7ee2ef93-07b4-4bad-bd59-a06ce7a1dec1 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-289-459/2023 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07983-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.20.1; 2.6.20.4; 2.6.8.8; 3.3.1.18.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 6 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo R. S. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Green Investment Group“ ieÅ¡kinį atsakovui R.

S. dėl užmokesčio už įvykdytÄ pavedimÄ priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, A. S.. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 2 000,00 Eur užmokestį už atliktus pavedimo veiksmus ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2021 m. liepos 21 d. Å¡alys sudarė pavedimo sutartį, kuria ieÅ¡kovė įsipareigojo vykdyti objekto – 0,4998 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkėjų paieÅ¡kÄ ir kitus su tuo susijusius veiksmus, nurodytus sutartyje, o atsakovas įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovei atlyginimÄ už sutartyje numatytų veiksmų atlikimÄ .

IeÅ¡kovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė, t. y. atliko turto apžiÅ«rÄ ir jo fotografavimÄ , taip pat ir fotografavimÄ dronu iÅ¡ oro, parengė turto apraÅ¡ymus lietuvių, anglų ir vokiečių kalbomis, patalpino skelbimus Lietuvos skelbimų portaluose ir užsienio nekilnojamojo turto portaluose, organizavo turto apžiÅ«ras ir vedė derybas su potencialiais klientais. IeÅ¡kovė sudarė ketinimų protokolus su potencialiais pirkėjais Vokietijos piliečiu ir Lietuvos piliečiu. Kai potencialus pirkėjas / pirkėjai pareiÅ¡kė ketinimÄ pirkti šį žemės sklypÄ , apie tai ieÅ¡kovė informavo atsakovÄ ir jo sutuoktinę.

IeÅ¡kovė pranešė atsakovui, kad artimiausiu metu parengs preliminariÄ jÄ pirkimo-pardavimo sutartį. Po kelių dienų atsakovas telefonu pranešė ieÅ¡kovei, kad žemės sklypo jis nebeparduos, t. y. nesudarys turto pirkimo-pardavimo sutarties su ieÅ¡kovės surastu pirkėju. Atsakovas neapmokėjo ieÅ¡kovei už pavedimu atliktus veiksmus. IeÅ¡kovė, vykdydama pavedimo sutartį, atliko darbų, kurių bendra vertė 4 985,00 Eur, tačiau atsižvelgdama į atsakovo materialinę padėtį mažina savo reikalavimÄ iki 2 000,00 Eur.

2. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad atsitiktinai rado skelbimÄ laikraÅ¡tyje, jog skubiai ir rinkos kainomis superkami sklypai, tad nusprendė pabandyti parduoti bendros jungtinės nuosavybės pagrindu valdomÄ Å¾emės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu. 2021 m. liepos 21 d ieÅ¡kovės atstovas atvyko į atsakovo darbo vietÄ ir pateikė sutartį, kuria ieÅ¡kovė įsipareigojo vykdyti atsakovo žemės sklypo pirkėjų paieÅ¡kÄ ir kitus su tuo susijusius veiksmus, nurodytus sutartyje, o atsakovas įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovei atlyginimÄ už paslaugÄ / pavedimo veiksmų atlikimÄ .

Sutartyje buvo nurodyta, kad siektina objekto pirkimo-pardavimo kaina yra 6 000,00 Eur, įskaitant visus mokesčius. 2021 m. rugpjūčio 24 d. vakare ieÅ¡kovo atstovas D. G. atsakovÄ telefonu informavo, kad yra potencialus pirkėjas iÅ¡ Vokietijos, todėl atsakovas buvo papraÅ¡ytas rytojaus dienÄ , ryte, atvykti į notarų kontorÄ pasiraÅ¡yti objekto notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, kadangi sandorį reikia sudaryti skubiai, nes pirkėjas ruoÅ¡iasi iÅ¡važiuoti į užsienį. Tarpininkas informavo, kad pirkėjas ketina sumokėti 2 000,00 Eur pradinę įmokÄ , o atsakovas turės perleisti nuosavybės teisę į objektÄ .

Tarpininkas neinformavo, kokia bus galutinė objekto pirkimo-pardavimo kaina ir kokiais terminais bus galutinai atsiskaityta už sklypÄ . 2021 m. rugpjūčio 27 d. atsakovas paÅ¡tu gavo 2021 m. rugpjūčio 23 d. atliktų darbų ataskaitÄ Nr. 20210823-1, kuria ieÅ¡kovė informavo, jog laikotarpiu nuo 2021-07-21 iki 2021-08-23 ieÅ¡kovė patyrė iÅ¡laidų, susijusių su tarpininkavimo paslaugų parduodant objektÄ teikimu, t. y. 4 120,00 Eur plius PVM, iÅ¡ viso 4 985,20 Eur. Su ieÅ¡kovės paslaugų įkainiais pasiraÅ¡ant sutartį atsakovas nebuvo supažindintas, sutarties priedo nepasirašė.

IeÅ¡kovė, sudarydama sutartį, buvo nuo pradžių nesÄ Å¾ininga su atsakovu, kadangi ji rengė pavedimo sutartį ir atvežė jÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini), tačiau nesuteikė galimybės atsakovui su sutartimi susipažinti namuose bei su ja supažindinti turto bendrasavininkę, pavedimo sutartyje įrašė tarpininkavimo paslaugų fiksuotÄ kainÄ , lygiÄ 1 653,00 plius PVM, iÅ¡ viso: 2 000,13 Eur, kuri neatitinka realių nekilnojamojo turto pardavimo tarpininkavimo kainų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3.

Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovo R. S. 1 000,00 Eur užmokestį už atliktus pavedimo veiksmus, paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 3.1. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje tarp Å¡alių susiklostė teisiniai santykiai, turintys pavedimo ir atlygintinų paslaugų teikimo požymių. IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 2 000,00 Eur atlyginimÄ už įvykdytÄ tarp bylos Å¡alių sudarytÄ pavedimo sutartį.

Atsakovas su Å¡iuo ieÅ¡kovės reikalavimu nesutiko, motyvuodamas tuo, jog ieÅ¡kovė pavedimo sutarties neįvykdė. Teismas nustatė, kad pavedimo sutartimi Å¡alys susitarė, jog ieÅ¡kovė vykdys 0,4998 ha žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pirkėjų paieÅ¡kÄ ir kitus su tuo susijusius veiksmus, nurodytus sutartyje, o atsakovas sumokės ieÅ¡kovei atlyginimÄ už sutartyje numatytų veiksmų atlikimÄ . Ginčo Sutartis buvo sudaryta po to, kai atsakovas kreipėsi į ieÅ¡kovę, radęs skelbimÄ apie ieÅ¡kovės teikiamas paslaugas (perkamus žemės klypus).

Taigi sutartis tarp Å¡alių buvo sudaryta bÅ«tent atsakovo iniciatyva, jam susiradus ieÅ¡kovę pagal skelbimÄ . Sutartis buvo pasiraÅ¡yta bylos Å¡alių sutartoje vietoje – atsakovo darbo vietoje. Atsakovas nurodė, jog pasirašė pavedimo sutartį jos įdėmiai neperskaitęs ir neįsigilinęs į sutarties sÄ lygas. 3.2. Teismas pažymėjo, jog atsakovas, suprasdamas, kad jam gali prireikti daugiau laiko detaliai susipažinti su pavedimo sutarties sÄ lygomis, pastarasis galėjo derinti kitÄ sutarties pasiraÅ¡ymo laikÄ .

Be to, nesutikdamas su sutarties sÄ lygomis ir bÅ«damas apdairus, rÅ«pestingas ir atidus asmuo, atsakovas, perskaitęs pavedimo sutartį ir įvertinęs jos sÄ lygas bei manydamas, kad sutartis neatitinka jo valios, turėjo teisę nepasiraÅ¡yti Å¡ios sutarties. Nagrinėjamu atveju atsakovas pavedimo sutartį pasirašė, patvirtindamas, kad sutarties sÄ lygos atitinka jo valiÄ . Taigi atsakovas, pasiraÅ¡ydamas pavedimo sutartį su ieÅ¡kove, suprato, kad ieÅ¡kovė teiks atsakovui jo žemės sklypo pirkėjo paieÅ¡kos paslaugas, o atsakovas privalės atlyginti ieÅ¡kovei už Å¡ios suteiktas paslaugas.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pati pavedimo sutartis savaime negalėjo bÅ«ti pripažinta nesÄ Å¾ininga – sutarties Å¡alys susitarė dėl paslaugų teikimo ir atlyginimo už suteiktas paslaugas. Teismas pažymėjo, jog vien tik ta aplinkybė, kad atsakovas yra vartotojas, o ieÅ¡kovė verslo subjektas, neeliminuoja atsakovo prievolės vykdyti sutartinį įsipareigojimÄ â€“ atlyginti kitai sutarties Å¡aliai už suteiktas paslaugas. 3.3. IÅ¡ bylos duomenų visumos teismas nustatė, kad atsakovas atsisakė toliau bendradarbiauti su ieÅ¡kove ne dėl to, jog jo bÅ«tų netenkinusios pavedimo sutarties sÄ lygos ar pavedimo sutarties vykdymas iÅ¡ ieÅ¡kovės pusės, o dėl to, jog atsakovas klaidingai suprato pardavimo sandorio sÄ lygas, t. y. manė, kad surastas pirkėjas iÅ¡ karto sumokės 2 000,00 Eur, o likusius pinigus sumokės kada nors vėliau.

Dėl to atsakovas iÅ¡sigando, kad pardavęs turtÄ neatgaus likusios už šį turtÄ mokėtinos piniginių lėšų sumos. Tačiau Å¡i aplinkybė nereiÅ¡kė, jog ieÅ¡kovė nesurado pirkėjo atsakovo turtui, todėl teismas negalėjo vertinti to, jog ieÅ¡kovė pavedimo sutarties neįvykdė. Nors ieÅ¡kovė įvykdė pavedimo sutartį – surado atsakovo norimo parduoti turto pirkėjÄ , taip pat vykdė Å¡ia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus: apžiÅ«rėjo atsakovo norimÄ parduoti turtÄ , darė nuotraukas, filmavo dronu, talpino skelbimus Lietuvos ir užsienio portaluose ir surado potencialų turto pirkėjÄ , tačiau teismas sutiko su atsakovo ir jo atstovo, trečiojo asmens bei liudytoju apklausto Ž.

S. teiginiais, jog turtas buvo pardavinėjamas nenustačius realios turto rinkos kainos, neatlikus profesionalaus turto vertinimo. Pardavinėjant nekilnojamÄ jį turtÄ ir nurodžius jo kainÄ , bet nenustačius realios turto rinkos vertės teismas negalėjo daryti vienareikÅ¡miÅ¡kai pagrįstos iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovė dėjo visas pastangas, kad bÅ«tų surastas atsakovo turto pirkėjas, kuris pirktų šį turtÄ už kiek įmanoma aukÅ¡tesnę kainÄ , kas bÅ«tų buvę naudingiausia atsakovui.

Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes teismas pripažino, jog ieÅ¡kovė ne visiÅ¡kai tinkamai įvykdė pavedimo sutartį, todėl priteisti jos naudai visÄ praÅ¡omÄ atlyginimÄ nebuvo pagrindo. Siekdamas užtikrinti Å¡alių interesų pusiausvyrÄ teismas, atlyginimo sumÄ sumažino iki 1 000,00 Eur ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 4. Apeliaciniame skunde atsakovas R. S. (toliau – ir apeliantas) praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 15 sprendimÄ ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 4.1. Nurodo, kad nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimu ir jo motyvais dalyje, kurioje ieškovės ieškinys buvo tenkintas, mano, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisingas bei neteisėtas. Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bei neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai bei nevisapusiškai įvertino byloje pateiktus įrodymus, juos vertino selektyviai, fragmentiškai, atsietai vienas nuo kito, dėl to padarė neteisingas bei bylos medžiaga nepagrįstas išvadas.

Teigia, kad neteisingai nustatęs bylos aplinkybes, netinkamai vertindamas byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos (ginčo) esmės, o netinkamai vertindamas tarp Å¡alių susiklosčiusias faktines aplinkybes ir ginčo faktinius santykius netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias pavedimo sutartis (CK 6.756 straipsnis), atlygintinų paslaugų sutartis (CK 6.716-6.724 straipsniai), sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles (CK 6.193–6.195 straipsniai), vartojimo sutarčių sÄ lygų sÄ Å¾iningumo vertinimÄ (CK 6.228(1) straipsnis - 6.288(24) straipsnis), esminę Å¡alių nelygybę (CK 6.228 straipsnis) ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ , įrodymų vertinimÄ (CPK 176-185 straipsniai).

Pirmosios instancijos teismas, neatskleidęs bylos esmės, netinkamai nustatęs faktines aplinkybes bei netinkamai vertindamas įrodymus, priėmė neteisingÄ , nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ dalyje, kurioje ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys buvo tenkintas. 4.2. Apelianto nuomone, ieÅ¡kovė nepradėjo vykdyti Sutarties, pažeidė jo interesų prioriteto principÄ ir nepagrįstai iÅ¡kraipė Sutarties esmę ir jo valiÄ . Pirmosios instancijos teismas neteisingai ir nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė surado turto pirkėjÄ , įvykdė pavedimo sutartį ir įgijo teisę į 1 000,00 Eur atlyginimÄ .

Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisingai sprendė, kad ieÅ¡kovės parengtos pavedimo sutarties sÄ lygos yra sÄ Å¾iningos. Nurodo, kad ieÅ¡kovės pateikti ir pirmosios instancijos teismo vertinti įrodymai neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė UAB „Green Investment Group“ praÅ¡o atsakovo apeliacinio skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 5.1. Teigia, kad ieÅ¡kovės atstovas, liudytojas D. G. (toliau – brokeris) su apeliantu telefonu aptaręs visas esmines sutarties sÄ lygas bei paskyręs datÄ ir laikÄ sutarties pasiraÅ¡ymui, iÅ¡kart pradėjo vykdyti ieÅ¡kovės sutartinius įsipareigojimus, t. y.

1) atliko apeliantui priklausančio turto apžiÅ«rÄ , 2) atliko turto vertinimÄ lyginamuoju rinkos metodu, 3) atliko turto fotografavimÄ , 4) atliko turto fotografavimÄ su dronu iÅ¡ oro, 5) parengė turto vietovės žemėlapių iÅ¡traukas, 6) parengė turto apraÅ¡ymus lietuvių bei vokiečių kalbomis, 7) paskelbė informacijÄ apie parduodamÄ turtÄ ieÅ¡kovės valdomoje prekybos nekilnojamuoju turtu platformoje www.immo.lt, 8) paskelbė informacijÄ apie parduodamÄ turtÄ Lietuvos nekilnojamojo turto portaluose www.aruodas.lt, www.skelbiu.lt, www.ntzemelapis.lt, www.domoplius.lt, www.alio.lt, www.kampas.lt, 9) paskelbė informacijÄ apie parduodamÄ turtÄ užsienio nekilnojamojo turto portaluose www.immowelt.de, www.immowelt.at, www.immowelt.ch, www.ebay-kleinanzeigen.de, 10) skelbė informacijÄ apie parduodamÄ turtÄ socialinio tinklo Facebook grupėse, 11) paruošė turto komercinį pasiÅ«lymÄ , kurį naudojo turto apžiÅ«rų metu, o taip pat ir 12) vykdė turto apžiÅ«ras su potencialiais pirkėjais, 13) parengė ketinimų protokolÄ , kuris vėliau buvo pasiraÅ¡ytas su dviem potencialiais turto pirkėjais, 14) parengė turto preliminariÄ jÄ pirkimo-pardavimo sutartį, kuriÄ apeliantas kategoriÅ¡kai atsisakė pasiraÅ¡yti, nors ieÅ¡kovė pilnai atliko visus savo sutartinius įsipareigojimus pagal sutartį bei surado net du potencialius turto pirkėjus. 5.2.

Atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas pagal ieÅ¡kovės skelbimus regioniniuose laikraščiuose, laikotarpiu nuo 2021 metų vasario iki liepos mėnesio, ieÅ¡kovės bendruoju telefono numeriu skambino net keletÄ kartų, tai yra gerokai prieÅ¡ tai, kol ieÅ¡kovė nusprendė apskritai imtis apeliantui priklausančio turto pardavimo, kadangi ieÅ¡kovei atlikus pirminį turto vertinimÄ lyginamuoju rinkos metodu, paaiÅ¡kėjo, jog turtas yra menkavertis, atstumas nuo ieÅ¡kovės buveinės iki turto buvimo vietos yra pakankamai didelis, todėl turto pardavimas net tik bus apsunkintas, bet ieÅ¡kovė patirs ir labai didelius finansinius kaÅ¡tus sklandžiam turto pardavimo procesui užtikrinti.

Pažymi, jog visas esmines turto pardavimo sÄ lygas su apeliantu brokeris aptarė jau telefoninių pokalbių metu. Brokeris apelianto patogumui vyko į apelianto darbovietę sutarties pasiraÅ¡ymui, taip siekdamas parodyti ieÅ¡kovės kompetencijÄ bei savo veikloje taikomų darbo metodų pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitas nekilnojamojo turto įmones, o taip pat pagrįsti pagrindinį ieÅ¡kovės darbo principÄ â€“ visų paslaugų savo klientams teikimÄ â€žvieno langelio principu“, taip iÅ¡vaduojant klientus (Å¡iuo atveju apeliantÄ ) nuo bet kokių papildomų rÅ«pesčių parduodant savo nekilnojamÄ jį turtÄ . 5.3.

Nurodė, kad bendrovė neatlieka nekilnojamojo turto rinkos vertinimų, kadangi neturi licencijuotų nekilnojamojo turto vertintojų, kurie galėtų tokius vertinimus atlikti. Pažymi, jog apelianto skunde itin dažnai minimas nekilnojamojo turto rinkos vertinimas nėra atliekamas prieÅ¡ parduodant nekilnojamÄ jį turtÄ (o ypač prieÅ¡ parduodant menkavertį nekilnojamÄ jį turtÄ , koks ir yra apelianto turtas), kadangi Å¡ia paslauga dažniausiai naudojasi nekilnojamojo turto pirkėjai, pageidaujantys imti paskolÄ bei siekiantys nekilnojamojo turto vertę pagrįsti kreditus iÅ¡duodančiose institucijose (bankuose, kredito unijose ir kitose).

IeÅ¡kovė nekilnojamojo turto vertinimus (kaip ir apelianto turto vertinimo atveju) atlieka lyginamuoju rinkos metodu, tai yra 1) vadovaujasi analogiÅ¡kų nekilnojamojo turto objektų pasiÅ«lymais rinkoje (nekilnojamojo turto portaluose, laikraščiuose ir pan.), 2) vadovaujasi VÄ® Registrų centro vieÅ¡ai skelbiamais nekilnojamojo turto vidutinių verčių duomenimis, nustatytais masinio vertinimo bÅ«du, 3) vadovaujasi nekilnojamojo turto sandorių analogiÅ¡koje vietovėje statistika (www.ntsandoriai.lt). Kad iÅ¡sklaidytų teismo abejones dėl neva neatlikto nekilnojamojo turto rinkos vertinimo, kaip skunde teigia apeliantas, ieÅ¡kovė papildomai kreipėsi į nekilnojamojo turto rinkos vertinimus atliekančiÄ licencijuotÄ bendrovę, bei gavo nekilnojamojo turto rinkos vertinimo kainos pasiÅ«lymÄ apelianto turtui įvertinti.

Anot nekilnojamojo turto rinkos vertinimus atliekančios licencijuotos bendrovės, apelianto turto vertinimas kainuoja 907,50 Eur su PVM (susiraÅ¡inėjimas su nekilnojamojo turto rinkos vertinimus atliekančia licencijuota bendrove pridedamas). 5.4. Atkreipia dėmesį į tai, jog ieÅ¡kovei bÅ«tų nelogiÅ¡ka sutartimi prisiimti tokius finansinius įsipareigojimus prieÅ¡ apeliantÄ , kurių sÄ mata virÅ¡ytų bendrÄ komisinį atlyginimÄ numatytÄ sutartyje (subrangovų samdymas 1) turto rinkos vertinimui, 2) turto fotografavimui su dronu iÅ¡ oro, 3) turto apraÅ¡ymų rengimui užsienio kalbomis, 4) turto (nutolusio nuo ieÅ¡kovės buveinės apie 60 km) apžiÅ«rų rengimui ir kita), kadangi ieÅ¡kovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, bet ne vieÅ¡oji įstaiga ar pelno nesiekianti organizacija.

Tai apeliantas privalėjo suprasti dar skaitydamas ieÅ¡kovės skelbimus regioninėje spaudoje, kuriuose ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai nurodydavo, jog teikia atlygintinas nekilnojamojo turto tarpininkavimo paslaugas. IeÅ¡kovė, vadovaudamasi ilgamete savo tarpininkavimo nekilnojamojo turto sandoriams patirtimi, neabejoja, jog ieÅ¡kovės atliktas apelianto turto vertinimas lyginamuoju rinkos metodu iÅ¡ esmės nesiskirtų nuo licencijuotos bendrovės atlikto turto rinkos vertinimo. 5.5. Nurodo, kad ieÅ¡kovei suradus du turto pirkėjus, jos atstovas telefonu skambino apeliantui bei informavo jį apie surastÄ pirkėjÄ iÅ¡ Vokietijos.

Taip pat ieÅ¡kovės atstovas telefonu su apeliantu aptarė ir preliminariosios turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo sÄ lygas, tarp kurių buvo ir potencialaus turto pirkėjo iÅ¡ Vokietijos pageidavimas sumokėti apeliantui 2 000,00 Eur avansinę įmokÄ . Tačiau tai jokiu bÅ«du nereiÅ¡kė, jog potencialiam turto pirkėjui sumokėjus 2 000,00 Eur, apeliantas iÅ¡kart bÅ«tų privalėjęs sudaryti turto perleidimo sutartį, kadangi tokios notarinės turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui turėjo bÅ«ti atlikta visa eilė privalomųjų veiksmų, pradedant preliminariosios turto pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymu, avansinės įmokos sumokėjimu, apelianto praÅ¡ymo notarui dėl duomenų sandoriui patikslinimo pateikimo ir t. t.

Atkreipia dėmesį į tai, jog ieÅ¡kovė niekada neprašė apelianto atlyginti iÅ¡laidų už suteiktas paslaugas pagal sutartį, o tik siekė sÄ Å¾iningo atsiskaitymo už pavedimo atlikimÄ , tai yra 2 000,00 Eur dydžio atlyginimo ieÅ¡kovei sumokėjimo už pilnÄ turto tarpininkavimo paslaugų paketo suteikimÄ apeliantui. 5.6. IeÅ¡kovės nuomone, CK 6.761 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įgaliotiniui tinkamai įvykdžius pavedimÄ , įgaliotojas privalo jam sumokėti atlyginimÄ , jeigu pavedimo sutartis yra atlygintinė.

Atlygintinumo pareiga tai yra nustatyta Sutarties III dalies 2.2 punkto, IV dalies 2 punkto nuostatose. Ieškovė, vykdydama pavedimo sutartį, atliko darbų, kurių bendra vertė yra 4 985,00 Eur ir tai patvirtina ataskaita, kuri buvo pateikta atsakovui. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir motyvai Skundas netenkintinas.

6. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

7. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iÅ¡ dalies tenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl užmokesčio už įvykdytÄ pavedimÄ priteisimo, teisėtumas ir pagrįstumas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 10. Vienas iÅ¡ pagrindų, kuriais remiasi civilinė teisė apskritai, kartu ir sutarčių teisė, yra civilinių teisinių santykių subjektų elgesio laisvė. Sutarties laisvės (Å¡alių autonomijos) principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis) atspindi Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ asmens Å«kinės laisvės ir iniciatyvos idėjÄ .

Å io principo turinys detalizuotas CK 6.156 straipsnyje. Sutarties laisvės principas reiÅ¡kia civilinių teisinių santykių subjektų teisę laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečiÄ sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo sudaryti sutartį, be to, savarankiÅ¡kai spręsti dėl sutarties turinio (sutarties sÄ lygų) bei formos, iÅ¡skyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sÄ lygas ar jos turinį nustato imperatyviosios teisės normos arba tam tikrų sÄ lygų reikalauja vieÅ¡oji tvarka, sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo ir kiti teisės principai, gera moralė.

Sutarties laisvės principas taip pat apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus.

11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo, kad tarp Å¡alių susiklostė teisiniai santykiai, turintys pavedimo ir atlygintinų paslaugų teikimo požymių. Taigi pagal CK 6.756 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ pavedimo sutarties sampratÄ , pavedimo sutartimi viena Å¡alis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos Å¡alies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Ä®galiotojo suteiktos įgaliotiniui teisės bei jas patvirtinantis raÅ¡ytinis dokumentas vadinamas įgaliojimu (CK 6.756 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena Å¡alis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos Å¡alies (kliento) užsakymÄ suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobÅ«džio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukÅ«rimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrÄ veiklÄ ), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

12. CK 1.63 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad vienaÅ¡aliams sandoriams prievoles ir sutartis reglamentuojančios teisės normos taikomos tiek, kiek tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ir vienaÅ¡alio sandorio esmei. AiÅ¡kinantis sudaryto vienaÅ¡alio sutikimo esmę ir turinį bei juo siekiamus tikslus, taikytinos CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos ir teismų praktikoje suformuluotos sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad kiekviena sutartis privalo bÅ«ti aiÅ¡kinama sÄ Å¾iningai.

Å ie esminiai sutarčių aiÅ¡kinimo principai lemia bÅ«tinybę aiÅ¡kinant sutarties sÄ lygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikÅ¡mę, tačiau įvertinti ir sutarties Å¡alių elgesį, jų subjektyviÄ nuomonę dėl sutarties sÄ lygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sÄ lygų suvokimÄ . Dėl to reikÅ¡minga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiÅ¡kinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais Å¡alių veiksmais, nes faktiniai Å¡alių veiksmai reikÅ¡mingi siekiant nustatyti tikruosius Å¡alių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

13. Nagrinėjamoje byloje Å¡alių ginčas kilo dėl 2021 m. liepos 21 d. pavedimo sutarties teisėtumo, sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimo ir jų vykdymo.

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas 2021 m. liepos 21 d. sudarė pavedimo sutartį, kuria ieÅ¡kovė (įgaliotinis/atstovas) įsipareigojo vykdyti objekto – 0,4998 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), pirkėjų paieÅ¡kÄ , atlikdamas turto apžiÅ«rÄ , vertinimÄ , fotografavimÄ (ir su dronu iÅ¡ oro), turto video gamybÄ , 3D planų sudarymÄ , vietovės žemėlapių iÅ¡traukų rengimÄ , turto apraÅ¡ymo lietuvių ir užsienio kalbomis rengimÄ , skelbimų talpinimÄ Lietuvos ir užsienio nekilnojamojo turto portaluose, turto komercinių pasiÅ«lymų ruoÅ¡imÄ , apžiÅ«rų su potencialiais pirkėjais organizavimÄ , turto preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties ruoÅ¡imÄ , o atsakovas (įgaliotojas/klientas) įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovei atlyginimÄ už paslaugÄ /pavedimo veiksmų atlikimÄ (Sutarties II dalies 1, 2 punktai).

Å alių 2021 m. liepos 21 d. sutartyje turto kaina nurodyta 6 000,00 Eur. Å alys susitarė, jog atsakovas sumokės ieÅ¡kovei už pavedimo sutarties įvykdymÄ 1 653,00 Eur plius PVM. Taigi, įvertinus Å¡alių sudarytÄ 2021 m. liepos 21 d. sutartį, konstatuotina, kad minėta sutartis priskirtina atlygintiniam pavedimui.

15. Be to svarbu akcentuoti ir tai, kad pagal CK 6.2281 straipsnio 1 dalį vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainÄ . Å io kodekso nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis.

To paties straipsnio 3 dalis numato, kad verslininkas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Juridinis asmuo gali bÅ«ti laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formÄ . Vertinant Å¡alių sudarytÄ 2021 m. liepos 21 d. sutartį atsižvelgtina į tai, kad minėta sutartis atitinka vartojimo sutarties esmę, kadangi sutarties Å¡alys pagal CK 6.2281 straipsnio 2 ir 3 dalis yra fizinis asmuo ir verslininkas.

Nagrinėjamu atveju akcentuotina ir tai, kad svarbu nustatyti, kaip konkretus vartotojas, apeliantas, suvokė pateiktÄ informacijÄ , t. y. Å¡alių sudarytos 2021 m. liepos 21 d. sutarties turinį, lemiama reikÅ¡mė tokiu atveju turi bÅ«ti teikiama objektyviajam kriterijui – ar sutartyje pateikta informacija buvo pakankama ir tinkama bei suvokiama „vidutiniam vartotojui“, t. y. profesionalių žinių neturinčiam, bet vidutiniÅ¡kai informuotam, protingai atidžiam ir apdairiam asmeniui. „Vidutinio vartotojo“ sÄ voka suformuluota Teisingumo Teismo praktikoje (plačiau žr.

Teismų praktikos apžvalgÄ , skelbtÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje „Teismų praktika“, Nr.

30) ir įtvirtinta Lietuvos Respublikos nesÄ Å¾iningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo (kuriuo nacionalinėje teisėje įgyvendinta 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesÄ Å¾iningos įmonių komercinės veiklos) 2 straipsnio 13 dalyje, kur nustatyta, jog vidutinis vartotojas – tai vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultÅ«rinius ir kalbinius veiksnius.

16. Taigi, nors ir apeliancinis skundas grindžiamas argumentais, jog ne va tai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisingai sprendė, kad ieÅ¡kovės parengtos pavedimo sutarties sÄ lygos yra sÄ Å¾iningos, tačiau civilinės bylos nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės paneigia Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus, kadangi Å¡iuo atveju nekyla abejonių dėl to, jog apeliantas, bÅ«damas vartotojas, t. y. protingai atidus ir apdairus asmuo, akivaizdžiai suvokė ieÅ¡kovės pateiktos sutarties turinį, joje nurodytų darbų apimtį, jų kainÄ ir dėl to klausimų nekėlė, todėl konstatuotina, kad ieÅ¡kovė 2021 m. liepos 21 d. sutartyje pateikė aiÅ¡kiai suvokiamÄ informacijÄ ir nesiekė atsakovo sÄ moningai suklaidinti.

Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios insancijos teismas, apeliantas turėjo teisę ir nesudaryti minėtos sutarties, jeigu nesuvokė ar nesuprato sutarties esmės ir jos turinio, t. y. apeliantas turėjo apsisprendimo teisę. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog apeliantas kreipėsi į ieÅ¡kovę dėl nekilnojamo turto, t. y. žemės sklypo pardavimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad rinkoje aptarto pobÅ«džio paslaugas teikia ne vien tik ieÅ¡kovė, todėl apeliantas, bÅ«damas protingai atidus ir apdairus asmuo ,turėjo galimybę pasirinkti ir kitÄ tokio pobÅ«džio paslaugų teikėjÄ , jeigu manė, kad už minėtÄ paslaugÄ , t. y. už žemės sklypo pardavimÄ praÅ¡oma kaina yra per didelė.

Minėta, kad sutarties laisvės principas taip pat apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus.

17. Bylos duomenimis nustatyta, jog apeliantas 2021 m. spalio 1 d. praneÅ¡imu Nr. 3 informavo ieÅ¡kovę, kad 2021 m. liepos 21 d. ieÅ¡kovės ir R. S. pasiraÅ¡yta sutartis sudaryta netinkamai, Å¡ios sutarties nepasiraÅ¡ius bendraturtei A. S.. Minėtame praneÅ¡ime Nr. 3 apeliantas taip pat nurodė, kad praneÅ¡imus apie sutarties nutraukimÄ ieÅ¡kovei buvo pateikęs 2021 m. rugpjūčio 26 d. ir 2021 m. rugsėjo 3 d. Esant nurodytoms aplinkybėms svarbu akcentuoti tai, kad Å¡alių sudarytoje 2021 m. liepos 21 d. sutartyje nurodoma teisė į turtÄ , t. y. tai, kad parduodamas žemės sklypas yra valdomas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise. Minėtoje sutartyje taip pat nurodoma, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pagrindu parduodamas žemės sklypas priklauso: ½ R. S. (apeliantui) ir ½ A. S..

18. Įvertinus pranešimo Nr. 3 turinį pažymėtina, kad CK 3.92 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, jog sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas, t. y. sutikimo prezumpcija netaikoma sandoriams, kuriems sudaryti reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas (CK 3.92 straipsnio 3 dalis), taip pat sandoriams dėl bendrosios jungtinės nuosavybės, kuriems sudaryti būtinas asmeninis sutuoktinio dalyvavimas ar kitam sutuoktiniui išduotas įgaliojimas (CK 3.92 straipsnio 4 dalis).

CK 3.92 straipsnio 4 dalyje nustatyti ypatingi reikalavimai sandoriams, susijusiems su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, taip pat sandoriams dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į jÄ suvaržymo bei vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimu, ar teisių į juos suvaržymu. Tokius sandorius turi teisę sudaryti tik abu sutuoktiniai, perleidžiantys bendrÄ turtÄ , arba vienas sutuoktinis, turėdamas kito sutuoktinio įgaliojimÄ .

AiÅ¡kinant pirmiau nurodytų teisės normų taikymÄ kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad toks įstatyme įtvirtintas reguliavimas suponuoja papildomas pareigas pirkimo–pardavimo sutarties Å¡alims: pirkėjui – pareigÄ prieÅ¡ sudarant sandorį iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokia nuosavybės teisės forma perleidžiamas turtas priklauso pardavėjui, o pardavėjui – pareigÄ atskleisti Å¡iÄ informacijÄ (CK 6.163 straipsnio 4 dalis). Jeigu turtas, nurodytas CK 3.92 straipsnio 4 dalyje, priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir yra perleistas vieno iÅ¡ jų, neturint antrojo sutuoktinio įgaliojimo, toks sandoris gali bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu, nepaisant kitos sandorio Å¡alies sÄ Å¾iningumo, t. y. kito sutuoktinio sutikimas reikalingas ir CK 3.92 str. 2 d. taikoma, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas yra perleidžiamas ar suvaržomas.

Nagrinėjamu atveju Å¡alys sudarė 2021 m. liepos 21 d. pavedimo sutartį, kuria ieÅ¡kovė įsipareigojo vykdyti objekto – 0,4998 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), pirkėjų paieÅ¡kÄ ir kitus sutarties 2 punkte nurodytus veiksmus, taigi vertinant tai, kas aptarta, akivaizdu, kad sudarant minėtÄ sandorį sutuoktinės sutikimo nereikėjo, jos dalyvavimas taip pat nebuvo bÅ«tinas, nes Å¡iuo atveju galiojo prezumpcija, kad sutuoktinis sandorį sudarė, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, todėl vien tai, kad 2021 m. liepos 21 d. pavedimo sutartis nepasiraÅ¡yta apelianto sutuoktinės, nesudaro pagrindo jÄ pripažinti negaliojančia.

19. Pažymėtina, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos Å¡alies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos Å¡alies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymÄ arba netinkamÄ vykdymÄ gali bÅ«ti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).

Sutarčių privalomumo Å¡alims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iÅ¡ Å¡alių atsisakymas nuo sutarties negalimas, iÅ¡skyrus įstatyme iÅ¡vardintus atvejus, kai Å¡aliai suteikiama teisė pačiai nutraukti sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai arba inicijuoti sutarties nutraukimÄ teismine tvarka. Taigi, pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį klientas turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo jÄ vykdyti. Å iuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingÄ suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas iÅ¡laidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki praneÅ¡imo apie sutarties nutraukimÄ gavimo iÅ¡ kliento momento.

20. Vertinant į bylÄ ieÅ¡kovės pateiktÄ 2021 m. rugpjūčio 21 d. atliktų darbų ataskaitÄ Nr. 20210823-1 nustatyta, kad ieÅ¡kovė atliko apeliantui priklausančio turto apžiÅ«rÄ , turto fotografavimÄ , turto fotografavimÄ su dronu iÅ¡ oro, paskelbė informacijÄ apie parduodamÄ turtÄ ieÅ¡kovės valdomoje prekybos nekilnojamuoju turtu platformoje www.immo.lt, paskelbė informacijÄ apie parduodamÄ turtÄ Lietuvos nekilnojamojo turto portaluose, parengė ketinimų protokolus ir atliko kitus minėtoje sutatyje Å¡alių aptartus darbus.

Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡klausęs pirmosios insatncijos teismo posėdžio graso įraÅ¡Ä , įvertinęs į bylÄ pateiktus duomenis, negali nepritarti pirmosios insatncijos teismo nustatytoms aplikybėms, kad visgi ieÅ¡kovė minėtos sutarties sÄ lygas įvykdė, t. y. surado žemės sklypo pirkėjus, bei sudarė ketinimo protokolus dėl žemės sklypo pardavimo, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog ne va tai pirmosios instancijos teismas neteisingai ir nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė surado turto pirkėjÄ , įvykdė pavedimo sutartį ir įgijo teisę į 1 000,00 Eur atlyginimÄ atmestini, kaip absoličiai nepagrįsti.

21. Nagrinėjamu atveju akcentuotina tai, kad tuo atveju, kai sutarties sÄ lygos neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties Å¡alys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu bÅ«du, kokiu jos pačios susitarė. Dėl įrodinėjimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo 22. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieÅ¡kovės pateikti ir pirmosios instancijos teismo vertinti įrodymai neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų.

23. Su Å¡iais atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės nesutinka. Visų pirma, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo bei taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

24. Ä®rodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų, taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, atsakovo apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, nusprendžia, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimÄ , bÅ«tų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Å iuo atveju pažymėtina, kad tai, jog apeliantas turi kitÄ nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų savaime nesudaro pagrindo pripažinti, jog byloje nebuvo atskleista bylos esmė, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ar nepagrįstas, kad yra pagrindas priimti prieÅ¡ingÄ sprendimÄ .

Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo iÅ¡raiÅ¡ka. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia atsakovo nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis ne tik byloje esančiais įrodymais, bet ir byloje esančios medžiagos, Å¡alių bei liudytojų paaiÅ¡kinimų duomenų visuma. Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo 26.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiÅ¡kinimÄ , tinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesinės, materialinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl jo keisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

28. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ , jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos.

29. IeÅ¡kovė į bylÄ nepateikė duomenų patvirtinančių jos patirtas bylinėjimosis iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, todėl Å¡is klausimas nesprendžiamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja Raimonda Andrulienė