7ee68264-53fb-4253-925d-8a2fd75d81e5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Adm. byla Nr. I-1468-142/12Proc. Nr. 3-61-3-02572-2011-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 36; 74 (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 27 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Kaminsko, Donato Vansevičiaus ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Kazlauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovei advokatei Ievai BrasiÅ«nienei, atsakovės atstovei Žydrai Klevinskaitei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei advokato padėjėjai Erikai Ščiogolevai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi UAB „Respublikos“ leidiniai skundÄ dėl Žurnalistų etikos inspektorės 2011 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. SPR-113 panaikinimo atsakovei Žurnalistų etikos inspektorei, trečiasis suinteresuotas asmuo V.

T. (V. T.),n u s t a t ė:             UAB „Respublikos“ leidiniai (toliau – ir pareiÅ¡kėja) padavė teismui skundÄ (b. l. 1-9), kuriame praÅ¡o Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011-10- 25 sprendimÄ Nr. SPR-113 „Dėl publikacijose: „Yra ir gerų lenkų“ („Respublika“, 2011-04-14, Nr. 86/6335), „Ir tarp lenkų yra mafija“ („Respublika“, 2011-04-15, Nr. 87/6335) paskelbtos informacijos“ pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti.             Skundžiamu sprendimu Žurnalistų etikos inspektorė (toliau – ŽEI, inspektorė, atsakovė) nusprendė įspėti UAB „Respublikos“ leidiniai dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 8 dalies 4 punkto ir 41 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų pažeidimo ir įpareigoti vieÅ¡osios informacijos rengėjÄ Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka paneigti nustatytÄ tikrovės neatitinkančiÄ , V.

T. garbę ir orumÄ Å¾eminančiÄ informacijÄ .             PareiÅ¡kėjos manymu, inspektorė, priimdama skundžiamÄ sprendimÄ , netinkamai aiÅ¡kino ir pritaikė teisės normas, neįvertino visų reikÅ¡mingų aplinkybių, Žurnalistų etikos inspektoriaus priimamų sprendimų bei teismų formuojamos praktikos, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kina nesutikimo su skundžiamu sprendimu motyvus. Pirma, sprendimas priimtas atlikus neiÅ¡samų V.

T. skundo tyrimÄ , neiÅ¡klausius visų suinteresuotų pusių ir dėl to padarius neobjektyvias iÅ¡vadas. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) sprendimais dėl ŽEI kaip vieÅ¡ojo administravimo subjekto pareigos vadovautis ir VieÅ¡ojo administravimo įstatymu bei jame įtvirtintais vieÅ¡ojo administravimo principais (2008-01-17 sprendimas administracinėje byloje Nr. A21-87/2008; 2008-03-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-343/2008; 2008-09-17nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1594/2008).

ŽEI priimami ir individualiems administraciniams aktams priskirtini sprendimai (koks yra skundžiamas sprendimas) turi atitikti šiame įstatyme nustatytus reikalavimus. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka, jis turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.             Pasak pareiškėjos, skundžiamas sprendimas ir atliktas tyrimas yra neišsamus, todėl Skundžiamas sprendimas yra neteisėtas.

ŽEI, priimdama skundžiamÄ sprendimÄ , neįvertino pareiÅ¡kėjos pateiktų paaiÅ¡kinimų, nesikreipė į interviu ėmusį žurnalistÄ , o ir gautÄ skundÄ nagrinėjo remdamasi iÅ¡imtinai skundo argumentais ir jame nurodytomis aplinkybėmis. Tyrimo metu inspektorė papildomai kreipėsi į interviu davusį asmenį R. M. ir, iÅ¡klausiusi tik vienÄ interviu dalyvavusiÄ pusę, priėmė Å¡aliÅ¡kas ir neobjektyvias iÅ¡vadas. PareiÅ¡kėja pateikė redakcijos nuostatas ir paaiÅ¡kinimus dėl ginčo objekto, bet nepateikė konkretaus žurnalisto paaiÅ¡kinimų dėl interviu metu ar po jo įvykusių aplinkybių, kadangi dėl to nebuvo kilęs joks ginčas (tai nenurodyta V.

T. skunde ar Žurnalistų etikos inspektorės raÅ¡te „Dėl paaiÅ¡kinimų pateikimo“). PareiÅ¡kėja apie tai, kad tyrimo metu buvo iÅ¡klausytas R. M., sužinojo tik gavusi skundžiamÄ sprendimÄ . Daro iÅ¡vadÄ , jog tuo atveju, jei inspektorė nusprendė nagrinėti ginÄÄ ne tik V. T. skundo ribose, bet papildomai apklausti ir kitus asmenis, ji neabejotinai privalėjo iÅ¡klausyti tiek žurnalistÄ , tiek interviu davusį asmenį. Toks skundo nagrinėjimas pagrįstai kelia abejonių dėl inspektorės daromų iÅ¡vadų objektyvumo ir viso tyrimo eigos profesionalumo.

Mano, kad akivaizdus tyrimo nepakankamumas lėmė visiÅ¡kai neteisingų iÅ¡vadų atsiradimÄ , kas daro skundžiamÄ sprendimÄ niekiniu.              Teigia, jog Visuomenės informavimo įstatymas įpareigoja Žurnalistų etikos inspektorių atlikti iÅ¡samų tyrimÄ ir gautÄ skundÄ iÅ¡nagrinėti tinkamai, teisėtai ir motyvuotai, laikantis įstatymo virÅ¡enybės, objektyvumo, proporcionalumo, neliečiamumo ir vieÅ¡umo principų, o skundžiamas sprendimas, priimtas nesilaikant Å¡ių fundamentalių principų, turi bÅ«ti panaikintas kaip neteisėtas.             Antra, skundžiamame sprendime neteisingai ir netinkamai nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su interviu paskelbimu spaudoje.             PaaiÅ¡kina, kad pasiÅ«lymÄ duoti interviu R.

M. pateikė pareiÅ¡kėjos žurnalistas J. G. R. M. tokį pasiÅ«lymÄ priėmė noriai ir niekieno neverčiamas atvyko į „Respublikos“ redakcijÄ . Visas interviu, kurio metu paÅ¡nekovas iÅ¡sakė nemažai atvirų dalykų, yra įraÅ¡ytas ir garso įraÅ¡as buvo pateiktas inspektorei. Pažymi, kad jokių susitarimų tarp žurnalisto ir interviu davusio asmens nebuvo. Atvirkščiai, R. M. suabejojo, ar redakcija iÅ¡ tiesų paskelbs jo iÅ¡sakytas mintis. Inspektorė nepagrįstai vadovavosi R.

M. paaiÅ¡kinimais, neva jis neleido publikuoti interviu be atskiro detalių suderinimo ir t. t. Å ios aplinkybės nebuvo patvirtintos jokiais kitais įrodymais, tik paties asmens pateiktas paaiÅ¡kinimais. Kaip jau minėta, inspektorė net nesudarė analogiÅ¡kos galimybės situacijÄ nupasakoti ir interviu dalyvavusiam žurnalistui.             Interviu su R. M. paskelbimui spaudoje nebuvo numatyta jokia data, kadangi tai nebuvo bÅ«tent tos dienos aktualijoms priskirta tema. Kitaip sakant, tai nebuvo tas atvejis, kai interviu reikia skelbti nedelsiant.

Paskelbimo data nebuvo derinama nei su paÅ¡nekovu, nei su žurnalistu, kadangi dėl straipsnio paskelbimo viename ar kitame dienraščio numeryje sprendžia vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas. Visas Å¡ias bylai reikÅ¡mingas aplinkybes gali patvirtinti žurnalistas J. G..             Yra pagrindas manyti, kad R. M. Žurnalistų etikos inspektorei tokias faktines aplinkybės nurodė dėl to, kad tokiu bÅ«du siekia gintis nuo galimų V. T. reikalavimų jo atžvilgiu. Teismų praktikoje taip pat įtvirtinama Žurnalistų etikos inspektoriaus pareiga tinkamai nustatyti faktinių aplinkybių visetÄ ir jį įvertinti (LVAT 2010-09-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-726/2010).             Daro iÅ¡vadÄ , jog priimdama skundžiamÄ sprendimÄ inspektorė buvo neobjektyvi ir nesiėmė visų priemonių tikrosioms faktinėms aplinkybėms nustatyti.             Trečia, Visuomenės informavimo įstatymo 11 straipsnyje įtvirtina, kad yra draudžiama persekioti vieÅ¡osios informacijos rengėjÄ , skleidėjÄ , jų dalyvį ar žurnalistÄ už paskelbtÄ informacijÄ , jeigu jÄ rengiant ir platinant nebuvo pažeisti įstatymai.

Kiekvienas asmuo turi teisę laisvai reikÅ¡ti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informacijÄ bei idėjas (Visuomenės informavimo įstatymo 4 str.).             Nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti jokie įstatymų saugomi ir ginami interesai ar vertybės; informacijos skleidėjas, laikydamasis reikiamų etikos reikalavimų, tinkamai informavo visuomenę apie tuo metu buvusias aktualijas, neskleidė nei melagingos, tikrovės neatitinkančios, nei garbę ar orumÄ Å¾eminančios informacijos.

             Vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 9 straipsniu, kiekvienas asmuo turi teisę vieÅ¡ai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat pareigÅ«nų veiklÄ , be to Lietuvos Respublikoje draudžiama persekioti už kritikÄ . Teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikÅ¡ti, teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigÅ«nų darbÄ bei draudimas persekioti už kritikÄ yra žmogaus laisvės, garantuojamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos (Konstitucijos 25 str. 1 d.; 33 str. 2 d.).             Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuojama, kad kiekvienam asmeniui laiduojama teisė reikÅ¡ti kritiÅ¡kÄ nuomonę ar požiÅ«rį, skleisti kritiÅ¡kÄ informacijÄ apie valstybės įstaigų ar pareigÅ«nų darbÄ .

Skundžiamame sprendime nustatyta, jog V. T. yra laikytinas viešu asmeniu.             Rengiant ir skelbiant ginčo publikacijas, nebuvo peržengtos viešajam asmeniui taikytinos jo politinės ir visuomeninės veiklos kritikos ribos. Publikacijose paskelbtame interviu pašnekovas išdėstė savo nuomonę tiek apie paties V. T. ryšius, tiek įvardijo jo profesinėje veikloje pastebimas problemas. Ši informacija nebuvo nauja, kadangi apie tai jau buvo skelbta kitose visuomenės informavimo priemonėse, o kritikos ir opozicinės nuomonės europarlamentaras V.

T. pagrįstai galėjo tikėtis po to, kai tiek spaudoje, tiek Europos Parlamente iÅ¡sakė savo pozicijÄ lietuvių ir lenkų integracijos klausimais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Žurnalistų etikos inspektorė, vertindama V. T. skundÄ , neatsižvelgė į temos aktualumÄ , todėl netinkamai vertino kritikos ribas.             Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006-08-10 sprendime byloje Lyasho prieÅ¡ UkrainÄ pabrėžta, kad spauda vaidina esminį vaidmenį demokratinėje visuomenėje, ir ne tik spauda turi priedermę pateikti informacijÄ , bet ir visuomenė turi teisę jÄ gauti; valstybės tarnautojo kritikos ribos yra platesnės, todėl saviraiÅ¡kos laisvės įgyvendinimas taikytinas ne tik informacijai ir idėjoms, kurios yra priimamos palankiai, bet ir toms, kurios žeidžia, Å¡okiruoja ar trikdo, nes be to nebÅ«tų demokratinės visuomenės.Daro iÅ¡vadÄ , jog priėmus skundžiamÄ sprendimÄ nepagrįstai varžoma spaudos laisvė, teisė vieÅ¡ai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat pareigÅ«nų veiklÄ bei visuomenės teisė gauti informacijÄ .             Ketvirta, skundžiamu sprendimu nebuvo tinkamai įvertinta ir ta aplinkybė, jog pareiÅ¡kėja spaudoje paskelbė interviu, t. y. paÅ¡nekovo nuomonę, bet ne žinias.

Ginčo objektu esantys teiginiai buvo iÅ¡sakyti interviu metu. Skundžiamame sprendime nėra plačiau pasisakoma dėl pateikto interviu garso įraÅ¡o, tačiau inspektorei buvo sudarytos visos sÄ lygos iÅ¡klausyti pokalbį ir nustatyti, ar ginčo teiginiai buvo iÅ¡sakyti paÅ¡nekovo R. M., ar ne. Kadangi skundžiamu sprendimu nenustatyta, jog žurnalistas bÅ«tų netinkamai citavęs paÅ¡nekovÄ ar iÅ¡kraipęs pateiktos informacijos turinį, preziumuoja, jog nėra ginčo dėl to, kad teiginiai apie V.

T., kurie neva žemina jo garbę ir orumÄ , buvo iÅ¡sakyti paÅ¡nekovo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje buvo iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad interviu – tai spaudai skirtas žurnalisto pasikalbėjimas su politiniu, visuomeniniu ar kuriuo kitu veikėju. Tai pokalbis, kurio metu žurnalistas atstovauja skaitytojui, klausia to, kas turėtų labiausiai dominti visuomenę. Jame yra faktai ir pokalbio dalyvio įspÅ«džiai apie įvykį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2000).             Nagrinėjamu atveju ginčo publikacijų rengėjas kalbino R.

M. (R. M.), kuris žurnalistui pateikė visuomenei aktualiÄ informacijÄ apie tautinių mažumų ir korupcijos situacijÄ Lietuvoje, apie Vilniaus rajono savivaldybės veiklÄ bei europarlamentarÄ V. T.. Žurnalistas paÅ¡nekovÄ kalbino aktualiomis temomis, po to, kai europarlamentaras V. T. vieÅ¡ai iÅ¡sakė savo pozicijÄ apie lenkų bėdas Lietuvoje.             Europos Žmogaus Teisių Teismas 1994-09-23 sprendime byloje Jersild v. Denmark konstatavo, kad jeigu žurnalistai bÅ«tų traukiami atsakomybėn už mintis ar posakius, iÅ¡sakytus kitų, interviu davusiųjų, asmenų, tai toks atsakomybės modelis pažeistų spaudos laisvę neÅ¡aliÅ¡kai perteikti visuomenei informacijÄ .

EŽTT taip pat akcentavo, kad turi bÅ«ti daromas skirtumas tarp paties žurnalisto pareiÅ¡kimų ir trečiųjų asmenų pareiÅ¡kimų citavimo, nes žurnalisto nubaudimas už padėjimÄ skleisti kito asmens pareiÅ¡kimus interviu suvaržytų spaudos prisidėjimÄ prie diskusijos vieÅ¡ojo intereso klausimais.             Daro iÅ¡vadÄ , jog inspektorė, vertindama publikacijas ir jose iÅ¡sakytus teiginius, nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė atsižvelgti į tai, kad straipsniai buvo pateikti interviu forma, o visi ginčo objektu esantys teiginiai buvo iÅ¡sakyti paties paÅ¡nekovo.             Penkta, inspektorė nepagrįstai sprendė, kad R.

M. nėra vieÅ¡as asmuo. Nagrinėjamu atveju ruoÅ¡iant straipsnį spaudai, neatsitiktinai paÅ¡nekovu buvo pasirinktas R. M., kuris neabejotinai vertintinas kaip vieÅ¡as asmuo. Nors Å¡iuo metu interviu paÅ¡nekovas neužima aukÅ¡tų valstybinių pareigų, tačiau yra žinomas visuomeninis ir politikos veikėjas. R. M. 1990-1992 metais buvo Aukščiausios Tarybos - Atkuriamojo Seimo deputatas; 1992-1996 metais – Seimo narys; buvęs Vilniaus rajono tarybos narys; 1997-2000 ir 2003-2007 metais Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys; buvęs Lietuvos lenkų sÄ jungos vadovas; labdaros ir paramos fondo „Vilniaus klodai“ vadovas; draugijos „Pogon“ („Vytis“) narys.

Daro iÅ¡vadÄ , jog interviu paÅ¡nekovas apie 20 metų aktyviai dalyvavo tiek Lietuvos politinėje veikloje, tiek visuomeninėje veikloje, atstovaudamas Lietuvos lenkų tautinės mažumos interesus. Akivaizdu, jog toks asmuo atitinka vieÅ¡o asmens kriterijus, todėl jis turėjo visiÅ¡kÄ teisę iÅ¡sakyti savitÄ požiÅ«rį į lenkų tautinės mažumos problemas Vilniaus kraÅ¡te.             Pažymi, jog pareiÅ¡kėja nėra pirmoji ir paskutinė žiniasklaidos atstovė, papraÅ¡iusi R.

M. interviu – spaudoje ir internete pilna interviu su Å¡iuo asmeniu (www.balsas.lt, www.alfa.lt, www.delfi.lt, www.vrsps.lt, www.slaptai.lt ir kt.) ir visuose pokalbiuose Å¡io asmens klausiama nuomonės bÅ«tent apie lenkų tautinę mažumÄ , aktualias problemas, politinius ir visuomeninius įvykius. Stebėdamas politinę aplinkÄ ir analizuodamas lenkų tautinės mažumos Lietuvoje problemas R. M. taip pat skelbia straipsnius savo interneto portale www.pogon.lt. Susidomėjimas R. M. ir jo vykdoma visuomenine veikla nedingo ir po ginčo publikacijų paskelbimo – jį toliau kalbina žurnalistai, o pats paÅ¡nekovas nebijo savo nuomonę straipsnių forma periodiÅ¡kai skelbti internete.             Taigi akivaizdu, kad R.

M. yra visuotinai žinomas veikėjas, kurio nuomonė aktualiais klausimais yra įdomi įvairioms žiniasklaidos priemonėms, todėl šis asmuo neatsitiktinai pasirinktas ir pareiškėjos interviu. Atsižvelgiant į visa tai, Žurnalistų etikos inspektorė nepagrįstai ir nemotyvuotai sprendė, jog R. M. nėra viešas asmuo.             Šešta, pažymi, kad savo nuomonę ginčo publikacijose skelbtomis temomis R. M. viešai buvo paskelbęs jau gerokai anksčiau. Ši informacija nebuvo paneigta ir nekilo joks ginčas dėl jos teisėtumo.

Informacija, kuri buvo pateikta UAB „Respublikos“ leidiniai žurnalistui interviu metu, viešai buvo skelbta šiose publikacijose:

1) R. M. „Ponui L. M. A., Lenkijos Respublikos senatoriui“ (2011-03-31, www.pogon.lt), 2) R. Varnauskas, interviu su R. M. „Atsakymai į Alfa.lt klausimus“ (2011-04-04, www.pogon.lt), 3) T. Čyvas, diskusija su R. M. ir A. M. „Lietuvos lenkai palikti Kremliaus globai?“ (2009-09-03, www.balsas.lt), 4) L. P., interviu su R. M. ir Č. O. „Lenkiški karo kirviai“ (2009-11-11, www.balsas.lt, www.vrsps.lt), 5) R. M. „Kelias į niekur“ (2010-09-21, www.pogon.lt), 6) R. M. „Ko imasi Lenkų rinkimų akcija – propaganda ir faktai“ (2010-05-02, www.balsas.lt, 2010-09-21, www.pogon.lt).

Atkreipia dėmesį į R. M. rengtus straipsnius, publikuotus internete „Kelias į niekur“ bei „Ko imasi Lenkų rinkimų akcija – propaganda ir faktai“ – Å¡iose publikacijose iÅ¡ esmės pateikiami analogiÅ¡ki duomenys ir faktai, kurie yra ginčo publikacijose ir teiginiuose ir kurie V. T. yra įvardijami kaip žeminantys jo garbę ir orumÄ . Pabrėžia, kad nė viena iÅ¡ Å¡ių publikacijų ir jose iÅ¡dėstytų teiginių nebuvo paneigta, straipsniai iki Å¡iol yra vieÅ¡ai skelbiami ir prieinami visuomenei.

Å ie straipsniai pastÅ«mėjo UAB „Respublikos“ leidiniai žurnalistÄ susidomėti R. M., o paÅ¡nekovas ir interviu metu patvirtinto: „šiÄ istorijÄ perspausdino kiti, aÅ¡ taip pat įdėjau į savo interneto portalÄ . Tas reikalas buvo susijęs su V. T., ir jis iki Å¡iol nepareikalavo paneigti“ (Å¡i interviu dalis skelbta 2011-04-14 publikacijoje „Yra ir gerų lenkų“).             Dėl tokių aplinkybių, kai informacija pareiÅ¡kėjai pateikiama vieÅ¡o asmens, aktyviai dalyvaujančio visuomeninėje veikloje ir kai jo iÅ¡sakyti duomenys ne kartÄ buvo publikuoti kitose visuomenės informavimo priemonėse ir nepaneigti, pareiÅ¡kėjai nekilo papildoma pareiga tikrinti informacijos tikrumÄ .             Septinta, skundžiamame sprendime inspektorė nepagrįstai konstatuoja, jog skelbiant publikacijos „Yra ir gerų lenkų“ paantraÅ¡tę, buvo pažeisti joms keliami reikalavimai.

PaantraÅ¡tė atspindi skelbiamos publikacijos turinį ir paties V. T. skunde nurodomus teiginius, kurie neva žemina jo garbę ir orumÄ . Žodis „provokatorius“ pagrįstai ir pagal atitinkamÄ savo reikÅ¡mę panaudotas įvertinus interviu paÅ¡nekovo iÅ¡sakytÄ nuomonę, įskaitant ir teiginius „Ir V. T. reikia suprasti labai paprastai. Jeigu jis sako, kad jo partijoje dirba patys sÄ Å¾iningiausi žmonės, vadinasi, viskas yra atvirkščiai. Jeigu jis sako, kad rÅ«pinasi žemės grÄ Å¾inimu piliečiams, suprask, kad politikas rÅ«pinasi tik savo žeme“, „<...> V.

T. jau ne Å¡iaip virkauja apie skriaudžiamus lenkus, o laužo KonstitucijÄ .“, „<...> Vilnijoje <...> neramumus kursto lenku save vadinantis V. T. <...>“ ir kt.              AÅ¡tunta, inspektorė, priimdama skundžiamÄ sprendimÄ , nukrypo nuo jos pačios ir teismų formuojamos praktikos. Remiasi Žurnalistų etikos inspektorės 2009-04-09 sprendimu Nr. SPR-25, kuriame nustatyta, jog „vieÅ¡osios informacijos rengėjui nekyla atsakomybė už kito asmens, davusio interviu, iÅ¡sakytÄ pozicijÄ .

Pažymėtina, kad jei žurnalistai bÅ«tų traukiami atsakomybėn už mintis ar posakius, iÅ¡sakytus kitų, interviu davusiųjų, asmenų, tai toks atsakomybės taikymo principas pažeistų spaudos teisę neÅ¡aliÅ¡kai perteikti visuomenei informacijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-988/2001, Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-09-23 sprendimas byloje Jersild v. Denmark)“. Žurnalistų etikos inspektorės 2011-05-27 sprendime Nr. SPR-53 konstatuota, jog „vieÅ¡osios informacijos rengėjas negali atsakyti už A.

S. interviu metu pateiktÄ informacijÄ , juo labiau, kad Å¡i informacija atitinka Seimo posėdžio metu iÅ¡sakytus A. S. žodžius <...> “             Devinta, skundžiamu sprendimu neteisėtai konstatuojama, kad pareiÅ¡kėja publikacijose paskleidė dalykinę reputacijÄ Å¾eminančias žinias, o ne interviu paÅ¡nekovo nuomonę. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais ir Visuomenės informavimo įstatymu, žinia - tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiÅ¡kinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kuriÄ galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis, tuo tarpu nuomonė - tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, požiÅ«ris, perduodamos mintys ir idėjos bei pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais.

Nuomonei netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi būti pagrįsta tikrais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998-05-15 nutarime Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-22 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-142/2006). Šiuo atveju skundžiamu sprendimu visiškai nepagrįstai konstatuota, jog ginčo teiginiuose buvo paskleistos žinios.

Kaip iÅ¡dėstyta aukščiau, publikacijose skelbtas interviu su R. M., taigi paskelbta Å¡io asmens nuomonė aktualiais klausimais.             Daro iÅ¡vadÄ , jog UAB „Respublikos“ leidiniai negali bÅ«ti traukiama atsakomybėn už tai, kad ginčo objektu esančiose publikacijose paskelbė konkretaus paÅ¡nekovo nuomonę, kuri jau anksčiau buvo iÅ¡sakyta ir paskelbta kitose visuomenės informavimo priemonėse ir nebuvo paneigta.             Vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktais, vieÅ¡osios informacijos rengėjas negali bÅ«ti traukiamas atsakomybėn dėl ginčo objektu esančiuose teiginiuose paskelbtos galimai tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimo, kadangi vieÅ¡osios informacijos rengėjas paskelbė informacijÄ , kuri anksčiau paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones, Å¡i informacija nebuvo paneigta per jÄ paskelbusias visuomenės informavimo priemones; be to, informacija pateikta kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas (interviu).             VieÅ¡osios informacijos rengėjas UAB „Respublikos“ leidiniai ginčo objektu esančiose publikacijose ginčijamÄ informacijÄ pateikė interviu forma;

Å¡i informacija anksčiau vieÅ¡ai buvo skelbiama aukščiau nurodytose visuomenės informavimo priemonėse; Å¡i informacija nebuvo ginčijama ar paneigta; informacija nebuvo iÅ¡kraipyta; informacija buvo pateikta vieÅ¡o asmens, figÅ«ruojančio tiek politinėje, tiek visuomeninėje veikloje, todėl neprivalėjo papildomai vertinti Å¡ios informacijos tikrumo.             Įvertinusi visas Å¡ias reikÅ¡mingas aplinkybes, iÅ¡sako nuomonę, kad vieÅ¡osios informacijos rengėjas elgėsi sÄ Å¾iningai ir neperžengė teisės skleisti informacijÄ ribų, todėl skundžiamas sprendimas laikytinas neteisėtu ir naikintinu.             Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovė palaikė skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes ir prašė skundÄ tenkinti.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad remiasi ir naujai pateiktais duomenimis, kad R. M. yra vieÅ¡as asmuo, ir, kad civilinėje byloje R. M., teikdamas atsiliepimÄ , taip pat pasisakė, kad su Å¡iuo ginču susijusiame interviu, jis iÅ¡reiÅ¡kė savo nuomonę.Žurnalistų etikos inspektorius atsiliepime (b. l. 69-77) nurodo, kad su skundu nesutinka.             PaaiÅ¡kina, kad 2011-10-25 inspektorė priėmė sprendimÄ Nr. SPR-113 „Dėl publikacijose: „Yra ir gerų lenkų“ („Respublika“, 2011-04-14, Nr. 86/6334), „Ir tarp lenkų yra mafija“ („Respublika“, 2011-04-15, Nr. 87/6334) paskelbtos informacijos“ (toliau – sprendimas).

IÅ¡nagrinėjusi trečiojo suinteresuoto asmens skundÄ , atlikusi tyrimÄ Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų laikymosi požiÅ«riu ir įvertinusi skundo tyrimo metu surinktÄ medžiagÄ , inspektorė nusprendė įspėti vieÅ¡osios informacijos rengėjÄ â€“ UAB „Respublikos“ leidiniai dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 8 dalies 4 punkto bei 41 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų pažeidimo, padaryto publikacijose „Yra ir gerų lenkų“ („Respublika“, 2011-04-14, Nr. 86/6334) ir „Ir tarp lenkų yra mafija“ („Respublika“, 2011-04-15, Nr. 87/6334) paskelbiant informacijÄ apie tretyjį suinteresuotÄ asmenį, ir reikalauti paneigti publikacijos „Yra ir gerų lenkų“ („Respublika“, 2011-04-14, Nr. 86/6334) teiginyje „Lietuvos lenkas R.

M. demaskuoja lenkų provokatorių europarlamentarÄ V. T.“ ir publikacijos „Ir tarp lenkų yra mafija“ („Respublika“, 2011-04-15, Nr. 87/6334) teiginiuose: „V. T. ryÅ¡iai: nuo „Vilniaus brigados“ iki masonų ir abonentų“, „V. T. <...> buvo susijęs su „Vilniaus brigada“, turėjo ir tebeturi santykių <...> su antivalstybinėmis organizacijos „Jedinstvo“ steigėjais <...>.“, „Yra duomenų, kad tuomet (1990-1992 metais) V. T. buvo susijęs su garsiosios „Vilniaus brigados“ veikla.

Žmonės šį ponÄ vadino tiesiog „brigados“ klapčiuku, kurį matydavo renkant duokles iÅ¡ turgaus prekeivių <...>.“, „Dar sovietmečiu V. T. <...> priklausė vadinamajai „Montanų“ grupuotei <...>.“, „Yra dar ne viena V. T. sÄ saja su KGB.“, „<...> pats Europos Parlamento narys tarnavo pasienio, t. y. KGB kariuomenėje.“ paskelbtÄ trečiojo suinteresuoto asmens garbę ir orumÄ Å¾eminančiÄ informacijÄ .Teigia, kad žurnalistų etikos inspektorė, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, atliko pareiÅ¡kėjo skundo tyrimÄ Visuomenės informavimo įstatyme nustatytos kompetencijos ribose ir laikėsi VieÅ¡ojo administravimo įstatyme nustatytų pareigų, todėl priimtas sprendimas vieÅ¡osios informacijos rengėjo – UAB „Respublikos“ leidiniai atžvilgiu yra pagrįstas ir teisėtas.

Trečiojo suinteresuoto asmens skundas buvo iÅ¡nagrinėtas tinkamai ir iÅ¡samiai, atsižvelgta į skundo tyrimo metu pateiktus duomenis, imperatyvias teisės aktų nuostatas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ garbės ir orumo gynimo bylose. Todėl pareiÅ¡kėjos skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui yra atmestinas.PareiÅ¡kėjos argumentai dėl atlikto tyrimo neiÅ¡samumo yra neteisingi, todėl nepagrįsti. Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog kiekvienas vieÅ¡osios informacijos rengėjas ar jo dalyvis turi paskirti asmenį (vyriausiÄ jį redaktorių, redaktorių, programos vedėjÄ ar kitÄ asmenį), kuris atsako už visuomenės informavimo priemonės turinį.

Žurnalistų etikos inspektorė, siekdama objektyvaus ir iÅ¡samaus trečiojo suinteresuoto asmens skundo tyrimo, 2011-06-08 raÅ¡tu SK-122/Nr. S-571 kreipėsi į laikraščio „Respublika“ vyriausiÄ jį redaktorių V. T., už visuomenės informavimo priemonės turinį atsakingÄ asmenį, praÅ¡ydama pateikti trečiojo suinteresuoto asmens skundžiamuose teiginiuose paskelbtos informacijos atitikimÄ tikrovei įrodančius duomenis, vieÅ¡osios informacijos rengėjo paaiÅ¡kinimus bei argumentus.

Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjai buvo sudarytos sÄ lygos ir galimybė pateikti visÄ su nagrinėjamu skundu susijusiÄ , pareiÅ¡kėjos turimÄ informacijÄ ir įrodymus, taip pat ir publikacijos autoriaus žurnalisto J. G. paaiÅ¡kinimus. Aplinkybė, jog pareiÅ¡kėja ignoravo žurnalistų etikos inspektorės praÅ¡ymÄ pateikti iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus dėl jos valdomoje visuomenės informavimo priemonėje paskelbtos informacijos, nedaro žurnalistų etikos inspektorės atlikto tyrimo neiÅ¡samiu bei nepakankamu, o sprendimo nepagrįstu.

Be to, pareiÅ¡kėja savo skunde teismui nurodė, kad pateikė redakcijos nuostatas ir paaiÅ¡kinimus dėl ginčo objekto, bet nepateikė konkretaus žurnalisto paaiÅ¡kinimų dėl interviu metu ar po jo įvykusių aplinkybių. Taigi Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėja, pateikdama neiÅ¡samius paaiÅ¡kinimus, parodė atsainiÄ ir neatsakingÄ savo pozicijÄ Å¾urnalistų etikos inspektorės atliekamo tyrimo atžvilgiu, tačiau tai jokiu bÅ«du nepadaro žurnalistų etikos inspektorės sprendimo iÅ¡vadų neobjektyviomis ar nemotyvuotomis.Nepagrįstais laikytini pareiÅ¡kėjos argumentai dėl netinkamai nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su vieÅ¡u interviu paskelbimu.

Savo paaiÅ¡kinimuose inspektorei pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad skundžiamose publikacijose paskelbė interviu su R. M., kuriame yra iÅ¡sakyta jo nuomonė, ir jos atitikimo tikrovei aplinkybių pateikti neįmanoma. R. M. paaiÅ¡kino, kad paskelbta informacija yra grindžiama spaudoje pasirodžiusiomis publikacijomis, pokalbiais su žmonėmis, dirbant laikraščio „Nasz czas“ redaktoriumi, jo asmeniniais pastebėjimais, taip pat nurodė, kad su publikacijų rengėju, t. y. pareiÅ¡kėja, buvo susitarta, jog minėta informacija bus vieÅ¡ai paskelbta tik tada, kai abiejų Å¡alių bus patikslinta, tačiau Å¡io susitarimo pareiÅ¡kėja nepaisė ir interviu metu sužinotÄ informacijÄ paskelbė po kelių dienų.

Atsižvelgdama į pareiÅ¡kėjos ir R. M. paaiÅ¡kinimus bei interviu įraÅ¡o turinį, žurnalistų etikos inspektorė nustatė, kad pareiÅ¡kėja nesiėmė tikrinti ir netikrino informacijos Å¡altinio jam suteiktos informacijos patikimumo ir neįsitikino ketinamų skelbti faktų tikrumu, tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėja pasitikėjo R. M. pateiktų iÅ¡vadų, faktų tikrumu ir ginčo publikacijose jo suteiktÄ informacijÄ pateikė kaip neabejotinai atitinkančiÄ tikrovę t. y. neva pagrįstÄ objektyviai egzistuojančiais duomenimis, ir nenurodė, jog nėra galimybės patikrinti jos patikimumo.

Aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjos Å¡altinis – R. M., informacijÄ suteikė interviu forma, Å¡iuo atveju nepanaikino pareiÅ¡kėjos pareigos nepasitikėti suteikta informacija, ir prieÅ¡ skelbiant jÄ vieÅ¡ai, iÅ¡samiai patikrinti ir įsitikinti ketinamų skelbti faktų tikrumu. Be to, iÅ¡ pateikto interviu garso įraÅ¡o yra aiÅ¡ku, kad net pats informacijos Å¡altinis R. M. interviu metu keletÄ kartų žurnalistui pasako, jog pateikiamus faktus dar reikia patikrinti, tuo ragindamas pareiÅ¡kėjÄ skelbti informacijÄ tik turint objektyvius duomenis ir patikrinus informacijÄ .

To nepadariusi, pareiÅ¡kėja elgėsi nesÄ Å¾iningai ir peržengė teisės skleisti informacijÄ ribas.Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 73 dalyje yra įtvirtinta vieÅ¡ojo asmens sÄ voka. VieÅ¡asis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigÅ«nas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobÅ«džio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimÄ arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikÅ¡mės vieÅ¡iesiems reikalams.

Inspektorė pažymi, kad R. M. nėra vieÅ¡asis asmuo, kurio suteikta informacija pareiÅ¡kėja pagrįstai galėjo pasitikėti. Todėl skunde teismui pareiÅ¡kėjos pateikiamos interpretacijos apie R. M. vieÅ¡umÄ yra neteisingos, kadangi iÅ¡kreipia tiek įstatymuose nustatytÄ vieÅ¡ojo asmens sÄ vokÄ , tiek teismų praktikoje pateikiamÄ vieÅ¡ojo asmens statuso aiÅ¡kinimÄ . Pabrėžia, kad R. M. Å¡iuo metu nėra politikas, valstybės ar savivaldybės pareigÅ«nas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, taip pat jis neturi vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimų ir neadministruoja viešųjų paslaugų teikimo, o jo nuolatinė veikla neturi reikÅ¡mės vieÅ¡iesiems reikalams.

Asmens priskyrimas viešųjų asmenų grupei priklauso nuo faktinio jo statuso konkrečiu momentu ir nėra susijęs su buvusiu asmens statusu praeityje. Å iuo atveju R. M. laikytinas žinomu, tačiau ne vieÅ¡u asmeniu, todėl jam negali bÅ«ti taikomi vieÅ¡ojo asmens kriterijai. Taigi pareiÅ¡kėja turėjo pareigÄ laikytis Visuomenės informavimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos - teikti tikslias, teisingas ir neÅ¡aliÅ¡kas žinias, kritiÅ¡kai vertinti savo informacijos Å¡altinius, atidžiai ir rÅ«pestingai tikrinti faktus, remtis keliais Å¡altiniais, jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos Å¡altinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje.

Šios įpareigojančios nuostatos pareiškėja nesilaikė.Pabrėžia, kad ginčo objektu esanti informacija, dėl kurios pareiškėja buvo įspėta, neabejotinai yra konstatuojamojo, o ne vertinamojo pobūdžio. Teiginiuose: „V. T. ryšiai: nuo „Vilniaus brigados“ iki masonų ir abonentų“, „V. T. <...> buvo susijęs su „Vilniaus brigada“, turėjo ir tebeturi santykių <...> su antivalstybinėmis organizacijos „Jedinstvo“ steigėjais <...>.“, „Yra duomenų, kad tuomet (1990-1992 metais) V.

T. buvo susijęs su garsiosios „Vilniaus brigados“ veikla. Žmonės šį ponÄ vadino tiesiog „brigados“ klapčiuku, kurį matydavo renkant duokles iÅ¡ turgaus prekeivių <...>.“, „Dar sovietmečiu V. T. <...> priklausė vadinamajai „Montanų“ grupuotei <...>.“, „Yra dar ne viena V. T. sÄ saja su KGB.“, „<...> pats Europos Parlamento narys tarnavo pasienio, t. y. KGB kariuomenėje“ paskelbta informacija gali bÅ«ti patikrinama objektyviais duomenimis, todėl sprendime pagrįstai buvo konstatuota, kad minėtuose teiginiuose paskleistos žinios liudija apie trečiojo suinteresuoto asmens ryÅ¡ius su nusikalstamomis grupuotėmis bei antivalstybinėmis organizacijomis.

Trečiajam suinteresuotam asmeniui priskiriami veiksmai ir priklausymas antivalstybinėms organizacijoms bei nusikalstamoms grupuotėms prieÅ¡tarauja galiojantiems valstybės įstatymams, tuo jam priskiriamas teisei ir gerai moralei prieÅ¡ingų veiksmų atlikimas, negarbingas ir visuomenėje smerktinas elgesys. Be to, įstatymo „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir Å¡ios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos" (Žin., 1998, Nr. 65-1877) 1 straipsnyje nustatyta, kad SSRS valstybės saugumo komitetas (NKVD, NKGB, MGB, KGB) pripažįstamas nusikalstama organizacija, vykdžiusia karo nusikaltimus, genocidÄ , represijas, terorÄ ir politinį persekiojimÄ SSRS okupuotoje Lietuvos Respublikoje.

Taigi pareiÅ¡kėjos paskelbtos skundžiamo turinio žinios apie tretyjį suinteresuotÄ asmenį yra vienareikÅ¡miÅ¡kai žeminančio pobÅ«džio. Kitame teiginyje „Lietuvos lenkas R. M. demaskuoja lenkų provokatorių europarlamentarÄ V. T.“ paskelbta žinia, jog tretysis suinteresuotas asmuo yra provokatorius. Remiantis Dabartinio lietuvių kalbos žodyno (Lietuvių kalbos institutas, Lietuvių kalbos žodynas; elektroninė versija www.lki.lt) pateikiamais žodžių „demaskuoti“ ir „provokatorius“ aiÅ¡kinimais, sprendime nustatyta, kad skundžiamu teiginiu paskelbta žinia apie atskleistÄ tiesÄ , jog tretysis suinteresuotas asmuo, bÅ«damas Europos Parlamento nariu, yra iÅ¡davikiÅ¡kų, kenkiančių darbų kurstytojas.

Tuo pareiÅ¡kėja paskleidė negatyvų trečiojo suinteresuoto asmens, kaip Europos Parlamento nario, apibÅ«dinimÄ . Tokio pobÅ«džio informacija teigiama apie vieÅ¡ajame gyvenime nederamÄ , nesÄ Å¾iningÄ bei negarbingÄ elgesį, moralės požiÅ«riu neleistinus trečiojo suinteresuoto asmens veiksmus, todėl ginčo teiginyje paskelbta žinia taip pat yra žeminanti. Žeminantį paskelbtos informacijos pobÅ«dį sustiprina publikacijos „Ir tarp lenkų yra mafija“ („Respublika“, 2011-04-15, Nr. 87/6334) paantraÅ¡tė „V.

T. ryÅ¡iai: nuo „Vilniaus brigados“ iki masonų ir abonentų“, skyriaus pavadinimas „Parlamentaras iÅ¡ „Montanų“, publikacijos „Yra ir gerų lenkų“ („Respublika“, 2011-04-14, Nr. 86/6334) paantraÅ¡tė „Lietuvos lenkas R. M. demaskuoja lenkų provokatorių europarlamentarÄ V. T.“. Pabrėžia, jog paskelbtos informacijos pobÅ«dis, kontekstas, minčių dėstymas bei vartojami žodžių junginiai atskleidžia pareiÅ¡kėjos tikslÄ â€“ pažeminti ir sumenkinti tretyjį suinteresuotÄ asmenį.

Toks pareiÅ¡kėjos kaip vieÅ¡osios informacijos rengėjos elgesys laikytinas nesÄ Å¾iningu, o tikslas – negarbingu, pažeidžiančiu profesinei etikai keliamus reikalavimus. Tikrovės neatitinkančios, trečiojo suinteresuoto asmens garbę ir orumÄ Å¾eminančios informacijos skelbimas nėra ir negali bÅ«ti pateisinamas vieÅ¡ojo asmens kritika ar literatÅ«rinių iÅ¡raiÅ¡kos priemonių vartojimu, kadangi laikytinas sÄ moningu tokio pobÅ«džio informacijos skelbimu, siekiant sumenkinti tretyjį suinteresuotÄ asmenį.

Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavę, kad iÅ¡ spaudos negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, tačiau galima reikalauti elgtis sÄ Å¾iningai, t. y. sÄ moningai neiÅ¡kraipyti ar nutylėti informacijos, siekiant įžeisti ar pažeminti kitÄ asmenį, kas reikÅ¡tų piktnaudžiavimÄ teise skleisti informacijÄ ir Å¡ios teisės ribų peržengimÄ , duodantį pagrindÄ vieÅ¡osios informacijos rengėjui taikyti teisinę atsakomybę. Principinės Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos suponuoja vieÅ¡osios informacijos rengėjo atsakomybę už paskelbtÄ tikrovės neatitinkančiÄ , asmens garbę ir orumÄ Å¾eminančiÄ informacijÄ .

Asmuo, kuris naudojasi teise nevaržomai skleisti informacijÄ , privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas Å¡iÄ teisę, neturi varžyti kitų asmenų teisių. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnį laisvės garantija suteikiama spaudai su sÄ lyga, kad ji veikia siekdama pateikti informacijÄ , kuri yra verta pasitikėjimo, bei gerbdama žurnalistų profesinės etikos reikalavimus (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007-06-14 sprendimas byloje Hachette Filipacchi Associes prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ).Vertindama skundžiamuose teiginiuose paskelbtų žinių atitikimo tikrovei faktÄ , skundžiamame sprendime žurnalistų etikos inspektorė pažymėjo, kad tai, jog informacijÄ pareiÅ¡kėjai pateikė R.

M., neatleidžia pareiÅ¡kėjos nuo pareigos atidžiai patikrinti jo suteiktÄ informacijÄ , kadangi pareiga įsitikinti skelbiamų žinių tikrumu, tikslumu bei pagrįstumu tenka bÅ«tent vieÅ¡osios informacijos rengėjui ir skleidėjui, t. y. pareiÅ¡kėjai. Å iuo atveju pareiÅ¡kėja nepateikė paskelbtų žinių tikrumÄ patvirtinančių įrodymų, todėl, vadovaudamasi paskleistos informacijos neatitikimo tikrovei prezumpcija, žurnalistų etikos inspektorė pagrįstai konstatavo, kad skundžiamuose teiginiuose buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, kuri pagal savo turinį ir pobÅ«dį yra ne vieÅ¡ojo asmens kritika, bet garbę ir orumÄ Å¾eminanti informacija.Žurnalistų etikos inspektorė pažymi, kad tretysis suinteresuotas asmuo, bÅ«damas Europos Parlamento nariu, politinės partijos pirmininku bei dalyvaudamas visuomeninėje veikloje, neabejotinai yra vieÅ¡asis asmuo.

Kaip žinia, vieÅ¡asis asmuo nesinaudoja tokiu pat asmens garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. VieÅ¡ojo asmens kritika, kad ir kokia kandi ar griežta bÅ«tų, yra leistina. Tai reiÅ¡kia, jog vieÅ¡asis asmuo privalo bÅ«ti nuosaikesnis jo atžvilgiu reiÅ¡kiamai kritikai, toleruoti neesminius jo atžvilgiu skelbiamos informacijos netikslumus. Tačiau vieÅ¡asis asmuo taip pat turi teisę į garbės ir orumo gynimÄ . Teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikÅ¡ti nėra absoliuti, ji visiÅ¡kai nesuderinama su asmenį žeidžiančios informacijos ar dezinformacijos skleidimu.

VieÅ¡ajam asmeniui taip pat yra prieinama asmeninių neturtinių teisių, tokių kaip garbė ir orumas, apsauga nuo nesÄ Å¾iningo jų sumenkinimo. PrieÅ¡ingu atveju visuomenės informavimo priemonės įgytų neribotÄ galimybę apie vieÅ¡Ä jį asmenį skleisti informacijÄ , kuri sÄ moningai iÅ¡kreipia tiesÄ , žemina žmogaus garbę ir orumÄ , menkina jo įvaizdį visuomenės akyse. Todėl pareiÅ¡kėjos argumentai dėl neva skundžiamu sprendimu varžomos spaudos laisvės bei teisės vieÅ¡ai skleisti kritiÅ¡kÄ nuomonę yra nepagrįsti ir negarbingi.Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėja savo skunde teismui pateikia klaidingÄ bei tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , nurodydama, kad anksčiau skelbtose publikacijose „Kelias į niekur“ (www.pogon.lt, 2010-09-21) ir „Ko imasi Lenkų rinkimų akcija – propaganda ir faktai“ (www.balsas.lt, 2010-05-02; www.pogon.lt, 2010-09-21) iÅ¡ esmės pateikiami analogiÅ¡ki duomenys ir faktai, kuriuos tretysis suinteresuotas asmuo savo skunde žurnalistų etikos inspektorei nurodė kaip tikrovės neatitinkančius ir žeminančius jo garbę ir orumÄ .

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjos nurodytose bei prie skundo pridedamose publikacijose nebuvo paskelbtos žinios, kurios žurnalistų etikos inspektorės sprendimu pripažintos neatitinkančiomis tikrovės ir žeminančiomis trečiojo suinteresuoto asmens garbę ir orumÄ . Taigi ginčo teiginiuose: „V. T. ryÅ¡iai: nuo „Vilniaus brigados“ iki masonų ir abonentų“, „V. T. <...> buvo susijęs su „Vilniaus brigada“, turėjo ir tebeturi santykių <...> su antivalstybinėmis organizacijos „Jedinstvo“ steigėjais <...>.“, „Yra duomenų, kad tuomet (1990-1992 metais) V.

T. buvo susijęs su garsiosios „Vilniaus brigados“ veikla. Žmonės šį ponÄ vadino tiesiog „brigados“ klapčiuku, kurį matydavo renkant duokles iÅ¡ turgaus prekeivių <...>.“, „Dar sovietmečiu V. T. <...> priklausė vadinamajai „Montanų“ grupuotei <...>.“, „Yra dar ne viena V. T. sÄ saja su KGB.“, „<...> pats Europos Parlamento narys tarnavo pasienio, t. y. KGB kariuomenėje“ paskelbtos žinios, kuriomis tretysis suinteresuotas asmuo yra susiejamas su nusikalstamomis grupuotėmis bei antivalstybinėmis organizacijomis, nebuvo anksčiau skelbtos kitose visuomenės informavimo priemonėse.

Be to, pareiÅ¡kėjos argumentas, kad trečiojo suinteresuoto asmens ginčijami duomenys ir faktai neva jau buvo paskelbti anksčiau, galėtų bÅ«ti laikomas pagrįstu tik tuo atveju, jei pareiÅ¡kėja savo publikacijose bÅ«tų nurodžiusi informacijos Å¡altinį, anksčiau paskelbusį skundžiamas žinias. Be to, Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjos atžvilgiu negali bÅ«ti taikomos Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies nuostatos, atleidžiančios vieÅ¡osios informacijos rengėjus ir (ar) skleidėjus nuo redakcinės atsakomybės už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimÄ , jeigu jie nurodė informacijos Å¡altinį, kadangi Å¡iuo atveju paskelbta informacija nebuvo anksčiau paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones ir pareiÅ¡kėjos nebuvo pateikta kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas.Nepagrįstu laikytinas pareiÅ¡kėjos argumentas, kad žurnalistų etikos inspektorė nukrypo nuo savo pačios bei teismų formuojamos praktikos.Pažymi, kad žurnalistų etikos inspektorės 2009-04-09 sprendime Nr. SPR-25 ir 2011-05-27 sprendime Nr. SPR-53 buvo nustatyta, jog skundžiama informacija sužinota vieÅ¡o renginio metu arba vieÅ¡osios informacijos rengėjui pateikta vieÅ¡ojo asmens.

Tuo tarpu Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėja vieÅ¡ai paskleidė nepatikrintÄ informacijÄ , kuriÄ sužinojo iÅ¡ privataus asmens. Taigi ankstesniuose žurnalistų etikos inspektorės sprendimuose nustatytos iÅ¡ esmės skirtingos aplinkybės nei pareiÅ¡kėjos skundžiamame sprendime, todėl pareiÅ¡kėja minėtais sprendimais bei juose nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika remiasi nepagrįstai ir neteisingai jÄ interpretuoja.Visuomenės informavimo įstatymo 4 straipsnis laiduoja kiekvienam asmeniui teisę laisvai reikÅ¡ti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informacijÄ bei idėjas.

Tačiau numato, jog laisvė rinkti, gauti ir skleisti informacijÄ gali bÅ«ti ribojama, jei yra bÅ«tina apsaugoti konstitucinę santvarkÄ , žmogaus sveikatÄ , garbę ir orumÄ , privatų gyvenimÄ , dorovę. Taigi pareiÅ¡kėja konkrečiu atveju absoliutino savo kaip vieÅ¡osios informacijos rengėjo teisę vieÅ¡ai skleisti informacijÄ ir nepaisė Visuomenės informavimo įstatyme, kituose visuomenės informavimo sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje nustatyto draudimo skelbti informacijÄ , žeminančiÄ asmens garbę ir orumÄ , nesilaikė pareigos vadovautis pagarbos žmogui principu, laikytis profesinės etikos normų, tuo neabejotinai pažeisdama trečiojo suinteresuoto asmens garbę ir orumÄ .Žurnalistų etikos inspektorė, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, atliko trečiojo suinteresuoto asmens skundo tyrimÄ Visuomenės informavimo įstatyme nustatytos kompetencijos ribose ir laikėsi VieÅ¡ojo administravimo įstatyme nustatytos skundų nagrinėjimo tvarkos.

Trečiojo suinteresuoto asmens skundas buvo iÅ¡nagrinėtas laikantis įstatymo virÅ¡enybės, teisėtumo, neÅ¡aliÅ¡kumo, teisingumo ir vieÅ¡umo principų. Sprendime atsižvelgta į visas skundo nagrinėjimui reikÅ¡mingas aplinkybes, t. y. tiek trečiojo suinteresuoto asmens skundo dalykÄ , objektÄ bei skunde nurodytÄ neturtinių teisių pažeidimo apimtį, tiek į pareiÅ¡kėjos (vieÅ¡osios informacijos rengėjo ir skleidėjo) pateiktus paaiÅ¡kinimus bei argumentus. Konkrečiu atveju buvo sprendžiamas dviejų konstitucinių vertybių – trečiojo suinteresuoto asmens garbės ir orumo bei pareiÅ¡kėjos teisės skleisti informacijÄ pusiausvyros ir tarpusavio derinimo klausimas.

Atsižvelgdama į skundo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjos tikslÄ ir jo elgesį, žurnalistų etikos inspektorė pagrįstai nusprendė, kad konkrečiu atveju prioritetas teiktinas trečiojo suinteresuoto asmens garbės ir orumo gynimui, kadangi pareiÅ¡kėja peržengė teisės skleisti informacijÄ ribas.Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepimÄ ir jame iÅ¡dėstytus argumentus, prašė skundo netenkinti. Nesutiko, kad pareiÅ¡kėjos naujai pateikti įrodymai patvirtina, kad R.

M. yra vieÅ¡asis asmuo.Trečiojo suinteresuoto asmens V. T. atstovė teisme prašė skundo netenkinti. PaaiÅ¡kino, kad su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka. Nesutinka su pareiÅ¡kėjos pozicija, kad ŽEI sprendimas priimtas neatlikus iÅ¡samaus trečiojo suinteresuoto asmens V. T. skundo tyrimo. Mano, kad sprendime nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės ir žemina V. T. garbę ir orumÄ . Atsakovė pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998-05-15 nutarimo Nr. 1 3 punkte esančiais iÅ¡aiÅ¡kinimais.

Å io nutarimo 8 punkte nurodyta, kad tai, ar paskleistos žinios atitinka tikrovę, įrodinėja atsakovas. Preziumuojama, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės, kol atsakovas neįrodo prieÅ¡ingai.Tirtose publikacijose buvo paskelbta konstatuojamojo pobÅ«džio informacija apie V. T., kurios tikrumas gali bÅ«ti patikrintas įrodinėjimo priemonėmis. Teiginiuose paskelbtos informacijos tikrumÄ galėjo patvirtinti arba paneigti tik pareiÅ¡kėja, kuri paskelbė ginčo publikacijÄ . VieÅ¡ai paskelbti faktai nėra užfiksuoti kokiuose nors dokumentuose, kuriuos atsakovė bÅ«tų galėjusi gauti iÅ¡ kompetentingų institucijų.Remiasi Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 76 dalimi ir aiÅ¡kina, kad už skleidžiamos informacijos teisingumÄ atsako vieÅ¡osios informacijos skleidėjas, Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėja.

Atsakovė kreipėsi į pareiÅ¡kėjÄ , prašė pateikti paskelbtÄ informacijÄ patvirtinančiÄ medžiagÄ . PareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų dėl paskleistų teiginių atitikimo tikrovei, todėl sprendime atsakovė pagrįstai vadovavosi duomenų neatitikimo tikrovei prezumpcija ir konstatavo Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimus. Atsakovė privalėjo vadovautis duomenų neatitikimo tikrovei prezumpcija, nes atsakovė negavo duomenų iÅ¡ pareiÅ¡kėjos ir neturėjo jokios kitos galimybės nustatyti publikacijose esančių duomenų tikrumo.

Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos nenustato pareigos atsakovei kreiptis į publikacijas rengusį žurnalistÄ , nes įstatyme numatyta pareiga teikti įrodymus vieÅ¡osios informacijos rengėjui. Dėl to, kad publikacijose esantys teiginiai priskirtini ne nuomonei, o žiniai, paaiÅ¡kina, kad ŽEI pagrįstai nustatė, jog tirta publikacijos paantraÅ¡tė yra vienareikÅ¡miÅ¡kai suprantama žinia, kad V. T. yra provokatorius, iÅ¡davikiÅ¡kų, kenkiančių darbų kurstytojas. Taip pat teigia, kad kiti teiginiai pagrįstai įvertinti kaip žinios, nes teiginiai buvo konstatuojamojo pobÅ«džio, ir jais teigiama, kad V.

T. susijęs su nusikalstamomis grupuotėmis bei antivalstybinėmis organizacijomis, kas prieÅ¡tarauja galiojantiems įstatymams ir yra visuomenėje smerktinas elgesys.Taip pat paaiÅ¡kina, kad ŽEI sprendime įvertinta ta aplinkybė, kad V. T. yra vieÅ¡as asmuo. Sprendime pagrįstai nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos paskleista informacija peržengė leistinas vieÅ¡ojo asmens kritikos ribas.Atsakovė pagrįstai nurodė, kad Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, 41 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta pareiÅ¡kėjos pareiga vieÅ¡Ä jÄ informacijÄ visuomenės informavimo priemonėse pateikti teisingai, tiksliai ir neÅ¡aliÅ¡kai, žurnalistas privalo teikti teisingas, tikslias ir neÅ¡aliÅ¡kas žinias, kritiÅ¡kai vertinti informacijos Å¡altinius, atidžiai, rÅ«pestingai tikrinti faktus.

Tuo tarpu pareiÅ¡kėja vieÅ¡ai paskelbė R. M. iÅ¡sakytų teiginių turinį, juos papildė ir patikslino, pakeitė jų eiliÅ¡kumÄ , tačiau nevykdė įstatyme numatytos pareigos patikrinti skundžiamos informacijos tikrumo ir patikimumo.Atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėja klaidingai nurodo, kad ginčo informacija apie V. T. jau buvo paskleista ir nebuvo paneigta. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjos pateikta informacija nėra tapati ir analogiÅ¡ka kaip ginčo publikacijų teiginiuose.Teigia, kad skundžiamas atsakovės sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra jokių objektyvių priežasčių jį panaikinti, o pareiÅ¡kėjos skunde iÅ¡dėstyti argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi.Skundas netenkinamas.Ginčo dalykas yra 2011-10-25 Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo Nr. SPR-113 „Dėl publikacijose:

„Yra ir gerų lenkų“ („Respublika“, 2011-04-14, Nr. 86/6335), „Ir tarp lenkų yra mafija“ („Respublika“, 2011-04-15, Nr. 87/6335) paskelbtos informacijos“ teisėtumas ir pagrįstumas.Nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo V. T. 2011-05-03 skundu kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektorių dėl dienraščio „Respublika“ publikacijose paskelbtos informacijos (skundas registruotas inspektoriaus tarnyboje 2011-05-19). Ši informacija paskelbta 2011-04-14 dienraštyje „Respublika“ Nr. 86(6334) korespondento J.

G. straipsnyje „Yra ir gerų lenkų“. V. T. skunde nurodyti teiginiai, kurie neatitinka tikrovės, žemina V. T. garbę ir orumÄ (b. l. 78-80). Taip pat skunde nurodyti teiginiai 2011-04-15 dienraÅ¡tyje „Respublika“ Nr. 87(6334) korespondento J. G. straipsnyje „ V. T. ryÅ¡iai: nuo „Vilniaus brigados“ iki masonų ir abonentų“, taip pat nurodyti teiginiai, kurie neatitinka tikrovės, žemina V. T. garbę ir orumÄ .V. T. prašė nustatyti, ar jo nurodytais teiginiais pažeistos Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio ir 22 straipsnio 8 dalies 4 punkto nuostatos, ir įspėti dienraščio „Respublika“ leidėjÄ UAB „Respublikos“ leidiniai, taip pat prašė pareikalauti, kad UAB „Respublikos“ leidiniai paneigtų paskelbtÄ tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , žeminančiÄ V.

T. garbę ir orumÄ . Paneigimo tekstus V. T. surašė.Byloje yra pateiktos straipsnių dienraÅ¡tyje „Respublika“ kopijos (b. l. 81-83), kuriose yra ŽEI tirtos publikacijos, pareiÅ¡kėja neneigia, kad nurodytuose dienraščio numeriuose Å¡ios publikacijos buvo paskelbtos. Gavusi skundÄ Å½EI kreipėsi 2011-06-08 raÅ¡tu Nr. SK-122/Nr.571 į laikraščio „RespublikÄ â€œ vyriausiÄ jį redaktorių V. T. (b. l. 84-85). RaÅ¡te nurodė, kad gavo V. T. skundÄ dėl publikacijose paskelbtos informacijos, nurodė, dėl kokių teiginių kreipėsi V.

T., ir prašė pateikti nurodytuose teiginiuose paskelbtos informacijos atitikimÄ tikrovei įrodančius duomenis, vieÅ¡osios informacijos rengėjo paaiÅ¡kinimus ir argumentus. UAB „Respublikos“ leidiniai direktorė 2011-06-22 pateikė ŽEI informacijÄ (b. l. 86), t. y. Å¡iuo raÅ¡tu atsakė į ŽEI raÅ¡tÄ , kuriuo buvo praÅ¡oma suteikti informacijÄ . Trumpai nurodė, kad straipsniuose pateikta žurnalistui J. G. interviu su Lietuvos lenku R. M. iÅ¡sakyta jo nuomonė, kurios atitikimo tikrovei įrodymo aplinkybių pateikti neįmanoma.

Nurodė, kad žurnalistas turi interviu garsinį įraÅ¡Ä (Å¡is įraÅ¡as yra byloje, atsakovo atstovė paaiÅ¡kino, kad tuo įraÅ¡u inspektorė rėmėsi, priimdama sprendimÄ ).ŽEI 2011-06-30 raÅ¡tu Nr. SK-117; SK-122/Nr. 56, adresuotu R. M. (b. l. 88-90), nurodė apie V. T. skundÄ , jo esmę, vieÅ¡osios informacijos rengėjo paaiÅ¡kinimus, ir prašė informuoti, ar skundžiamuose publikacijose paskleisti teiginiai atitinka interviu metu R. M. pasakytus teiginius, ir paaiÅ¡kinti paskelbtos informacijos aplinkybes.R.

M. pateikė atsakymÄ (b. l. 91), kuriame paaiÅ¡kino, kad davė interviu „Respublikos“ žurnalistui, baigdamas pokalbį jis pasakė, kad čia jo preliminari nuomonė, paminėti įvykiai turi bÅ«ti tikslinami, tÄ darys redakcija ir tik po to interviu galės pasirodyti spaudoje. Nurodė, kad jam telefonu dienraščio atstovas pranešė, jog jau kitÄ dienÄ jo nuomonė pasirodys spaudoje. R. M. nurodė, kad susitarimas buvo kitoks, kad be patikslinimų medžiaga neturėtų bÅ«ti skelbiama.

Žurnalistas telefonu jam pranešė, kad tokia yra vyr. redaktoriaus nuomonė. Jo bandymas įtikinti žurnalistÄ neskelbti nepatikslintos nuomonės buvo nesėkmingas. AiÅ¡kina, kad skubotumas ir susitarimo nesilaikymas nulėmė tai, kad publikacijoje yra eilė teiginių, kurių jis iÅ¡ viso neminėjo. Jis neminėjo jokių abonentų, masonų, nesakė, kad V. T. palaikė A. ZuokÄ , jis sakė atvirkščiai. Kita dalis jo nuomonės yra grindžiama publikacijomis, kurios pasirodė Lietuvos spaudoje, pokalbiais su žmonėmis dirbant savaitraščio „Nasz czas“ redaktoriumi bei asmeniniais pastebėjimais.

RaÅ¡te ŽEI R. M. iÅ¡reiÅ¡kė savo nuomonę, kad kiekvienas pilietis, turintis duomenų apie žmogų, kuris veikia prieÅ¡ visuomenę, kuris kelia pavojų visuomenei, kuris turi aiÅ¡kius poslinkius nusikalstamai veiklai, privalo apie tai praneÅ¡ti visuomenei ir perspėti apie gresiantį pavojų. Nurodė, kad tokį ginÄÄ turi nagrinėti teismas, kur galima remtis įvairiais įrodymais.Gavus nurodytÄ medžiagÄ , priimtas Žurnalistų etikos inspektorės sprendimas, kuriuo nuspręsta:„1.Ä®spėti vieÅ¡osios informacijos rengėjÄ ir skleidėjÄ â€“ UAB „Respublikos leidiniai“ – dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 8 dalies 4 punkto bei 41 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų pažeidimo, padaryto publikacijose „Yra ir gerų lenkų“ („Respublika“, 2011-04-14, Nr. 86/6334) ir „Ir tarp lenkų yra mafija“ („Respublika“, 2011-04-15, Nr. 87/6334) paskelbiant informacijÄ apie pareiÅ¡kėjÄ .             2.

Reikalauti paneigti publikacijos „Yra ir gerų lenkų“ („Respublika“, 2011-04-14, Nr. 86/6334) teiginyje „Lietuvos lenkas R. M. demaskuoja lenkų provokatorių europarlamentarÄ V. T. ir publikacijos „Ir tarp lenkų yra mafija“ („Respublika“, 2011-04-15, Nr. 87/6334) teiginiuose: „V. T. ryÅ¡iai: nuo „Vilniaus brigados“ iki masonų ir abonentų“, „V. T.<...> buvo susijęs su „Vilniaus brigada“, turėjo ir tebeturi santykių <...> su antivalstybinėmis organizacijos „Jedinstvo“ steigėjais <...>.“, „Yra duomenų, kad tuomet (1990-1992 metais) V.

T. buvo susijęs su garsiosios „Vilniaus brigados“ veikla. Žmonės šį ponÄ vadino tiesiog „brigados“ klapčiuku, kurį matydavo renkant duokles iÅ¡ turgaus prekeivių <...>.“, „Dar sovietmečiu V. T.<...> priklausė vadinamajai „Montanų“ grupuotei <...>.“, „Yra dar ne viena V. T. sÄ saja su KGB.“, „<...> pats Europos Parlamento narys tarnavo pasienio, t.y. KGB kariuomenėje.“ paskelbtÄ pareiÅ¡kėjo garbę ir orumÄ Å¾eminančiÄ informacijÄ .             3.

IÅ¡siųsti sprendimo kopijÄ pareiÅ¡kėjui ir UAB „Respublikos leidiniai“ direktorei D. V..4. VieÅ¡ai paskelbti sprendimÄ â€žValstybės žinių“ priede „Informaciniai praneÅ¡imai“ ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto tinklalapyje“.Atsižvelgiant į tirtos publikacijos turinį, į atsakovės atliktus veiksmus, nėra pagrindo teigti, kad V. T. skundo tyrimas atliktas neiÅ¡samiai, neiÅ¡klausius visų pusių. Žurnalistų etikos inspektorė, kaip minėta, kreipėsi į laikraščio „Respublika“ vyriausiÄ jį redaktorių V.

T., praÅ¡ydama pateikti skundžiamuose teiginiuose paskelbtos informacijos atitikimÄ tikrovei įrodančius duomenis, vieÅ¡osios informacijos rengėjo ir skleidėjo paaiÅ¡kinimus bei argumentus. UAB „Respublikos“ leidiniai direktorės atsakymas buvo vienareikÅ¡miÅ¡kas, nurodyta, kad publikacijose paskelbta informacija yra laikraščio žurnalistui J. G. interviu su Lietuvos lenku R. M. iÅ¡sakyta pastarojo nuomonė, kurios atitikimo tikrovei įrodymo pateikti neįmanoma. Žurnalistų etikos inspektorė, kaip minėta, gavo tik interviu garso įraÅ¡Ä .

Taip pat, atsižvelgdama į viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo paaiškinimus, kreipėsi į R. M., prašydama informuoti, ar ginčo objektu esantys teiginiai atitinka interviu metu jo išsakytus teiginius, ir paaiškinti paskelbtos informacijos aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjos atsakyme ŽEI nebuvo jokių prašymų, jokių pasiūlymų, kur dar būtų galima kreiptis dėl informacijos gavimo.Visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsnyje reglamentuojama žurnalistų etikos inspektoriaus veikla: statusas, uždaviniai, veiklos principai, taip pat tam tikri atliekamo tyrimo klausimai, t. y. nustatyta, kada ir kokiais klausimais pasitelkiami ekspertai (šis atvejis nepriskirtinas tokiems).

Inspektoriaus kompetencija nustatyta Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalies 1 punktÄ inspektorius nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiÅ¡kimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo, o 5 punkte nustatyta, kad inspektorius vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi Å¡iame įstatyme ir kituose visuomenės informavimÄ reglamentuojančiuose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų. 50 straipsnio 2 dalyje nurodytos inspektoriaus teisės, atliekant 1 dalyje nurodytas funkcijas. 50 straipsnio 3 dalyje iÅ¡vardinamos inspektoriaus sprendimų rÅ«Å¡ys:

įspėti vieÅ¡osios informacijos rengėjus ir skleidėjus, reikalauti paneigti paskelbtÄ tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ arba sudaryti galimybę asmeniui pačiam atsakyti ir paneigti tokiÄ informacijÄ , skundÄ pripažinti nepagrįstu, atsisakyti nagrinėti skundÄ ar jo nagrinėjimÄ nutraukti ir kt. 50 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nustatytais atvejais inspektorius nagrinėja tik tų asmenų, kurių teisės visuomenės informavimo priemonėse yra pažeistos, o 1 dalies 4 punkte nustatytu atveju gali nagrinėti ir kitų asmenų pateiktus skundus ir tyrimÄ pradėti savo iniciatyva.

V. T. skundo tyrimas atliktas nepažeidžiant nei vienos iÅ¡ nurodytų Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų. PareiÅ¡kėja ir nenurodė, kad tiriant skundÄ atliktais veiksmais konkrečios nuostatos pažeistos, tik nurodo, kad tyrimas nevisapusiÅ¡kas, neobjektyvus ir pan. Skundo nagrinėjimo procedÅ«rų Visuomenės informavimo įstatymas detaliai nereglamentuoja, todėl Å¡iuo atveju gali bÅ«ti taikomos VieÅ¡ojo administravimo įstatyme nustatytos procedÅ«ros. ŽEI veiklÄ dar reglamentuoja Seimo 2004-07-08 nutarimu Nr. IX-2341 patvirtintas Žurnalistų etikos inspektoriaus veiklos reglamentas.

Å iame reglamente skundų tyrimo tvarka nėra reglamentuota plačiau nei Visuomenės informavimo įstatymo nuostatose. Ä®vertinęs atliktÄ tyrimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡is tyrimas atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 19-34 straipsnio reikalavimus. Inspektorė, gavusi skundÄ , paprašė informacijos iÅ¡ dienraščio vyr. redaktoriaus, kuris, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, peradresavo praÅ¡ymÄ informacijos rengėjai ir skleidėjai UAB „Respublikos“ leidiniai. ŽEI praÅ¡yme buvo aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytas gauto skundo turinys, inspektorės praÅ¡ymas, nurodant konkrečiai, kokios informacijos praÅ¡oma.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad inspektorė ir jos tarnyba negali ir neprivalo praÅ¡yti informacijos daugelį kartų (ir taip praÅ¡yta du kartus, nes gavus atsakymÄ , praÅ¡yta pateikti garso įraÅ¡Ä ), aiÅ¡kinti, kokios informacijos reikėtų. PareiÅ¡kėjai iÅ¡ pateikto inspektoriaus raÅ¡to turėjo bÅ«ti visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kokios informacijos reikia, ir iÅ¡ esmės iÅ¡ pareiÅ¡kėjos atsakymo galima daryti iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡ymas buvo teisingai suprastas – pareiÅ¡kėja atsakė, kad tai interviu, kad tai nuomonė, kurios atitikimo tikrovei įrodymo aplinkybių pateikti neįmanoma.

IÅ¡ esmės pareiÅ¡kėja ir Å¡iuo metu aiÅ¡kina taip pat, todėl neaiÅ¡ku, kokius dar įrodymus, pareiÅ¡kėjos manymu, ji galėtų pateikti. Tai, kad inspektorė prašė informacijos ir iÅ¡ R. M., pareiÅ¡kėjos teisių nepažeidžia, nes ir Å¡is asmuo aiÅ¡kina, kad jis pateikė savo nuomonę ir iÅ¡ kitų informacijos priemonių, pokalbių su žmonėmis surinktÄ informacijÄ . Å iuo atveju ginčas yra bÅ«tent dėl to, ar pagal publikacijų turinį ir formÄ galima teigti, kad paskleista R.

M. nuomonė ar paskleista žinia. Ä® Å¡io klausimo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ kreipiamas didelis dėmesys ir ŽEI sprendime ir padaromos pagrįstos iÅ¡vados dėl eilės skunde nurodytų teiginių įvertinant juos kaip žiniÄ . Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju visai nesvarbu, kaip dėl publikacijos pateikimo tarėsi žurnalistas ir interviu davęs R. M., o svarbu tik tai, koks yra rezultatas, nes V. T. garbę ir orumÄ pažemino publikacijų tekstai, už kuriuos atsako vieÅ¡osios informacijos rengėjas.

Informacija paskleista plačiam skaitytojui ratui bÅ«tent tokia forma, dėl kurios turinio skundėsi V. T., todėl ŽEI pagrįstai vertino tÄ tekstÄ , kuris iÅ¡dėstytas publikacijoje, o ne žurnalisto, ar interviu davusio asmens ketinimus, apie kuriuos skaitytojui negali bÅ«ti žinoma, kol tai nepateikta paaiÅ¡kinimuose prie publikacijos.Ginčas yra ir dėl to, ar R. M. laikytinas vieÅ¡uoju asmeniu, nes, pareiÅ¡kėjos manymu, tai pripažinus, pareiÅ¡kėjai taikytinas Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnis, atleidžiantis nuo atsakomybės. PareiÅ¡kėja dėl to turėjo galimybę teismui teikti įrodymus ir juos teikė.

Reziumuojant yra pagrindas teigti, kad Å¡iuo atveju buvo iÅ¡klausytos visos suinteresuotos ginčo Å¡alys. PareiÅ¡kėja turėjo galimybę pateikti inspektorei ir žurnalisto paaiÅ¡kinimus, ir pilnutinai pateikti kitÄ turimÄ informacijÄ , pvz. apie R. M. kaip vieÅ¡ojo asmens statusÄ (tik teismui pateikti paskutinieji įrodymai, kuriais rėmėsi pareiÅ¡kėja teisme), apie kitas publikacijas, kuriose, pareiÅ¡kėjos teigimu, buvo paskleista ta pati informacija, tačiau to nepadarė, o dėl to nėra pagrindo kaltinti institucijÄ neatlikus iÅ¡samaus tyrimo.

BÅ«tina atsižvelgti ir į tai, kad įstatyme nustatyti tokių tyrimų atlikimo terminai. ŽEI neprivalėjo praneÅ¡ti pareiÅ¡kėjai apie gautÄ paaiÅ¡kinimÄ iÅ¡ R. M. savo iniciatyva, o pareiÅ¡kėja galėjo domėtis tyrimo eiga, nes bÅ«tent pareiÅ¡kėja nurodė, kad visa informacija gauta iÅ¡ R. M., todėl pareiÅ¡kėjai pagal jos veiklos specifikÄ turėjo bÅ«ti aiÅ¡ku, kad ŽEI kreipsis į interviu davusį asmenį.IÅ¡ sprendimo turinio matyti, kad V. T. kreipėsi dėl asmeninės neturtinės teisės, t. y. garbės ir orumo gynimo.Sprendime yra analizuojamas, kaip jau minėta, Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjai reikÅ¡mingas klausimas, t. y. ar paskleistos žinios, ar pareikÅ¡ta nuomonė.

ŽEI sprendime remiasi Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalies nuostatomis. Nurodo, kad žinių paskelbimu laikytinas konkrečių faktų ar duomenų perdavimas, praneÅ¡imas tretiesiems asmenims, kai Å¡ie asmenys sužinojo apie perteikiamÄ informacijÄ , tiek tada, kai praneÅ¡ami tikri faktai ar duomenys, tiek tada, kai praneÅ¡ama apie tikrovėje neegzistuojančius (įsivaizduojamus ar melagingus) faktus ar duomenis, remiasi Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 84 dalies nuostatomis.

Taip pat tiriamas klausimas dėl vieÅ¡ojo asmens sÄ vokos taikymo. Nurodyta, kad Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 73 dalyje yra įtvirtinta vieÅ¡ojo asmens sÄ voka. VieÅ¡asis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigÅ«nas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobÅ«džio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimÄ arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikÅ¡mės vieÅ¡iesiems reikalams.Sprendime esanti iÅ¡vada, kad V.

T., bÅ«damas Europos Parlamento nariu, politinės partijos pirmininku bei dalyvaudamas visuomeninėje veikloje, yra vieÅ¡asis asmuo, pareiÅ¡kėjos nėra ginčijama. ŽEI sprendime taip pat įvertinta ta aplinkybė, kad vieÅ¡asis asmuo nesinaudoja tokiu pat asmens garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. VieÅ¡ojo asmens kritika, kad ir kokia kandi ar griežta bÅ«tų, yra leistina. Nurodoma, kad vieÅ¡asis asmuo taip pat turi teisę į garbės ir orumo gynimÄ . Teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikÅ¡ti nėra absoliuti, ji visiÅ¡kai nesuderinama su asmenį žeidžiančios informacijos ar dezinformacijos skleidimu.

PareiÅ¡kėja skunde raÅ¡o, kad publikacijoje buvo aptariamos lenkų tautinės mažumos problemos Vilniaus kraÅ¡te, kas vertintina kaip vieÅ¡ojo asmens kritika. Tačiau ginčo sprendime nei vienas teiginys, kuris buvo iÅ¡sakytas kaip kritika ir kaip lenkų tautinės mažumos problemos Vilniaus kraÅ¡te, nebuvo įvertintas kaip neatitinkantis tikrovės ir žeminantis V. T. garbę ir orumÄ , nors tokių teiginių publikacijose tikrai esama. Be to, pati pareiÅ¡kėja skunde prieÅ¡taringai aiÅ¡kina, kad paskelbta nuomonė, kitu atveju teigia, kad paskelbta informacija, nurodo teismų sprendimus, kuriuose pasisakoma dėl informacijos skleidimo, aiÅ¡kina, kad tokiÄ informacijÄ skelbti nėra draudžiama.

Ginčo sprendime yra konstatuota, kurie teiginiai vertintini kaip žinia ir kad tokių žinių skleidimas peržengia vieÅ¡ojo asmens galimos kritikos ribas.Sprendime tiriami patys publikacijų tekstai, įvertinami V. T. skunde nurodyti teiginiai: publikacijoje „Yra ir gerų lenkų“ („Respublika“, 2011-04-14, Nr. 86/6334) paskelbti teiginiai: „Lietuvos lenkas R. M. demaskuoja lenkų provokatorių europarlamentarÄ V. T.“, „Ir V. T. reikia suprasti labai paprastai. Jeigu jis sako, kad jo partijoje dirba patys sÄ Å¾iningiausi žmonės, vadinasi, viskas yra atvirkščiai.

Jeigu jis sako, kad rÅ«pinasi žemės grÄ Å¾inimu piliečiams, suprask, kad politikas rÅ«pinasi tik savo žeme.“, „Juo dirbo lenkas S. S. – V. T. dėdė.“, „<...> V. T. jau ne Å¡iaip virkauja apie skriaudžiamus lenkus, o laužo KonstitucijÄ .“, „<...>Vilnijoje<...> neramumus kursto lenku save vadinantis V. T.<...>.“, „V. T. ryÅ¡iai: nuo „Vilniaus brigados“ iki masonų ir abonentų“ neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumÄ ; publikacijoje „Ir tarp lenkų yra mafija“ („Respublika“, 2011-04-15, Nr. 87/6334) paskelbti teiginiai:

„V. T. ryÅ¡iai: nuo „Vilniaus brigados“ iki masonų ir abonentų“, „V. T.<...> buvo susijęs su „Vilniaus brigada“, turėjo ir tebeturi santykių <...> su antivalstybinėmis organizacijos „Jedinstvo“ steigėjais <...>.“, „Yra duomenų, kad tuomet (1990-1992 metais) V. T. buvo susijęs su garsiosios „Vilniaus brigados“ veikla. Žmonės šį ponÄ vadino tiesiog „brigados“ klapčiuku, kurį matydavo renkant duokles iÅ¡ turgaus prekeivių <...>.“, „Seime pluÅ¡a ir J.

N. – V. T. svainis.“, „Dar sovietmečiu V. T.<...> priklausė vadinamajai „Montanų“ grupuotei <...>.“, „Yra dar ne viena V. T. sÄ saja su KGB.“, „<...> pats Europos Parlamento narys tarnavo pasienio, t. y. KGB kariuomenėje“ neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumÄ .PrieÅ¡ įvertinant, ar interviu forma pateikta informacija vertintina kaip nuomonė, ar kaip žinia, teismas pirmiausiai pasisako, kad Å¡iuo atveju R. M. negali bÅ«ti vertinamas kaip vieÅ¡asis asmuo, kurio iÅ¡sakyti teiginiai nekelia abejonių, jau patys savaime yra patikimi, nes juos iÅ¡sakė tÄ klausimÄ Å¾inantis asmuo.

Visų pirma, vieÅ¡ojo asmens sÄ voka yra apibrėžta Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 73 dalyje. R. M. praeityje iÅ¡ tiesų buvo vieÅ¡asis asmuo, nes buvo Seimo narys, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys, yra buvęs Lietuvos lenkų sÄ jungos vadovas. Å iuo metu, pareiÅ¡kėjos teigimu, jis yra draugijos „Pogon“ („Vytis“) narys ir labdaros ir paramos fondo „Vilniaus klodai“ vadovas. PareiÅ¡kėja remiasi draugijos „Pogon“ veiklos tikslais ir rÅ«Å¡imis, kurios įregistruotos Juridinių asmenų registre, ir aiÅ¡kina, kad tokia veikla atitinka vieÅ¡ojo asmens sÄ vokoje esančiam paaiÅ¡kinimui – nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikÅ¡mės vieÅ¡iesiems reikalams.

Tačiau Å¡io ginčo atveju interviu yra nurodoma, kad interviu „Respublikai“ davė buvęs Seimo narys ir Lenkų sÄ jungos vadovas, kitoje vietoje nurodoma, kad interviu davė Lietuvos lenkas. PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad R. M. yra buvęs Lenkų sÄ jungos vadovas. Å io ginčo atvejui yra svarbu, kokiu tikslu pareiÅ¡kėja įrodinėja asmens statusÄ . R. M. statusas Å¡ioje byloje vertintinas atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjos nurodomÄ Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio taikymÄ Å¡iam ginčui.

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnyje nustatyta: „54 straipsnis. Redakcinės atsakomybės netaikymas ir atleidimas nuo žalos atlyginimo1. VieÅ¡osios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimÄ , jeigu jie nurodė informacijos Å¡altinį ir ji buvo:1) pateikta valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, politinių partijų, profesinių sÄ jungų ir asociacijų ar kitų asmenų oficialiuose ar vieÅ¡ai paskelbtuose dokumentuose;2) vieÅ¡ai pasakyta per atvirus posėdžius, pasitarimus, spaudos konferencijas, mitingus ir kitus renginius, o vieÅ¡osios informacijos rengėjas neiÅ¡kraipė pasakytų teiginių.

Å iuo atveju visa atsakomybė tenka renginių organizatoriams ir informacijÄ paskelbusiems asmenims;3) anksčiau paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones, jeigu Å¡i informacija nebuvo paneigta per jÄ paskelbusias visuomenės informavimo priemones;4) paskelbta tiesioginių programų, interneto konferencijų dalyvių, interaktyviosios televizijos žiÅ«rovų ar informacinės visuomenės informavimo priemonės naudotojų, nesusijusių su vieÅ¡osios informacijos rengėju;5) paskelbta specialioje rinkimų programoje, kuriÄ rengė ne pats vieÅ¡osios informacijos rengėjas;6) paskelbta neanoniminiuose reklaminiuose skelbimuose;7) pateikta kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas.2.

Å io straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimÄ atsako tas, kas pirmas paskleidė tokiÄ informacijÄ â€œ.Dėl interviu davusio asmens statuso nei vienas iÅ¡ nurodyto 54 straipsnio 1 dalies punktų negalėtų bÅ«ti taikomas, nes interviu duotas ne kaip politinės partijos, asociacijos oficialiai ar vieÅ¡ai paskelbto dokumento komentaras, nei kaip vieÅ¡ai pasakyta per atvirus posėdžius, pasitarimus, spaudos konferencijas, mitingus ar kitus renginius informacija.

Be to, po antraÅ¡te „Yra ir gerų lenkų“ yra nurodyta, kas duoda interviu – Lietuvos lenkas. Taigi interviu paimtas iÅ¡ fizinio asmens, buvusio vieÅ¡o asmens, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad Å¡iuo atveju tas asmuo pasisakė kaip tam tikros asociacijos ar politinės partijos atstovas, kurio pasakyta žinia savaime gali bÅ«ti priimta kaip atitinkanti tikrovę, nes asmuo kalba apie faktus, kuriuos žino. Tačiau atsižvelgiant į Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio nuostatas, net ir tuo atveju, jeigu interviu duotų asmuo, kuris atstovautų kokiai nors politinei ar visuomeninei organizacijai, o informacija bÅ«tų paimta ne spaudos konferencijos metu, nevieÅ¡ame renginyje, kaip yra Å¡iuo atveju, tai neleistų taikyti Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio nuostatų, nes Å¡iame straipsnyje yra baigtinis sÄ raÅ¡as atvejų, kai vieÅ¡osios informacijos rengėjas atleidžiamas nuo atsakomybės. Be to, 54 straipsnio taikymui yra sÄ lyga – jeigu nurodytas informacijos Å¡altinis.

Å iuo atveju nenurodyta netgi, kokiai Å¡iuo metu veikiančiai politinei ar visuomeninei organizacijai atstovauja interviu duodantis asmuo. Akivaizdu, kad Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio taikymui bÅ«tina, kad vieÅ¡osios informacijos rengėjas nurodytų informacijos Å¡altinį, nes tik pagal jį galima spręsti, ar nagrinėjamas atvejis atitinka Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose numatytus atvejus.Kita sÄ lyga, kuri nurodoma skunde kaip pagrindas taikyti Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio nuostatas, yra tai, kad, pareiÅ¡kėjos teigimu, ta pati informacija jau buvo paskelbta kitose visuomenės informavimo priemonėse.

Visų pirma, nėra bÅ«tinos Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio taikymo sÄ lygos – publikacijose nėra nurodomas kitas informacijos Å¡altinis. Antra, pareiÅ¡kėja teismui pateikė tuos informacijos Å¡altinius, kuriuose neva yra ta pati informacija, ir V. T. jos paneigti nereikalavo (b. l. 34-65). R. M. laiÅ¡kas, publikuotas WWW.pogon.lt (b. l. 34-35) neturi jokių duomenų, kurie skelbiami ginčo publikacijoje, kuri pripažinta neatitinkančia tikrovės, nes Å¡iame laiÅ¡ke yra tik nurodymas, kad Rinkimų akcija varžėsi rinkimuose drauge su Rusų aljansu, kuriame yra KGB darbuotojas.

Tai aiÅ¡kinama ir ginčo interviu, tačiau pripažinta neatitinkanti tikrovės ir garbę ir orumÄ Å¾eminančia informacija frazė „yra dar ne viena V. T. sÄ saja su KGB“, t. y. kitokia informacija nei paskelbta nurodytoje publikacijoje. Tinklapyje www.pogon.lt nurodyta tik apie kitÄ asmenį, kartu dalyvavusį rinkimuose. Kita www.pogon.lt paskelbta publikacija „Atsakymai į Alfa.lt klausimus“ (b. l. 36-37). Joje nėra jokių konkrečių duomenų apie V. T., yra tik bendro pobÅ«džio pamÄ stymai apie jo vykdomÄ politikÄ Vilniaus rajone ir pateikiama kitokia R.

M. nuomonė, kaip turėtų bÅ«ti sprendžiamos lenkų mažumos problemos. Informacija iÅ¡ www.balsas.lt publikacijos „Lietuvos lenkai palikti Kremliaus globai?“ (b. l. 38-39) iÅ¡ viso nėra artima teiginiams, kuriuos tyrė ŽEI. Joje yra tik pasvarstymai apie lenkų mažumos panaudojimÄ galimai Maskvos tikslams, bet joje nėra nurodyta jokių konkrečių pavardžių, nėra pasisakoma apie jokius konkrečius politikus ar visuomenės veikėjus. Informacijoje „LenkiÅ¡ki karo kirviai“ iÅ¡ tinklapio www.vrps.lt (b. l. 40-44) nėra jokių duomenų apie V.

T., kurie analogiÅ¡ki tirtiems Žurnalistų etikos inspektorės sprendime. Å ioje publikacijoje yra tik nuoroda į Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininko V. T. skundÄ Europos Komisijos pirmininkui, paminėtas 1,5 ha žemės sklypas, susijęs su V. T., tai, kad tik LLRA Vilniaus kraÅ¡te turi spaudos monopolijÄ , tai, kad V. T. bendradarbiauja su Č. O. (buvęs Atkuriamojo Seimo narys, Kovo 11-osios akto signataras), Č. O. pasisakymai apie V. T. ir R. M. santykius. Jokių konkrečių duomenų apie V. T. ryÅ¡ius Å¡ioje publikacijoje nėra net užuominų pavidalu.

Ta pati publikacija pateikta iÅ¡ Balsas.lt (2008-11-11 datos, „LenkiÅ¡ki karo kirviai“ (b. l. 45-48). Minėta, kad dėl lenkų tautinių mažumų problemų aptarimo ginčo publikacijose ŽEI sprendime nieko nepasisakyta, tokio pobÅ«džio aptarimas nebuvo analizuojamas. Informacija iÅ¡ tinklapio www.pogon.lt (b. l. 49-50) „Kelias į niekur“. Å ioje publikacijoje kalbama apie LLRA veiklÄ , o V. T. konkrečiai paminėtas tik du kartus nurodant, kad jis organizuoja piketus ir, kad „Laisvas laikraÅ¡tis“ mini faktÄ , kad jis pareikalavo 1,5 mln. kyÅ¡io už žemės paskirties pakeitimÄ .

Jokių duomenų, kurie buvo tirti ginčo sprendime, Å¡ioje publikacijoje nėra, be to, Å¡ioje publikacijoje pateikiama informacija kaip nuomonė, o ne kaip tikri faktai. Publikacija iÅ¡ www.balsas.lt, 2010-05-02 (b. l. 51-60), autorius R. M.. Å ioje publikacijoje nėra tokių tiesioginių teiginių, kaip ŽEI tirtose publikacijose, o yra tik tam tikros užuominos apie LLRA ryÅ¡ius su Lietuvos lenkų sÄ junga, kuri apibÅ«dinama kaip organizacija, valdoma buvusių Sovietų SÄ jungos komunistų partijos veikėjų ir organizacijos „Jedinstvo“ steigėjų.

Kiti autoriaus samprotavimai apie LLRA lyderį iÅ¡ tiesų yra bendro pobÅ«džio, pateikiami kaip nuomonė. Pasisakant autoriui dėl žemės grÄ Å¾inimo Vilniaus rajone, nurodoma, kad tuos klausimus sprendė asmuo, veikęs koalicijoje su LLRA, buvęs partinis sovietinių administracinių organų, įskaitant KGB, koordinatorius Vilniuje. Å iame straipsnyje apraÅ¡ant nurodytÄ klausimÄ , nėra nurodomos jokios pavardės, ryÅ¡iai tarp asmenų. Taip pat Å¡iame straipsnyje paminėtas kyÅ¡io praÅ¡ymas, nurodant leidinį, kuris apie tai rašė, nurodoma, kad žemės sklypai buvo grÄ Å¾inami tik LLRA nariams, kad LLRA valdo mokyklas, organizuoja 2 proc. pajamų mokesčio pervedimÄ Ä¯ Lenkų sÄ jungos Vilniaus skyriaus sÄ skaitÄ , organizuoja apsimestinį gatvių pavadinimų keitimÄ .

Nurodyta, kad LLRA lyderio gyvenimo apraÅ¡yme yra nepaaiÅ¡kinamų pertrÅ«kių ir toli siekiančių nutylėjimų. Pirmiau jau minėta, koks konkretus teiginys apie sÄ sajas su KGB yra pripažintas neatitinkančiu tikrovei, ir Å¡is teiginys yra ne toks pats, kaip užuominos balsas.lt publikacijoje. Pripažintas neatitinkančiu tikrovei ir teiginys: „V. T. <...> buvo susijęs su „Vilniaus brigada“, turėjo ir tebeturi santykių <...> su antivalstybinėmis organizacijos „Jedinstvo“ steigėjais <...>.“.

Tokio teiginio nurodytoje balsas.lt publikacijoje nėra. Tokia pati informacija paskelbta www.pogon.lt publikacijoje „Ko imasi Lenkų rinkimų akcija – propaganda ir faktai“ (b. l. 61-65).Taigi pareiÅ¡kėjos pateiktos publikacijos negali bÅ«ti pagrindu taikyti Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , juo labiau, kad tirtose publikacijose nenurodyti tokie informacijos Å¡altiniai. Kaip minėta pirmiau, R. M., kaip vieÅ¡o asmens statusas, negalėtų bÅ«ti pagrindu atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo atsakomybės ir Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto pagrindu.

Tačiau, kaip minėta, paimant interviu iÅ¡ R. M., jis nebuvo pristatytas kaip kokios nors politinės ar visuomeninės organizacijos atstovas, taigi interviu jis davė kaip Lietuvos lenkas (taip jis pristatomas), t. y. kaip fizinis asmuo.Dėl tirtos informacijos įvertinimo, kad tai nėra pateikta kaip interviu davusio asmens nuomonė. Sprendime teisingai pasisakoma, kad Visuomenės informavimo įstatymo 4 straipsnis laiduoja kiekvienam asmeniui teisę laisvai reikÅ¡ti mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informacijÄ bei idėjas.

Laisvė rinkti, gauti ir skleisti informacijÄ negali bÅ«ti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei yra bÅ«tina apsaugoti konstitucinę santvarkÄ , žmogaus sveikatÄ , garbę ir orumÄ , privatų gyvenimÄ , dorovę. Nuomonei tiesos kriterijus nėra taikomas, ji negali bÅ«ti paneigiama ar kitokiu bÅ«du ribojama, kadangi laisvė reikÅ¡ti nuomonę yra viena esminių visuomenės bei atskiro individo vystymosi sÄ lygų ir demokratinės visuomenės pagrindų.Tirti teiginiai nėra pateikiami kaip nuomonė, o yra pateikiami kaip faktai, kuriems pagrįsti turi bÅ«ti duomenų, nes taip ir nurodoma publikacijoje.Ginčo sprendime nurodyta, kad teiginys „Lietuvos lenkas R.

M. demaskuoja lenkų provokatorių europarlamentarÄ V. T.“ yra publikacijos paantraÅ¡tė. Nurodoma, kad paantraÅ¡tėms, taip pat kaip antraÅ¡tėms yra keliamos tam tikros jų sudarymo taisyklės ir reikalavimai. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1003 (1993) „Dėl žurnalistikos etikos“ 4 punkte yra įtvirtintas reikalavimas, kad žinių antraÅ¡tės ir santraukos kiek įmanoma geriau atspindėtų pateikiamų faktų ir duomenų esmę. Daroma pagrįsta iÅ¡vada, kad konkrečiu atveju skundžiamame teiginyje paskelbta objektyviais duomenimis patikrinama informacija, t. y.

žinia, jog pareiÅ¡kėjas yra provokatorius. Pasiremta Dabartinio lietuvių kalbos žodyno pateikiamais žodžių „demaskuoti“, „provokatorius“ aiÅ¡kinimais, ir daroma iÅ¡vada, kad skundžiamu teiginiu paskelbta žinia apie atskleistÄ tiesÄ , jog pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas Europos Parlamento nariu, yra iÅ¡davikiÅ¡kų, kenkiančių darbų kurstytojas. Tuo vieÅ¡osios informacijos rengėjas paskleidė negatyvų pareiÅ¡kėjo, kaip Europos Parlamento nario, apibÅ«dinimÄ . Tokio pobÅ«džio informacija teigiama apie vieÅ¡ajame gyvenime nederamÄ , nesÄ Å¾iningÄ bei negarbingÄ elgesį, moralės požiÅ«riu neleistinus pareiÅ¡kėjo veiksmus, todėl ginčo teiginyje paskelbta žinia neabejotinai yra žeminančio pobÅ«džio.Vertindamas Å¡iuos argumentus teismas daro iÅ¡vadÄ , kad paantraÅ¡te jau yra konstatuota, jog duodamas interviu R.

M. pateikė duomenų, kad yra bÅ«tent taip, kaip iÅ¡dėstyta paantraÅ¡tėje. Å i paantraÅ¡tė neinformuoja, kad publikacijoje bus pateikiama tik interviu duodančio asmens nuomonė, tačiau informuoja, kad interviu duodantis asmuo „demaskuoja“ lenkų „provokatorių“, o tai reiÅ¡kia, kad publikacijoje bus pateikti tie demaskuojantys duomenys.Ginčo sprendime nurodyta, kad sprendžiant skundžiamos informacijos atitikimo tikrovei klausimÄ , atsižvelgiama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998-05-15 nutarimo Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 7-1 straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ 8 punkto nuostatas, kuriose numatyta, kad preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo prieÅ¡ingai.

Kai nustatoma, kad paskleista yra žinia, o ne nuomonė, pareiga įrodyti, jog paskleistos žinios atitinka tikrovę bei informuojant visuomenę buvo laikomasi visuomenės informavimo sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nepiktnaudžiauta informacijos laisve, atitenka vieÅ¡osios informacijos rengėjui.Jau minėta, kad vieÅ¡osios informacijos rengėjas nepateikė jokių duomenų, taip pat ir įrodančių negarbingÄ V. T. veiklÄ , ryÅ¡ius su nusikalstamomis organizacijomis, nors tokia informacija paskelbta.

Tokiu atveju ŽEI sprendime pagrįstai remiamasi duomenų neatitikimo tikrovei prezumpcija, pagal kuriÄ paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo prieÅ¡ingai. Neabejotinai ginčo teiginyje paskelbta tikrovės neatitinkanti, pareiÅ¡kėjo garbę ir orumÄ Å¾eminanti informacija, nes publikacijose ji nepateikiama kaip nuomonė.Ginčo sprendime įvertinami teiginiai: „V. T. ryÅ¡iai: nuo „Vilniaus brigados“ iki masonų ir abonentų“, „V. T.<...> buvo susijęs su „Vilniaus brigada“, turėjo ir tebeturi santykių <...> su antivalstybinėmis organizacijos „Jedinstvo“ steigėjais <...>.“, „Yra duomenų, kad tuomet (1990-1992 metais) V.

T. buvo susijęs su garsiosios „Vilniaus brigados“ veikla. Žmonės šį ponÄ vadino tiesiog „brigados“ klapčiuku, kurį matydavo renkant duokles iÅ¡ turgaus prekeivių <...>.“, „Dar sovietmečiu V. T.<...> priklausė vadinamajai „Montanų“ grupuotei <...>.“, „Yra dar ne viena V. T. sÄ saja su KGB.“, „<...> pats Europos Parlamento narys tarnavo pasienio, t.y. KGB kariuomenėje“. Sprendime daroma iÅ¡vada, kad paskelbta objektyviais duomenimis patikrinama informacija, t. y.

žinios apie pareiÅ¡kėjo ryÅ¡ius su nusikalstamomis grupuotėmis bei antivalstybinėmis organizacijomis gali bÅ«ti įrodomos. Teiginys dėl sÄ sajų su „Vilniaus brigada“ publikacijoje pradedamas „Yra duomenų, kad <...>“, o tai, kad „žmonės dėl to šį ponÄ vadino...“ pateikiama kaip faktas. Tai reiÅ¡kia, kad nurodytos žinios apie ryÅ¡ius su nusikalstama grupuote gali bÅ«ti įrodomos ar bent jau gali bÅ«ti nurodomi tie esami duomenys, tie žmonės, kurie taip vadino skundÄ Å½EI pateikusį asmenį.

Minėta, kad pareiÅ¡kėja tokių domenų ŽEI neteikė, nes dėl įrodymų teikimo Å¡iuo atveju turi nevienareikÅ¡miÅ¡kÄ požiÅ«rį: pirma, tai yra tik nuomonė; antra, interviu paimtas iÅ¡ vieÅ¡o asmens, todėl nereikia įrodinėti žinios atitikimÄ tikrovei; trečia, tokia informacija jau buvo paskelbta kitose publikacijose, kurių V. T. neginčija. Tai, kad ŽEI tirti teiginiai žemina asmens garbę ir orumÄ , pareiÅ¡kėja neginčija. Akivaizdu, kad nurodytuose teiginiuose V. T. priskiriami veiksmai ir priklausymas antivalstybinėms organizacijoms bei nusikalstamoms grupuotėms prieÅ¡tarauja galiojantiems valstybės įstatymams, tuo asmeniui priskiriamas teisei ir gerai moralei prieÅ¡ingų veiksmų atlikimas, negarbingas ir visuomenėje smerktinas elgesys.

ŽEI pagrįstai pasisakė, kad paskleista informacija akivaizdžiai virÅ¡ija leistinas vieÅ¡ojo asmens kritikos ribas. Tų publikacijų dalių, kuriose iÅ¡ tiesų buvo pateikiama politinės organizacijos veiklos kritika, ŽEI nevertino.Dėl priklausymo „Montanų“ grupuotei publikacijoje pateikiama akivaizdi žinia, nes paaiÅ¡kinama gana detaliai, kaip ta grupuotė veikė bei kas jÄ sukÅ«rė ir kokiu tikslu. Dėl ryÅ¡ių su KGB publikacijoje pateikiama taip pat labai konkreti informacija, kuri akivaizdžiai gali bÅ«ti įrodoma, nes nurodomi konkretÅ«s ryÅ¡iai ir pavardės. Minėta, kad pareiÅ¡kėja atsisakė teikti įrodymus, nors, kaip reikalauja Visuomenės informavimo įstatymas, privalėjo dar prieÅ¡ publikuodama tokiÄ informacijÄ , jÄ pasitikrinti.

Ginčo sprendime pagrįstai nurodyta, kad įstatymo „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir Å¡ios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos" (Žin., 1998, Nr. 65-1877) 1 straipsnyje nustatyta, kad SSRS valstybės saugumo komitetas (NKVD, NKGB, MGB, KGB) pripažįstamas nusikalstama organizacija, vykdžiusia karo nusikaltimus, genocidÄ , represijas, terorÄ ir politinį persekiojimÄ SSRS okupuotoje Lietuvos Respublikoje. Todėl padaryta pagrįsta iÅ¡vada, kad paskelbtos žinios apie V.

T. yra vienareikÅ¡miÅ¡kai žeminančio pobÅ«džio. Taip pat visuotinai žinomas faktas dėl organizacijos „Jedinstvo“ pobÅ«džio, Å¡ios organizacijos vadovai už jos veiklÄ buvo teisiami. Todėl paskleista žinia apie V. T. ryÅ¡ius su Å¡ia organizacija, visų pirma, galėjo bÅ«ti iÅ¡ anksto patikrinta, antra, ŽEI praÅ¡ymu galėjo bÅ«ti pateikta konkreti informacija apie tuos ryÅ¡ius bei kokie duomenys juos įrodo. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja visiÅ¡kai ignoravo ŽEI praÅ¡ymÄ , nes pareiÅ¡kėja turėjo galimybę pateikti duomenis, nurodyti, kokie konkretÅ«s ryÅ¡iai tarp organizacijų ir asmenų gali patvirtinti paskleistas žinias.

Pareiga įsitikinti skelbiamų žinių tikrumu, tikslumu bei pagrįstumu tenka bÅ«tent vieÅ¡osios informacijos rengėjui ir skleidėjui.Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vieÅ¡oji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi bÅ«ti pateikiama teisingai, tiksliai ir neÅ¡aliÅ¡kai. To paties įstatymo 19 straipsnio 2 dalis nustato, kad draudžiama platinti dezinformacijÄ ir informacijÄ , Å¡meižiančiÄ , įžeidžiančiÄ Å¾mogų, žeminančiÄ jo garbę ir orumÄ .

VieÅ¡osios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų (Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 4 punktas). Nurodyti teiginiai, kuriuos ŽEI sprendime įvertino kaip neatitinkančius tikrovės, žeminančius asmens garbę bei orumÄ , iÅ¡ esmės kaltina V. T. smerktinu ir neteisėtu elgesiu tiek dabar, tiek praeityje. Dėl to ginčo sprendime pagrįstai konstatuota, kad paskleisdamas skundžiamus teiginius vieÅ¡osios informacijos rengėjas ir skleidėjas nesilaikė nurodytų Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimų.

Atsižvelgiant į paskleistų žinių turinį, nėra pagrindo teigti, kaip nurodo pareiÅ¡kėja, kad tai buvo vieÅ¡o asmens kritika ir kritikos ribos nebuvo peržengtos. Tie teiginiai, kurie ŽEI pripažinti neatitinkantys įstatymo nuostatų reikalavimų, nėra kritika, nes asmuo nebuvo kritikuojamas už jo politinę ar visuomeninę veiklÄ , o tiesiog kaltinamas ryÅ¡iais su nuskalstamomis organizacijomis dabar ir praeityje. Minėta, kad publikacijose buvo ir kritikos, kuri neįvertinta visuomenės informavimo principų pažeidimu.

Tačiau pateikdamas konkrečius kaltinimus vieÅ¡osios informacijos rengėjas ir skleidėjas privalo turėti įrodymus, patvirtinančius kaltinimus.PareiÅ¡kėja neneigia, kad netikrino informacijos, neįsitikino faktų tikrumu, prieÅ¡ingai, įrodinėjo, kad to daryti neprivalėjo. Dėl jau iÅ¡dėstytų argumentų teismas daro iÅ¡vadÄ , kad publikacijoje pateikiamos žinios apie V. T., o dėl to jos turi atitikti tikrovę, šį faktÄ turi įrodyti žinias paskleidęs asmuo. SÄ lygų taikyti Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnį, kaip jau nurodyta, nėra.

Å iuo atveju neturi reikÅ¡mės faktas, kaip dėl publikacijos tarėsi interviu duodantis asmuo ir žurnalistas, nes poveikio priemonę ŽEI taikė vieÅ¡osios informacijos rengėjui ir skleidėjui už paskleistus teiginius, kurie pateikti kaip atitinkantys tikrovę, t. y. kaip neva esÄ pagrįsti objektyviai egzistuojančiais duomenimis. Visuomenės informavimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta vieÅ¡osios informacijos rengėjų ir skleidėjų pareiga teikti tikslias, teisingas ir neÅ¡aliÅ¡kas žinias, kritiÅ¡kai vertinti savo informacijos Å¡altinius, atidžiai ir rÅ«pestingai tikrinti faktus, remtis keliais Å¡altiniais, jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos Å¡altinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje.

Å ių įpareigojančių nuostatų vieÅ¡osios informacijos rengėjas ir skleidėjas nesilaikė. Skundžiamame sprendime tokia iÅ¡vada pateikta pagrįstai.Nustatyta, kad žurnalistų etikos inspektorė ne visus teiginius, kuriuos skunde nurodė V. T., pripažino kaip jo garbę ir orumÄ Å¾eminančias, tikrovės neatitinkančias žinias. V. T. sprendimo neskundė, reiÅ¡kia sutiko su inspektorės iÅ¡vadomis. Å i aplinkybė paneigia pareiÅ¡kėjos iÅ¡sakomas abejones dėl tyrimo objektyvumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad nėra pagrindo panaikinti kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ 2011-10-25 Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimÄ Nr. SPR-113 „Dėl publikacijose:

„Yra ir gerų lenkų“ („Respublika“, 2011-04-14, Nr. 86/6335), „Ir tarp lenkų yra mafija“ („Respublika“, 2011-04-15, Nr. 87/6335) paskelbtos informacijos“.Remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu teismasn u s p r e n d ė:             pareiÅ¡kėjos UAB „Respublikos“ leidiniai skundÄ atmesti.             Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .Teisėjai                                                                                                                                  ArÅ«nas Kaminskas Donatas Vansevičius Halina Zaikauskaitė