per veidÄ , į kairę pusę, buvo prispaudęs prie skalbimo maÅ¡inos. Ji įvykio nematė, nes buvo kitame kambaryje ir žiÅ«rėjo televizorių. Namuose taip pat buvo jos dukra O. J., kuri konflikto metu atbėgusi iÅ¡ kito kambario, liepė A. S. pasitraukti nuo A. S.. SÅ«nus A. S. pats paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu ir paaiÅ¡kino kas nutiko.

SÅ«nus buvo apžiÅ«rėtas GMP - jam nustatė veido sumuÅ¡imÄ . Ji, kaip mama, tikrai nenori, kad tokie konfliktai namuose kartotųsi. Konflikto metu A. S. buvo neblaivus. Ji nenori, kad apie įvykusio konflikto aplinkybes jos sÅ«nus A. S. bÅ«tų apklausiamas, nes viskas jau pasimirÅ¡o, broliai susitaikę. A. S. buvusio konflikto neneigia, taip pat parodymus davė dukra O. J.. A. S. apie konfliktÄ buvo pasakojęs į namus atvykusiems policijos pareigÅ«nams ir mano, kad to pakanka priimti sprendimui A. S. atžvilgiu.

Tikisi, kad tai jam bus pamoka ir jis daugiau prieÅ¡ brolį rankos nekels (b.l. 30-31, 33-34). Liudytoja O. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. gruodžio 21 d. iÅ¡ Vilniaus atvažiavo pasisvečiuoti pas savo mamÄ S. S., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu su mama dar gyvena jos broliai A. S. ir A. S., bei sesuo. 2020 m. gruodžio 27 d. vakare ji buvo namuose ir su visais žiÅ«rėjo kambaryje televizorių. Namuose nebuvo tik A. S.. Jis nuo ryto buvo kažkur išėjęs. Namo jis grižo gal apie 20 val. ir buvo stipriai girtas.

Tik grįžęs jis nuėjo į kitÄ kambarį ir atsigulė lovon. A. S. tuo metu buvo kambaryje prie jų ir jau tada jis telefonu kalbėjo su Ispanijoje gyvenančiu broliu bei žaidė kažkokį žaidimÄ . Kalbėjo jis gana garsiai ir net jie jo prašė kalbėti kiek tyliau ir netrukdyti žiÅ«rėti televizorių. Galima sakyti, kad jis jų neklausė ir toliau gana garsiai telefonu bendravo su broliu. Praėjus maždaug pusvalandžiui pas juos į kambarį atėjo A. S.. Jis A. S. liepė nustoti garsiai kalbėti, sakė, kad jis trukdo miegoti.

A. S. jo neklausė, sakė, kad A. S. jam ne tėvas. Tada A. S. grasino, kad atims telefonÄ . Taip tildyti A. S. A. S. į jų kambarį buvo atėjęs dar gal du kartus, bet A. S. toliau kalbėjo telefonu ir kažkÄ Å¾aidė. Jau prieÅ¡ pat vidurnaktį jie ruošėsi eiti miegoti, tai A. S. kalbėti telefonu išėjo į virtuvę. Jie patys kurį laikÄ dar liko kambaryje. Neužilgo ji iÅ¡ virtuvės iÅ¡girdo A. S. Å¡auksmÄ â€žO. gelbėk“. Tada ji iÅ¡ kambario nubėgo į virtuvę.

Tuo metu A. S. brolį viena ranka laikė už sprando ir taip A. S. spaudė prie skalbimo maÅ¡inos. A. S. jau verkė. Ji A. S. liepė paleisti brolį ir jis jį paleido. Tada A. S. basas iÅ¡bėgo į laukÄ kviesti policijos. Jau ir tada ant A. S. kairės pusės veido matėsi paraudimas, kurio iki tol nebuvo. Policijai paskambino pats A. S.. Jis tikrai buvo iÅ¡sigandęs, po įvykio gana ilgai verkė. Å iaip A. S. su A. S. sutaria tikrai gerai, abu be reikalo nekonfliktuoja. IÅ¡gėręs A. S. bÅ«na ramus, visada eina miegoti.

Taip gavosi, kad garsiai kalbėdamas A. S. jį tiesiog sunervino ir kilo toks konfliktas. Jie abu susitaikę, bendrauja. Pats A. S. konflikto neprisimena, nes kitÄ dienÄ grįžęs iÅ¡ areÅ¡tinės mamos klausinėjo, kas konkrečiai buvo įvykę (b.l. 56-58). Policijos pareigÅ«nės M. B. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2020 m. gruodžio 27 d. apie 23.59 val. dirbant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiuoju patruliu T. Å . gavo Vilniaus apskr. VPK OVS budėtojo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini), pranešėjÄ ((duomenys neskelbtini)m.) muÅ¡a brolis ((duomenys neskelbtini)m.).

Atvykus nurodytu adresu, lauke pasitiko pranešėjas A. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiÅ¡kino, kad jam bÅ«nant buto virtuvėje ir kalbant telefonu su broliu M. S., kuris gyvena užsienyje, atėjo neblaivus brolis A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir trenkė į veido sritį vienÄ kartÄ (kairę pusę), tada sugriebė už kaklo ir prirėmė prie skalbimo maÅ¡inos. Namuose buvo sesuo O. J., kuri atėjo ir pasakė A. S., kad Å¡is pasitrauktų. Atvykusi GMP brigada 0819 apžiÅ«rėjo A. S., nustatė veido sumuÅ¡imÄ .

A. S. nustatytas 2,75 prom. neblaivumas. Telefonu per programėlę „messender“ susiskambinta su M. S., kuris paaiÅ¡kino, kad matėsi, kaip A. S. trenkė broliui per veidÄ , vėliau telefonas nukrito ant žemės, kas toliau vyko nebematė (b.l. 1). A. S. praneÅ¡imas registruotas Policijos registruojamų įvykių registre ROÄ®K (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-13). Ä®vykio vietos apžiÅ«ros metu darytoje fotografijoje fiksuotas A. S. veido kairės pusės sužalojimas (b.l 23). Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad ant A.

S. veido matosi sutinimas prie kairės akies, yra nedidelė hematoma. Preliminari diagnozė - akies voko ir periokulinės srities sumuÅ¡imas (b.l. 52-53). 2020 m. gruodžio 27 d. 00.34 val. alkoholio kiekio matuokliu A. S. nustatytas 2,75 promilių neblaivumas (b.l. 68). Kaltinamojo A. S. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo įrodyta jo prisipažinimu, S. S., ir O. J. parodymais, policijos pareigÅ«nės M. B. tarnybiniu praneÅ¡imu, Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolu ir fotonuotraukomis, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele, alkoholio matuoklio parodymų duomenimis, t. y. yra įrodyta, kad jis muÅ¡damas sukėlė Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ .

Atsižvelgiant į tai, jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui be bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Teismas, skirdamas bausmę A. S., atsižvelgia į tai, kad jis padarė vienÄ tyčinę baigtÄ nusikalstamÄ veikÄ Å¾mogaus sveikatai, priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai. Byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad A. S. teistas vienÄ kartÄ , administracine tvarka baustas 4 kartus, galiojančių nuobaudų neturi (b.l. 65), nedirba ir Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja. Byloje nėra duomenų apie jo gydymÄ si psichiatrinėse ligoninėse ar įraÅ¡ymÄ Ä¯ priklausomybės ligų įskaitÄ .

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes teismas daro iÅ¡vadÄ , kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. S. už padarytÄ nusikaltimÄ paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar paÅ¡alina padarytÄ Å¾alÄ , jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokiÄ Å¾alÄ atlyginti ar paÅ¡alinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalis).

Žala byloje padaryta nebuvo, todėl byla gali bÅ«ti užbaigiama suraÅ¡ant teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ . Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka praneÅ¡us A. S. apie galimybę užbaigti procesÄ teismo baudžiamuoju įsakymu, jis sutiko su proceso užbaigimu tokia forma ir siÅ«loma bausme (b.l. 93, 95). Nukentėjusysis A. S. ir jo atstovė S. S. apie sprendimÄ užbaigti procesÄ teismo baudžiamuoju įsakymu informuoti (b.l. 96). Remiantis BK 641 straipsniu, bausmė A.

S. sumažinama trečdaliu. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 421 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : A. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimÄ 2 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, A. S. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimÄ 1 metams 4 mėnesiams be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant neatlygintinai iÅ¡dirbti 150 val. sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinės organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir uždraudžiant vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, A. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose. Ä®pareigojimas turi bÅ«ti įvykdytas per bausmės laikÄ . Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2020-12-28 d. 00.34 val. iki 2020-12-28 d. 15.17 val. Ä®siteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, A. S. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti.

Išaiškinti A. S., kad:

1. Kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui praÅ¡ymÄ reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme.

2. Padavus praÅ¡ymÄ reikalaujant surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. IÅ¡nagrinėjus bylÄ teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautÄ praÅ¡ymÄ , teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naujÄ bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Teisėjas Linas Zinkevičius