7eeb779c-4a3f-448d-b7da-c888a339293c · Kauno apygardos teismas

Teisėjas Rimantas Grigas BaudžTeisėjas Rimantas Grigas                                               Baudž. byla Nr. 1A-44-60/10Pranešėja Emilija Akelienė                                            (Proceso Nr. 20-1-00040-08)                                                        Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7 (S)                                            KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. kovo 15 d.                                                                           Kaunas              Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Emilijos Akelienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, išteisintajam J.

P., jo gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui, nukentėjusiajam V. S.,                                                               teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno miesto apylinkės prokuroro Audriaus Armo apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo J. P. iÅ¡teisintas pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį, neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme. Skundžiamu nuosprendžiu atmesti nukentėjusiojo V.

S. ir civilinio ieÅ¡kovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniai ieÅ¡kiniai.             Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :              J. P. pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2008-01-18 16.30 val. iki 2008-01-19 00.30 val., pagrobė didelės - 40 594,80 Lt- vertės UAB „Sampo banko lizingas“ priklausantį 2006 metų laidos automobilį „(duomenys neskelbtini)“ valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį prie klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini) pr. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune bei automobilyje buvusius V. S. priklausančius daiktus – 400 litų vertės akinius nuo saulės bei 200 litų vertės odines pirÅ¡tines.              Kaltinimas J. P. buvo grindžiamas Å¡iais duomenimis: 2008-01-20 radus pagrobtÄ jį automobilį ties (duomenys neskelbtini) g. namu Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, užfiksuota, kad įsilaužimo į automobilį žymių nerasta, užvedimo spynelė nesugadinta, nuo vairuotojo ir priekinės keleivio sėdynių paimti kvapo pėdsakai, kurie sulyginti su J.

P. ir jo draugo E. S. kvapų lyginamaisiais pavyzdžiais ir yra Å¡iems kvapams identiÅ¡ki; nukentėjusiojo V. S. parodymais, iÅ¡ kurių seka, kad 2008-01-18 vakare iki sekančios dienos 0.30 val. jis, bÅ«damas klube „(duomenys neskelbtini)“ automobilį paliko klubo prieigose, užvedimo raktelį laikė striukės kiÅ¡enėje rÅ«binėje, iÅ¡eidamas pasigedo raktelio, o paskui ir automobilio. IÅ¡ pokalbio su rÅ«bininku jis nustatė, kad jo striukė per klaidÄ buvo paduota asmeniui, kuris buvo atvykęs su E. S.; liudytojo A.

S. parodymais, iÅ¡ kurių seka, kad 2008-01-18, dirbdamas klubo rÅ«binėje, jis per klaidÄ buvo padavęs vienam asmeniui kito asmens striukę, kuriÄ Å¡is grÄ Å¾ino, klubo apsaugos darbuotojas jam sakė, kad asmuo, kuriam buvo nuneÅ¡tas sumaiÅ¡ytas rÅ«bas, apgadino reklamÄ , todėl paliko savo vairuotojo pažymėjimÄ E. S. vardu; liudytojo E. S. parodymais, iÅ¡ kurių seka, kad 2008-01-18 jis kartu su J. P. buvo klube „(duomenys neskelbtini)“, buvo girtas, todėl apgadino reklamÄ , apsaugos darbuotojui paliko vairuotojo pažymėjimÄ , iÅ¡ klubo išėjo kartu su J.

P., po to iÅ¡siskyrė. Jis taksi automobiliu nuvažiavo pas tetÄ V. M.. IÅ¡einant iÅ¡ klubo, J. P. atnešė jam svetimÄ striukę, kuriÄ per klaidÄ buvo padavęs rÅ«bininkas, pastebėjus klaidÄ , J. P. atnešė jo striukę.              Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog byloje surinktų ir teismo posėdyje iÅ¡tirtų duomenų visuma neleidžia daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, jog J. P. padarė jam inkriminuojamÄ veikÄ . Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog J.

P. pateiktas kaltinimas grindžiamas tik ta aplinkybe, kad J. P., rÅ«bininkui suklydus, iÅ¡ rÅ«binės buvo paėmęs nukentėjusiojo V. S. paltÄ , kuriame neva buvę automobilio rakteliai, o Å¡iÄ aplinkybę patvirtina tik pats nukentėjusysis, ir tuo, kad pagrobtame automobilyje rastas J. P. kvapas. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡ių duomenų J. P. kaltei pagrįsti nepakanka. Kadangi bylos medžiaga nustatyta, kad J. P., iÅ¡lydėjęs E. S., į klubÄ vėl grįžo ir lošė toliau, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog neįtikėtina, kad iÅ¡teisintasis į klubÄ bÅ«tų grįžęs po to, kai pagrobė automobilį ir kai klube jau buvo kalbama apie automobilio dingimÄ .

Pirmosios instancijos teismas taip pat abejotinu įrodymu laikė duomenis dėl J. P. kvapo buvimo pagrobtajame automobilyje, nuosprendyje nurodydamas, kad nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, ar nukentėjusysis nebuvo įsėdęs į automobilį, vilkėdamas tÄ pačiÄ striukę, kuri turėjo kontaktÄ ir su J. P., ir su E. S..              Apeliaciniu skundu prokuroras praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo J. P. pripažinti kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį ir skirti jam laisvės atėmimÄ dvejiems metams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie paskirtos bausmės iÅ¡ dalies pridėti Kauno miesto apylinkės teismo 2007-10-03 nuosprendžiu paskirtÄ bausmę ir paskirti galutinę laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams 6 mėnesiams, jÄ atliekant pataisos namuose, tenkinti 200 Lt V. S. ieÅ¡kinį bei 1010,15 Lt UAB „Seesam Lietuva“ ieÅ¡kinį. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad skundžiamame nuosprendyje padarytos iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo nėra iÅ¡samios ir kategoriÅ¡kos, todėl apylinkės teismas pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kas sukliudė teismui priimti teisingÄ sprendimÄ .

Apylinkės teismas visiÅ¡kai nevertino to, kad kvapai, paimti nuo automobilio vairuotojo sėdynės ir priekinės keleivio sėdynės, priklauso atitinkamai J. P. ir E. S., nors tai privalėjo atlikti pagal minėto straipsnio nuostatas. Visos J. P. iÅ¡teisinančios iÅ¡vados grindžiamos Å¡alutinėmis aplinkybėmis - prielaidomis, t.y. kad J. P. vėliau dar grįžo į klubÄ ir niekas nebandė jo sulaikyti. Tačiau dėl kilusio sÄ myÅ¡io J. P. galėjo bÅ«ti neatpažintas, nes galėjo pakeisti aprangÄ , galėjo bÅ«ti ne iÅ¡ karto nustatyta, jog V.

S. paltas buvo paduotas bÅ«tent sugrįžusiajam į klubÄ J. P.. Nežinoma ir tai, ar liudytojai A. S. arba R. G. matė, jog J. P. grįžo į klubo kazino. Be to, J. P., pagrobęs automobilį, galėjo juo nuvykti namo, pasiimti pinigų ir vėl grįžti į tÄ patį klubÄ Å¾aisti kazino, kadangi sunku spręsti apie neblaivaus asmens motyvus, o automobilis buvo rastas netoli J. P. namų (jis gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune, kazino yra (duomenys neskelbtini), Kaune, automobilis rastas prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune).

Todėl J. P. galėjo po trumpo laiko tarpo grįžti į kazino, taip siekiant nesukelti įtarimų dėl automobilio vagystės.Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas neatmetė nė vieno liudytojo, kuriais grindžiamas kaltinimas, parodymų, nesigilino į parodymų prieštaravimus, nevertino šių parodymų kitų duomenų visumoje. Teismas neatmetė odorologų išvados kaip įrodymo, nesiejo jos su liudytojų parodymais, šios išvados apskritai nevertino, neanalizavo ir nenustatė, kokiu būdu J.

P. ir jo draugo E. S. kvapai liko automobilyje. Å ios iÅ¡vados duomenys, kaip įrodymas liko nepaneigtas. Odorologų iÅ¡vada nėra vienintelis J. P. kaltės įrodymas. Dėl to liko neiÅ¡tirtos visos aplinkybės, nors odorologinio tyrimo iÅ¡vados ir specialisto parodymai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ yra pakankami įrodymai kaltei pagrįsti.Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismo motyvas, jog rastasis automobilis galėjo bÅ«ti apžiÅ«rėtas prieÅ¡ tai jame pabuvojus V.

S. su paltu, kuris buvo per klaidÄ paduotas J. P., o paltas tokiu bÅ«du galėjo turėti sÄ lytį su automobilio sėdyne, yra prielaida, nes Baudžiamojo proceso kodekso 108 straipsnio 2 dalies nustatytų taisyklių pažeidimų tesimas nenustatė. Taip pat nenustatyta, kad V. S. pažįsta J. P. ir E. S. bei kad pastarieji galėjo bÅ«ti V. S. automobilyje.Prokuroras nurodo, kad apylinkės teismo motyvas, jog J. P. buvo praneÅ¡ta apie įtarimÄ dėl automobilio pagrobimo remiantis tokia pačia prielaida, kaip ir E. S., kurio atžvilgiu padaryta iÅ¡vada, kad E. S., sėsdamas į automobilį, galėjo ir nežinoti, jog važiuoja pagrobtu automobiliu, yra neteisinga, nes J.

P. ir E. S. pagal aplinkybes buvo skirtingose situacijose. Kadangi į klubÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ J. P. ir E. S. atvyko atskirai, jie susitiko klubo viduje ir E. S. nežinojo, kokiu bÅ«du J. P. atvyko į klubÄ , ir dėl to neatmetama galimybė, jog E. S., bÅ«damas neblaivus, iÅ¡vykdamas su J. P. galėjo nežinoti, kad važiuoja pagrobtu automobiliu, ar dėl savo neblaivumo galėjo ir neprisiminti to nusikaltimo aplinkybių. E. S. nebuvo paėmęs V. S. striukės. Todėl esant duomenų, pagrindžiančių įtariamojo E. S. kaip bendrininko kaltę, trÅ«kumui, jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 2 punktÄ .Tuo tarpu J.

P. kaltė grindžiama nuosekliais bylos duomenis, kurie pripažintini įrodymais. J. P. neneigia turėjęs per klaidÄ jam paduoto kito asmens palto, kurio kiÅ¡enėje, kaip paaiÅ¡kėjo, buvo automobilio raktas (tai patvirtina ir liudytojas E. S., nukentėjusysis V. S., teisme perskaityti A. S. ir R. G. parodymai). Pagrobtas automobilis rastas be įsilaužimo žymių, t.y. jis pagrobtas pasinaudojant rakteliu. E. S. ir J. P. parodė, kad išėję iÅ¡Â klubo iÅ¡siskirstė taksi automobiliais, tačiau tokie jų parodymai vertintini kritiÅ¡kai, nes abu buvo neblaivÅ«s, E. S. buvo girtesnis, dėl to gali tiksliai neprisiminti iÅ¡vykimo iÅ¡ klubo aplinkybių.

E. S. kaip buvęs įtariamasis Å¡ioje byloje ir J. P. draugas yra suinteresuotas bylos baigtimi. Specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad kvapai, paimti nuo kitÄ dienÄ po pagrobimo rasto automobilio vairuotojo sėdynės ir priekinės keleivio sėdynės, priklauso atitinkamai J. P. ir E. S.. Å i specialisto iÅ¡vada pagal teismų praktikÄ gali bÅ«ti pripažįstama įrodymu. Tokių bylos aplinkybių netinkamas vertinimas, iÅ¡ esmės įtakojo padarytas teismo iÅ¡vadas, kas sukliudė priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Apeliaciniame skunde prokuroras pateikė ir argumentus dėl J. P. skirtinos bausmės . Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, iÅ¡teisintasis ir jo gynėjas prašė prokuroro skundÄ atmesti. Nukentėjusysis dėl iÅ¡teisintojo kaltės nepasisakė.              Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas iÅ¡tyrė visus bylos duomenis, laikytinus įrodymais sutinkamai su Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 1 dalimi, įvertino juos Å¡io straipsnio 5 dalies nustatyta tvarka ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog jų nepakanka iÅ¡teisintojo kaltei pagrįsti.

Baudžiamojo proceso įstatymo paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikaltimÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (Baudžiamojo proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalis) Pats Å¡ios normos turinys įpareigoja tyrimÄ atliekančias institucijas ir pareigÅ«nus nusikalstamų veikų aplinkybes iÅ¡tirti ne tik greitai, bet ir visapusiÅ¡kai, tačiau atliekant iÅ¡teisintajam J.

P. inkriminuotos veikos tyrimÄ , Å¡ių nuostatų nebuvo laikomasi. Pagal nukentėjusiojo V. S. parodymus, automobilis nuo klubo dingo tarp 2008-01-18 16.30 val. 2008-01-19 0.30 val., jis rastas ir apžiÅ«rėtas 2008-01-20 nuo 12.50 val. ApžiÅ«ros protokole (t. 1, b. l. 14-22) užfiksuota, kad iÅ¡ automobilio paimti kvapų pėdsakai, nukopijuoti trys pirÅ¡tų pėdsakai, paimti grunto ir mikrodalelių nuo automobilio sėdynių pavyzdžiai. Tyrimu nustatyta, kad kvapas paliktas J. P. ir E. S. (t. 1, b. l. 77-79), pirÅ¡tų pėdsakai- ne J.

P., ne E. S. ir ne V. S., o kito asmens (t. 1, b. l. 59-61, 66-68), grunto ir mikrodalelių tyrimas iÅ¡ viso nebuvo atliekamas. Pasiklausius iÅ¡teisintojo J. P. ir E. S. telefoninių pokalbių, jokių bylai reikÅ¡mingų aplinkybių nebuvo nustatyta, gauta informacija buvo sunaikinta (t. 1, b. l. 111). Taip pat buvo priimtos teismo nutartys atlikti kratÄ J. P. ir E. S. namuose, E. S. namuose nieko reikÅ¡mingo bylai nerasta, J. P. namuose krata neatlikta (t. 1, b. l. 82, 85-87). Tokiu bÅ«du, tyrimo metu objektyviai nustatyta tik viena aplinkybė- kad specialistui pateikti kvapų pavyzdžiai atitinka J.

P. ir E. S. kvapus. Kiti duomenys, kuriais kaltinimas grindė J. P. kaltę, kad išteisintasis galėjo paimti automobilio raktelį, kad galėjo juo važiuoti iki (duomenys neskelbtini) g. ir ten palikti, yra tikimybinio pobūdžio, jų nepatvirtina nė vienas bylos įrodymas. Įrodymais gali būti teisėtu būdu gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais (Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 4 dalis). Teisės teorijoje, teismų praktikoje vyrauja vieninga nuostata, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, tikimybėmis, o abejonės, kurių negalima pašalinti procesinėmis priemonėmis, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.

Nors pirmosios instancijos teismas Å¡ias tikimybines kaltinimo prielaidas apie tai, kokius veiksmus galėjo atlikti iÅ¡teisintasis, neva užvaldydamas automobilį, skundžiamame nuosprendyje paneigė, apeliacinio skundo autorius Å¡ias prielaidas vėl pateikia skunde kaip apeliacinio skundo argumentus, plačiai analizuodamas, kad iÅ¡teisintasis galėjo paimti automobilio raktelius, galėjo iki namų savanorių prospekte (nors iÅ¡teisintasis nurodė, kad gyveno Pramonės prospekte), galėjo persirengti, kad klube bÅ«tų neatpažintas, sugrįžęs į klubÄ , galėjo likti nepastebėtas nei apsaugos darbuotojo, nei rÅ«bininko (nors Å¡ie savo parodymuose ikiteisminio tyrimo metu teigė matę sugrįžusį iÅ¡teisintÄ jį).

Kaip minėta, įrodymams baudžiamajame procese yra keliami visai kiti reikalavimai, o tokie teiginiai, kÄ iÅ¡teisintasis galėjo atlikti, laikytini samprotavimais, o ne duomenimis, kuriuos teismas galėtų vertinti kaip įrodymus. Apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino specialisto iÅ¡vados, kuria nustatyta, kad iÅ¡ V. S. pagrobtame automobilyje rastas J. P. ir E. S. kvapas, yra pagrįstas. Vertindamas šį įrodymÄ , pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė tik tai, jog nėra nustatyta, ar nukentėjusysis, vilkėdamas paltÄ , kurį lietė J.

P. ir E. S., nebuvo įsėdęs į automobilį prieÅ¡ paimant iÅ¡ jo kvapų pavyzdžius. Tokio argumento specialisto iÅ¡vadai paneigti nepakanka, juolab, kad nukentėjusysis V. S. buvo apklausiamas teismo posėdyje ir teismas Å¡ios aplinkybės su juo nesiaiÅ¡kino. Å ių aplinkybių iÅ¡siaiÅ¡kinimui, apeliacinės instancijos teisme buvo atliekamas įrodymų tyrimas, specialistas, atlikęs odorologinį tyrimÄ , apklaustas apie tyrimo metodikÄ , taip pat apklaustas nukentėjusysis V. S.. Nukentėjusysis V.

S. parodė, kad automobilis pagal iÅ¡perkamosios nuomos sutartį buvo įgytas iÅ¡ UAB „Sampo banko lizingas“ bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu, Å¡ios bendrovės direktorė yra jo žmona, automobiliu naudojosi jis vienas. Å iuo metu jis tebesinaudoja Å¡iuo automobiliu, bet bendrovė turi finansinių sunkumų ir lizingo sutartis dėl to paties automobilio buvo sudaryta ir su UAB „Danske lizingas“, ir su dar viena lizingo bendrove. Ä®vykio dienÄ atvykęs prie klubo „(duomenys neskelbtini)“, jis automobilį pastatė vietoje, kurios neapėmė vaizdo kamerų stebėjimo zona, nes ten rado vietÄ automobiliui pastatyti, be to, jis per daug ir nesirÅ«pino dėl automobilio saugumo.

Dar vakaro pradžioje iÅ¡ lauko atėjęs jo pažįstamas lošėjas GruÅ¡auskas pasakė, jog mirksi jo automobilio Å¡viesos, tačiau jis nėjo automobilio pažiÅ«rėti. Nors jo žmona Å¡iame klube dirba direktore, savo striukę su kiÅ¡enėje buvusiu automobilio rakteliu jis pakabino bendroje rÅ«binėje, o ne kurioje nors tarnybinėje patalpoje. Naktį, pasigedęs automobilio, jis apklausė rÅ«bininkÄ ir apsauginį, iÅ¡ kurių suprato, kad jo automobilio raktelį galėjo pagrobti asmens, palikusio klube asmens dokumentÄ , draugas.

Norėdamas paspartinti tyrimÄ , apie įvykį jis pranešė ne tik policijai, bet ir svainiui, kurį žinojo turint policijoje reikÅ¡mingų pažinčių. KitÄ dienÄ jam buvo praneÅ¡ta, kad maÅ¡ina rasta. Jis atvažiavo į vietÄ , kurioje rastas automobilis, ten jau dirbo pareigÅ«nai, įvykio vietoje jis užtruko trumpai, apžiÅ«rėję automobilį, pareigÅ«nai jam jį atidavė. Nukentėjusysis teigė neatsimenÄ s, ar buvo atsisėdęs į rastÄ automobilį, tačiau tokios galimybės neatmetė, nes pareigÅ«nai jam pasiÅ«lė apžiÅ«rėti automobilio vidų ir daiktadėžę, kad nustatytų, kokie daiktai yra dingę.

Nors odorologinio tyrimo iÅ¡vada yra kategoriÅ¡ka, neleidžianti teismui abejoti, kad specialistai tyrė kvapus, atitinkančius J. P. ir E. S. kvapÄ , tenka abejoti tuo, kokiomis aplinkybėmis buvo paimti tiriamieji kvapų pavyzdžiai.              Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, tyrimÄ byloje atliko daugiau nukentėjusysis V. S., o ne tyrėjai. Jis pats nustatė galimas automobilio užvedimo raktelio dingimo aplinkybes, kurias vėliau tyrime patvirtino jo žmonai pavaldÅ«s darbuotojai A.

S. ir R. G.. Å ių asmenų, panaudojus visas procesines priemones, iÅ¡kviesti į posėdį ir apklausti teismui nebepavyko. Pats V. S. liudytojo apklausos, vykusios 2008-01-20 nuo 11.30 val. iki 13.00 val. Kauno m. VPK KP APGTS tarnybinėse patalpose, metu pateikė tyrėjai E. S. vairuotojo pažymėjimo kopijÄ bei nurodė su E. S. buvusio J. P. pavardę (t. 1, b. l. 116, 117). Tokį nukentėjusiojo aktyvų dalyvavimÄ bylos tyrime bÅ«tų galima vertinti teigiamai, tačiau beveik tuo pat metu, kai vyko jo apklausa Kauno m.

VPK KP APGTS tarnybinėse patalpose, V. S. dalyvavo apžiūrint automobilį prie (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune. Apžiūros protokole (t. 1, b. l. 14- 22) užfiksuota, kad apžiūra, dalyvaujant V. S., pradėta 2008-01-20 12.50 val., tai yra tuo pačiu metu, kai V. S. dar buvo apklausinėjamas tyrėjos kitoje vietoje. Be to, apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, V. S. parodė, kad, jam atvykus prie automobilio, šio apžiūra buvo pradėta ir truko neilgai.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, negalima daryti iÅ¡vados, kad automobilio apžiÅ«ra buvo atlikta laikantis baudžiamojo proceso reikalavimų, ir negalima daryti iÅ¡vados, kad Å¡ios apžiÅ«ros akte užfiksuoti duomenys apie tiriamųjų kvapų paėmimÄ iÅ¡ automobilio yra patikimas įrodymas, kuriuo bÅ«tų galima grįsti iÅ¡teisintojo kaltę. Kaip nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, kitų patikimų duomenų, kuriuos teismas bÅ«tų galėjęs laikyti įrodymais, pagrindžiančiais J.

P. kaltę, padarius jam inkriminuotÄ veikÄ , byloje nėra. Skundžiamas nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį nėra pagrindo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas                                                                       n u t a r i a : Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                      Emilija Akelienė                    Teisėjai :                                                                          Egidijus Jonas Grigaravičius                                                                                         Svetlana Jurgaitienė