2013-04-15 Nr. AB-1182-3-61-3-01844-2012-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A756-821/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01844-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. (V. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant valstybės įmonei Ignalinos atominei elektrinei, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2–3), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir atsakovas, Valstybės saugumo departamentas) 2012 m. birželio 7 d. išvadą Nr. (K)-18-1244 (toliau – ir Išvada) (b. l. 4) ir įpareigoti priimti jo atžvilgiu, laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų normų, teigiamą išvadą.

Nurodė, jog darbdavys valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Ignalinos atominė elektrinė, atsižvelgęs į Valstybės saugumo departamento pateiktą Išvadą, užblokavo pareiškėjo V. B. leidimą be palydos patekti į branduolinės energetikos objektų apsaugos zonas, išskyrus riboto patekimo zoną. Būtent su šia Valstybės saugumo departamento Išvada pareiškėjas nesutiko, nes atsakovas minėtą Išvadą priėmė remdamasis Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 16 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame įtvirtinta, jog išvada yra grindžiama pareiškėjo ankstesnėmis administracinėmis nuobaudomis. Pareiškėjas paaiškino, jog minėta teisės norma įsigaliojo nuo 2011 m. spalio 1 d., o jis baustas administracine tvarka buvo už administracinius teisės pažeidimus padarytus dar neįsigaliojus Įstatymo pakeitimams bei ne darbo metu. Teisės aktai, nustatantys arba sugriežtinantys atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, neturi atgalinio veikimo galios, todėl pareiškėjas už tuos pačius pažeidimus netiesiogiai buvo nubaustas antrą kartą. Išvados sukeltos teisinės pasekmės nesuderinamos su vienu svarbiausių teisės principu, jog už tą patį pažeidimą negali būti baudžiama du kartus. Taip pat prašė atsižvelgti į tai, kad darbe vertinamas gerai.

Atsakovas Valstybės saugumo departamentas atsiliepimu į skundą (b. l. 67–68) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, jog priimdamas Išvadą rėmėsi Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus 2012 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1-2 patvirtinto Branduolinės energetikos objektuose įdarbinamų ir dirbančių asmenų arba kitose institucijose ar įmonėse įdarbinamų ar dirbančių asmenų, kurie dėl jiems priskirtų funkcijų ar pavesto darbo turi įgyti teisę be palydos patekti į branduolinės energetikos objektų apsaugos zonas, išskyrus riboto patekimo zoną, taip pat asmenų, turinčių dalyvauti vežant branduolinio kuro ciklo medžiagas, tikrinimo tvarkos aprašo (toliau –ir Aprašas) (b. l. 33–46) 6.5 punktu. Atlikto tikrinimo metu nustatė, kad pareiškėjas per pastaruosius penkerius metus keturis kartus buvo baustas už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu. Ši aplinkybė atitiko Aprašo 6.5 punkte įtvirtintą imperatyvią nuostatą, kurios pagrindu ir Aprašo nustatyta tvarka Valstybės saugumo departamentas pateikė siūlymą VĮ Ignalinos atominei elektrinei panaikinti leidimą, suteikiantį asmeniui teisę patekti į branduolinės energetikos objekto apsaugos zonas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Ignalinos atominė elektrinė (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) atsiliepimu į skundą (b. l. 55–57) nurodė, jog pareiškėjas V. B. VĮ Ignalinos atominėje elektrinėje dirba Branduolinio kuro tvarkymo cecho Reaktorių ir turbinų įrangos remonto šaltkalviu. Jo darbo vieta yra saugomoje zonoje. Dėl jam priskirtų funkcijų jis privalo turėti leidimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo, gavęs atsakovo Išvadą, 2012 m. birželio 12 d. užblokavo pareiškėjo leidimą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 122 straipsnio 1 dalimi nustatė pareiškėjui prastovą. Taip pat buvo nuspręsta pareiškėją V. B. atleisti iš darbo 2012 m. birželio 15 d., tačiau paskutinę darbo dieną V. B. susirgo ir turėjo laikinojo nedarbingumo pažymėjimą (nuo 2012 m. birželio 15 d. iki 2012 m. liepos 25 d.). Paaiškėjus, jog pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Išvados panaikinimo, VĮ Ignalinos atominė elektrinė nutarė dėl darbo santykių su pareiškėju nutraukimo spręsti Vilniaus apygardos administraciniam teisme priėmus sprendimą šioje administracinėje byloje.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu (b. l. 82–86) pareiškėjo V. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad pareiškėjas 2008 m. gruodžio 16 d. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 178 straipsnį už 2008 m. gruodžio 13 d. padarytą administracinį teisės pažeidimą. 2010 m. gegužės 10 d. pareiškėjas nubaustas pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį už 2010 m. gegužės 9 d. padarytą administracinį teisės pažeidimą, 2010 m. liepos 13 d. – pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį už 2011 m. liepos 1 d. padarytą administracinį teisės pažeidimą, o 2011 m. gruodžio 29 d. – pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį bei 128 straipsnio 2 dalį už 2011 m. rugsėjo 3 d. padarytą administracinį teisės pažeidimą (b. l. 5–6).

Valstybės saugumo departamentas 2012 m. birželio 7 d. pateikė išvadą Nr. (K)-18-1244 „Dėl atlikto tikrinimo“ VĮ Ignalinos atominei elektrinei. Išvada buvo grindžiama tuo, jog pareiškėjas V. B. per paskutinius penkerius metus daugiau nei vieną kartą buvo baustas už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu. Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis Aprašo 6.5 punktu, atsakovas siūlė neišduoti pareiškėjui leidimo be palydos patekti į branduolinės energetikos objektų apsaugos zonas, išskyrus riboto patekimo zoną (b. l. 4). VĮ Ignalinos atominė elektrinė 2012 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. PVS-5188(10.23.) nusprendė neišduoti pareiškėjui leidimo be palydos patekti į branduolinės energetikos objektų apsaugos zonas, išskyrus riboto patekimo zoną (b. l. 58). 2012 m. birželio 13 d. VĮ Ignalinos atominės elektrinės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. PĮS-430(11.213) buvo nutarta pareiškėjui nuo 2012 m. birželio 13 d. iki darbo sutarties nutraukimo įforminimo dienos skelbti prastovą, mokant jam 2/3 vidutinio valandinio darbo užmokesčio, buvusio iki prastovos, atlygį už kiekvieną prastovos valandą (b. l. 59). Taip pat buvo nuspręsta pareiškėją atleisti iš darbo, tačiau paaiškėjus, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl Išvados panaikinimo, VĮ Ignalinos atominė elektrinė nutarė sprendimą dėl darbo santykių su pareiškėju nutraukimo palikti spręsti teismui (b. l. 58). Pažymėjo, kad pareiškėjas nuo 2002 m. dirba VĮ Ignalinos atominėje elektrinėje Branduolinio kuro tvarkymo ceche Reaktorių ir turbinų įrangos remonto šaltkalviu, o jo darbo vieta yra saugomoje zonoje, todėl dėl jam priskirtų funkcijų jis privalo turėti leidimą patekti į branduolinės energetikos objektų apsaugos zonas.

Teismas nurodė, jog ginčas kilo dėl 2012 m. birželio 7 d. Valstybės saugumo departamento išvados Nr. (K)-18-1244 „Dėl atlikto tikrinimo“ (b. l. 4) pagrįstumo ir teisėtumo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Todėl teismas nurodė, jog pirmiausia turėtų būti įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams, bei tai, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti.

Valstybės saugumo departamento kompetenciją branduolinės energetikos srityje reglamentuoja Branduolinės energijos įstatymo 16 straipsnis, pagal kurio 1 dalies 2 punktą, Valstybės saugumo departamentas teisės aktų nustatyta tvarka bei pagrindais vertina ir teikia išvadas apie branduolinės energetikos objektuose įdarbinamus ir dirbančius asmenis arba kitose institucijose ar įmonėse įdarbinamus ar dirbančius asmenis, kurie dėl jiems priskirtų funkcijų ar pavesto darbo turi įgyti teisę be palydos patekti į branduolinės energetikos objektų apsaugos zonas, išskyrus riboto patekimo zoną, taip pat apie asmenis, turinčius dalyvauti vežant branduolinio kuro ciklo medžiagas. Įstatymo 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad Branduolinės energetikos objektuose negali dirbti asmenys, kurie įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra gavę Valstybės saugumo departamento neigiamą išvadą. 2012 m. sausio 2 d. Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1-2 patvirtinto Aprašo 6.5 punkte nustatyta, kad Valstybės saugumo departamentas pateikia neigiamą išvadą, jei asmuo per paskutinius penkerius metus kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar per paskutinius penkerius metus yra daugiau negu vieną kartą baustas už administracinius teisės pažeidimus, jei pažeidimas susijęs su alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimu.

Teismas atkreipė dėmesį, kad Valstybės saugumo departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nustatė, kad pareiškėjas per paskutinius penkerius metus buvo daugiau negu vieną kartą baustas už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu. Todėl vadovaudamasis Aprašo 6.5 punktu, Valstybės saugumo departamentas 2012 m. birželio 7 d. priėmė Išvadą, siūlydamas VĮ Ignalinos atominei elektrinei neišduoti V. B. leidimo be palydos patekti į branduolinės energetikos objektų apsaugos zonas, išskyrus riboto patekimo zoną.

Pareiškėjas V. B. atsakovo priimto sprendimo neteisėtumą grindžia tuo, kad įstatymai atgal negalioja (administraciniai teisės pažeidimai jo buvo padaryti iki 2011 m. spalio 1 d., dar neįsigaliojus naujiems Branduolinės energijos įstatymo pakeitimams ir Aprašui), todėl atsakovas neturėjo pagrindo taikyti naujos Įstatymo redakcijos ir priimti neigiamą išvadą bei tuo, kad tokiu būdu už tuos pačius administracinius teisės pažeidimus jis yra netiesiogiai baudžiamas antrą kartą.

Teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutiko nurodydamas, jog VĮ Ignalinos atominė elektrinė - įmonė, dirbanti su branduoliniu kuru, todėl jos veiklą reglamentuojantys įstatymai įpareigoja įmonę užtikrinti branduolinę ir radiacinę saugą. Darbas tokiame objekte yra padidintos rizikos darbas, todėl valstybė šią sritį kontroliuoja itin atidžiai ir pagrįstai nustato papildomus apribojimus asmenims, siekiantiems tokiuose objektuose dirbti. Valstybės saugumo departamento dalyvavimas tikrinant asmenų tinkamumą dirbti branduolinės energetikos objektuose buvo nustatytas ir ankstesnėje Įstatymo redakcijoje (galiojusioje iki 2011 m. rugsėjo 31 d. (70 str. 4 d.)). Naujausia Įstatymo redakcija nustatė griežtesnius darbo branduolinės energetikos objektuose sutarties apribojimus (50 straipsnis). Apraše nurodyta, jog pagrindinis asmens tikrinimo tikslas – apsaugoti nuo galimų grėsmių licencijos ar leidimo turėtojo veiklą. Kadangi pareiškėjas V. B. dirba saugomoje zonoje, kuriam dėl priskirtų funkcijų būtina turėti leidimą patekti į branduolinės energetikos objektų apsaugos zonas, todėl jis norėdamas turėti leidimą dirbti, privalo atitikti tiek Įstatymo 50 straipsnio 3 dalies, tiek ir poįstatyminio teisės akto – Aprašo nuostatas.

Teismas padarė išvadą, kad Valstybės saugumo departamentas, tikrindamas pareiškėjo tinkamumą dirbti branduolinės energetikos objekte, teisėtai ir pagrįstai taikė naują, t. y. nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančią Įstatymo redakciją bei Aprašo nuostatas.

Pareiškėjas keturis kartus per paskutinius penkerius metus iki tikrinimo buvo nubaustas už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu. Pareiškėjo padaryti administraciniai teisės pažeidimai laikytini jo pasirinktu ir jį charakterizuojančiu elgesio variantu, sukeliančiu jam tam tikras neigiamas teisines pasekmes. Leidimo neišdavimu buvo siekiama ne nubausti asmenį, o apsaugoti nuo galimų grėsmių licencijos ar leidimo turėtojo veiklą (Aprašo 4 punktas). Todėl teismo vertinimu, atsakovo siūlymas neišduoti pareiškėjui leidimo, nėra laikytinas teisės principo, kad už tą patį pažeidimą negali būti baudžiama du kartus, pažeidimu.

Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes bei išdėstytus motyvus, teismas nusprendė, kad Valstybės saugumo departamento pateikta Išvada pagrįsta objektyviais duomenimis ir priimta laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų normų. Teismas nenustatė ABTĮ 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas. Kadangi nebuvo teisinio ar faktinio pagrindo naikinti ginčijamą sprendimą, tai ir išvestinis pareiškėjo reikalavimas – įpareigoti atsakovą priimti jo atžvilgiu teigiamą išvadą, buvo atmestas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas V. B. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 90–91), kuriuo prašo skundą patenkinti, priimtą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 dalį, Branduolinės energijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei ATPK 8 straipsnį.

Atsakovo Išvada kaip individualus administracinis aktas prieštarauja ATPK 8 straipsnyje įtvirtintai nuostatai, kad aktai, nustatantys arba sugriežtinantys atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, neturi atgalinio veikimo galios. Tik vienas pareiškėjo padarytas administracinis teisės pažeidimas atitinka ATPK 36 straipsnio normą ir todėl turėjo būti vertinamas. Visi iki tol Valstybės saugumo departamento vertinti administraciniai teisės pažeidimai buvo padaryti iki 2011 m. spalio 1 d., todėl Valstybės saugumo departamento Išvada prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai teisės normai, kad individualus administracinis teisės aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Vilniaus apygardos administracinis teismas į tai neatsižvelgė ir tuo pažeidė ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo pareigybei (reaktorių ir turbinų įrangos 3 kategorijos šaltkalvis) nėra taikoma nepriekaištingos reputacijos sąvoka. Pareiškėjo padaryti administraciniai teisės pažeidimai buvo padaryti ne darbo metu ir neturėjo neigiamos įtakos bei teisinių pasekmių VĮ Ignalinos atominei elektrinei. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad vadovaujantis ATPK 36 straipsniu, praėjus daugiau kaip vieneriems metams po administracinės nuobaudos įvykdymo termino pabaigos, laikoma, kad asmuo nėra baustas administracine tvarka. Dėl šios priežasties Vilniaus apygardos teismas pažeidė ABTĮ 89 straipsnio 2 dalies nuostatą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 99–100) atsakovas Valstybės saugumo departamentas prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas tinkamai išanalizavus ir įvertinus esmines ginčo faktines aplinkybes bei teisės aktus. Teismas tinkamai taikė galiojančių teisės aktų nuostatas, o pareiškėjo padaryti administraciniai teisės pažeidimai laikytini jį charakterizuojančiu elgesio variantu, sukeliančiu tam tikras teisinės pasekmes. Leidimo suteikiančio teisę pareiškėjui be palydos patekti į branduolinės energetikos objekto apsaugos zonas neišdavimu buvo siekiama Aprašo 4 punkte nustatyto pagrindinio tikrinimo tikslo - apsaugoti nuo galimų grėsmių licencijos ar leidimo turėtojo veiklą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Ignalinos atominė elektrinė atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 101-103) teigia, kad iki 2011 m. rugsėjo 30 d. galiojusi Branduolinės energijos įstatymo 70 straipsnio 4 dalies redakcija taip pat numatė, jog darbuotojai į darbą VĮ Ignalinos atominėje elektrinėje gali būti priimami tik suderinus jų kandidatūras su Valstybės saugumo departamentu, o 22 straipsnis nustatė, kad Valstybės saugumo departamentas sprendžia apie asmenų, įdarbinamų ir dirbančių branduolinės energetikos objektuose ar skiriamų transportuoti branduolines ir radioaktyviąsias medžiagas, patikimumą. Taigi, Valstybės saugumo departamentas dalyvavo tikrinant asmens patikimumą dirbti VĮ Ignalinos atominėje elektrinėje ir iki įsigaliojant naujai Branduolinės energijos įstatymo redakcijai. Pareiškėjui neginčijant Aprašo teisėtumo, Išvada priimta vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis, pagrįsta objektyviais duomenimis ir neprieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime nurodytais motyvais, jog pagrindinis asmens tikrinimo ir leidimo neišdavimo (panaikinimo) tikslas – apsaugoti nuo galimų grėsmių Ignalinos atominės elektrinės veiklą, o ne nubausti asmenį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje apeliacine tvarka ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjo V. B. skundas, kuriame jis prašė panaikinti Valstybės saugumo departamento 2012 m. birželio 7 d. išvadą Nr. (K)-18-1244, atmestas kaip nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą dėl 2012 m. birželio 7 d. Valstybės saugumo departamento išvados Nr. (K)-18-1244 „Dėl atlikto tikrinimo“ pagrįstumo ir teisėtumo, vertino skundžiamo akto, kurį teismas laikė viešojo administravimo aktu, atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams, taip pat vertino, ar nėra ABTĮ 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl viešojo administravimo subjekto akto, todėl nagrinėjant tokio pobūdžio bylą paprastai turi būti tikrinamas jo teisėtumas ir pagrįstumas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, taip pat svarbu nuspręsti, ar šio akto teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose.

Viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Viešojo administravimo subjekto priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai, inter alia jo pavadinimas. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys. Todėl kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas turi įtakos suinteresuoto asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas nuo 2002 metų VĮ Ignalinos atominėje elektrinėje dirba Branduolinio kuro tvarkymo cecho Reaktorių ir turbinų įrangos remonto šaltkalviu. Kadangi pareiškėjo darbo vieta yra saugomoje zonoje, dėl jam priskirtų funkcijų jis privalo turėti leidimą patekti į branduolinės energetikos objektų apsaugos zonas. Atsakovas Valstybės saugumo departamentas, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas per paskutinius penkerius metus daugiau nei vieną kartą buvo baustas už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu, VĮ Ignalinos atominei elektrinei pateikė 2012 m. birželio 7 d. išvadą Nr. (K)-18-1244 „Dėl atlikto tikrinimo“, kurioje minėtai įmonei pasiūlė neišduoti pareiškėjui leidimo be palydos patekti į branduolinės energetikos objektų apsaugos zonas, išskyrus riboto patekimo zoną.

VĮ Ignalinos atominė elektrinės Fizinės saugos organizavimo tarnybos vadovas informavo l. e. pareigas personalo direktorių, kad V. B. leidimas be palydos patekti į branduolinės energetikos objektų apsaugos zonas, išskyrus riboto patekimo zoną, nebus išduotas (b. l. 58). VĮ Ignalinos atominės elektrinės generalinio direktoriaus 2012 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. PĮS-430(11.213) buvo nutarta nuo 2012 m. birželio 13 d. iki darbo sutarties nutraukimo įforminimo dienos skelbti prastovą (b. l. 59).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, pagal kurią skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-241/2012; 2013 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-344/2013). Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, pažymėjo, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nagrinėjamos bylos aplinkybes ir įvertinusi Valstybės saugumo departamento 2012 m. birželio 7 d. išvadą Nr. (K)-18-1244, sprendžia, kad skundžiamame akte nėra atsakovo valinio pobūdžio patvarkymų, kurie tiesiogiai įtakotų pareiškėjo subjektines teises ar įstatymo saugomus interesus. Valstybės saugumo departamento išvados, adresuotos VĮ Ignalinos atominei elektrinei, surašymas laikytinas tik atliekamos procedūros (branduolinės energetikos objektuose įdarbinamų ir dirbančių asmenų arba kitose institucijose ar įmonėse įdarbinamų ar dirbančių asmenų, kurie dėl jiems priskirtų funkcijų ar pavesto darbo turi įgyti teisę be palydos patekti į branduolinės energetikos objektų apsaugos zonas, išskyrus riboto patekimo zoną, taip pat asmenų, turinčių dalyvauti vežant branduolinio kuro ciklo medžiagas, tikrinimas) dalimi, tarpiniu aktu, kuris yra pagrindas leidimo ar licencijos turėtojo, šiuo atveju Ignalinos atominės elektrinės, vadovui (ar kitam įgaliotam asmeniui) priimti baigiamąjį (galutinį) aktą – sprendimą dėl leidimo be palydos patekti į branduolinės energetikos objektų apsaugos zonas išdavimo arba neišdavimo. Šią išvadą patvirtina ir faktinės nagrinėjamos bylos aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje galėtų būti skundžiamas VĮ Ignalinos atominė elektrinės priimtas galutinis sprendimas neišduoti pareiškėjui leidimo be palydos patekti į branduolinės energetikos objektų apsaugos zonas, išskyrus riboto patekimo zoną, ar kitokio pobūdžio galutinis administracinis aktas, tiesiogiai sukeliantis teisines pasekmes pareiškėjui. Valstybės saugumo departamento 2012 m. birželio 7 d. išvada šiuo atveju buvo tik tarpiniu aktu, t. y. galutinio sprendimo priėmimo pagrindu.

Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011). Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010; 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-241/2012). Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Kadangi byloje nenustatyta, jog Išvada sukuria, pakeičia ar panaikina kokias nors pareiškėjo teises ar pareigas, ar kitu būdu paveikia jo teisėtus interesus, todėl pareikšto reikalavimo tenkinimas nesukeltų jam jokių teisinių pasekmių, t. y. nebūtų apgintos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčijama atsakovo Išvada, kuria trečiajam suinteresuotajam asmeniui VĮ Ignalinos atominei elektrinei pateikiamas siūlymas neišduoti pareiškėjui leidimo be palydos patekti į branduolinės energetikos objektų apsaugos zonas, išskyrus riboto patekimo zoną, niekaip nepažeidžia pareiškėjo teisių ar įstatymo saugomų interesų, taip pat nesukuria jokių juridinių pareigų, todėl V. B. nelaikytinas suinteresuotu subjektu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies prasme. Nustačius, kad pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti anksčiau minėtą Išvadą, nagrinėjamu atveju nėra tikslinga pasisakyti ir dėl įpareigojimo atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus.

Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Apibendrindama išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, neatsižvelgė į nagrinėjamam ginčui aktualią administracinių teismų praktiką, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimas naikintinas, o administracinė byla nutrauktina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė