7ee8149f-2e71-40af-a0d5-bec738ac4bbd · Vilniaus apygardos teismas

 Baudžiamoji byla Nr. 1A-545-1036/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43181-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.14; 1.2.4.6.1.; 2.4.6.6.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Mindaugo Povilansko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Telksnienės,

sekretoriaujant Aistei Bareikei,

dalyvaujant prokurorei Sandrai Čaplikaitei,

asmeniui, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, O. M. (O. M.), jo gynėjui advokatui Valerijui Kirpičnikovui (nuotoliniu bÅ«du per „Zoom“ platformÄ ),

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal asmens, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, O. M. (O. M.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria:

pripažinta, kad O. M. (O. M.) baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarė bÅ«damas nepakaltinamas.

O. M. (O. M.) taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus jo psichikos bÅ«klės stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje – VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje.

Sveikatos priežiÅ«ros įstaiga įpareigota ne rečiau kaip kartÄ per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius teikti teismui iÅ¡vadÄ apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rÅ«Å¡ies pakeitimo ar panaikinimo bÅ«tinumÄ .

Taip pat nutartimi išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. O. M. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, o bÅ«tent:

Jis 2022 m. lapkričio 13 d. apie 10.50 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, ties butu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,48 promilių neblaivumas), smurtaudamas, t. y. abiem rankom bandydamas sugriebti N. S. už kaklo, jÄ apdraskė, padarydamas odos įbrėžimus krÅ«tinėje, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios N. S. sveikatÄ .

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Asmuo, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, O. M. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartį (toliau – ir Skundžiama nutartis) panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ bylÄ nutraukti.

1.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nors O. M. pageidavo dalyvauti pirmosios instancijos teismo posėdyje, tačiau byla buvo iÅ¡nagrinėta jam nedalyvaujant. Pažymima, kad 2023 m. rugpjūčio 8 d. dalyvavo Vilniaus apygardos teisme vykstančiame posėdyje nuotoliniu bÅ«du, o jau 2023 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė, kad jo dalyvavimas nebÅ«tinas, nes teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad O. M. dėl savo psichikos bÅ«senos negali suprasti su juo atliekamų proceso veiksmų esmės ir jų valdyti. Minima, jog ekspertai nurodė, kad O. M. nerekomenduojama Å¡aukti į teismÄ ir atlikti proceso veiksmų. Apeliantas akcentuoja, kad nurodoma ekspertizė buvo atlikta 2023 m. gegužės 25 d., tuo metu jis nuolat vartojo alkoholinius gėrimus ir ekspertai konstatavo lėtinį psichikos sutrikimÄ â€“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Apeliantas teigia, jog nuo 2023 m. liepos 29 d. yra gydomas psichiatrijos ligoninėje ir jo sveikatos bÅ«klė ženkliai pagerėjo, todėl mano, kad žmogus privalo bÅ«ti teismo iÅ¡klausomas, prieÅ¡ priimant sprendimÄ dėl priverstinio gydymo.

1.2. O. M. vertinimu Skundžiama nutartis yra nepagrįsta, kadangi pirmosios instancijos teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantas padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, įrodymai buvo iÅ¡tirti neiÅ¡samiai, vertinti tendencingai, neobjektyviai, nepaÅ¡alinti prieÅ¡taravimai. Analizuojant BK 140 straipsnio sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, apeliantas aiÅ¡kina, jog 2022 m. lapkričio 13 d. atvyko pas N. S. tik su vienu tikslu – pasikalbėti. Supranta, kad ko elgesys nepateisinamas, kadangi buvo girtas, tačiau jokio smurto N. S. atžvilgiu apeliantas nenaudojo, jos už kaklo sugriebęs nebuvo ir jos nedraskė. Pati nukentėjusioji, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, jog sugyventinis pradėjo veržtis į butÄ , tyčia dviem rankomis griebė už kaklo, apdraskė, sakė įleisti. Taip pat ir apylinkės teismo posėdyje patvirtino, kad apelianto tikslas buvo užeiti į butÄ , t. y. nukentėjusioji nurodo, kad jis buvo labai girtas, jis brovėsi į butÄ , o pastaroji jam neleido, jis pradėjo stumti, o ji stÅ«mė jį atgal, jis griebė man už krÅ«tinės, už kaklo ir griebdamas apdraskė krÅ«tinę, jo tikslas buvo įeiti į butÄ . Nurodoma, kad nukentėjusioji buvo su savo motina – liudytoja A. S., kuri teisminio nagrinėjimo metu patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad O. M. nesmaugė, bet taip norėjo įeiti į butÄ . Ji O. M. pastÅ«mė ir jis nugriuvo, ir sugriebęs N. S. už kojos, jÄ laikė. Tikriausiai O. M. jÄ (nukentėjusiÄ jÄ ) apdraskė griebdamas už kaklo. Apeliantas nurodo, kad jis buvo girtas ir nuo liudytojos pastÅ«mimo nukrito pats, jis jokių sužalojimų negalėjo padaryti.

1.3. Nors apeliantas teigia suprantantis, jog prioritetas turi bÅ«ti teikiamas nukentėjusiojo asmens interesams, jo apsaugai nuo galimų nusikalstamų veikų, tačiau nukentėjusiosios parodymai negali bÅ«ti absoliutinami, jie turi bÅ«ti vertinami bylos įrodymų grandinėje. Nukentėjusiosios ir jos motinos liudytojos parodymai negali bÅ«ti vieninteliu ir absoliučiu kaltės įrodymu, ypač jeigu Å¡ie parodymai prieÅ¡tarauja kitiems bylos duomenimis. Be kita ko, esant asmenų konfliktiniam santykiui, parodymai turi bÅ«ti vertinami labai įdėmiai ir atidžiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K- 231-976/2017). Nagrinėjamu atveju, O. M. vertinimu, nukentėjusioji ir liudytoja yra suinteresuotos apeliantÄ apkaltinti, jos asmeniÅ¡kai yra neigiamai nusistačiusios jo atžvilgiu.

1.4. Kartu apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) pateiktÄ garso įraÅ¡Ä , kuriame nukentėjusioji 2022 m. lapkričio 13 d. 10.04 val. ir 10.32 val. kreipėsi pagalbos, nurodydama, kad praÅ¡o iÅ¡kviesti policijÄ lauke gulinčiam neblaiviam O. M., nes kviesta greitoji medicininė pagalba jo neiÅ¡vežė. IÅ¡ antro įraÅ¡o nustatyta, kad (nukentėjusioji) aiÅ¡kinasi dėl ankstesnio iÅ¡kvietimo aplinkybių bei rezultatų, tačiau apie jokį smurtÄ nemini.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

4. Teismo posėdžio metu O. M. paaiÅ¡kino, kad jo tikslas buvo pasirodyti teismui ir parodyti, jog jis nėra nusikaltėlis. Atsiprašė teismo ir savo antrosios pusės, kad negražiai pasielgė ir iÅ¡gÄ sdino. Nurodė, kad pripažįsta savo kaltę, jog buvo iÅ¡gėręs ir iÅ¡gÄ sdino nukentėjusiÄ jÄ , bet netiesa, kad jos atžvilgiu smurtavo. Apelianto O. M. gynėjas palaikė apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kaip pagrįstus, ir prašė jį tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad asmuo turi problemų dėl alkoholio vartojimo, ir jeigu tÄ problemÄ iÅ¡spręstų, nebÅ«tų pavojingas visuomenei. Prokurorė teismo posėdžio metu prašė apeliacinį skundÄ atmesti, kadangi jame nėra nurodyta jokių objektyvių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ SkundžiamÄ nutartį pakeisti, panaikinti ir priimti praÅ¡omÄ sprendimÄ â€“ bylÄ nutraukti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, įrodymai iÅ¡tirti teisiamojo posėdžio metu, iÅ¡analizuoti juos vertinant visumoje.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Asmens, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, O. M. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, Skundžiamos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar dėl jų skundas gautas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, ginčijamas O. M. inkriminuotos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybių nustatymas, teigiant, jog apeliantas neatliko smurtinio pobÅ«džio veiksmų. Taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nagrinėti bylÄ O. M. nedalyvaujant, nurodant, jog prieÅ¡ priimant sprendimÄ dėl priverstinio gydymo taikymo, asmuo privalo bÅ«ti iÅ¡klausomas teismo.

6. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , susipažinusi su byloje surinktais ir teismo posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais, patikrinusi SkundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, įvertino bei iÅ¡dėstė byloje esančius įrodymus, kuriais pagrindė savo iÅ¡vadas, teisingai konstatavo, kad baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, O. M. padarė bÅ«damas nepakaltinamumo bÅ«senoje ir pagrįstai nutarė paskirti jam priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ bendrojo stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje – VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje.

Dėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų

7. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo iÅ¡nagrinėta jam (O. M.) nedalyvaujant, nors jis pageidavo dalyvauti bylos nagrinėjime, t. y. iÅ¡ skundo turinio teisėjų kolegija sprendžia, jog O. M. teigia, kad žemesnės instancijos teismas padarė BPK nuostatų pažeidimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡iuos skundo argumentus, pažymi, kad BPK 399 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teisėjas turi teisę reikalauti, kad į teisiamÄ jį posėdį bÅ«tų pristatytas asmuo, kurio byla nagrinėjama, jeigu pagal eksperto iÅ¡vadÄ tam nekliudo jo ligos pobÅ«dis.

Priverčiamųjų medicinos pobÅ«džio priemonių taikymo bylose asmens, kurio byla nagrinėjama, dalyvavimas procese gali bÅ«ti ribojamas arba visiÅ¡kai eliminuotas, tačiau tik padarius įrodymais pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog dalyvavimas vienokiu ar kitokiu bÅ«du negalimas dėl psichikos sveikatos bÅ«klės, ir su sÄ lyga, kad tokio asmens gynyba (atstovavimas) yra tinkama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-55-222/2020). Å iuo atveju bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo nutarta O.

M. į teismo posėdį nekviesti ir jo neapklausti, nes teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-101/2023 buvo konstatuota, kad O. M. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jis negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, negali suprasti su juo atliekamų veiksmų esmės, yra pavojingas visuomenei, todėl nerekomenduota jo Å¡aukti į teismÄ ir atlikti su juo proceso veiksmų. Apklausta teismo psichiatrė ekspertė Aurelija Survilaitė ekspertizės akte suformuluotas iÅ¡vadas patvirtino, paaiÅ¡kino, kad pagal tuometinę jo psichinę bÅ«klę buvo nustatyta, kad O.

M. negalėjo suprasti veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, buvo rekomenduota jam taikyti priverčiamÄ sias medicinines priemones, o bÅ«tent stacionarinio stebėjimo, bendro stebėjimo sÄ lygomis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti teismo psichiatrės ekspertės Aurelijos Survilaitės, turinčios 7 metų ekspertinio darbo staÅ¾Ä , suraÅ¡yto ekspertizės akto patikimumu bei pagrįstumu. Teismo posėdžio metu O. M. interesai buvo atstovaujami gynėjos advokatės Anos Grinevič, kuri gynybÄ vykdė aktyviai ir tinkamai, t. y. teismo posėdžio metu iÅ¡reiÅ¡kė ginamojo argumentus ir praÅ¡ymus, uždavinėjo klausimus nukentėjusiajai bei liudytojai.

Atsižvelgiant į tai darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, į teismo posėdį nekviesdamas O. M., baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam buvo užtikrinta apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant jo skundÄ dėl apylinkės teismo nutarties, todėl nėra pagrindo dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių SkundžiamÄ nutartį pripažinti neteisėta ir nepagrįsta.

Dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

8. Apeliantas O. M. skunde bei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodo, kad jokio smurto N. S. atžvilgiu nenaudojo, jos už kaklo sugriebęs nebuvo ir jos nedraskė. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu O. M. parodė, jog 2022 m. lapkričio 13 d. apie 11.00 val. jis atėjo pas N. S. į namus, pasibeldė, jam durų niekas neatidarė. Buvo iÅ¡gėręs. Paskui nuėjo už lifto atsisėsti ir palaukti, nusiraminti, norėjo pasikalbėti su N. S.. Po maždaug 20 minučių N. S. atėjo ir pamatė jį su tuo buteliu, ji labai supyko, kad jis girtuokliauja, jam pasakė „eik iÅ¡ čia, kad ji jo nematytų, nenori nieko bendro su juo turėti“, jis jos prašė atleidimo. Tada ji išėjo ir jis ėjo paskui jÄ atsipraÅ¡inėdamas. Kai nuėjo prie buto durų, ten stovėjo N. S. mama A. S., jis toliau atsipraÅ¡inėjo, sakė „atleisk, mama, tu užtark“. Po Å¡ių jo žodžių N. S. mama A. S. paėmė jį už pečių ir pargriovė ant žemės ir suspaudė, o N. S. užlipo jam ant pilvo ir ieÅ¡kojo kiÅ¡enėse pinigų. Paėmė banko kortelę ir pinigus, kiek tiksliai pasakyti negali, gal buvo 100 ar 200 eurų. Gali bÅ«ti, kad jis N. S. nuo savęs pastÅ«mė su delnu už krÅ«tinės, nes ji jam spaudė pilvÄ . N. S. atÅ¡oko nuo jo ir pabėgo su mama į butÄ ir užsidarė. N. S. už kaklo jis tikrai sugriebęs nebuvo ir Å¡ios nedraskė, už abiejų rankų taip pat nesuėmė (2 t., b. l. 59–61). Teisėjų kolegija, tokiÄ apelianto O. M. pateiktÄ Ä¯vykio versijÄ vertina kritiÅ¡kai, kadangi jÄ paneigia byloje surinktų įrodymų visetas.

9. Tai, jog O. M. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , patvirtina nukentėjusiosios N. S. parodymai. Nukentėjusioji nuo pat pirminio pareiÅ¡kimo, vėliau apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nuosekliai tvirtino, kad 2022 m. lapkričio 13 d. apie 10. 50 val., jai bÅ«nant namuose į duris pradėjo daužytis jos buvęs sugyventinis O. M., su kuriuo negyvena jau apie tris metus. Sugyventinis reikalavo, kad ji įsileistų jį namo. Po kurio laiko ji atidarė duris, kad galėtų įsitikinti, ar vyras pasiÅ¡alino. Jai atidarius duris, buvęs sugyventinis pradėjo veržtis į butÄ , tyčia jai dviem rankomis griebė už kaklo. Verždamasis O. bandė griebti abiem rankom jai už kaklo, sakė “įleisk mane, įleisk“. Jis brovėsi į butÄ , ji jam neleido. Jis pradėjo jÄ stumti, o ji jį atgal rankomis stÅ«mė, nenorėjo įleisti. Griebdamas apdraskė krÅ«tinę kairėje pusėje, po to sugriebė už kairės rankos dilbio. Už kaklo O. jos sugriebęs nebuvo ir nesmaugė. Dėl to, kad jis buvo girtas, jai pavyko nustumti jį toliau nuo buto durų ir užsidaryti. Dėl tokių O. veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Visa tai vyko už buto durų, laiptinėje prie durų. Ä®vykio metu jos bute buvo mama A. S.. Mama buvo buto koridoriuje jai už nugaros, viskÄ matė. Ji pakvietė mamÄ , kuri gyvena Å¡alia jos, ji (mama) atėjo, nes ji bijojo iÅ¡eiti viena iÅ¡ patalpos. Ji per durų skylutę matė, kad jis yra laiptinėje ir prieÅ¡ tai paskambino mamai, kad ji ateitų. O. turi psichikos sveikatos problemų, vartoja alkoholį, dėl to ir kyla tokios problemos (1 t., b. l. 1–9, 59–62; 2023 m. rugpjūčio 9 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 3 t., b. l. 59–64). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Å¡iais nukentėjusiosios N. S. parodymais, kadangi, kaip minėta, jie yra nuoseklÅ«s, logiÅ¡ki ir juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

10. Liudytoja A. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, jog N. S. yra jos dukra. 2022 m. lapkričio 13 d. ryte, jai į telefonÄ paskambino iÅ¡sigandusi anÅ«kė ir paprašė ateiti, nes tėtis beldžiasi į duris, rėkauja, praÅ¡osi įleidžiamas. Kadangi gyvena netoli, atėjo į dukros butÄ . Tuo momentu O. gulėjo septinto aukÅ¡to laiptinėje už Å¡iukÅ¡lių vamzdžio. Jis miegojo ar tik buvo užsimerkęs nežino, tačiau jis įeinančios į dukters butÄ jos nematė. Jai užėjus į butÄ ir kiek pabuvus, O. vėl pradėjo belstis, daužyti duris, Å¡aukti, kad jis negers, viskÄ darys, bus geras ir prašė įleisti. Po to triukÅ¡mas nutilo ir gal 15 min. buvo tyla. Galėjo bÅ«ti apie 11.00 val. Ji dukrai pasakė, kad gal O. jau nuėjo ir ji eis namo. Tada dukra atidarė buto duris, išėjo į laiptinę ir prie jos labai greitai iÅ¡ už kampo priÅ¡oko O. Jis staigiai sugriebė abiem rankom N. už kaklo, nesmaugė, bet taip norėjo įeiti į butÄ . Ji stovėjo už N. Tai pamačiusi, puolė prie O. ir jį pastÅ«mė. O. nugriuvo ir sugriebęs N. už kojos, jÄ laikė. Padėjo N. iÅ¡silaisvinti, įėjo į butÄ ir užsirakino. N. atsisukus pamatė, kad ant jos krÅ«tinės yra įdrėskimai, kurioje tiksliai vietoje dabar jau neprisimena. Tikriausiai O. jÄ apdraskė griebdamas už kaklo. Kai O. N. sugriebė už kaklo, jai galėjo skaudėti, tas veiksmas buvo labai trumpas, bet staigus, todėl galėjo sukelti fizinį skausmÄ . Ar O. buvo girtas ar pagiriotas, negali pasakyti, bet vaikščiojo jis nestabiliai, judesiai buvo kažkokie nekoordinuoti. N. buvo labai iÅ¡sigandusi, Å¡oko bÅ«senoje (1 t., b. l. 65–67). Apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos A. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, A. S. juos patvirtino ir paaiÅ¡kino, jog teisingi yra anksčiau duoti parodymai (2023 m. rugpjūčio 9 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 3 t., b. l. 59–64). Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo abejoti liudytojos A. S. parodymų patikimumu, jie viso baudžiamojo proceso metu iÅ¡ esmės iÅ¡liko nepakitę ir buvo pakankamai nuoseklÅ«s.

11. Nors apeliaciniame skunde siekiama pagrįsti nukentėjusiosios ir liudytojos parodymų prieÅ¡taringumÄ kitiems bylos duomenims, vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodomas N. S. ir A. S. parodymų nepatikimumas grindžiamas ne iÅ¡samia visų bylos aplinkybių analize, o selektyviai atrinkta bylos duomenų dalimi. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek apelianto, tiek nukentėjusiosios bei liudytojos parodymai pirmos instancijos teismo buvo iÅ¡samiai įvertinti visų įrodymų kontekste.

Nukentėjusiosios N. S. parodymus, patvirtina ne tik liudytojos A. S. parodymai, bet jie iÅ¡ esmės atitinka ir nustatytas bylos faktines aplinkybes, o bÅ«tent Skundžiamoje nutartyje pagrįstai įvertintÄ 2022 m. lapkričio 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G3618/2022(01), kuri patvirtina N. S. parodymus apie jos atžvilgiu O. M. panaudotÄ fizinį smurtÄ , sužalojimų lokalizacijÄ . Minėtoje specialisto iÅ¡vadoje, be kita ko, konstatuota, kad N. S. padaryti odos įbrėžimai krÅ«tinėje, kietu, maÅ¾Ä kontaktuojantį pavirÅ¡ių su briaunÄ turinčiu daiktu (daiktais), 1-2 parų laikotarpyje iki apžiÅ«ros;

2. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. N. S. sužalojimų jai padarymo metu galėjo justi fizinį skausmÄ ;

3. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti vieno trauminio epizodo metu. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu bÅ«du ir laiku, t. y. 2022 m. lapkričio 13 d. (1 t., b. l. 58). Pažymėtina ir tai, jog apylinkės teismas, vertindamas bylos įrodymų visumÄ , pagrįstai įvertino ir į įvykį atvykusių policijos pareigÅ«nų „Body“ kamera užfiksuotus pačius pirminius nukentėjusios N. S. paaiÅ¡kinimus. Nukentėjusioji iÅ¡karto po nagrinėjamos situacijos policijos pareigÅ«nams paaiÅ¡kino, jog jÄ kÄ tik apdraskė, nurodė, kad patyrė ir fizinį, ir emocinį skausmÄ (1 t., b. l. 77–80). Nustatytų duomenų kontekste, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad netrukus po įvykio, t. y. praėjus parai, nukentėjusiosios N. S. 2022 m. lapkričio 14 d. apžiÅ«ros metu specialisto iÅ¡vadoje konstatuotas sužalojimas neabejotinai yra O. M. smurtinių veiksmų prieÅ¡ jÄ pasekmė.

12. O. M. apeliaciniame skunde, siekiant pagrįsti nukentėjusiosios N. S. parodymų netikslumÄ ir nepatikimumÄ , akcentuojamas nukentėjusiosios kreipimasis į BPC, t. y. kad N. S. į BPC skambino praÅ¡ydama jam (apeliantui) iÅ¡kviesti policijÄ dėl to, kad jo (apelianto), gulinčio lauke neiÅ¡vežė greitoji medicinos pagalba, o apie jokį smurtÄ N. S. nekalba. Teisėjų kolegija, įvertinusi apžiÅ«rėtÄ BPC garso įraÅ¡Ä (1 t., b. l. 71–74), sutinka su apelianto nurodomomis aplinkybėmis, tačiau pabrėžia, kad nukentėjusioji N. S. į BPC skambino 2022 m. lapkričio 13 d. 10 val. 04 min. ir 10 val. 32 min., kaip nurodoma ir paties apelianto, t. y. prieÅ¡ O. M. nežymiai sutrikdant jai sveikatÄ . IÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumos matyti, jog smurtinio pobÅ«džio veiksmus apeliantas panaudojo apie 10 val. 50 min. – po praneÅ¡imų į BPC. Taigi baudžiamojoje byloje esantys ir Skundžiamoje nutartyje aptarti bei įvertinti įrodymai, sutampa tarpusavyje ir patvirtina vieni kitus, sudarydami nuosekliÄ Ä¯rodomÄ jÄ grandinę, todėl aukÅ¡tesnės instancijos teismas daro abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , jog O. M. veiksmuose egzistuoja baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

Dėl priverčiamosios medicinos priemonės

13. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog O. M. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ ir jÄ darydamas sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dėl ko negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, t. y. bÅ«damas nepakaltinamas (BK 17 straipsnio 1 dalis). Pastarosios iÅ¡vados, apeliantas O. M. neginčija. Tikslinga pastebėti, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ teismas turi diskrecijÄ savo nuožiÅ«ra spręsti klausimÄ dėl bÅ«tinumo taikyti asmeniui priverčiamÄ sias medicinos priemones bei parinkti tokių priemonių rūšį. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, spręsdamas O. M. pakaltinamumo klausimÄ , pagrįstai vadovavosi Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akto Nr. 78TPK-101/2023 iÅ¡vadomis (2 t., b. l. 26–34) bei teisiamojo posėdžio metu apklaustos teismo psichiatrijos ekspertės Aurelijos Survilaitės paaiÅ¡kinimais (2023 m. rugpjūčio 9 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 3 t., b. l. 59–64) ir nutarė O. M. taikyti bÅ«tent tokiÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kokia buvo rekomenduota minėtame ekspertizės akte. BK 98 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Taigi, stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sÄ lygomis specialioje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje paskirtas, atsižvelgiant į Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos akte konstatuotas iÅ¡vadas ir eksperto paaiÅ¡kinimus bei vadovaujantis BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu. O. M. skirta priverčiamosios medicinos priemonės rÅ«Å¡is – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje – VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje, atitinka O. M. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumÄ ir nustatytÄ jo socialinį pavojingumÄ sau ir visuomenei.

14. Kartu pažymėtina, kad priverčiamoji medicinos priemonė nėra bausmė, tai priverstinio gydymo priemonė, kurios taikymo tikslas yra iÅ¡gydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustÄ pavojingÄ veikÄ , jį prižiÅ«rint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustÄ veikÄ padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato, už kokias konkrečiai padarytas pavojingas veikas teismas gali paskirti kuriÄ nors iÅ¡ BK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytų priverčiamųjų medicinos priemonių.

Teismas turi diskrecijÄ pats spręsti klausimÄ dėl bÅ«tinybės asmeniui taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones ir parinkti jų rūšį. BK 98 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatyti pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas turi atsižvelgti parinkdamas priverčiamÄ sias medicinos priemones, tai yra į psichikos sutrikimÄ ir jo sunkumÄ , padarytos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ bei pavojų, kurį asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-206-495/2021).

O. M. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau toks suvaržymas yra taikomas asmenims, padariusiems baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, nepažeidžiant nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, nei BPK 7, 11, 44 straipsnių nuostatų. Duomenų, kad O. M. psichinė sveikata būtų akivaizdžiai pagerėjusi, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kaip teisingai pažymėta ir Skundžiamoje nutartyje kad teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko, jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta jo pavojingumas.

Kiekvienu atveju teismas pagal sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ ne rečiau kaip kartÄ per Å¡eÅ¡is mėnesius privalo spręsti klausimÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rÅ«Å¡ies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis, BPK 405 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis paminėtu, pasikeitus O. M. psichinės sveikatos bÅ«klei, jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė gali bÅ«ti pakeista į Å¡velnesnę priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę arba tokia priemonė gali bÅ«ti apskritai panaikinta.

15. IÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti jÄ apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atmesti asmens, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, O. M. (O. M.), apeliacinį skundÄ .

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėjai Ugnė Gailiūnienė

Mindaugas Povilanskas

Giedrė Telksnienė