7ef509c7-e28d-4963-a82a-27c81751bddb · Lietuvos apeliacinis teismas

? Civilinė byla Nr. e2-1000-553/2020 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00798-2019-2 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 3 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Serbijos Respublikos, atstovaujamos Serbijos Respublikos Privatizavimo ginčų sprendimo agentÅ«ros, atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovei akcinei bendrovei Ä®monių grupė „Alita“, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 11 351 965 Eur netesybų, 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – ieÅ¡kinio sumai areÅ¡tuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , o jo nesant ar esant nepakankamai, areÅ¡tuoti atsakovės kilnojamÄ jį turtÄ ir (arba) turtines teises, o nesant kilnojamojo turto ir (arba) turtinių teisių, arba jų esant nepakankamai, areÅ¡tuoti ir (ar) atsakovės turtines teises, esančias pas trečiuosius asmenis, taip pat piniginės lėšas, esančias atsakovės kredito ir kitose finansų įstaigų sÄ skaitose.

2. PraÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ieÅ¡kovė grindė tuo, kad egzistuoja daug duomenų, jog jai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teigė, kad ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės pagrįstas – Serbijos arbitražo teismas 2012 m. rugsėjo 19 d. galutiniame arbitražo sprendime, be kita ko, konstatavo, jog ieÅ¡kovė turi teisę gauti netesybas už atsakovės padarytus Serbijos Respublikos AB „Beogradska industrija piva, slada i bezalkoholnih pica“ akcijų pirkimo – pardavimo sutarties (toliau – BIP sutartis) pažeidimus, t. y. ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytos aplinkybės dėl atsakovės atsakomybės pažeidus BIP sutartį yra iÅ¡nagrinėtos ir patvirtintos galutiniu arbitražo teismo sprendimu.

Grėsmę jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui ieÅ¡kovė grindė aplinkybėmis, kad atsakovės finansinė padėtis jau daugelį metų yra neigiama, bendrovė neturi realaus turto, nevykdo veiklos ir turi tik 1-2 darbuotojus. Be to, egzistuoja pagrįstų įtarimų, kad atsakovė jau antrÄ kartÄ siekia iÅ¡vengti savo įsipareigojimų ieÅ¡kovei vykdymo, skubiai perleisdama savo vertingiausiÄ turtÄ dukterinėms ar su ja susijusioms įmonėms. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3.

Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino.

4. Preliminariai įvertinęs ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes ir Å¡ioms aplinkybėms pagrįsti pateiktus dokumentus teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pirmoji Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta Å¡ių priemonių taikymo sÄ lyga – ieÅ¡kinys prima facie pagrįstas. Teismas atmetė atsakovės argumentus dėl ieÅ¡kinio senaties termino, atsakovės nebuvimo arbitražinio susitarimo Å¡alimi, pažymėdamas, kad Å¡ie argumentais susiję su ginčo nagrinėjimu iÅ¡ esmės.

5. Teismas sprendė, kad neegzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lyga – grėsmė ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėjo, kad teismų praktikoje pasisakoma, jog nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kinio suma atsakovui yra didelė, vien Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda iÅ¡saugoti atsakovo turtÄ iki ginčo iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti ir panaÅ¡Å«s atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.).

6. Nurodytos teismų praktikos pagrindu teismas sprendė, kad atsakovės turtinė padėtis, kuriÄ taip akcentuoja ieÅ¡kovė, visų pirma, nėra neigiama, antra, nėra pagrindas užtikrinti ieÅ¡kinio reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad 2019 m. gruodžio 31 d. atsakovės balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys patvirtina gerÄ atsakovės finansinę padėtį bei tai, kad ji veikia pelningai. Teismas sutiko su atsakove, kad jos darbuotojų skaičius neįrodo prastos finansinės padėties, nes atsakovė yra holdingo bendrovė, kuriai finansinio turto valdymui, prieÅ¡ingai nei gamybinei įmonei, valdyti ir operuoti nereikalingas didelis bÅ«rys darbuotojų.

7. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė siekia perleisti ar kitaip apsunkinti jai priklausantį turtÄ , t. y. atsakovės nesÄ Å¾iningÄ siekį iÅ¡vengti ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Sprendė, kad ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės dėl atsakovės nesÄ Å¾iningumo iÅ¡ esmės susijusios su 2016 m. vykusiais atsakovės turto konsolidavimo ir veiklos optimizavimo procesais, tuo tarpu jokių naujų ir Å¡iuo laikotarpiu aktualių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ , ieÅ¡kovė nepateikė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 8. IeÅ¡kovė (toliau – apeliantė) atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Atsakovė neturi jokio turto, iÅ¡skyrus dukterinės įmonės akcijas. Skundžiamoje nutartyje pripažįstama, kad atsakovė yra tik holdingo bendrovė, kurios vienintelis turtas yra 13,07 procentai UAB „MV Group Asset Management“ akcijų.

Nėra aiÅ¡ku, ar į balansÄ Ä¯traukto finansinio turto vertė apskritai atitinka realiÄ akcijų rinkos vertę. Be to, iÅ¡ vieÅ¡ai prieinamos UAB „MV Group Asset Management“ pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad bendrovė jau antrus metus iÅ¡ eilės generuoja nuostolį. 8.2. Pažymėtina, kad tiek atsakovė, tiek paminėta bendrovė yra valdomos to paties „MG Baltic“ koncerno, todėl atsakovė iÅ¡ esmės gali visiÅ¡kai netrukdomai ir labai greitai perleisti turimas akcijas nurodyto koncerno valdomai dukterinei įmonei.

Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Lietuvos apeliacinis teismas, nors byloje ir nėra faktinių duomenų apie atsakovo ketinimus perleisti tretiesiems asmenims ginčo akcijas ir tokiu bÅ«du apsunkinti ar padaryti neįmanomÄ teismo sprendimo įvykdymÄ , tačiau bÅ«tinybę jų atžvilgiu taikyti disponavimo apribojimus lemia tai, kad atsakovui yra visos prielaidos tai padaryti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-280-236/2018). 8.3. Atsakovė neturi jokio kito didelės vertės turto.

Visi jos įrengimai, nekilnojamasis turtas, prekių ženklai, atsargos ir produkcija buvo perleisti „MG Baltic“ koncerno dukterinėms įmonėms. 8.4. Atsakovė 2015 m. turėjo virÅ¡ 18 mln. Eur pardavimų pajamų, tačiau 2018 m. jos pardavimo pajamos buvo lygios nuliui, o nuostoliai sudarė 1,3 mln. Eur. 2019 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje užfiksuotas atsakovės 226 302 Eur pelnas yra tik gautos palÅ«kanos, atsakovė turi tik du darbuotojus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti apie neva gerėjančiÄ atsakovės finansinę padėtį ar didėjantį pelnÄ . 8.5.

PrieÅ¡ingai nei sprendė teismas, ieÅ¡kovė įrodė atsakovės siekį perleisti vertingiausiÄ savo turtÄ , kad iÅ¡vengtų įsipareigojimų ieÅ¡kovei vykdymo. Skundžiamoje nutartyje pripažinta, kad jau 2016 m. pradėtas vykdyti atsakovės turto perleidimas dukterinėms įmonėms. Teismui taip pat buvo pateikti įrodymai, kad dar tebevykstant teismų procesams dėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistų sumų iÅ¡ieÅ¡kojimo bei siekiant prisiteisti iÅ¡ atsakovės skolÄ , pastaroji sÄ moningai, neva prisidengdama planuota strategine pertvarka, perkėlė visÄ ir pagrindinį savo turtÄ kitiems su ja susijusiems subjektams.

Akivaizdu, kad dėl to didelių sumų iš atsakovės išieškojimas neabejotinai pasunkėjo ir taps nebeįmanomas, jei teismas neapsaugos bent likusio atsakovės turto. 8.6. Kadangi atsakovė nevykdo jokios veiklos ir jai priklauso tik grupės įmonės akcijos, taikytinos laikinosios apsaugos priemonės neturės jokios įtakos atsakovės veiklai, t. y. atsakovė neturės neigiamų pasekmių. Tuo tarpu laikinosios apsaugos priemonės užtikrins, kad atsakovė negalėtų perleisti jai dar likusio turto tretiesiems asmenims.

Tai reiškia, kad prašomos taikyti ieškinio užtikrinimo priemonės yra proporcingos ir nepasunkins atsakovės teisių daugiau nei yra būtina teismo sprendimo įvykdymui.

9. Atsakovė atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o, nustačius, kad civilinė byla Nr. e2-1362-324/2020 negalėjo bÅ«ti iÅ¡kelta, panaikinti Å¡ioje byloje priimtÄ Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartį ir bylos proceso teisėtumo klausimÄ perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui, netenkinus pirmojo praÅ¡ymo – atmesti ieÅ¡kovės skundÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Å ioje byloje pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra tapatus Belgrado užsienio prekybos arbitražo teisme prie Serbijos prekybos ir pramonės rÅ«mų (toliau – Serbijos arbitražas) nagrinėtam ir 2012 m. rugsėjo 19 d. galutiniu arbitražo sprendimu (toliau – galutinis arbitražo sprendimas) jau iÅ¡spręstam ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniui atsakovės atžvilgiu.

Atsižvelgiant į tai, atsakovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti nepriimtas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas), o aplinkybėms dėl ieÅ¡kinio tapatumo paaiÅ¡kėjus jau po ieÅ¡kinio priėmimo, byla turi bÅ«ti nutraukta. 9.2. IeÅ¡kovei pateiktus praÅ¡ymÄ Å¡ioje byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovė teismo, visų pirma, prašė iÅ¡spręsti bylos nutraukimo klausimÄ , ir tik po to spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ .

BÅ«tent toks procesinių klausimų iÅ¡sprendimo eiliÅ¡kumas bÅ«tų atitikęs proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principus ir pačiÄ bylos nutraukimo instituto esmę – nustačius įstatyme įtvirtintus pagrindus, nebetęsti bylos nagrinėjimo ir tolimesnio proceso. 9.3. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ sprendė prieÅ¡ tai neiÅ¡sprendęs bylos nutraukimo kausimo, todėl priėjo nepagrįstos iÅ¡vados, kad ieÅ¡kinys yra prima facie pagrįstas. 9.4. Atsakovės nuomone, prieÅ¡ sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo, yra bÅ«tina, visų pirma, nustatyti, ar byla apskritai galėjo bÅ«ti iÅ¡kelta.

Ankstesniuose savo procesiniuose dokumentuose atsakovė yra iÅ¡samiai pasisakius dėl aplinkybių, patvirtinančių, kad ieÅ¡kinio pagrindu byla negalėjo bÅ«ti iÅ¡kelta, o jÄ iÅ¡kėlus – turi bÅ«ti nutraukta. Nustačius, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys negalėjo bÅ«ti priimtas dėl jo tapatumo Serbijos arbitražo jau iÅ¡nagrinėtam ieÅ¡kiniui, yra pagrindas panaikinti nutartį ir bylos proceso teisėtumo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo. 9.5. Tarp Å¡alių nėra ginčo, kad galutiniu arbitražo sprendimu iÅ¡ atsakovės solidariosios atsakomybės pagrindu ieÅ¡kovės naudai jau yra priteista 11 351 965 Eur sutartinių netesybų už tariamai padarytus BIP sutarties pažeidimus.

Å ioje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė siekia iÅ¡ atsakovės prisiteisti tas pačias netesybas už tuos pačius tariamai padarytus BIP sutarties pažeidimus. 9.6. Nors siekdama pateisinti tapataus ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ ieÅ¡kovė teigia, kad galutinis arbitražo sprendimas atsakovės atžvilgiu yra negaliojantis, tačiau tokia jos pozicija neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi Serbijos Respublikos teismuose yra negarinėjama galutinio arbitražo sprendimo panaikinimo byla. Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2T-1-381/2020 pagal atsakovės praÅ¡ymÄ nepripažinti nurodyto sprendimo ieÅ¡kovė laikosi pozicijos, kad Å¡iai dienai aptariamas sprendimas nėra panaikintas galutiniais ir neskundžiamais Serbijos Respublikos teismų sprendimais.

Taigi Serbijos Respublikos teismuose vykstančiuose teisminiuose procesuose ieÅ¡kovė įrodinėja, kad galutinis arbitražo sprendimas turi galioti ir atsakovės atžvilgiu, kita vertus, tuo pačiu metu inicijuoja Å¡iÄ bylÄ , kurioje laikosi visiÅ¡kai skirtingos pozicijos, kad nurodytas sprendimas yra panaikintas ir kad atsakovės solidariosios atsakomybės klausimas už padarytus BIP sutarties pažeidimus nėra iÅ¡spręstas galutiniu arbitražo sprendimu. Toks ieÅ¡kovės pozicijos kaitaliojimas negali bÅ«ti toleruojamas, todėl jos ieÅ¡kinys net negalėjo bÅ«ti priimtas ir dėl to net nėra poreikio svarstyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo. 9.7.

Dauguma atskirajame skunde dėstomų argumentų apie neva egzistuojančiÄ grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui jau yra įvertinti ir pripažinti nepagrįstais pirmiau nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėjamoje byloje. 9.8. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo teismas, atsakovo finansinė padėtis pati savaime nėra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Pagrindo taikyti nurodytas priemones nesudaro ir atsakovės buvimas holdingo bendrove. Atsakovė yra gerÄ reputacijÄ turinti bendrovė, valdanti itin didelės vertės turtÄ , todėl grėsmė, kad ji galėtų vengti ar negalėti įvykdyti savo įsipareigojimus, neegzistuoja. 9.9.

Atsakovė skundo argumentus apie tariamai prastÄ atsakovės finansinę padėtį grindžia itin senais atsakovės finansiniais duomenimis ir interpretuoja juos labai selektyviai. AktualÅ«s įrodymai patvirtina gerÄ atsakovės finansinę padėtį. 9.10. Skundo argumentai apie atsakovės valdomo turto realiÄ vertę, visų pirma, yra nauji, t. y. nurodyti tik atskirajame skunde, todėl remiantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, yra nepriimtini ir nenagrinėtini. Atsakovė nepagrįstai kvestionuoja atsakovės valdomų akcijų vertę, nes balansinė turto vertė yra priimtinas ir tinkamas duomenų apie valdomo turto vertę nustatymo Å¡altinis. 9.11.

Skunde akcentuojama Lietuvos apeliacinio teismo praktika apie tariamai egzistuojantį pagrindÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones net ir nesant duomenų apie atsakovo ketinimus perleisti turimas akcijas yra iÅ¡imta iÅ¡ konteksto ir Å¡ioje byloje yra neaktuali. 9.12. IeÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų, kurie galėtų pagrįsti jos teiginius apie tariamÄ atsakovės siekį iÅ¡vengti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo. IeÅ¡kovė skunde nenurodo jokių naujų – Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-1-381/2020 neįvertintų – aplinkybių, t. y. ieÅ¡kovė kartoja tas pačias neaktualias aplinkybes, susijusias su dar 2009 m.

įvykusiu AB „Alita“ reorganizavimu ir 2014-2016 m. struktÅ«riniais ir turto pasikeitimais. IeÅ¡kovei žinoma ir tai, kad 2014 m. pasikeitė ir atsakovės savininkas. Atsakovę įsigijo strateginis investuotojas, kuris niekaip nėra susijęs su ankstesniais bendrovės savininkais, ir kuris atliko strateginius pokyčius bei integravo bendrovę į sėkmingai veikiančiÄ koncerno „MG Baltic“ įmonių grupės struktÅ«rÄ . Å ių pokyčių dėka atsakovė tapo sėkmingai veikiančia holdingo bendrove, valdančia itin didelės vertės finansinį turtÄ ir turinčia itin geras ateities veiklos perspektyvas. 9.13.

Jeigu ieÅ¡kovė iÅ¡ tikrųjų bÅ«tų laikiusi, kad po Lietuvos apeliacinio teismo priimtos 2018 m. vasario 6 d. nutarties atsirado naujos aplinkybės, sudarančios pagrindÄ spręsti apie grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui, ji galėjo teikti pakartotinį praÅ¡ymÄ Lietuvos apeliaciniam teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tačiau neturėdama kaip pagrįsti pakartotinio praÅ¡ymo, ji inicijavo Å¡iÄ bylÄ ir joje – praėjus Å¡eÅ¡iems mėnesiams nuo ieÅ¡kinio pateikimo, sugalvojo siekti laikinųjų apsaugos priemonių tų pačių argumentų pagrindu.

Toks ieÅ¡kovės elgesys rodo ne tik praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumÄ , bet ir ieÅ¡kovės procesinį nesÄ Å¾iningumÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas taikyti atsakovei laikinÄ sias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų. Dėl apskųstos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo 11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir, nesiėmus Å¡ių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos Å¡ios sÄ lygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieÅ¡kinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbÅ«t ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Å ios sÄ lygos yra kumuliacinės. Tai reiÅ¡kia, kad jeigu bent viena iÅ¡ sÄ lygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali bÅ«ti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra preliminariai pagrįstas. Å ios teismo iÅ¡vados Å¡alys iÅ¡ esmės neginčija, tačiau atsiliepime į skundÄ atsakovė pateikė argumentus, kad dėl ieÅ¡kinio tapatumo Serbijos arbitražo jau iÅ¡nagrinėtam ginčui teismas turėjo atsisakyti jį priimti, o priėmęs – bylÄ nutraukti. Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡sprendė, neįvertinęs bylos tolesnio nagrinėjimo galimybės. Atsiliepime atsakovė, be kita ko, praÅ¡o dėl nurodytų aplinkybių skundžiamÄ nutartį panaikinti ir bylos proceso teisėtumo klausimÄ perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Apeliacinės instancijos teismas nemato teisinio pagrindo iÅ¡ esmės pasisakyti dėl paminėtų atsakovės atsiliepimo argumentų ir praÅ¡ymo.

13. Nagrinėjamu atveju procesinio klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡sprendimui buvo visos sÄ lygos: ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra priimtas, bylos nagrinėjimo eigoje ieÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ užtikrinti ieÅ¡kinio reikalavimus. Kaip minėta, vertinant tokio praÅ¡ymo pagrįstumÄ teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos yra tik dvi aplinkybes: preliminarus ieÅ¡kinio pagrįstumas ir grėsmė teismo sprendimo įvykdymui (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Argumentais, kad ieÅ¡kinys negalėjo bÅ«ti priimtas, atsakovė kvestionuoja visiÅ¡kai kitÄ teismo procesinį sprendimÄ (ieÅ¡kinio priėmimÄ ), todėl pasisakyti dėl jų sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ pirmosios instancijos teismas neprivalėjo, kaip ir dėl reikalavimo nutraukti bylÄ .

Proceso teisės normos neįpareigojo teismo, prieÅ¡ sprendžiant ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio užtikrinimo priemonių taikymo, iÅ¡spręsti atsakovės praÅ¡ymÄ nutraukti bylÄ CPK 293 straipsnio 3 dalies pagrindu, kuriam neabejotinai reikia detalesnio ir iÅ¡samesnio vertinimo, nei atliekant ieÅ¡kinio reikalavimų preliminarų vertinimÄ (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Paminėti atsakovės argumentai, kaip ir praÅ¡ymas skundžiamÄ nutartį panaikinti dėl to, kad civilinė byla pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį negalėjo bÅ«ti iÅ¡kelta, nėra susiję su Å¡ios apeliacijos dalyku, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl nurodyto nepasisako.

14. Tiek pirmosios instancijos teismui pateiktame praÅ¡yme, tiek atskirajame skunde ieÅ¡kovės pozicija dėl laikinųjų apsaugos priemonių bÅ«tinumo (grėsmės sÄ lygos) grindžiama didelė ieÅ¡kinio suma, prasta atsakovės finansine padėtimi, mažu darbuotojų skaičiumi.

15. Skundžiamoje nutartyje teismas pasisakė dėl paminėtų argumentų ir pagrįstai juos atmetė. Apeliacinio proceso paskirtis nėra pakaroti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ naujo, todėl apeliantei nepateikus motyvuoto nesutikimo su teismo atliktu Å¡ių argumentų vertinimu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo dėl jų pakartotinai pasisakyti. Tuo labiau kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nuosekliai pasisakoma, jog tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovei ar atsakovės turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovės turto bei piniginių lėšų areÅ¡tui, jeigu į bylÄ nepateikiama duomenų apie atsakovės nesÄ Å¾iningÄ elgesį (t. y. jos veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto apimtį) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018).

16. Skunde kvestionuodama teismo iÅ¡vadÄ , kad į bylÄ nebuvo nepateikta jokių naujų ir aktualių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ , apeliantė pakartotinai akcentuoja 2009 m., 2014-2016 m. vykusius AB „Alita“ reorganizacijos procesus, kurie lėmė atitinkamus bendrovės struktÅ«rinius bei turto sudėties pasikeitimus.

17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo pozicija, kad, pirma, nurodyti duomenys yra neaktualÅ«s, antra, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės nesÄ Å¾iningumo. AktualÅ«s – 2019 m., atsakovės finansinės atskaitomybės, pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys patvirtina, kad atsakovė disponuoja didesniu nei 14 mln. Eur vertės turtu ir veiklÄ vykdo pelningai – nurodytais finansiniais metais gavo 226 302 Eur pelno. Tokių duomenų pagrindu kritiÅ¡kai vertintinos apeliantės prielaidos dėl atsakovės siekio tapti nemokia ir nedisponuoti jokiu turtu, į kurį bÅ«tų galima nukreipti įsiskolinimų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Nors skunde apeliantė akcentuoja, kad nurodytÄ pelnÄ sudaro tik gautos palÅ«kanos, tai nepaneigia teismo iÅ¡vados, kad atsakovė veikia pelningai.

18. Atsakovės nesÄ Å¾iningumo neįrodo ir skundo argumentas, kad ji priklauso koncerno „MG Baltic“ įmonių grupei, dėl ko gali laisvai perleisti visÄ savo finansinį turtÄ (akcijas) koncerno dukterinėms įmonėms. Šį argumentÄ apeliantė grindžia Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-280-236/2018 pateiktu iÅ¡aiÅ¡kinimu, kad bÅ«tinybę taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti ginčo akcijas, pagrindžia tai, jog atsakovas turi visas prielaidas akcijas perleisti, t. y. nėra teisinių kliūčių tai padaryti.

19. Sutiktina su atsakove, kad nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika nagrinėjamu atveju nėra aktuali. Paminėtoje byloje atsakovo turimos akcijos buvo ginčo objektas ir ieÅ¡kovas siekė restitucijos – perleistų akcijų grÄ Å¾inimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu toje byloje buvo siekiama užtikrinti, kad nebÅ«tų perleistos ginčo sandoriais įsigytos akcijos, todėl atitinkami Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai buvo pateikti bÅ«tent ginčo objekto, o ne apskirtai atsakovo nuosavybės teise valdomo turto, areÅ¡to kontekste.

20. Nesant aktualių objektyvių duomenų, rodančių nesÄ Å¾iningÄ atsakovės elgesį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas ir taikomas tokiu bÅ«du, jog sudarytų sÄ lygas ieÅ¡kovei nustatyti atsakovės turimo turto sudėtį, įvertinti, ar ieÅ¡kinio patenkinimo atveju bus reali galimybė iÅ¡ atsakovės iÅ¡ieÅ¡koti priteistas lėšas. Tai neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių esmės ir paskirties.

21. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

22. Kiti atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Aldona Tilindienė