7ef5e95b-5d9f-414f-9ee3-550c1c3ccabc · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. e2A-214-357/2023

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02422-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2;

3.3.1.20

(S)

Â

Â

šiaulių apygardos teismas

Â

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Â

2023 m. birželio 14 d.

Å iauliai

Â

Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa BartaÅ¡ienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos R. D. apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2023 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos R. D. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Teismas

Â

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. PareiÅ¡kėja R. D. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad R. D. ir P. D. nuo 1992 m. rugsėjo 30 d. nuosavybės teise valdo(ė) gyvenamÄ jį namÄ , viralinę, malkinę, sandėlį, tvartÄ , daržinę, kitus inžinerinius statinius, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos įgijo pagal 1992 m. rugsėjo 30 d. pirkimo pardavimo sutartį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio įmonės. Šį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ praÅ¡o nustatyti nuosavybės teisės įgyvendinimo tikslu.

2. Nurodė, kad pareiÅ¡kėja su sutuoktiniu minėtame gyvenamajame name deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ nuo 1985 m., 1992 m. rugsėjo mėn. jie susitarė pirkti privatizuojamÄ namÄ iÅ¡ tuometinės (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio įmonės, turtas buvo įkainuotas ir už jį buvo sumokėta, buvo paruoÅ¡ti visi reikalingi dokumentai, kad namas su priklausiniais galėtų bÅ«ti privatizuotas. 1992 m. rugsėjo 30 d. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau dėl nežinomų priežasčių Å¡ios sutarties neturi, pareiÅ¡kėja negali atsakyti, kokiomis aplinkybėmis dingo pirkimo-pardavimo sutartis, nes praėjo daug laiko. Taip pat dėl nežinomų priežasčių Nekilnojamojo turto registre minėti pastatai vis dar yra registruoti (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio įmonės nuosavybe nuo 1991 m. liepos 25 d. PareiÅ¡kėjos sutuoktinis P. D. mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties palikimÄ priėmė pareiÅ¡kėja R. D., kuriai 2012 m. spalio 11 d. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas. Per visÄ laikotarpį, kol pareiÅ¡kėja su savo sutuoktiniu ir po jo mirties, gyvena ir valdo 1992 m. rugsėjo 30 d. įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , niekas pretenzijų į Å¡iuos pastatus niekada nereiÅ¡kė ir nereiÅ¡kia.

3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ nurodė, jog neprieÅ¡tarautų pareiÅ¡kėjos reikalavimo patenkinimui, jei bylos nagrinėjimo teisme metu teismas įsitikintų, kad yra pagrindas nustatyti pareiÅ¡kėjos nuosavybės faktÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Â

4. TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mai 2023 m. sausio 3 d. sprendimu R. D. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo atmetė.

5. Teismas nustatė, kad nėra jokių duomenų, jog teismui pateikta sutartis dėl gyvenamojo namo jo priklausinių yra patvirtinta notaro, todėl, teismo vertinimu, pateikta 1992 m. rugsėjo 30 d. pirkimo pardavimo sutartis yra negaliojanti, todėl nesukelia ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nesant notarine tvarka sudarytos pirkimo pardavimo sutarties, kaip sutarties sudarymo metu reikalavo tuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, tiek ir specialus įstatymas dėl gyvenamojo namo privatizavimo, laikytina, kad pareiÅ¡kėja R. D. ir jos sutuoktinis P. D. nebuvo įgiję nuosavybės teisės ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ tuo metu galiojusių įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų nėra ir nebuvo, todėl jų ir negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka.

6. Teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjos nurodomos aplinkybės, kad gyvenamÄ jį namÄ su kitais pastatais nuo 1992 m. valdo kaip savo, juos prižiÅ«ri, moka mokesčius, taip pat tai, kad žemės sklypas, skirtas Å¡iems statiniams eksploatuoti, nuosavybės teise priklauso pareiÅ¡kėjai, ir niekas pretenzijų į Å¡iuos pastatus nereiÅ¡kė ir nereiÅ¡kia, galimai yra reikÅ¡mingi sprendžiant ne valdymo nuosavybės teise fakto (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatymo klausimÄ , o nagrinėjant bylÄ dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo (CPK 530 – 533 straipsniai).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėja R. D. praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2023 m. sausio 3 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjos R. D. pareiÅ¡kimÄ patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:

7.1. Teismas netinkamai vertino teisės normas bei teismų praktikÄ .

7.2. Visi byloje surinkti duomenys leidžia teigti, jog abi sandorio Å¡alys, t. y. pardavėjas (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio įmonė ir pirkėjai sutuoktiniai P. D. ir R. D., įvykdė visus veiksmus, tam, kad sandoris bÅ«tų laikomas sudarytu, iÅ¡skyrus tai, kad negauta duomenų apie tai ar sutartis buvo patvirtinta notaro. Liudytojas B. J. iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, jog sutartis turėjo bÅ«ti pasiraÅ¡yta ir patvirtinta, nes nebuvo jokių kliūčių tai atlikti. Jis negalėjo prisiminti, kokios aplinkybės buvo iÅ¡ tikrųjų, nes tokių sutarčių jis sudarė labai daug. BÅ«davo, kad važiuodavo pas notarÄ grupėmis su keletu pirkėjų iÅ¡ karto. Å iÄ situacijÄ , remiantis Civiliniame kodekse įtvirtintais protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo principais, galima prilygintai tokiai, kad neiÅ¡liko nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas ir pareiÅ¡kėja negali kitu, neteisminiu keliu įrodyti savo nuosavybės teisių. PrieÅ¡ingu atveju, CPK 44 str. 2 d. 5 p. įtvirtinta galimybė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog pastatas, žemė ar miÅ¡kas valdomas nuosavybės teise, bÅ«tų teisiÅ¡kai neįmanoma.

8. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateiktu atsiliepimu praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Â

Apeliacinis skundas netenkintinas

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

10. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino R. D. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

11. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

12. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja R. D. ir P. D. buvo sutuoktiniai – susituokė (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kėjos sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini) d. P. D. įpėdinei R. D. 2012 m. spalio 11 d. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjos deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo 1985 m. birželio 3 d. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos pažymos apie faktinę gyvenamÄ jÄ vietÄ matyti, kad P. D. ir R. D. nuo 1985 m. birželio 3 d. gyveno ir gyvena (duomenys neskelbtini).

13. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. spalio 20 d. iÅ¡raÅ¡Ä (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nekilnojamieji daiktai – pastatai, – esantys adresu: (duomenys neskelbtini): gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); plane pažymėtas 1A1p, statytas 1962 m.; plytinis; 3 kambarių; bendras plotas – 65,59 kv. m); viralinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); plane pažymėta 2I1m); malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); plane pažymėtas 3I1m); sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); plane pažymėtas 4I1p); tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); plane pažymėtas 5I1p); daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); plane pažymėtas 6I1m); kiti inžineriniai statiniai (stoginė, tualetas, Å¡ulinys) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) registruoti (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio įmonės nuosavybės teise. Ä®registravimo pagrindas – 1992 m. rugsėjo 29 d. Miesto (rajono) valdybos potvarkis Nr. 275. Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡e taip pat yra nurodyta pastaba, kad adresai objektams nesuteikti.

14. 1992 m. rugsėjo 23 d. (duomenys neskelbtini) miesto, rajono Tarybai pareiÅ¡kėja su savo sutuoktiniu pateikė pareiÅ¡kimÄ apie susitarimÄ pirkti privatizuojamÄ namÄ , namo dalį, butÄ esantį (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kimas įregistruotas notarinių veiksmų įrašų knygoje Nr. (duomenys neskelbtini). 1992 m. rugsėjo 23 d. (duomenys neskelbtini) Å«kio įmonės vadovas A. J. pasirašė įsakymÄ Nr. 223, kuriuo nurodė vykdant butų privatizavimo įstatymÄ , parduoti gyvenamÄ namÄ ir Å«kinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) apylinkėje (duomenys neskelbtini) kaime, D. P. ir D. R.. Remiantis gyvenamojo namo, buto įkainojimo aktu, pirkėjai D. R. ir D. P., pardavėjas įmonės atstovas J. B., parduodamas namas – (duomenys neskelbtini); bendro naudingo ploto 117,3 kv. m; 4 žmonės; statybos metai 1962; sienų konstrukcijos lentų ir plytų; nustatyta kaina 3334 rubliai bei valstybinis mokestis 33 rubliai. IÅ¡ 1992 m. rugsėjo 30 d. mokėjimo praneÅ¡imo matyti, kad perkamo gyvenamojo namo su priklausiniais kaina yra 16 823 rubliai ir prieÅ¡ pasiraÅ¡ant pirkimo-pardavimo sutartį, turi bÅ«ti sumokėtas 168 rublių valstybinis mokestis, perkamo namo dalis grynaisiais pinigais, t. y. 2052 rubliai ir 14 771 rublių mokama investiciniais čekiais ir kitomis tikslinėmis kompensacijomis. IÅ¡ pateiktų taupomojo banko praneÅ¡imų apie nuraÅ¡ymus iÅ¡ nebalansinių sÄ skaitų matyti, kad 1992 m. rugsėjo 30 d. P. D. nuraÅ¡yta 7000 rublių suma privatizavimo skyriui už gyvenamÄ namÄ ; 1992 m. rugsėjo 30 d. R. D. nuraÅ¡yta 7771 rublių suma privatizavimo skyriui už gyvenamÄ namÄ . IÅ¡ kasos pajamų orderio Nr. 135148 matyti, kad už dokumentų sutvarkymÄ R. D. sumokėjo 150 rublių (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio įmonei. Remiantis pateiktais mokėjimo kvitais, 1992 m. rugsėjo 30 d. R. D. sumokėjo 168 rublių valstybinį mokestį ir 2052 rublius už privatizuojamÄ namÄ .

15. IÅ¡ byloje esančios sutarties kopijos matyti, kad 1992 m. rugsėjo 30 d. (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio įmonės atstovas B. J. (pardavėjas), veikiantis pagal (duomenys neskelbtini) rajono 1992 m. sausio 27 d. (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio įmonės vadovo įgaliojimÄ Nr. 18, ir P. D., R. D. (pirkėjų) sudarė sutartį <...>. Pateikta sutartis nėra pasiraÅ¡yta nei pardavėjo, nei pirkėjų, taip pat Å¡i sutartis nėra patvirtinta notaro, nėra registro numerio. Sutarties blanke nurodyta, kad Sutartis, pagal Butų privatizacijos įstatymo 11 straipsnį įsigalioja nuo jos patvirtinimo dienos ir registruojama Valstybiniame inventorizacijos, projektavimo ir paslaugų biure.

16. Remiantis (duomenys neskelbtini) regioninio valstybės archyvo TelÅ¡ių filialo pateiktu atsakymu į praÅ¡ymÄ dėl pirkimo-pardavimo sutarties kopijos, 1992 m. notarinių veiksmų registruose žinių apie sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį tarp (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio įmonės ir P. D. nerasta. VÄ® Registrų centras, Juridinių asmenų registre, duomenų apie (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio įmonę duomenų nėra.

17. PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas taikė ginčui aktualias teisės normas. Pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (įstatymo redakcija galiojusi iki 1992 m. spalio 29 d.) 255 straipsnį nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis turėjo bÅ«ti notariÅ¡kai patvirtinta ir per 3 mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Sutarties formos ir jos registravimo taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį darė negaliojančiÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 47 ir 255 straipsniai). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantės pateikta 1992 m. rugsėjo 30 d. sutartis nėra pasiraÅ¡yta nei vienos Å¡alies ir nėra notariÅ¡kai patvirtinta. Byloje Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad turtas nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio įmonei pagal 1992 m. rugsėjo 29 d. Miesto (rajono) valdybos potvarkį Nr. 275.

18. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra Å¡ios sÄ lygos: 1) pareiÅ¡kėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktÄ ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais), 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau Å¡iuo metu jie yra dingę, 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka, 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Taigi, bylos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiÅ¡kėjo nuosavybės teisei į nekilnojamÄ jį daiktÄ konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokiÄ pareiÅ¡kėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, iÅ¡skyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , pareiÅ¡kėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktÄ tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiÅ¡kėjas daiktÄ nuosavybės teise valdė visÄ laikÄ nuo tokios teisės atsiradimo pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015-06-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015).

19. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjos R. D. nurodyti pastatai/nekilnojamieji daiktai (gyvenamasis namas, viralinė, malkinė, sandėlis, tvartas, daržinė ir kiti kiemo statiniai), esantys adresu: (duomenys neskelbtini), buvo sukurti (pastatyti) ir įforminti tuo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. buvo inventorizuoti ir registruoti Nekilnojamojo turto registre. Šiuos pastatus (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonė įgijo nuosavybės teise pagal 1992 m. rugsėjo 29 d. Miesto (rajono) valdybos potvarkį Nr. 275. (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės nuosavybės teisės į šiuos pastatus buvo registruotos Nekilnojamojo turto registre.

20. Remiantis bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjos R. D. ir jos sutuoktinio P. D. nurodyti (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio įmonės gyvenamasis namas su esančiais priklausiniais iki kolÅ«kio likvidavimo nebuvo privatizuoti. Pirmosios instancijos teismas darė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos R. D. ir jos sutuoktinio P. D. nurodyto gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų buvo pradėtas privatizavimo procesas, tačiau jis nebaigtas (teismui pateiktas (duomenys neskelbtini) miesto, rajono Tarybai 1992 m. rugsėjo 23 d. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kimas apie susitarimÄ pirkti privatizuojamÄ namÄ , namo dalį, butÄ ir (duomenys neskelbtini) Å«kio įmonės vadovo A. J. įsakymo Nr. 223, pagal kurį P. D. ir R. D. leista parduoti (privatizuoti) gyvenamÄ namÄ iÅ¡ Å«kinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini); pateiktas gyvenamojo namo įkainavimo aktas, mokėjimo kvitai, nepasiraÅ¡yta pirkimo-pardavimo sutartis).

21. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad, nepaisant to, kad Gyvenamojo namo su priklausiniais pirkimo pardavimo sutartis 1992 m. rugsėjo 30 d. buvo parengta, tačiau nebuvo pasiraÅ¡yta ir notariÅ¡kai patvirtinta, kaip to reikalavo tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 255 straipsnis (nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis turėjo bÅ«ti notariÅ¡kai patvirtinta ir per 3 mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje), o sutarties formos ir jos registravimo taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį darė negaliojančiÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 47 ir 255 straipsniai).

22. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje rėmėsi Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo (įstatymo redakcija nuo 1991 m. gruodžio 20 d. iki 1992 m. spalio 10 d.) 10 straipsniu, pagal kurį gyvenamojo namo, buto pirkimo-pardavimo sutartis turi bÅ«ti notariÅ¡kai patvirtinta; to paties įstatymo 11 straipsniu, kuriame nurodyta, kad pagal šį įstatymÄ sudaryta gyvenamojo namo, buto pirkimo-pardavimo sutartis įsigalioja nuo tos dienos, kai ji notariÅ¡kai patvirtinta. Byloje nustatyta, kad teismui pateikta sutartis dėl gyvenamojo namo jo priklausinių nėra patvirtinta notaro, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad pateikta 1992 m. rugsėjo 30 d. pirkimo pardavimo sutartis yra negaliojanti, todėl pareiÅ¡kėja R. D. ir jos sutuoktinis P. D. nebuvo įgiję nuosavybės teisės ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ tuo metu galiojusių įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų nėra ir nebuvo, todėl jų ir negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka.

23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui aktualias teisės normas, tinkamai taikė kasacinio teismo praktikÄ dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Pažymėtina, kad faktas, jog turto pardavėjas neginčija apeliantės (pirkėjos) reikalavimo Å¡ioje byloje, nesudaro teismui teisės netaikyti kasacinio teismo nurodytų pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo sÄ lygų. Pagal nustatytus bylos duomenis apeliantės reikalavimas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog pastatas, žemė ar miÅ¡kas valdomas nuosavybės teise, negali bÅ«ti tenkinamas.

24. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad pareiÅ¡kėja savo interesus gali ginti praÅ¡ydama nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ , kadangi viena iÅ¡ bÅ«tinųjų nuosavybės teisės įgijimui įgyjamÄ ja senatimi bÅ«tinų sÄ lygų – turtas nėra įregistruotas vieÅ¡ame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).

25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėja savo turtinius interesus gali ginti tik ginčo tvarka, reikÅ¡dama reikalavimÄ dėl 1992 m. rugsėjo 30 d. pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta pirkėjams įvykdžius esmines sÄ lygas (apmokėjus už turtÄ ) ir iÅ¡ sutarties kilusias pareigas.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

26. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbÅ«s sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

27. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

28. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis iÅ¡dėstytu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė Å¡ioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Â

TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2023 m. sausio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rasa Bartašienė