7ef5cc8d-05ca-41ad-bd47-2137de62ba16 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius                              Civilinė

byla Nr. 2A-943-115/2010

Teisėja Nina Pičugina                                                   Procesinio

sprendimo kategorijos:Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â

                                                                                     44.44.2.4.1.;121.1.;121.21

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. lapkričio 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, kolegijos Rasos Gudžiūnienės, Petro Jaržemskio,

sekretoriaujant Skaistei Blažinauskaitei,

dalyvaujant ieškovo LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams Živilei Trinkūnaitei ir Antonui Aleksandrovič, viešame teismo

posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantų (atsakovų) V. T. ir A. T. apeliacinį skundÄ dėl

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N-2-22-75-2009 pagal ieškovo LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovams V. T. ir A. T. dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,     n u s t a t ė :

ieškovas LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovų V. T. ir A. T. 8232,30 Lt gamtai padarytos žalos atlyginimo (b.l.1-2; 53).

Nurodė, jog 2007-09-08 aplinkos apsaugos pareigÅ«nai Merkio upės ichtiologinio draustinio bÅ«klės patikrinimo metu nustatė, kad (duomenys neskelbtini) esančiame ir atsakovams priklausančiame žemės sklype savavaliÅ¡kai, pažeidus kÅ«dros iÅ¡kasimo projekto sÄ lygas, buvo iÅ¡kastos dvi prakasos. Dėl Å¡ių prakasų padarymo buvo sudarkytas Merkio upės krantas, sunaikinta žolinė augmenija, pakeistas bÅ«dingas upės pakrantės reljefas. Turtinės žalos gamtai dydis apskaičiuotas pagal 1995-12-14 LR aplinkos apsaugos ministerijos įsakymu Nr. 198 patvirtintÄ nuostolių skaičiavimo metodikÄ . Žala gamtai buvo padaryta Merkio ichtiologinio draustinio teritorijoje, todėl nuostolis buvo padidintas tris kartus. IÅ¡ viso gamtai padaryta 8.232,30 Lt turtinė žala.

Atsakovai V. T. ir A. T. atsiliepime (b.l. 25-26) nurodo, jog žalos gamtai atsiradimÄ nulėmė nenugalima jėga, prašė teismo ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, jog prakasų jiems priklausančiame žemės sklype nekasė. 2005 m. liepos mėn. savo žemės sklype teisėtai iÅ¡kasė kÅ«drÄ . Tų pačių metų rugpjūčio mėnesį įvykęs potvynis praplovė pervaÅ¾Ä per upę ir sujungė kÅ«drÄ su Merkio upe. Dėl potvynio žemės sklypas buvo užpiltas vandeniu, upės krantas, reljefas ir augmenija buvo iÅ¡plauti. Po potvynio atsakovė tvarkė upės krantus, sodino žolę, į duobes pylė smėlį. PaaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovas paskaičiavo žalÄ pagal patikrinimo, kuriame jie nedalyvavo, rezultatus, todėl žalos dydis yra nepagrįstas. Be to, ieÅ¡kovo patikrinimo metu suraÅ¡ytÄ protokolÄ ir aktÄ panaikino administraciniai teismai, nes nebuvo įrodyta, jog atsakovė padarė teisės pažeidimÄ .

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 31 d. sprendimu (b.l.131-134) ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės valstybės naudai 4.000 Lt gamtai

padarytai žalai atlyginti. Priteistas lėšas įpareigojo pervesti į LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento

sÄ skaitÄ . Priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai 1470 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Merkio ichtiologinio draustinio teritorijoje, (duomenys neskelbtini) esančiame ir atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės

sklype netoli Merkio upės 2005 m. pagal tuometinių žemės savininkų V. T. ir K. T. praÅ¡ymÄ buvo paruoÅ¡tas ir

suderintas kÅ«dros projektas. NTR duomenimis ¾ dalys nurodyto žemės sklypo nuosavybės teise priklauso atsakovei V. T., o ¼ dalis - atsakovui A. T.. Å iame žemės sklype nustatytos specialios jo naudojimo sÄ lygos, t.y. nustatytas vandens telkinių (upės) apsaugos juostos ir zonos režimas. Atsakovams priklausantis žemės sklypas 2005 m. rugpjūčio mėn., iÅ¡tvinus Merkio upei, buvo apsemtas. Teismas pažymėjo, jog Vilniaus regiono AAD Å alčininkų rajono agentÅ«ra 2007-09-08 aktu nustatė, jog atsakovams priklausančiame žemės sklype kÅ«dros kraÅ¡tai yra prakasti ir sujungti su Merkio upe, dėl to sudarkytas Merkio upės deÅ¡inysis krantas, sunaikinta žolinė augmenija, pakeistas bÅ«dingas pakrantės reljefas; 2007-11-13 apskaičiuota gamtai padaryta 8232,30 Lt žala. Už šį vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos režimo pažeidimÄ , padarant žalÄ vandens telkiniui (LR ATPK 55 str. 2 d.), atsakovei 2007-11-16 suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, 2007-11-16 nutarimu paskirta administracinė nuobauda konstatuojant, jog atsakovė pažeidė LR saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 1, 2 p. ir 32 str. 9 d. bei LRV 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir

miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų 126.4 ir 177.2 punktų nuostatas (4, 5, 8, 9). Šį nutarimÄ Vilniaus apygardos administracinis teismas

2008-02-15 panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukė, nenustatęs teisės pažeidimo požymių ir pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Teismas vadovavosi CK 6.246 str. 1 d. bei 6.263 str. 1 d., LR saugomų teritorijų įstatymo (2001-12-04 redakcija) 9 str. 2 d. 1 ir 2 p., 32 str. 9 d., 34 str. 1 d., LRV 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų (nuo 2005-03-14 iki 2007-10-11 galiojusi redakcija) 126.4 p.,

177.2 p., LR CK 6.263 str. 1, 2 d. Teismas sprendė, jog atsakovų pozicijÄ dėl žalos gamtai kilmės paneigia Geologijos ir geografijos instituto ekspertinio tyrimo ataskaitos iÅ¡vada, kad Merkio upės atkarpos, esančios atsakovų žemės sklype, bÅ«klė yra ne tik gamtinių, bet ir antropogeninių (technogeninių, plėtojamos Å«kinės veiklos) veiksnių sÄ veikos rezultatas. Teismas pažymėjo, jog atsakovė patvirtino aplinkybę, jog po potvynio ji atliko tam tikrus darbus: tvarkė upės krantus, sodino žolę, pylė į potvynio iÅ¡plautas duobes smėlį.

Ataskaitos 1p. ir 7 p. nurodoma, kad upės vagos forma leidžia tikėtis upės vagos slinkimo bÅ«tent prieÅ¡ingo, t.y. deÅ¡iniojo kranto link, gi kairioji upės atÅ¡aka eina bÅ«tent per tÄ vietÄ , kurioje atsakovė iÅ¡kasė kÅ«drÄ . Ekspertinės ataskaitos 10 p. pažymėta, jog žmogaus (technogeninė) veikla (perlaužų pertvarkymas, upių kilpų prakasos, salų sudarymas) valstybės saugomose bei veiklÄ reglamentuojančiose teritorijose yra nepageidautina, o esant neiÅ¡vengiamai bÅ«tinybei – derinama su kompetentingom institucijom.

Pagal LR saugomų teritorijų įstatymo 9 str., 32 str. bei Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų 126.4 p. ir 177.2 p. nuostatas tokia asmens veikla laikoma neteisėta. Teismas sprendė, jog atsakovė, vykdydama veiklÄ draustinio teritorijoje be kompetentingų institucijų sutikimo, elgėsi nerÅ«pestingai ir neapdairiai. Aplinkybių, jog kiti asmenys atsakovams priklausančiame žemės sklype vykdė kokiÄ nors nesuderintÄ su žemės sklypo savininku ir aplinkos apsaugos tarnybomis veiklÄ , teismas nenustatė.

Teismas atmetė atsakovės versijÄ dėl žalos atsiradimo veikiant tik nenugalimai jėgai ir darė iÅ¡vadÄ , jog atsakovų žemės sklype esančios Merkio upės atkarpos krantų pokyčius ir neigiamų pasekmių draustinio aplinkai atsiradimÄ nulėmė ne tik gamtos veiksniai, bet ir atsakovės neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 - 6.249 str.). Aplinkybė, jog atsakovo A. T. veikla lėmė neigiamų pokyčių draustiniui atsiradimÄ , byloje nepatvirtinta, atsakovas dalies žemės sklypo savininku tapo tik 2008 m.

Todėl žalÄ , padarytÄ gamtai neteisėtais veiksmai, turi atlyginti atsakovė. Å alčininkų rajono agentÅ«ros 2007-11-22 privalomasis nurodymas dėl atsakovės įpareigojimo užpilti gruntu prakasas ir atstatyti Merkio upės pakrantės bÅ«dingÄ reljefÄ buvo panaikintas (adm. byla Nr. i-2296-142-2008). Geologijos ir geografijos instituto ekspertinio tyrimo ataskaitoje pateiktose rekomendacijose nenurodoma bÅ«tinybė atstatyti Merkio upės pakrantę, todėl teismas priteisė žalos atlyginimÄ , kurio dydį nustatė atsižvelgęs į ekspertinio tyrimo ataskaitos iÅ¡vadas, jog reikÅ¡mingo neigiamo poveikio kraÅ¡tovaizdžiui nepadaryta, nes jis jau buvo technogeninės teritorijos apsuptyje ir jos poveikyje; natÅ«raliai augmenijai nebuvo padaryta esminė žala.

Teismas pažymėjo, jog draustinio pokyčių, neigiamų padarinių (žalos) atsiradimÄ nulėmė ne tik atsakovės veikla, bet ir gamtos reiÅ¡kiniai. Teismas, vadovaudamasis protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijais, sumažino ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti žalos gamtai dydį.

Atsakovai V. T. ir A. T. pateikė apeliacinį skundÄ (b.l.137-141), kuriuo praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, jog atsakovė neprakasė dviejų prakasų, tačiau kilus potvyniui, vanduo pirmiausia pralaužė ir iÅ¡plovė kÅ«dros krantÄ iÅ¡ kelio servituto pusės, vėliau vandeniui kylant, iÅ¡plovė kitÄ kÅ«dros krantÄ , apsemdamas visÄ kÅ«drÄ ir atsakovei priklausantį žemės sklypÄ . Pažymi, jog kÅ«dros susijungimas su Merkio upe įvyko potvynio metu, tai patvirtina ir JaÅ¡iÅ«nų seniÅ«nijos raÅ¡tas.

Mano, jog 2007-09-08 tikrinimo metu VRAAD pareigÅ«nai grubiai pažeidė LR Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 15 str.(Žin., 2002, Nr. 72-3017), kur numatyta fizinių asmenų tikrinimo tvarka, nes neįvykdė nei vieno iÅ¡ tvarkoje numatyto punkto reikalavimų. Teigia, jog buvo pažeistas ir LR VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 17 str. Apeliantė nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino VRAAD Å alčininkų rajono agentÅ«ros 2007-11-16 nutarimÄ Nr. AM002373 byloje Nr. VR-9.1-155, kuris yra vienintelis teisinis pagrindas ieÅ¡kiniui ir žalos sumai apskaičiuoti.

Tik šiame teismo sprendimu panaikintame nutarime nurodyti „prakasų“ matmenys. Šiame nutarime nurodyti išmatavimai kelia abejones, jų matmenys nurodyti metrais, be centimetrų. Nurodyti išmatavimai neaiškūs; neaišku, kada, kas, kokiais prietaisais juos matavo, nes Geologijos ir geografijos instituto ekspertinio tyrimo ataskaitos ekspertų darytose nuotraukose matyti, kad pralaužos nevienodų dydžių ir formų. Be to į atsakovės sklype atliekamus matavimus, pažeidžiant anksčiau nurodytas taisykles nebuvo pakviesta atsakovė, ar jos įgaliotas atstovas.

Dėl to VRAAD Å alčininkų rajono agentÅ«ros ieÅ¡kinys bei gamtai paskaičiuotos žalos dydis nepagrįstas. 2007-11-22 atsakovė gavo VRAAD Å alčininkų rajono agentÅ«ros privalomÄ jį nurodymÄ Nr. VR-9.2-12, kuriame nurodoma užpilti gruntų prakasas ir atstatyti Merkio upės pakrantei bÅ«dingÄ reljefÄ . Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-04-24 sprendimu adm. byloje Nr. 1-2296-142/08 panaikino VRAAD Å alčininkų rajono agentÅ«ros 2007-11-22 privalomÄ jį nurodymÄ Nr. VR-9.2-12 ir VRAAD 2007-12-11 sprendimÄ Nr.VR-1.7-3329, nes nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintos esminės administracinio teisės pažeidimo aplinkybės ir privalomojo nurodymo teisinis pagrindas buvo panaikintas, todėl nurodymas taip pat tapo niekiniu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi paliko 2008-04-24 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimÄ

nepakeistÄ . Mano, jog teismas visiÅ¡kai neįvertino Geologijos ir geografijos instituto ekspertinio tyrimo ataskaitoje padarytos iÅ¡vados 3 p., kur nurodyta, kad atsiradus „prakasoms“ ir pralaužoms, natÅ«ralus gamtinis kraÅ¡tovaizdis nebuvo reikÅ¡mingai pakeistas, sudarkytas. Teigia, jog teismas neteisingai traktavo atsakovės paaiÅ¡kinimus, jog ji tvarkant upės krantus, sodinant žolę, pilant į potvynio iÅ¡plautas duobes smėlį, padarė žalÄ gamtai. Pažymi, jog teismas skirtingose sprendimo vietose nurodė skirtingas sumas už padarytÄ Å¾alÄ gamtai, be to nenurodė ar turi bÅ«ti sumokėtas žyminis mokestis. Todėl sprendimas dėl žalos dydžio ir mokėtinų sumų tapo visiÅ¡kai neaiÅ¡kiu, nebeįvykdomu bei naikintinu. Teismas neatsižvelgdamas į atsakovės prieÅ¡taravimus ekspertizės skyrimui, skyrė ekspertizę ir priteisė iÅ¡ atsakovės 2.100 Lt ekspertizės atlikimo iÅ¡laidų, nors VRAAD raÅ¡te Nr. VR-1.7-1839 teigiama, kad ekspertizės atlikimo iÅ¡laidas apmokės VRAAD.

IeÅ¡kovas LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b.l.186-187) prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodė, atsakovai apeliaciniame skunde nepateikė nei vieno teisiÅ¡kai pagrįsto argumento dėl kurio turėtų bÅ«ti panaikintas teismo sprendimas, bet apsiribojo vien subjektyvia, teisiÅ¡kai nepagrįsta nuomone dėl bylos aplinkybių vertinimo bei byloje esančių dokumentų interpretavimu. Pažymi, jog žala aplinkai buvo padaryta valstybės saugomoje teritorijoje– Merkio ichtiologiniame draustinyje ir tuo buvo pažeistos LR saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. l ir 2 p., 32 str. 9 d. bei LRV 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų 126.4 ir 177.2 p. nuostatos. Vadovaujasi Aplinkos apsaugos įstatymo 9 str. ir mano, jog pagal bendrÄ sias įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykles, ieÅ¡kovas, pareikÅ¡damas reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktÄ ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Kai kaltė preziumuojama, atsakovas, siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad jo kaltės dėl žalos atsiradimo nėra (LAT 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2008) Å iuo atveju atsakovų kaltė, padarius aplinkai žalÄ Ä¯rodyta, todėl teismas, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , teisėtai tenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ .

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (LR CPK 320 str.

2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Apeliantai (atsakovai) V. T. ir A. T. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento ieškinys dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant priteistinÄ gamtai padarytÄ Å¾alÄ .

IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, jog Merkio ichtiologinio draustinio teritorijoje, (duomenys neskelbtini) esančiame ir atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype netoli Merkio upės, kuriame nustatytos specialios jo naudojimo sÄ lygos (t.y. nustatytas vandens telkinių (upės) apsaugos juostos ir zonos režimas), 2005 m. pagal tuometinių žemės savininkų V. T. ir K.

T. praÅ¡ymÄ buvo paruoÅ¡tas ir suderintas kÅ«dros projektas. Minėtas žemės

sklypas 2005 m. rugpjūčio mėn., ištvinus Merkio upei, buvo apsemtas. Iš Vilniaus regiono AAD Šalčininkų rajono agentūros

2007-09-08 akto (b.l.10), matyti, jog AgentÅ«ra nustatė, kad atsakovams priklausančiame žemės sklype kÅ«dros kraÅ¡tai yra prakasti ir sujungti su Merkio upe, dėl to sudarkytas Merkio upės deÅ¡inysis krantas, sunaikinta žolinė augmenija, pakeistas bÅ«dingas pakrantės reljefas; 2007-11-13 buvo apskaičiuota gamtai padaryta 8232,30 Lt žala. Už šį vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos režimo pažeidimÄ , padarant žalÄ vandens telkiniui, atsakovei 2007-11-16 suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (LR ATPK 55 str. 2 d.) (b.l.4-5), 2007-11-16 nutarimu paskirta administracinė nuobauda (b.l. 8-9) konstatuojant, jog atsakovė pažeidė LR saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 1, 2 p. ir 32 str. 9 d. bei LRV 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų 126.4 ir 177.2 punktų nuostatas (4, 5, 8, 9). Šį nutarimÄ Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-02-15 panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukė, nenustatęs teisės pažeidimo požymių ir pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui (b.l. 14-16).

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, jog žala gamtai yra gamtinės (potvynis), bet ne antropogeninės kilmės; be to Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino VRAAD Å alčininkų rajono agentÅ«ros 2007-11-16 nutarimÄ Nr. AM002373 byloje Nr. VR-9.1-155, kuris yra vienintelis teisinis pagrindas ieÅ¡kiniui ir žalos sumai apskaičiuoti.

 Teisėjų kolegija pažymi, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino VRAAD Å alčininkų rajono agentÅ«ros 2007-11-16 nutarimÄ Nr. AM002373 pažymėjęs, kad nutarimas priimtas, visapusiÅ¡kai neįsigilinus į įvykio aplinkybes, nesurinkus neginčijamų įrodymų, kad pažeidimas buvo padarytas, t.y. nenustačius neteisėtos veikos, priežastinio ryÅ¡io bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės bei pasibaigus ATPK 35 str. nustatytiems terminams. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog nagrinėjamoje byloje, siekiant nustatyti ar buvo padaryta žala gamtai dėl atsakovės veiksmų, pirmosios instancijos teismas paskyrė geologijos ekspertizę, kuriÄ atliko Geologijos ir geografijos instituto ekspertai ir ekspertinio  tyrimo ataskaitoje konstatuota, jog esama tiriamos teritorijos bÅ«klė yra gamtinių ir antropogeninių (technogeninių, plėtojamos Å«kinės veiklos) veiksnių sÄ veikos rezultatas.

Taigi, nagrinėjamoje civilinėje byloje yra papildomas įrodymas dėl žalos gamtai padarymo kilmės. SistemiÅ¡kai analizuojant ekspertizė aktÄ (ekspertinio tyrimo ataskaitÄ ), matyti, jog Geologijos ir geografijos instituto ekspertai nustatė, kad kairioji upės atÅ¡aka, tekanti per planuotos įrengti kÅ«dros vietÄ , be žmogaus įsikiÅ¡imo bÅ«tų mažai tikėtina, o duomenų, galinčių tiesiogiai patvirtinti pralaužų susidarymÄ vien tik dėl polaidžio, nėra pakankamai (ekspertizės 1; 10-11 punktai).

 Pažymėtina, kad  apeliantė  teismo posėdžio metu pati pripažino, jog po potvynio atliko tam tikrus darbus ir Å¡iÄ aplinkybę faktiÅ¡kai patvirtina ir byloje esančios nuotraukos, iÅ¡ kurių matyti žmogaus veiklos rezultatas Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad  nėra pagrindo nesutikti su ekspertizės aktu (ekspertinio tyrimo ataskaita) (CPK 218 str.). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog atsakovų pozicijÄ dėl žalos gamtai kilmės paneigia Geologijos ir geografijos instituto ekspertinio tyrimo ataskaitos iÅ¡vada, kad Merkio upės atkarpos, esančios atsakovų žemės sklype, bÅ«klė yra ne tik gamtinių, bet ir antropogeninių (technogeninių, plėtojamos Å«kinės veiklos) veiksnių sÄ veikos rezultatas.

Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog žalÄ , padarytÄ gamtai neteisėtais veiksmais turi atlyginti atsakovė V. T..

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo nesutinkanti ir su priteistu žalos atlyginimo dydžiu.

IeÅ¡kovas prašė priteisti 8.232,30 Lt gamtai padarytos žalos atlyginimÄ , t.y. maksimaliÄ , pagal LR aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 198 patvirtintÄ â€žNuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraÅ¡tovaizdžio kompleksus bei objektus skaičiavimo metodikÄ â€œ apskaičiuotÄ sumÄ Å¾alai atlyginti, tačiau tuo metu dar nebuvo atlikta geologinė ekspertizė (ekspertinio tyrimo ataskaita). Pirmosios instancijos teismas priteisė iÅ¡ apeliantės (atsakovės) 6.000 Lt žalos atlyginimÄ , kurio dydį nustatė atsižvelgęs į ekspertinio tyrimo ataskaitos iÅ¡vadas, jog reikÅ¡mingo neigiamo poveikio kraÅ¡tovaizdžiui nepadaryta, nes jis jau buvo technogeninės teritorijos apsuptyje ir jos poveikyje; natÅ«raliai augmenijai nebuvo padaryta esminė žala. Teismas pažymėjo, jog draustinio pokyčių, neigiamų padarinių (žalos) atsiradimÄ nulėmė ne tik atsakovės veikla, bet ir gamtos reiÅ¡kiniai.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas, mažindamas priteistino žalos atlyginimo dydį, pagrįstai atsižvelgė į Geologijos ir geografijos instituto ekspertinio tyrimo ataskaitÄ . Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu žalos atlyginimo dydžiu, nes tokio dydžio žalos atlyginimas yra neproporcingas esamai žalai – Geologijos ir geografijos instituto ekspertinio tyrimo ataskaitos (b.l.101-109) 3 ir 4 punktuose nurodyta, kad nors natÅ«ralus kraÅ¡tovaizdis buvo pakeistas, tačiau reikÅ¡mingo neigiamo poveikio jam nėra padaryta, nes jis jau buvo technogeninės teritorijos apsuptyje ir jos poveikyje; o atlikti tyrimai nesudaro prielaidų teigti, kad natÅ«raliai augmenijai bÅ«tų padaryta esminė žala. Esant tokioms Geologijos ir geografijos instituto ekspertinio tyrimo ataskaitos iÅ¡vadoms bei vadovaujantis protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.; CPK 3 str. 1 d.), teisėjų kolegija sprendžia, jog priteistina gamtai padaryta žala mažintina.

Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog skundžiamu sprendimu  iÅ¡ jos nepagrįstai priteista 2.100 Lt ekspertizės atlikimo iÅ¡laidų, nes ji ekspertizės skyrimui prieÅ¡taravo, o VRAAD raÅ¡tu Nr. VR-1.7-1839 sutiko apmokėti ekspertizės atlikimo iÅ¡laidas. Šį apeliantės argumentÄ teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstÄ . Pagal CPK 88 str. 1. 1 p. prie iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ekspertizės atlikimo iÅ¡laidos. Pažymėtina, jog CPK 93 str. 1 d. nustato, jog Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant iki 4000Lt priteistinÄ Â gamtai padarytÄ Å¾alÄ (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaujantis CPK 88, 93, 96 ir 98 str., perskaičiuotinos ir priteistinos bylinėjimosi išlaidos pirmoje teismo instancijoje. T.y. iš atsakovės priteistina ieškovui 1.457,67Lt (3000Ltx48,59proc.) ekspertizės išlaidų, kadangi ieškinys yra patenkintas 48,59proc. (4000Ltx100proc.:8232,30Lt.) ir 120Lt (4000Ltx3proc.) valstybei žyminio mokesčio pirmoje teismo instancijoje, nuo kurio ieškovas yra atleistas (CPK 83str.1d.5p.). Iš  apeliantų (atsakovų) taip pat priteistina valstybei 8,60Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje (b.l.189).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3punktu, 331 straipsniu,

n u t a r ė :

 Pakeisti Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-22-75-2009 ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:

„Priteisti iÅ¡ atsakovės V. T. 4.000,00 Lt valstybei gamtai padarytai žalai atlyginti. Priteistas lėšas pervesti į LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento sÄ skaitÄ Nr.LT584010044400080067, esančiÄ AB DnB Nord banke, banko kodas 40100.

 Priteisti iš

atsakovės V. T. 1457,67Lt ieškovui LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui

ekspertizės išlaidų ir 120,0Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų“.

Priteisti iš atsakovės V. T. ir A. T. po 4,30Lt iš kiekvieno valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.

Kolegijos pirmininkas                                                                        Algirdas

Auruškevičius

Kolegijos

teisėjai                                                                           Rasa

Gudžiūnienė

                                                                                                           Petras

Jaržemskis