7ee903ff-6a1e-4fdd-afb9-e0d9948abb7a · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-561-495/2016   Teisminio proceso Nr.1-01-1-37914-2015-5    Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.3.1.; 1.2.3.3.; 2.1.7.4.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.9.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.1.1.; 2.4.6.3.4. LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 10d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės ir pranešėjos Daivos Pranytės - Zalieckienės,teisėjų Rūtos Mickevičienės, Lino Šiukštos, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,nuteistajam T.

M.,gynėjai advokatei Elenai Å ajaukaitei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. M. skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 9d. nuosprendžio, kuriuo T. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 12 metams;- pagal BK 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3metams;- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo bÅ«du subendrintos ir T.

M. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 12 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.           Iš T. M. nukentėjusiajai S. S. priteista 2 325,09Eur turtinei žalai bei 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.Iš T. M. E. S. priteista 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.           Iš T. M. R. S. priteista 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.           Iš T. M. (duomenys neskelbtini) savivaldybei priteista 28 670,00 Eur turtinei žalai atlyginti.           Iš T.

M. priteista 14,14 Eur proceso iÅ¡laidų valstybei. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :              T. M. nuteistas už tai, kad jis 2015-07-06 apie 23.00 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, namo, esančio (duomenys neskelbtini), bute Nr. 2, priklausančiame (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai, kambaryje, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio sudavė kumščiu ne mažiau kaip tris smÅ«gius nukentėjusiajam T. S. į galvos sritį, nuo ko nukentėjusiajam parkritus ant grindų, gulinčiam sudavė ne mažiau kaip 6 kartus metaliniu strypu į galvos sritį, tuo padarydamas sužalojimus galvoje, nesuderinamus su gyvybe, taip tyčia nužudė T.

S..              Be to, T. M. už tai, kad jis tuo pačiu laiku, t.y. po padarytų T. S. sužalojimų, iÅ¡ to paties nukentėjusiojo T. S. kambario pagrobė svetimÄ , T. S. priklausantį turtÄ - mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ Samsung I9301I, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su Bitė GSM „Labas“ SIM kortele, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), bendros 200 eurų vertės, 35 eurų vertės rankinę su joje buvusia 20 eurų vertės pinigine bei pinigais - 50 eurų, T.

S. vardu iÅ¡duotomis banko mokėjimo kortelėmis – AB Å iaulių banko „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banko Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), „SEB Mylimiausia MasterCard“ Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), žvejo pažymėjimu ir įvairiomis nuolaidų kortelėmis, viso T. S. turtÄ bendros 305 eurų vertės.             T.

M. nuteistas ir už tai, kad jis, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , žiebtuvėliu padegė to paties gyvenamojo namo patalpose iÅ¡siliejusį benzinÄ bei tuo pačiu gyvenamÄ jį namÄ su jame buvusiu nukentėjusiuoju T. S., taip visuotinai pavojingu bÅ«du sunaikino svetimÄ , (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai priklausantį turtÄ â€“ butus Nr. 1,2,3,6,7, esančius pastate (duomenys neskelbtini), bendros 28 670 eurų vertės, taip pat sunaikino svetimÄ , T. S. priklausantį turtÄ - televizorių Samsung 70 Eur vertės, žoliapjovę100 Eur vertės, benzininį pjÅ«klÄ 100 Eur vertės, neÅ¡iojamÄ kompiuterį 150 Eur vertės, muzikinį centrÄ su kolonėlėmis bendros100 Eur vertės, dviratį 50 Eur vertės, baldus - stalÄ , dvi lovas, dvi sekcijas, raÅ¡omÄ jį stalÄ , keturias kėdes bendros 150 Eur vertės, žaidimų kompiuterį XBOX su priedais bendros 150 Eur vertės, MP3 grotuvÄ 100 Eur vertės, įrankius -rankinį pjÅ«klÄ , kirvį, meÅ¡keres bendros 70 Eur vertės, puodÄ â€žDelimano“ 145 Eur vertės ir malkas 100 Eur vertės, viso T.

S. turtÄ bendros1285 Eur vertės.Nuteistasis T. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o jo nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuoti į BK 130 straipsnį, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies arba BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalies nuostatas ir suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę, sumažinti priteistos turtinės bei neturtinės žalos dydžius.Apeliantas nurodo, jog jis iÅ¡ karto po sulaikymo, vežamas į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ , prisipažino ir savo iniciatyva davė nuoseklius parodymus.

Bylos aplinkybės iÅ¡ esmės nustatytos iÅ¡ jo duotų parodymų. NuoÅ¡irdžiai gailisi dėl savo elgesio. Be kita ko, praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad jis praeityje neteistas, yra jauno amžiaus, iki sulaikymo dirbo, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, nusiskundimų jo elgesiu gyvenamojoje vietoje nebuvo, suėmimo laikotarpiu Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo skatinamas už gerÄ elgesį, ateityje neketina daryti naujų nusikalstamų veikų, stengsis pagal galimybes atlyginti kuo didesnę padarytos turtinės ir neturtinės žalos dalį.Apelianto nuomone, skiriant jam bausmę taip pat turėjo bÅ«ti atsižvelgta į tai, kad bÅ«tent T.

S. pirmasis jam sudavė smÅ«gį į galvos sritį, kas ir iÅ¡provokavo jo neteisėtus veiksmus, jam esant apsvaigusiam nuo alkoholio. Dėl paminėtos aplinkybės jo veiksmai galėtų bÅ«ti perkvalifikuoti iÅ¡ BK 129 straipsnio 1 dalies į BK 130 straipsnį. Svarbu ir tai, jog atliekant T. S. lavono tyrimÄ , jo kraujyje buvo rasta 1,06 promilės etilo alkoholio, kas leidžia manyti, jog jis, suduodamas pirmas jam į galvos sritį, specialiai norėjo jį iÅ¡provokuoti. Tuo tarpu jis, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo labai didelę įtakÄ jo elgesiui, nesusivaldė.Nesutinka apeliantas ir su skundžiamu nuosprendžiu priteistais civiliniais ieÅ¡kiniais.

Nurodo, jog nukentėjusiesiems S. S., E. S., R. S. priteisti neturtinės žalos dydžiai bei civiliniam ieÅ¡kovui (duomenys neskelbtini) savivaldybei priteistas turtinės žalos dydis yra ženkliai per dideli, priteistos žalos jis nesugebės atlyginti per visÄ savo gyvenimÄ , juolab, kad ilgÄ laiko tarpÄ praleis pataisos namuose. Atsiliepimu į nuteistojo T. M. apeliacinį skundÄ civilinio ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos atstovė praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ dalyje dėl turtinės žalos priteisimo civiliniam ieÅ¡kovui (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai atmesti.

Civilinio ieÅ¡kovo atstovė nurodo, jog skundžiamas nuosprendis Å¡ioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas. Sudeginus turtÄ (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai padaryta žala yra lygi sudegusio namo butų atkuriamųjų verčių sumai – 28 670 Eur. Taip nuostoliai yra paskaičiuojami ir pagal kasacinio teismo praktikÄ (civilinė byla Nr. 3K-3-417/2014). IÅ¡ nuteistojo priteista turtinė žala atitinka Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytÄ visiÅ¡ko žalos atlyginimo principÄ .

Sumažinant priteistos žalos sumÄ , bÅ«tų pažeistas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas, nebÅ«tų atkurta iki pažeidimo buvusi civilinio ieÅ¡kovo turtinė padėtis. Teismo posėdžio metu nuteistasis T. M. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo T. M. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Apelianto mano, jog jo nusikalstama veika turėtų bÅ«ti perkvalifikuota iÅ¡ BK 129 straipsnio 1 dalies į BK 130 straipsnį, motyvuodamas tuo, kad bÅ«tent T.

S. pirmasis jam sudavė smÅ«gį į galvos sritį, kas ir iÅ¡provokavo jo neteisėtus veiksmus, jam esant apsvaigusiam nuo alkoholio. Atliekant T. S. lavono tyrimÄ , jo kraujyje buvo rasta 1,06 promilės etilo alkoholio, kas leidžia manyti, jog jis, suduodamas pirmas jam į galvos sritį, specialiai norėjo jį iÅ¡provokuoti. Tuo tarpu jis, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo labai didelę įtakÄ jo elgesiui, nesusivaldė. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal BK 130 straipsnį atsako tas, kas nužudė žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimÄ asmenį nukentėjusio asmens poelgio.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ Å¡is BK straipsnis asmens veikai kvalifikuoti taikomas tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto bÅ«senos, kuriÄ sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimÄ asmenį nukentėjusiojo poelgis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2008, 2K-155/2009, 2K-305/2010, 2K-537-303/2015).              Byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirti įrodymai, tame tarpe ir paties apelianto parodymai, leidžia teigti, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis T.

S. kokiu nors savo elgesiu įvykio vakarÄ bÅ«tų iÅ¡provokavęs T. M. neteisėtus smurtinius veiksmus, nulėmusius nukentėjusiojo mirtį. Bylos duomenys patvirtina, jog įvykio vakarÄ nukentėjusysis kartu su nuteistuoju bei M. G., M. K. savo namuose vartojo alkoholinius gėrimus iki maždaug 22.30 val., po ko visi iÅ¡siskirstė, M. G. ir M. K. išėjo į savo namus, o T. M. dviračiu iÅ¡vyko į savo namus. Tiek liudytojais apklausti M. G., M. K., tiek ir pats apeliantas apklausų metu patvirtino, jog jiems vakarojant nukentėjusiojo namuose nebuvo kilę jokių konfliktų, niekas nesimušė.

T. M. apklausų metu parodė, jog iÅ¡vykęs su dviračiu namo, panoro parÅ«kyti, tačiau nerado savo žiebtuvėlio, todėl sugrįžo pas T. S. į namus jo pasiimti. IÅ¡ nuteistojo parodymų matyti, jog pastarajam sugrįžus į nukentėjusiojo namus, jie kartu su nukentėjusiuoju rÅ«kė, dar iÅ¡gėrė likusio alaus, bekalbėdami susiginčijo, tačiau T. M. net nepamena, dėl ko tai įvyko. Po to jie susistumdė, pradėjo muÅ¡tis. Apelianto teigimu, T. S. pirmas jam kumščiu trenkė į galvÄ .

Nuteistasis sudavė nukentėjusiajam vienÄ smÅ«gį atgal, po ko T. S. jį pastÅ«mė ir jis nugriuvo ant Å¡alia stovėjusio benzino bakelio, kuris iÅ¡siliejo. Jis nieko nelaukęs atsistojo ir kumščiu 3-4 kartus sudavė nukentėjusiajam į galvÄ . Nuo paskutinio smÅ«gio T. S. krito, griÅ«damas kliudė galva stalÄ , iÅ¡ galvos bėgo kraujas. Po to jis ant pečiaus rastu metalo strypu, ant grindų gulinčiam ir nejudančiam nukentėjusiajam, į galvÄ sudavė dar 6-8 kartus, nuo stalo pasiėmė žiebtuvėlį su cigaretėmis, T.

S. telefonÄ bei rankinę ir iÅ¡eidamas padegė iÅ¡siliejusį benzinÄ . Padegė, nes norėjo nuslėpti padarytÄ nusikaltimÄ . Ä®vertinus Å¡iuos paties apelianto duotus parodymus, akivaizdu, jog nukentėjusysis T. S. neatliko tokių veiksmų, kurie bÅ«tų sukėlę staigų didelį T. M. susijaudinimÄ , fiziologinio afekto bÅ«senÄ , kurios įtakoje sekė paskesni nuteistojo brutalÅ«s smurtiniai veiksmai prieÅ¡ nukentėjusįjį. Tai, kad apeliantas nebuvo fiziologinio afekto bÅ«senoje leidžia teigti ir iÅ¡ karto po nužudymo sekę pastarojo veiksmai – nukentėjusiajam priklausiusių daiktų vagystė, nukentėjusiojo namų padegimas, siekiant nuslėpti padarytÄ labai sunkų nusikaltimÄ .

Pažymėtina ir tai, kad apie staiga kilusį susijaudinimÄ nei ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas keletÄ kartų, nei parodymų patikrinimo vietoje, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistasis nenurodė.Å iame kontekste verta pastebėti ir tai, jog yra pagrindas abejoti apelianto parodymais apie tai, kad nukentėjusysis iÅ¡ viso jam sudavė smÅ«gį kumščiu į galvÄ . Å ioje dalyje T. M. parodymai nebuvo nuoseklÅ«s. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pastarasis nurodė, jog T. S. pirmas jam kumščiu trenkė į kairės pusės smilkinį, mėlynės nebuvo, tačiau buvo guzas.

Teisiamojo posėdžio metu jau parodė, jog T. S. jam trenkė į deÅ¡inę galvos pusę. Tuo tarpu specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog T. M. apžiÅ«ros metu nustatyti odos nubrozdinimai kairėje plaÅ¡takoje ir deÅ¡iniame dilbyje, kairio smilkinio srityje ir kitose kÅ«no vietose sužalojimo žymių nematyti. Be to, iÅ¡ byloje liudytojais apklaustų V. S. A., M. G. parodymų matyti, jog 2015-07-07, tai yra kitÄ dienÄ po gaisro, pastarieji buvo susitikę su T. M., kartu vartojo alkoholinius gėrimus, matė ant jo rankos sužalojimus, tuo tarpu sužalojimų galvoje nesimatė.Taigi, įvertinusi paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad T.

M. veika pagal BK 129straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, jÄ perkvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį (kaip nužudymÄ labai susijaudinus) nėra pagrindo.Taip pat nėra pagrindo apeliantui taikyti ir BK 54 straipsnio 3 dalies arba BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalies nuostatas bei suÅ¡velninti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtas bausmes. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas gali skirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatytÄ bausmę, jeigu nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie Å¡iÄ veikÄ , prisipažino jÄ padaręs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ .

Tuo tarpu pagal BK 62 straipsnio 2 dalį teismas gali skirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatytÄ bausmę, kai byloje nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat esant bent vienai iÅ¡ alternatyvių sÄ lygų, numatytų Å¡ios dalies 1–6 punktuose. Tik esant tokių sÄ lygų visumai teismas gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytas nuostatas ir skirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatytÄ bausmę.

Å iuo konkrečiu atveju byloje nustatyta tik viena T. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, apeliantas pats savo noru neatvyko ir nepranešė apie Å¡ias jo padarytas veikas teisėsaugos institucijoms, prieÅ¡ingai, kaip įmanydamas stengėsi nuslėpti jas, jis nėra atlyginęs nei dalies nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos, be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių bent vienos iÅ¡ BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose numatytų aplinkybių egzistavimÄ . Taigi nenustačius BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sÄ lygų, bÅ«tinų Å¡velnesnės, negu įstatymo numatytos, bausmės skyrimui, taikyti nuteistajam paminėtas baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatas nėra teisinio pagrindo.Taip pat nėra pagrindo apeliantui skirti Å¡velnesnes, negu įstatymo numatytas, bausmes, taikant ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Pagal teismų praktikÄ BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos paprastai taikomos, kai yra iÅ¡imtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti Å¡velnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms.

Sprendžiant iÅ¡ nagrinėjamos bylos medžiagos, joje nenustatyta iÅ¡imtinių aplinkybių, apibÅ«dinančių T. M. padarytas nusikalstamas veikas ir jo asmenybę, kurios suteiktų pagrindÄ apeliantui taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti Å¡velnesnes nei BK 129 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 1 dalies, 187 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas bausmes. Byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, jog T. M. fizinį smurtÄ panaudojo iÅ¡ esmės be jokios aiÅ¡kios priežasties, prieÅ¡ fiziniu požiÅ«riu už save silpnesnį pažįstamÄ asmenį, kurio elgesyje pagal bylos duomenis nebuvo jokių nuteistojo brutalų smurtÄ provokuojančių veiksmų.

Paties nuteistojo teigimu, nukentėjusiajam kumščiu į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no dalį - galvos sritį, sudavė ne mažiau kaip tris labai stiprius smÅ«gius, be to, pastarajam nukritus ir galva atsitrenkus į stalo kraÅ¡tÄ bei jau nerodant gyvybės ženklų, į galvos sritį dar sudavė ne mažiau kaip Å¡eÅ¡is kartus įvykio vietoje rastu metaliniu strypu. Maža to, siekdamas paslėpti nusikaltimÄ , apsunkinti jo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , padegė įvykio vietoje iÅ¡siliejusį benzinÄ , prieÅ¡ tai dar pavogdamas nukentėjusiajam priklausančius daiktus.

Dėl nuteistojo atliktų veiksmų nužudytojo kÅ«nas iÅ¡ esmės sudegė (jo tapatybė buvo nustatyta tik atlikus DNR tyrimus), taip pat buvo sunaikintas (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausantis nekilnojamasis turtas – socialiniai bÅ«stai, sunaikintas T. S. priklausantis turtas. Paminėtos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai rodo didesnį nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį. Aplinkybių, kuriomis remiantis bÅ«tų galima konstatuoti daug mažesnį nuteistojo asmenybės pavojingumÄ , byloje taip pat nėra.

Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog apeliantas prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, savo iniciatyva davė parodymus, nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, praeityje neteistas, yra jauno amžiaus, iki sulaikymo dirbo, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, gyvenamojoje vietoje nusiskundimų dėl jo elgesio nebuvo gauta, negali būti pripažintos išimtinėmis BK 54 straipsnio 3 dalies prasme. Pažymėtina tuo pačiu ir tai, jog visos šios aplinkybės, o taip pat kitos BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo, skiriant nuteistajam bausmes, buvo įvertintos ir į jas tinkamai atsižvelgta.

Konstatuoti, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui ar yra aiÅ¡kiai per griežtos, nėra jokio pagrindo.Apeliantas taip pat nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiesiems S. S., E. S., R. S. priteistu neturtinės žalos dydžiu bei civiliniam ieÅ¡kovui (duomenys neskelbtini) savivaldybei priteistu turtinės žalos dydžiu. Mano, jog priteistas žalos atlyginimas yra ženkliai per didelis. Nurodo, jog priteistos žalos jis nesugebės atlyginti per visÄ savo gyvenimÄ , juolab, kad ilgÄ laiko tarpÄ praleis pataisos namuose.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas S. S., E. S., R. S. neturtinės žalos dydis yra per didelis, kad jis nustatytas netinkamai aiškinant ir taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio nuostatas bei vadovaujantis netinkamu neturtinės žalos dydžio kriterijų reikšmės vertinimu.Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartÄ yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, jog apygardos teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems T. M. nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos dydį, laikėsi paminėtų įstatymo nuostatų. Teismas įvertino, jog nusikaltimo pasekmės neatstatomos, buvo nužudytas jauno amžiaus vaikinas, po ko, siekiant paslėpti padarytÄ nusikaltimÄ , padegti namai su ten buvusiu nukentėjusiojo kÅ«nu. Nukentėjusiojo palaikai sudegė neatpažįstamai. Dėl atliktų DNR tyrimų kurį laikÄ Å¡eimos nariai negalėjo pasirÅ«pinti nužudytojo laidotuvėmis.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria apygardos teismo iÅ¡vadai, jog dėl sÅ«naus, brolio netikėtos, staigios smurtinės mirties, dėl to, kad jo palaikai buvo sudeginti S. S., E. S., R. S. patyrė Å¡okÄ , stiprius dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sielvartÄ , sukrėtimÄ . Bylos duomenimis nustatyta, jog nukentėjusieji su T. S. artimai bendravo, nuolat ar periodiÅ¡kai palaikė ryÅ¡ius (susitikdavo, bendravo telefonu). S. S. Å¡alia sÅ«naus gyveno, todėl dažnai susitikdavo, pagelbėdavo vienas kitam Å«kio darbuose, buityje.

Kartu su tėvu T. S. paskutiniu metu dirbdavo papildomus darbus, taip prisidurdamas prie pagrindiniame darbe gaunamo atlyginimo. Su broliu nuolat palaikė ryšį telefonu, kartais susitikdavo. E. S. trÅ«ksta brolio paramos, bendravimo su juo. Dėl sÅ«naus netekties S. S. pablogėjo sveikata – sutriko Å¡irdies veikla, padidėjo kraujospÅ«dis, sutriko psichinė sveikata. Nukentėjusiosios teigimu, dėl Å«minės reakcijos į stresÄ ji savaitę laiko buvo gydoma (duomenys neskelbtini) ligoninėje, po ko lankėsi pas psichiatrus, vartojo raminamuosius vaistus, antidepresantus.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems neturtinės žalos dydį, įvertino visas paminėtas aplinkybes, kiekvieno iÅ¡ nukentėjusiųjų tarpusavio santykių su nužudytuoju T. S. pobÅ«dį. Be kita ko, apygardos teismas, siekdamas iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp nukentėjusiųjų asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ ir žalÄ padariusio T. M. teisėtų interesų, atsižvelgė į nuteistojo materialinę padėtį, formuojamÄ teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, dėl ko nemaža dalimi sumažino nukentėjusiųjų praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį.

Sprendžiant iÅ¡ bylos duomenų T. M. iki nusikalstamų veikų padarymo dirbo apie 4 mėnesius, byloje nėra duomenų, kad jis turėtų santaupų ar nekilnojamojo turto, į kurį bÅ«tų galimybė nukreipti priteistos žalos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Kita vertus, nuteistasis yra jauno amžiaus, darbingas, todėl tiek atlikdamas jam paskirtÄ bausmę, tiek išėjęs į laisvę turės galimybę įsidarbinti, gauti pajamas ir tuo pačiu atlyginti nukentėjusiesiems padarytÄ neturtinę žalÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, jog kaltininko turtinė padėtis, mokumas gyvybės atėmimo bylose negali bÅ«ti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Tokios pozicijos, formuodamas teismų praktikÄ , laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Taigi nagrinėjamoje byloje apygardos teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems S. S., R. S., E. S. neturtinės žalos dydį, nepažeidė ne tik nukentėjusiųjų teisių į adekvatų, proporcingÄ atsiradusiems padariniams neturtinės žalos atlyginimÄ , bet ir protingos abiejų Å¡alių skirtingų interesų pusiausvyros.

Todėl nukentėjusiesiems priteista neturtinė žala, prieÅ¡ingai nei mano nuteistasis, negali bÅ«ti laikoma pernelyg dideliu žalos už patirtus iÅ¡gyvenimus atlyginimu ir mažinama.Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, netinkamai nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iÅ¡sprendė civilinio ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) savivaldybės civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos atlyginimo klausimÄ . (duomenys neskelbtini) savivaldybė baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė iÅ¡ kalto asmens priteisti 28 670 Eur turtinės žalos, atsiradusios sunaikinus savivaldybei priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (butus Nr. 1, 2, 3, 6, 7).CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį. Kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė iÅ¡raiÅ¡ka – prarasto turto vertė ir Å¡ie netekimai kompensuojami.

Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalÄ patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkÅ«rimo iÅ¡laidų ir ar iÅ¡ viso ketina prarastÄ turtÄ atkurti.Nagrinėjamu atveju byloje neginčijamai nustatyta, jog T. M. sukėlus gaisrÄ nukentėjusiojo T. S. bute Nr. 2, esančiame (duomenys neskelbtini), sudegė ne tik Å¡is (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausantis socialinis bÅ«stas, bet ir dar keturi savivaldybei priklausantys butai (Nr. 1, 3, 6, 7).

Taigi nekyla ginčo, jog turtinė žala civiliniam ieÅ¡kovui apelianto nusikalstamais veiksmais buvo padaryta.Kita vertus, sprendimÄ dėl konkretaus dydžio žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, tai yra pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių iÅ¡tirtais įrodymais.Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali bÅ«ti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamÄ jÄ vertę.

Atkuriamosios vertės (kaÅ¡tų) nustatymas – vienas iÅ¡ Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindÄ sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės bÅ«klės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. KaÅ¡tai turi bÅ«ti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamÄ sugadinimo metu objekto fizinę bÅ«klę. AtkÅ«rimo kaÅ¡tai Å¡iuo atveju turi rodyti iÅ¡laidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti.

Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių iÅ¡laidų, žalos dydis gali bÅ«ti nustatomas skaičiavimo bÅ«du; svarbu, kad padaryta žala bÅ«tų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sÄ matomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

A. ir kt. v. J. D. B., bylos Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009; 3K-3-417/2014 kt.). Nagrinėjamu atveju civilinis ieÅ¡kovas, įrodinėdamas patirtos turtinės žalos dydį, į bylÄ pateikė gaisro metu sunaikintų butų Nr. 1, 2, 3, 6, 7 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡rašų patvirtintas kopijas, kuriose be kita ko yra nurodyta butų atkuriamoji vertė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, nustatinėjant civiliniam ieÅ¡kovui T.

M. neteisėtais veiksmais padarytos turtinės žalos dydį, vadovautis pateiktuose Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡uose - pažymose, nurodyta butų atkuriamÄ ja verte nėra pagrindo, nes Å¡i vertė neparodo turto atkÅ«rimo kaÅ¡tų, reikalingų veikos padarymo metu buvusio nusidėvėjimo turtui atkurti. IÅ¡ paminėtų pažymų matyti, jog (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausančių butų atkÅ«rimo sÄ naudos (statybos vertė) ir atkuriamoji vertė nustatytos 2015-10-15, tai yra jau po turto sunaikinimo. 2015-10-15 nustatant paminėtas vertes, nustatytas ir nekilnojamojo turto fizinio nusidėvėjimo procentas (visų sunaikintų butų fizinio nusidėvėjimo procentas – 70 %).

Tuo tarpu duomenų apie tai, koks nekilnojamojo turto nusidėvėjimas buvo nusikalstamos veikos padarymo metu, byloje nėra. Byloje nėra paskaičiuoti ir kaštai, reikalingi veikos padarymo metu buvusio nusidėvėjimo butams atkurti. Pastatų atkuriamosios vertės nustatymas (apskaičiavimai, kiek kainuotų atkurti sunaikinimo metu buvusios fizinės būklės ir eksploatacinių bei naudingumo savybių pastatus) reikalauja specialių žinių, todėl nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, spręstinas klausimas dėl ekspertizės skyrimo.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 212 straipsnio 1 dalies norma negali būti aiškinama kaip nustatanti, jog ekspertizės skyrimas priklauso tik nuo dalyvaujančių byloje asmenų valios; ekspertizė gali būti skiriama tiek teismo, tiek dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. A. v. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-26/2005; 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ v.

UAB „(duomenys neskelbtini)“, bylos Nr. 3K-3-222/2007). Kadangi Å¡iuo atveju civilinio ieÅ¡kinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo, negavus papildomos medžiagos, civiliniam ieÅ¡kovui (duomenys neskelbtini) savivaldybei pripažintina teisė į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimas dėl ieÅ¡kinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a : pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 9 d. nuosprendį.Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ T.

M. (duomenys neskelbtini) savivaldybei priteista 28 670,00 Eur turtinei žalai atlyginti.Civiliniam ieÅ¡kovui (duomenys neskelbtini) savivaldybei pripažinti teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka Panevėžio apygardos teismui.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                Daiva Pranytė-Zalieckienė                                                                                                             RÅ«ta Mickevičienė                                                                                                            Linas Å iukÅ¡ta