Legislator Case Law & Legislation
7ef86dec-dd50-427d-86cd-5cb23e874eea AI generated

7ef86dec-dd50-427d-86cd-5cb23e874eea · Kauno apygardos teismas

Case Number 7ef86dec-dd50-427d-86cd-5cb23e874eea
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

T. S. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. balandžio 24 d., apie 21.05 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 2,32 promilių, t. y. daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

Legislator headnote

AI generated

7ef86dec-dd50-427d-86cd-5cb23e874eea · Kauno apygardos teismas: Tačiau nuteistasis piktybiÅ¡kai nevykdo jam paskirtų teismo įpareigojimų ir draudimų, vairuoja transporto priemones, kai teisė vairuoti yra atimta, dėl to yra keletÄ kartų baustas administracine tvarka. Todėl T. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – terminas turi bÅ«ti nustatytas maksimaliam laikui, tai yra 5 (penkeriems) metams.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-48-593/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12927-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.2.; 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 9 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Audronei Tulauskienei, dalyvaujant prokurorei Rasai Urbienei, nuteistajam T.

S., jo gynėjui advokatui Antanui Danieliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Rasos Urbienės apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 39 (trisdeÅ¡imt devynių) parų areÅ¡to bausmė.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 26 (dvidešimt šešių) parų arešto bausmė. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsnio 1 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, T. S. paskirtos šios baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; turto konfiskavimas, išieškant iš T.

S. valstybės naudai konfiskuotino turto, t. y. automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 1 040 Eur (vienÄ tÅ«kstantį keturiasdeÅ¡imt eurų). Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. T. S. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. balandžio 24 d., apie 21.05 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 2,32 promilių, t. y. daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

2. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė Rasa Urbienė praÅ¡o Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nuosprendį pakeisti. T. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, Å¡iÄ bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

Baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminÄ nustatyti 5 (penkeriems) metams. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . 2.1. Skunde prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė T. S. areÅ¡to bausmę, nustatant jos dydį mažesnį už įstatymo numatytÄ Å¡ios bausmės rūšies vidurkį. Galutinė paskirtoji bausmė – 26 paros areÅ¡to yra per Å¡velni bausmė. Skiriant bausmę, negali bÅ«ti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje.

Pernelyg Å¡velni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniÅ¡kumo principÄ , nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad T. S. kaltinamas padaręs vienÄ baigtÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 3 dalis). T. S. yra teistas už tyčinius nusikaltimus, paskutinius du kartus nuteistas už tai, kad vairavo neblaivus, po to vėl padarė analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Nuteistasis už Å¡ias nusikalstamas veikas atliko realiÄ laisvės atėmimo bausmę. 2021 m. vasario 12 d. buvo paleistas iÅ¡ įkalinimo įstaigos, tačiau praėjus tik kiek daugiau nei dviems mėnesiams, tai yra 2021 m. balandžio 24 d., vėl buvo sulaikytas neblaivus vairavęs transporto priemonę. Nors apylinkės teismas nurodė, kad atsižvelgia į asmens teistumÄ , tačiau Å¡ios aplinkybės teisingai nevertino. T. S. Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė neiÅ¡nykusio teistumo metu, praėjus trumpam laikui po bausmės atlikimo už analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas, taip pat yra baustas administracinėmis nuobaudomis, nurodė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti, tikrintas alkotesteriu vienÄ kartÄ , pakartotinai tikrintis atsisakė. 2.2.

Prokurorės vertinimu, nors nusikaltimas, už kurį teismas T. S. pripažino kaltu, yra nesunkus, visgi, neblaivus vairuotojas kelia pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Nuteistasis, sėsdamas neblaivus už vairo, elgėsi tyčia, nežiÅ«rint į jo nurodytÄ aplinkybę, kad jis pavažiavo apie 20-25 metrus. Policijos pareigÅ«nas P. B. parodė, kad privažiavus prie automobilio „Audi A6“, jo vairuotojas bandė apvažiuoti policijos tarnybinį automobilį, o tai sukėlė įtarimÄ . Nustačius T.

S. 2,32 promilių neblaivumÄ , antrÄ kartÄ jis pasitikrinti neblaivumÄ atsisakė, tapo agresyvus, šūkavo, daužė tarnybinio automobilio duris. Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes ir duomenis, darytina iÅ¡vada, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė, atsižvelgiant į veikos pavojingumÄ , T. S. charakterizuojančius duomenis, byloje nustatytÄ lengvinančiÄ aplinkybę, nustatytina didesnė nei bausmės vidurkis (BK 50 straipsnio 1, 2 dalys), t. y. 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, bausmė mažintina trečdaliu ir skirtina 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2.3. Skunde prokurorė pažymi ir tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. T. S. už ankstesnius analogiÅ¡kus nusikaltimus draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones taip pat buvo paskirtas. Paskutinį kartÄ â€“ 2019 m. gegužės 30 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Tačiau nuteistasis piktybiÅ¡kai nevykdo jam paskirtų teismo įpareigojimų ir draudimų, vairuoja transporto priemones, kai teisė vairuoti yra atimta, dėl to yra keletÄ kartų baustas administracine tvarka. Todėl T. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – terminas turi bÅ«ti nustatytas maksimaliam laikui, tai yra 5 (penkeriems) metams.

3. Nagrinėjant bylÄ baudžiamÄ ja tvarka, teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė šį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Rasos Urbienės apeliacinis skundas tenkinamas.

4. Apeliaciniame skunde nuteistajam T. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra keliami, tačiau nesutinkama su paskirta bausme. Prokurorės vertinimu, T. S. paskirta areÅ¡to bausmė yra per Å¡velni, neproporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui, todėl praÅ¡oma, atsižvelgiant į jo asmenybės neigiamÄ charakteristikÄ , bausmę griežtinti, skiriant terminuoto laisvės atėmimo bausmę, taip pat ilgesnį draudimo vairuoti transporto priemones terminÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apibrėžiančiomis apeliacinio proceso ribas, bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

5. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Skiriant bausmę taip pat turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis, dar kartÄ Ä¯vertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimÄ reglamentuojančias normas taikė netinkamai. Sutiktina su prokurorės apeliacinio skundo teiginiais, kad apylinkės teismas nepakankamai įvertino nuteistojo kriminalinę praeitį, taip pat jo asmenybės charakteristikÄ . Bylos duomenimis Å¡is teistumas T. S. jau devintas (b. l. 93–100), nusikalstamas veikas jis pradėjo vykdyti praktiÅ¡kai nuo pilnametystės. Daugiausiai buvo daromi turtinio pobÅ«džio nusikaltimai (vagystės, plėšimai), tačiau paskutinius du kartus jis buvo teistas už transporto priemonės vairavimÄ , esant neblaiviam.

Taigi, analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ jis padarė trečiÄ kartÄ iÅ¡ eilės. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmÄ jį kartÄ už vairavimÄ neblaiviam jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas pusantrų metų terminui, tačiau T. S. nesugebėjo laikytis jam nustatytų įpareigojimų ir pakartotinai vairavo bÅ«damas neblaivus. Šį kartÄ jam buvo paskirta reali vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. IÅ¡ pataisos įstaigos, atlikęs paskirtÄ bausmę, nuteistasis buvo paleistas 2021 m. vasario 12 d. ir vos po dviejų mėnesių – 2021 m. balandžio 24 d. vėl vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus.

7. Pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog T. S. iš ankstesnio patyrimo visiškai nepasimoko, sistemingai kartoja tas pačias klaidas ir savo elgesio pozityvia linkme nekoreguoja. Nors teisiamojo posėdžio metu nuteistasis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau iš ankstesnių nuosprendžių (2018 m. rugpjūčio 8 d. ir 2019 m. gegužės 30 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiai) turinio matyti, kad ir tuomet jis savo kaltės neneigdavo, aiškindavo, jog gailisi ir daugiau taip nebesielgs, tačiau praėjus kuriam laikui vėl nusikalsdavo.

Å i informacija patvirtina, kad T. S. kaltės pripažinimas yra daugiau formalus bei deklaratyvus veiksmas, atliekamas, siekiant Å¡velnesnės bausmės skyrimo, o ne nuoÅ¡irdi atgaila, savo neteisėtų veiksmų permÄ stymas ir kritiÅ¡kas jų vertinimas. PirmÄ jį kartÄ nuteistajam buvo nustatytas 2,13 promilių girtumas, antrÄ jį kartÄ â€“ 2,22 promilių girtumas, o Å¡iuo metu – 2,32 promilių neblaivumas. Taigi, visus kartus nustatytas neblaivumas ženkliai virÅ¡ijo leistinÄ ribÄ . Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis visais atvejais sugebėdavo rasti savo neteisėtus veiksmus pateisinančias priežastis, kodėl jam reikėjo vairuoti transporto priemonę bÅ«nant neblaiviam.

Nagrinėjamu atveju T. S. nurodė, jog tiesiog patraukė automobilį iÅ¡ privačios valdos, pavažiavo į Å¡alį apie 20–25 metrus, niekur toliau vykti neketino, tačiau buvo sustabdytas policijos pareigÅ«nų. Tokį paaiÅ¡kinimÄ teisėjų kolegija vertina kaip gynybinį.

8. Vyriausiojo patrulio P. B. tarnybiniame pranešime (b. l.

25) nurodyta, kad 2021 m. balandžio 24 d., apie 21.05 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Privažiavus prie Å¡io automobilio, jis bandė apvažiuoti tarnybinį automobilį, todėl minėta transporto priemonė buvo sustabdyta įjungus raudonos ir mėlynos spalvos Å¡vyturėlius bei garsinę sirenÄ . PaaiÅ¡kėjo, jog automobilį vairavo T. S., kuris neturėjo vairuotojo pažymėjimo, teisės vairuoti transporto priemones niekada nebuvo įgijęs. Automobilio dokumentų vairuotojas taip pat nepateikė. T. S. teigė, jog alkoholio nevartojo, tačiau įpÅ«tė 2,32 promiles. Pakartotinai tikrintis blaivumÄ jis atsisakė. Å ias tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytas aplinkybes P. B. patvirtino ir apklausos ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 67–68).

9. Tyrimo metu taip pat iÅ¡siaiÅ¡kinta, kad transporto priemonė, kuriÄ bÅ«damas neblaivus vairavo nuteistasis, priklauso I. U., kuri automobilį paliko T. S., kad Å¡is jį paruoÅ¡tų techninei apžiÅ«rai (ji pasibaigė 2021 m. balandžio 16 d.) Apie tai, kad nuteistasis vairuos jai priklausančiÄ transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, ji nieko nežinojo, prieÅ¡ingu atveju nebÅ«tų jam palikusi savo turto (b. l. 61). Å ios aplinkybės liudija, kad T. S., pasinaudojęs susidariusia tinkama situacija, sÄ moningai pasiėmė jam nepriklausantį automobilį ir juo kartu su draugais važinėjosi, t. y. nuvyko prie vandens telkinio, kur vartojo alkoholį, po to, bÅ«damas neblaivus, toliau tęsė kelionę, tačiau buvo sustabdytas policijos pareigÅ«nų.

Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neigė bandęs iÅ¡vengti policijos patikrinimo, t. y. nurodė, jog pats sustojo, o antrÄ kartÄ tikrintis blaivumÄ atsisakė, nes jam nepatiko pareigÅ«nų elgesys (b. l. 82–83, 148–149). Kuo pasireiÅ¡kė Å¡is netinkamas pareigÅ«nų elgesys, neįvardijo. Be to, viso proceso metu T. S. bandė įteigti, jog įvykio dienÄ jį kartu su draugais vežiojo blaivus vairuotojas, kuris vėliau pasiÅ¡alino. Kas Å¡is asmuo, nuteistasis nenurodė, t. y. neįvardijo nei vardo, nei pavardės, nei jo santykių su minėtu asmeniu.

Todėl versija apie vairuotojÄ vertintina siekiu suÅ¡velninti gresiančiÄ atsakomybę.

10. Nors pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau naujÄ nusikaltimÄ jis padarė bÅ«damas recidyvistu. Taigi, nors ir egzistuoja BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte įtvirtinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau apeliacinės instancijos teismas į jÄ neatsižvelgia, kadangi pripažinti atsakomybę sunkinančios aplinkybės apeliaciniame skunde nepraÅ¡oma. Tačiau nežiÅ«rint to, kolegija sutinka, jog T. S. paskirta bausmė yra per Å¡velni.

Be aplinkybių, nurodytų Å¡ioje nutartyje anksčiau, teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad T. S. yra ne kartÄ baustas administracine tvarka (b. l. 102–112), jam skirtos baudos nesumokėtos (b. l. 113). Administracinių nusižengimų registro duomenimis nuteistasis yra baustas, be kita ko, ir už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, padarytus vairuojant transporto priemonę, neturint tam specialiosios teisės. Akivaizdu, jog T. S. visiÅ¡kai nesuvokia, jog padidinto pavojaus Å¡altinio valdymas, neturint tam reikiamų įgÅ«džių, kelia pavojų visų eismo dalyvių saugumui, įskaitant ir jį patį.

Toks atsainus nuteistojo požiūris į įstatymo saugomus teisinius gėrius rodo, jog jam tikslinga atlikti bausmę struktūrizuotoje aplinkoje, todėl pritartina prokurorei, jog šiuo atveju tik laisvės atėmimo bausmės paskyrimas ir realus jos vykdymas padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Šios išvados nepaneigia nei darbinės veiklos vykdymas, nei turimos sugyventinės nėštumas. BK 75 straipsnio taikymas taip pat nesvarstytinas, nes T. S. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad atvirojoje kolonijoje jam kur kas geriau atlikinėti bausmę, nei būti prižiūrimam probacijos tarnybos pareigūnų, nešioti apykoję, būti tikrinamam naktimis ir pan. (b. l. 150).

Taigi, laikytis teismo nustatytų įpareigojimų jis nėra pasiryžęs.

11. Apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡oma nustatyti T. S. ilgesnį draudimo naudotis specialiÄ ja teise – teise vairuoti transporto priemones – terminÄ , t. y. penkeriems metams. Apygardos teismas pažymi, kad Å¡iuo atveju konkuruoja asmens (kaltininko) interesai patirti kuo mažiau suvaržymų ir praradimų dėl padarytos nusikalstamos veikos bei valstybės ir visuomenės interesai, kurie įtvirtinti baudžiamajame įstatyme. BK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Baudžiamojo kodekso paskirtis yra baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Taigi, BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 2811 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , tačiau įstatymų leidėjas nenumato imperatyvo visais atvejais taikyti vienÄ ar kitÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

Tai paliekama teismo diskrecijai.

12. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles arba inkriminuotÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar bÅ«damas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iÅ¡ aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiÅ¡kia, kad bausmės, o kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali bÅ«ti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę.

13. Å iuo atveju T. S. buvo nustatytas daugiau nei keturis kartus leistinÄ ribÄ virÅ¡ijantis neblaivumas. Be to, jau minėta, kad tai trečias kartas iÅ¡ eilės, kai jis sustabdomas vairuojantis transporto priemonę, bÅ«damas stipriai neblaivus, todėl Å¡io nusikaltimo negalima pripažinti atsitiktiniu ar nulemtu nepalankiai susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių. PrieÅ¡ingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, T. S. turi rimtų alkoholio vartojimo problemų, kurių efektyviai nesprendžia ir nededa tam pakankamai pastangų.

Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje už analogiÅ¡kos veikos padarymÄ , nuteistasis buvo baustas administracine tvarka už alkoholio turėjimÄ , taigi, net griežtas pataisos įstaigos vidaus tvarkos režimas nesumažino jo potraukio svaigintis. Nors pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu T. S. aiÅ¡kino, jog užsikodavo, taip pat lanko kursus dėl alkoholio vartojimo prevencijos, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė nei apylinkės, nei apeliacinės instancijos teismui, tuo tarpu tikėti vien nuteistojo žodžiu, atsižvelgiant į jo parodymus viso proceso metu, pagrindo nėra.

14. Ä®statymų leidėjas yra numatęs galimybę teismui skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis specialiÄ ja teise vairuoti transporto priemones, jos terminÄ nustatant nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). 2018 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu T. S. buvo nustatytas draudimas dvejus metus naudotis specialiÄ ja teise vairuoti transporto priemones, 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu Å¡i poveikio priemonė nustatyta trejų metų terminui, tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu nustatytas dvejų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių terminas, kas neatitinka nei nuteistojo sistemingai daromų nusikalstamų veikų pavojingumo, nei proporcingumo principo reikalavimų. Å is principas reikalauja:

1) kad baudžiamojo proceso metu būtų taikomos tik procesinių tikslų pasiekimui būtinos ir tinkamos priemonės;

2) kad būtų taikomos švelnesnės prievartos priemonės, jei jas taikant įmanoma pasiekti tuos pačius tikslus kaip ir taikant griežtesnes priemones;

3) kad suvaržymai, kuriuos tenka patirti asmenims dėl prievartos priemonių taikymo, nebÅ«tų per daug ribojantys žmogaus teises, palyginus su rezultatais, kurie gaunami pritaikius prievartos priemones. Nagrinėjamu atveju T. S. elgesys (sistemingas vairavimas bÅ«nant neblaiviam arba nors ir blaiviam, tačiau neturint teisės tai daryti, ir, neturint reikiamų įgÅ«džių, eismo įvykių sukėlimas) rodo, jog draudimas naudotis (įgyti) specialiÄ jÄ teisę vairuoti transporto priemones turi bÅ«ti taikomas maksimaliam penkerių metų terminui. Pernelyg Å¡velnus baudžiamumas gali tik paskatinti T. S. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabÅ«diÅ¡kai tikintis iÅ¡vengti teisinės atsakomybės.

15. Esant išdėstytoms aplinkybėms, prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai nuteistajam paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

16. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymÄ Nr. (12.33 Mr) PT-8741, patvirtinančiÄ iÅ¡laidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam T. S., nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka. IÅ¡ pateiktos pažymos matyti, kad advokatas Antanas Danielius, pateikęs advokato orderį Nr. (duomenys neskelbtini), teikia antrinę teisinę pagalbÄ T. S. ir antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų suma yra 60,23 Eur (b. l. 181).

17. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo procese (iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Å i nuostata apeliantui buvo iÅ¡aiÅ¡kinta 2021 m. lapkričio 5 d. nutartyje, kuria jam paskirtas gynėjas (b. l. 172). Atkreiptinas dėmesys, jog teisė į nemokamÄ teisinę pagalbÄ nėra absoliuti, ji gali bÅ«ti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis, iÅ¡teisintasis) neturi pakankamai lėšų.

Visais atvejais turi bÅ«ti objektyviai atsižvelgiama į jo turtinę padėtį. Nuteistasis gali praÅ¡yti nepriteisti proceso iÅ¡laidų, tačiau tam turi pateikti objektyvius duomenis, rodančius jo sunkiÄ turtinę padėtį. Sprendžiant dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas. Å iuo atveju nustatyta, kad T. S. yra dirbantis asmuo, pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, kad per mėnesį uždirba apie 1400–1500 eurų „į rankas“.

Todėl atsižvelgiant į tai, kad prokurorės apeliacinis skundas yra tenkinamas visiškai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurios pripažintinos proporcingomis atliktų gynybos veiksmų apimčiai, iš nuteistojo priteisiamos valstybės naudai. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Rasos Urbienės apeliacinį skundÄ tenkinti. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 24 d. nuosprendį pakeisti. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria T. S. paskirta galutinė 26 (dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡ių) parų areÅ¡to bausmė. T. S. už BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, Å¡iÄ bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo faktinio T. S. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos. Baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminÄ nustatyti 5 (penkeriems) metams. KitÄ 2021 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti valstybės naudai iÅ¡ nuteistojo T. S. antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas – 60,23 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų 23 centus), kurias sudaro advokato užmokestis, įpareigojant Å¡iÄ sumÄ sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ sias sÄ skaitas, nurodant juridinio asmens kodÄ ((duomenys neskelbtini)), įmokos kodÄ ((duomenys neskelbtini)), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ ).

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjai Albinas Antanaitis Giedrius Endriukaitis Daiva Jankauskienė