2021-05-12 Nr. AB-10295-3-61-3-01192-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-200-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01192-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal P. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki reorganizacijos – Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 75 537 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad buvo laikomas Lukiškių TI-K nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki 2019 m. vasario 20 d. (iš viso 153 dienas) kamerose Nr. 212, 217 ir 238, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas buvo per mažas. Kamerose buvo netvarkinga – nuskeltos plytelės, judantys unitazai, nebuvo ventiliacijos, elektros lemputės, buvo pelėsio. Už 153 parų laikymo tokiomis sąlygomis pareiškėjas prašė priteisti 15 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

3. Pareiškėjas teigė, kad visose kamerose sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atitvertas 1,5 m aukščio sienele. Kadangi pareiškėjas visą laiką buvo laikomas kamerose, esančiose rūsyje, toks sanitarinio mazgo atskyrimas nebuvo veiksmingas. Įrengta užuolaida neužtikrino privatumo, nes duryse esantis langelis nebuvo dengiamas. Todėl besinaudojantis tualetu pareiškėjas buvo stebimas, kartais pareigūnai tuo metu įeidavo į kamerą. Dėl tokių pažeidimų pareiškėjas reikalavo priteisti 1 989 Eur neturtinės žalos už 153 dienas.

4. Pareiškėjas nurodė, kad pagal teisės aktų reikalavimus, suimtieji ir nuteistieji turi teisę ne rečiau kaip kartą per savaitę 15 minučių nusiprausti duše. Tai šiurkštus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) pažeidimas. Pagal Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendaciją šalims narėms Nr. (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ turi būti tokios sąlygos, kad kiekvienas kalinys galėtų praustis klimatines sąlygas atitinkančioje temperatūroje, jei įmanoma, kiekvieną dieną, tačiau ne rečiau kaip du kartus per savaitę. Dėl naudojimosi dušu tvarkos pareiškėjas teigė buvęs diskriminuojamas, nes nuteistieji, kurie žaidžia krepšinį, tinklinį yra vedami į dušą, o pažaidus stalo tenisą galimybė nusiprausti duše nėra suteikiama. Dėl šių pažeidimų pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo 1 000 Eur neturtinės žalos.

5. Pareiškėjas skundėsi dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo, pasivaikščiojimai per dieną trukdavo 1,5 val., pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo įrengti asbestiniai stogai. Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas pakankamas patalpos apšvietimas. Naktinio apšvietimo lemputės buitiniam naudojimui Europos Sąjungoje yra uždraustos. Dėl šio pažeidimo prašė priteisti 1 460 Eur neturtinės žalos.

6. Pareiškėjas skundėsi dėl Lukiškių TI-K teiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Pareiškėjo teigimu, jam 2015 m. vasario 22 d. nustatytas (duomenys neskelbtini), tačiau nebuvo suteiktas gydymas pagal teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K gydytoja L. K., neturėdama veiklos licencijos, siųsdavo gydytis į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, pažeidžiant teisės aktus. Dėl pareiškėjui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba surašė 2017 m. rugsėjo 22 d. įsakymą. Dėl šių pažeidimų pareiškėjas prašė priteisti 45 000 Eur neturtinės žalos, o priteistą sumą išieškoti iš Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos vidaus ligų gydytojos L. K..

7. Pareiškėjas teigė, kad jam neteisėtai nurašė pinigines lėšas ir klastojo išklotines. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio mėnesį kreipėsi į Lukiškių TI-K buhalterę, norėdamas sužinoti, kokia pinigų suma bus nuskaičiuota alimentams. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjui 2018 m. birželio 1 d. priteisė 1 450 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pateikiamose pinigų sąskaitų išklotinėse kiekvieną kartą skyrėsi nurodoma pinigų nuskaičiavimo tvarka. Pareiškėjo įsitikinimu, nuo pinigų sumos, viršijančios vieną minimalią mėnesinę algą, turėtų būti nuskaičiuota 70 proc., arba tai turėtų būti daroma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis. Buhalterė, neteisėtai nuskaičiuodama iš pareiškėjo sąskaitos pinigines lėšas pagal antstolio vykdomąjį raštą Nr. S18-24958, padarė pareiškėjui 688 Eur turtinės žalos. Dėl tokių veiksmų pareiškėjas pradėjo bado streiką. Pareiškėjas dėl šių aplinkybių patirtą neturtinę žalą vertino 2 400 Eur.

8. Pareiškėjo nuomone, jis kalėjimo režimo sąlygomis praleido 74 dienomis ilgiau nei turėjo, dėl to, kad asmenys klastoja dokumentus arba nemoka skaičiuoti. Kalėjimo režimas pareiškėjui turėjo baigtis 2018 m. vasario 12 d., bet baigėsi tik 2019 m. vasario 14 d. Pareiškėjas iki 2019 m. vasario 20 d. laikytas kalėjime, o po to etapuotas į Marijampolės pataisos namus. Kardomasis laikotarpis neįskaičiuotas į kalėjimo režimą (2 mėnesiai ir 14 dienų), nors pareiškėjui buvo pasakyta, kad kardomasis režimas bus išskaičiuotas iš bausmės pataisos namuose. Dėl to patirtą neturtinę žalą pareiškėjas vertino 8 000 Eur.

9. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Atsakovo atstovas paaiškino, kad suimtieji ir nuteistieji skirstomi į kameras vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendravo griežtai vadovaudamiesi etikos taisyklėmis. Priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdami užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę, jų saugumą. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio, toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus.

Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše, o dušo patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus. Siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, dušo patalpose yra įrengtos pertvaros, kurių bendras aukštis yra 1,6 m, plotis – 1,2 m. Tvarkyti gyvenamąsias kameras turi jose apgyvendinti asmenys, tam jiems išduodamos priemonės. Kameros Lukiškių TI-K įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus, visose kamerose įrengtos taburetės, stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms susidėti, signalizacijos mygtukai.

Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, gavus lėšų iš valstybės biudžeto. Gyvenamosios patalpos vėdinamos natūraliu būdu per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo sistema. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės kamerose. Nuteistųjų sveikatos priežiūra organizuojama ir atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais. Nuteistiesiems garantuojamos valstybės remiamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir patarnavimai.

Jeigu atitinkamos paslaugos negali būti suteikiamos laisvės atėmimo vietoje, ligoniai siunčiami į viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas, užtikrinant jų apsaugą. Visą pareiškėjo gydymo laikotarpį jam buvo taikomas gydymas nuo (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nuo dalies tyrimų atsisakė, todėl gydytojas (duomenys neskelbtini) negalėjo tinkama apimtimi atlikti tyrimų ir skirti gydymo. Laisvės atėmimo įstaiga neturi įgaliojimų aiškinti ir vertinti teisinių santykių, susijusių su antstolių patvarkymų vykdymu.

Buhalterinės apskaitos skyrius vykdė antstolės A. T. 2018 m. vasario 6 d. patvarkymą dėl 1 417,15 Eur pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą (trečios eilės išieškojimas), antstolio J. P. 2016 m. balandžio 7 d. patvarkymą vykdyti 19 736 Eur išieškojimą (1 eilės išieškojimas), 2016 m. balandžio 21 d. patvarkymą vykdyti 230,87 Eur išieškojimą (3 eilės išieškojimas) ir 2018 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymą, keičiantį 2016 m. balandžio 7 d. patvarkymą dėl 36 313,40 Eur išieškojimo (1 eilės išieškojimas). Pareiškėjas nuteistas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nuosprendžiu 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, subendrinus su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo (įsiteisėjo 2013 m. balandžio 11 d.).

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nuosprendžiu pareiškėjas nuteistas 15 metų laisvės atėmimo bausme, prie paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės, paskirtos Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d., 2013 m. sausio 22 d., 2013 m. sausio 28 d. nuosprendžiais, subendrintos 2013 m. gegužės 31 d. teismo nutartimi ir paskirta galutinė bausmė 16 metų laisvės atėmimo, pirmuosius 5 metus atliekant kalėjime, o likusią bausmės dalį – pataisos namuose, nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. birželio 2 d.

Pareiškėjui nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2014 m. vasario 14 d., paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, suimant teismo posėdžių salėje, suėmime išbūtas laikas įskaitomas į bausmės laiką.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjo P. V. skundą tenkino iš dalies; skundo dalį dėl reikalavimų priteisti neturtinę žalą dėl nesąžiningo ir netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir su tuo susijusių santykių paliko nenagrinėtą; priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

12. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktu, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki 2019 m. vasario 20 d. buvo laikomas kamerose Nr. 212Krc (6,80 kv. m, 1 asm.), Nr. 217 (6,90 kv. m, 1 asm.), Nr. 238 (6,83 kv. m, 1 asm.). Vienam asmeniui tenkantis plotas buvo didesnis nei 3,6 kv. m, pareiškėjas kamerose buvo laikomas vienas, todėl minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimai visą pareiškėjo nurodomą laikotarpį pažeisti nebuvo.

14. Teismas nurodė, kad teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo visiškai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Tačiau teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kurioje vertinama, kad sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvės sienele ar užuolaida asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, kadangi tai gali riboti kalinčio asmens privatumą ir sukelti jam nemalonius išgyvenimus.

15. Teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitarinis mazgas nuo likusios kameros dalies atitvertas 1,5 m aukščio pertvara, taip pat dalyje kamerų sanitarinis mazgas įrengtas kaip atskira kabina su durimis, tačiau kamerų Nr. 212Krc, Nr. 217 ir Nr. 238, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, šiame sąraše nėra. Atsakovo atstovo teigimu, nuo 2016 m. gruodžio iki 2017 m. kovo mėnesio kamerų sanitariniuose mazguose įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Taigi kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinis mazgas nebuvo įrengtas kaip atskira kabina su durimis, užuolaidos sanitariniame mazge dar nebuvo įrengtos. Todėl teismas konstatavo, kad sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai įrengtas visą pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpį, iš viso 157 paras, ir šį laikotarpį pareiškėjo privatumas juo naudojantis galėjo būti pažeistas. Kadangi pareiškėjas visą ginčo laikotarpį buvo laikomas vienas, teismas laikė, kad pažeidimo intensyvumas nebuvo didelis.

16. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015), 44 punktu, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. IR-172, 107 punktu, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims buvo sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1-264 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjime laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, po apsilankymo fizinės reabilitacijos kambaryje nuteistasis turi galimybę nusiprausti duše.

17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija, jog jam buvo sudaryta galimybė pasinaudoti dušu vieną kartą per savaitę, tačiau būtinumą naudotis dušu iš esmės sieja su tinkamu higienos užtikrinimu po sporto. Pareiškėjas nedetalizavo kokiomis aplinkybėmis jis buvo kreipęsis dėl leidimo pasinaudoti dušu po sporto, tačiau tokia galimybė jam nebūtų suteikta, dėl naudojimosi dušu tvarkos į įstaigos administraciją nesikreipė. Be to, byloje nėra duomenų apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus, dėl kurių jam reikia naudotis dušu dažniau nei numatyta higienos normose (ne rečiau kaip kartą per savaitę). Todėl teismas sprendė, kad šiuo aspektu pareiškėjo teisės į tinkamas higienos sąlygas naudotis dušu nepažeistos. Taip pat teismas nenustatė ir diskriminacijos šiuo aspektu.

18. Teismas pažymėjo, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos Rec(2006)2 valstybėms narėms dėl Europos kalinimo taisyklių yra rekomendacinio pobūdžio, todėl šių taisyklių neprivalo vykdyti laisvės atėmimo įstaigos Lietuvoje.

19. Teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir su tuo susijusių santykių, sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjas ginčija ne pačios įkalinimo įstaigos veiksmus netinkamai organizuojant sveikatos priežiūros paslaugas, bet nesutinka su konkrečiais gydytojos atliekamais veiksmais teikiant gydymo paslaugas, t. y. jog gydytoja, anot pareiškėjo, neturėdama licencijos imasi gydyti ir siunčia suimtuosius bei nuteistuosius į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.

20. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, norėdamas gauti žalos atlyginimą dėl, jo nuomone, netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo Lukiškių TI-K, prieš kreipdamasis į bendrosios kompetencijos teismą privalo pasinaudoti Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnyje nustatyta išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, o nesutikdamas su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Kadangi pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka, teismas šią pareiškėjo skundo dalį paliko nenagrinėta.

21. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K buhalteriją, prašydamas pateikti skaičiavimus, kiek pareiškėjui pinigų liks sąskaitoje atskaičius ieškinius (alimentus), po 1 450 Eur pervedimo. Pareiškėjas kreipėsi į buhalterę A. M. su 2018 m. spalio 25 d. prašymu pateikti jo asmeninės sąskaitos išklotinę. Lukiškių TI-K 2018 m. spalio 23 d. raštu informavo pareiškėją, kad buhalterė A. M. nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. atostogavo, o jos pareigoms nepriskirtas depozitinės sąskaitos kasos knygos pildymas. Lukiškių TI-K 2018 m. lapkričio 15 d. raštu paaiškino pareiškėjui, kad neturi įgaliojimų vertinti ir aiškinti teisinių santykių, susijusių su antstolio patvarkymų vykdymu, nes antstolio patvarkyme nurodytų reikalavimų vykdymą kontroliuoja pats patvarkymą išdavęs antstolis. Lukiškių TI-K 2018 m. rugsėjo 26 d., išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nurodė, kad vykdo antstolės A. T. 2018 m. vasario 6 d. patvarkymą dėl lėšų pervedimo dėl 1 417 Eur ieškinio, 2018 m. rugpjūčio 30 d. antstolio J. P. 2016 m. balandžio 7 d. patvarkymą dėl 19 736 Eur sumos, 2016 m. balandžio 21 d. patvarkymą dėl 230,87 Eur ieškinio, nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymą, keičiantį 2016 m. balandžio 7 d. patvarkymą dėl 36 313,40 Eur išieškojimo. Lukiškių TI-K 2018 m. lapkričio 9 d. raštu, atsakydamas į pareiškėjo skundą, nurodė, kad A. M. atitinka jai keliamus ir buhalterės pareigybės apraše nurodytus reikalavimus, nepriekaištingai atlieka jai priskirtas funkcijas. Dėl neteisėtų lėšų nurašymo pareiškėjas vėl kreipėsi į Lukiškių TI-K 2018 m. lapkričio 19 d. skundu, o Lukiškių TI-K 2018 m. gruodžio 17 d. raštu nurodė pareiškėjui, kad visais skolų išieškojimo klausimais jis gali kreiptis į antstolį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 585 straipsnis įtvirtina antstolio reikalavimų privalomumą, todėl įstaiga, gavusi antstolio patvarkymą, jį privalo vykdyti. Lukiškių TI-K 2018 m. gruodžio 20 d. rašte nurodė, kad situacija dėl pareiškėjo asmeninių lėšų nuskaitymo aiškinta ne kartą, antstolio patvarkyme nurodytų reikalavimų vykdymą kontroliuoja pats antstolis.

22. Teismas nustatė, kad antstolis J. P. 2018 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymu Nr. S18-24958 nurodė – kol bus padengtas alimentų už vaikus įsiskolinimas iš pareiškėjo darbo užmokesčio, kitų jam prilyginamų išmokų ir kitų lėšų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. iš pareiškėjo darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos nustatytą minimalų mėnesinį atlyginimą (toliau – ir MMA) ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, bet ne mažiau kaip 548 Eur kiekvieną mėnesį. Iš pareiškėjo sąskaitos išrašo matyti, kad pareiškėjui pervedus 1 450 Eur lėšas (priteistas kaip neturtinės žalos atlyginimas), šių lėšų daliai buvo pritaikytas areštas būtent pagal antstolio J. P. patvarkymą, jo nurodyta tvarka, t. y. areštuojama 70 proc. pajamų dalies, viršijančios vieną minimalų mėnesinį atlyginimą, ir 50 proc. pajamų dalies, neviršijančios vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo, bet ne mažiau nei 548 Eur per mėnesį. Taigi Lukiškių TI-K buhalterė atliko veiksmus pagal antstolio J. P. 2018 m. kovo 30 d. patvarkyme Nr. S18-24958 nustatytą tvarką. Vadovaujantis CPK 585 straipsnio 1 dalimi, Lukiškių TI-K turėjo pareigą vykdyti antstolio J. P. 2018 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymą Nr. S18-24958, o iš pareiškėjo sąskaitos išrašų matyti, kad toks patvarkymas buvo vykdomas pagal jame nustatytą tvarką. Jeigu pareiškėjas nesutinka su paties antstolio veiksmais jis turi teisę kreiptis į apylinkės teismą, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 str. 2 d.). Todėl neteisėtų Lukiškių TI-K darbuotojų veiksmų šiuo aspektu teismas nenustatė.

23. Teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K 2019 m. sausio 8 d. raštu išaiškino pareiškėjui, kad jis nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nuosprendžiu, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 16 metų laisvės atėmimo, nurodant pirmuosius penkerius metus šią bausmę atlikti kalėjime, o likusį bausmės laiką – pataisos namuose, Klaipėdos apygardos teismas patikslino, kad pareiškėjo bausmės pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo tada, kai įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti bausmė. Pareiškėjui iš karto po nuosprendžio priėmimo dienos (nuo 2014 m. vasario 14 d.) paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuriame išbūtas laikomas įskaitomas į bausmės laiką. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K 2019 m. sausio 8 d. rašte pateikta informacija yra teisinga, nes Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. vasario 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-380/2014 paskyrė pareiškėjui subendrintą 16 metų bausmę, pirmuosius penkerius metus šią bausmę paskyrė atlikti kalėjime, paskirti kardomąją priemonę – suėmimą ir suėmimo laiką nuo nuosprendžio paskelbimo įskaityti į bausmės laiką. Pareiškėjas pateikė teismui 2019 m. kovo 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, kurioje taip pat konstatuota, kad subendrintos 16 metų laisvės atėmimo bausmės laikas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo 2014 m. vasario 14 d. nuosprendžio paskelbimo dienos. Kadangi pareiškėjo atžvilgiu nuosprendis priimtas 2014 m. vasario jmnhmn 14 d., iš karto po nuosprendžio pritaikyta kardomoji priemonė – suėmimas, matyti, kad jo bausmės Lukiškių TI-K atlikimas turėjo tęstis iki 2019 m. vasario 14 d. Nors pareiškėjas skundžiasi, jog Lukiškių TI-K darbuotojai klastoja dokumentus ir kalinimo Lukiškių TI-K laikas baigėsi tik 2019 m. vasario 14 d., nors turėjo baigtis anksčiau, teismas šiuos argumentus atmetė, nes pareiškėjas iki jo nurodomos datos, t. y. iki 2019 m. vasario 14 d., turėjo būti laikomas Lukiškių TI-K. Teismas pastebėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nuosprendyje pažymėta, jog pareiškėjo suėmimo laikas nuo 2013 m. vasario 12 d. iki 2013 m. balandžio 26 d. įskaitytas į bausmės laiką.

24. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodomas argumentas, jog jis nepagrįstai buvo laikomas Lukiškių TI-K nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2019 m. vasario 20 d. yra pagrįstas, nes atsakovas nepateikė jokių duomenų, kodėl pareiškėjas buvo laikytas kalėjimo režimo sąlygomis 6 paromis ilgiau negu turėjo būti laikomas pagal Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nuosprendį. Todėl teismas sprendė, kad Lukiškių TI-K, kalindamas pareiškėją įstaigoje 6 paromis ilgiau, nesant teisinio pagrindo tą daryti, atliko neteisėtus veiksmus ir nukrypo nuo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nuosprendžiu pareiškėjui nustatytos bausmės atlikimo tvarkos.

25. Teismas iš pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – ir NVSC) patikrinimo aktų nustatė, kad buvo tikrintos kameros Nr. 212 ir Nr. 238, kuriose pareiškėjas buvo laikomas. 2018 m. gegužės 22 d. patikrinimo akte nustatyta, kad kameroje Nr. 238 unitazas buvo suskilęs, techniškai netvarkingas, kameroje ant sienų buvo matomi pelėsio požymiai, drėgmės reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Tačiau teismas darė išvadą, kad nustatyti higienos normų reikalavimų neatitikimai pareiškėjo teisių negalėjo pažeisti, nes pažeidimai nustatyti iki pareiškėjo nurodomo ginčo laikotarpio ir dar iki pareiškėją įkeliant į minėtas kameras buvo pašalinti. Nors atsakovas nepateikė duomenų dėl kameros Nr. 217 patikros, pareiškėjo nurodomi kamerų trūkumai nebuvo individualizuoti kiekvienos kameros atžvilgiu, todėl pareiškėjui nenurodžius kokie konkretūs pažeidimai buvo kameroje Nr. 217, teismas laikė, kad šie argumentai yra bendro pobūdžio, todėl objektyviai nepagrįsti. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjo pateiktos fotonuotraukos neindividualizuotos, neaišku nei kokiose kamerose, nei kokiu laiku jos darytos, todėl tokios nuotraukos pareiškėjo teiginių dėl netinkamų kalinimo sąlygų neįrodo.

26. Teismas pareiškėjo nusiskundimus dėl lempučių kokybės atmetė kaip nepagrįstus. NVSC patikrinimų metu apšvietimo trūkumų nenustatė, t. y. nebuvo konstatuota, jog Lukiškių TI-K kamerų apšvietimui naudojamos lemputės nėra tinkamos. Pareiškėjas neginčijo atlikto tyrimo duomenų teisingumo. HN 134:2015 nėra nustatytų reikalavimų, kokios rūšies elektros lemputės gali būti naudojamos kamerose. Pareiškėjas teigė, kad Lukiškių TI-K naudoja kaitrines lemputes „Iskra“, kurios negali būti naudojamos kamerų apšvietimui, tačiau šiems teiginiams duomenų pagrįsti nepateikė. Ant kaitrinės lemputės pakuotės „Iskra“ nurodytas galingumas 25 W, pažymėta „CE“ ženklu, šis ženklas patvirtina, kad naudojamos elektros lemputės yra sertifikuotos pagal Europos Sąjungos standartus (1993 m. liepos 22 d. Tarybos direktyva 93/68/EEB). Todėl pareiškėjo argumentus dėl kalinimo sąlygų neatitikties higienos normų reikalavimams teismas atmetė.

27. Teismas vertino, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, jog jam nustatyto pasivaikščiojimo laiko neužtenka. Pareiškėjas nenurodė konkrečių aplinkybių, kada jam priklausantis pasivaikščiojimo laikas nebuvo suteikiamas. CPT bendrajame pranešime Nr. CPT/Inf (92)3, priešingai nei teigia pareiškėjas, 8 valandų ar ilgesnis laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikščiojimui lauke, o būtent jų užimtumui atitinkamomis veiklomis ne jų kamerose (angl. outside their cells).

28. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 3.1. punktą, nuo 2001 m. sausio 1 d. draudžiama naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus naujai statomose gyvenamosiose namuose ir visuomenės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose), nuo 2002 m. sausio 1 d. naudoti asbestcemenčio šiferio lakštai ir kiti gaminiai žmogaus sveikatai nekenkia. Asbestą uždrausta naudoti naujai statomuose objektuose, o seniau pastatytuose objektuose panaudotas asbestas savaime nesuponuoja Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų. Kadangi pareiškėjas nenurodė tokių duomenų, kad stogo danga būtų laužoma, asbesto plaušeliai iš stogų konstrukcijų į aplinką neišsiskiria ir sveikatai nepavojingi. Be to, byloje nėra objektyvių duomenų ir pareiškėjas nenurodė jokių argumentų dėl asbesto poveikio jo sveikatai. Todėl teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmetė.

29. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas pagrįstas iš dalies, t. y. dėl privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimo, iš viso 157 paras, tačiau apskaičiuojant neturtinės žalos dydį aktuali aplinkybė, kad visą šį laiką pareiškėjas kamerose buvo laikomas vienas. Taip pat pareiškėjo skundas pagrįstas dėl neteisėto laikymo kalėjimo režimo sąlygomis nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. vasario 20 d., t. y. 6 paras. Teismas sprendė, kad dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo pareiškėjui priteistinas 300 Eur neturtinės žalos dydis. Dėl per 6 paras pareiškėjui tekusių didesnių jo teisių suvaržymų, nei būtų nustatyti laikant jį pataisos namuose (buvo suvaržytos bendravimo galimybės (bendrauti su pataisos namuose buvusiais nuteistaisiais), judėjimo teisė (pataisos namuose nuteistiesiems garantuojamas laisvesnis judėjimas)), pareiškėjo išgyvenimų, neigiamų emocijų dėl kalinimo kalėjimo režimo sąlygomis nesant teisinio pagrindo, teismas priteisė 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą.

III. 30. Pareiškėjas P. V. apeliaciniame skunde prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 75 537 Eur neturtinės žalos, atlikti išsamų pakartotinį įrodymų tyrimą, priimti nutartį vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 144 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais ir priteisti neturtinę žalą.

31. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas neobjektyviai išnagrinėjo visus pareiškėjo pateiktus įrodymus ir priteisė itin mažą neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas prašo peržengti apeliacinio skundo ribas, kad būtų apgintos jo pažeistos teisės. Pareiškėjas nurodo, kad pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį, jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali pakartotinai arba papildomai tirti pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, taip pat tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti.

32. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Byloje kilo ginčas dėl 75 537 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas P. V. kildino iš neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų neužtikrinus jam tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki 2019 m. vasario 20 d. atlyginimo priteisimo.

34. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą, konstatavęs, kad visą ginčo laikotarpį (157 paras) pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu bei pareiškėjas nepagrįstai 6 paras buvo laikomas kalėjimo režimo sąlygomis.

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus ir jam buvo priteistas per mažas neturtinės žalos atlyginimas.

36. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

37. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

38. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

39. Sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo, pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas atitinkamus aktus ir atlikdamas veiksmus, susijusius su pareiškėjo skundo ir prašymo nagrinėjimu, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 str.).

40. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės aktų taikymo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas, laikydamasis tokio pobūdžio bylose nustatytų įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių išsamiai ir visapusiškai įvertino pareiškėjo nusiskundimus dėl jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl jo nusiskundimų netinkamomis kalinimo sąlygomis.

41. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė ABTĮ 56 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, jog teismas pasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo nurodyto pažeidimo, juos išanalizavo pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, kt.). Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip nei juos vertina pareiškėjas, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo, kokius konkrečiai įrodymus ir kokiu aspektu pirmosios instancijos teismas įvertino netinkamai, o pateikia tik abstraktų nesutikimą su įrodymų vertinimu.

43. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus nustatė Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus – pareiškėjui 157 paras nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis kamerose esančiais sanitariniais mazgais bei pareiškėjas 6 paras ilgiau be pagrindo buvo laikomas kalėjimo režimo sąlygomis, t. y., kad pareiškėjo kalinimo sąlygos ginčo laikotarpiu ne visuomet atitiko teisės aktų reikalavimus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4043-624/2017, 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018, 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

44. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Pabrėžtina, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta tokio pobūdžio neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti būtent pareiškėjo nurodoma 75 537 Eur suma.

46. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo P. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė