7eeced8e-25e2-4d2c-9aec-391d617c327a · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Teikimas Nr. T-472-1053/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15827-2020-0 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.14. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2021 m. balandžio 14 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė GailiÅ«nienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimÄ dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo, n u s t a t ė : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu (baudžiamosios bylos Nr. 1-2907-1053/2020) J.

J. pripažinta kalta padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, jai paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir jai paskirta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, įskaitant į jÄ laikino sulaikymo ir suėmimo laikÄ . Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. balandžio 7 d. buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ nuteistosios J.

J.. PraÅ¡ymas netenkintinas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas turi teisę priimti sprendimus, be kita ko, dėl proceso iÅ¡laidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu Å¡ie klausimai neiÅ¡spręsti teismo nuosprendyje. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Taigi pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ reglamentavimÄ , įsigaliojusį nuo 2020 m. liepos 15 d., teismas iÅ¡ nuteistojo gali iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas bÅ«tinu (iÅ¡skyrus nurodytas iÅ¡imtis), tačiau kiekvienu atveju turi bÅ«ti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis. Teismas 2020 m. spalio 26 d. pripažino, jog kaltinamajai J. J. yra bÅ«tinas gynėjas, kadangi kaltinamoji yra suimta. BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu numatyta, jog sprendžiant suėmimo skyrimo klausimÄ , taip pat nagrinėjant bylas, kai kaltinamasis yra suimtas, gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas.

Šiuo atveju, gynėjo dalyvavimas buvo privalomas, jo paskyrimas nuo nuteistosios J. J. valios nepriklausė. Esant tokioms aplinkybėms, šių išlaidų priteisimas nėra galimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1A-31-843/2017, Nr. 1A-433-1020/2017, Nr. 1A-395-988/2020, 1A-257-312/2021). Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 361 straipsniu, 364 straipsniu. n u t a r i a: Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimo dėl 72 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš J.

J.. Nutartis per septynias dienas nuo jos nuoraÅ¡o gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Ugnė GailiÅ«nienė