7ef41d8077bd11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858-200/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00871-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 61.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi skundu (b. l. 1-4) į teismą, prašydamas:

1) panaikinti 2011 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą Nr. (4.65)-256-173;

2) panaikinti 2011 m. gruodžio 12 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sprendimą Nr. 68-173;

3) panaikinti 2012 m. kovo 6 d. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą Nr. S-30(7-3/2012).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 5 d. sprendimu (b. l. 85-91) pareiškėjo skundą atmetė. Dėl šio sprendimo pareiškėjas 2012 m. liepos 30 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą (b. l. 94-95).

2012 m. liepos 31 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą, nes nustatė, kad pareiškėjas praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti ir neprašė šio termino atnaujinti (b. l. 98).

2012 m. rugpjūčio 7 d. pareiškėjas teismui pateikė prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą (b. l. 97).

2012 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi (b. l. 100) Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė terminą pateikti apeliacinį skundą.

2012 m. rugpjūčio 20 d. pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame taip pat išreiškė prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo (b. l. 102-104).

2012 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi (b. l. 106-107) Vilniaus apygardos administracinis teismas netenkino pareiškėjo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą.

2012 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą bei įrodymus apie sumokėtą žyminį mokestį (b. l. 110-112).

2012 m. rugsėjo 4 d. pareiškėjas pateikė procesinį dokumentą, kurį pavadino atskiruoju skundu bei prašymu „dėl skundo termino atstatymo (b. l. 118).

2012 m. rugsėjo 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjui nustatė terminą iki 2012 m. rugsėjo 17 d. pateikti atskirąjį skundą, kuriame būtų suformuluotas aiškus prašymas, nurodyti argumentai, dėl kurių nesutinkama su skundžiama teismo nutartimi (b. l. 122).

2012 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjas teismui pateikė procesinį dokumentą, kurį įvardijo atskiruoju ir apeliaciniu skundu. Šiame procesiniame dokumente išdėstė nesutikimo su skundu teismui skųstais mokesčių administratorių sprendimais argumentus (b. l. 125).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą laikė nepaduotu (b. l. 126)

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 16 d. nutartimi (b. l. 137-140) panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. bei 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartis ir priėmė pareiškėjo 2012 m. rugsėjo 4 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarties nagrinėti apeliacine tvarka.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi (b. l. 114-115) panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir atsisakė priimti pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą (teisme gautą 2012 m. rugpjūčio 20 d.) dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimo. Teismas taip pat nurodė įsiteisėjus nutarčiai apeliacinį skundą ir sumokėtą 50 litų žyminį mokestį grąžinti G. B..

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 31 d. pateikė atskirąjį (pareiškėjas nurodo apeliacinį) skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. teismo sprendimo panaikinimo bei 50 litų žyminio mokesčio kvitą.

Iš pareiškėjo atskirojo skundo matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi, kuria atsisakyta priimti jo apeliacinį skundą (teisme gautą 2012 m. rugpjūčio 20 d.) dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimo. Pareiškėjas teismui pateikė žyminio mokesčio kvitą ir taip pašalino trūkumą, dėl kurio pareiškėjo apeliacinį skundą buvo atsisakyta priimti – sumokėjo žyminį mokestį. Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsižvelgęs į tai, panaikino Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 150 straipsnio 1 punkto pagrindu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutartį.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pabrėžė, jog jis 2012 m. liepos 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimo Nr. (4.65)-256-173, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. 68-173 bei Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2012 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. 5-30(7-3/2012) panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas G. B. dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimo 2012 m. liepos 30 d. pateikė apeliacinį skundą, kurį teismas 2012 m. liepos 31 d. nutartimi atsisakė priimti, kadangi buvo praleistas apeliacinio skundo padavimo terminas ir pareiškėjas jo neprašė atnaujinti.

Pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 7 d. pateikė prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą. Prašyme nurodė, kad pareiškėjas neturi nuosavo gyvenamo būsto ir pastovios gyvenamosios vietos, nei pareiškėjui nei jo giminaičiams namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jau metai nebepriklauso ir jis ten nebegyvena. Pareiškėjo manymu, dėl objektyvių aplinkybių jis negalėjo pateikti apeliacinio skundo laiku.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog pareiškėjo prašyme iš esmės nurodoma viena priežastis, dėl kurios pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą, t. y. kad skunde nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jis metus laiko nebegyvena. Pažymėjo, jog ABTĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso dalyviai ir atstovai privalo pranešti teismui apie savo adreso pasikeitimą bylos proceso metu. Nesant tokio pranešimo, šaukimas siunčiamas paskutiniu teismui žinomu adresu arba oficialiai deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ar į buveinę ir laikomas įteiktu, nors adresatas tuo adresu nebegyventų ar būtų pakeitęs savo buveinę. ABTĮ 53 straipsnyje, be kita ko, įtvirtinta ir pareiškėjo teisė teikti prašymus.

Pažymėjo, jog pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 7 d. prašyme ir vėlesniuose skunduose nurodė elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini), tačiau jis iki 2012 m. rugpjūčio 7 d. teismui nepateikė prašymo, kokiu kitu adresu jam siųsti teismo korespondenciją, nors tokią pareigą, teikdamas skundą ir bylos nagrinėjimo metu, turėjo, todėl pareiškėjui pagrįstai jo skunde nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo siunčiama visa teismo korespondencija. Pažymėjo, jog aplinkybė, kad pareiškėjas metus laiko nebegyvena jo skunde nurodytu adresu, nors teismui jokių tai pagrindžiančių duomenų nepateikė, tik jam pačiam sukėlė neigiamas teisines pasekmes, t. y. jis praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti. Be to, pareiškėjas ir telefonu galėjo domėtis bylos eiga. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjas prašyme atnaujinti skundo padavimo terminą nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad jis terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl teismas pareiškėjo prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkintino ir apeliacinį skundą atsisakė priimti ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas sumokėjo žyminį mokestį, o pareiškėjo apeliacinį skundą atsisakyta priimti, todėl 50 litų žyminis mokestis grąžinamas pareiškėjui ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas G. B. 2012 m. rugsėjo 4 d. atskiruoju skundu (b. l. 118) prašo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą.

Atskirajame skunde nurodoma, jog apeliacinis skundas buvo paduotas praleidus įstatymų nustatytą terminą dėl objektyvių priežasčių. Pareiškėjas paaiškina, jog jis neturi nuosavo gyvenamo būsto ir šiuo metu neturi pastovios gyvenamosios vietos. Namas (duomenys neskelbtini) pareiškėjui nepriklauso nuo 2011 m. gruodžio 16 d., pareiškėjas šiame name negyvena nuo 2010 m. kovo 9 d., o kito būsto neturi. Nurodo, jog pareiškėjas vienas prižiūri neįgalią mamą ir tai apriboja jo laisvo laiko ir darbo galimybes. Pabrėžia, jog dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas pavėluotai sužinojo apie galimybę apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija nurodo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartimi buvo priimtas apeliacine tvarka nagrinėti pareiškėjo G. B. 2012 m. rugsėjo 4 d. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarties (b. l. 137-140), todėl nurodytos Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas ir bus šios nagrinėjamos administracinės bylos dalykas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą (teisme gautą 2012 m. rugpjūčio 20 d.), pažymėjęs, jog pareiškėjo nurodytos apeliacinio skundo termino praleidimo priežastys nėra svarbios.

Pareiškėjas pateiktu atskiruoju skundu su šia teismo pozicija nesutinka, todėl nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija turi įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėjo nurodytos apeliacinio skundo praleidimo priežastys nesudaro pagrindo praleisto termino atnaujinti.

Vertindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalis numato, jog apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. ABTĮ 129 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliaciniai skundai paduodami arba tiesiog apeliacinės instancijos teismui, arba per teismą, kurio sprendimas, nutarimas ar nutartis yra skundžiamas. Praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, gali būti duodamas atskirasis skundas (ABTĮ 127 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimo (b. l. 85-91), kuriuo teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, panaikinimo, todėl, vadovaujantis ABTĮ 127 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas dėl nurodyto teismo sprendimo turėjo būti pateiktas iki 2012 m. liepos 19 d. Tuo tarpu apeliacinis skundas dėl nurodyto Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo buvo pateiktas 2012 m. liepos 30 d. (b. l. 94-95), t. y. praleidus ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog terminas apeliaciniam skundui paduoti gali būti atnaujintas dėl svarbių priežasčių (ABTĮ 127 str. 1 d.). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Pažymėtina, jog teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, suformuotą teismų praktiką. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. AS6-601/2006, Nr. AS6-247/2006, Nr. AS6-208/2006).

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašydamas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti nurodė tai, kad jis neturi nuosavo gyvenamojo namo, pastovios gyvenamosios vietos, namas, esantis (duomenys neskelbtini), jam nepriklauso ir jis jau metai ten negyvena, nurodė, jog dėl šių priežasčių jis pavėluotai sužinojo apie galimybę apskųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimą (b. l. 97). Vertindama šią pareiškėjo nurodytą aplinkybę, teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjas skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, nurodė savo adresą – (duomenys neskelbtini), Vilnius (b. l. 1-4). Šiuo atveju nors pareiškėjas nurodo, jog vykstant teismo procesui jis negyveno adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir šias aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai (2012 m. vasario 7 d. pranešimas Nr. 30.58.17/697, kuriame nurodyta pareiškėjui iki 2012 m. kovo 9 d. atlaisvinti gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (b. l. 120), tačiau proceso šalys turi ne tik teises, bet ir procesines pareigas.

ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta pareiga pareiškėjui skunde nurodyti inter alia jo adresą (gyvenamąją vietą). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tai nėra tik formalus reikalavimas, jis negali būti suprantamas ir taikomas vien tik formaliai – pareiškėjas privalo nurodyti tokį adresą, kuriuo jis būtų realiai ir operatyviai pasiekiamas, t. y. faktinį gyvenamosios vietos ar kitą adresą, kuriuo jį būtų galima visada surasti. ABTĮ 77 straipsnio 1 dalis taip pat numato, jog proceso dalyviai ir atstovai privalo pranešti teismui apie savo adreso pasikeitimą bylos proceso metu. Nesant tokio pranešimo, šaukimas siunčiamas paskutiniu teismui žinomu adresu arba oficialiai deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ar į buveinę ir laikomas įteiktu, nors adresatas tuo adresu nebegyventų ar būtų pakeitęs savo buveinę. Šiuo atveju kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas šios pareigos neįvykdė ir iš esmės motyvuodamas šios pareigos nevykdymu siekia termino pateikti apeliacinį skundą atnaujinimo. Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjui Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimas buvo išsiųstas jo nurodytu adresu ir buvo išsiustas 2012 m. liepos 5 d., t. y. nepraleidus ABTĮ 93 straipsnyje numatyto termino, o pareiškėjas pats teismui nepranešė apie adreso, kuriuo jam turi būti siunčiami procesiniai dokumentai, pasikeitimus, darytina išvada, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ši aplinkybė negali būti vertinama kaip objektyvi, svarbi aplinkybė, suteikianti teisę teismui atnaujinti pareiškėjui praleistą terminą apeliaciniam skundui pateikti. Pažymėtina, kad pareiškėjas teismui savo pasikeitusio adreso, kuriuo jam turėtų būtų siunčiama korespondencija, ar elektorinio pašto adreso nepateikė vykstant teisminiam procesui, tokiu būdu pats sau užkirsdamas kelią laiku sužinoti apie priimtą teismo sprendimą. Be to, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas, kaip atidus, savo teisių gynimu besirūpinantis asmuo, turėjo suvokti, kad privalo nurodyti ne bet kokį adresą, o tokį, kuriuo jis realiai galėtų gauti teismo siunčiamą korespondenciją.

Pažymėtina, jog pareiškėjas pateiktame atskirajame skunde papildomai nurodo, kad jis vienas prižiūri savo neįgalią mamą ir ši aplinkybė apriboja jo laisvo darbo ir laiko galimybes. Grįsdamas šias aplinkybes pareiškėjas pateikė specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymą SPS-1 Nr. 0018474 Z. J. B. (b. l. 121). Nurodyta pažyma Z. J. B. specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatytas nuo 2008 m. balandžio 14 d. iki 2011 m. balandžio 13 d. (b. l. 121). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, pažymi, jog ši pareiškėjo nurodyta priežastis taip pat negali būti vertinama kaip sudaranti pagrindą atnaujinti pareiškėjui praleistą terminą apeliaciniam skundui pateikti. Pažymėtina, jog pareiškėjo pateikti duomenys nepagrindžia nuolatinės slaugos poreikio Z. J. B. apeliacinio skundo pateikimo metu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo dėl termino atnaujinimo apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimo pateikti ir šiuo pagrindu atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą. Teismas teisingai vertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė ginčo santykius reguliuojančias procesines teisės normas bei rėmėsi suformuota teismų praktika panašiose bylose, todėl skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista ir pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis