7eff17db-54a3-41c4-b2b2-03acc55697f7 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-868-121/2010

Bylos proceso Nr.3-61-3-00050-2010-1

                                             Â

Procesinio sprendimo kategorija 9.1, 9.8.1. 74Â

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

           Â

Vilnius                                                                                                    Â

2010 m. balandžio 6d.

Â

              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Rositos Patackienės, Nijolės Å idagienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mildos Vainienės, sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovui G. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos L. K. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo- Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl sprendimų panaikinimo, Â

           Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,Â

           n u s t a t ė:

     pareiškėja prašo panaikinti

Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau-MGK) 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ Nr. S-402 (7-374/2009), Valstybinės mokesčių

inspekcijos prie Lietuvos

Respublikos finansų ministerijos (toliau-VMI) 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimÄ Nr. 68-281 ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos

(toliau-Kauno AVMI) 2009 m. liepos 20 d. sprendimÄ Nr. (04)-K3-204 dėl patikrinimo akto tvirtinimo, o nepatenkinus praÅ¡ymoatleisti L.

K. nuo 8745 litų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) delspinigių, taip pat priteisti pareiÅ¡kėjai L. K. iÅ¡ atsakovės iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimusumokėtÄ 100 litų žyminį mokestį (b.l.3-8). PaaiÅ¡kina, jog skundžiami sprendimai  neteisėti dėl Å¡ių motyvų:

         1.

Mokesčių administratorius nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavimo pajamas

priskyrė pareiÅ¡kėjos individualios veiklos turto pardavimo pajamoms, nes pareiÅ¡kėja neva neįrodė, kad įsigytÄ butÄ naudojo asmeniniams Å¡eimos poreikiams. PareiÅ¡kėjos manymu,

mokestinio tyrimo metu buvo pateikta pakankamai įrodymų minėtai aplinkybei pagrįsti: 1) pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio G. K. paaiÅ¡kinimai, kuriuose nuosekliai ir neprieÅ¡taringai nurodoma, kad įsigytame bute Å¡eima apsigyveno kito turimo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, remonto metu; 2) R. R. paaiÅ¡kinimas, kuriame patvirtinama, jog pareiÅ¡kėjos Å¡eima tikrai gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini), Kaune; 3) AB „VST" ir UAB „Kauno vandenys” pažymos apie sunaudotÄ elektros energijÄ ir vandenį, patvirtinančios atliktus atsiskaitymus už bute teikiamas komunalines paslaugas. Be to, pareiÅ¡kėja ėmėsi visų įmanomų priemonių surasti ir pateikti mokestinį ginÄÄ nagrinėjančiai institucijai

dokumentus, patvirtinančius atliktus buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, remonto darbus. Bet nuo

buto remonto jau yra praėję 7 metai, tad pareiškėjai nepavyko surasti dokumentų, papildomai patvirtinančių aplinkybę, jog tuo metu, kai pareiškėjos šeima gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kitas turimas butas buvo remontuojamas ir dėl objektyvių priežasčių netinkamas jame gyventi. Dėl tų pačių priežasčių nebuvo galimybės pateikti ir papildomų dokumentų, patvirtinančių apmokėjimo už komunalines paslaugas detales. MGK sprendime nepasisakė, kodėl neatsižvelgiama į R.

R. paaiÅ¡kinimÄ . PareiÅ¡kėjos manymu, nėra jokio pagrindo netikėti jo raÅ¡te iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis. Mokesčių administravimo įstatymo (MAÄ®) komentare numatyta, jog mokesčio apskaičiavimo teisingumo įrodinėjimo naÅ¡ta yra padalinta vienodai tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo, o tai reiÅ¡kia, jog mokesčių administratorius taip pat privalo pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas (MAÄ® 67 str. 1 d. komentaras). Todėl mano, kad pareiÅ¡kėjos pateiktų dokumentų visiÅ¡kai pakanka iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėja įsigytÄ butÄ naudojo asmeniniams Å¡eimos poreikiams tenkinti, padaryti.

2. MGK padarė iÅ¡vadÄ , kad mokesčių administratorius teisingai nustatė gautų pajamų, pardavus butÄ adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, dydį, nuo kurio apskaičiuotas mokėtinas GPM, kadangi nėra duomenų apie tai, jog E. D. pareiÅ¡kėjo sutuoktinis G. K. suteikė 32 500 litų paskolÄ ,

kuriÄ ji pervedė į G. K. sÄ skaitÄ 2006 m. sausio 16 d. Nepaisant to, kad E. D. 2007 m. lapkričio 9 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė, jog už butÄ sumokėjo 85 000 litų, toks paaiÅ¡kinimas turėtų

būti vertinamas kritiškai dėl tokių, priežasčių: 1) E. D. negalėjo nurodyti tikslios buto pardavimo kainos; 2) paaiškinimas galėjo būti duotas

suklydimo įtakoje, kadangi ji tÄ pačiÄ dienÄ sumokėjo buto kainÄ ir grÄ Å¾ino G. K. pasiskolintÄ pinigų sumÄ ; 3) E. D. yra

senyvo amžiaus, todėl tikėtina, jog galėjo užmirÅ¡ti parduodamo buto kainÄ . MGK teiginys, kad nėra jokių duomenų apie tarp Å¡alių buvusius paskolos santykius,

nėra pagrįstas. Civilinio kodekso (CK) 6.871 str. 3 dalyje nurodyta, jog rašytinė paskolos sutartis gali būti įforminama ir paskolos

gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu, patvirtinančiu pinigų

perdavimÄ paskolos gavėjui. Toks paskolos raÅ¡telis ir buvo iÅ¡duotas G. K., jam paskolinus E. D. 32 500 litų.

Paskola buvo perduota sumokant pinigus grynaisiais, o 32 500 litų perdavimÄ patvirtinantis vienintelis

dokumentas ir buvo iÅ¡duotas paskolos raÅ¡telis. E. D. 2006 m. sausio 16 d. grÄ Å¾inus suteiktÄ paskolos sumÄ

pavedimu į G. K. sÄ skaitÄ , G. K. grÄ Å¾ino E. D. jos iÅ¡duotÄ paskolos raÅ¡telį, kaip numatyta CK 6.65 str. 2 dalyje. Tai yra ne skolininko teisė, o jo pareiga, kadangi, kaip matyti iÅ¡ CK 6.65 str. 3 dalies, kreditoriui atsisakius grÄ Å¾inti skolos dokumentÄ , kyla tam tikros teisinės pasekmės. G. K. grÄ Å¾inus paskolos raÅ¡telį, dėl objektyvių priežasčių neliko jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių paskolos suteikimo faktÄ . E. D. Å¡iuo metu yra mirusi, tad gauti iÅ¡ jos paaiÅ¡kinimÄ nebeįmanoma. Todėl tokiu atveju, kai tiesioginiai įrodymai dėl paskolos suteikimo nėra iÅ¡likę ir negali bÅ«ti jokiais

būdais gauti, reikėtų vadovautis netiesioginiais įrodymaisnotarinėje pirkimopardavimo sutartyje nurodyta buto

kaina- 57 500 litų. Svarbu ir tai, jog E. D. bankas suteikė 100 000 litų kreditÄ nekilnojamojo turto pirkimui ir rekonstrukcijai. Tuo atveju, jeigu bÅ«tų laikomasi MGK nuomonės, jog butas buvo parduotas už 90 000 litų, rekonstrukcijai skirta suma bÅ«tų tik 10

000 litų. Rekonstravimo darbai yra daug sudėtingesni, nei remonto, ir kainuoja dideles lėšas, todėl 10 000 litų yra per maža suma rekonstravimo darbams atlikti. Be to, jeigu buto kaina iÅ¡ tikrųjų bÅ«tų buvusi 90 000 litų, kaip teigia mokesčių administratorius, mokėjimo pavedime E. D. ir bÅ«tų nurodžiusi, jog moka 90 000 litų už perkamÄ butÄ . MGK argumentas, kad G. K. nebÅ«tų suteikęs 32 500 litų paskolos be mokėtinų

palūkanų ir užstato, yra nepagristas, kadangi jis buvo pažįstamas su E. D., nuo seno palaikė gerus santykius, ja pasitikėjo,

todėl, turėdamas nenaudojamų pinigų, sutiko trumpam laikotarpiui paskolinti. Vadovaujantis CK 6.156 str. 1 ir 4 dalimis, šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis

ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas bei sutarties sÄ lygas. G. K. E. D. suteikta neatlygintinė paskola atitinka sutarties laisvės principÄ , todėl tokios paskolos suteikimas yra įmanomas, nors,

kaip teigia MGK, ir nėra dažnai pasitaikantis sutartiniuose santykiuose dėl ekonominių sumetimų. Taigi, mokesčių administratorius turėjo apskaičiuoti pareiÅ¡kėjui mokėtinÄ GPM nuo faktiÅ¡kai gautų pajamų už parduotÄ butÄ - 57 500 Lt.

3. MGK sprendime nurodyta, jog nėra jokio pagrindo buto adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, įsigijimo iÅ¡laidomis laikyti 125 050 Lt sumÄ , kadangi E. B. duoti paaiÅ¡kinimai nebuvo nuoseklÅ«s. Å iuo atveju esminę reiÅ¡kÅ¡mę turi E.

B. 2003-09-22 suraÅ¡ytas pakvitavimas, kad G. K. sumokėjo jai 92 000 litų. E. B. paaiÅ¡kinimai vėliau keitėsi, tačiau tai buvo sÄ lygota asmeninių nesutarimų su pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktiniu, kadangi E. B. iki Å¡iol pyksta dėl to, jog buvo bandoma iÅ¡keldinti jos tėvus iÅ¡ buto ir jog

G. K. vėlavo jai perduoti notarinį pareiÅ¡kimÄ apie visiÅ¡kÄ

atsiskaitymÄ už perkamÄ butÄ . E. B. aiÅ¡kinimas, kad G. K. prašė ar vertė jÄ nurodyti, kad ji gavusi už butÄ 92

000 litų, yra nepagristas jokiais įrodymais. Mano, kad tai yra E. B. pasirinkta taktika, siekiant bet kokiomis priemonemis paneigti 92 000 litų gavimÄ . MGK, vertindama buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, įsigijimo kainÄ , vadovavosi ir ta aplinkybe, jog pareiÅ¡kėja deklaracijoje nurodė kitokiÄ buto įsigijimo kainÄ , o E. B. nepateikė deklaracijų, patvirtinančių didesnių kaip 50 000 litų piniginių lėšų turėjimÄ .

Kaip buvo paaiÅ¡kinta mokestinio tyrimo metu, pareiÅ¡kėjai deklaruojant buto įsigijimo kainÄ Ä¯sivėlė klaida,

kodėl E. B. nedeklaravo gautų pajamų, pasakyti negali, tačiau mano, kad tai negali turėti jokios įtakos nustatant buto įsigijimo

kainÄ . Atsižvelgus į E. B. 2003 m. rugsėjo 22 d. iÅ¡duotÄ pakvitavimÄ dėl 92 000 litų gavimo ir kitas aukščiau nurodytas

aplinkybes, darytina išvada, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo įsigytas iš viso už

125 050 litų sumÄ .

4. MGK konstatavo, kad mokesčių administratorius neturėjo teisinio pagrindo atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo 8745 Lt GPM delspinigių mokėjimo. PareiÅ¡kėjos manymu, ji galėjo bÅ«ti atleista nuo delspnigių mokėjimo MAÄ® 100 str. 1 d. 3 punkto pagrindukai delspnigius netikslinga iÅ¡ieÅ¡koti ekonominiu ir (ar) socialiniu požiÅ«riu. Tokiu atveju pareiÅ¡kėja privalo pateikti praÅ¡ymÄ ir kompetentingų institucijų iÅ¡duotus dokumentus, patvirtinančius sunkiÄ ekonominę ar socialinę padėtį (MAÄ®

100 str. 1 d., 3 p. komentaras). Pagal MAÄ® 113 str.1 d. 3 punktÄ , sunki fizinio asmens socialinė padėtis yra ir tada, kai asmeniui

reikalingas gydymas. BÅ«tent minėtÄ aplinkybę ir nurodė pareiÅ¡kėja, praÅ¡ydama jÄ atleisti nuo delspinigių mokėjimo, be to, pateikė, tai patvirtinančius medicinos įstaigos iÅ¡duotus raÅ¡ytinius įrodymus. Skundžiamas MGK sprendimas buvo priimtas neužtikrinus objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumo, todėl turi bÅ«ti panaikintas (ABTÄ® 89 str. 1 d. 3 punktas) (b.l.3-8).

      Atsakovė, atsikirsdama į skundÄ , paaiÅ¡kina, kad argumentai dėl to, kad priimant ginčo sprendimus nebuvo tinkamai ir objektyviai atskleistos aplinkybės, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimÄ , mokesčių teisės požiÅ«riu yra nereikÅ¡mingi ir neturi įtakos skundžiamų sprendimų pagrįstumui, todėl vertinami kaip pareiÅ¡kėjos gynybinė pozicija, susidedanti iÅ¡ nieko nenustatančių, neįrodančių ir/ar nepaneigiančių formuluočių visumos, t.y. nesudaro pagrindo naikinti ginčo sprendimų, kurie yra pagrįsti ir teisingi, priimti iÅ¡samiai bei objektyviai iÅ¡nagrinėjus visas su byla susijusias aplinkybes. Kitaip tariant, pareiÅ¡kėjos teiginiai iÅ¡ esmės grindžiami tik jos pačios paaiÅ¡kinimais, todėl jų įrodomoji vertė nėra pakankama ir nesudaro pagrindo daryti prieÅ¡ingÄ MGK padarytai, iÅ¡vadÄ . Ginčas nagrinėjamu atveju yra kilęs dėl parduotų kai kurių nekilnojamojo turto objektų (t.y. butų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) įsigijimo iÅ¡laidų bei pardavimo pajamų dydžio nustatymo bei dėl pajamų, gautų pardavus butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), priskyrimo prie pajamų, gautų iÅ¡ individualios veiklos vykdymo. Kauno AVMI 2009-05-28 patikrinimo akte bei 2009-07-20 sprendime, VMI 2009-09-18 sprendime bei MGK 2009-12-15 sprendime yra konstatuotas ir pagrįstas faktas, jog surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad Kauno AVMI turėjo pagrindÄ pareiÅ¡kėjai papildomai apskaičiuoti į biudžetÄ mokėtinus mokesčius ir su jais susijusias sumas. Byloje nekyla abejonių, jog pareiÅ¡kėja pažeidė mokestines prievoles biudžetui. PareiÅ¡kėjos sutuoktinis G. K. MGK 2009-11-24

posėdžio metu pats patvirtino, jog jie norėjo išvengti mokesčių, o G. K. į MGK posėdį pakviesta E. B. vienareikšmiškai

paneigė pareiÅ¡kėjos versijÄ dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, įsigijimo iÅ¡laidų.

Kadangi pareiÅ¡kėja nenurodo naujų aplinkybių, sudarančių skundo pagrindÄ , nėra įtikinamų

argumentų, kad sprendimai dėl ankstesnių skundų yra neteisingi, o visų pareiškėjos skundų motyvai jau buvo vienareikšmiškai paneigti, todėl VMI laikosi Kauno AVMI sprendime, o taip pat VMI sprendime išdėstytos ir MGK ginčijamu sprendimu patvirtintos pozicijos. Tiek Kauno AVMI, tiek VMI, tiek MGK tinkamai įvertino visas su byla susijusias aplinkybes, rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, tinkamai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, todėl priėmė pagrįstus ir paliktinus galioti sprendimus. Kadangi VMI sutinka su ginčo sprendimuose nurodytu faktinių bylos aplinkybių teisiniu kvalifikavimu, todėl mano, kad naikinti šių sprendimų pareiškėjos skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (b.l.40).

    Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno AVMI, atsiliepime nurodė, kad sutinka su MGK 2009-12-15 sprendimu Nr.

S-402(7-374/2009), praÅ¡o šį sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o pareiÅ¡kėjos L. K. skundÄ - atmesti. PaaiÅ¡kina, kad Kauno AVMI atlikusi pareiÅ¡kėjos

patikrinimÄ už laikotarpį nuo 2002-01-01 iki 2006-12-31, konstatavo, kad pareiÅ¡kėja kartu su sutuoktiniu G. K. vykdė individualiÄ nekilnojamo turto pirkimo ir pardavimo veiklÄ , tačiau mokestinių prievolių valstybei, susijusių su Å¡ia veikla, įvykdymo neužtikrino. MGK pagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjos 2002-2006 metų mokestiniais laikotarpiais gautos pajamos, pardavus nekilnojamÄ jį turtÄ , laikytinos pajamomis, gautomis iÅ¡ individualios veiklos. PareiÅ¡kėja, gavusi individualios veiklos pajamas, jų nedeklaravo ir nuo jų neapskaičiavo GPM, bei nemokėjo VSD įmokų (b.l.43).

  PareiÅ¡kėjos atstovas, bylÄ nagrinėjant teisme, skundÄ palaikė, iÅ¡ esmės pakartojęs jo argumentus.Â

     Faktinės bylos aplinkybės.

RaÅ¡ytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Kauno AVMI, atlikusi L. K. pirminį mokestinį patikrinimÄ , nustatė, kad L. ir G. K. 2002-2006 metais, per tęstinį laikotarpį pirko ir pardavė butus ir kitÄ nekilnojamÄ jį turtÄ : 2002 metais pardavė 2 nekilnojamo turto objektus, 2003 metais- 5, 2004

metais-3, 2005 metais-5, 2006 metais-2 ir 2003-2006 metais L. ir G. K. vykdyta nekilnojamojo turto objektų pirkimo-pardavimo

veikla atitinka individualios veiklos požymius. Pirminio patikrinimo metu L. K. papildomai apskaičiuota: 20 758 Lt GPM, 5458 Lt GPM

delspinigių, 6258 Lt VSD įmokų, 3129 Lt VSD įmokų baudos. Nesutikdama su Å¡io patikrinimo iÅ¡vadomis, 2008-06-18 L. K. pateikė pastabas, kurias iÅ¡nagrinėjusi, Kauno AVMI 2008-07-16 sprendimu Nr. (04)-K3-298-69 pavedė Kauno AVMI pakartotinai tikrinti mokesčių mokėtojÄ dėl Å¡ių nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorių: nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, galimo naudojimo asmeniniams poreikiams tenkinti; buto (duomenys neskelbtini), Kaune, įsigijimo ir buto (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavimo aplinkybių, kadangi surinktų įrodymų nepakanka papildomai apskaičiuotoms sumoms pagrįsti (MGK byla Nr.6.11-05(7-374), toliau-,,ten pat“, b.l.33-40).

Kauno AVMI I patikrinimų skyrius, pagal Kauno AVMI 2008-07-16 sprendimÄ Nr. (04)-K3-298-69 atlikęs L. K. laikotarpio nuo 2002-01-01 iki 2006-12-31 fizinių asmenų pajamų mokesčio (FAPM)/gyventojų pajamų mokesčio (GPM), pridėtinės vertės mokesčio (PVM), privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų bei laikotarpio nuo 2004-01-01 iki 2006-12-31 valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų, pakartotinį patikrinimÄ , surašė 2009-05-28 patikrinimo aktÄ Nr. (20)AU16-26, kuriuo nustatė: 1) Dėl pareiÅ¡kėjos pajamų, gautų už nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini),

Kaune, pardavimÄ , priskyrimo prie 2005 m. pareiÅ¡kėjos individualios veiklos pajamų nurodė, kad pareiÅ¡kėja pagal 2005-10-21 žemės sklypo ir pastatų

dalies pirkimo-pardavimo sutartį pardavė 2,58 a. žemės sklypo ir 69,26 kv.m. (50/100 dalių) gyvenamojo namo A. M. už 45 000 Lt. Šį turtÄ

pareiÅ¡kėja su sutuoktiniu pirko pagal 2002-06-12 pirkimo-pardavimo sutartį iÅ¡ Leokadijos E. M. už 13 000 Lt. PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯sigijo, turėdama tikslÄ juo naudotis pagal paskirtį, ir tais pačiais metais su Å¡eima ten apsigyveno, kol remontavo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Kauno AVMI nustatė, kad, be pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimų, byloje nėra jokių duomenų, jog minėtas turtas galėjo bÅ«ti naudojamas asmeniniams pareiÅ¡kėjos ir/ar jos Å¡eimos poreikiams tenkinti. Be to, nei pareiÅ¡kėja, nei jos sutuoktinis niekada nebuvo deklaravę gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, o visuose Kauno AVMI turimuose to laikotarpio dokumentuose (pirkimo-pardavimo sutartyse, nekilnojamo turto perdavimo aktuose, turto pardavimo iÅ¡ varžytinių aktuose, G. K. Kauno AVMI pateiktose deklaracijose, bankų sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡uose ir kt.) buvo nurodomas adresas (duomenys neskelbtini), Kaune. Todėl Kauno AVMI konstatavo, kad L. K., nurodydama gyvenamosios vietos adresÄ (duomenys neskelbtini), Kaune, siekė atitikti GPMÄ® 17 straipsnio nuostatas, pagal kurias neapmokestinamos ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nekilnojamÄ jį daiktÄ , jeigu jis įsigytas anksčiau, negu prieÅ¡ trejus metus iki Å¡io turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Todėl nėra pagrindo pajamų, gautų už nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavimÄ nepriskirti 2005 metų L. K. individualios veiklos pajamoms. 2) Dėl pareiÅ¡kėjos pajamų, gautų pardavus nekilnojamÄ jį turtÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nurodė, kad sutuoktiniai G. ir L. K. pagal 2006-01-16 pirkimo-pardavimo sutartį E. D. pardavė butÄ (duomenys neskelbtini), Kaune, kuris buvo įsigytas 2005-04-04 pagal turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ už 57 000 Lt. L. K. paaiÅ¡kino, kad E. D. vienu mokėjimu sumokėjo buto kainÄ (57 500 Lt) ir grÄ Å¾ino pareiÅ¡kėjos sutuoktiniui pasiskolintÄ 32 500 Lt pinigų sumÄ . Kauno AVMI, atsižvelgusi į tai, kad sutuoktiniai jokių dokumentų apie suteiktÄ paskolÄ nepateikė, įvertinus tai, kad faktinės įplaukos į G.

K. sÄ skaitÄ AB SEB banke yra 90 000 Lt; VÄ® Registrų centro nustatyta vidutinė buto rinkos kaina- 101 256 Lt; pirkėja E. D. 2007-11-09 paaiÅ¡kinime patvirtino, kad 2006-01-16 įsigijo butÄ , už kurį sumokėjo apie 85

000 - 90 000 Lt, GPM už buto (duomenys neskelbtini) g.40-20A Kaune pardavimÄ apskaičiavo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ MAÄ® 70 straipsnio ir VMI virÅ¡ininko 2004-05-24 įsakymu Nr.VA-103 patvirtintų Mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taisyklių nustatyta tvarka. Taikant lėšų bankų sÄ skaitose metodÄ , nustatyta, kad G. ir L. K. pajamos už parduotÄ butÄ adresu (duomenys neskelbtini) g. 40-20A, Kaune, yra 90 000 Lt (L.

K. priklauso ½ sumos- 45 000 Lt). 3) Dėl pareiškėjos nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, įsigijimo išlaidų nurodė, kad pareiškėja pagal 2005-09-30 buto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį už

130 000 Lt pardavė UAB ,,Nerbalas“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) g.12, Kaune, kurį 2003-09-22 įsigijo už 33 050 Lt pagal 2003-09-22 turto be varžytinių aktÄ , sumokėdama į antstolio sÄ skaitÄ 33 050 Lt. PareiÅ¡kėjos

teigimu, įsigijusi minėtÄ butÄ iÅ¡ antstolių kontoros, 92 000 Lt sumÄ sumokėjo E. B., kad pastaroji iÅ¡sikraustytų iÅ¡ buto. Kauno AVMI

nustatė, kad E. B. paaiÅ¡kinimai nėra nuoseklÅ«s, kad L. ir G. K. butÄ (duomenys neskelbtini), Kaune buvo įregistravę savo vardu VÄ® Registrų

centro Kauno filiale, metinėje pajamų mokesčio už 2003 metus deklaracijoje sutuoktiniai

K. nurodė turto įsigijimo kainÄ 33 050 Lt, o E. B. už 2003 metus nepateikė nei Metinės gyventojo pajamų mokesčio nei Vienkartinės gyventojo Å¡eimos deklaracijų, kuriose bÅ«tų nurodžiusi, kad iki 2003-12-31 turėjo didesnių kaip 50 000 Lt piniginių lėšų, be to, E. B. pateikė Kauno miesto apylinkės teismo 2004-11-10 sprendimÄ , kuriuo patenkintas sutuoktinių G. ir L. K. ieÅ¡kinys dėl E. B., V. B., N. B., D. B., A. G. ir D.

G. iÅ¡keldinimo. Atsižvelgusi į tai, Kauno AVMI padarė iÅ¡vadÄ , kad sutuoktiniai G. ir L. K. butÄ (duomenys neskelbtini) g. 40-12, Kaune, įsigijo už 33 050 Lt (L. K. ½ dalis), 92 000 Lt sumos nesiejant su buto (duomenys neskelbtini) g.12, Kaune, įsigijimo iÅ¡laidomis. Pakartotinio patikrinimo metu L. K. buvo iÅ¡ viso papildomai apskaičiuota 20 854 Lt GPM, 8745 Lt GPM delspinigių, 4386 Lt VSD įmokų, 2193 Lt VSD įmokų baudos (ten pat, b.l.33-40).

    Â

IÅ¡nagrinėjusi Kauno AVMI 2009-05-28 patikrinimo aktÄ Nr. AU16-26 bei L. K. pastabas dėl jo, Kauno AVMI 2009-07-20 sprendimu Nr.

(04)-K3-204 patvirtino 2009-05-28 patikrinimo aktÄ Nr. AU2-26 ir skyrė 2085 Lt GPM baudÄ (ten pat, b.l.24-28).

Nesutikdama su Å¡iuo sprendimu, pareiÅ¡kėja kreipėsi į VMI, praÅ¡ydama Kauno AVMI sprendimÄ pakeisti, sumažinant jai papildomai priskaičiuotas GPM, GPM baudos, VSD įmokų, VSD baudos sumas bei atleisti jÄ nuo GPM delspinigių MAÄ® 100 str. 1 d. 3 punkte nustatytu pagrindu. VMI iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos skundÄ , 2009-09-18 sprendimu Nr. 68-281 patvirtino Kauno AVMI 2009-07-20 sprendimÄ Nr. (04)-K3-204 ir neatleido pareiÅ¡kėjos nuo 8745 Lt GPM delspinigių mokėjimo. SprendimÄ neatleisti pareiÅ¡kėjos nuo GPM delspinigių, VMI motyvavo tuo, kad MAÄ® 113 straipsnyje iÅ¡vardintos aplinkybės siejamos bÅ«tent su valstybės paramos gavimu ar teisės į tokiÄ paramÄ turėjimu, todėl savaime jos negali bÅ«ti pakankamu pagrindu konstatuoti fizinio asmens sunkiÄ ekonominę (socialinę) padėtį MAÄ® 100 str. 1 d. 3 punkto prasme. PareiÅ¡kėjos pateiktas iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ jos medicininių dokumentų, kuriame nurodyta, kad pareiÅ¡kėjai reikalingas gydymas, savaime nesudaro pakankamo pagrindo atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo GPM delspinigių mokėjimo taikant MAÄ®

100 str. 1 d. 3 punktÄ . Mokesčių mokėtojas savo sunkiÄ ekonominę padėtį (MAÄ®

113 str. 1 d. 3 punktas) turi pagrįsti. PareiÅ¡kėja dokumentų, vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtinančių galimybę taikyti atleidimo nuo delspinigių pagrindus, nepateikė, t.y. savo reikalavimo surinktais įrodymais nepagrindė, o ir nagrinėjamoje mokestinėje byloje esantys dokumentai apie pareiÅ¡kėjos Å¡eimai priklausantį turtÄ , pajamas bei nustatytos pareiÅ¡kėjos individualios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veiklos aplinkybės nepatvirtina fakto dėl pareiÅ¡kėjos sunkios ekonominės padėties, kaip tai suprantama pagal MAÄ®. Todėl tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ nėra pagrindo. Dėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo sumažinti baudÄ pasisakė, kad Kauno AVMI, skirdama baudÄ , atsižvelgė pareiÅ¡kėjos atsakomybę lengvinančias aplinkybes (geranoriÅ¡kas bendradarbiavimas, padarytų klaidų pripažinimas), todėl orientuodamasi į įstatyme nustatytÄ baudos minimumÄ ir vadovaudamasi protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijais, Kauno AVMI pagrįstai skyrė pareiÅ¡kėjai minimalaus dydžio GPM baudÄ , kas reiÅ¡kia, kad jÄ mažinti nėra juridinio pagrindo (ten pat, b.l.9-12).

Nesutikdama su Å¡iuo VMI sprendimu, pareiÅ¡kėja jį apskundė MGK, kuri iÅ¡nagrinėjusi jos skundÄ , 2009-12-15 sprendimu Nr. S-402(7-374/2009) patvirtino VMI 2009-09-18 sprendimÄ Nr.68-281 (ten pat, b.l.132-142). MGK, pasisakydama dėl pareiÅ¡kėjos pajamų, gautų pardavus nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini) g. 40-2a, Kaune, nurodė, kad mokesčių administratorius mokesčio bazę galėjo apskaičiuoti įprastine GPMÄ® nustatyta tvarka, o ne pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ MAÄ® 70 straispnyje nustatyta tvarka. Tačiau pasirinktas specialus mokesčių bazės apskaičiavimo bÅ«das neturi įtakos pareiÅ¡kėjai papildomai apskaičiuotam GPM dydžiui už 2006 metus ir gautų pajamų, pardavus butÄ (duomenys neskelbtini), Kaune, dydis (90 000 Lt) yra nustatytas teisingai.

      Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.

     2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 (GPMĮ) 2 str. 7 dalyje nustatyta,

kad individuali veikla yra savarankiÅ¡ka veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiÅ¡ka bet kokio pobÅ«džio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tÄ , kuria verčiamasi turint verslo liudijimÄ ; 2) savarankiÅ¡ka kÅ«ryba, profesinė ir kita panaÅ¡aus pobÅ«džio savarankiÅ¡ka veikla, įskaitant tÄ , kuria verčiamasi turint verslo liudijimÄ ; 3) savarankiÅ¡ka sporto veikla; 4) savarankiÅ¡ka atlikėjo veikla. GPMÄ® 10 str. 1 dalyje nustatyta, kad individualios veiklos pajamoms priskiriamos pajamos iÅ¡ individualios veiklos, įskaitant pajamas iÅ¡ individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Kolegija atkreipia dėmesį, jog pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis neneigia kartu vykdę individualiÄ veiklÄ , susijusiÄ su prekyba nekilnomajuoju turtu, bet neigia tam tikrų sandorių priskyrimÄ Å¡iai veiklai, todėl įrodinėti buvus visus individualios veiklos elementus bÅ«tinumo nėra.

Dėl pareiÅ¡kėjos pajamų, gautų už nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavimÄ , priskyrimo prie 2005 m. pareiÅ¡kėjos individualios veiklos pajamų

     Pagal MAÄ® 67 str. 1 dalį mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas, laikytina, kad pastarasis, surinkęs sandorį pavirtinančius įrodymus, savo prievolę įvykdu tinkamai. Tačiau mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos (67 str. 2d.). Å iuo atveju pareiÅ¡kėja jokiais patikimais įrodymais savo teiginių nepagrindė, gi liudytojo R. R. parodymus kolegija mano esant nepakankamus, juos galima bÅ«tų vertinti kaip patikimus tik sistemiÅ¡kai su kitais įrodymais.   Â

  Â

Be to, LVAT 2008 m. gruodžio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1613/08 konstatavo, kad individualiÄ sklypų pardavimo veiklÄ galima pradėti vykdyti ir su tokiu turtu, kurį įsigyjant asmuo dar neturėjo konkretaus tikslo jo naudoti bÅ«tent Å¡ios rÅ«Å¡ies individualioje veikloje, t. y. prekyboje žemės sklypais ar jų dalimis. Atsižvelgdamas į

besikeičiančiÄ ekonominę situacijÄ ar kitas aplinkybes, sprendimÄ dėl tokios individualios veiklos su Å¡iuo turtu vykdymo asmuo gali priimti ir vėliau,

praėjus net ir keleriems metams po turto įsigijimo. Taigi individualios veiklos tęstinumui ir versliÅ¡kumui konstatuoti gali pakakti ir kelių analogiÅ¡kų sandorių sudarymo per tam tikrÄ laikotarpį, nepriklausomai nuo to kada ir, ar bÅ«tent tai konkrečiai veiklai, kuria asmuo, sudarydamas Å¡iuos sandorius, pradėjo verstis, atitinkamas turtas buvo įgytas.

    Â

Dėl pareiÅ¡kėjos pajamų, gautų pardavus nekilnojamÄ jį turtÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Kaune.

Kolegijos nuomone, pareiškėja ir šiuo atveju jokiais patikimais įrodymais neįrodė, kad į

90 000 Lt sumÄ , kuriÄ E. D. sumokėjo už ginčo butÄ , įėjo ir jos skola pareiÅ¡kėjos sutuoktiniui- 32 500 Lt, tačiau pati E.

D. 2007-11-09 paaiÅ¡kinime teigė apie buto pardavimÄ sužinojusi atsitiktinai iÅ¡ skelbimo laikraÅ¡ytyje, o ne dėl pažinties su K., apie jokiÄ skolÄ buto pardavėjui nekalba, už butÄ mokėjusi 85-90 tÅ«kst., kuri, beje, yra artima to meto rinkos kainai. Dėl paskolos raÅ¡telio neva grÄ Å¾inimo E. D., teismas pasisako, kad pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis, bÅ«dami mokesčų mokėtojais ir asmenimis, profesionaliai užsiėmusiais individualia veikla, privalėjo žinoti, kad jų gaunamų pajamų apmokestinimo teisingumas gali bÅ«ti tikrinamas pagal MAÄ® reikalavimus už pastaruosius penkis metus, todėl, bÅ«dami rÅ«pestingi, privalėjo pasilikti ir iÅ¡saugoti paskolos raÅ¡telio kopijÄ , bet to nepadarė.            Â

Dėl pirkimo pardavimo sandoryje nurodytos buto pardavimo sumos kolegija pasisako, kad

vieÅ¡osios ir privatinės teisės atribojimo klausimÄ iÅ¡aiÅ¡kino LVAT 2003 m. gruodžio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A11–648/2003, pasisakęs, jog

vieÅ¡osios ir privatinės teisės atribojimo klausimas nėra paprastas. IÅ¡kilus poreikiui, vieÅ¡osios ir privatinės teisės ribų nustatymas turi bÅ«ti sprendžiamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vertintinų teisinių santykių reglamentavimÄ . Atsižvelgus į Civilinio kodekso (CK) 1.1 str. 2 dalį, ne visada yra aiÅ¡kiai atskiriamas ir civilinės bei vieÅ¡osios teisių normų taikymas, susidÅ«rus su mokestiniais, t.y. vieÅ¡osios teisės reglamentuojamais teisiniais santykiais. Pagal CK 1.1 straipsnyje įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ , norint nustatyti bÅ«tinybę mokesčių administratoriui remtis Civilinio kodekso normomis, reikia arba konstatuoti bÅ«tinybę vertinti susiklosčiusius teisinius santykius privatiniu teisiniu aspektu, arba nustatyti esant vieÅ¡osios teisės teisinio

reglamentavimo spragÄ , dėl kurios subsidiariai turi bÅ«ti taikomos Civilinio kodekso normos (CK 1.1 str. 2 d.).

Å iuo konkrečiu atveju, kolegijos manymu, sandorio kaina, nurodyta sutartyje, prieÅ¡tarauja kitoms nustatytoms (tik kÄ paminėtoms) aplinkybėms, todėl, sprendžiant pajamų apmokestinimo klausimus, vadovaujamasi MAÄ® bei šį teisinį santykį reglamentuojančiais poįstatyminiais aktais. Todėl teismas sandorio Å¡alių veiksmus, sutartyje nurodžius mažesnę sandorio kainÄ , taip pat mokestiniame nurodyme bankui sandorio sumÄ dirbtinai iÅ¡skaidžius į buto kainÄ ir „sÄ skaitos“ papildymÄ , vertina kaip sandorio Å¡alių susitarimÄ iÅ¡vengti mokesčių (įskaitant ir notarinius) mokėjimo.

     Dėl pareiškėjos nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, įsigijimo išlaidų.

        Kolegija mano, kad byloje pakanka duomenų konstatuoti, jog sutuoktiniai K. šį butÄ Ä¯sigijo už 33 050 Lt (jų pačių buto įsigijimo už 33 050 Lt deklaravimas, E. B. sandorio metu gautų pajamų nedeklaravimas, prieÅ¡taringi jos aiÅ¡kinimai, teigimas, kad didesnę buto kainÄ nurodė papraÅ¡ius K. ir t.t.).

     MAÄ® 70 str. 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitÄ , saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančiÄ mokėti mokesčio sumÄ mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamÄ Ä¯vertinimÄ , atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, turimÄ informacijÄ ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

        IÅ¡ pasakyto darytina iÅ¡vada, kad mokesčių administratorius pagrįstai, pagal teisės aktų reikalavimus nustatė tikrÄ sias sutuoktinių

K. iÅ¡ individualios veiklos nurodyti laikotarpiu gautas pajamas ir jas apmokestino, o MGK pagrįstai mokesčių administratorių (teritorinio ir centrinio) sprendimus paliko nepakeistus.  Â

     Dėl pareiškėjos atleidimo nuo 8745 Lt GPM delspnigių.

MAĮ 100 str. 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu:

1) neteko galios nuo 2007-07-19 (2007-07-03 įstatymo Nr. X-1249 redakcija);

2) yra šio įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas;

3) kitais atvejais, kai delspinigius iÅ¡ieÅ¡koti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiÅ«riu, kaip tai suprantama pagal Å¡io įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ . Å is atleidimo pagrindas gali bÅ«ti taikomas tik mokesčių mokėtojamsfiziniams asmenims. MAÄ® 113 str. 1 dalyje nustatyta, kad jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, beviltiÅ¡ka gali bÅ«ti pripažįstama ta mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka, kurios neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti dėl objektyvių priežasčių arba kuriÄ priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiÅ«riu, kai:

1) nerasta mokesčių mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus); 2) priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidos didesnės už mokestinę nepriemokÄ ; 3) (2007-07-03 įstatymo Nr. X-1249 redakcija) netikslinga priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti nepriemokÄ , kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę paÅ¡alpÄ ) arba tokia parama jau teikiama.

Å is nepriemokos pripažinimo beviltiÅ¡ka pagrindas taikomas tik mokesčių mokėtojams, kurie yra fiziniai asmenys arba kai individualių (personalinių) įmonių savininkų ar Å«kinių bendrijų narių sunki ekonominė (socialinė) padėtis. Toks reglamentavimas reiÅ¡kia, kad visos aplinkybės, kurios gali bÅ«ti vada mokesčių mokėtojÄ atleisti nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neiÅ¡ieÅ¡kotų) delspinigių ar jų dalies, siejamos su asmeniui reikalingumu valstybės paramos arba tokia parama jau teikiama.

PareiÅ¡kėjos pateiktas 2009-08-03 IÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų (ten pat, b.l. 22), kuriuo diagnozuoti Å¡irdies sutrikimai ir rekomenduojama neįvardinta “chirurginė manipuliacija”, Å¡ios aplinkybės (t.y. asmeniui reikalingumo valstybės paramos) neįrodo.         Â

     Nepatenkinus skundo reikalavimų, nėra teisinio pagrindo tenkinti praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų          priteisimo.

     Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1p., 127 str., kolegijaÂ

Â

     n u s p r e n d ė :

     Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ Nr. S-402 (7-374/2009), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimÄ Nr. 68-281 ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. liepos 20 d. sprendimÄ Nr. (04)-K3-204 palikti nepakeistus, o skundÄ - atmesti.

 Netenkinti prašymo atleisti L. K. nuo 8745 litų gyventojų pajamų mokesčio delspinigių.

      Netenkinti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

      Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

       Kolegijos teisėjai                                                                                             Rosita

Patackienė                                                                            Â

                                                                                                                                Nijolė

Šidagienė

                                                                                                                                Milda

Vainienė