2021-06-09 Nr. AB-12564-3-61-3-04173-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-472-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04173-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. M. (E. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. M. (E. M.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas E. M. (E. M.) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 50 017 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2019 m. vasario 12 d. buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) netinkamomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo teisė į gyvenamojo ploto dydį, kurį dar labiau mažino patalpoje esantys baldai bei sanitarinis mazgas. Taip pat kamera, kurioje jį apgyvendino, buvo ką tik po remonto, išdažyta ir neišvėdinta, buvo sugedęs šalto vandens tiekimo kranas, joje nebuvo ventiliacijos, buvo drėgna, veisėsi pelėsi. Pareiškėjas kreipėsi dėl pažeidimų pašalinimo, tačiau jie nebuvo pašalinti. Pareiškėjas pažymėjo, jog kameroje Nr. 236 šildymo vamzdis ėjo virš miegamos vietos, todėl jis negalėjo perdėti galvos į kitą pusę ir išsimiegoti. Kamera Nr. 208, į kurią buvo perkeltas, buvo netvarkyta, po gaisro, sanitarinio mazgo sienelės stovis apgailėtinas, kriauklė užteršta. Kameroje Nr. 268, kuri buvo rūsyje, buvo drėgna, veisėsi pelėsis, trūko gyvenamojo ploto. Pareiškėjo teigimu, sanitarinis mazgas visai neturėjo ventiliacijos. Dėl patalpose esančios drėgmės, pareiškėjo teigimu, puvo čiužiniai, užsiveisė parazitai, geležinis inventorius rūdijo, pelijo drabužiai.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K nebuvo karšto vandens, buvo apribota galimybė nusiprausti duše vieną kartą per savaitę. Nors dušai buvo dviviečiai, asmenys iki 2016 m. buvo vedami praustis po keturis, o po 2016 m. – po 1–2 asmenis. Dušuose įrengta pertvara neužtikrino privatumo nuo kitų suimtųjų bei pareigūnų. Nuo 2014 m. kovo 20 d. iki 2019 m. vasario 12 d. pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti duše 9 kartus, neskaitant, kuomet nebuvo vedamas maudytis į dušą po teniso. Nors kiti nuteistieji po sporto buvo vedami praustis.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad kamerose sanitarinis mazgas buvo įrengtas gyvenamosiose patalpose ir atitvertas tik sienele. Kameros Nr. 235A, Nr. 236, Nr. 208 įrengtos rūsyje, todėl jose kimšosi kanalizacijos vamzdžiai, kurie trūkdavo ir išsiliedavo fekalijos. Administracija netvarkė gedimų, liepdavo patiems susitvarkyti. Pareiškėjo teigimu, nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais.

5. Pareiškėjo manymu, kamerose nebuvo tinkamo natūralaus ir dirbtinio apšvietimo. Per langus patekdavo labai mažai šviesos. Kamerose buvo įrengtos po dvi 36 vatų lemputės. Šviesa buvo labai stipri, nuo ko skaudėjo akis ir galvą. Be to, įrengtos iliuministencinės lempos, kurios jau uždraustos naudoti. Kamerose buvo sena elektros instaliacija, neatlaikę apkrovos svilo laidai, o tai kėlė grėsmę gyvybei. Perdegus lempoms, tekdavo laukti po dvi paras kol jas pakeis. Sudegus rozetėms, likdavo be karšto vandens.

6. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2014 m. kovo 20 d. iki 2019 m. vasario 12 d. buvo pažeista jo teisė į tinkamą pasivaikščiojimą. Kiemeliuose buvo asbesto, sintetinė grindų danga. Turėjo teisę pasivaikščioti tik 1,5 val. per dieną, tačiau pagal Europos Sąjungos teisės aktus jam priklauso 8 val. pasivaikščiojimui. Nuo 2014 m. kovo 20 d. iki 2019 m. vasario 12 d. kamerose, sporto salėse, kitose nuteistųjų susibūrimo vietose nebuvo įrengta aliarmo sistema. Kamerose kildavo daug konfliktų, bet nebuvo kaip iškviesti pareigūnų. Trūkus kameroje kanalizacijos vamzdžiui, negalėjo iškviesti pareigūnų.

7. Pareiškėjo vertinimu, jam nebuvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos. Jis ne kartą kreipėsi į šeimos gydytoją, kad duotų siuntimą ištaisyti piršto operacijos klaidą, tačiau siuntimas jam nebuvo išduotas. Tokie atsakymai buvo ir dėl akių gydymo. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje okulistė atsisakė suteikti pirmą pagalbą, o stomatologas nesuteikė paslaugų.

8. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jis yra musulmonas ir negali valgyti kiaulienos. Lukiškių TI-K jis negavo maitinimo, kuris atitiktų jo išpažįstamą religiją. 2018 m. liepos 25 d., kai jis buvo etapuojamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, negavo sauso davinio, o ligoninėje negavo pietų. Būnant Laisvės atėmimo vietų ligoninėje negavo normalaus maisto. Grįžtant iš ligoninės negavo sauso davinio, o Lukiškių TI-K – pietų, nes nebuvo vegetariško maisto, nors kitas asmuo, atvykęs kartu, gavo. Dėl negaunamo maisto kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją bei Kalėjimų departamentą ir gavo atsakymą, jog jis gauna pilnavertį maistą ir jo teiginiai neatitiko tikrovės.

9. Nuo 2018 m. iki 2019 m. vasario 12 d. nebuvo sudaryta galimybė bendrauti su Lietuvoje negyvenančiais artimaisiais vaizdo skambučių būdu, kadangi Lukiškių TI-K nebuvo įdiegta reikiama įranga.

10. Kalinamieji asmenys buvo vedami į sporto salę, kuri buvo nešvari, joje techniškai netvarkinga sporto įranga. Sienų plytelės buvo nuskeltos. Pareiškėjo teigimu, patalpose žiemą būdavo šalta.

11. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus, PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

12. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas jau buvo kreipęsis į teismą su skundu dėl sanitarinio mazgo ir privatumo jame, dėl vėdinimo ir kt. už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 18 d. iki 2019 m. vasario 12 d. (administracinės bylos Nr. I-2924-815/2019), todėl prašė skundo dalį dėl tų pačių aplinkybių palikti nenagrinėtą. Taip pat atsakovas nurodė, kad pareiškėjas yra praleidęs ieškinio senaties terminą prašyti žalos atlyginimo už dalį skunde nurodyto laikotarpio, todėl prašė taikyti ieškinio senaties terminą.

13. Atsakovo atstovas pateikė duomenis apie pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą ir pažymėjo, jog vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus, kadangi pareiškėjas visą skundžiamąjį laikotarpį buvo laikomas vienas. Kamerų remontas buvo atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus lėšas iš valstybės biudžeto. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji, kurie administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarkydavo kameras, kuriose gyvena. Reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką buvo išduodami į kameras. Taip pat, į kameras buvo išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metais yra pratęsiama.

14. Kameros buvo įrengtos, apstatytos baldais pagal teisės aktų reikalavimus. Gyvenamosiose kamerose buvo sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Vilniaus PN pažymėjo, jog teisės aktai nereglamentuoja sanitarinio mazgo vietos ir ploto, pertvaros pločio ir ilgio bei praustuvės įrengimo aukščio sanitariniame mazge. Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: 2013 m. – gyvenamosiose kamerose Nr. 252–Nr.257; 2012 m. gyvenamosiose kamerose Nr. 386–Nr. 395; 2015 m. - gyvenamosiose kamerose Nr. 406–Nr. 417; 2016 m. gyvenamosiose kamerose Nr. 418–Nr. 426. Kitose įstaigos gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų, atsakovo atstovo teigimu, nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui įrengtos užuolaidos, kuris uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.

15. Atsakovo atstovo teigimu, įstaigos kamerose langai vėdinimui buvo pritaikyti, kameros buvo vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitiko higienos reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarki savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

16. Dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas kamerose buvo įrengiamas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Tai viena iš priemonių, kuri buvo skirta pataisos įstaigoje laikomų asmenų saugumo, savižudybių ir savižudybių prevencijai bei nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti. Teisės aktai nenumatė atskirų naktinio apšvietimo jungiklių kamerose įrengimo. Šviesos perjungimo mygtukai įrengti prie pačių kamerų. Išjungus naktinį apšvietimą, pareigūnai negalėtų stebėti kameroje esančių asmenų ir užkardyti galimus drausmės pažeidimus bei savęs žalojimo atvejus. Kamerų apšvietimui naudojamos lemputės buvo perkamos sudarius sutartį su tiekėjais, prieš tai atlikus viešųjų pirkimų procedūras. Kamerų apšvietimui buvo naudojamos lemputės nekenksmingos sveikatai. Gyvenamosiose kamerose buvo įrengti dviejų tipų šviestuvai: šviestuvai su gaubtais ir šviestuvai, kurių konstrukcijoje gaubtas nenumatytas. Elektra į kištukinius lizdus, esančius kamerose, netiekiama tik nepertraukiamo miego, numatyto dienotvarkėje metu. Pareigūnai, atjungdami elektros tiekimą į kištukinius elektros lizdus, tokiu būdu užtikrino, kad suimtieji ir nuteistieji, esantys kamerose, laikytųsi režimo reikalavimų.

17. Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Centras) Vilniaus departamento visuomenės sveikatos saugos kontrolės specialistai periodiškai atlieka operatyviąją valstybinę sveikatos saugos kontrolę, kurios metu išmatuoja oro temperatūrą gyvenamosiose kamerose. Patikrinimų metu nustatyta, kad temperatūra atitiko higienos reikalavimus. Lukiškių TI-K buvo įrengta centrinė šildymo sistema, todėl buvo palaikoma optimali temperatūra.

18. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad įstaigoje laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos reikalavimus. Įstaigoje laikomų asmenų išvedimas į dušą organizuojamas kiekvieną dieną pagal postus, kurių gyvenamosiose kamerose yra laikomi suimtieji (nuteistieji) asmenys. Siekianti užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, įstaigos dušo patalpose yra įrengtos pertvaros, kurios bendras aukštis yra 1,6 m, o plotis - 1,2 m. Į dušines patalpas suimtieji ir nuteistieji yra vedami tos pačios lyties pareigūnų.

19. Vilniaus PN teigimu, pareiškėjui buvo išduotos higienos priemonės, buitinio materialinio aprūpinimo daiktai, kaip tai reglamentuoja teisės aktais. Čiužiniai, patalynė buvo dezinfekuojami kaip reglamentuota. Grafike nustatytą išvedimo nusiprausti į dušą dieną suimtieji ir nuteistieji galėjo pasinaudoti ir skalbimo paslauga. Įstaigos suimtųjų ir nuteistųjų patalynė, apatiniai ir viršutiniai drabužiai skalbiami centralizuotai. Įstaigoje išduota patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartą per savaitę. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) sausi grąžinami tą pačią dieną. Suimtieji ir nuteistieji teikiama asmeninių viršutinių drabužių skalbimo paslauga gali pasinaudoti jei jų asmeninėse sąskaitose yra pakankamai lėšų. Suimtieji ir nuteistieji, kurie neturi lėšų, gali išskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių nemokamai, bet ne dažniau kaip 1 kartą per mėnesį, o švarkus, striukes ar paltus - vieną kartą per sezoną. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog džiovyklės įrengimas kamerose nenumatytas.

20. Atsakovo atstovo teigimu, pageidaujantys sportuoti eilės tvarka buvo išvedami į mankštos kambarį pagal grafiką. Pareigūnas, atsakingas už nuteistojo išvedimą į mankštos kambarį ar priežiūrą mankštos kambaryje, informuodavo prižiūrėtoją, atsakingą už priežiūros postą, kuriame laikomas nuteistasis, apie būtinybę užtikrinti nuteistojo teisę pasinaudoti dušu.

21. Pasivaikščiojimas gryname ore yra tiek suimtųjų, tiek nuteistųjų teisė, bet ne pareiga. Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai kiekvieną dieną pasiūlydavo suimtiesiems/nuteistiesiems pasinaudoti teise pasivaikščioti gryname ore. Vienos valandos pasivaikščiojimo teisė, Vilniaus PN vertinimu, atitinka teisės aktų reikalavimus. Pasivaikščiojimo kiemeliai taip pat įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Pasivaikščiojimo kiemeliuose švarą ir tvarką turėjo palaikyti ir patys suimtieji bei nuteistieji, t. y. pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, tiek suimtieji, tiek nuteistieji privalėjo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį. Lukiškių TI-K 1-ojo, 2-ojo, 3-ojo gyvenamųjų korpusų, kur buvo apgyvendinti visi laikomi suimtieji bei nuteistieji, statinių konstrukcijose asbesto nėra. Šiferio lakštais buvo padengti tik I, II korpuso pasivaikščiojimų kiemelių kontūrai. Lakštai nėra laužomi, asbesto plaušeliai konstrukcijose buvo tvirtai surišti su užpildu. Todėl jie į aplinką neišsiskirdavo ir sveikatai nebuvo nepavojingi. Nelaužomi šiferio lakštai ir kiti gaminiai žmogaus sveikatai nekenkia.

22. Nuo 2016 m. iki 2017 m. rugsėjo mėn. įstaigoje buvo sumontuota nauja aliarminio iškvietimo sistema visose kamerose ir ji buvo veikianti. Visi asmenys, laikomi gyvenamosiose kamerose, pareiškėjo nurodytu laikotarpiu turėjo galimybę išsikviesti nuolat priežiūros poste budintį prižiūrėtoją. Pareiškėjas skunde nenurodė nė vieno atvejo, kai dėl realios grėsmės jis nebuvo iškvietęs pareigūnų ir jam nebuvo suteikta pagalba, dėl ko galėjo būti patirta žala.

23. Maitinimas įstaigoje suteikiamas pagal patvirtintą dienotvarkę, joje buvo numatytas konkretus maitinimo laikas. Suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K buvo maitinami vadovaujantis patvirtintomis mitybos normomis. Kiekvieną dieną pagamintų patiekalų kokybė tikrinama Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo. Lukiškių TI-K virtuvė pagamintą maistą išduodavo karštą. Vilniaus PN atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas galėjo asmeniškai kreiptis kad būtų maitinamas kaip vegetaras.

24. Vilniaus PN pažymėjo, jog yra nustatytas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, į kurį mobiliojo ryšio telefonas bei interneto prieiga, bevielio ryšio interneto modemas nėra įtraukti, todėl naudotis tokiais asmeniniais daiktais ir priemonėmis negalima. Lukiškių TI-K bibliotekoje buvo sukurta viena kompiuterizuota darbo vieta su riboto interneto prieiga, kuria gali naudotis visi suimtieji ir nuteistieji, išskyrus asmenis patalpintus į drausmės izoliatorių. Palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais, atsakovo atstovo įsitikinimu, galima kitomis leistinomis priemonėmis.

25. Vilniaus PN pažymėjo, jog medicinos paslaugų teikimas buvo teikiamas pagal nustatytą teisinį reglamentavimą. Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu kreipėsi į administraciją su skundais, prašymais, į kuriuos buvo atsakyta.

26. Vilniaus PN teigimu, pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, juose nėra konkretumo. Būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

II. 27. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 4 d. sprendimu administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimų pažeidus jo teisę pasinaudoti dušu bei teisės pasivaikščioti nesuteikimo nuo 2016 m. gruodžio 6 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. nutraukė, bylos dalį dėl reikalavimų, susijusių su teise pasivaikščioti ir nusiprausti duše laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 27 d. iki 2018 m. gegužės 13 d., taip pat dėl privatumo pažeidimo naudojantis sanitariniais mazgais nuo 2018 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. vasario 12 d. paliko nenagrinėtą, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, jog buvo pažeista E. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Lukiškių TI-K sąlygas laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2019 m. vasario 12 d. dėl higienos sąlygų (drėgmės ir pelėsio) kamerose neužtikrinimo.

28. Teismas, atsižvelgęs į atsakovo atstovo prašymą ir į tai, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė 2019 m. gruodžio 6 d., daliai pareiškėjo reikalavimų dėl teisės pasinaudoti dušu, įskaitant ir po sporto, dėl pasivaikščiojimo teisės neužtikrinimo, aliarmo sistemos nebuvimo nuo 2014 m. kovo 20 d. iki 2016 m. gruodžio 5 d. (imtinai) pritaikė ieškinio senaties terminą ir nagrinėjo laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 6 d. iki 2019 m. vasario 12 d. Dėl kitų skunde nurodytų pažeidimų teismas nagrinėjo laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2019 m. vasario 12 d., nes taip skunde nurodė pats pareiškėjas.

29. Teismas, įvertinęs tai, kad dalis pareiškėjo reikalavimų jau yra išnagrinėti teismo, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 2 punktu, administracinės bylos dalį dėl skundo reikalavimų, susijusių su nusimaudymu duše bei pasivaikščiojimu, laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 6 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. nutraukė. Taip pat teismas paliko nenagrinėtu skundo dalį dėl reikalavimų, susijusių su pasivaikščiojimo teise bei teise pasinaudoti dušu laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 27 d. iki 2018 m. gegužės 13 d. taip pat dėl privatumo pažeidimo naudojantis sanitariniais mazgais už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. vasario 12 d., nes teisme dar yra nagrinėjami šie reikalavimai ir nėra priimtų įsiteisėjusių teismo sprendimų.

30. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie kameras, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, nustatė, kad nebuvo pažeista pareiškėjo teisė į minimalų vienam asmeniui tenkantį gyvenamojo ploto reikalavimą. Taip pat teismas pažymėjo, jog pagal pateiktus duomenis nenustatyta, kad kamerose buvo perteklinių baldų, kurie ženkliai užimtų kamerų plotą, kameros apstatytos pagal teisės aktų reikalavimus, o pareiškėjas nenurodė, kad buvo perteklinių baldų, kurie galėjo mažinti kamerų plotą. Be to, plotas, užstatytas baldais, iš bendro kameros ploto neeliminuojamas.

31. Teismas nurodė, kad pagal byloje turimus įrodymus, nenustatyta, kad pataisos įstaigos kamerų apšvietimui naudotos elektros lemputės būtų kenksmingos sveikatai. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokio konkretaus įvykio, fakto, kad būtų tiesioginis ryšys tarp kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, naudotų dirbtinei apšvietai lempučių įtakos pareiškėjo sveikatos būklei, kad būtų sutrikusi būtent dėl to pareiškėjo sveikata. Taip pat teismas pažymėjo, jog kamerų vėdinimas užtikrinamas natūraliu būdu, per langą, todėl pareiškėjas, būdamas kamerose vienas, galėjo vėdintis pagal savo poreikį, tokiu būdu išvengdamas nemalonaus dažų kvapo, drėgmės, kitų neigiamų higienos veiksnių.

32. Byloje pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2018 m. gruodžio 12 d. atsakymas pareiškėjui patvirtino pareiškėjo nusiskundimą, jog kameroje Nr. 236, kurioje jis buvo laikomas ant sienų aplink langą ir greta sanitarinio mazgo buvo vizualiai matomų pelėsių požymių ir tai neatitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Higienos normos HN 134:2015 (toliau – ir HN 134:2015) 39 punkto reikalavimo.

Taip pat Centras yra nurodęs, kad kameroje Nr. 236 išmatuota oro santykinė oro drėgmė buvo 69 proc., ir tai neatitiko HN 134:2015 16 punkto reikalavimų. 2018 m. liepos 17 d. Centras, atsakydamas į pareiškėjo 2018 m. liepos 12 d. skundą, yra nurodęs, kad kameroje Nr. 208 santykinė oro drėgmė užfiksuota patikrinimo metu 71 proc., tai neatitinka HN 134:2015 16 punkto reikalavimų. Pareiškėjo 2020 m. vasario 21 d. pateiktas 2018 m. gegužės 4 d. Centro atsakymas dėl skundo neturi reikšmės ginčo dalykui, kadangi Centras yra nurodęs konstatuotus pažeidimus dėl oro judėjimo greičio ir pelėsio kameroje Nr. 235A, be to, ne šios bylos ginčo laikotarpiu.

Vilniaus PN, pateikdamas 2018 m. vasario 22 d. atsakymą į pareiškėjo 2019 m. sausio 25 d. skundą dėl asmeninių daiktų nurodė, kad nuteistiesiems yra išdalintos dėžės daiktams laikyti, tokiu būdu daiktai apsaugomi nuo neigiamų išorinių aplinkos veiksnių. Taip pat pažymėjo, kad siekiant palaikyti švarą ir tvarką kameroje, gaivų orą, siekiant išvengti pelėsio ir drėgmės, būtina vėdintis. 2019 m. vasario 7 d. atsakymuose į 2019 m. sausio 11 d. skundus pažymėjo, jog kameroje Nr. 236 2019 m. sausio 29 d. buvo atlikti remonto darbai, nudažytos sienos, rekomenduota dažniau vėdintis.

Iš atsakovo atstovo į bylą pateikto Centro 2019 m. vasario 18 d. akto dėl kameroje Nr. 208 atlikto patikrinimo laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2019 m. vasario 15 d. nustatyta, kad higienos reikalavimų pažeidimų šioje kameroje nebuvo nustatytų. Pateikti Centro patikrinimų aktai patvirtino, kad Lukiškių TI-K nuolat buvo atliekami patikrinimai. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo pareiškėjo teisių pažeidimą dėl pelėsio kameroje Nr. 236 ir santykinės oro drėgmės neatitikimo kamerose Nr. 208 ir Nr. 236 higienos reikalavimams (pažeidimai nustatyti pagal pareiškėjo 2018 m. lapkričio 27 d. ir 2018 m. liepos 12 d. skundus).

33. Teismas pažymėjo, jog atsakovo atstovas nepateikė reikšmingų įrodymų paneigti pareiškėjo nurodomus nusiskundimus dėl fiksuotų pelėsio, drėgmės buvimo kamerose jo ginčo kalinimo laikotarpiu. Esant pateiktiems į bylą pareiškėjo rašytiniams įrodymams dėl tokių pažeidimų fiksavimo, teismo manymu, yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjo teisės šiais aspektais buvo pažeistos. Nepaneigus teiginių dėl kalinimo sąlygų pažeidimo, šie pažeidimai laikomi nustatytais. Tačiau teismas pažymėjo, kad kitų higienos reikalavimų, mikroklimato pažeidimų, taip pat įrengimų kamerose sugadinimo pareiškėjas neįrodė, netgi konkrečiau nepagrindė detalesniais paaiškinimais, t. y. nenurodė, kada ir kurioje kameroje buvo trūkęs kanalizacijos vamzdis, koks ir kada tiksliai buvo sugedęs kranas, nėra aišku, kaip būtent pasireiškė pažeidimas dėl įrengto virš miegamos vietos šilumos vamzdžio, kokių parazitų buvo, kaip tai jį paveikė, ir kad jie nebuvo naikinami, dėl sporto salės netvarkos, koks sporto inventorius buvo sulaužytas, kuriuo pareiškėjas negalėjo pasinaudoti ir kada. Nenustatyta, kad pareiškėjas dėl šių pažeidimų būtų kreipęsis į įstaigos administraciją. Byloje nėra pateikta jokių kitų duomenų ir įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamo mikroklimato kamerose, išskyrus dėl tų pažeidimų, kurie teismo šioje byloje nustatyti. Pažymėtina, kad pateiktos į bylą pareiškėjo fotonuotraukos neįrodo nurodytų nusiskundimų, kadangi pagal pateiktas fotonuotraukas negalima nustatyti, kad tai yra kameros Nr. 236 ir 208, kuriose ir buvo laikomas ginčo laikotarpiu pareiškėjas. Be to, kaip nustatyta iš pareiškėjo paaiškinimų teismo posėdžio metu fotonuotraukos buvo padarytos 2014 m., todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad tokia pati situacija buvo ir ginčo laikotarpiu. Taip pat negalima identifikuoti, kad pareiškėjui teko naudotis būtent fotonuotraukose užfiksuotais dušais, sporto sale, pasivaikščiojimo kiemeliu, kad ginčo laikotarpiu buvo būtent tokia šių patalpų būklė. Teismas, neturėdamas pagrindo abejoti atsakovo atstovo nurodytais duomenims, nenustatė pažeidimo dėl kamerose buvusio mikroklimato, netvarkos, gedimų, dėl senos elektros instaliacijos, nekeičiamų perdegusių lempučių, sudegusių rozečių ir kt.

34. Dėl pareiškėjo nusiskundimo pasivaikščiojimo teise teismas nurodė, kad asmenų, laikomų kalinimo įstaigose, teisė į nacionaliniais teisės aktais nustatytus 1 val. trukmės pasivaikščiojimus gryname ore neprieštarauja tarptautiniams dokumentams. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareigūnai kiekvieną dieną pasiūlydavo suimtiesiems/nuteistiesiems pasinaudoti teise pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjas neneigė, kad tokią teisę turėjo, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo suteikiama mažiau negu 1 val. pasivaikščioti gryname ore ar buvo kliudoma pasinaudoti šia teise. Be to, atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirti nuteistieji, bei jų buvimo kalėjime laikinumą, suteikiamas nuo 2 val. iki 1 val. pasivaikščiojimas. Pažymėjo, kad pasivaikščiojimas gryname ore yra nuteistųjų teisė, bet ne pareiga. Teismas, neturėdamas pagrindo abejoti duomenimis apie pasivaikščiojimo užtikrinimą, todėl atsakovo neteisėtų veiksmų dėl pasivaikščiojimų gryname ore nenustatė.

35. Pareiškėjo teiginius dėl asbesto buvimo pasivaikščiojimo kiemeliuose teismas atmetė kaip nepagrįstus, nes atsakovo atstovas nurodė, jog Lukiškių TI-K 1-ojo, 2-ojo, 3-ojo gyvenamųjų korpusų, kur buvo apgyvendinti visi laikomi suimtieji bei nuteistieji, statinių konstrukcijose asbesto nebuvo, lakštai nebuvo laužomi, asbesto plaušeliai konstrukcijose buvo tvirtai surišti su užpildu, todėl asbesto dulkių nebuvo ir suimtųjų (nuteistųjų) sveikatai pakenkti negalėjo.

36. Dėl aliarmo mygtukų įrengimo atsakovo atstovas nurodė, kad nuo 2016 m. iki 2017 m. rugsėjo mėn. įstaigoje buvo sumontuota nauja aliarminio iškvietimo sistema visose kamerose ir ji buvo veikianti. Visi asmenys, laikomi gyvenamosiose kamerose ginčo laikotarpiu turėjo galimybę išsikviesti nuolat priežiūros poste budintį prižiūrėtoją. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose kildavo daug konfliktų, nebuvo kaip iškviesti pareigūnų, o trūkus kameroje kanalizacijos vamzdžiui, negalėjo iškviesti pareigūnų, tačiau, teismo vertinimu, dėl šių nusiskundimų pareiškėjas konkrečiai nenurodė aiškių ir išsamių aplinkybių, nepateikė paaiškinimų (kada tai įvyko, kurioje kameroje, kokie konkrečiai jo asmeniniai daiktai buvo sugadinti ir pan.), juolab nepagrindė įrodymais, sudarančių pagrindą konstatuoti konkretų pareiškėjo teisių pažeidimą šiuo aspektu. Teisės aktai nereglamentuoja signalizacijos mygtukų įrengimo dušuose, sporto salėse, kitose vietose. Bylos duomenimis nustatyta, kad į pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 20 d. skundą Lukiškių TI-K pateikė 2018 m. rugpjūčio 22 d. atsakymą, kuriame pateikė duomenis, kad pareiškėjas atsisakė savo skundo dėl aliarmo mygtuko, kadangi problemos išspręstos, trūkumas pašalintas. Taip pat 2018 m. liepos 4 d. Lukiškių TI-K atsakymas pareiškėjui į jo 2018 m. birželio 12 d. skundą patvirtino, kad įstaigos administracija reaguodavo į pareiškėjo pranešimus sugedus aliarmo mygtukui kameroje, taisydavo gedimus. Todėl esant nustatytoms aplinkybėms, į tai, kad buvo reaguojama ir taisomi aliarmo mygtuko gedimai pareiškėjui apie tai pranešus, taip pat atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas konkrečiai nepagrindė jo teisių pažeidimo šiuo aspektu, teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo dėl šio nusiskundimo. Pažymėtina, kad nėra pateiktų duomenų ir įrodymų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją būtent dėl šiame skunde nurodytų kanalizacijos vamzdžio trūkimo jo kameroje, dėl konkretaus konflikto, kada negalėjo išsikviesti pareigūno, pranešti apie gedimą.

37. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus dėl neteiktų jam medicininių paslaugų, kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek pareiškėjo prašymai, tiek ir atsakymai į juos, taip pat duomenys iš Asmens sveikatos istorijos (išrašas) patvirtino, jog esant pareiškėjo prašymui jam buvo teikiamos medicininės paslaugos, gydytojų konsultacijos, išrašomi vaistai.

38. Atsakovo atstovas nurodė, kad įstaigoje laikomų asmenų išvedimas į dušą buvo organizuojamas kiekvieną dieną pagal postus, kurių gyvenamosiose kamerose yra laikomi suimtieji (nuteistieji) asmenys. Siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, įstaigos dušo patalpose yra įrengtos pertvaros, kurios aukštis yra 1,6 m, plotis - 1,2 m. Dušų patalpos sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai yra lygūs, lengvai valomi, grindys neslidžios, turi nuolydį į vandens nutekėjimo angą. Patalpose buvo įrengta vieta nusirengimui/apsirengimui, kur yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė ir jie buvo valomi kiekvieną dieną naudojant dezinfekcines priemones. Dušinėse veikė mechaninė vėdinimo sistema - įrengti ventiliatoriai, įrengti hermetiniai šviestuvai, kurie tinkamai apšviečia patalpą. Dušinės maišytuvas techniškai tvarkingas, karšto bei šalto vandens tiekimo sistema veikia. Dušuose buvo nuolat teikiamas karštas vanduo, todėl suimtiesiems, nuteistiesiems visada buvo sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Dušo patalpos kiekvieną dieną buvo valomos naudojant dezinfekcijos priemones. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, kadangi pareiškėjas deklaratyviai nurodęs šiuos nusiskundimus, jų nedetalizavo, išsamiau nepagrindė. Nors nurodė, kad nebuvo suteikta galimybė 9 kartus pasinaudoti dušu, tačiau konkrečiai nenurodė, kada tiksliai per ginčo laikotarpį, kokiomis aplinkybėmis, dėl kokių priežasčių, kas tai įtakojo (pareigūnų veiksmai ar techniniai gedimai ar pan.), taip pat nenurodė, konkrečiai kada ir kokiomis aplinkybėmis nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti dušu po sporto (kokie veiksniai tai įtakojo, teigdamas, kad kiti asmenys po sporto buvo vedami į dušą, nenurodė ir nepateikė konkrečių pavyzdžių), nenurodė ir konkrečių privatumo pažeidimo aplinkybių. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad į dušą buvo vedami tos pačios lyties pareigūnų. Prižiūrintis pareigūnas informuodavo priežiūros posto pareigūną dėl būtinybės užtikrinti nuteistojo teisę į dušą po sporto. Nenustatyta, kad pareiškėjas būtų reiškęs pretenzijas šiuo aspektu skunduose ar prašymuose. Todėl remiantis išdėstytais argumentais, teismo įsitikinimu, nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo ir šiais aspektais.

39. Nagrinėdamas skundo argumentus dėl neužtikrinto maitinimo teismas pažymėjo, kad teisės aktai nereglamentuoja, jog kalėjimo įstaigose būtų sudaromas specialus musulmonų valgiaraštis, todėl pareiškėjas galėjo pasirinkti vegetarų valgiaraštį, kuriame nėra kiaulienos mėsos. Nėra duomenų, kad pareiškėjas prašė suteikti jam vegetarinį maitinimą, o Lukiškių TI-K administracija atsisakė tokį pareiškėjo prašymą tenkinti. Be to, kaip matyti iš skundo teismui, pareiškėjas nurodė, kad jis nėra vegetaras, nevalgo tik kiaulienos dėl religinių įsitikinimų. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų diskriminuojamas kitų Lukiškių TI-K laikomų musulmonų atžvilgiu, t. y. kad kitiems Lukiškių TI-K laikomiems musulmonams būtų suteiktas kitoks maitinimas, nei teisės aktais nustatytas, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas nebuvo diskriminuojamas. Be to, kaip nustatyta iš bylos medžiagos, nėra pateiktų duomenų ir įrodymų, kad pareiškėjas būtų teikęs skundą dėl 2018 m. liepos 25 d. negauto sauso davinio ar negautų pietų. Atsakovo atstovas nurodė, kad sauso maisto daviniai išduoti buvo. Be to, nusiskundimas dėl negautų pietų Laisvės atėmimo vietos ligoninėje nepatenka į šio skundo, kuris reiškiamas Vilniaus pataisos namų atžvilgiu, nagrinėjimo ribas.

40. Įvertinęs teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, teismas sprendė, jog įstaigai nekilo imperatyvi pareiga pareiškėjui užtikrinti galimybės naudotis internetine telefonija, kurios pagalba būtų galėjęs skambinti vaizdo būdu. Atsakovo atstovas nurodė, kad Lukiškių TI-K bibliotekoje buvo sukurta viena kompiuterizuota darbo vieta su riboto interneto prieiga, kuria galėjo naudotis visi suimtieji ir nuteistieji, išskyrus asmenis, patalpintus į karcerį. Tačiau tai nebuvo skirta vaizdo skambučiams. Bendrauti su artimaisiais ir palaikyti ryšį su jais, teismo vertinimu, pareiškėjas turėjo teisę kitais būdais ir priemonėmis. Nenustatyta, kad ši galimybė, teisė pareiškėjui buvo apribota. Teismas darė išvadą, kad atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, nesuteikiant pareiškėjui skambinti vaizdo skambučių būdu, t. y. pasinaudoti internetine telefonija, neatliko, todėl pareiškėjo argumentai šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.

41. Teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo higieniškas sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

III. 42. Pareiškėjas E. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

43. Pareiškėjas teigia, jog teismas nustatė ginčo laikotarpį (nuo 2016 m. gruodžio 6 d. iki 2019 m. vasario 12 d.), tačiau neįvertino skundo aplinkybių dėl privatumo naudojantis dušu pažeidimo, kalinimo sąlygų, pasivaikščiojimo kiemeliuose esančio asbesto, tvarkos sporto salėse ir bendro naudojimo patalpose, taip pat ir dėl maitinimo. Pareiškėjas pažymi, kad teismas neiškvietė liudyti asmens, kuris kartu su pareiškėju buvo vedamas į dušą, sportuoti, žaisti stalo tenisą, ir kuris galėjo patvirtinti pareiškėjo teiginius.

44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo peržengti skundo ribas ir atlikti pakartotinį įrodymų tyrimą. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

45. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

46. Atsižvelgiant į tai, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, Vilniaus PN teigimu, pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Vadovaujantis nurodytų teisės normų sistemine analize, teisingumo ir protingumo kriterijais, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga - valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Atsakovo atstovo įsitikinimu, pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą, todėl manytina, kad nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 47. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K nuo 2016 m. gruodžio 6 d. iki 2019 m. vasario 12 d. dėl teisės pasinaudoti dušu, įskaitant ir po sporto, dėl pasivaikščiojimo teisės neužtikrinimo, aliarmo sistemos nebuvimo bei nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2019 m. vasario 12 d. (skunde nurodytas terminas) dėl kitų skunde nurodytų pažeidimų, priteisimo.

48. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs higienos reikalavimų pažeidimus ginčo laikotarpiu (pelėsis kameroje Nr. 236 ir santykinės oro drėgmės neatitikimas kamerose Nr. 208 ir Nr. 236), tenkino pareiškėjo skundą iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas, o kitą skundo dalį atmetė. Nesutikdamas su teismo sprendimu pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą.

49. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

50. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

51. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl dušo patalpos įrengimo yra ne kartą konstatuota, jog, nors pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo. Taigi, tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami, kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016; 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016). Pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, dušuose, bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, dėl ko toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-887-624/2020; 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1137-520/2020; 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neneigė, kad jo kalinimo laikotarpiu duše privatumui užtikrinti buvo įrengtos pertvaros, kurių aukštis 1,6 m, plotis apie 1,2 m. Pareiškėjas nesiskundė, kad turėjo ribotą galimybę naudotis dušu, karštu vandeniu ar pan., todėl privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas savaime nelaikytina aplinkybe, sudarančia pagrindą konstatuoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Nesant vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, t. y. neteisėtų Vilniaus PN veiksmų ar neveikimo, neturtinės žalos priteisimas nėra galimas. Šias aplinkybes įvertino pirmosios instancijos teismas, todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo klausimu atmestini kaip nepagrįsti.

52. Dėl pareiškėjų argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemelių konstrukcijoje buvusio asbesto, pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką visuomet vertinama tai, ar dėl asbesto buvo pakenkta asmens sveikatai ar bent tai, ar buvo tam kilusi reali rizika (žr., pvz., 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1071-602/2018; 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1694-624/2018; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2061-520/2017; kt.). Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjų skundą išsamiai paaiškino, jog nuteistieji ir suimtieji į pasivaikščiojimo kiemelius, kuriuose buvo atliekami statybos ir remonto darbai, nebuvo vedami, kad šiferis nebuvo laužomas, buvo tvarkingai nuimtas ir sudėtas, todėl asbesto dulkių nebuvo ir tai suimtųjų (nuteistųjų) sveikatai negalėjo pakenkti, susidariusios statybinės ir griovimo atliekos (įskaitant šiferį) buvo surinktos į konteinerius ir išvežtos į atitinkamas atliekų surinkimo įmones. Šias aplinkybes teismas išanalizavo ir nurodė, kad pareiškėjui pakankamai nepagrindus rizikos dėl asbesto buvimo, o medicininiai įrašai nepatvirtino, kad pareiškėjas turėjo sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo įtakoti asbestas.

53. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės aktų taikymo aspektais bei atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde apibrėžtas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas, laikydamasis tokio pobūdžio bylose nustatytų įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių išsamiai ir visapusiškai įvertino pareiškėjo nusiskundimus dėl jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl neužtikrinto privatumo duše, pasivaikščiojimo kiemeliuose esančio asbesto, vegetarinio maitinimo neskyrimo, tvarkos sporto salėse ir bendro naudojimo patalpose.

54. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jam neturtinės žalos atlyginimo pinigais, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

55. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

56. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

57. Nagrinėjamu atveju yra konstatuota, kad ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo laikomas higienos reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis (pelėsis kameroje Nr. 236 ir santykinės oro drėgmės neatitikimas kamerose Nr. 208 ir Nr. 236). Byloje nėra duomenų, kad dėl šių pažeidimų pareiškėjui būtų sutrikusi psichinė ar fizinė sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Minėti pažeidimai galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, jog būtent dėl padaryto pažeidimo pareiškėjui būtų kilusios kokios nors ilgalaikės neigiamos pasekmės. Byloje nėra jokio pagrindo spręsti, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.

58. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

59. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. M. (E. M.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė