2022-12-21 Nr. AB-31063-3-62-3-01409-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-1057-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01409-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo V. U. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui V. U. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo V. U. (toliau – ir atsakovas) 369,92 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava).

2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Alytaus rajono savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. K-294 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurie buvo pakeisti nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiais Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. K-136 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai). Nuostatai yra privalomi visiems Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams bei juridiniams asmenims. Nuostatų 6.5 papunktyje nurodyta, kad rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis Rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokėti vietinę rinkliavą. Remiantis Nuostatais pareiškėjui yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius ir išieškoti iš rinkliavos mokėtojų nesumokėtą vietinę rinkliavą. Pagal Nuostatų 27 punktą vietinė rinkliava sumokama į mokėjimo pranešime nurodytą Savivaldybės administracijos biudžeto sąskaitą. Sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Nekilnojamąjį turto objektą, esantį Alytaus r. sav., valdo (naudojasi) atsakovas, todėl jam buvo paskaičiuota vietinė rinkliava, atsižvelgiant į Nuostatų prieduose nustatytus dydžius. Tarybos sprendimų, kurių pagrindu atsakovas būtų atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, nėra, todėl reikalavimas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovo yra teisėtas ir pagrįstas.

II. 3. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. spalio 18 d. sprendimu tenkino pareiškėjo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymą iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo V. U. 288,71 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d., atmetė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

4. Teismas akcentavo ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovas naudojasi (valdo) nekilnojamuoju turtu, esančiu Alytaus raj. sav., todėl pagal Nuostatus laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju. Iš pateiktų vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų ir įspėjimų teismas nustatė, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nemokėjo jam priskaičiuotos vietinės rinkliavos, dėl ko susidarė pareiškėjo nurodytas įsiskolinimas.

5. Teismas Rinkliavų įstatyme nustatyto teisinio reglamentavimo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste akcentavo, kad vietinė rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir ji yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu, todėl nėra teisinio pagrindo prašymo netenkinimui dėl to, kad atsakovas nėra sudaręs sutarties. Savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu.

6. Teismas, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis dėl senaties terminų, nustatė, kad prašoma priteisti vietinės rinkliavos mokesčio suma susidarė už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d., pareiškėjas su pareiškimu į teismą kreipėsi 2021 m. birželio 15 d., todėl pareiškėjui priteistina vietinė rinkliava apskaičiuojama už einamus 2021 metus ir tris praėjusius kalendorinius metus. Atitinkamai sprendžiant dėl skundo reikalavimų pagrįstumo yra reikšmingas laikotarpis nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovui už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. buvo priskaičiuota 288,71 Eur vietinės rinkliavos mokesčio suma. Todėl teismas pareiškėjo reikalavimą sumažino, priteisdamas pareiškėjui iš atsakovo 288,71 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d.

7. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, vertino, kad pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus.

III. 8. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 18 d. sprendimą ir administracinę teiseną nutraukti.

9. Atsakovas teigia, kad jam nėra žinoma, ar pareiškėjas prašyme informavo, kad per visą ginčui aktualų laikotarpį, taip pat anksčiau ir šiuo metu pareiškėjas neteikia jokių paslaugų, susijusių su komunalinių atliekų tvarkymu, nėra priskirtos priemonės (konteineriai) komunalinėms atliekoms tvarkyti ir šalinti. Atsakovas neginčija, kad jam priklauso teismo sprendime nurodyti nekilnojamojo turto objektai, tačiau aktualu tai, kad jis neturi galimybės gyventi keliuose objektuose vienu metu ir naudoti pagal paskirtį. Tušti objektai negamina komunalinių atliekų ir nereikia jų tvarkyti. Teismas neįvertino, kad paskaičiuotas mokestis neatitinka Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, įstatyme nustatytą principą – „teršėjas moka“. Šis principas nereiškia, kad būsto turėtojas moka. Reikšmių žodyne yra aiškiai išdėstyta teršėjo sąvoka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas pareiškėjo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymas priteisti iš atsakovo V. U. 288,71 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą 2018 m. sausio 1 d. – 2021 m. kovo 31 d. laikotarpiu, pagrįstumas ir teisėtumas.

11. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies, nustatęs, kad ginčo laikotarpiu atsakovui nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas, esantis Alytaus rajono savivaldybėje, t. y. pagal Nuostatų 6.5 papunktį atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nemokėjo jam priskaičiuotos vietinės rinkliavos, dėl ko susidarė įsiskolinimas.

12. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu jam neteikė jokių paslaugų, susijusių su komunalinių atliekų tvarkymu. Teismo nurodyti nekilnojamojo turto objektai priklauso atsakovui, tačiau jis juose negyvena, todėl nesusidaro komunalinės atliekos ir jų nereikia tvarkyti. Teismo nustatytas įsiskolinimas nesuderinamas su Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis ir principu – „teršėjas moka“.

13. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas teisės normas, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga atskirai aptarti tik tuos aspektus, dėl kurių atsakovas apeliaciniame skunde kelia ginčą, t. y. dėl atsakovo pareigos mokėti vietinę rinkliavą.

14. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Atliekų tvarkymo įstatymas, Rinkliavų įstatymas bei su šių įstatymų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.). Savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (Rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p.). Komunalinės atliekos – buitinės (buityje susidarančios) atliekos ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 39 d.). Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai aptarė ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusiuose Nuostatuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, reglamentuojantį vietinių rinkliavų mokėjimą, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu iš naujo nepasisako.

15. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad pagal bendrą taisyklę vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 taip pat akcentavo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A7-60/2004; 2016 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1852-552/2016).

16. Atsakovo apeliaciniame skunde akcentuojamo principo „teršėjas moka“ turinys yra pateiktas Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas. Atliekų tvarkymo įstatymu inter alia (lot. be kita ko) yra įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. lapkričio 19 d. direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (toliau – ir Direktyva 2008/98/EB, 14 straipsnis). Direktyva 2008/98/EB yra nustatytos priemonės, skirtos aplinkai ir žmonių sveikatai apsaugoti užkertant kelią žalingam atliekų susidarymo ir tvarkymo poveikiui ar sumažinant jį ir sumažinant išteklių naudojimo bendrą poveikį bei padidinant tokio naudojimo veiksmingumą (Direktyvos 2008/98/EB 1 str.). Direktyvos 2008/98/EB preambulės 26 punkte nustatyta, kad principas „teršėjas moka“ yra pagrindinis Europos ir tarptautiniu lygmeniu taikomas principas; atliekų gamintojas ir turėtojas atliekas turėtų tvarkyti taip, kad būtų užtikrinta aukšto lygio aplinkos ir žmogaus sveikatos apsauga.

17. Nagrinėjamu atveju pateiktas aktualaus teisinio reguliavimo taikymas atitinka į nacionalinę teisę perkeltus principus iš Europos Sąjungos teisinių instrumentų (Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. lapkričio 19 d. direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas), inter alia „teršėjas moka“ principą (Atliekų tvarkymo įstatymo 302 str., 32 str.), bei aiškinant šiuos principus formuojamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką (žr., pvz., 2008 m. birželio 24 d. Sprendimo Commune de Mesquer, C‑188/07, EU:C:2008:359, 77 p., 2009 m. liepos 16 d. Sprendimo Futura Immobiliare ir kt., C‑254/08, EU:C:2009:479, 45–46, 55–56 p., 2017 m. kovo 30 d. Sprendimo VG Čistoća d.o.o. prieš Đuro Vladika ir Ljubica Vladika, C‑335/16, ECLI:EU:C:2017:242, 32 p.).

18. Atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad jis nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektus, esančius Alytaus rajono savivaldybėje, adresais (duomenys neskelbtini). Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, faktinė aplinkybė, jog atsakovas yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal Nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovui nekilo prievolė mokėti vietinę rinkliavą Nuostatų nustatyta tvarka.

19. Teisę – mokėti minimalią rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo – asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo rinkliavos ar dalies rinkliavos mokėjimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1243-520/2019).

20. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pavyzdžiui, valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (2 str. 17 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018; 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2491-442/2018). Įrodinėjimo našta, kad atliekos nebuvo sukauptos (susidariusios), tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016; 2020 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020).

21. Atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad jam nuosavybės teise priklausančiais objektais nebuvo naudojamasi pagal paskirtį ir jokios atliekos nesusidarė. Tačiau į bylą nepateikta duomenų (įrodymų), jog atsakovas nekilnojamojo turto objektais nesinaudoja, taip pat duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad ginčijamu laikotarpiu jam disponuojant ginčo nekilnojamuoju turtu jokių komunalinių atliekų nesusidarė (negalėjo susidaryti). Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad jis ginčo objektuose negyvena, nelaikytini objektyviais duomenimis, neabejotinai patvirtinančiais, kad jokios (komunalinės) atliekos nesusidarė ir atsakovas negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 dalies nuostatose.

22. Pažymėtina, kad Alytaus rajono savivaldybės taryba yra nustačiusi vietinės rinkliavos perskaičiavimo galimybę tuo atveju, kai nekilnojamojo turto savininkai arba jų įgalioti asmenys numato nesinaudoti nekilnojamojo turo objektu ne trumpesnį kaip vieną metų ketvirtį ir ne ilgesnį kaip vieni metai laikotarpį (viešai Alytaus rajono savivaldybės tinklapyje skelbiamų Nuostatų X skyrius). Tokiu atveju administratoriui pateikiamas motyvuotas prašymas, nurodant nekilnojamojo turto objekto nesinaudojimo priežastis bei nesinaudojimo laikotarpį bei pateikiant kitus prašymui pagrįsti reikalingus dokumentus (Nuostatų 42.1–42.3 papunkčiai). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas kreiptųsi į pareiškėją dėl vietinės rinkliavos perskaičiavimo, taip pat nėra duomenų, kad atsakovui būtų suteiktos vietinės rinkliavos lengvatos (Nuostatų XI skyrius). Todėl teisėjų kolegija nepagrįstu laiko atsakovo apeliacinio skundo argumentą, kad atsakovas neprivalo mokėti vietinės rinkliavos dėl to, kad nesinaudoja jam nuosavybės teise priklausančiais objektais.

23. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo V. U. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ernestas Spruogis

Virginija Volskienė