7ef841e2-c821-470a-976e-011f4f53d8a3 · Visagino miesto apylinkės teismas

civilinė byla Nrcivilinė byla Nr.2-15-724-2012procesinio dokumento kategorija 11.9.10.7.;15.3.2.;18.4.;116.4. (S) VISAGINO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. vasario 1 d.Visaginas           Visagino miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Avinas, sekretoriaujant Ritai Kozlovienei dalyvaujant vertėjai Janinai Damanskienei, ieÅ¡kovei O. M., jos atstovui advokatui Vidui Vilkui, atsakovo UAB “(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Daliui Boreikai, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėję ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl grÄ Å¾inimo į darbÄ ir iÅ¡mokų susijusių su darbo santykiais priteisimo,-  Nustatė:             IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o panaikinti UAB “(duomenys neskelbtini)“ Nr. data dėl O.

M. atleidimo iÅ¡ darbo; grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ UAB “(duomenys neskelbtini)“ gamybos direktorės pareigas; priteisti vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2011m. liepos 19d. iki teismo sprendimo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovę į buvusias pareigas įvykdymo; panaikinti UAB “(duomenys neskelbtini)“ 201m. gegužės 5d. įsakymÄ dėl apmokėjimo už prastovos laikÄ ; priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 69825Lt dienpinigių už komandiruotes laikotarpiu nuo 2008-07-21 iki 2011 m. liepos 21d.; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas kurias sudaro 1000Lt.IeÅ¡kovė O.

M. paaiÅ¡kino, kad dirbo UAB “(duomenys neskelbtini)“ gamybos direktore, nuo 2005m. padidėjus mokesčiams bendrovė gamybos procesÄ perkėlė į UkrainÄ Ä¯steigus ten įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Ukrainoje, bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, faktiÅ¡kai ji tvarkė „(duomenys neskelbtini)“ gamybos reikalus, todėl mano, kad jai „(duomenys neskelbtini)“ turėjo mokėti ir komandiruotpinigius be to keliones iÅ¡laidas Ä® UkrainÄ padengdavo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ ji apmokėdavo ir draudimÄ .„(duomenys neskelbtini)“ gamybos 2006m. nenutraukė tik perkėlė gamybos procesÄ Ä¯ UkrainÄ todėl tuo pagrindu, kad UAB “(duomenys neskelbtini)“ buvo nutrauktas gamybos procesas jos atleisti negalėjo be to jeigu gamyba nutraukta 2006m. tai ir atleisti jÄ turėjo 2006m., o ne po beveik penkių metų.

Tikroji jos atleidimo priežastis- asmeninis konfliktas su direktore Suchinina su kuria anksčiau buvo geros draugės.Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutinka nurodydamas, kad ieškovas atleistas pasikeitus bendrovės ekonominei būklei teisėtai ir pagrįstai, o pagrindo mokėti komandiruotpinigius nėra. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2512Lt.ir 2956 ltByloje nustatytos faktinės aplinkybės.O. M. pagal darbo sutartį nuo 1995m. lapkričio 2d. dirbo UAB “(duomenys neskelbtini)“ gamybos direktore.

Nuo 2009-01-01 jai nustatytas 1800Lt atlyginimas už faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ (t.1,b.l.79-80) 2011-05-05 O. M. įspėta, kad nuo 2011m. liepos 19d. su ja bus nutraukta darbo sutartis DK 129 str. pagrindais dėl ekonominių priežasčių, nutraukus siuvimo darbų veiklÄ .(t.1 b.l. 13-15) 2011-05-05 O. M. nuo 2011-05-09 buvo paskelbta prastova mokant dviejų trečdalių vidutinio valandinio darbo užmokesčio dydžio buvusio iki prastovos atlygį.(t.1 b.l. 15)Darbo sutartis su O. M. UAB“(duomenys neskelbtini)“ nutraukta 2011-07-19, darbo kodekso 129 str. pagrindu (t. 1 b.l. 24).Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis UAB “(duomenys neskelbtini)“ 2005m. gruodžio 31d. apdraustų asmenų buvo 56, tam pačiam laikotarpiui 2006m.- 9, 2011m. birželio 30 d. -4.(t.1 , b.l. 107-109).UAB “(duomenys neskelbtini)“ partnerius apie sutarčių nutraukimÄ dėl gamybos nutraukimo informavo 2006m. rugsėjo mėnesio 13-15 dienomis.(t.1., b.l.110.

 UAB “(duomenys neskelbtini)“ 2009m. iš pardavimų turėjo 345821Lt pajamų, 2010-263163 lt, 2011m. už 6 mėnesius 249325 lt (t.3 b.l. 18,20,22) iš įmonės metinių balansų matyti, kad 2008m. įmonė turėjo 11373 nepaskirstyto pelno, 2009m. 19511Lt nuostolių, 2010m. 34418Lt nuostolių, 2011m. per du ketvirčius turėjo 18683 pelno (t.3 b.l. 19,21,23) O. M. nuo 2005m. gegužės 18d. iki 2011m. vasario 18d. dirbo ribotos atsakomybės bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje Ukrainoje, gamybos direktorės pareigose (t.1 b.l.70-73, t.3 155-156)Už O.

M. 2008m. kelionių draudimÄ Ä¯ UkrainÄ bei jos kelionių draudimÄ 2009m. bei 2010m. mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“(t.2 b.l. 25-30).O. M. nuo 2007-09-26 Ukrainoje turėjo verslo liudijimÄ ir mokėjo valstybės nustatytus mokesčius nuo pajamų (t.2 b.l. 49-54)Ir UAB „(duomenys neskelbtini)„ ir bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ O. M. nuo 2006m. dirbo po aÅ¡tuonias valandas vidutiniÅ¡kai kas mėnesį po 20 darbo dienų ( t.1, b.l. 155-156 , t. 3 b.l.   DK 129 straipsnis leidžia įmonei, laikantis teisės aktų nuostatų, kiekvienu konkrečiu atveju pačiai nuspręsti dėl darbo sutarties nutraukimo bÅ«tinumo ir konkretaus jos nutraukimo pagrindo elemento- konkrečių svarbių priežasčių (priežasties).

Teismas, spręsdamas dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl ekonominių priežasčių teisėtumo, tiria ir nustato, ar realiai buvo darbdavio nurodytos ekonominės priežastys, dėl kurių reikėjo pertvarkyti įmonės, įstaigos darbÄ , ir, be kita ko, nutraukti darbo sutartis su tam tikrais darbuotojais pagal DK 129 straipsnį; ar į atleistų darbuotojų vietas nepriimta kitų darbuotojų; ar tam tikri etatai panaikinti realiai, t.y. ar vėliau jie nebuvo atkurti. Tačiau teismas neturi įgaliojimų vertinti etatų mažinimo, nulemto ekonominių priežasčių, tikslingumo ir pagrįstumo, t.y. negali vertinti, ar darbdavys tikslingai ir pagrįstai atsisakė vieno ar kito etato, nes tai- ne teismo kompetencija.

Atsakovas, bÅ«damas privačiu juridiniu asmeniu, kurio tikslas yra pelno siekimas, turi teisę savarankiÅ¡kai nuspręsti, kokiu bÅ«du ir kaip atlikti struktÅ«rinius pertvarkymus ir optimizuoti gamybÄ , savo nuožiÅ«ra pasirinkti jam geriausiai tinkančiÄ veiklos strategijÄ bei personalo politikÄ . Tai, kad bendrovėje nuo 2006m. buvo nutraukta gamyba, atleisti beveik visi darbuotojai (iÅ¡ 56 buvusių 2005m., 2011m. kartu su ieÅ¡kove buvo likę 4)teismui leidžia spręsti, kad bendrovėje nuo 2006m. vyko realÅ«s struktÅ«riniai pertvarkymai, nulemti gamybos proceso nutraukimu, t.y. buvo optimizuota atsakovo struktÅ«ra, ko pasėkoje ieÅ¡kovės turėta pareigybė neiÅ¡liko.             Dėl paminėto atsakovas, siekdamas savo veiklos optimizavimo, turėjo teisę atleisti ieÅ¡kovę.

Byloje nėra jokių duomenų liudijančių, kad atsakovas, atleidę iÅ¡ darbo ieÅ¡kovę, priėmė naujus darbuotojus, gamybos vadovo funkcijoms atlikti, ar kitus darbuotojus.                                                                  Teismas negali sutikti su ieÅ¡kovės motyvais, kad atsakovas jÄ atleido dėl asmeninių nesutarimų, nes tokios aplinkybės byloje neįrodytos.Darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį, turi pareigÄ ieÅ¡koti galimybių perkelti atleidžiamÄ iÅ¡ darbo darbuotojÄ Ä¯ kitÄ darbÄ ir, esant darbuotojo sutikimui, jį perkelti į kitÄ darbÄ , o Å¡iÄ pareigÄ darbdavys privalo vykdyti per visÄ numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpi, įskaitant darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 24 d. nutartis c. b.

Nr. 3K-3-227/2004).                                                                                                                                                             Kaip byloje nustatyta nuo įspėjimo apie atleidimÄ dienos bendrovėje naujų darbo vietų sukurta nebuvo ir laisvų darbo vietų nebuvo iki ieÅ¡kovės atleidimo bei jÄ Â atleidus.

Taigi, darbdavys ir negalėjo ieÅ¡kovei siÅ«lyti kito darbo bendrovėje.                                                                                                                                   DK 129 str. 2 dalyje numatyta teisė darbdaviui nutraukti darbo sutartį dėl darbovietės struktÅ«rinių pertvarkymų, kartu sukelia darbdaviui pareigÄ praneÅ¡ti įspėjamam dėl atleidimo darbuotojui, kokio masto struktÅ«riniai pertvarkymai daromi, ar panaikinamo padalinio funkcijas bus pavesta atlikti kitiems padaliniams, kokio pobÅ«džio funkcijų nebevykdys įmonė ar įstaiga po pertvarkymo.

Visos Å¡ios aplinkybės reikÅ¡mingos darbuotojui dėl to, kad jis galėtų įvertinti, ar teisingÄ ir atitinkantį įstatymo reikalavimus sprendimÄ dėl jo atleidimo priėmė darbdavys. IÅ¡ byloje esančio įspėjimo (t.1 b.l.

13) matyti, kad darbdavys iÅ¡samiai ir aiÅ¡kiai informavo ieÅ¡kovę apie tai dėl kokių priežasčių ketina su ja nutraukti darbo sutartį, kada ir kaip atsiskaitys. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo įspėjimas ieÅ¡kovui buvo pakankamas ir atitiko DK 130 str. 2 d. Dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovei nuo 2001-05-05, vadovaujantis DK 195 str. buvo paskelbta prastova.                                                                                                                                  Teismas, iÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas galėjo ir turėjo pagrindÄ atleisti ieÅ¡kovę kÄ ir, nepažeidžiant įstatymo, padarė, todėl pagrindo pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-07-19 įsakymÄ Nr. 2011/07-19-2, dėl O.

M. atleidimo iÅ¡ darbo, neteisėtu nėra.     IeÅ¡kovė, teigdama, kad 2008m.-2011m. iÅ¡ UAB “(duomenys neskelbtini)„ pastoviai buvo komandiruojama į UkrainÄ tačiau negaudavo nei kelionpinigių nei dienpinigių, praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 69,825Lt dienpinigių už komandiruotes nuo 2008m. liepos 21 iki 2011m. liepos 21d.                                       Tarnybinė komandiruotė– tai darbdavio nurodymu darbo sutartimi sulygto darbo funkcijos atlikimas ne nuolatinėje darbo vietoje.

Siuntimas į komandiruotę įforminamas įmonės vadovo įsakymu, kuriame nurodomas komandiruotės tikslas, vietovė ir trukmė. Apmokėjimu už tarnybinę komandiruotę siekiama atlyginti darbuotojo iÅ¡laidas, kurių neapima darbo sutartimi sulygtas atlyginimas, dėl to, kad darbuotojas yra įpareigojamas dirbti kitoje vietovėje, nei yra darbo sutartyje nurodyta nuolatinė jo darbo vieta. Komandiruotam darbuotojui per visÄ komandiruotės laikÄ paliekama darbo vieta (pareigos) ir darbo užmokestis (DK 220 straipsnio 1 dalis), komandiruotam darbuotojui garantuojama darbo laiko apskaita (DK 143 straipsnio 1 dalies 2 punktas), komandiruojamam darbuotojui mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios iÅ¡laidos (DK 220 straipsnio 1 dalis).

Nebiudžetinių įstaigų darbuotojų komandiruočių iÅ¡laidos kompensuojamos pagal Vyriausybės 2004-11-03 nutarimo Nr. 1365 „Dėl iÅ¡laidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ nuostatas (DK 220 straipsnio 2 dalis).                                                                              Tuo atveju, jei darbo sutartimi sulygstama dėl nuolatinės darbo vietos kitoje vietovėje, nei yra darbuotojo gyvenamoji vieta, tokia situacija nelaikytina tarnybine komandiruote, ir papildomos garantijos darbuotojui nepriklauso, kadangi bÅ«tent dėl tokių darbo sÄ lygų buvo susitarta sudarant darbo sutartį ir numatant joje darbuotojo darbo užmokestį.

Taigi sprendžiant dėl darbuotojo teisės į apmokėjimÄ už komandiruotę turi bÅ«ti įvertinama, kur pagal Å¡alių sudarytÄ darbo sutartį buvo nuolatinė darbuotojo darbo vieta.                                                                                                        Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieÅ¡kovė dirbo UAB“(duomenys neskelbtini)“ kurios buveinė yra Lietuvoje.

Taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovė tuo pat laikotarpiu, už kurį praÅ¡o priteisti komandiruotpinigius, dirbo ir Ukrainoje registruotoje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, kas patvirtinama darbo apskaitos tabeliais iÅ¡ kurių matyti jog ieÅ¡kovė dirbo po 8 valandas, 21 darbo dienÄ . Pastaroji aplinkybė liudija, kad ieÅ¡kovė negalėjo bÅ«ti komandiruojama į tÄ bendrovę, kurioje pastoviai dirbo pagal darbo sutartį pilnÄ darbo dienÄ .             Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ .                                                                              IeÅ¡kovė teismui nepateikė jokių dokumentų, liudijančių, kad iÅ¡ UAB “(duomenys neskelbtini)“ buvo komandiruojama į Ukrainoje esančiÄ bendrovę „(duomenys neskelbtini)“.                               Pažymėtina, kad valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriaus specialistai atlikę UAB“(duomenys neskelbtini)“ patikrinimÄ pagal; ieÅ¡kovės skundÄ dėl komandiruotpinigių neiÅ¡mokėjimo, konstatavo, jog duomenų apie ieÅ¡kovės siuntimÄ Ä¯ komandiruotes nėra ir pagrindo mokėti už jas UAB“(duomenys neskelbtini)“ neturėjo(t. 1 b.l. 137-138).                                                                                                                     IeÅ¡kovės pateikti bilietai, paso nuoraÅ¡ai, patvirtinantys valstybių sienų kirtimÄ , negali bÅ«ti pagrindu pripažinti, kad ji vykdavo į komandiruotes.

Kiti ieÅ¡kovės argumentai ir pateikti dokumentai, sprendžiant ar ji buvo komandiruojama į UkrainÄ , neturi teisinės reikÅ¡mės, todėl teismo nevertintini.                                                                                                                                                                                                                                                                                                                              IeÅ¡kinį atmetus vadovaujantis CPK 93, 88 str. iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos iÅ¡laidos valstybei už procesinių dokumentų įteikimÄ , kurias sudaro 32.05 Lt.                                                                                                                                                                                      Atsakovas į bylÄ pateikė dokumentus, liudijančius, kad turėjo 2512,81Lt advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

Atsakovo patirtos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus advokatų paslaugų įkainių (CPK 98 str. 2 d.), todėl priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės.Netenkinus ieÅ¡kinio naikintinos atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės.( CPK 150 str. 2d. )    Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268, 270str.

Nusprendžia: O. M. ieÅ¡kinio dėl įsakymo dėl apmokėjimo už prastovos laikÄ , dėl grÄ Å¾inimo į darbÄ , 69,825Lt dienpinigių už komandiruotes ir kitų iÅ¡mokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais priteisimo iÅ¡ UAB “(duomenys neskelbtini)“, netenkinti.Priteisi iÅ¡ O. M. UAB “(duomenys neskelbtini)“ turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas -2512,81Lt advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Ä® valstybės pajamas Priteisti iÅ¡ O. M. 32,05 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų.2011m. rugpjūčio 3d. teismo nutartimi UAB “(duomenys neskelbtini)“ turtui taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones- areÅ¡tÄ (turto areÅ¡to aktas Nr.0111007615), sprendimui įsiteisėjus panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismÄ . Teisėjas                                                                                           Giedrius Avinas            Â