2013-10-09 Nr. AB-5968-3-63-3-00574-2013-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS438-818/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00574-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. S. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įpareigojimo išmokėti neišmokėtą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalį.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja I. S. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą (vėliau byla buvo perduota nagrinėti Panevėžio apygardos administraciniam teismui) ir prašė įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių (toliau – ir atsakovas, VSDFV Klaipėdos skyrius) išmokėti jai laikotarpiui nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neteisėtai neišmokėtą senatvės pensijos dalį – 23477,16 Lt.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 29 d. nutartimi pareiškėjos skundą priimti atsisakė.

Nustatė, kad nors pareiškėja su 2013 m. gegužės 5 d. skundu ir kreipėsi į VSDFV dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus 2013 m. balandžio 16 d. sprendimo Nr. (10.1)SI-22177 panaikinimo, tačiau ši 2013 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. (6.5)I-3191 pareiškėjos skundą nagrinėti atsisakė, nes pareiškėja praleido terminą skundui paduoti. Šiame sprendime VSDFV, be kita ko, nurodė, kad pareiškėjai iki 2013 m. gegužės 31 d. pateikus įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. 2013 m. gegužės 28 d. pareiškėja dar kartą su prašymu kreipėsi į VSDFV, tačiau ši 2013 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. (6.5)I-3900 atsisakė atnaujinti terminą sprendimui apskųsti bei atsisakė nagrinėti skundą. Taigi ginčas dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo VSDFV Klaipėdos skyrių sumokėti pareiškėjai nepagrįstai sumažintą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalį, VSDFV iš esmės nebuvo išnagrinėtas, todėl darytina išvada, kad pareiškėjos skundas nebuvo išnagrinėtas įstatymo nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

III. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutarties ir prašo šią nutartį panaikinti bei perduoti pirmosios instancijos teismui pareiškėjos skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad VSDFV 2013 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. (6.5)I-3191 pareiškėjos skundą dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus 2013 m. balandžio 16 d. sprendimo Nr. (10.1)SI-22177 išnagrinėjo iš esmės, nes VSDFV sprendime yra aiškiai nurodyta, jog VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendime (informacinio pobūdžio rašte) yra pateikta išsami ir teisinga informacija, todėl naikinti šį raštą nėra pagrindo. Pareiškėjos nuomone, 3 metų senaties terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo 2010 m. sausio 1 d., t. y. kai buvo pradėta mokėti sumažinta senatvės pensija, nes tai buvo daroma vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu, taigi pareiškėja manė, kad tai buvo daroma teisėtai. Apie savo teisių pažeidimą pareiškėja sužinojo Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui priėmus 2012 m. vasario 6 d. sprendimą „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ Nr. 46/2010-47/2010, kuriuo prieš tai paminėtas įstatymas buvo pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teigia, kad VSDFV 2013 m. birželio 10 d. sprendimas Nr. (6.5)I-3900, kuriuo buvo atsisakyta atnaujinti terminą sprendimui apskųsti bei nagrinėti skundą, nelogiškas ir niekinis, nes VSDFV 2013 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. (6.5)I-3191 pareiškėjos skundą dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus 2013 m. balandžio 16 d. sprendimo Nr. (10.1)SI-22177 jau buvo išnagrinėjusi ir pripažinusi, jog jį naikinti nėra pagrindo.

Atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai; Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, nustatė, kad pareiškėjai nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo mokama sumažinta valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija (b. l. 12–15). Taigi apie savo teisių pažeidimą pareiškėja sužinojo 2010 m. sausio mėnesį. 2013 m. kovo 21 d. pareiškėja kreipėsi į atsakovą, prašydama grąžinti nepagrįstai sumažintos ir neišmokėtos pensijos dalį (b. l. 6, 16), tačiau atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius 2013 m. balandžio 16 d. sprendimu „Dėl pensijos“ Nr. (10.1)SI-22/77 (b. l. 16–17) pareiškėjos prašymą tenkinti atsisakė motyvuodamas, kad „teisės akto, įpareigojančio išmokėti pensijų gavėjams 2010–2011 metais negautą pensijos dalį, nėra, todėl neturime teisinio pagrindo išmokėti Jums negautą pensijos dalį laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.“ Pareiškėja, nesutikdama su tokiu VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimu, 2013 m. gegužės 5 d. (b. l. 18) kreipėsi į VSDFV, kuri 2013 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. (6.5)I-3191 atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą, nes jis buvo pateiktas praleidus įstatymo nustatytą 3 metų terminą apskųsti VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimą, taip pat pažymėjo, kad pareiškėjai pateikus įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą prašymui paduoti, prašymo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Pareiškėjai 2013 m. gegužės 28 d. pateikus VSDFV atitinkamus argumentus dėl termino praleidimo dėl ne nuo jos priklausančių aplinkybių, VSDFV 2013 m. birželio 10 d. sprendimu „Dėl atsisakymo atnaujinti praleistą terminą sprendimui apskųsti ir nagrinėti bylą“ Nr. (6.5)I-3900 pripažino pareiškėjos argumentus nesudarančiais pagrindo atnaujinti praleistą terminą (b. l. 19).

Iš prieš tai išdėstytų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėja 2010 m. sausio mėnesį sužinojusi apie mokamą sumažintą pensiją, į VSDFV kreipėsi tik 2013 m. gegužės 5 d., t. y. praleidusi Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 3 metų terminą apskųsti VSDFV teritorinių skyrių sprendimą pensijų klausimais VSDFV. Dėl šios priežasties VSDFV pareiškėjos skundą nagrinėti atsisakė, taigi pareiškėjos skundas liko iš esmės VSDFV, kuri pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalį yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, neišnagrinėtas. Ši aplinkybė pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktą yra pagrindas atsisakyti priimti skundą („Administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos“).

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos atskirojo skundo argumento, kad apie savo teisių pažeidimą ji sužinojo Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui priėmus 2012 m. vasario 6 d. sprendimą, pažymi, jog ši aplinkybė nagrinėjamu atveju teisiškai nėra reikšminga. Šis argumentas galėtų būti analizuojamas sprendžiant klausimą dėl termino skundui pateikti praleidimo priežasčių svarbumo, o šiuo atveju pareiškėjos skundą administracinis teismas atsisakė priimti dėl įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos nesilaikymo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino taikytinų teisės aktų nuostatas, todėl priėmė teisėtą nutartį. Pareiškėjos I. S. atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos I. S. atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas