2021-02-03 Nr. AB-2384-3-62-3-01295-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-35-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01295-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. K. skundą atsakovams Druskininkų savivaldybės administracijai ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriui dėl sprendimų panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja D. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus (toliau – ir NŽT Druskininkų skyrius) vedėjos 2017 m. liepos 18 d. įsakymą Nr. 50FPĮ-52-(14.50.112; 2) panaikinti 2017 m. liepos 31 d. leidimą Nr. 45/17, išduotą Druskininkų savivaldybės administracijos; 3) už patirtą moralinę ir materialinę žalą priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) ir Druskininkų savivaldybės administracijos po 1 500 Eur.

Kadangi pareiškėjos skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 ir 25 straipsnių reikalavimų, Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi pareiškėjai buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti iki 2020 m. spalio 14 d.

Pareiškėja 2020 m. spalio 14 d. pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus vedėjos 2017 m. liepos 18 d. įsakymą Nr. 50FPĮ-52-(14.50112); 2) panaikinti 2017 m. liepos 31 d. leidimą Nr. 45/17, išduotą Druskininkų savivaldybės administracijos; 3) panaikinti 2020 m. liepos mėn. NŽT Druskininkų skyriaus vedėjos įsakymą Nr. 50FPĮ-(14.50.112E); 4) priteisti iš NŽT Druskininkų skyriaus ir Druskininkų savivaldybės administracijos po 1 500 Eur; 5) priteisti iš NŽT Druskininkų skyriaus ir Druskininkų savivaldybės administracijos po 1 500 Eur broliui R. K..

Kadangi pareiškėjos patikslintas skundas neatitiko ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimų, todėl Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartimi pareiškėjai pakartotinai buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti iki 2020 m. lapkričio 5 d.

Pareiškėja 2020 m. lapkričio 5 d. pateikė patikslintą skundą, prašydama: 1) įpareigoti NŽT Druskininkų skyrių atsakyti į pareiškėjos prašymą, ar buvo išduotas leidimas 2009 m. žemės sklypui 3,6800 ha kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)km. (toliau – ir Žemės sklypas) rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą; 2) priteisti iš NŽT Druskininkų skyriaus vedėjos V. K. patirtą materialinę žalą – 1 812 Eur; 3) uždrausti išduoti leidimus Druskininkų skyriui adresu: (duomenys neskelbtini), kadangi šiuo adresu yra deklaravusi gyvenamąją vietą.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi pareiškėjos D. K. skundą laikė nepaduotu nepašalinus skundo trūkumų (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti NŽT Druskininkų skyrių atsakyti į pareiškėjos prašymą, ar buvo išduotas leidimas 2009 m. Žemės sklypui rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą ir uždrausti išduoti leidimus Druskininkų skyriui adresu: (duomenys neskelbtini), kadangi šiuo adresu yra deklaravusi gyvenamąją vietą, pažymėjo, kad ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Kaip matyti iš šios teisės normos, pareiškėjas turi teisę tikslinti ir pakeisti tik vieną iš skundo elementų – pagrindą arba dalyką. Pareiškėjui iš esmės pateikus naują reikalavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai gali nelaikyti jo skundo patikslinimu ir atitinkamai pagrįstai ir teisėtai atsisakyti priimti tokio pobūdžio skundo reikalavimus, kurie iš esmės yra naujas skundas, neatsiejamai nesusijęs su jau pateiktu skundu.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos D. K. skundo dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei perdavė šios skundo dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 27–31).

Pareiškėjos patikslintame skunde keliami iš esmės nauji reikalavimai, kurie negali būti vertinami kaip pareiškėjos pirminio skundo trūkumų šalinimas. Pareiškėjos keliami nauji reikalavimai dėl atsakovo įpareigojimo atsakyti į jos prašymą, ar buvo išduotas leidimas 2009 m. žemės sklypui 3,6800 ha kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) km., rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą ir dėl uždraudimo išduoti leidimus Druskininkų skyriui adresu: (duomenys neskelbtini), kadangi šiuo adresu pareiškėja yra deklaravusi gyvenamąją vietą nėra neatsiejamai susiję su pareiškėjos keliamu reikalavimu dėl žalos atlyginimo priteisimo, todėl nėra pagrindo vertinti, jog pareiškėja tokiu būdu patikslino savo pirminį skundą.

Teismas, įvertinęs aktualų teisinį reguliavimą, sprendė, jog pareiškėjos reikalavimas, kuriuo ji prašo uždrausti viešojo administravimo subjektui ateityje atlikti kokius nors veiksmus, nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai, todėl toks reikalavimas negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Pasisakydamas dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti iš Druskininkų skyriaus vedėjos V. K. patirtą materialinę žalą (1 812 Eur), teismas nurodė, kad 2020 m. spalio 22 d. nutartyje, kuria buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, teismas pasiūlė pareiškėjai patikslinti atsakovą, atsakovu nurodant Lietuvos valstybę, atstovaujama institucijos, kurios darbuotojų veiksmais buvo padaryta žala, suformuluoti atskirus reikalavimus dėl turtinės ir dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atitinkamo atsakovo, atskirai nurodant kokio dydžio turtinės ir kokio dydžio neturtinės žalos atlyginimą pareiškėja prašo priteisti, patikslinti skundo pagrindą, nurodant konkrečius viešojo administravimo subjekto (-ų) neteisėtus veiksmus (kokius neteisėtus aktus priėmė, ar veiksmus atliko atsakovai), kuo pasireiškė viešojo administravimo subjektų veiksmų neteisėtumas (kokie teisės aktai buvo pažeisti, kuo pasireiškė pareiškėjos nurodomas viešųjų ir privačių interesų supainiojimas bei „pasikėsinimas į privačią nuosavybę“, kaip buvo pažeistos pareiškėjos teisės (kokios neigiamos pasekmės pareiškėjai atsirado dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų), nurodyti kokio dydžio turtinę žalą patyrė (pateikti turtinės žalos paskaičiavimą), taip pat pateikti turtinę žalą pagrindžiančius įrodymus, nurodyti priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir turtinės žalos atsiradimo.

Pareiškėja nepašalino Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų; nepatikslino atsakovo – atsakovu nurodo NŽT Druskininkų skyrių, taip pat nesuformulavo skundo reikalavimo, prašydama priteisti žalos atlyginimą iš tinkamo atsakovo.

Pažymėjo, kad patikslintame skunde pareiškėja reiškia reikalavimą tik dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, tačiau nepatikslino skundo pagrindo – pareiškėja skunde teigia, jog Druskininkų skyriaus vedėja V. K. dangsto nusikaltimą, įvykdytą 2009 m. ir jeigu 2019 m. būtų atsakiusi į pareiškėjos skundą, tai ji būtų išvengusi skaudžių pasekmių. Toks pareiškėjos skundo aplinkybių išdėstymas nekonkretus, neišsamus ir neaiškus, pareiškėja nenurodo konkrečių viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų, nenurodo kaip buvo pažeistos pareiškėjos teisės, nenurodo priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir turtinės žalos atsiradimo. Skundo teiginys, jog „jeigu 2019 m. būtų atsakius į mano skundą, tai būčiau išvengusi skaudžių pasekmių“ abstraktus, todėl negali būti vertinamas kaip tinkamas apibūdinant pareiškėjai kilusias neigiamas pasekmes bei priežastinį ryšį tarp atsakovo galimai neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir turtinės žalos atsiradimo.

Pasisakydamas dėl pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, kad ji patyrė materialinę žalą, taip pat nurodo, jog pateikia šešis kvitus, kurių bendra suma su banko mokesčiais 1 812 Eur, teismas nurodė, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose yra išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-71-418/2020 (teisminio proceso Nr. 2-09-3-00311-2019-1) pagal ieškovų S. S., R. G., G. K., V. P. ieškinį atsakovei D. K., tretiesiems asmenims R. K., D. K., O. L. W., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kurioje teismas 2020 m. sausio 8 d. sprendimu patenkinęs ieškinį priteisė iš D. K. ieškovų naudai po 300 Eur (iš viso 1 200 Eur) bylinėjimosi išlaidų bei 87,17 Eur išlaidų valstybės naudai. Kauno apygardos teismas 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą ir taip pat priteisė iš atsakovės D. K. ieškovui G. K. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Iš pareiškėjos pateiktų kvitų teismas sprendė, kad kaip patirtą turtinę žalą pareiškėja nurodo minėtais teismų sprendimu ir nutartimi iš pareiškėjos priteistas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad vadovaujantis ABTĮ 18 straipsnio 2 dalimi, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti kitų teismų priimtų sprendimų pagrįstumo, t. y. vertinti, ar pagrįstai buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos kito teismo nagrinėtoje byloje. Taigi, pareiškėja skunde nenurodė, kokią turtinę žalą patyrė būtent dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų, nepateikė tokio pobūdžio žalą patvirtinančių įrodymų.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad pareiškėja tinkamai neįvykdė jai keliamos pareigos, nepašalino Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, dėl to skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjai (ABTĮ 33 str. 1 d.).

III. Pareiškėja D. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nutartį.

Nurodo, kad Regionų apygardos administracinis teismo Kauno rūmai 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją nurodyti, iš kokių konkrečių galimai neteisėtų atsakovo veiksmų kildina turtinę žalą, nurodyti priežastį. Pažymi, kad 2020 m. lapkričio 4 d. pateikė teismui patikslintą skundą, prie kurio pridėjo NŽT Druskininkų skyriui teiktą 2019 m. lapkričio 12 d. skundą (toliau – ir Skundas), kuriame prašė nurodyti, ar 2009 m. buvo išduotas leidimas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą 3,6800 ha žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., kurio metu buvo nacionalizuota dalis žemės 2-A; 7-1 valstybinės žemės fonde; pakeista žemės paskirtis (kiti žemės sklypai); suteiktas naujas adresas – (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad šis skundas buvo paduotas tuo metu, kai vyko teisminis procesas Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3302-418/2019, 2019 m. lapkričio 18 d. vykusio parengiamojo posėdžio apie tai buvo informuotas teismas.

Pareiškėja nurodo, kad atsakymą iš NŽT Druskininkų skyriaus vedėjos V. K. gavo tik po dviejų mėnesių (2020 m. sausio 7 d. raštas Nr. 50SD-35-(14.50.92)), o kitą dieną (2020 m. sausio 8 d.) Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai priėmė sprendimą nagrinėtoje byloje. Pareiškėja pažymi, kad į jos skundą nebuvo atsakyta teisės aktų nustatytais terminais, bei nurodo, kad jei V. K. nebūtų vilkinusi atsakymo, pareiškėja būtų suspėjusi sustabdyti civilinę bylą ir teismo paprašyti įpareigoti NŽT Druskininkų skyriaus vedėją atsakyti, ar 2009 m. buvo išduotas leidimas rengti projektą. Pažymi, kad tos aplinkybės, jog skundas nebuvo išnagrinėtas teisės aktų nustatytais terminais, pripažino ir pati V. K.. Pareiškėja akcentuoja skunde nurodžiusi, kad atsakymas reikalingas sprendžiant ginčą civilinėje byloje.

Pareiškėja teigia dėl atsakymo vilkinimo patyrusi turtinę žalą, kurią sudaro: R. G. sumokėta 300 Eur suma, S. S. sumokėta 300 Eur suma, G. K. sumokėta 600 Eur suma; R. G. sumokėta 150 Eur suma, V. P. sumokėta150 Eur suma, iš viso – 1 800 Eur, taip pat 12 Eur banko mokesčiai, tą patvirtinta pareiškėjos pateikti banko kvitai.

Pareiškėja nurodo, kad iš pateiktų faktų matyti, kad jai nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)k., 2009 m. buvo įvykdytas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, o 2017 m. įvykdytas antras projektas, kurio metu atsirado daug pakeitimų. Todėl pareiškėja prašo teismo įpareigoti NŽT Druskininkų skyriaus vedėją V. K. atsakyti, ar buvo išduotas leidimas 2009 m. rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo šiam žemės sklypui, o nepateikus leidimo, priteisti iš vedėjos patirtą 1 812 eurų turtinę žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria pareiškėjos D. K. skundas laikytas nepaduotu nepašalinus skundo trūkumų (ABTĮ 33 str. 1 d.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. ir 2020 m. spalio 22 d. nutartimis pagrįstai nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti, kadangi pareiškėja nenurodė esminių skundo aplinkybių, nurodė netinkamus atsakovus ir kt. Pareiškėja, vykdydama teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį, pateikė patikslintą skundą, prašydama: 1) įpareigoti NŽT Druskininkų skyrių atsakyti į pareiškėjos prašymą, ar buvo išduotas leidimas 2009 m. žemės sklypui 3,6800 ha kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) km.,(toliau – ir Žemės sklypas) rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą; 2) priteisti iš Druskininkų skyriaus vedėjos V. K. patirtą materialinę žalą 1 812 Eur; 3) uždrausti išduoti leidimus Druskininkų skyriui adresu: (duomenys neskelbtini), kadangi šiuo adresu yra deklaravusi gyvenamąją vietą.

Teismas sprendė, kad pareiškėja nepašalino Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, dėl to skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-128-502/2016; kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gavus teisme skundą (prašymą) administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia priimdamas nutartį. Jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Papildomai akcentuotina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka tam tikrų veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (žr., pvz., 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006, 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-849-968/2018). Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012, 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-545-629/2018). ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Taigi suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011, 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1199-662/2015, 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-617-415/2019).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog nutartyje, kuria atsisakoma priimti skundą, nepašalinus jo trūkumų, turi būti nurodyti konkretūs pareiškėjo nepašalinti ankstesne teismo nutartimi nurodyti skundo trūkumai, o ne tik konstatuojama, kad skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, visiškai nedetalizuojant, kurių įstatymo nuostatų toks skundas neatitinka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-845/2011; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-7-438/2021).

Kaip minėta, pareiškėja skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo sprendimus, įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus ir priteisti turtinę žalą. Įvertinus pirminio pareiškėjos skundo pirmosios instancijos teismui turinį, galima daryti prielaidą, jog pareiškėja nesutiko su NŽT Druskininkų skyriaus 2017 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 50FPĮ-52-(14.50.112 ir Druskininkų savivaldybės administracijos išduotu 2017 m. liepos 31 d. leidimu Nr. 45/17, o vėliau, tikslindama skundą, pareiškėja atsisakė šių reikalavimų ir 2020 m. lapkričio 5 d. pateiktame patikslintame skunde prašė įpareigoti NŽT Druskininkų skyrių atsakyti į pareiškėjos prašymą, ar buvo išduotas leidimas 2009 m. žemės sklypui 3,6800 ha kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) km. rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (1 reikalavimas), taip pat uždrausti išduoti leidimus Druskininkų skyriui adresu: (duomenys neskelbtini) (3 reikalavimas).

Nagrinėjamo ginčo kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 52 straipsnis aiškiai įtvirtina pareiškėjų teisę tikslinti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką, tačiau teismas turėtų įvertinti, ar naujais pareiškėjų pareikštais reikalavimais nėra peržengiamos materialinio teisinio santykio ribos, ar tai yra jau pateikto skundo tikslinimas kaip jį apibrėžia ABTĮ 52 straipsnis. Pastebėtina, jog pateikti nauji skundo reikalavimai negali būti pripažįstami skundo tikslinimu ABTĮ 52 straipsnio prasme. Pareiškėjams iš esmės pateikus naują reikalavimą, teismas pagrįstai gali nelaikyti jo skundo patikslinimu ir atitinkamai pagrįstai ir teisėtai atsisakyti priimti tokio pobūdžio skundo reikalavimus, kurie iš esmės yra naujas skundas, neatsiejamai nesusijęs su jau pateiktu skundu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-280/2011; 2017 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-340-525/2017). Atsižvelgus į nurodytus išaiškinimus, vertintina, kad naujai pateikti skundo 1, 3 reikalavimai ir juos pagrindžiantys argumentai bei motyvai negali būti priimti nagrinėti toje pačioje administracinėje byloje kaip pirminio skundo patikslinimas.

Be to, byloje teisingai konstatuota, kad pareiškėjos reikalavimas, kuriuo ji prašo uždrausti viešojo administravimo subjektui ateityje atlikti kokius nors veiksmus, nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai, todėl toks reikalavimas negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Šią išvadą pagrindžia ABTĮ 17 straipsnis, nustatantis bylų, priskirtinų administracinių teismų kompetencijai, sąrašą, 1 dalies 1 punkte numatyta, kad administraciniai teismai taip pat sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Lietuvos vyriausias administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas. Taip pat pabrėžtina, jog nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjų pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje AS756-868/2011). Dėl įpareigojimo viešojo administravimo subjektui atlikti veiksmus, į teismą pareiškėjai gali kreiptis tada, kai tarp jų ir atitinkamo viešojo administravimo subjekto yra kilęs ginčas dėl prašomų veiksmų neatlikimo, netinkamo atlikimo ar vilkinimo juos atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-340-525/2017). Teisėjų kolegija vertina, kad šioje byloje nesant akivaizdžių įrodymų apie atsakovo atsisakymą atlikti pareiškėjos pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo.

Kaip byloje teisingai konstatuota, pareiškėja nepašalino Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartyje nurodytų ir kitų skundo trūkumų, t. y. nepatikslino atsakovo (atsakovu nurodo NŽT Druskininkų skyrių), taip pat nesuformulavo skundo reikalavimo, prašydama priteisti žalos atlyginimą iš tinkamo atsakovo. Dėl pareiškėjos prašomos priteisti turtinės žalos pagrindo, byloje nustatyta, kad pareiškėja turtinę žalą kildina iš jai priteistų teismų sprendimais bylinėjimosi išlaidų bendrosios kompetencijos bylose. Tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis ABTĮ 18 straipsnio 2 dalimi, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti kitų teismų priimtų sprendimų pagrįstumo, t. y. vertinti, ar pagrįstai buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos kito teismo nagrinėtoje byloje. Taigi pagrįstai spręstina, kad pareiškėja skunde nenurodė, kokią turtinę žalą patyrė būtent dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų.

Teisėjų kolegija vertina, kad nors pareiškėja ir vykdė pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį, kurioje jai buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, tačiau teismo nurodytų skundo trūkumų patikslintame skunde pareiškėja nepašalino (šalino juos netinkamai). Per nustatytą terminą pareiškėjai teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų nepašalinus, skundžiama nutartimi jos skundas pagrįstai buvo laikomas nepaduotu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad formalaus pobūdžio reikalavimai asmenų procesiniams dokumentams, kurie teikiami teismui, nėra savitiksliai, jie yra skirti efektyviam bylos nagrinėjimui užtikrinti. Pažymėtina, kad pareiškėja ne tik turi teisę kreiptis į teismą bei kitas jai ABTĮ suteikiamas teises procese, bet kartu turi ir pozityvias pareigas elgtis atsakingai, savo procesines teises įgyvendinti sąžiningai, bendradarbiauti procese ir vykdyti teismo reikalavimus pateikti teismui tinkamus, ABTĮ įtvirtintas nuostatas atitinkančius procesinius dokumentus.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartis skundą laikyti nepaduotu neužkerta kelio pareiškėjai, pašalinus skundo trūkumus, ABTĮ nustatyta tvarka pakartotinai kreiptis į teismą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ABTĮ nuostatas, nustatydamas pareiškėjų skundo trūkumus, pareiškėjai sudarė galimybę pasinaudoti ABTĮ nustatyta teise per nustatytą laiką pašalinti skundo trūkumus. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią, remiantis pareiškėjos atskirajame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo naikinti. Prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius