7eecbe9a-c744-406d-acbd-7404b25effe6 · Tauragės apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-69-1069/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25042-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.1. (S) TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 26 d.Å ilutė Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų teisėja Lina Nainienė, sekretoriaujant Redai Vingienei,dalyvaujant prokurorui Mariui Mauriui, kaltinamajam T. P., nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei R. L.,vieÅ¡ajame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeT.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirbantis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 5 kartus, paskutinius:Å ilutės rajono apylinkės teismo 2016-08-23 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių viešųjų darbų; Å ilutės rajono apylinkės teismo 2017-04-06 nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir 146 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausme – 2 metams, bausmės vykdymÄ atidedant 2 metams, Å ilutės rajono apylinkės teismo 2017-07-31 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimu,kaltinamas, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, n u s t a t ė : 2017-05-15, tikslesnis laikas nenustatytas, T.

P. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ R. L. priklausančios sodybos pagrobė nukentėjusiajai R. L. priklausantį turtÄ â€“ automobilio „Ford Escort“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) metalo lauÅ¾Ä (300 Eur vertės); automobilio „Toyota Corola“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) metalo lauÅ¾Ä (250 Eur vertės); metalinį garaÅ¾Ä (300 Eur vertės); 10 vnt. vamzdžių (100 Eur vertės); 60 vnt. vamzdžių (300 Eur vertės); 2 vnt. rankinių plÅ«gų (40 Eur vertės); 2 vnt. arklio traukimo plÅ«gų (20 Eur vertės);

įvairų metalo lauÅ¾Ä (30 Eur vertės); 1 prailgintuvÄ (30 Eur vertės); neveikiantį vandens siurblį (10 Eur vertės); vandens siurblį (50 Eur vertės); skalbimo maÅ¡inÄ (10 Eur vertės); Å¡aldytuvo korpusÄ (5 Eur vertės); ketaus voniÄ (20 Eur vertės); autobusiuko „Kuban“ kėbulÄ (30 Eur vertės); metalinį Å¡iukÅ¡lių konteinerį (15 Eur vertės) ir taip padarė nukentėjusiajai bendrÄ â€“ 1 510 Eur vertės turtinę žalÄ .Teismo posėdžio metu T. P. visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir parodė, kad 2017-05-15 vaikščiojo po miÅ¡kÄ ir rado miÅ¡ke negyvenamÄ sodybÄ .

Aplink sodybÄ rado iÅ¡mėtyto metalo, metalas buvo surÅ«dijęs, susirinko metalÄ ir jį pardaviau į supirktuvę. Už metalo lauÅ¾Ä gavo kelis Å¡imtus eurų. Nukentėjusiajai padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ sutiko atlyginti visiÅ¡kai. Teismo posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras, todėl Å¡i baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ .Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, iÅ¡nagrinėjus bylÄ sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis T.

P. taip pat savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2017 m. gegužės mėnesį, grybaudamas (duomenys neskelbtini) miÅ¡ke aptiko negyvenamÄ sodybÄ , kurios kieme buvo metalo laužo, stovėjo du seni automobiliai. Grįžęs sutiko draugÄ (L. K.), su kuriuo nuvažiavo į Tilžės g. esančiÄ metalo laužo supirktuvę. T. P. nuėjo pas metalo laužo supirktuvės darbuotojÄ susitarti, ar priims metalo lauÅ¾Ä . T. P. su dviem vyrais (kuriems pasakė, kad reikia pagalbos iÅ¡valyti sodybÄ ) nuvyko į metalo laužo supirktuvę, kur buvo metalo supirktuvės darbuotojas ir kitas vyras, kuris turėjo tralÄ .

Palydėjo abu vyrus iÅ¡ metalo laužo supirktuvės į sodybÄ , paaiÅ¡kino, kad viskÄ , kas yra sodybos kieme, reikia iÅ¡vežti. Sugrįžus metalo laužo supirktuvės automobiliui, kuriame sėdėjo ir jo samdyti pagalbininkai, taip pat ir tralui su automobiliu, nuėjo į metalo laužo supirktuvę, kur buvo pasverti abu automobiliai ir metalo laužas. Kiek viskas svėrė, neprisimena. TralÄ vairavęs vyras, pasiÅ«lė nusipirkti automobilius ir kitÄ metalo lauÅ¾Ä . Jis už automobilius ir metalo lauÅ¾Ä sumokėjo 240 Eur.

Padėjusiems vyrams už pagalbÄ buvo sumokėta po 20 Eur už pagalbÄ . Jie nežinojo, kad sodyba yra ne jo ir kad buvo vykdoma vagystė (t. 1, b. l. 180-181). Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis patvirtino, jog jo parodymai yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta R. L. parodė, kad 2017-05-22 atvykusi į jai priklausančiÄ negyvenamÄ sodybÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), pasigedo automobilio „Ford Escort“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (300 Eur) vertės ir automobilio „Toyota Corola“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (250 Eur) vertės, metalinio garažo (300 Eur) vertės ir kitų smulkesnių metalinių daiktų.

Iš viso R. L. buvo padaryta 1 510 Eur turtinė žala. (t. 1, b. l. 2, 22-24, 28-29).Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas G. A., dirbantis UAB „Delvina“, parodė, kad 2017-05-13 apie 9 val., į metalo laužo supirktuvę atvykęs asmuo pasakė, kad yra keletas nevažiuojančių automobilių, kuriuos reikia ištempti iš sodybos. Taip pat pasakė, kad neturi transporto priemonės, su kuria galėtų juos ištempti ir atvežti į metalo laužo supirktuvę. G. A. paskambino pažįstamam A.

B., jam pasakė, kad yra du automobiliai. 2017-05-15, iÅ¡ ryto, automobiliu „Opel Vectra“ atvažiavo du vyriÅ¡kiai, G. A. pasiėmė automobilį „Volkswagen“, į priekabÄ Ä¯sidėjo dujų ir deguonies balionus, metalo pjaustymui. Priekyje važiavo ir keliÄ rodė automobilis „Opel Vectra“. Atvykus į vietÄ , iÅ¡ automobilio „Opel Vectra“ iÅ¡lipęs vairuotojas pakėlė pakeliamÄ jÄ užtvarÄ ir įleido jį su automobiliu. Tuomet jis paskambino A. B. ir pasakė, kur atvažiuoti, tai buvo apleista, negyvenama sodyba miÅ¡ke.

Supjaustė, metalÄ sumetė į automobilio priekabÄ . A. B. atvažiavo su automobiliu, prie kurio buvo prikabintas traliukas, prisikabino vienÄ iÅ¡ automobilių, užsitraukė ant traliuko ir iÅ¡važiavo pasverti. Po kurio laiko A. B. vėl atvažiavo, pasiėmė antrÄ automobilį ir taip pat iÅ¡važiavo jo pasisverti. Metalo laužas atskaičius automobilio svorį, svėrė 600 kg. A. B. už automobilius sumokėjo vienam iÅ¡ automobiliu „Opel Vectra“ atvažiavusių vyriÅ¡kių. Kiek buhalterė sumokėjo minėtiems asmenims už metalÄ ir, ar buvo pildomi dokumentai metalo pridavimui, nežino.

Apie tai, kad sodyba, automobiliai ir metalo laužas priklausė ne asmenims, atvykusiems į supirktuvę, nežinojo, tai sužinojo iÅ¡ policijos pareigÅ«nų (t. 14, b. l. 38-40).2017-06-16 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu, liudytojas G. A. atpažino T. P. kaip asmenį, organizavusį metalo iÅ¡gabenimÄ ir tame dalyvavusį (t. 1, b. l. 45-49, 50-51).Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas L. G. parodė, kad 2017 m. gegužės mėnesį, į jo namus, atvyko nepažįstamas vyriÅ¡kis, kuris pasiÅ«lė padirbėti, minėjo, kad yra nusipirkęs sodybÄ , kuriÄ reikia iÅ¡valyti kartu su vyriÅ¡kiu buvo atvykęs dar vienas jam nepažįstamas vyriÅ¡kis.

L. G. sutiko padirbėti, todėl kartu su atvykusiais vyriÅ¡kiais iÅ¡važiavo į sodybÄ , esančiÄ link Kintų. Atvykę į sodybÄ , jie sulaukė metalo supirktuvės darbuotojų. PasiÅ«lęs pasidarbuoti vyriÅ¡kis parodė, kÄ reikia sutvarkyti ir kÄ iÅ¡vežti ir pats iÅ¡važiavo. Jie padėjo užtempti ant tralo vienÄ automobilį. Supirktuvės darbuotojas pjaustė metalinį garaÅ¾Ä ir kitus daiktus. Sodyboje buvo įvairaus metalo laužo (vonia, bačkos, įvairių dydžių vamzdžių, neveikiantis Å¡aldytuvas ir kt.).

SupjaustytÄ metalo lauÅ¾Ä jie padėjo sukrauti į krovininį automobilį. Grįžus tralui jie padėjo ant jo užtempti dar vienÄ automobilį. ViskÄ sukrovus, jie krovininiu automobiliu grįžo į metalo laužo supirktuvę, kur jų jau laukė vyriÅ¡kis pasiÅ«lęs pasidarbuoti. VyriÅ¡kis jiems davė už atliktÄ darbÄ po 20 Eur (t. 1, b. l. 70-72).Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. B. parodė, kad 2017 metais, gegužės mėnesį jam paskambino pažįstamas G. A., kuris dirba Å ilutėje, metalo laužo supirktuvėje ir pasiteiravo, ar nenorėtų dviejų automobilių dalims.

A. B. automobiliu, prisikabinęs traliukÄ , nuvažiavo į G. A. nurodytÄ vietÄ , atvažiavo ir automobilis „Opel Vectra“, žmogus iÅ¡ jo nuėjo prie pakeliamos užtvaros ir jÄ atidarė. Sodybos deÅ¡inėje pusėje buvo automobiliai „Ford Escort“ ir „Toyota Corola“. Asmuo, atidaręs pakeliamÄ užtvarÄ , jam pasakė, kad krautųsi automobilius. Jis vienÄ , po to kitÄ automobilius užsitraukė ant traliuko, nusivežė į G. A. į darbovietę ir pasvėrė. Prie svarstyklių atėjo apie 40 metų amžiaus, vidutinio kÅ«no sudėjimo vyriÅ¡kis, buvo užsidėjęs nuo saulės akinius, pažiÅ«rėjo automobilio svorį, pasakė, kad tai jo automobiliai.

Atvažiavus G. A. ant svarstyklių su metalu, sveriant, pamatė priekaboje įvairų metalÄ ir nusprendė nusipirkti (nusipirko skardinę voniÄ , 2 bačkas 200 l talpos ir įvairių metalinių vamzdukų, svoris buvo 600 kg). VyriÅ¡kiui už abu automobilius bei metalo lauÅ¾Ä sumokėjo 240 Eur. Automobilius parsivežė pas save į kiemÄ . Apie tai, kad automobiliai „Ford Escort“ ir „Toyota Corola“ bei metalo laužas, kuriuos jis nusipirko, priklausė ne tikriems savininkams, sužinojo iÅ¡ policijos pareigÅ«nų (t. 1, b. l. 84-86).Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A.

M. parodė, kad 2017-05-23 jo gyvenamosiose bei pagalbinėse patalpose buvo atlikta krata, kurios metu buvo rasti bei paimti automobiliai „Ford Escort“ ir „Toyota Corola“. 2017 metais, gegužės mėnesio viduryje, jam paskambino pažįstamas vardu Aivaras, kuris pasakė, kad turi du automobilius ir pasakė, kad atveš pas jį, vėliau jie susitiko susitarti dėl kainos. Automobilių dokumentų Aivaras jam neperdavė. Kadangi jis užsiima automobilių supirkimu dalimis sau, savo reikmėms sutiko iš jo nupirkti šiuos automobilius.

Apie tai, kad automobiliai buvo pavogti, sužinojo atvykus policijos pareigÅ«nams (t. 1, b. l. 91-93).Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta D. T. parodė, kad ji minimu metu dirbo UAB „Delvina“ apskaitininke-kasininke. 2017-05-15 ryte G. A. pasakė, kad iÅ¡vyksta parvežti metalo. Apie pietus atvažiavo automobiliu vilkdamas tralÄ , G. A. draugas Aivaras. Ant tralo buvo automobilis. Aivaras užvažiavo su automobiliu ant svarstyklių, pats užsirašė, kiek jis svėrė. Tuomet jis vėl iÅ¡vyko ir po kurio laiko grįžo su kitu automobiliu ant tralo, vėl jį pasvėrė.

Automobilių modelių nežino, automobiliai atrodė apdaužyti, buvo kai kur be langų, atrodė nevažiuojantys ir tinkantys tik metalo laužui. Grįžęs G. A. taip pat užvažiavo ant svarstyklių, pasvėrė kitÄ metalo lauÅ¾Ä . Ä®monės teritorijoje buvo du asmenys, kurie, kaip ji suprato, atvažiavo pasiimti pinigų. G. A. už perkamÄ metalÄ sumokėjo pats. D. T. jokių kvitų nepildė ir niekam iÅ¡ įmonės kasos pinigų nemokėjo (t. 1, b. l. 100). Dėl veikos kvalifikavimo BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ arba pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovęs į patalpÄ , ryÅ¡ių kabelių kanalų sistemÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ , arba vieÅ¡oje vietoje pagrobė svetimÄ turtÄ iÅ¡ asmens drabužių, rankinės ar kitokio neÅ¡ulio (kiÅ¡envagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbiÄ reikÅ¡mę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktÅ«rÄ sudarantį turtÄ ar jo dalį.BK 178 straipsnyje numatytÄ veikÄ kvalifikuojantys pagal BK 178 straipsnio 2 dalyje požymiai susieti ne tik su nusikalstamos veikos vykdymo bÅ«do pavojingumu (atviru pagrobimu), bet ir nusikalstamos veikos dalyko arba vietos iÅ¡ kurios grobiamas turtas funkcinę paskirtį – tai pvz. turi bÅ«ti patalpa, saugykla ar saugoma teritorija, strateginę arba labai tampriai su asmeniu ir jo kasdienine veikla susiję objektai – vieÅ¡oje vietoje esantys asmens drabužiai, rankinės ar kitoks neÅ¡ulys.

Analizuojant minėtas įstatymo nuostatas darytina iÅ¡vada, kad automobilis, sistemiÅ¡kai vertinant BK 178 straipsnio 2 dalies nuostatas, yra saugomas bÅ«tent kaip vertybė, kuri yra naudojama žmogaus kasdieninėje veikloje bÅ«tent kaip automobilis. Turto, kaip materialinės vertybės, požymis nusikalstamai veikai kvalifikuoti yra svarbus nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojant ir pagal BK 178 straipsnio 3 dalį bei 4 dalį, tačiau turto vertė nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nėra svarbi.

Todėl nusikalstamų veiksmų vertinimui pagal BK 178 straipsnio 2 dalį yra reikÅ¡mingas automobilio, kaip konkrečiÄ funkcijÄ atliekančio objekto, o ne materialinės vertybės požymis.Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, automobilį apibÅ«dina, kaip motorinę transporto priemonę, skirtÄ važiuoti keliu, kroviniams ir (ar) keleiviams vežti arba kitoms transporto priemonėms vilkti, iÅ¡skyrus motociklus, lengvuosius keturračius, keturračius, galinguosius keturračius, mopedus, triračius, traktorius ir savaeiges maÅ¡inas.

Prie automobilių priskiriami ir troleibusai, tai yra nebėginės transporto priemonės, kurioms energija tiekiama elektros laidais.Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 2 dalies nuostatas, dalyvauti vieÅ¡ajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiÅ«ra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimÄ nuvykti į transporto priemonių techninės apžiÅ«ros įmonę privalomosios techninės apžiÅ«ros atlikti) ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su jos dalyvavimu vieÅ¡ajame eisme susijusius mokesčius.Vertinant iÅ¡dėstytas nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad automobiliai, kuriems nėra atlikta galiojanti techninė apžiÅ«ra ir kurie neturi leidimo nuvykti į transporto priemonių techninės apžiÅ«ros įmonę privalomosios techninės apžiÅ«ros atlikti, neleidžiama dalyvauti vieÅ¡ajame eisme, todėl jais negalima važinėti vieÅ¡ajam eismui naudojamais keliais, todėl toks automobilis, jeigu jis realiai nėra pagal tokiÄ (automobilio) paskirtį eksploatuojamas pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ nei faktiÅ¡kai, nei gali bÅ«ti eksploatuojamas teisiÅ¡kai, nėra vertinamas kaip automobilis BK 178 straipsnio 2 dalies prasme (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015-10-07 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-410-626/2015).

IÅ¡ byloje esančių pačio kaltinamojo ir kitų asmenų duotų parodymų matyti, kad abu automobiliai pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ buvo neeksploatuojami jų savininkės kaip automobiliai – jais nebuvo važinėjama keliais, gabenami kroviniai ir (ar) keleiviai vežami ar velkamos kitos transporto priemonės. Tai, kad Å¡iems automobiliams dalyvavimas vieÅ¡ame eisme buvo draudžiamas ir iÅ¡ esmės jau nebuvo jokių galimybių (perspektyvų), kad Å¡ių automobilių dalyvavimas / naudojimas vieÅ¡ame eisme galėtų bÅ«ti atnaujintas patvirtina ir VÄ® Regitra duomenų bazėje esanti informacija (automobilis „Toyota Corola“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1991 m. gamybos metai, buvo iÅ¡registruotas dar 2014-10-01; automobilis „Ford Escort“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1995 m. registracijos, buvo iÅ¡registruotas – 2015-06-05) bei bylos medžiaga (t. 1, b. l. 15-18).Nukentėjusioji R.

L., pirminėje ikiteisminio tyrimo stadijoje duodama parodymus, pati nurodė, kad abu automobiliai buvo nenaudojami, apgadinti (t. 1, b. l. 1-3). Liudytojai G. A., L. G. ir A. B., apklausti ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad automobiliai, kartu su kitu metalo laužu, iÅ¡ sodybos buvo paimti naudojant traliukÄ (t. 1, b. l. 38-39, 70-71, 84-85). Tai, kad automobiliai atrodė tinkami tik metalo laužui užfiksuota ir liudytojos D. T. ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose (t. 1, b. l. 100). Ikiteisminio tyrimo metu T. P. nurodė, kad automobiliai, kartu su kitu metalo laužu buvo sodybos kieme, automobiliai buvo seni, surÅ«diję, jų langai buvo iÅ¡daužyti jie buvo apaugę aukÅ¡ta žole, matėsi, kad automobiliai ilgai ten stovi (t. 1, b. l. 180).Teismas vertina ir tai, kad vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimÄ daiktÄ , numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavÄ , ir to nori.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, ir pan.

Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali bÅ«ti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (žr. pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-176/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-498-746/2015).Ä®vertinus byloje esančių įrodymų visumÄ , nustatyta, kad 2017-05-15 T. P. iÅ¡ R. L. priklausančios sodybos grobdamas pastarajai priklausantį turtÄ turėjo tikslÄ jį užvaldyti ir visÄ fiziÅ¡kai perleisti kaip metalo lauÅ¾Ä metalo laužo supirkėjai.

Kaltinamojo veikos objektyvieji požymiai akivaizdžiai patvirtina, jog jo tyčia buvo nukreipta bÅ«tent į metalo laužo, rasto negyvenamoje sodyboje, grobimÄ (BK 14 straipsnis, 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Aplinkybė, kad kartu su kitais metaliniais gaminiais, buvusiais (surastais) sodybos teritorijoje, buvo pagrobti ir du eisme neeksploatuojami automobiliai („Toyota Corola“ ir „Ford Escort“) neleidžia Å¡ių automobilių funkcine prasme pripažinti BK 178 straipsnio 2 dalies nuostatų saugomais objektais.

Teismas pagrobtÄ turtÄ vertina ne kaip automobilius, o kaip materialinę vertę turintį turtÄ , todėl nėra nusikaltimÄ kvalifikuojančio požymio – automobilio vagystės. Tokiu atveju kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nėra pagrindo kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Kadangi minimali T. P. pagrobto turto vertė ženkliai virÅ¡ija 5 MGL sumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 178 straipsnio1 dalį. Dėl bausmės skyrimo, subendrinimo ir jos vykdymo atidėjimo Skirdamas T.

P. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis vedinas savanaudiÅ¡kų paskatų padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ , nusikalstama veika atlikta veikiant tiesiogine tyčia, baigta. Kaltinamasis teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios, prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir dėl savo veiksmų labai galėjosi, pažadėjo atlyginti žalÄ . Tai pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ankstesni T. P. teistumai yra už nusikalstamas veikas, kurias jis padarė bÅ«damas pilnamečiu, sudaro pagrindÄ pripažinti jį recidyvistu, kas laikytina jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – įrašų, kad T. P. buvo gydytas priklausomybės ligų ar psichikos sveikatos centre, nėra (t. 1, b. l. 133). Kita vertus, kaltinamasis niekur nedirba ir net nėra registruotas darbo biržoje (t. 1, b. l. 126, 127), kas rodo, kad neturi jokio legalaus pajamų šaltinio, taip pat yra daug kartų baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 134-137), teistas (t. 1, b. l. 138-161), kas patvirtina, kad nevengia nusikalstamo elgesio.

Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad T. P. BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti Å¡velnesnės bausmės yra nepakankamos, todėl jam skirtina griežčiausia BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas, jo dydį nustatant artimÄ Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkiui. Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikų padarymo kaltu prisipažino visiÅ¡kai, byla iÅ¡nagrinėta atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir T.

P. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis T. P. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarė po Å ilutės rajono apylinkės teismo 2017-04-06 nuosprendžio priėmimo, o jo apeliacinis skundas, paduotas dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2017-04-06 nuosprendžio, buvo atmestas Klaipėdos apygardos teismo 2018-02-22 nuosprendžiu (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis nusikalstamÄ veikÄ padarė ne bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl T.

P. vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 9 dalies nuostatomis, šioje baudžiamojoje byloje nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinama su minėtu nuosprendžiu paskirta bausme.Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-07-31 nuosprendžiu T. P. paskirta pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, Tauragės apylinkės teismo 2018-01-30 nutartimi buvo pakeista areštu, tačiau ši nutartis buvo apskųsta apeliacine tvarka ir šiuo metu nėra įsiteisėjusi (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

Tokiu atveju T. P. paskirta areÅ¡to bausmė nebendrintina su Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausme. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi Å¡io straipsnio redakcija), asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Nors nagrinėjamoje byloje teismas ir konstatavo, kad yra pagrindas skirti kaltinamajam griežčiausiÄ bausmės rūšį, vis tik, iÅ¡ T. P. parodymų yra pagrindas matyti, kad jis supranta padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir neigiamai vertina savo elgesį, kaltę pripažįsta, atsiprašė nukentėjusiosios. Savo kaltės kaltinamasis neneigė ir ikiteisminio tyrimo metu bei nesistengė iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, sutinka geranoriÅ¡kai atlyginti nusikalstama veika padarytÄ tutinę ir neturtinę žalÄ .

Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, siekiant suteikti galimybę kaltinamajam sukurti socialinius ryÅ¡ius, surasti legalų pragyvenimo Å¡altinį, o tuo pačiu užtikrinti galimybę per kuo trumpesnį laikÄ atlyginti padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ bei įrodyti, jog bausmės tikslai, vis gi, gali bÅ«ti įgyvendinti be realaus bausmės atlikimo, teismas sprendžia, jog yra pagrindas T. P. paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti dvejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams, skiriant jam papildomas pareigas: dirbti ar mokytis, o nesant tokios galimybės, registruotis darbo biržoje; atlyginti turtinę žalÄ , padarytÄ R.

L., be to, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos T. P. asmenybei bÅ«dingÄ polinkį nusikalsti, kaltinamasis įpareigotinas nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų ir neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo BPK 109 straipsnis suteikia teisę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį.

Būtent šia savo teise nukentėjusioji R. L. byloje ir pasinaudojo, pareikšdama civilinį ieškinį dėl 1 510 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, dėl ko 2017-10-26 nutarimu šioje byloje buvo pripažinta civiline ieškove (t. 1, b. l. 32, 33). Teismas, spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo, pažymi, jog nors metalo supirktuvėje pagrobti daiktai buvo įvertinti (supirkti) mažesne, nei R. L., nurodyta kaina, teismas nenustatė pagrindo turtine žala įvardintos piniginės sumos laikytina neprotinga ir (ar) neteisinga.

Å iuo atveju kai kurie pagrobti daiktai negali bÅ«ti vertinami kaip metalo laužas, nes turėjo tiek tikslinę paskirtį, tiek vertę, kaip konkrečios paskirties daiktai, o ne metalas (pvz., metalinis garažas, vamzdžiai, rankiniai ir arklio traukiami plÅ«gai, ketaus vonia, Å¡iukÅ¡lių konteineris ir kt.). Pats kaltinamasis su pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu sutiko visiÅ¡kai, jo dydžio neginčijo ir padarytÄ Å¾alÄ Å¾adėjo atlyginti. Kita vertus, bÅ«tina įvertinti tÄ aplinkybę, jog dalis pagrobtų materialinių vertybių – automobilių „Toyota Corola“ ir „Ford Escort“ metalo laužas, nukentėjusiajai buvo grÄ Å¾inti 2017-05-23 (t. 1, b. l. 114).

Kadangi pirminių nuostolių suma, padaryta nukentėjusiajai, buvo sumažinta, byloje pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant 960 Eur sumÄ (1 510 Eur - 300 Eur - 250 Eur).Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Todėl nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, o taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Tokiu atveju teismas, spręsdamas klausimÄ dėl nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo, įvertina vagystės iÅ¡ negyvenamosios sodybos teritorijos pobÅ«dį, pagrobtų daiktų sudėtį ir vertę, aplinkybę, jog dalis pagrobtų daiktų buvo surasta ir grÄ Å¾inta nukentėjusiajai, aplinkybę, jog nusikalstama veika padaryta 2017-05-15, o apie vagystę nukentėjusioji pranešė 2017-05-22, taigi nukentėjusiosios turto praradimas užfiksuotas pakankamai greitai, o taip pat vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais daro iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusiosios dėl padarytos vagystės praÅ¡omÄ atlyginti neturtinės žalos sumÄ yra pagrindas sumažinti.

Å iuo aspektu teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ir (ar) turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkÅ«rimÄ . Todėl teismas sprendžia, kad Å¡iuo konkrečiu atveju 150 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo suma atitiktų protingÄ balansÄ tarp realios kompensacijos už nukentėjusiosios patirtÄ psichologinį diskomfortÄ , jos nepatogumus ir žalÄ padariusio asmens interesų paisymo.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo Vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis prokuroras praÅ¡o konfiskuoti iÅ¡ T. P. nusikalstamos veikos gautus 240 Eur. BK 72 straipsnio1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.Turto konfiskavimas neturi bausmės savybių, kadangi juo siekiama paimti iÅ¡ kaltininko tik tai, kas neteisėtai gauta.

Turto konfiskavimas netaikomas tada, kai konfiskuotinas turtas grÄ Å¾inamas teisėtiems savininkams arba tenkinamas jų civilinis ieÅ¡kinys dėl tokio turto vertę atitinkančios žalos atlyginimo. Turto konfiskavimas skirtas atkurti buvusiÄ padėtį (lot. „status quo ante“), bet ne nubausti asmenį.Pagal nuosekliai formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ , iÅ¡ nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iÅ¡ nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiÅ¡kiamas civilinis ieÅ¡kinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grÄ Å¾intas nukentėjusiajam (žr. pvz., kasacinės nutartis baudžiamosiose bylose Nr.2K-7-84/2012, 2K-138/2014, 2K-497-511/2015, 2K-243-942/2016, 2K-269-648/2017).

Kai darant nusikalstamas veikas gautas turtas grÄ Å¾inamas savininkui (nukentėjusiajam) BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 108 straipsnyje nustatyta tvarka arba kai tenkinamas pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl tokio turto vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo, turto konfiskavimas netaikomas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-29 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-387-677/2015). Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje byloje nustatyta, jog dalis pagrobtų materialinę vertę turinčių daiktų nukentėjusiajai buvo grÄ Å¾inta, taip pat į tai, kad iÅ¡ dalies buvo patenkintas byloje pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys, konstatuotina, jog Å¡iuo konkrečiu atveju paimti valstybės nuosavybėn praÅ¡omus konfiskuoti 240 Eur nėra pagrindo, todėl praÅ¡ymas konfiskuoti iÅ¡ T.

P. nusikalstamos veikos gautÄ rezultatÄ netenkinamas. Kiti procesiniai klausimai. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (t. 1, b. l. 183-184) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 2 d., teismas n u s p r e n d ž i a: T. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T.

P. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, prie griežčiausios bausmės, paskirtos Å ilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu, iÅ¡ dalies pridėti Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ Å¡velnesnę bausmę ir galutinę subendrintÄ bausmę T. P. paskirti laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejus) metus ir 5 (penkis) mėnesius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, T.

P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį:pradėti dirbti arba mokytis arba registruotis darbo biržoje;nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų;neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo;bei per 9 (devynis) mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti 960 Eur turtinę žalÄ R. L.. Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžiÄ T.

P. skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – T. P. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. R. L. civilinį ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ T. P. 960 Eur (devynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų) turtinės žalos ir 150 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ . Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mus.

Teisėja                                                                 Lina Nainienė