2016-11-14 Nr. AB-21668-3-63-3-00544-2015-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1159-602/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00544-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei R. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir TRATC, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės R. S. (toliau – ir atsakovė) 136,92 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava).

Prašyme, kurį patikslino, nurodė, jog jam yra pavesta rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ir Rietavo savivaldybių teritorijoje. Teigė, jog atsakovė yra nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, savininke ir nėra sumokėjusi vietinės rinkliavos už 2008-2013 metų laikotarpį. Prašymo reikalavimas grindžiamas tuo, kad atsakovė privalėjo mokėti vietinę rinkliavą, nes ši rinkliava yra atliekų turėtojų privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 107 straipsnio 1 dalį, pagal kurią mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai, prašė iš atsakovės priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą už 2010 metų II, II, IV ketvirčius, 2011, 2012 ir 2013 metus, iš viso 136,92 Eur. Nurodė, jog vietinė rinkliava apskaičiuota pagal atsakovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 1 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino visiškai. Priteisė pareiškėjui iš R. S. 136,92 Eur vietinės rinkliavos. Taip pat priteisė pareiškėjui 14 Eur atstovavimo išlaidų.

Teismas pažymėjo, kad Mažeikių rajono savivaldybės taryba 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. T1-391 patvirtino Mažeikių rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, kuriomis nustatė komunalinių atliekų Mažeikių rajono teritorijoje surinkimo, rūšiavimo, šalinimo, saugojimo, apskaitos tvarką, atliekų turėtojų bei atliekų tvarkytojų teises, pareigas ir atsakomybę. 2013 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T1-189 patvirtino Mažeikių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), pakeistus 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. T1-373. Pagal Nuostatų 5 punktą vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra Mažeikių rajono savivaldybės sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Vadinasi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK leidimus.

Byloje esantys Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad nuo 2007 m. vasario 26 d. atsakovė R. S. yra nekilnojamojo turto objekto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, savininkė, todėl pagal Nuostatų 6 punktą ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Nors pažymoje dėl vietinės rinkliavos nurodyta, kad atsakovės įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. sudaro 145,25 Eur, iš atsakovės prašoma priteisti 136,92 Eur sudarančią sumą. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą atsakovės valdomo turto paskirtis – gyvenamoji (butų), todėl atsakovę apmokestinant vietine rinkliava pritaikytas gyvenamosios paskirties patalpoms taikomas tarifas.

Kadangi kitų įstatymų ir norminių aktų pažeidimų nenustatyta, teismas vertino, jog pareiškėjo pateikti duomenys prašomos priteisti sumos apskaičiavimo pagrįstumui bei teisingumui patvirtinti yra pakankami.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsniu ir pažymėjo, jog atsakovė sprendime nurodytu laikotarpiu prievolės mokėti vietinę rinkliavą nėra įvykdžiusi, todėl 136,92 Eur įsiskolinimo suma priteistina pareiškėjui.

Pareiškėjas taip pat prašė iš atsakovės priteisti 52,57 Eur atstovavimo išlaidų.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalimi, to paties straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punktu ir pažymėjo, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, jog konkrečios teisinės paslaugos suteikimo momentu, t. y. 2015 m. gegužės 12 d., galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

Pareiškėjo turėtų atstovavimo išlaidų pagrindimui pateiktas 2012 m. balandžio 3 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. SGKA-2012/0008 išrašas ir 2015 m. gegužės 12 d. sąskaita faktūra Nr. SGKA Nr. 11233 bei specifikacija Nr. 11233, iš kurios matyti, jog už prašymo surašymą pareiškėjas advokatų profesinei bendrijai sumokėjo 52,57 Eur. Mokėjimo faktas pagrįstas 2015 m. gegužės 13 d. vietinio mokėjimo nurodymo kvitu Nr. 4801.

Spręsdamas dėl pareiškėjui priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydžio, teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad prašymas teismui buvo teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, aplinkybę, jog byla buvo išnagrinėta pirmame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, į bylos pobūdį, apimtį ir sudėtingumą ir darė išvadą, jog iš atsakovo prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra per didelė, todėl ją sumažino.

III. Pareiškėjas TRATC su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimo dalimi nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumažinimo pakeisti priteisiant visas patirtas bylinėjimo išlaidas.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad atvejai, kada teisė numato galimybę mažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas, numatyti CPK 98 straipsnio 2 dalyje, 93 straipsnio 2 dalyje ir 93 straipsnio 4 dalyje. Teismų praktikoje aplinkybė, kad prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių, yra pagrindas prašymą dėl išlaidų priteisimo tenkinti visiškai (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-2889-656/2014). Net ir paties Klaipėdos apygardos administracinio teismo praktikoje, nagrinėjant analogiškas bylas, 52,57 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vertintinos kaip ne per didelės, protingos bei pagrįstos, todėl priteisiamos nemažintinos. Akcentuoja, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma gerokai mažesnė už Rekomendacijose numatytą maksimalią sumą. Todėl išlaidų sumažinimas neatitinka proporcingumo, protingumo, teisingumo kriterijų, riboja teisę į pažeistų teisių gynybą bei formuoja teisinio reglamentavimo neatitinkančią praktiką, neteisėtai skatinančią asmenis vengti naudotis profesionalia advokatų teisine pagalba.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimo dalies, kuria pareiškėjui iš atsakovės R. S. priteista 14 Eur atstovavimo išlaidų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės R. S. 136,92 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 1 d. sprendimu prašymą patenkino visiškai. Priteisė pareiškėjui iš R. S. 136,92 Eur vietinės rinkliavos. Taip pat priteisė pareiškėjui 14 Eur atstovavimo išlaidų.

Apeliaciniame skunde atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria sumažintos pareiškėjui priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

ABTĮ (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 44 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 44 str. 6 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Iš paminėtų nuostatų matyti, jog proceso šalis turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų, inter alia atstovavimo, atlyginimą tik tada, kai sprendimas (baigiamasis teismo aktas dėl ginčo) priimtas jos naudai, t. y. sprendimo priėmimas proceso šalies, prašančios atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, naudai yra būtinoji sąlyga, sudaranti pagrindą jai šias išlaidas prisiteisti.

Šioje byloje sprendimas buvo priimtas pareiškėjo naudai: Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 1 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino visiškai. Todėl pareiškėjas įgijo teisę į patirtų teismo išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas prašomą priteisti 52,57 Eur sumą sumažino iki 14 Eur. Nurodo, kad prašyta suma ne tik neviršijo Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, bet ir buvo gerokai už juos mažesnė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Rekomendacijų (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punkte įtvirtinta, jog nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Taigi iš esmės teismo diskrecijai palikta taikyti minėtus kriterijus ir nuspręsti, kokia suma būtų tinkama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-583/2014).

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog 52,57 Eur dydžio išlaidos už prašymo parengimą neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyto maksimalaus advokato užmokesčio dydžio už prašymo surašymą, tačiau pagrįstai šią sumą sumažino įvertinęs Rekomendacijose nurodytas aplinkybes dėl bylos pobūdžio, apimties ir sudėtingumo, tai, kad prašymas teismui buvo teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, kad byla buvo išnagrinėta pirmame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, konstatavo, kad 14 Eur dydžio išlaidos už skundo parengimą laikytinos atitinkančiomis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo teismo vertinimu ir sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos sudėtingumą ir dėl to nustatė netinkamus išlaidų dydžius pagal Rekomendacijas.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde tai pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog pareiškėjo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra neproporcingai didelės, nes teismų praktikoje aplinkybė, kad prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių, yra pagrindas prašymą dėl išlaidų priteisimo tenkinti visiškai. Tačiau, teisėjų kolegija pažymi, jog kiekvienu atveju, priteisiant patirtas bylinėjimosi išlaidas, yra įvertinamos konkrečios bylos aplinkybės. Bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, kuriose sprendimas priimtas atsakovo naudai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi praktikos, kad atsakovui įrodyti vietinės rinkliavos nemokėjimą yra sudėtingiau nei pareiškėjui pareigą mokėti tokią rinkliavą ir atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų, kurios neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, paprastai nemažina (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-701-602/2016).

Apibendrindama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ir tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius